Language of document : ECLI:EU:T:2021:332

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. birželio 9 d.(*)

„Viešoji tarnyba – ECB darbuotojai – Medicinos ir mokymosi išlaidų kompensavimas – Klastojimas – Drausminė procedūra – Atleidimas iš darbo – Baudžiamasis procesas – Bylos nutraukimas – Išteisinimas – Vykdomosios valdybos kompetencija – Teisinis saugumas – Drausminės bylos senaties terminas – Principas, kad baudžiamoji byla sustabdo drausminės bylos nagrinėjimą – Nekaltumo prezumpcija – Drausmės komiteto nešališkumas – Teisės klaida – Įrodomoji įrodymų galia – Pagrįstas terminas – Nuobaudos proporcingumas – Teisminės kontrolės intensyvumas – Atsakomybė“

Byloje T‑514/19

DI, atstovaujamas advokatės L. Levi,

ieškovas,

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB), atstovaujamą F. Malfrère ir F. von Lindeiner, padedamų advokato B. Wägenbaur,

atsakovą,

dėl SESV 270 straipsniu ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50a straipsniu grindžiamo prašymo, pirma, panaikinti 2019 m. gegužės 7 d. ECB sprendimą atleisti ieškovą iš darbo be įspėjimo dėl drausminių priežasčių ir 2019 m. birželio 25 d. ECB sprendimą atsisakyti atnaujinti procedūrą, antra, nurodyti jį grąžinti į darbą nuo 2019 m. gegužės 11 d. ir, trečia, atlyginti neturtinę žalą, kurią jis tariamai patyrė dėl šių sprendimų ir dėl drausminės procedūros trukmės,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai L. Madise, P. Nihoul, R. Frendo (pranešėja) ir J. Martín y Pérez de Nanclares,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. spalio 9 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės

1        Ieškovas DI 1999 m. įsidarbino Europos Centriniame Banke (toliau – ECB arba Bankas). Jis ėjo informatikos pagrindinio asistento pareigas ir buvo priskirtas prie darbo užmokesčio D lygio, kai dėl jo buvo pradėta drausminė procedūra dėl prašymų kompensuoti, pirma, išlaidas, susijusias su fizioterapijos paslaugų sąskaitomis faktūromis, antra, vaistinės kvitais ir, trečia, mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis.

2        Laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. pateiktais raštais ECB sveikatos draudimo sistemą valdanti bendrovė (toliau – bendrovė A) informavo ECB apie dvi faktinių aplinkybių grupes. Pirma, ieškovas neteisėtai jai pateikė kompensuoti fizioterapijos sąskaitas faktūras, nors šias paslaugas suteikė kosmetologė B, ir, antra, jis taip pat prašė kompensuoti netikrus vaistinės išlaidų kvitus.

3        2014 m. gegužės 14 d. ECB pranešė Staatsanwaltschaft Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino prokuratūra, Vokietija, toliau – prokuratūra) apie faktines aplinkybes, susijusias su fizioterapijos sąskaitų faktūrų kompensavimu.

4        2014 m. spalio 21 d. sprendimu ECB vykdomoji valdyba nusprendė nuo 2014 m. lapkričio mėn. nušalinti ieškovą nuo pareigų ir ne ilgiau kaip keturių mėnesių laikotarpiui palikti 30 % jo bazinio darbo užmokesčio. Šis sprendimas buvo motyvuotas bendrovės A pateikta informacija ir būtinybe apsaugoti baudžiamąjį tyrimą ir drausminių priemonių taikymą.

5        2015 m. sausio 23 d. ECB pateikė prokuratūrai papildomos informacijos, kurią bendrovė A jam pateikė dėl prašymų kompensuoti vaistinės išlaidų kvitus.

6        2016 m. vasario 3 d. apklausęs ieškovą ECB generalinis direktoratas „Žmogiškieji ištekliai, biudžetas ir organizacija“ 2016 m. rugsėjo 8 d. parengė „ataskaitą apie galimą profesinių pareigų pažeidimą“ (toliau – Ataskaita Nr. 1) pagal ECB personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį (toliau – Personalo taisyklės). Šioje ataskaitoje nurodytos dvi faktinių aplinkybių grupės, kuriomis kaltinamas ieškovas. Pirma, nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. ieškovas pateikė bendrovei A 86 sąskaitas faktūras, susijusias su fizioterapijos seansais, kuriuos B taikė jo sutuoktinei, vaikams, taip pat jam pačiam, iš viso – 61 490 EUR; iš šios sumos jam buvo kompensuota 56 041,09 EUR, nors B buvo ne fizioterapeutė, bet kosmetologė. Antra, nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. ieškovas taip pat sukčiaudamas pateikė bendrovei A ranka išrašytus vaistinės kvitus dėl bendros 21 289,08 EUR sumos, iš kurios jam buvo kompensuota 19 427,86 EUR.

7        2016 m. rugsėjo 12 d. prokuratūra oficialiai parengė ieškovui kaltinamąjį aktą ir perdavė jį baudžiamajam teismui dėl sukčiavimo, kaip tai suprantama pagal Strafgesetzbuch (Vokietijos baudžiamasis kodeksas) 263 straipsnio 1 dalį, ir dokumentų klastojimo pagal to paties kodekso 267 straipsnį dėl to, kad nepagrįstai prašė kompensacijos už 71 fizioterapijos paslaugų sąskaitas faktūras. Tame pačiame kaltinamajame akte prokuratūra, vadovaudamasi Strafprozessordnung (Vokietijos baudžiamojo proceso kodeksas) 154 straipsniu, nutraukė bylos dalį, susijusią su vaistinės kvitais, nes dėl faktinių aplinkybių, kuriomis kaltinama, dar reikėjo imtis išsamaus tyrimo priemonių.

8        2016 m. lapkričio 18 d. ECB vidaus paslaugų Generalinis sekretorius, „veikdamas Vykdomosios valdybos vardu“, pradėjo drausminę procedūrą ieškovo atžvilgiu dėl tariamo jo profesinių pareigų pažeidimo, dėl kurio reikia kreiptis į Drausmės komitetą, ir paprašė šio komiteto pateikti nuomonę pagal Personalo taisyklių 8.3.15 straipsnį. Ši procedūra, pradėta atsižvelgiant į Ataskaitą Nr. 1, buvo vykdoma dėl faktinių aplinkybių, susijusių su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis ir vaistinių kvitais.

9        Drausmės komitetas pasikeitė keliais raštais su ieškovu ir 2017 m. vasario 13 d. jį išklausė.

10      2017 m. rugsėjo 5 d. ECB Žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizavimo generalinis direktoratas parengė antrą „ataskaitą apie galimą profesinių pareigų pažeidimą“, kaip tai suprantama pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį (toliau – Ataskaita Nr. 2). Ši ataskaita buvo susijusi su mokymosi paramos dviem ieškovo vaikams sąskaitomis faktūromis, kurias ieškovas, remdamasis Personalo taisyklių 3.8.4 straipsniu, prašė kompensuoti 2010, 2012, 2014 m. ir 2017 m. sausio mėn. Remiantis šia ataskaita, buvo pagrįstas įtarimas, kad korepetitorės C išrašytos sąskaitos faktūros, susijusios su mokymosi parama, nėra sąžiningos ir tikros.

11      Atsižvelgdamas į Ataskaitą Nr. 2, 2017 m. rugsėjo 19 d. vidaus paslaugų Generalinis sekretorius, „veikdamas Vykdomosios valdybos vardu“, nusprendė šiems faktams išplėsti Drausmės komiteto įgaliojimus.

12      2017 m. spalio 12 d. ECB pranešė prokuratūrai apie bylos dalį, susijusią su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis.

13      2017 m. spalio 17 d. Drausmės komitetas išklausė ieškovą ir jo sutuoktinę.

14      2017 m. spalio 18 d. Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas, Vokietija) baudžiamųjų bylų kolegija išteisino ieškovą dėl kaltinimų, susijusių su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis, dėl „faktinių priežasčių“, nes teismas „po teismo posėdžio įsitikino, kad kaltinamajame akte inkriminuojamos veikos [nebuvo] nustatytos“.

15      2018 m. balandžio 11 d. Drausmės komitetas pateikė savo nuomonę. Visų pirma jis nusprendė, kad fizioterapijos sąskaitų faktūrų neautentiškumas nebuvo pakankamai įrodytas, tačiau ieškovas žinojo, kad B yra ne fizioterapeutė, o kosmetologė, ir kad jis bent jau turėjo kelti klausimą dėl jos kvalifikacijos. Be to, Drausmės komitetas nusprendė, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių pateikti kaltinimai dėl vaistinės kvitų ir mokymosi paramos sąskaitų faktūrų, taip pat nebuvo pakankamai įrodytos ir kad reikia nutraukti procedūrą šiuo klausimu su sąlyga, kad ji bus atnaujinta, jei bus pateikta naujų įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Drausmės komitetas rekomendavo skirti ieškovui nuobaudą – laikinai, dvylikai mėnesių, sumažinti darbo užmokestį 400 EUR per mėnesį.

16      Ieškovui pateikus pastabas dėl 2018 m. balandžio 11 d. Drausmės komiteto nuomonės, vidaus paslaugų Generalinis sekretorius jam pranešė apie 2018 m. liepos 10 d. Vykdomosios valdybos sprendimą šiuo atveju taikyti jos pačios drausminius įgaliojimus (toliau – 2018 m. liepos 10 d. sprendimas).

17      Vidaus paslaugų Generalinis sekretorius vėliau pateikė ieškovui Vykdomosios valdybos sprendimo dėl atleidimo iš darbo be įspėjimo projektą. Paskui buvo pasikeista raštais.

18      2019 m. gegužės 7 d. Vykdomoji valdyba nusprendė atleisti ieškovą iš darbo be įspėjimo (toliau – sprendimas dėl atleidimo iš darbo).

19      Pirma, Vykdomoji valdyba nusprendė, kad, viena vertus, „beveik penkerius metus [ieškovas] visiškai ir nuolat nekreipė dėmesio į tai, ar [B] turi kvalifikaciją, reikalingą fizioterapijos paslaugoms teikti, nepaisant aiškių ir objektyvių priežasčių pasidomėti jos kvalifikacija“, ir, antra, jis „aktyviai slėpė dalį informacijos“ bendrovei A ir ECB.

20      Antra, dėl vaistinės kvitų, kurių yra daugiau nei 500, Vykdomoji valdyba nusprendė, kad ieškovas negalėjo nežinoti, kad jų parengimas ranka yra labai neįprastas Vokietijoje ir kad yra objektyvių požymių, patvirtinančių, jog jie nėra sąžiningi ir tikri.

21      Trečia, dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų Vykdomoji valdyba, be kita ko, konstatavo, kad jose nurodytas mokesčių mokėtojo kodas buvo beveik identiškas nurodytam fizioterapijos sąskaitose faktūrose ir kad Frankfurto prie Maino (Vokietija) finansų administratorius patvirtino, jog jis nėra teisingas. Vykdomoji valdyba taip pat pažymėjo, kad šiose sąskaitose faktūrose nurodytas C adresas taip pat beveik tapatus B adresui. Todėl ECB nusprendė, kad labai mažai tikėtina, jog ieškovas nepastebėjo šių panašumų. Taigi Vykdomoji valdyba nusprendė, kad ieškovas, siekdamas gauti kompensaciją, pateikė mokymosi paramos sąskaitas faktūras, kurios nebuvo sąžiningos ir tikros.

22      Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, Vykdomoji valdyba iš esmės nurodė, kad teisė prašyti kompensuoti medicinos ir mokymosi paramos išlaidas nereiškia, kad darbuotojai gali neatsižvelgti į sąskaitų faktūrų ar kvitų išdavimo aplinkybes, kurios buvo tokios, kad visiems protingai atsargiems asmenims būtų kilę klausimų dėl to, ar šios sąskaitos faktūros ar kvitai yra tinkami dokumentai, suteikiantys teisę į jų kompensavimą. Esant tokioms aplinkybėms Vykdomoji valdyba nusprendė, kad darbuotojai privalo bent jau iš karto apie jas informuoti administraciją ir su ja bendradarbiauti. Taigi Vykdomoji valdyba padarė išvadą, kad ieškovas, pirma, pažeidė lojalumo institucijai pareigą, antra, neįvykdė savo pareigos gerbti ECB bendrąsias vertybes ir vykdyti savo profesinę ir privačią veiklą laikantis jo statuto, trečia, nuolat nevykdė savo pareigos apsaugoti institucijos finansinius interesus ir, ketvirta, sukėlė grėsmę Banko reputacijai.

23      2019 m. balandžio 30 d. prokuratūra pranešė ieškovui, kad tyrimas, susijęs su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, nutrauktas taikant Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 2 dalį, nes nėra pakankamų įtarimų pradėti baudžiamąją bylą.

24      Tos pačios dienos raštu, kurį ECB įregistravo tų pačių metų gegužės 15 d., prokuratūra taip pat informavo ECB, kad šis tyrimas buvo nutrauktas. Šiame laiške prokuratūra pridūrė, kad atlikus paiešką buvo nustatyta, jog nėra oficialios C registracijos ir kad jos sąskaitose faktūrose nurodytas mokesčių mokėtojo kodas nebuvo suteiktas. Vis dėlto prokuratūra manė, kad negalima atmesti galimybės, jog aptariamas sąskaitas iš tikrųjų išrašė ir apmokėjo įtariamasis ir kad jose esančią netikrą informaciją galima paaiškinti „kitomis priežastimis“.

25      2019 m. birželio 12 d. raštu ieškovas informavo vidaus paslaugų Generalinį sekretorių apie prokuratūros procedūros, susijusios su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, rezultatus ir paprašė, kad ECB persvarstytų savo sprendimą atleisti jį iš darbo.

26      2019 m. birželio 26 d. raštu vidaus paslaugų Generalinis sekretorius pranešė ieškovui apie tų pačių metų birželio 25 d. Vykdomosios valdybos sprendimą neatnaujinti drausminės procedūros (toliau – atsisakymas atnaujinti procedūrą). Šis sprendimas pagrįstas dviem motyvais. ECB visų pirma teigė, kad prokuratūra turi išsiaiškinti, ar nurodytos faktinės aplinkybės yra Vokietijos baudžiamosios teisės pažeidimas, atsižvelgiant į baudžiamajame procese taikomus įrodinėjimo kriterijus, o jis turi išsiaiškinti, ar nurodytos faktinės aplinkybės yra jo paties įdarbinimo taisyklių pažeidimas, atsižvelgiant į skirtingus drausminėms procedūroms taikomus įrodinėjimo kriterijus. Be to, jis nurodė, kad prokuratūra patvirtino, jog nėra oficialios C registracijos ir kad sąskaitose faktūrose nurodytas mokesčių mokėtojo kodas yra neteisingas.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

27      2019 m. liepos 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

28      2019 m. lapkričio 8 d. ECB pateikė atsiliepimą į ieškinį.

29      2020 m. sausio 22 d. ieškovas pateikė dubliką.

30      2020 m. kovo 6 d. ECB pateikė tripliką.

31      2020 m. liepos 7 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies d punktu grindžiamą proceso organizavimo priemonę, paprašė ECB pateikti du dokumentus. ECB dėl šios proceso organizavimo priemonės atsakė per nustatytą terminą.

32      Ketvirtosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

33      Teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas (ketvirtoji išplėstinė kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, šalims raštu pateikė klausimus, prašydamas į juos atsakyti per teismo posėdį.

34      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti sprendimą dėl atleidimo iš darbo ir sprendimą neatnaujinti procedūros (toliau kartu – ginčijami sprendimai),

–        atitinkamai nurodyti grąžinti jį į pareigas nuo 2019 m. gegužės 11 d. kartu su visomis su tuo susijusiomis finansinėmis teisėmis ir tinkamu viešumu, kad būtų atkurta jo garbė,

–        bet kuriuo atveju nurodyti ECB atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą, kuri ex aequo et bono vertinama 20 000 EUR,

–        priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas.

35      ECB Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas,

–        prireikus kaip liudytojus apklausti ieškovą, jo sutuoktinę ir vaikus, taip pat B dėl fizioterapijos sąskaitų faktūrų arba bent jau išklausyti šiuo klausimu ieškovą kaip šios bylos šalį.

III. Dėl teisės

A.      Dėl reikalavimų pirmosios dalies, susijusios su ginčijamų sprendimų panaikinimu

1.      Pirminės pastabos

36      Grįsdamas savo reikalavimus dėl panaikinimo ieškovas pateikia devynis ieškinio pagrindus. Vis dėlto, atsižvelgiant į ieškinio turinį, reikia pažymėti, kad jų yra dešimt; jie grindžiami:

–        pirmasis – ginčijamus sprendimus priėmusio subjekto kompetencijos nebuvimu,

–        antrasis – Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnio ir teisinio saugumo principo pažeidimu,

–        trečiasis – principo „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“, gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu,

–        ketvirtasis – Personalo taisyklių 8.3.7 straipsnio ir nešališkumo principo, įtvirtinto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje, pažeidimu,

–        penktasis – teisės į gynybą pažeidimu,

–        šeštasis – akivaizdžiomis vertinimo klaidomis,

–        septintasis – teisės į nekaltumo prezumpciją ir Chartijos 48 straipsnio pažeidimu,

–        aštuntasis – pagrįsto termino ir rūpestingumo pareigos pažeidimu,

–        devintasis – pareigos motyvuoti pažeidimu,

–        dešimtasis, pateiktas subsidiariai, grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu.

37      Vis dėlto ieškinio trečiąjį ir septintąjį pagrindus reikia nagrinėti kartu.

38      Be to, ECB apskritai teigia, kad tik ieškinio pirmasis pagrindas, grindžiamas teisės akto autoriaus kompetencijos nebuvimu, gali būti susietas su prašymu panaikinti atsisakymą atnaujinti procedūrą.

39      Vis dėlto reikia pažymėti, kad net jeigu ieškovas iš esmės pateikia savo argumentus dėl sprendimo dėl atleidimo iš darbo, trečiasis ir septintasis pagrindai, iš esmės susiję su principo „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“ ir teisės į nekaltumo prezumpciją pažeidimu, taip pat pateikti dėl atsisakymo atnaujinti procedūrą atsižvelgiant į prokuratūros sprendimą nutraukti tyrimą dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų. Be to, jei sprendimas dėl atleidimo iš darbo turėtų būti panaikintas, atsisakymas atnaujinti procedūrą taip pat turėtų būti panaikintas ir dėl teisinio saugumo, siekiant pašalinti bet kokias galimas kliūtis ECB pareigai pagal SESV 266 straipsnį imtis priemonių sprendimui įvykdyti.

2.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo ginčijamus sprendimus priėmusio subjekto kompetencijos nebuvimu

40      Pagal ECB personalo įdarbinimo sąlygų (toliau – Įdarbinimo sąlygos) 44 straipsnio ii punktą Vykdomoji valdyba kaip drausminę nuobaudą gali taikyti atleidimą iš darbo su išankstiniu įspėjimu ar be jo. Vis dėlto Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnyje nustatyta, kad „Vykdomosios valdybos vardu veikiantis vidaus paslaugų Generalinis sekretorius <…> dėl I ar žemesniam darbo užmokesčio lygiui priskiriamų darbuotojų priima sprendimą dėl tinkamiausios drausminės nuobaudos <…>“.

41      Nagrinėjamu atveju Vykdomoji valdyba priėmė ginčijamus sprendimus, nors, ieškovo teigimu, juos priimti priklauso vidaus paslaugų Generalinio sekretoriaus kompetencijai pagal Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnyje numatytą įgaliojimų delegavimą.

42      Vis dėlto, kaip teigia ECB, 2018 m. liepos 10 d., t. y. prieš priimdama sprendimą dėl atleidimo iš darbo, Vykdomoji valdyba nusprendė pati įgyvendinti drausminius įgaliojimus ieškovo atžvilgiu (žr. šio sprendimo 16 punktą).

43      Vis dėlto ieškovas mano, kad atšaukus vidaus paslaugų Generalinio sekretoriaus įgaliojimus, reikėjo iš anksto konsultuotis su Personalo komitetu. Todėl jis mano, kad, nesant tokių konsultacijų, 2018 m. liepos 10 d. sprendimas buvo neteisėtas, todėl Vykdomoji valdyba, o ne teisėtai kompetentingas subjektas, priėmė sprendimą dėl atleidimo iš darbo.

44      Siekdamas pateisinti tai, kad su Personalo komitetu turėjo būti konsultuojamasi, ieškovas nurodo, pirma, kad 2018 m. liepos 10 d. sprendimu buvo pakeistos Personalo taisyklės ir kad dėl tokio pakeitimo reikia konsultuotis su šiuo komitetu pagal ECB darbo reglamento 21 straipsnį ir procedūrų lygiagretumo principą.

45      Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, 2018 m. liepos 10 d. sprendimu nebuvo panaikintas Personalo taisyklų 8.3.17 straipsnis. Kaip jis pats pripažino dublike, šis sprendimas buvo susijęs tik su juo ir tik su nagrinėjama byla. Taigi jis yra tik individualaus pobūdžio.

46      Pareiga konsultuotis su Personalo komitetu ribojama visuotinai taikomų aktų pakeitimu (2017 m. lapkričio 9 d. Nutarties Bowles / ECB, T‑564/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:816, 48 punktas). Iš tiesų Įdarbinimo sąlygų 48 straipsnyje numatyta, kad Personalo komitetas „atstovauja visų personalo narių bendriems interesams darbo sutarčių, personalui taikomo reglamentavimo, darbo užmokesčio, įdarbinimo, darbo sąlygų, sveikatos priežiūros ir saugumo sąlygų ECB, socialinės apsaugos bei pensijų sistemų klausimais“. Be to, pagal tų pačių Įdarbinimo sąlygų 49 straipsnį „konsultuojamasi su Personalo komitetu prieš bet kokį šių Įdarbinimo sąlygų ir Personalo taisyklių pakeitimą bei dėl susijusių klausimų, kaip apibrėžta šių sąlygų 48 straipsnyje“.

47      Vis dėlto ieškovas teigia, antra, kad net jei jis būtų vienintelis susijęs su 2018 m. liepos 10 d. sprendimu, Vykdomoji valdyba turi galimybę nurodyti individualius atvejus, todėl Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnis negali būti laikomas galutine nuostata, o nuostata, kurią ECB gali pakeisti. Drausminėse bylose teisinis saugumas ir viešumas yra būtini. Šiomis aplinkybėmis ieškovas mano, kad Personalo komiteto konsultacija būtų naudinga.

48      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto 11.6 straipsnį Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB einamąją veiklą ir kad pagal Įdarbinimo sąlygų 44 straipsnio ii punktą jai konkrečiai pripažįstama kompetencija priimti sprendimus dėl atleidimo iš darbo be išankstinio įspėjimo.

49      Šiomis aplinkybėmis Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnis, kuriuo vidaus paslaugų Generaliniam sekretoriui pavedama priimti individualius sprendimus dėl atleidimo iš darbo „Vykdomosios valdybos vardu“, patenka į plačią Europos Sąjungos institucijų diskreciją nustatant jų vidinę organizaciją (šiuo klausimu žr. 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimo Tralli / ECB, C‑301/02 P, EU:C:2005:306, 58 punktą). Taigi, nors pagal teisinio saugumo principą, kuriuo remiasi ieškovas, administracija, priimdama teisės normas, įpareigojama jas suformuluoti taip, kad jos būtų pakankamai aiškios, kad teisės subjektai galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų, šis principas neįpareigoja ECB apriboti jam suteiktos diskrecijos organizuoti savo veiklą (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo US / ECB, T‑255/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:680, 90 punktą). Todėl pagal teisinio saugumo principą nedraudžiama minėto 8.3.17 straipsnio aiškinti taip, kad šioje srityje vidaus paslaugų Generalinio sekretoriaus sprendimai išreiškia Vykdomosios valdybos, kuri visiškai prisiima atsakomybę ir kuriai jie teisiškai priskiriami, sprendimus.

50      Be to, gero administravimo taisyklės personalo valdymo srityje suponuoja, kad kompetencijos paskirstymas ECB turi būti aiškiai apibrėžtas ir apie jį turi būti tinkamai paskelbta (2008 m. liepos 9 d. Sprendimo Kuchta / ECB, F‑89/07, EU:F:2008:97, 62 punktas). Nagrinėjamu atveju Personalo taisyklių 8.3.17 straipsnis yra paskelbtas ir ECB pateisino sprendimą nepaskelbti 2018 m. liepos 10 d. sprendimo ieškovo interesais, kad apsaugotų jo reputaciją tuo metu, kai negalima iš anksto numatyti galutinės drausminės procedūros baigties. Be to, ieškovui buvo pranešta apie šį sprendimą ir jis apie tai buvo informuotas.

51      Taigi Vykdomosios valdybos sprendimas tiesiogiai įgyvendinti drausminius įgaliojimus konkrečiu ieškovo atveju nelemia Personalo taisyklių pakeitimo, dėl kurio reikėjo konsultuotis su Personalo komitetu siekiant teisinio saugumo ir viešumo, kaip teigia ieškovas.

52      Be to, reikia pažymėti, kad iš ieškovo nebuvo atimta jokios garantijos. Priešingai, kolegialus kompetencijos įgyvendinimas, kaip nagrinėjamu atveju, iš principo suteikia daugiau apsaugos asmenims, kuriems skirtos priemonės, nei vieno asmens įgyvendinama kompetencija (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo GE Healthcare / Komisija, T‑783/17, EU:T:2019:624, 182 punktą).

53      Vadinasi, pirmasis pagrindas yra nepagrįstas.

3.      Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnio ir teisinio saugumo principo pažeidimu

54      Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnio trečioje įtraukoje nustatyta, kad „drausminė procedūra pradedama ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo faktinių aplinkybių susiklostymo dienos ir nuo tų metų, kai jie buvo atskleisti, išskyrus sunkaus pažeidimo atvejį, dėl kurio gali būti atleidžiama iš darbo ir tokiu atveju taikomi atitinkamai 10 metų ir vienų metų terminai“.

55      Ieškovas tvirtina, kad pagal šią nuostatą suėjo senaties terminas pasibaigus vienų metų terminui, skaičiuojamam nuo faktinių aplinkybių atskleidimo.

a)      Dėl vienų metų termino privalomumo ar neprivalomumo

56      ECB teigia, kad Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnyje numatytas vienų metų terminas nėra privalomas. Jis teigia, kad pagal jurisprudenciją termino praleidimas lemia akto panaikinimą tik jeigu jis yra nepagrįstas, nes tai paveiktų teisę į gynybą, o to ieškovas netvirtina.

57      Nors šis argumentas pateiktas subsidiariai, jis turi būti nagrinėjamas pirmiausia.

58      Šiuo klausimu reikia priminti, kad senaties termino paskirtis yra užtikrinti teisinį saugumą ir kad šis pagrindinis reikalavimas draudžia administracijai neribotą laiką atidėlioti savo įgaliojimų įgyvendinimą (šiuo klausimu žr. 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo François / Komisija, T‑307/01, EU:T:2004:180, 45 ir 46 punktus ir 2012 m. kovo 8 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, F‑12/10, EU:F:2012:29, 122 ir 123 punktus). Taigi esant nuostatų, nustatančių senaties terminus drausminės procedūros pradėjimui, bet kokie argumentai, susiję su pagrįstu terminu, turi būti atmesti (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Nencini / Parlamentas, C‑447/13 P, EU:C:2014:2372, 52–54 punktus ir 2008 m. birželio 18 d. Sprendimo Hoechst / Komisija, T‑410/03, EU:T:2008:211, 224 punktą). Nors buvo pripažinta, kad terminai drausminės atsakomybės srityje nebuvo imperatyvūs, taip buvo nuspręsta tik dėl procedūros eigos, o ne dėl jo pradžios, terminų (2015 m. kovo 17 d. Sprendimo AX / ECB, F‑73/13, EU:F:2015:9, 174 punktas; dėl Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 5 skirsnyje nurodytų terminų taip pat žr. 2012 m. kovo 8 d. Sprendimo Kerstens / Komisija, F‑12/10, EU:F:2012:29, 124 punktą).

59      Taigi ECB klaidingai teigia, kad vienų metų senaties terminas, numatytas Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnyje, nėra privalomas.

60      ECB teigia, kad nagrinėjamu atveju dėl faktinių aplinkybių senaties terminas dar nebuvo suėjęs.

b)      Dėl klausimo, ar suėjo faktinių aplinkybių senaties terminas

1)      Dėl „faktinių aplinkybių atskleidimo“ sąvokos, nuo kurios pradedamas skaičiuoti vienų metų senaties terminas

61      ECB pažymi, kad pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį vienų metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo faktinių aplinkybių atskleidimo momento. Dėl to reikia išnagrinėti, ką apima ši sąvoka.

62      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš Personalo taisyklių 8.3.15 straipsnio matyti, jog Drausmės komiteto uždavinys, be kita ko, yra kuo kruopščiau išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes. Be to, pagal minėtų taisyklių 8.3.14 straipsnį minėtas komitetas gali paprašyti vieno iš savo narių atlikti papildomus tyrimus, jeigu mano, kad jo informacijos nepakanka. Darytina išvada, kad drausminės procedūros tikslas yra galutinai nustatyti faktines aplinkybes ir juos nustatyti pasibaigus rungimosi principu grindžiamam procesui.

63      Taigi faktinių aplinkybių atskleidimo sąvoka negali reikalauti tikslaus ir išsamaus žinojimo apie visus drausmės pažeidimą sudarančius veiksmus (pagal analogiją žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, C‑469/11 P, EU:C:2012:705, 37 punktą). Be to, ši sąvoka nereikalauja, kad faktinės aplinkybės būtų galutinai nustatytos, nes jų atskleidimas reikštų jų žinojimą, o ne įrodymą (pagal analogiją žr. 2017 m. balandžio 27 d. Nutarties CJ / ECDC, T‑696/16 REV ir T‑697/16 REV, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:318, 39 punktą).

64      Taigi reikia pripažinti, kad, kaip teigia Bankas, faktinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį, atskleidimas yra tuomet, kai žinomų faktų pakanka, kad prima facie būtų galima įvertinti profesinių pareigų pažeidimą, kuris savo ruožtu priklauso nuo galimai pažeistų pareigų ir kiekvienos iš jų reikalavimų. Beje, ieškovas realiai neginčija šio aiškinimo.

65      Vis dėlto visų pirma reikia atmesti ECB argumentą, kad dėl sunkių pasekmių, susijusių su senaties termino suėjimu, jo pradžia turi būti aiški siekiant užtikrinti teisinį saugumą.

66      Šiuo klausimu pažymėtina, kad senaties terminais siekiama užtikrinti asmenų, kurie gali būti persekiojami, o ne persekiojimą atliekančios institucijos, teisinį saugumą (pagal analogiją žr. 2014 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Nencini / Parlamentas, C‑447/13 P, EU:C:2014:2372, 52 punktą) Be to, ECB personalo taisyklių 8.3.2 straipsnyje vartojama sąvoka „faktinių aplinkybių atskleidimas“ savaime kelia tam tikrą netikrumą. Galiausiai reikia priminti, jog teisinio saugumo principas nereikalauja, kad kiekvieno akto pasekmės būtų absoliučiai tiksliai numatomos taikytinų nuostatų atžvilgiu (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Hansa Metallwerke ir kt. / Komisija, T‑375/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:475, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Pakanka, kad jos galėtų būti pagrįsto lygio (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo ACTreuhand / Komisija, C‑194/14 P, EU:C:2015:717, 42 punktą), nedarant poveikio Sąjungos teismo kontrolei.

67      Tai patikslinus reikia in concreto išnagrinėti, ar šioje byloje iš tikrųjų buvo suėjęs senaties terminas.

2)      Dėl galimai suėjusio drausminės procedūros, susijusios su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis, senaties termino

68      Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. gruodžio 13 ir 18 d. bendrovė A pateikė ECB informaciją apie galimą ieškovo sukčiavimą, susijusį su fizioterapijos sąskaitų faktūrų kompensavimu. Vėliau 2014 m. vasario 20 d., kovo 20 d., gegužės 27 d., birželio 13 d., liepos 15 d. ir spalio 13 bei 21 d. ji pateikė jam papildomų paaiškinimų.

69      ECB teigia, kad šio sprendimo 68 punkte minėta informacija, kurią pateikė bendrovė A, negali būti laikoma „faktinių aplinkybių atskleidimu“, nes, kaip draudimo bendrovė, ji galėjo būti asmeniškai suinteresuota teigti, kad ieškovui kompensuotos sumos buvo nepagrįstos, todėl jos informacija turi būti vertinama atsargiai.

70      Vis dėlto iš bylos medžiagos nematyti, kad ECB būtų vertinęs bendrovės A informaciją atsargiai ir kad dėl to galėjo kilti įtarimų dėl interesų konflikto.

71      Priešingai, iš 2014 m. lapkričio 20 d. bendrovės A ataskaitos matyti, kad ECB 2013 m. gruodžio mėn. laikėsi nuomonės, jog pirmosios šios bendrovės pateiktos informacijos pakako pradėti savo pačios įstatuose numatytas procedūras įtarus sukčiavimu.

72      Be to, kiek tai susiję su iš bendrovės A gautos informacijos teisingumu, ECB pranešė prokuratūrai apie faktines aplinkybes, susijusias su 2014 m. gegužės 14 d. fizioterapijos sąskaitų faktūrų kompensavimu (žr. šio sprendimo 3 punktą).

73      Taip pat, remiantis 2014 m. lapkričio 20 d. ataskaita, ECB tų pačių metų lapkričio 17 d. paprašė bendrovės A pradėti parengiamuosius darbus, kad būtų susigrąžintos sumos, kurias sukčiaudamas nurodė ieškovas kaip fizioterapijos ir vaistinės išlaidas, atsižvelgiant į didelį kiekį galimai sukčiaujant pateiktų prašymų dėl kompensacijos.

74      Galiausiai prie bendrovės A pateiktos informacijos buvo pridėti liudytojų parodymai ir kiti ją pagrindžiantys dokumentai, todėl ji tapo patikima.

75      ECB taip pat teigia, kad iš bendrovės A gauta informacija buvo fragmentiška, palyginti su prašymais dėl kompensavimo, kurie buvo pateikti per maždaug penkerių metų laikotarpį.

76      Vis dėlto 2014 m. spalio 13 d. ataskaitoje bendrovė A pranešė ECB apie iš viso 91 fizioterapijos sąskaitas faktūras, iš viso – 56 041,09 EUR, o to negalima laikyti fragmentiškais duomenimis, nes ši suma atitinka nurodytąją sprendime atleisti iš darbo.

77      Be to, atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 13 d. ataskaitą, ECB priėmė sprendimą nušalinti ieškovą nuo pareigų nuo 2014 m. spalio 21 d. (žr. šio sprendimo 4 punktą).

78      Žinoma, ECB teigia, kad pagal Įdarbinimo sąlygų 46 straipsnį sprendimas dėl nušalinimo gali būti priimtas „pateikus kaltinimą dėl sunkaus pažeidimo“, kuriam keliami mažesni įrodymų reikalavimai nei „faktinių aplinkybių atskleidimui“, kaip tai suprantama pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį.

79      Vis dėlto Vykdomoji valdyba savo sprendimą dėl ieškovo nušalinimo motyvavo aplinkybe, kad, atsižvelgiant į bendrovės A pateiktą informaciją, yra pakankamai tikslių ir svarbių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis suklastojo nagrinėjamas sąskaitas faktūras arba bent jau žinojo, kad jos nėra autentiškos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Vykdomoji valdyba nusprendė, kad, jei šie faktai pasitvirtintų, tai būtų sunkus suinteresuotojo asmens pareigų pažeidimas ir kad, be kita ko, reikėjo atidėti drausminių priemonių taikymą.

80      Be to, nors Bankas sprendimą dėl nušalinimo pagrindė įrodymais, kuriuos pats pripažino pakankamai tiksliais ir reikšmingais, kad būtų galima daryti prielaidą, jog padarytas sunkus pažeidimas, dėl kurio gali būti pradėta drausminė procedūra, šių bendrovės A pateiktų įrodymų visiškai pakako, kad būtų galima konstatuoti „faktinių aplinkybių atskleidimą“, kaip tai suprantama pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį, kaip nurodyta šio sprendimo 64 punkte.

81      Darytina išvada: kadangi 2014 m. spalio mėn. bendrovės A ECB atskleistos faktinės aplinkybės buvo pakankamos, kad patektų į faktinių aplinkybių atskleidimo sąvoką, kaip ji suprantama pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį, reikia atmesti kitus ECB argumentus, kad prieš pradedant drausminę procedūrą buvo protinga laukti, kol Vokietijos teisminės institucijos gaus išsamesnės informacijos, be kita ko, po kratos, arba turės galimybę susipažinti su prokuratūros bylos medžiaga, kad joje rastų papildomų įrodymų. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad ECB manė esant reikalinga turėti papildomų įrodymų, kad būtų galima pradėti drausminę procedūrą, jis būtų galėjęs ją pradėti ir sustabdyti iki tol, kol bus aiški baudžiamojo proceso baigtis. Iš tiesų, nors jokia ECB galiojanti nuostata ar bendrasis principas neįpareigojo jos sustabdyti (žr. šio sprendimo 105–107 punktus), jis galėjo taip padaryti, nes drausminei procedūrai taikyti terminai nebuvo imperatyvūs (žr. šio sprendimo 58 punktą) ir niekas neleidžia manyti, kad baudžiamojo tyrimo tikslai tam prieštarauja ar kad, priešingai, jau 2014 m. spalio 21 d. sprendimas dėl nušalinimo tai suponavo.

82      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nuo faktinių aplinkybių atskleidimo 2014 m. spalio mėn., kiek tai susiję su fizioterapijos išlaidomis, iki 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo pradėti drausminę procedūrą praėjo daugiau nei vieni metai.

83      Taigi antrasis pagrindas yra pagrįstas tiek, kiek jis susijęs su bylos dalimi dėl fizioterapijos sąskaitų faktūrų.

3)      Dėl galimai suėjusio drausminės procedūros, susijusios su vaistinės išlaidų kvitais, senaties termino

84      Kaip jau nurodyta (žr. šio sprendimo 4 ir 73 punktus), reikia priminti, kad ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas 2014 m. spalio 21 d. ir kad nuo tų pačių metų lapkričio 17 d. ECB paprašė bendrovės A pradėti parengiamuosius darbus, kad būtų susigrąžintos sumos, kurias ieškovas nesąžiningai gavo už sveikatos priežiūros išlaidas.

85      Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. lapkričio 21 d. bendrovė A pateikė ECB išvakarėse parengtą ir dokumentais pagrįstą ataskaitą, kuria siekta įrodyti galimą ieškovo sukčiavimą (žr. šio sprendimo 71 ir 73 punktus). Ši ataskaita buvo susijusi ne tik su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis, bet ir su ranka išrašytų vaistinės kvitų kompensavimu. Joje patikslinta, kad aptariamų vaistinių savininkas nurodė, kad jų kvitai buvo atspausdinti ir kad vienas iš ranka rašytų kvitų nebuvo vienos iš jų išduotas, kad jam pateiktų kvitų pavyzdžių sumos neatitiko taikomų tarifų, kad kai kurios nurodytos prekės niekada nebuvo užsakytos ir jomis nebuvo prekiaujama ir kad ant jų esantys antspaudai tikriausiai buvo suklastoti. Bendrovė A susigrąžintinas sumas, susijusias su šiais kvitais, įvertino 88 289,65 EUR. Prie šios ataskaitos buvo pridėtas ginčijamų kvitų sąrašas.

86      Savo 2014 m. lapkričio 20 d. ataskaitą bendrovė A papildė dviem 2015 m. sausio 22 ir 23 d. elektroniniais laiškais.

87      Galiausiai iš Ataskaitos Nr. 1 matyti, kad bendrovės A pateiktos informacijos pakako, kad ECB 2015 m. sausio 23 d. praneštų Vokietijos teisminėms institucijoms apie faktines aplinkybes, susijusias su vaistinės kvitais.

88      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrodo, kad, kiek tai susiję su bylos dalimi dėl vaistinės kvitų, nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. sausio 23 d. ECB nurodytų faktinių aplinkybių pakako, kad jis galėtų prima facie įvertinti, ar ieškovas pažeidė savo profesines pareigas.

89      Dėl šios priežasties ir dėl šio sprendimo 66 punkte nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad, kiek tai susiję su vaistinės kvitais, vienų metų senaties terminas prasidėjo ne vėliau kaip 2015 m. sausio 23 d., o ne tų pačių metų lapkričio 20 d., kai ECB turėjo galimybę susipažinti su prokuratūros baudžiamosios bylos medžiaga, kaip jis tai tvirtino. Todėl 2016 m. lapkričio 18 d., kai buvo pradėta drausminė procedūra, vienų metų senaties terminas, kiek tai susiję su vaistinės kvitais, jau buvo suėjęs.

90      Taigi, kiek tai susiję su šia bylos dalimi, antrasis pagrindas yra pagrįstas.

4)      Dėl galimai suėjusio drausminės procedūros, susijusios su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, senaties termino

91      Vidaus paslaugų Generalinis sekretorius nusprendė išplėsti Drausmės komiteto įgaliojimų taikymą faktinėms aplinkybėms, susijusioms su 2017 m. rugsėjo 19 d. mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, taigi nuo šios dienos dėl jų pradėti drausminę procedūrą.

92      Ieškovas teigia, kad aplinkybė, dėl kurios buvo pradėta ši bylos dalis, buvo susijusi su tuo, kad korepetitorės C sąskaitose faktūrose buvo nurodytas beveik toks pat mokesčių mokėtojo kodas kaip ir tariamos fizioterapeutės B. Vis dėlto jis priduria, kad ECB žinojo faktines aplinkybes, dėl kurių pradėta drausminė procedūra dėl fizioterapijos sąskaitų faktūrų po to, kai buvo pateiktos bendrovės A ataskaitos, C sąskaitos faktūros buvo jo byloje, todėl Bankas turėjo daugiau nei metus laiko prieš priimdamas sprendimą dėl Drausmės komiteto įgaliojimų išplėtimo. Todėl, ieškovo nuomone, faktinių aplinkybių, susijusių su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, atskleidimas negali būti grindžiamas 2017 m. Drausmės komiteto atliktais tyrimais bylos dalyse, susijusiose su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis ir vaistinių kvitais.

93      Tiesa, ieškovo bylos medžiagoje buvo faktinė aplinkybė, kuri atkreipė ECB dėmesį į mokymosi paramos sąskaitas faktūras, t. y. beveik sutampantys B ir C mokesčių mokėtojų kodai. Vis dėlto, nors atsakydamas į klausimus, kuriais siekiama nustatyti, ar tariamos fizioterapeutės B paslaugos tikrai buvo realios, ieškovo advokatas 2016 m. vasario 3 d. nurodė aplinkybę, kad už jos paslaugas buvo apmokėta grynaisiais, jis iki šiol nepateikė jokių apmokėjimo įrodymų, nepaisant aiškaus prašymo šiuo klausimu. Tik tų pačių metų rugsėjo 29 d. ieškovas ECB pateikė savo banko sąskaitų išrašus ir tik rašytinių paaiškinimų priede rengiantis 2017 m. vasario 13 d. Drausmės komiteto klausymui jis pateikė datų ir vietų, kuriose išgrynino pinigus, lentelę. Be to, nebuvo jokios priežasties ECB pasidomėti ieškovo bylos medžiagoje esančiomis mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, kad patikrintų, ar jos patvirtina jo teiginius dar prieš tai, kai ieškovas pabrėžė, kaip atsilygino B, ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tuos teiginius. Tik atlikdamas šį išsamų tyrimą atsižvelgiant į dalį, susijusią su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis, Drausmės komitetas turėjo palyginti šias sąskaitas faktūras su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis. Taip yra juo labiau todėl, kad tik reali būtinybė galėjo pateisinti ieškovo bylos medžiagoje esančių neskelbtinų duomenų, kaip antai susijusių su mokymosi parama jo vaikams, nagrinėjimą, dėl kurių buvo pripažinta, kad jie turėjo sveikatos problemų, todėl jiems reikėjo ypatingų mokymosi poreikių.

94      Konkrečiau kalbant, iš bylos medžiagos matyti, kad Drausmės komitetas atliko tyrimus, kurie atkreipė jo dėmesį į C mokymosi paramos sąskaitas faktūras 2017 m. kovo mėn., ir kad po kelių patikrinimų, atliktų Frankfurto prie Maino mokesčių ir savivaldybės administracijose, jis tų pačių metų balandžio 24 d. paprašė išplėsti savo įgaliojimus įtraukiant aplinkybes, susijusias su minėtomis sąskaitomis faktūromis.

95      Taigi ieškovas neįrodė, kad ECB faktines aplinkybes, susijusias su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, atskleidė daugiau nei prieš metus iki su jomis susijusios drausminės procedūros dalies pradžios 2017 m. rugsėjo 19 d.

96      Darytina išvada, kad antrasis pagrindas nepagrįstas, kiek jis susijęs su bylos dalimi dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų.

c)      Išvada dėl antrojo pagrindo

97      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio antrasis pagrindas yra pagrįstas, nes dėl faktinių aplinkybių, susijusių su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis ir vaistinės kvitais, buvo suėję senaties terminai tuo metu, kai dėl jų buvo pradėta drausminė procedūra. Vis dėlto antrasis pagrindas nepagrįstas, kiek jis susijęs su bylos dalimi dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų.

98      Dėl senaties termino pažeidimo poveikio, kiek tai susiję su dviem pirmosioms šio sprendimo 97 punkte nurodytoms dalims, sprendimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumui, reikia pažymėti, kad kiekviena iš trijų bylos dalių buvo susijusi su piniginio pobūdžio pažeidimais, kuriuos sudaro bent jau ilgą laiką trukęs ieškovo rūpestingumo trūkumas, kiek tai susiję su minimaliais reikalavimais, keliamais dėl pakankamų dokumentinių paslaugų ir sandorių, kurių visos išlaidos ar jų dalis buvo dengiamos ECB numatytomis ir jo darbuotojams taikomomis socialinės apsaugos priemonėmis, įrodymų pateikimo. Taip pat reikia pažymėti, kad ECB šiuos pažeidimus, be kita ko, nurodė vykdydamas savo kompetenciją finansų srityje, ir tuo remdamasis padarė išvadą, kad ieškovas ne tik pažeidė lojalumo pareigą, bet ir nesilaikė bendrų vertybių ir taip sukėlė pavojų Banko reputacijai.

99      Šiomis aplinkybėmis sprendimo dėl atleidimo iš darbo 37 punkte ECB galėjo nuspręsti, kad kiekviena iš trijų bylos dalių, net vertinamos atskirai, negrįžtamai paveikė pasitikėjimą, kuriuo grindžiami jo ir darbuotojų santykiai.

100    Darytina išvada, kad antrojo pagrindo pagrįstumo iš dalies nepakanka siekiant pateisinti sprendimo dėl atleidimo iš darbo panaikinimą, nes jį a priori pateisina trečia bylos dalis.

101    Taigi reikia tęsti kitų ieškinio pagrindų nagrinėjimą, jį apribojus tik dalimi, susijusia su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis.

4.      Dėl ieškinio trečiojo ir septintojo pagrindų, atitinkamai grindžiamų, pirma, principo, pagal kurį „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“, gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu ir, antra, teisės į nekaltumo prezumpciją ir Chartijos 48 straipsnio pažeidimu

a)      Dėl principo, pagal kurį „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“, pažeidimo

102    Ieškovas teigia, kad principas, pagal kurį baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris taikomas net ir nesant aiškios nuostatos šiuo klausimu.

103    Šis principas įtvirtintas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje. Vis dėlto, kaip pažymi ECB ir kaip Europos Sąjungos tarnautojų teismas jau konstatavo 2015 m. kovo 17 d. Sprendime AX / ECB (F‑73/13, EU:F:2015:9, 125 punktas), analogiška nuostata, kuri buvo įtvirtinta Įdarbinimo sąlygose, panaikinta nuo 2009 m. sausio 1 d.

104    Be to, Įdarbinimo sąlygų 9 straipsnio c punkte numatyta, kad, „[a]iškinant šiose <…> sąlygose numatytas teises ir pareigas, tinkamai atsižvelgiama į [Sąjungos] institucijų personalui taikomuose reglamentuose, taisyklėse ir jurisprudencijoje įtvirtintus principus“. Vis dėlto ECB pagrįstai teigia, kad šia nuostata siekiama užpildyti galimas spragas ir kad ja negalima remtis iš naujo nustatant taisyklę, kurią ji panaikino.

105    Be to, žinoma, Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsniu grindžiamoje jurisprudencijoje (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 30 d. Sprendimo Dybman / EIVT, F‑129/14, EU:F:2015:71, 35 ir 37 punktus) taisyklė, kad baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą, kvalifikuojama kaip principas, bet jam nepripažįstamas bendrojo teisės principo statusas. Pats ieškovas nepagrindžia savo požiūrio, kad jis yra vienas iš jų.

106    Iš to darytina išvada, kad principas, pagal kurį baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą, netaikomas ECB.

107    Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, kad šis principas buvo pažeistas, nes drausminė procedūra, susijusi su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, buvo pradėta vykstant baudžiamajam procesui. Kadangi nėra aiškios nuostatos, pagal kurią ji būtų taikoma ECB, ieškovas, remdamasis šiuo principu, nepagrįstai priekaištauja jam dėl to, kad priėmė sprendimą dėl atleidimo iš darbo prieš pasibaigiant su šiomis sąskaitomis faktūromis susijusiam baudžiamajam tyrimui.

b)      Dėl teisės į nekaltumo prezumpciją ir Chartijos 48 straipsnio pažeidimo

108    Ieškovas teigia, kad pagal teisę į nekaltumo prezumpciją, kuri garantuojama Chartijos 48 straipsnyje, reikalaujama, kad pažeidimo padarymu kaltinamas asmuo būtų laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą be jokių pagrįstų abejonių vykstant teismo procesui. Jis, be kita ko, teigia, kad ECB pažeidė šią teisę, nes neatsižvelgė į prieš jį pradėtą baudžiamąjį procesą ir jo baigtį ir rėmėsi Vokietijos teisminių institucijų neįrodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

109    Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 30 d. prokuratūros sprendimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 2 dalį nutraukti bylos nagrinėjimą dėl dalies, susijusios su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, yra ankstesnis už sprendimą dėl atleidimo iš darbo, kuris buvo priimtas tų pačių metų gegužės 7 d. Vis dėlto neginčijama, kad ECB tuo metu apie tai nežinojo.

110    Kadangi akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, kurios administracijai buvo žinomos priimant šį aktą (žr. 2014 m. vasario 12 d. Sprendimo Beco / Komisija, T‑81/12, EU:T:2014:71, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), ieškovas negali remtis šiuo bylos nagrinėjimo nutraukimu, ginčydamas sprendimo dėl atleidimo iš darbo galiojimą remiantis tuo, kad ECB nepaisė palankios baudžiamojo proceso baigties.

111    Vis dėlto kyla klausimas, ar ieškovo teisė būti laikomam nekaltam neleidžia Bankui savo sprendimą dėl atleidimo iš darbo grįsti mokymosi paramos sąskaitų faktūrų dalimi prieš susipažįstant su teisminių institucijų išvadomis.

112    Iš jurisprudencijos matyti, kad nekaltumo prezumpcija taikoma visam baudžiamajam procesui, nes ja visų pirma siekiama kiekvienam asmeniui užtikrinti, kad jis nebus įvardytas ar laikomas kaltas prieš teismui nustatant jo kaltę (2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑48/05, EU:T:2008:257, 210 punktas ir 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Nanopoulos, T‑308/10 P, EU:T:2012:370, 91 punktas).

113    Be to, ESS 6 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir Chartijos 52 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad aiškinant Chartiją reikia atsižvelgti į Su Chartija susijusius išaiškinimus (OL C 303, 2007, p. 17) (2017 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Petrov ir kt. / Parlamentas, T‑452/15, EU:T:2017:822, 38 punktas). Pagal minėtus išaiškinimus Chartijos 48 straipsnis yra toks pat kaip 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 2 dalis.

114    Šiomis aplinkybėmis aiškinant Chartijos 48 straipsnį reikia atsižvelgti į EŽTK 6 straipsnio 2 dalį kaip į minimalią apsaugą (2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija), C‑377/18, EU:C:2019:670, 41 punktas). Taigi taip pat reikia remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Réexamen Arango Jaramillo ir kt. / EIB, C‑334/12 RX-II, EU:C:2013:134, 43 punktą; 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Abdida, C‑562/13, EU:C:2014:2453, 47 punktą ir 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 61 punktą).

115    Pagal EŽTT praktiką EŽTK 6 straipsnio 2 dalimi, be kita ko, saugoma įtariamųjų teisė į nekaltumo prezumpciją nuo to momento, kai dėl jų pradedami vykdyti preliminarūs tyrimai, kaip tai suprantama pagal Vokietijos teisę (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Karaman prieš Vokietiją, CE:ECHR:2014:0227JUD001710310, 43 punktą).

116    Taigi ieškovas gali remtis teise į nekaltumo prezumpciją, nes paties Banko prašymu dėl jo buvo atliktas išankstinis tyrimas, kaip tai suprantama pagal Vokietijos teisę, dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų, kurio baigtis dar nebuvo žinoma, kai ECB priėmė sprendimą dėl atleidimo iš darbo.

117    Taigi reikia priminti, pirma, kad nekaltumo prezumpcija nėra tik baudžiamojo proceso garantija – jos apimtis yra platesnė, antra, kad nekaltumo prezumpciją gali pažeisti bet kuri viešosios valdžios institucija (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑48/05, EU:T:2008:257, 211 punktą ir 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Nanopoulos, T‑308/10 P, EU:T:2012:370, 92 punktą), ir, trečia, kad šį pažeidimą gali lemti pareiškimai ar sprendimai, kurie išreiškia požiūrį, jog asmuo yra kaltas, skatinantį visuomenę tikėti jo kaltumu, ar dėl kurio susidaroma išankstinė nuomonė apie baudžiamosios bylos aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Nanopoulos, T‑308/10 P, EU:T:2012:370, 91 punktą).

118    Šiuo klausimu jurisprudencijoje buvo nurodyta viešosios valdžios institucijų vartojamų sąvokų pasirinkimo svarba. Šiuo aspektu svarbu atsižvelgti į realią nagrinėjamų pareiškimų reikšmę, o ne į jų pažodinę formą, taip pat į ypatingas aplinkybes, kuriomis jie buvo pateikti (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo AH ir kt. (Nekaltumo prezumpcija), C‑377/18, EU:C:2019:670, 43 punktą ir 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑48/05, EU:T:2008:257, 211 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. gegužės 28 d. EŽTT sprendimo Farzaliyev prieš Azerbaidžaną, CE:ECHR:2020:0528JUD002962007, 64 punktą).

119    Nagrinėjamu atveju dėl ieškovo buvo pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo, kaip tai suprantama pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalį ir kiek tai susiję su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis. Vis dėlto savo sprendime dėl atleidimo iš darbo Vykdomoji valdyba konstatavo, kad ieškovas atsakingas už tai, kad nenurodė B fizioterapijos ir C mokymosi paramos sąskaitose faktūrose nurodytų mokesčių mokėtojo kodo ir adresų panašumo, o iš šio panašumo galima buvo daryti išvadą, kad jos nebuvo sąžiningos ir tikros. Šiomis aplinkybėmis Vykdomoji valdyba nusprendė, kad teisė prašyti kompensuoti mokymosi paramos išlaidas neatleidžia personalo narių nuo pareigos būti budriems ir įsitikinti, kad su nagrinėjamomis paslaugomis susiję dokumentai yra tinkami. Be to, esant objektyvių aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisės į minėtą kompensaciją, Vykdomoji valdyba nusprendė, kad atitinkamas darbuotojas apie tai turėjo bent jau pranešti administracijai. Todėl Vykdomoji valdyba padarė išvadą, kad ieškovas buvo kaltas dėl to, kad, pirma, pažeidė lojalumo institucijai pareigą, antra, neįvykdė savo pareigos atsižvelgti į ECB bendrąsias vertybes ir savo profesinę bei privačią veiklą vykdyti laikantis jo statuto, trečia, nuolat nevykdė savo pareigos apsaugoti institucijos finansinius interesus ir, ketvirta, sukėlė grėsmę Banko reputacijai.

120    Taigi iš viso sprendimo dėl atleidimo iš darbo matyti, kad ECB laikėsi nuomonės, jog ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros netinkamos siekiant kompensuoti mokymosi paramos išlaidas, formaliai nepripažinęs jo atsakomybės už tai, kad jos nebuvo sąžiningos ir tikros. Sprendime dėl atleidimo iš darbo Bankas iš esmės tik skyrė sankcijas už aplaidumą, kuris jam atrodė ypač sunkus, kiek tai susiję su finansų institucijos tarnautoju. Taigi šiuo sprendimu neatmetamas joks ieškovo kaltės dėl sukčiavimo, kuris buvo baudžiamosios bylos dalykas, pripažinimas (šiuo klausimu žr. 1987 m. rugpjūčio 25 d. EŽTT sprendimo Englert prieš Vokietiją, CE:ECHR:1987:0825JUD001028283, 39 punktą) ir jis priskirtinas administracijos atliekamo drausmės pažeidimo teisinio kvalifikavimo autonomijai baudžiamojo persekiojimo dėl tų pačių faktinių aplinkybių atžvilgiu.

121    Taigi ECB nepažeidė ieškovo teisės į nekaltumo prezumpciją, kai priėmė sprendimą dėl atleidimo iš darbo, kiek jis susijęs su bylos dalimi dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų, prieš tai sužinojęs apie su juo susijusio teismo proceso baigtį.

122    Atsisakymas atnaujinti procesą priimtas po to, kai ECB buvo informuotas apie ieškovo baudžiamojo persekiojimo dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų nutraukimo taikant Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 2 dalį, t. y. motyvuojant tuo, kad nepakako kaltės įrodymų, kad būtų galima kreiptis į baudžiamųjų bylų teismą.

123    Pagal EŽTT jurisprudenciją nekaltumo prezumpcijos tikslas, be kita ko, yra neleisti, kad asmenys, dėl kurių buvo nutrauktas baudžiamasis persekiojimas, viešosios valdžios institucijų būtų vertinami taip, lyg jie iš tikrųjų būtų kalti dėl jiems inkriminuoto pažeidimo (2018 m. birželio 28 d. EŽTT sprendimo G.I.E.M. S.R.L. ir kiti prieš Italiją, CE:ECHR:2018:0628JUD000182806, 314 punktas). Šiuo atžvilgiu neturėtų būti daromas skirtumas tarp atleidimo nuo atsakomybės dėl įrodymų trūkumo ir oficialiai nustačius kaltinamojo nekaltumą (2007 m. rugsėjo 27 d. EŽTT sprendimo Vassilios Stavropoulos prieš Graikiją, CE:ECHR:2007:0927JUD003552204, 39 punktas ir 2014 m. spalio 23 d. Sprendimo Melo Tadeu prieš Portugaliją, CE:ECHR:2014:1023JUD002778510, 60 punktas).

124    Nagrinėjamu atveju Valdančioji taryba savo atsisakymą atnaujinti procedūrą po to, kai sužinojo apie nutrauktą tyrimą dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų, grindė dviem motyvais: pirma, skiriasi prokuratūros ir ECB uždaviniai; vienas iš jų siekia išsiaiškinti, ar nurodytos faktinės aplinkybės yra baudžiamasis nusižengimas, o kitas – išnagrinėti remiantis mažesnės įrodomosios galios įrodymais, ar padarytas drausminis nusižengimas; antra, tuo, kad prokuratūra patvirtino, jog nebuvo korepetitorės C oficialios registracijos ir kad jos sąskaitose faktūrose nurodytas mokesčių mokėtojo kodas nebuvo teisingas.

125    Šiuose motyvuose nėra jokio ieškovo kaltės dėl baudžiamojo nusižengimo pripažinimo. Be to, atsisakymas atnaujinti procedūrą nepažeidė jo teisės į nekaltumo prezumpciją.

126    Vis dėlto ieškovas taip pat teigia, kad ECB pažeidė jo teisę į nekaltumo prezumpciją, siekdamas bet kokia kaina pripažinti jo kaltę.

127    Šiuo klausimu jau buvo nuspręsta, kad teisės į nekaltumo prezumpciją pažeidimą galima konstatuoti, jeigu yra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad paskyrimų tarnyba nuo pat drausminės procedūros pradžios nusprendė bet kuriuo atveju skirti atitinkamam asmeniui nuobaudą, neatsižvelgdama į jo pateiktus paaiškinimus ir nepaisydama vykstančios baudžiamojo proceso pabaigos (2003 m. kovo 13 d. Sprendimo Pessoa e Costa / Komisija, T‑166/02, EU:T:2003:73, 56 punktas; 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo Pessoa e Costa / Komisija, T‑503/04, EU:T:2006:331, 118 punktas ir 2015 m. kovo 17 d. Sprendimo AX / ECB, F‑73/13, EU:F:2015:9, 162 punktas).

128    Visų pirma ieškovas daro išvadą, kad buvo išankstinis ECB nusistatymas, nes neatsižvelgė į prieš jį pradėtą baudžiamąjį procesą ir jo baigtį. Vis dėlto šis kaltinimas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas. Ieškovas išvadą apie šį išankstinį nusistatymą daro remdamasis tuo, kad Bankas išplėtė Drausmės komiteto įgaliojimus, kai vienas iš jo narių atliko neteisėtą tyrimą, ir neatsižvelgė į pastabas, kurias jis pateikė per drausminę procedūrą. Vis dėlto šie kaltinimai sutampa, vienas – su ketvirtuoju pagrindu, o kitas – su penktuoju ir devintuoju pagrindais. Todėl jie bus nagrinėjami kartu su atitinkamu pagrindu.

c)      Dėl gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo

129    Ieškovas teigia, kad pradėdamas drausminę procedūrą, susijusią su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, nors baudžiamasis tyrimas dar vyko, ir neatsižvelgęs į jo baigtį ECB pažeidė gero administravimo principą ir rūpestingumo pareigą, pagal kuriuos institucijos privalo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes.

130    Vis dėlto ieškovas nepateikia argumento, leidžiančio manyti, kad šiuo atveju gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos apimtis turėtų būti platesnė nei teisės į nekaltumo prezumpciją. Konkrečiai kalbant, negalima daryti išvados, kad ECB neįvykdė savo pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti nagrinėjamam atvejui svarbias aplinkybes, nes prokuratūra 2019 m. balandžio 30 d. rašte patvirtino informaciją, kuria remdamasis Bankas grindė savo sprendimą dėl atleidimo iš darbo, t. y. kad nebuvo oficialios C registracijos ir jos sąskaitose faktūrose nurodytas mokesčių mokėtojo kodas nebuvo teisingas.

131    Be to, ieškovas pasinaudojo visomis kitomis drausminėms procedūroms taikomomis garantijomis, kaip matyti iš atsakymo į jo šiuo klausimu pateiktus prieštaravimus. Taigi jis nepagrįstai teigia, kad ECB pažeidė rūpestingumo pareigą ir gero administravimo principą.

d)      Išvada dėl trečiojo ir septintojo pagrindų

132    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinio trečiasis ir septintasis pagrindai yra nepagrįsti.

5.      Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo Personalo taisyklių 8.3.7 straipsnio ir nešališkumo principo, įtvirtinto Chartijos 41 straipsnyje, pažeidimu

133    Ieškovas teigia, kad Drausmės komiteto nariai, aktyviai ieškodami naujų jo kaltę patvirtinančių faktinių aplinkybių, supainiojo jų vaidmenį šiame komitete su kitomis pareigomis. Šiuo klausimu jis pateikia keturis prieštaravimus ir mano, kad Drausmės komitetas pažeidė Personalo taisyklių 8.3.7 straipsnį ir savo nešališkumo pareigą.

134    Personalo taisyklių 8.3.7 straipsnyje nustatyta, kad Drausmės komiteto nariai turi „veikti asmeniškai ir vykdyti savo pareigas visiškai nepriklausomai“.

a)      Dėl ieškovo pirmojo prieštaravimo

135    Ieškovas teigia, kad Drausmės komitetas išnagrinėjo jo asmens bylą, visų pirma visus jo gautus prašymus dėl kompensacijų, kad būtų patikrintas jų teisėtumas ir kad po šio nagrinėjimo buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 19 d. vidaus paslaugų Generalinio sekretoriaus sprendimas išplėsti minėto komiteto įgaliojimus įtraukiant mokymosi paramos sąskaitas faktūras. Ieškovo teigimu, šiuo nagrinėjimu buvo viršytos Drausmės komitetui iš pradžių suteiktų įgaliojimų ribos. Iš tiesų Ataskaitoje Nr. 1 ir 2016 m. lapkričio 18 d. vidaus paslaugų Generalinio sekretoriaus sprendime buvo apibrėžta jų apimtis ir juose nėra jokios užuominos apie mokymosi paramos sąskaitas faktūras.

136    Vis dėlto ECB teisingai tvirtina, kad, neperžengiant jo įgaliojimų ribų, esminė Drausmės komiteto funkcijų dalis yra kuo kruopščiau išnagrinėti ir nustatyti faktines aplinkybes. Pagal Personalo taisyklių 8.3.15 straipsnį šio komiteto uždavinys yra pateikti nuomonę, be kita ko, dėl faktinių aplinkybių tikrumo.

137    ECB konkrečiai teigia, kad Drausmės komitetas galėjo patikrinti ieškovo 2017 m. vasario 13 d. apklausoje pateiktų pareiškimų patikimumą ir susipažinti su bylos medžiaga, kad išnagrinėtų, ar (ir kaip) jo tariamai atlikti mokėjimai už fizioterapijos paslaugas ir vaistus galėjo sutapti su jo atliktais kitais mokėjimais grynaisiais pinigais arba kredito kortele. ECB teigimu, būtent šiuo atveju Drausmės komitetas teisėtai išaiškino C išrašytas mokymosi paramos sąskaitas faktūras.

138    Vis dėlto ieškovas pažymi, kad pagal Personalo taisyklių 8.3.14 straipsnį Drausmės komitetas galėjo atlikti papildomus tyrimus, tik jei paaiškėtų, kad jo turimos informacijos nepakanka. Jis pateikė išsamią informaciją ir įrodymus, kad buvo įpratęs atlikti mokėjimus banko pavedimu ir grynaisiais pinigais, todėl Drausmės komitetas neturėjo jokios pagrįstos priežasties toliau nagrinėti jo bylos.

139    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos teisėje vyrauja laisvo įrodymų vertinimo principas ir kad institucijos negali sąmoningai naudoti įrodymų, akivaizdžiai surinktų pažeidžiant esminius jų nustatymo reikalavimus ir kuriais siekiama apsaugoti suinteresuotųjų asmenų pagrindines teises (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 16 d. Sprendimo FSL ir kt. / Komisija, T‑655/11, EU:T:2015:383, 42 ir 44 punktus ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Goldfish ir kt. / Komisija, T‑54/14, EU:T:2016:455, 42 ir 47 punktus).

140    Taigi tik tuo atveju, jei Drausmės komiteto patikrinimai būtų akivaizdžiai atlikti pažeidžiant taisykles, reglamentuojančias jo įgaliojimus atlikti tyrimą, reikėtų konstatuoti, kad įrodymai, kuriais grindžiama bylos dalis, susijusi su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, yra neteisėti, taigi yra ir iš to išplaukiančių procedūros pažeidimų.

141    Nagrinėjamu atveju įrodymus, kurių, ieškovo teigimu, pakako, kad Ataskaita Nr. 1 būtų užbaigta, sudarė jo parengtas pinigų išgryninimo sąrašas ir 109 lapai juos patvirtinančių banko išrašų. Juos taip pat sudarė jo patarėjo pateikti argumentai ir 2017 m. vasario 13 d. jo paties apklausa. Ieškovas per ją teigė, kad fizioterapijos sąskaitas faktūras apmokėjo minėtais išgrynintais pinigais. Vis dėlto atlikdamas šį tyrimą Drausmės komitetas neveikė nepagrįstai, kai manė, kad būtina patikrinti šio teiginio teisingumą iš ECB turimų dokumentų siekdamas išsiaiškinti, ar ieškovas iš tikrųjų paprastai sąskaitas faktūras, kurias jis prašė kompensuoti, apmokėdavo grynaisiais pinigais. Tai juo labiau patvirtina aplinkybė, kad per 2016 m. vasario 3 d. ieškovo apklausą buvęs jo patarėjas pats abejojo, ar kiekvienas B paslaugų apmokėjimas sutapo su pinigų išgryninimu.

142    Ieškovas taip pat tvirtina, kad Drausmės komiteto atliktas jo asmeninės bylos tyrimas buvo nepagrįstas, nes joje nebuvo mokėjimo įrodymų (žr. šio sprendimo 128 punktą).

143    Vis dėlto ECB sudaryta ieškovo byla nebuvo susijusi tik su jo įdarbinimu ir karjera. Kadangi pagal Personalo taisyklių 3.8.4 straipsnį jis gavo padidintas išmokas šeimai ir jam buvo kompensuotos mokymosi paramos sąskaitos faktūros, o tų pačių taisyklių 3.3.1 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotieji asmenys pateikia savo teisės į išmokas įrodymus prieš ECB atliekant bet kokį mokėjimą, ECB turėjo korepetitorės C sąskaitas faktūras. Be to, iš Bendrajam Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad šias sąskaitas faktūras gavo Banko „Įdarbinimo ir kompensacijų“ skyrius.

144    Šiomis aplinkybėmis Drausmės komitetas, siekdamas nustatyti, kad tariamos fizioterapeutės sąskaitos faktūros atitiko realiai patirtas išlaidas, galėjo siekti palyginti ieškovo pateiktus įrodymus, kad įrodytų, jog tariamos fizioterapeutės B sąskaitos faktūros atitinka faktiškai patirtas išlaidas ir kitas išlaidas, kurias jis prašė kompensuoti ir kurių įrodymus ECB išsaugojo.

145    Galiausiai Personalo taisyklių 8.3.15 straipsnyje Drausmės komitetas buvo įpareigotas pasiūlyti tinkamas „drausmines nuobaudas“. Taigi pagal jį buvo reikalaujama, kad jis nustatytų galimas lengvinančias aplinkybes, pavyzdžiui, kaip ieškovas vykdė savo pareigas, o tai galėjo būti matyti iš jo bylos medžiagos. Vis dėlto Drausmės komitetas savo išvadoje negalėjo konstatuoti, kad šios bylos faktinės aplinkybės sudaro ieškovo padarytą pirmąjį pažeidimą, jeigu jis neturėjo teisės susipažinti su jo byla.

146    Šiomis aplinkybėmis neįrodyta, kad Drausmės komiteto atliktas ieškovo bylos tyrimas buvo šališkas.

b)      Dėl ieškovo antrojo prieštaravimo

147    Ieškovas teigia, kad iš Ataskaitos Nr. 2 matyti, jog Teisės reikalų GD personalo narys kreipėsi į Vokietijos mokesčių institucijas, siekdamas gauti informacijos apie mokymosi paramos sąskaitas faktūras. Jis tvirtina, kad šis asmuo gali būti vienas iš Drausmės komiteto narių arba kad jis galėjo veikti pagal šio komiteto nurodymus.

148    Vis dėlto ieškovas nepaaiškino, kaip tokiais ryšiais pažeidžiamas nešališkumo principas ir Personalo taisyklių 8.3.7 straipsnis. Be to, pagal šių taisyklių 8.3.14 straipsnį Drausmės komitetas gali imtis visų būtinų priemonių savo informacijai papildyti.

149    Vadinasi, ieškovo antrasis prieštaravimas yra nepagrįstas.

c)      Dėl ieškovo trečiojo ir ketvirtojo prieštaravimų

150    Ieškovas teigia, kad Žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizavimo GD parengė Ataskaitą Nr. 2, susijusią su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, nors jo generalinis direktorius buvo Drausmės komiteto narys. Jis taip pat pažymi, kad tas pats generalinis direktorius pasirašė raštą, kuriuo informavo apie išplėstus Drausmės komiteto įgaliojimus. Tuo remdamasi ji daro išvadą, kad Drausmės komiteto nariai pažeidė nešališkumo principą.

151    Tiesa, kad Ataskaita Nr. 2 buvo pateikta Žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizavimo GD blanke, taip pat tiesa, kad jos generalinis direktorius buvo Drausmės komiteto narys. Vis dėlto tai neleidžia daryti išvados, kad šis generalinis direktorius, kaip Drausmės komiteto narys, pažeidė nešališkumo pareigą ir Personalo taisyklių 8.3.7 straipsnį. Be to, nagrinėjamu raštu ieškovui tik pranešama apie sprendimą išplėsti Drausmės komiteto įgaliojimus faktinėms aplinkybėms, susijusioms su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, t. y. apie sprendimą, kurį priėmė ir pasirašė vidaus paslaugų Generalinis sekretorius, veikdamas Vykdomosios valdybos vardu pagal Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį.

152    Taigi ieškovo trečiasis ir ketvirtasis prieštaravimai yra nepagrįsti.

d)      Išvada dėl ketvirtojo pagrindo

153    Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti ketvirtąjį pagrindą.

6.      Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą pažeidimu

154    Ieškovas remiasi teisės į gynybą pažeidimu, nes apskritai ECB neatsižvelgė į jo per procesą pateiktas pastabas (žr. šio sprendimo 128 punktą).

155    Vis dėlto ieškovas neišplėtojo savo pagrindo ir aiškiai nenurodė, ar jis susijęs su visomis jo pastabomis, ar jų dalimi ir, jei taip, su kokiomis. Taigi šis prieštaravimas nepriimtinas pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą.

156    Bet kuriuo atveju jį reikia atmesti kaip nepagrįstą. Drausmės komiteto nuomonės ir sprendimo dėl atleidimo iš darbo motyvų apimtis ir ECB bei ieškovo susirašinėjimas vykstant procedūrai rodo, kad ECB atsižvelgė į jo argumentus. Be to, reikia priminti, kad ieškovas neturi painioti teisės į gynybą neužtikrinimo su negalėjimu pasiekti rezultato, kurio buvo siekiama naudojantis šiomis teisėmis (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Sepro Europe / Komisija, T‑483/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:407, 78 punktas).

157    Taigi penktasis pagrindas turi būti atmestas.

7.      Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo akivaizdžiomis vertinimo klaidomis

a)      Pirminė pastaba

158    Ieškovas teigia, kad daugelyje sprendimo dėl atleidimo iš darbo motyvų yra akivaizdžių vertinimo klaidų.

159    Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovas savo šeštąjį pagrindą iš esmės grindžia tuo, kad ECB išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neteisingai įvertino jam pateiktus įrodymus ir pažeidė teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

160    Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad Chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole reikalaujama, kad Sąjungos teismas vykdytų išsamią faktinių aplinkybių tikrumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo L / Parlamentas, T‑317/10 P, EU:T:2013:413, 70 punktą ir 2019 m. sausio 10 d. Sprendimo RY / Komisija, T‑160/17, EU:T:2019:1, 38 punktą). Šiuo klausimu jis turi patikrinti pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 23 d. Sprendimo McCoy / Regionų komitetas, T‑567/16, EU:T:2018:708, 98 punktą; taip pat pagal analogiją žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 39 punktą ir 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo ArcelorMittal Tubular Products Ostrava ir kt. / Hubei Xinyegang Steel, C‑186/14 P ir C‑193/14 P, EU:C:2016:209, 36 punktą). Atsižvelgiant į tai dokumento įrodomosios galios vertinimas taip pat yra išsamios kontrolės objektas (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Valmont / Komisija, T‑274/01, EU:T:2004:266, 43 punktą). Taigi net sudėtingi ar subtilūs vertinimai, kuriuos pateikia administracija, turi būti pagrįsti įtikinamais įrodymais (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 41 punktą ir 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Akhras / Taryba, C‑193/15 P, EU:C:2016:219, 56 punktą). Taigi teismas turi, net ir šiomis aplinkybėmis, išsamiai išnagrinėti įrodymus (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 146 punktą).

161    Be to, vykdydamas teisėtumo kontrolę teismas vykdo ir visapusišką kontrolę, kiek tai susiję su tinkamu reikšmingų teisės nuostatų taikymu (2007 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑374/04, EU:T:2007:332, 81 punktas).

162    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šeštąjį pagrindą reikia perkvalifikuoti kaip susijusį ne su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, o su neišsamiu bylos aplinkybių nagrinėjimu, įrodymų vertinimo klaidomis ir teisės klaida.

b)      Dėl neišsamaus bylos aplinkybių nagrinėjimo, įrodymų vertinimo klaidų ir teisės klaidos, susijusios su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis

163    Pirma, ieškovas priekaištauja ECB dėl to, kad jis neatsižvelgė į baudžiamojo proceso, susijusio su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, nutraukimą.

164    Vis dėlto ši pagrindo dalis sutampa su trečiuoju ir septintuoju pagrindais, kurie buvo pripažinti nepagrįstais.

165    Antra, ieškovas teigia, kad nusprendęs, jog korepetitorės C sąskaitos faktūros nebuvo sąžiningos ir tikros, ECB nepaisė jo ir jo šeimos pareiškimų, kad C iš tikrųjų teikė paramą jo vaikams ir kad jai buvo atlyginta grynaisiais pinigais. Ieškovas priduria, kad ECB taip pat neatsižvelgė į jo pareiškimus, pagal kuriuos tariamos fizioterapeutės B ir C sąskaitų faktūrų panašumas buvo paaiškinamas tuo, kad jo sutuoktinė parodė C, kaip jas parengti. Galiausiai ECB taip pat neatsižvelgė į vieno iš ieškovo vaikų mokymosi rezultatų pagerėjimą srityse, kuriose C vedė jam pamokas.

166    Vis dėlto ieškovas tik pakartoja savo ir jo sutuoktinės pareiškimus per administracinę procedūrą, nepaaiškindamas, kodėl ECB padarė vertinimo klaidą, kai jų nelaikė įtikinamais, ir pažymėdamas, kad jis nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų.

167    Trečia, ieškovas teigia, kad ECB klaidingai rėmėsi aplinkybe, jog, jo nuomone, nėra normalu, kad jis nežino korepetitorės C kontaktinės informacijos, nors ji reguliariai vykdavo pas jį.

168    Visų pirma, ieškovo teigimu, tokiu kaltinimu pažeista jo teisė organizuoti privatų gyvenimą savo nuožiūra ir jokia ECB taisyklė neįpareigoja jo pareigūnų žinoti dėstytojų, kurie pamokas veda jų namuose, kontaktinės informacijos. Aplinkybė, kad jų atlyginimas yra kompensuojamas, neturi reikšmės siekiant pateisinti tokį kišimąsi.

169    Vis dėlto reikia pažymėti, kad ECB niekaip nesikišo į ieškovo privatų gyvenimą, kai konstatavo, kad netiki, jog ieškovas neturėjo minimalios informacijos apie korepetitorę C, kuri jo namuose reguliariai vedė pamokas jo vaikams. Iš tikrųjų ECB nesiekė reguliuoti ieškovo gyvenimo organizavimo būdo, o tik nusprendė, kad toks tariamas jo gyvenimo organizavimo būdas yra labai neįtikimas, todėl mažai tikėtinas.

170    Be to, ECB pagal savo personalo narių vaikų specialių švietimo poreikių tenkinimo sistemą turi teisę apklausti vieną iš jų, kai jis pateikia prašymus kompensuoti išlaidas aplinkybėmis, kurios, jo nuomone, yra neįprastos. Ji taip pat turi teisę iš šių aplinkybių padaryti bet kokią tinkamą išvadą.

171    Ieškovas taip pat tvirtina, kad ECB negalėjo remtis tuo, jog buvo neįprasta, kad jis negalėjo pateikti jokios informacijos apie asmenį, kuris daugelį metų vedė pamokas jo namuose, nes neįprastas faktas nėra įrodymas, kad jis nėra realus.

172    Vis dėlto su tokiu argumentu negalima sutikti. Iš tiesų vien situacijos buvimo galimybės nepakanka, kad būtų paneigtas galimas jos neįprastas pobūdis, kuris, be kita ko, buvo tinkamai pagrįstas sprendime dėl atleidimo iš darbo.

173    Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad ieškovas tinkamai nepagrindė savo pozicijos, jis nepagrįstai teigia, kad ECB neatsižvelgė į tai, jog vieno iš jo vaikų būklė nereikalauja žinoti C kontaktinės informacijos tam, kad galėtų būti vedamos pamokos.

174    Taigi šeštasis pagrindas yra nepagrįstas.

8.      Dėl ieškinio aštuntojo pagrindo, grindžiamo pagrįsto termino ir rūpestingumo pareigos pažeidimu

175    Ieškovas tvirtina, kad ECB nevykdė aptariamos drausminės procedūros taip rūpestingai, kaip to reikalaujama, ir kad jis neužtikrino, jog kiekvienas jos etapas, einantis po ankstesnio etapo, būtų užbaigtas per pagrįstą terminą.

176    Nagrinėjamu atveju Personalo taisyklių 8.3.15–8.3.17 straipsniuose numatyti terminai skirtingiems drausminės procedūros etapams. Vis dėlto minėtų taisyklių 8.3.15 straipsnyje nustatyta, kad bet kuriuo atveju Drausmės komitetui nustatytas terminas pateikti savo nuomonę „turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą“.

177    Be to, apskritai pagal suformuotą jurisprudenciją terminai, išskyrus senaties terminus (žr. šio sprendimo 58 punktą), laiko atžvilgiu taikomi drausmės procedūros eigai, iš principo nėra naikinamieji. Taikytinuose teisės aktuose nesant aiškiai išreikštos valios riboti trukmę, per kurią administracija gali imtis veiksmų, siekiant teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos šie terminai pirmiausia reiškia gero administravimo taisyklę, pagal kurią institucija įpareigojama rūpestingai organizuoti drausminę procedūrą ir elgtis taip, kad kiekvienas procedūrinis veiksmas būtų atliekamas per pagrįstą terminą nuo ankstesnio veiksmo (šiuo klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Teixeira Neves / Teisingumo Teismas, T‑259/97, EU:T:2000:208, 123 punktą ir 2015 m. kovo 17 d. Sprendimo AX / ECB, F‑73/13, EU:F:2015:9, 174 punktą).

178    Tokiomis aplinkybėmis pagrįsto termino pažeidimas gali pateisinti administracinio sprendimo panaikinimą tik jeigu pernelyg ilgas praėjęs laikotarpis gali turėti įtakos pačiam jo turiniui (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo AV / Komisija, T‑303/18 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:239, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tai taikytina ir tuo atveju, kai pernelyg ilgas praėjęs laikotarpis padarė poveikį suinteresuotų asmenų veiksmingos gynybos galimybei (žr. 2018 m. birželio 7 d. Sprendimo Winkler / Komisija, T‑369/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:334, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

179    Nagrinėjamu atveju ieškovas neteigia nei to, kad ECB turėjo ketinimų nustatyti, jog Personalo taisyklių 8.3.15–8.3.17 straipsniuose įtvirtinti terminai yra naikinamieji, nei to, kad procedūros trukmė pakenkė jo gynybai.

180    Dėl rūpestingumo pareigos taip pat buvo nuspręsta, kad dėl jos pažeidimo dėl skubos nebuvimo gali kilti atitinkamos institucijos atsakomybė už galimai padarytą žalą, tačiau ji pati savaime negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo Curto / Parlamentas, T‑275/17, EU:T:2018:479, 104 ir 105 punktus).

181    Taigi ieškinio aštuntasis pagrindas, grindžiamas pagrįsto termino ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, šiuo atveju negali būti pripažintas pagrįstu, kiek tai susiję su reikalavimu dėl panaikinimo.

9.      Dėl ieškinio devintojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

182    Ieškovas mano, kad sprendimas dėl atleidimo iš darbo yra nepakankamai motyvuotas. Dėl šio sprendimo 101 punkte nurodytos priežasties nereikia nagrinėti šio ieškinio pagrindo tiek, kiek juo ginčijami sprendimo dėl atleidimo iš darbo motyvai, kiek tai susiję su fizioterapijos paslaugomis ir vaistinės kvitais.

183    Tai nurodžius, reikia priminti, kad klausimą, ar sprendimas (būtent ECB), kuriuo vienam iš jo personalo narių skiriama drausminė nuobauda, tenkina motyvavimo pareigą, reikia vertinti ne tik atsižvelgiant į šio sprendimo tekstą, bet ir kontekstą bei visas konkretų klausimą, šiuo atveju – drausmės sritį, reglamentuojančias teisės normas. Nors Vykdomoji valdyba privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, sudarančias jos sprendimų teisinį pagrindą, ir motyvus, kuriais remdamiesi juos priėmė, vis dėlto nereikalaujama, kad ji aptartų visų fakto ir teisės klausimų, kurie buvo iškelti per procedūrą. Bet kuriuo atveju sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas atitinkamam personalo nariui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti dėl jo priimtos priemonės apimtį (žr. 2015 m. kovo 17 d. Sprendimo AX / ECB, F‑73/13, EU:F:2015:9, 189 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto, jeigu, kaip šioje byloje, galiausiai skirta griežtesnė nuobauda, nei siūlė Drausmės komitetas, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į kiekvienai drausminei procedūrai taikomus reikalavimus, ECB sprendime turi būti išsamiai nurodyti motyvai, paskatinę jį nukrypti nuo jo Drausmės komiteto pateiktos nuomonės (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 17 d. Sprendimo AX / ECB, F‑73/13, EU:F:2015:9, 190 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

184    Šioje byloje sprendimo dėl atleidimo iš darbo priėmimo aplinkybės ieškovui buvo gerai žinomos, visų pirma atsižvelgiant į daugelį jo rašytinių ir žodinių pastabų, kurias jis pateikė per 2017 m. vasario 13 d., kovo 9 d., spalio 17 d. ir lapkričio 8 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir rugsėjo 14 d bei 2019 m. sausio 31 d. įvykusią drausminę procedūrą.

185    Be to, sprendime dėl atleidimo iš darbo atsižvelgiama į ieškovui pareikštus kaltinimus, drausmės komiteto nuomonę, įvairias ECB taikomas taisykles ir nuostatas, kurias, Vykdomosios valdybos nuomone, ieškovas pažeidė, ir priežastis, dėl kurių ji padarė tokią išvadą. Be to, iš ieškinio matyti, kad ieškovas gerai suprato šią informaciją.

186    Vis dėlto ieškovas visų pirma teigia, kad sprendime dėl atleidimo iš darbo neatsakoma į jo pastabas dėl drausminės procedūros senaties termino (žr. šio sprendimo 128 punktą).

187    Vis dėlto sprendime dėl atleidimo iš darbo daroma nuoroda į Drausmės komiteto nuomonę, apie kurią žinojo ieškovas, ir šioje išvadoje nurodytos priežastys, dėl kurių, atsižvelgiant į Personalo taisyklių 8.3.2 straipsnį, ECB nuomone, drausminės procedūros senaties terminas dar nebuvo suėjęs.

188    Ieškovas taip pat teigia, kad, darant prielaidą, jog faktinės aplinkybės nustatytos, sprendime dėl atleidimo iš darbo nepakankamai paaiškinta, kodėl ECB skyrė daug griežtesnę nuobaudą nei ta, kurią pasiūlė Drausmės komitetas, ir, konkrečiau kalbant, kodėl, remdamasis informacija, tapačia išnagrinėtai šio komiteto, jis nusprendė, kad pasitikėjimo santykiai nepataisomai nutrūko.

189    Šis prieštaravimas yra nepagrįstas. Iš sprendimo dėl atleidimo iš darbo matyti, kad, priešingai nei Drausmės komitetas, Vykdomoji valdyba nusprendė, jog ieškovas prašė kompensuoti išlaidas, susijusias su vaistinės kvitais ir mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, kurie nebuvo sąžiningi ir tikri, ir kad ieškovo pareigų pažeidimai, susiję su šių prašymų kompensuoti išlaidas pateikimu, buvo platesni ir sunkesni nei vien abejotinų fizioterapijos sąskaitų faktūrų pateikimas, kuriuo rėmėsi šis komitetas.

190    Tiesa, šio sprendimo 97 punkte buvo nuspręsta, kad dėl faktinių aplinkybių, susijusių su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis ir vaistinės kvitais, buvo suėjęs senaties terminas drausminės procedūros pradėjimo momentu. Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją pareiga motyvuoti sprendimus yra esminis reikalavimas, kuris turi būti atskiriamas nuo motyvų pagrįstumo klausimo, kuris apima ginčijamo akto teisėtumą iš esmės (žr. 2015 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Italija ir Ispanija / Komisija, T‑124/13 ir T‑191/13, EU:T:2015:690, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

191    Be to, ir vėl priešingai nei Drausmės komitetas, Vykdomoji valdyba nusprendė, kad žemas ieškovo pareigų lygis ir nedidelis darbo stažas negalėjo būti lengvinančia aplinkybe jo pareigai elgtis sąžiningai ir dorai pateikiant prašymus dėl išlaidų kompensavimo.

192    Galiausiai ECB paaiškino, kad dėl kiekvienos bylos dalies jis negrįžtamai prarado pasitikėjimą ieškovu. Šiuo klausimu jis atkreipė dėmesį į tai, kad jo, kaip už pinigų politiką ir bankų kontrolę atsakingos institucijos, patikimumas buvo pagrįstas jo, kaip veiksmingos ir atsakingos administracijos, kuri valdoma dorų darbuotojų, reputacija ir nurodė, kad ieškovo elgesys kaip tik galėjo pakenkti jo reputacijai.

193    Taigi devintasis pagrindas yra nepagrįstas.

10.    Dėl dešimtojo pagrindo, pateikto subsidiariai ir grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

a)      Pirminė pastaba

194    Visų pirma reikia pažymėti, kad, priešingai nei jo pavadinime, ieškinio dešimtajame pagrinde ne tik teigiama, kad šiuo atveju nesilaikyta proporcingumo principo. Iš tiesų ieškovas iš esmės daro išvadą, kad jo atleidimas iš darbo yra neproporcingas, pirma, dėl Drausmės komiteto nurodytų sunkinančių aplinkybių reikšmingumo ir tikslumo nebuvimo, antra, dėl Vykdomosios valdybos papildomai nurodytų aplinkybių neteisėtumo ir nereikšmingumo, trečia, dėl to, kad Vykdomoji valdyba nepaisė lengvinančių aplinkybių sąvokos, kiek tai susiję su Drausmės komiteto nustatytomis aplinkybėmis, ir, ketvirta, tuo, kad ECB neatsižvelgė į tam tikras lengvinančias aplinkybes, kurias jis nurodė per procedūrą. Taigi ieškovo argumentais tiesiogiai nepriekaištaujama dėl neproporcingo sankcijos pobūdžio. Ieškovas tokią išvadą veikiau daro iš tam tikrų faktų netikslumo, klaidų vertinant kitus faktus ir jų vertinimo sunkinančiomis aplinkybėmis, teisės klaidų ir galiausiai – iš išsamios visų aplinkybių, galinčių būti lengvinančiomis, išnagrinėjimo nebuvimo.

195    Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad Bendrasis Teismas atlieka išsamią faktinių aplinkybių tikrumo ir tinkamo reikšmingų teisės normų taikymo kontrolę (žr. šio sprendimo 160 ir 161 punktus).

196    Be to, Sąjungos teismas taip pat atlieka išsamią faktinių aplinkybių kvalifikavimo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 21 d. Sprendimo BNP Paribas ir BNL / Komisija, C‑452/10 P, EU:C:2012:366, 102 punktą ir 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Cortivo / Parlamentas, F‑52/12, EU:F:2013:173, 41 punktą), atsižvelgdamas į objektyvias teisines sąvokas. Konkrečiai kalbant, jis atlieka tokią kontrolę dėl klausimo, ar veika patenka į sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teisines sąvokas.

197    Galiausiai, nors Įdarbinimo sąlygose nenumatytas fiksuotas santykis tarp jose numatytų drausminių nuobaudų ir įvairių rūšių pareigūnų padarytų pažeidimų ir nors jose nepatikslinama kaip turi būti vertinamos sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės pasirenkant nuobaudą, Chartijos 47 straipsnio laikymasis suponuoja, kad administravimo institucijos skirtai „baudai“, kuri pati netenkina šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, kaip nagrinėjamoje byloje yra Vykdomosios valdybos atveju, turi būti taikoma vėlesnė teisminės institucijos, kuri turi įgaliojimus išsamiai įvertinti kaltės ir nuobaudos proporcingumą, kontrolė (žr. 2012 m. gegužės 15 d. Sprendimo Nijs / Audito Rūmai, T‑184/11 P, EU:T:2012:236, 85 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Andreasen / Komisija, T‑17/08 P, EU:T:2010:374, 146 ir 147 punktus; 2015 m. kovo 31 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Andreasen prieš Jungtinę Karalystę ir 26 kitas Europos Sąjungos valstybes nares, CE:ECHR:2015:0331DEC002882711, 73 punktą). Šiuo tikslu Sąjungos teismas, be kita ko, patikrina, ar drausminės institucijos atliktas sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių vertinimas buvo proporcingas (2004 m. kovo 16 d. Sprendimo Afari / ECB, T‑11/03, EU:T:2004:77, 203 punktas).

b)      Dėl ieškovo pirmojo prieštaravimo

198    Siekdamas įrodyti proporcingumo principo pažeidimą, ieškovas ginčija Drausmės komiteto, vėliau – Vykdomosios valdybos nustatytą sunkinančią aplinkybę, susijusią su tuo, kad jis nepasiūlė grąžinti visų ginčijamų sumų ar jų dalies.

199    Reikia priminti, kad Drausmės komitetas nusprendė, jog ieškovas pažeidė savo pareigas tik nepagrįstai gavęs kompensaciją už fizioterapijos sąskaitas faktūras, tačiau nusprendė, kad aplinkybės, susijusios su vaistinės kvitais ir mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, nebuvo pakankamai nustatytos. Taigi Drausmės komitetas priskyrė ieškovui sunkinančią aplinkybę tik dėl to, kad nepasiūlė grąžinti neteisėtai gautas sumas ir apsiribojo 56 041,09 EUR suma, atitinkančia kompensaciją už tariamos fizioterapeutės B sąskaitas faktūras.

200    Vis dėlto sprendime dėl atleidimo iš darbo Vykdomoji valdyba nusprendė, kad ieškovui kelerius metus nepagrįstai buvo kompensuotos visos ginčijamos sąskaitos faktūros ir kvitai. Šiomis aplinkybėmis ji taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į Drausmės komiteto nustatytas sunkinančias aplinkybes, reikia pridurti, jog ieškovas visiškai nepaisė ECB pasitikėjimo juo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 207 ir paskesnius punktus).

201    Taigi, atsižvelgiant į visą sprendimą dėl atleidimo iš darbo, Vykdomosios valdybos pateiktą labai trumpą nuorodą į Drausmės komiteto pripažintas sunkinančias aplinkybes reikia suprasti kaip susijusią su tuo, kad ieškovas nepasiūlė grąžinti visų gautų sumų, įskaitant gautas už mokymosi paramos sąskaitų faktūrų kompensaciją.

202    Tai patikslinęs ieškovas, grįsdamas savo prieštaravimą, visų pirma nurodo, kad jis neturėjo grąžinti 56 041,09 EUR sumos, nes fizioterapijos sąskaitos faktūros buvo sąžiningos ir tikros.

203    Vis dėlto šis argumentas neturi reikšmės, nes Vykdomoji valdyba sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ieškovas negrąžino sumų, susijusių, be kita ko, su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis (žr. šio sprendimo 201 punktą), ir ji sprendime dėl atleidimo iš darbo galėjo konstatuoti, kad kiekviena iš trijų bylos dalių, susijusių su pažeidimais pateikiant prašymus dėl išlaidų kompensavimo, atsižvelgiant į Banko finansines kompetencijas galėjo negrįžtamai paveikti ECB pasitikėjimą juo (žr. šio sprendimo 99 punktą).

204    Be to, ieškovas ginčija, kad niekada nepasiūlė grąžinti sumų. Jis tvirtina, kad siekdamas nutraukti procedūrą, jis pasiūlė ECB sumokėti Drausmės komiteto rekomenduojamą nuobaudą, t. y. laikinai sumažinti darbo užmokestį 400 eurų per dvylikos mėnesių laikotarpį, t. y. 4 800 EUR. Vis dėlto ECB galėjo neatsižvelgti į šį pasiūlymą, kuris buvo labai nutolęs nuo aptariamų sumų, net jeigu jos apimtų tik 29 070 EUR sumą, atitinkančią kompensaciją už mokymosi paramos sąskaitas faktūras.

205    Galiausiai ieškovo teiginys, kad visapusiškai bendradarbiavo Drausmės komiteto veikloje, neturi reikšmės. Šis bendradarbiavimas, darant prielaidą, kad jis įrodytas, nepaneigia fakto, kad jis nepasiūlė grąžinti aptariamos sumos. Be to, ECB jį ginčija.

206    Iš to darytina išvada, kad ECB galėjo pagrįstai (žr. šio sprendimo 196 punktą) priskirti ieškovui kaip sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nepasiūlė grąžinti nepagrįstai gautų sumų.

c)      Dėl ieškovo antrojo prieštaravimo

207    Ieškovas priekaištauja dėl sunkinančių aplinkybių, kurias ECB nurodė sprendime dėl atleidimo iš darbo, papildydamas Drausmės komiteto jau nurodytas aplinkybes.

208    Ieškovas mano, pirma, kad Vykdomoji valdyba negalėjo kaip į sunkinančią aplinkybę atsižvelgti į tai, kad jis pažeidė ECB pasitikėjimą juo, nes ši išvada neatskiriama nuo pačių pažeidimų, kuriais jis kaltinamas.

209    Reikia priminti, kad sunkinanti aplinkybė nėra pažeidimo, kuriam įrodyti reikalingi materialūs ir tam tikrais atvejais nematerialūs įrodymai, sudėtinė dalis. Taigi ji skirta ne pačiam pažeidimui apibūdinti, bet daro poveikį bausmės dydžiui nustačius nusikalstamą veiką, kad būtų atsižvelgta į visų faktinių aplinkybių visumą ir užtikrintas sankcijos represinis ir atgrasomasis poveikis visų jų atžvilgiu.

210    Sprendime dėl atleidimo iš darbo Vykdomoji valdyba kaltino ieškovą tuo, kad jis pažeidė lojalumo ECB pareigą, neįvykdė savo pareigos gerbti jo bendras vertybes ir nuolat vykdyti savo profesinę ar asmeninę veiklą atsižvelgiant į ECB, kaip Sąjungos institucijos, statusą, pažeidė savo pareigą saugoti institucijos finansinius interesus ir nekelti pavojaus Banko reputacijai. Be to, sunkinančia aplinkybe jis pripažino tai, kad ieškovas visiškai nepaisė ECB pasitikėjimo juo.

211    Tiesa, lojalumo pareiga turi įtakos pasitikėjimo tarp institucijos ir jos pareigūnų, kuris lemia darbo santykių išlaikymą, išsaugojimui. Ši pareiga reiškia ne tik tai, kad pareigūnai turi ne tik susilaikyti nuo užimamo posto prestižui kenkiančių veiksmų ir negarbingo elgesio institucijos bei jos tarnybų atžvilgiu, bet ir elgtis nepriekaištingai, kad visuomet būtų išsaugoti jų ir institucijos tarpusavio pasitikėjimo ryšiai (1999 m. gegužės 19 d. Sprendimo Connolly / Komisija, T‑34/96 ir T‑163/96, EU:T:1999:102, 128 punktas). Vis dėlto tai nereiškia, kad bet koks lojalumo pareigos pažeidimas sistemingai lemia pasitikėjimo praradimą, taigi, ir atleidimą iš darbo kaip neišvengiamą rezultatą. Šis pažeidimas gali būti atsitiktinis arba būti tik nereikšmingas ar nesunkus. Tokiu atveju darbo santykių nutraukimas būtų nesuderinamas su aplinkybe, kad Įdarbinimo sąlygose nėra nustatyta fiksuoto įvairių pažeidimų ir galimų drausminių nuobaudų ryšio.

212    Taigi pasitikėjimo ryšio praradimas yra ne drausmės pažeidimo, kurį sudaro lojalumo stoka, dalis, o sunkinanti aplinkybė dėl ypač žalingo ir sunkaus šio pažeidimo laipsnio, ypač jei pareigūnas ar tarnautojas institucijos atžvilgiu visiškai nesilaikė pareigų.

213    Vis dėlto šiuo atveju aplinkybės, susijusios su mokymosi paramos sąskaitų faktūrų apmokėjimu, tikrai nėra atsitiktinės, kaip pripažįsta pats ieškovas.

214    Taigi ECB šioje byloje teisingai kvalifikavo kaip sunkinančią aplinkybę tai, kad ieškovas visiškai nepaisė pasitikėjimo juo.

215    Antra, ieškovas priekaištauja ECB dėl to, kad kaip sunkinančią aplinkybę jis nurodė aplinkybę, jog žemas pareigų lygis ir nedidelis darbo stažas neturėjo jokios įtakos darbuotojų galimybei tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, savo iniciatyva atlikti paprastus patikrinimus. Be to, ieškovo teigimu, ši tariama sunkinanti aplinkybė neatskiriama nuo pačių pažeidimų, kuriais jis kaltinamas. Be to, ieškovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju neturėjo jokio pagrindo atlikti tokių patikrinimų.

216    Vis dėlto šis prieštaravimas grindžiamas netiksliu sprendimo dėl atleidimo iš darbo aiškinimu. Priešingai, nei teigia ieškovas, Vykdomoji valdyba nenusprendė, kad žemas jo pareigų lygis ir nedidelis darbo stažas gali būti sunkinanti aplinkybė, bet, priešingai nei Drausmės komitetas, atsisakė į ją atsižvelgti kaip į lengvinančią aplinkybę. Bet kuriuo atveju Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnio penktoje įtraukoje žinoma nustatyta, kad nustatant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į lygį ir stažą. Vis dėlto Bankas galėjo nuspręsti, kad šiuo atveju žemas pareigų lygis ir nedidelis darbo stažas nėra lengvinanti aplinkybė, nes toks lygis ir darbo stažas nepateisina to, kad tarnautojas nedelsdamas neatliktų specialios kompetencijos nereikalaujančių patikrinimų, kuriuos būtų atlikęs bet kuris protingas asmuo, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, dėl kurių turėjo kilti abejonių dėl teisės į nurodytų sumų kompensavimą.

217    Dėl argumento, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo atlikti kokį nors patikrinimą, pažymėtina, kad juo siekiama ginčyti aplinkybių, kuriomis remdamasis ECB padarė išvadą, jog korepetitorės C sąskaitos faktūros nebuvo sąžiningos ir tikros, buvimą. Taigi jis sutampa su šeštuoju pagrindu, kuris buvo pripažintas nepagrįstu.

218    Trečia, ieškovas nesutinka su tuo, kad ECB kaip sunkinančią aplinkybę galėjo laikyti tai, kad kilo abejonių dėl jo patikimumo, nors jis buvo apsaugotas teigiama jo atžvilgiu vykdytų baudžiamųjų procesų baigtimi, visų pirma 2017 m. spalio 18 d. Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas) sprendimo, kuriuo jis buvo išteisintas dėl sukčiavimo ir suklastotų dokumentų naudojimo, kiek tai susiję su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis, poveikiu.

219    Vis dėlto, be to, kad ieškovas nepatikslino, kokį poveikį padarė Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas) sprendimas, ECB galėjo nuspręsti, kad faktai galėjo paveikti jo reputaciją ir kartu jo, kaip finansų įstaigos, patikimumą. Taigi pagal Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnio antrą įtrauką ECB galėjo kaip į sunkinančias aplinkybes konkrečiai atsižvelgti į riziką, kuri dėl darbuotojo elgesio kilo institucijos vientisumui, reputacijai ir interesams, tačiau neprivalėjo įrodyti, ar su institucija nesusiję asmenys žinojo apie tokį suinteresuotojo asmens elgesį, ir, jei taip, tai kiek (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 10 d. Sprendimo HI / Komisija, F‑133/15, EU:F:2016:127, 204 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

220    Be to, priešingai, nei teigia ieškovas, ECB kaip į sunkinančią aplinkybę galėjo atsižvelgti į tai, kad jis veikė priešingai institucijos finansiniams interesams, kuriuos vis dėlto privalėjo saugoti. Iš tiesų šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad ieškovo prašymai dėl nepagrįstos kompensacijos neabejotinai turėjo įtakos ECB, kuris galiausiai padengė šias išlaidas, finansams.

d)      Dėl ieškovo trečiojo prieštaravimo

221    Ieškovas teigia, kad Vykdomoji valdyba neatsižvelgė į lengvinančių aplinkybių vaidmenį, teigdama, kad Drausmės komiteto nustatytos aplinkybės niekaip nesušvelnino ECB pasitikėjimo juo praradimo.

222    Šiuo atveju Drausmės komitetas lengvinančiomis aplinkybėmis laikė žemą ieškovo pareigų lygį ir nedidelį darbo stažą, ankstesnių drausminių bylų nebuvimą ir tai, kad jis negalėjo būti tikras, jog bendrovė A būtų atsisakiusi kompensuoti B sąskaitas faktūras, jei ant pirmosios iš jų būtų uždėtas antspaudas „Kosmetikerin“.

223    Vis dėlto, nepažeisdama šių aplinkybių, kaip lengvinančių, pobūdžio Vykdomoji valdyba galėjo nuspręsti, kad šios aplinkybės bet kuriuo atveju neatsvertų ECB pasitikėjimo ieškovu praradimą.

224    Konkrečiai kalbant, iš šio sprendimo 216 punkto matyti, kad Vykdomoji valdyba, priešingai nei Drausmės komitetas, galėjo atsisakyti žemą ieškovo pareigų lygį ir nedidelį darbo stažą laikyti lengvinančia aplinkybe. Be to, Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnio aštuntoje įtraukoje nustatyta, kad pasirenkant drausminę nuobaudą reikia atsižvelgti į personalo nario elgesį per visą jo karjerą. Vis dėlto pagal šią nuostatą pasitikėjimo ryšio praradimas nebūtinai priklauso nuo recidyvo buvimo. Jį gali lemti tik vienas faktas ar elgesys. Taigi, atsižvelgiant į ECB uždavinius, Vykdomoji valdyba šioje byloje galėjo teisėtai pabrėžti iš kiekvieno tarnautojo reikalaujamą atsakingumą finansiniu požiūriu.

e)      Dėl ieškovo ketvirtojo prieštaravimo

225    Ieškovas mano, kad reikia atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes, kurias jis nurodė Drausmės komitetui ir 2018 m. balandžio 30 d. pastabose ir į kurias ECB neatsižvelgė.

226    Pirma, ieškovas nurodo kančias, kurias jo šeima turėjo patirti per visą procesą, per kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Jis taip pat nurodo savo teisę į vidinę taiką ir į garbės atkūrimą.

227    Vis dėlto drausminės procedūros trukmės nėra tarp Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnyje nurodytų aplinkybių kaip lengvinančių aplinkybių ir ji nėra svarbi nustatant drausminę nuobaudą, kuri pagal šį straipsnį turi būti proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 10 d. Sprendimo HI / Komisija, F‑133/15, EU:F:2016:127, 200 punktą).

228    Be to, ieškovas nepagrindžia savo prieštaravimo. Jis nepateikia konkrečių įrodymų, paaiškinančių kančias, kurias jo šeima patyrė dėl procedūros ir jos trukmės, visų pirma dėl to, kaip jos viršijo nuogąstavimus ir neaiškumą, neišvengiamai kylančius dėl baudžiamųjų procesų ir drausminių procedūrų ir į kurias ECB turėjo atsižvelgti kaip į lengvinančią aplinkybę.

229    Be to, ieškovas nepagrindžia savo teiginio dėl jo tariamos teisės į vidinę taiką ir į jo garbės atkūrimą. Tai ypač pasakytina apie šį ieškinio pagrindą, kuris, pateiktas papildomai ir apsiribojant tik baudos proporcingumo ginčijimu, suponuoja, kad drausminis nusižengimas įrodytas.

230    Antra, ieškovas remiasi savo labai geru darbo ECB vertinimu ir teigia, kad į jį turėjo būti atsižvelgta kaip į lengvinančią aplinkybę.

231    Vis dėlto iš šio sprendimo 224 punkto matyti, kad Vykdomoji valdyba galėjo nuspręsti, jog ECB prarado pasitikėjimą ieškovu, nepaisant to, kad jam priskiriami veiksmai yra jo pirmasis nusižengimas.

232    Be to, ieškovas pateikia tik vertinimo ataskaitas, kurios akivaizdžiai buvo pateiktos 2008 m. ir 2010 m. pabaigoje, ir trumpą vertinimą, pateiktą 2011 m. rugsėjo 29 d. elektroniniame laiške. Šie dokumentai neįrodo jo darbo kokybės laikotarpiu nuo 2011 m. iki jo atleidimo iš darbo 2014 m. spalio 21 d.; nuo šios datos jis jau nebuvo vertinamas.

233    Taigi ECB pagrįstai nusprendė, kad ieškovo darbo veiklos vertinimas nėra lengvinanti aplinkybė (žr. šio sprendimo 196 punktą).

234    Trečia, ieškovas priekaištauja ECB dėl to, kad jis neatsižvelgė į tai, jog jis neketino pažeisti profesinių pareigų, veikė ne dėl asmeninių interesų ir kad institucija nepatyrė jokios žalos.

235    Pagal Įdarbinimo sąlygų 45 straipsnio trečią įtrauką ketinimų lygis yra veiksnys, į kurį ECB turi atsižvelgti, kai nustato drausminę nuobaudą.

236    Vis dėlto kartu išnagrinėjus trečiąjį ir septintąjį pagrindus, taip pat šeštąjį pagrindą matyti (kaip, beje, ir iš šio sprendimo 126 punkto), kad ECB galėjo manyti, jog iš mokymosi paramos sąskaitų faktūrų turinio galima daryti išvadą, kad jos nebuvo sąžiningos ir tikros, kad siekiant nustatyti objektyvias bylos aplinkybes, dėl kurių kyla abejonių dėl teisės į šių sąskaitų faktūrų kompensavimą, reikėjo atlikti paprastus patikrinimus, kurie buvo ieškovui prieinami, ir kad, kaip ir kiekvienas protingas asmuo, turėjo bent jau informuoti apie tai administraciją ir bendradarbiauti su ja.

237    Šiomis aplinkybėmis Vykdomoji valdyba galėjo pagrįstai (žr. šio sprendimo 196 punktą) lengvinančia aplinkybe nelaikyti ieškovo veiksmų tyčios nebuvimo.

238    Tas pats pasakytina apie ieškovo teiginį, kad jis nebuvo asmeniškai suinteresuotas, nes gavo ginčijamas kompensacijas.

239    Be to, tai pasakytina ir apie aplinkybę, kad ECB nepatyrė jokios žalos, nes ieškovas negalėjo nepaisyti to, kad atlyginti mokymosi išlaidas turi ECB. Be to, išnagrinėjus ieškovo šiame ieškinio pagrinde pateiktą antrąjį prieštaravimą matyti, kad ECB galėjo pagrįstai manyti, jog ieškovo veiksmai galėjo turėti įtakos jo reputacijai, taigi, ir jo, kaip finansų įstaigos, patikimumui (žr. šio sprendimo 219 punktą), ir jam padaryti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos.

240    Ketvirta, ieškovas remiasi argumentu, kad ECB neatsižvelgė į tai, jog jam nebuvo pateikta jokios įspėjimo, nors ECB apie ginčijamas faktines aplinkybes, kiek tai susiję su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis, žinojo ketverius metus.

241    Vis dėlto ši bylos dalis susijusi su prašymais dėl kompensacijos, pateiktais 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. sausio mėn. Išnagrinėjus ieškinio antrąjį pagrindą matyti, kad Drausmės komitetas faktines aplinkybes išsiaiškino tik 2017 m. kovo mėn., išsamiai išnagrinėjęs ieškovo bylos medžiagą, susijusią su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis ir vaistinių kvitais. Be to, atlikęs kelis papildomus tyrimus ECB 2017 m. birželio 19 d., t. y. praėjus tik trims mėnesiams nuo šio atskleidimo, pranešė ieškovui apie Ataskaitos Nr. 2 projektą. Šiomis aplinkybėmis Bankui negali būti priekaištaujama dėl to, kad jis ieškovui nepateikė jokio įspėjimo dėl mokymosi paramos sąskaitų faktūrų.

242    Ieškovas taip pat teigia, kad faktinės aplinkybės, susijusios su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis ir vaistinės kvitais, susiklostė per penkerių metų laikotarpį ir per jį nebuvo pateikta jokio įspėjimo.

243    Vis dėlto pastarasis argumentas neturi reikšmės, nes ECB galėjo manyti, kad kiekviena iš trijų bylos dalių, netgi vertinamos atskirai, negrįžtamai paveikė pasitikėjimą, kuriuo buvo grindžiami jo ir personalo santykiai (žr. šio sprendimo 99 punktą), taigi bylos dalies, susijusios su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis ir kuri negali būti pripažinta kaip grindžiama kokiu nors neteisėtumu, pakako pateisinti sprendimą dėl atleidimo iš darbo.

f)      Išvados dėl ieškinio dešimtojo ieškinio pagrindo ir reikalavimų panaikinti

244    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinio dešimtajame pagrinde nurodyti ieškovo prieštaravimai nėra pagrįsti, todėl jis neįrodė sprendimo dėl atleidimo iš darbo neproporcingumo (žr. šio sprendimo 197 punktą).

245    Taigi dešimtasis pagrindas yra nepagrįstas.

246    Atsižvelgiant į tai, kad antrojo pagrindo pagrįstumo iš dalies nepakanka sprendimo dėl atleidimo iš darbo panaikinimui, taigi, ir atsisakymui atnaujinti procedūrą (žr. šio sprendimo 100 punktą), ir kad joks kitas pagrindas nėra pagrįstas, reikia atmesti visus reikalavimus dėl panaikinimo.

B.      Dėl antrosios reikalavimų dalies, susijusios su tuo, kad Bendrasis Teismas nurodytų grąžinti ieškovą į darbą

247    Antroje reikalavimų dalyje ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti grąžinti jį į darbą.

248    Vis dėlto šiuos reikalavimus reikia atmesti kaip pateiktus jurisdikcijos jį nagrinėti neturinčiam teismui, nes Bendrasis Teismas negali duoti nurodymų administracijai (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 22 d. Nutarties Gaki / Komisija, C‑130/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:731, 14 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, kadangi reikalavimai dėl panaikinimo buvo atmesti, šiuos reikalavimus taip pat reikia atmesti (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 25 d. Nutarties Meierhofer / Komisija, F‑74/07 RENV, EU:F:2011:63, 69 punktą).

C.      Dėl reikalavimų trečiosios dalies, susijusios su ieškovo patirtos žalos atlyginimu

249    Ieškovas Bendrojo Teismo prašo priteisti iš ECB jo patirtą neturtinę žalą, kurią jis vertina ex æquo et bono 20 000 eurų.

250    Reikia priminti, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo atsakomybė kyla tuo atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos: skundžiamas institucijos elgesys turi būti neteisėtas, žala turi būti reali ir turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp skundžiamo elgesio ir nurodomos žalos; šios trys sąlygos yra kumuliacinės (žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo DQ ir kt. / Parlamentas, T‑730/18, EU:T:2019:725, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

251    Dėl sąlygos, susijusios su veiksmų neteisėtumu, reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją reikalavimai atlyginti žalą, pateikti kartu su reikalavimais dėl panaikinimo, neturinčiais jokio teisinio pagrindo, patys savaime neturi tokio pagrindo, jeigu yra glaudžiai susiję su šiais veiksmais (2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Martínez Valls / Parlamentas, T‑214/02, EU:T:2003:254, 43 punktas ir 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Paulini / ECB, T‑764/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2003:254, 86 punktas).

252    Taigi, kadangi reikalavimai dėl panaikinimo atmesti kaip neturintys jokio teisinio pagrindo (žr. šio sprendimo 246 punktą), reikalavimą atlyginti žalą taip pat reikia atmesti tiek, kiek jis grindžiamas tariamai „griežtomis“ sprendimo dėl atleidimo iš darbo sąvokomis, tariamai negrįžtamu pasitikėjimo santykių pažeidimu, tačiau ECB nepaaiškino, kaip šis pasitikėjimas buvo paveiktas negrįžtamai, ir žala ieškovo reputacijai, atsiradusiai dėl ginčijamų sprendimų.

253    Vis dėlto ieškovas savo patirtą žalą taip pat kildina iš netikrumo, kuris jam kilo dėl to, kad procedūra buvo nepagrįstai ilga.

254    Nors pagrįsto termino pažeidimas iš principo negali pateisinti po administracinės procedūros priimto sprendimo panaikinimo (žr. šio sprendimo 178 punktą), į šį pažeidimą galima atsižvelgti vertinant tarpines išvadas (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimo AV / Komisija, T‑303/18 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:239, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

255    Šiuo klausimu reikia priminti, kad drausminė procedūra bet kuriam pareigūnui sukuria neapibrėžtumo dėl jo profesinės karjeros situaciją, jam, be abejo, sukeldama tam tikrą stresą ir nerimą; jei šis neapibrėžtumas tęsiasi per ilgai, pareigūno streso ir nerimo intensyvumas viršija tai, kas gali būti pateisinama (2010 m. sausio 13 d. Sprendimo A ir G / Komisija, F‑124/05 ir F‑96/06, EU:F:2010: 2, 147 punktas), ir gali iš principo padaryti neturtinės žalos.

256    Vis dėlto nagrinėjamu atveju dėl priežastinio ryšio reikia priminti, kad pagal šiuo klausimu suformuotą jurisprudenciją ieškovas iš esmės turi pateikti tiesioginio ir tikro atitinkamo institucijos padaryto pažeidimo ir nurodytos žalos priežastinio ryšio įrodymų (1999 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Hautem / BEI, T‑140/97, EU:T:1999:176, 85 punktas ir 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo V / Parlamentas, F‑46/09, EU:F:2011:101, 158 punktas). Taigi elgesys, kuriuo kaltinama, turi būti lemiama žalos priežastis (2011 m. kovo 31 d. Nutarties Mauerhofer / Komisija, C‑433/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:204, 127 punktas ir 2018 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Cocchi ir Falcione / Komisija, T‑724/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:759, 96 punktas).

257    Grįsdamas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas pateikia 2017 m. spalio 30 d. gydytojo pažymą, kurioje nurodomas laipsniškas nemigos vystymasis, svorio praradimas ir galvos skausmas dėl „ECB sukurtos darbo situacijos“.

258    Vertinant šios pažymos įrodomąją galią reikia atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.

259    Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad, nors ieškovui kilo drausminės nuobaudos rizika nuo jo nušalinimo nuo pareigų 2014 m. spalio 21 d. iki sprendimo dėl atleidimo iš darbo 2019 m. gegužės 7 d., jo atžvilgiu tuo pačiu metu vyko kelios baudžiamosios bylos. Dėl ieškovo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kaip tai suprantama pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 dalį ir 267 straipsnį, kiek tai susiję su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis (žr. šio sprendimo 7 punktą). Už šiuos du nusikaltimus buvo baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Jo gyvenamojoje vietoje buvo atliekamos kratos nuo 2014 m. spalio 16 d. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo išplėstas bylos daliai, susijusiai su vaistinės kvitais. 2016 m. rugsėjo 12 d. prokuratūra dėl ieškovo pateikė kaltinamąjį aktą, kuriuo, nors ir buvo nutraukta su vaistinės kvitais susijusi bylos dalis, tačiau oficialiai jis buvo apkaltintas sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, kiek tai susiję su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis, ir grąžino bylą baudžiamajam teismui (žr. šio sprendimo 7 punktą). 2017 m. spalio 18 d. Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas) sprendimu ieškovas buvo išteisintas už šias veikas (žr. šio sprendimo 14 punktą). Vis dėlto tuo pačiu metu ieškovas buvo patrauktas atsakomybėn už sukčiavimą, kiek tai susiję su mokymosi paramos sąskaitomis faktūromis. Apie su juo susijusių baudžiamųjų bylų pabaigą jis buvo informuotas tik 2019 m. balandžio 30 d. prokuratūros raštu (žr. šio sprendimo 23 punktą), kuriuo jam buvo pranešta apie šios bylos dalies nutraukimą.

260    Darytina išvada, kad ieškovui buvo iškeltos baudžiamosios bylos, įskaitant kratą namuose, ir jam visą laiką, kurį truko ginčijamas procesas ir kurį jis laiko nepagrįstu, kilo nerimas dėl jo nuteisimo.

261    Be to, svarbu pažymėti, kad ieškovas per visą drausminės bylos nagrinėjimą ir šiame ieškinyje primygtinai reikalavo, kad ECB sustabdytų šią procedūrą ir nebaigtų jos prieš sužinant baudžiamųjų bylų baigtį. Taigi ieškovas neišvengiamai manė, kad jo atveju šie klausimai turi esminę reikšmę.

262    ECB negali būti laikomas atsakingu už nacionalinių baudžiamųjų procesų trukmę.

263    Be to, šiomis aplinkybėmis vienintelė 2017 m. spalio 30 d. ieškovo pateikta medicinos pažyma, kurioje nėra sveikatos istorijos ir kurioje net neužsimenama apie baudžiamąjį procesą, nėra pakankamas įrodymas, kad joje nurodytą nemigą, svorio praradimą ir galvos skausmą sukėlė netikrumas dėl drausminės procedūros trukmės.

264    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga (žr. šio sprendimo 256 punktą), pakankamai teisiškai neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėto ECB elgesio ir jo nurodytos žalos. Kaip nurodyta šio sprendimo 256 punkte, šis priežastinis ryšys yra viena iš kumuliacinių sąlygų, kurios turi būti įvykdytos tam, kad kiltų institucijos atsakomybė.

265    Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti atmesti.

266    Taigi, reikia atmesti visą ieškovo pareikštą ieškinį.

D.      Dėl ECB prašymo, kad Bendrasis Teismas išklausytų ieškovą, jo sutuoktinę ir vaikus, taip pat, jei prireiktų, B

267    Prireikus ECB paprašė Bendrojo Teismo kaip liudytoją apklausti ieškovą, jo sutuoktinę ir vaikus, taip pat tariamą fizioterapeutę B, kad išklausytų juos dėl fizioterapijos sąskaitų faktūrų, arba bent jau šiuo klausimu išklausyti ieškovą kaip bylos šalį.

268    Kadangi buvo nuspręsta, kad dėl aplinkybių, susijusių su šiomis sąskaitomis faktūromis, suėjo senaties terminas (žr. šio sprendimo 89 punktą), nereikia tenkinti šio prašymo.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

269    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Vis dėlto pagal to paties reglamento 135 straipsnio 1 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tik dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų arba kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos. Be to, pagal minėto reglamento 135 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas gali iš šalies, net jeigu ji laimėjo bylą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba jų dalį, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio, įskaitant elgesį iki proceso.

270    Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 82 ir 89 punktų matyti, kad ECB užbaigė drausminę procedūrą ir nusprendė, kad ieškovas neįvykdė savo pareigų bylos dalyse, susijusiose su fizioterapijos sąskaitomis faktūromis ir vaistinės kvitais, nepaisant to, kad dėl jų suėjo senaties terminas.

271    Šiomis aplinkybėmis šio sprendimo 269 punkte nurodytos nuostatos būtų tinkamai taikomos priteisiant iš ieškovo padengti ne tik savo, bet ir tris ketvirtadalius ECB bylinėjimosi išlaidų, o iš jo priteisiant padengti likusį ketvirtadalį jo bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      DI padengia savo ir tris ketvirtadalius Europos Centrinio Banko (ECB) bylinėjimosi išlaidų, o pastarasis padengia likusią jo bylinėjimosi išlaidų dalį.

Gervasoni

Madise

Nihoul

Frendo

 

      Martín y Pérez de Nanclares

Paskelbta 2021 m. birželio 9 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys



*      Proceso kalba: anglų.