TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. gruodžio 20 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 – Taikymo sritis – Ieškinys dėl deliktinės atsakomybės, pareikštas kreditorių komiteto nariams, nepritarusiems restruktūrizavimo planui nemokumo byloje“
Byloje C‑649/16
dėl Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis teismas, Austrija) 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2016 m. gruodžio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Peter Valach,
Alena Valachová,
SC Europa ZV II a.s.,
SC Europa LV a.s.,
VAV Parking a.s.,
SC Europa BB a.s.,
Byty A s.r.o.
prieš
Waldviertler Sparkasse Bank AG,
Československá obchodná banka a.s.,
Stadt Banská Bystrica
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta (pranešėja), teisėjai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev, S. Rodin ir E. Regan,
generalinis advokatas M. Szpunar,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– P. Valach, A. Valachová, SC Europa ZV II a.s., SC Europa LV a.s., VAV Parking a.s., SC Europa BB a.s. ir Byty A s.r.o., atstovaujamų advokatės Z. Nötstaller,
– Waldviertler Sparkasse Bank AG, Československá obchodná banka a.s. ir Stadt Banská Bystrica, atstovaujamų advokatės S. Fruhstorfer,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. J. García-Valdecasas Dorrego,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin ir M. Heller,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012, p. 1) 1 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Peter Valach, Alena Valachová, SC Europa ZV II a.s, SC Europa LV a.s., VAV Parking a.s., SC Europa BB a.s. ir Byty A s.r.o. ginčą su Waldviertler Sparkasse Bank AG, Československá obchodná banka a.s. ir Stadt Banská Bystrica (Banska Bistricos miestas) dėl deliktine atsakomybe grindžiamo ieškinio, pareikšto nepritarus restruktūrizavimo planui VAV invest s.r.o. nemokumo byloje.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 1215/2012
3 Reglamento Nr. 1215/2012 10 ir 34 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(10) šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas pagrindines civilines ir komercines bylas, išskyrus kai kurias aiškiai nustatytas bylas <…>
<…>
(34) turėtų būti užtikrintas [1968 m. rugsėjo 27 d. konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, 1972, p. 32), su pakeitimais, padarytais konvencijomis dėl prisijungimo prie šios konvencijos (toliau – Briuselio konvencija)], [2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos] Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42] ir šio reglamento tęstinumas ir tuo tikslu nustatytos pereinamosios nuostatos. Tęstinumą taip pat turi užtikrinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas <…> Briuselio konvenciją ir ją pakeičiančius reglamentus.“
4 Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punktas suformuluotas taip:
„Šis reglamentas netaikomas:
<…>
b) bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams [, kompromisiniams susitarimams] ir panašioms byloms.“
Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000
5 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191) 4, 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„(4) Tam, kad rinka tinkamai veiktų, reikia vengti skatinti šalis perkėlinėti turt[ą] ar teismo procesą iš vienos valstybės narės į kitą ieškant palankesnės teisinės padėties.
<…>
(6) Laikantis proporcingumo principo, šis reglamentas turėtų apsiriboti nuostatomis, reguliuojančiomis bankroto bylų iškėlimo jurisdikciją ir tiesiogiai šių bylų pagrindu priimamais bei glaudžiai su jomis susijusiais teismo sprendimais. Be to, šiame reglamente turėtų būti numatytos nuostatos dėl minėtų sprendimų pripažinimo ir taikytinos teisės, taip pat atitinkančios šį principą.
(7) Bankroto bylos dėl nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimo, teismo nurodymai, kompromisiniai susitarimai ir analogiški procesai nepriskiriami Briuselio konvencijos <…> taikymo sričiai.“
6 Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti bankroto bylą. Jei tai yra bendrovė arba juridinis asmuo, kai nėra priešingų įrodymų, laikoma, kad jos pagrindinių turtinių interesų vieta yra jos registruota buveinė.“
Slovakijos teisė
7 Občiansky zákonník (Slovakijos civilinis kodeksas) 415 straipsnyje numatyta:
„Kiekvienas privalo elgtis taip, kad nesukeltų žalos sveikatai, turtui, gamtai ir aplinkai.“
8 Šio kodekso 420 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Kiekvienas atsako už žalą, kurią padarė nevykdydamas teisinės pareigos.“
9 Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad pagal Slovakijos teisę yra dviejų tipų nemokumo procedūros: bankroto ir restruktūrizavimo. Pastaroji reglamentuojama Nemokumo įstatymo 108–165 straipsniais.
10 Pagal Nemokumo įstatymo 127 straipsnio 1 dalį visų kreditorių susirinkimas skiria kreditorių komitetą, kurį sudaro trys arba penki nariai. Pagal šio straipsnio 4 dalį visi kreditorių komiteto nariai privalo veikti, atsižvelgdami į bendrą visų kreditorių interesą.
11 Šis komitetas privalo kartu su kreditorių susirinkimu pagal minėto įstatymo 133 straipsnio 1 dalį patvirtinti nemokaus skolininko parengtą restruktūrizavimo planą. Jei kreditorių komitetas nepritaria restruktūrizavimo planui arba per Nemokumo įstatymo 144 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus nepriima sprendimo, nemokaus skolininko administratorius pagal šio įstatymo 144 straipsnio 2 dalį nedelsdamas turi teikti prašymą pradėti bankroto procedūrą.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
12 VAV invest yra pagal Slovakijos teisę įsteigta bendrovė, dėl kurios turto Slovakijoje pradėta restruktūrizavimo procedūra. Waldviertler Sparkasse Bank, Československá obchodná banka ir Stadt Banská Bystrica (Banska Bistricos miestas) buvo paskirti kreditorių komiteto nariais.
13 Kaip numatyta Nemokumo įstatyme, VAV invest pateikė restruktūrizavimo planą. Tačiau kreditorių komitetas 2015 m. gruodžio 11 d. posėdyje, nenurodęs aiškių motyvų, nepritarė šiam planui, dėl ko restruktūrizavimo procedūra žlugo ir buvo pradėta bankroto procedūra siekiant realizuoti VAV invest turtą.
14 Nepritarus restruktūrizavimo planui, pirma, P. Valach ir A. Valachová teigia patyrę žalą todėl, kad nuvertėjo jų turimos VAV invest akcijos ir jie neteko dalies pelno. Antra, SC Europa ZV II, SC Europa LV, VAV Parking, SC Europa BB ir Byty A, kaip projekto vykdymo bendrovės, teigia patyrusios žalą dėl pavojaus, kad gali žlugti arba vėluoti statybos projektai.
15 Ieškovai pagrindinėje byloje Landesgericht Krems an der Donau (Kremso prie Dunojaus apygardos teismas, Austrija) pareiškė ieškinį dėl atsakomybės, teigdami, kad, Waldviertler Sparkasse Bank, Československá obchodná banka ir Stadt Banská Bystrica (Banska Bistricos miestas) neįvykdė bendrosios atsargumo pareigos pagal Slovakijos civilinio kodekso 415 straipsnį ir jiems, kaip kreditorių komiteto nariams, nustatytų pareigų pagal Nemokumo įstatymą, visų pirma pareigos veikti atsižvelgiant į bendrą visų kreditorių interesą, todėl pagal Slovakijos civilinio kodekso 420 straipsnį jiems tenka atsakomybė už atsiradusią žalą.
16 Landesgericht Krems an der Donau (Kremso prie Dunojaus apygardos teismas) atmetė ieškinį dėl tarptautinės jurisdikcijos nebuvimo, jo iš esmės nenagrinėjęs. Anot šio teismo, nagrinėjamas ieškinys dėl atsakomybės neatsiejamai susijęs su atsakovų pagrindinėje byloje, kaip kreditorių komiteto narių, įgaliojimais ir iš jų kylančiomis pareigomis pagal Nemokumo įstatymą. Tad šis ieškinys dėl atsakomybės tiesiogiai kyla iš nemokumo teisės ir yra su ja glaudžiai susijęs. Todėl jis nepriskirtinas Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sričiai remiantis šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punktu; vadinasi, jam reiktų taikyti Reglamentą Nr. 1346/2000. Tokiu atveju jurisdikciją turintis teismas būtų tas, kuriame iškelta nemokumo byla.
17 Ieškovai pagrindinėje byloje kreipėsi su apeliaciniu skundu į Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija), šis patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ieškinį dėl tarptautinės jurisdikcijos nebuvimo ir nurodė, kad ieškinys susijęs su nemokumo byla, nes pareikštas todėl, kad privalomasis organas nevykdė pareigų, jam nustatytų atsižvelgiant į visų kreditorių interesus. Teismo nuomone, šiam su nemokumo byla susijusiam ieškiniui taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta išimtis.
18 Ieškovai pagrindinėje byloje pateikė Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) kasacinį skundą.
19 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas dėl Reglamento Nr. 1215/2012 ir Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sričių atskyrimo, kalbant apie ieškinį dėl atsakomybės, pareikštą kreditorių komiteto nariams dėl neteisėtų veiksmų balsuojant nemokumo procedūroje.
20 Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar <…> [Reglamento Nr. 1215/2012] <…> 1 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad deliktine atsakomybe grindžiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kurį nemokios skolininkės akcininkai, kaip antai [P. Valach ir A. Valachová], ir verslo ryšius su nemokia skolininke palaikančios projekto vykdymo bendrovės, kaip antai [SC Europa ZV II, SC Europa LV, VAV Parking, SC Europa BB ir Byty A], pareiškė kreditorių komiteto nariams dėl jų neteisėtų veiksmų balsuojant dėl restruktūrizavimo plano nemokumo byloje, susijęs su bankrotu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punktą, todėl nepatenka į šio reglamento dalykinę taikymo sritį?“
Dėl prejudicinio klausimo
21 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata taikoma deliktine atsakomybe grindžiamam ieškiniui, pareikštam kreditorių komiteto nariams dėl jų veiksmų balsuojant dėl restruktūrizavimo plano nemokumo byloje, todėl šis ieškinys nepatenka į šio reglamento dalykinę taikymo sritį.
22 Norint atsakyti į prejudicinį klausimą, reikia nustatyti teismo, kuriame iškelta nemokumo byla, jurisdikcijos apimtį, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 1215/2012, kuris taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, jog šis reglamentas netaikomas „bankrotui, su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijusiems procesams [, kompromisiniams susitarimams] ir panašioms byloms“.
23 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 34 konstatuojamąją dalį turėtų būti užtikrintas Briuselio konvencijos, Reglamento Nr. 44/2001 ir Reglamento Nr. 1215/2012 tęstinumas. Kita vertus, tęstinumą taip pat turi užtikrinti Teisingumo Teismas, aiškindamas šią konvenciją ir ją pakeičiančius reglamentus.
24 Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, jog reglamentai Nr. 1215/2012 ir Nr. 1346/2000 turi būti aiškinami taip, kad būtų išvengta bet kokio šiuose tekstuose įtvirtintų teisės normų sutapimo ir teisės spragų. Taigi ieškiniai, kuriems pagal Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punktą šis reglamentas netaikomas, nes jie priskiriami prie „bankrot[o], su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susijus[ių] proces[ų] [, kompromisinių susitarimų] ir panaš[ių] byl[ų]“, patenka į Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sritį. Atitinkamai ieškiniams, kurie nepatenka į Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, taikomas Reglamentas Nr. 1215/2012 (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Tünkers France ir Tünkers Maschinenbau, C‑641/16, EU:C:2017:847, 17 punktą).
25 Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1215/2012 10 konstatuojamosios dalies, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti plačią šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos „civilinės ir komercinės bylos“ sampratą, taigi, ir plačią šio reglamento taikymo sritį. Atvirkščiai, Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sritis, kaip matyti iš jo 6 konstatuojamosios dalies, neturėtų būti apibrėžiama plačiai (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Tünkers France ir Tünkers Maschinenbau, C‑641/16, EU:C:2017:847, 18 punktą ir ten nurodytą jurisprudenciją).
26 Taikydamas šiuos principus Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamentas Nr. 1215/2012 netaikomas tik ieškiniams, kylantiems tiesiogiai iš nemokumo bylų ir glaudžiai su jomis susijusiems. Todėl tik šie ieškiniai patenka į Reglamento Nr. 1346/2000 taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Tünkers France ir Tünkers Maschinenbau, C‑641/16, EU:C:2017:847, 19 punktą ir ten nurodytą jurisprudenciją).
27 Būtent šis kriterijus taikomas Reglamento Nr. 1346/2000 6 konstatuojamojoje dalyje, kurioje apibrėžiamas šio reglamento dalykas. Pagal šią konstatuojamąją dalį šis reglamentas turėtų apsiriboti nuostatomis, reguliuojančiomis nemokumo bylų iškėlimo jurisdikciją, ir „tiesiogiai šių bylų pagrindu priimamais bei glaudžiai su jomis susijusiais“ teismo sprendimais.
28 Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia nustatyti, ar deliktine atsakomybe grindžiamas ieškinys, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atitinka šiuos du kriterijus.
29 Dėl pirmojo kriterijaus reikia priminti, kad, siekiant nustatyti, ar ieškinys tiesiogiai kyla iš nemokumo bylos, lemiamas kriterijus, kurį Teisingumo Teismas taiko siekdamas nustatyti, prie kurios srities priskirtinas ieškinys, yra jo teisinis pagrindas, o ne procesinės aplinkybės, kuriomis šis ieškinys pareiškiamas. Laikantis tokio požiūrio reikia nustatyti, ar teisė arba pareiga, dėl kurios pareiškiamas ieškinys, numatyta bendrosiose civilinės ir komercinės teisės normose ar nukrypti leidžiančiose normose, konkrečiai taikomose nemokumo bylose (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Tünkers France ir Tünkers Maschinenbau, C‑641/16, EU:C:2017:847, 22 punktas).
30 Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas ieškinys pareikštas dėl kreditorių komiteto narių atsakomybės už tai, kad jie per 2015 m. gruodžio 11 d. vykusį balsavimą nepritarė VAV invest pasiūlytam restruktūrizavimo planui. Po šio sprendimo nepritarti restruktūrizavimo planui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovai pagrindinėje byloje mano, kad šis komitetas veikė neteisėtai, todėl ir pareiškė ieškinį dėl atsakomybės.
31 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad pagal Slovakijos teisės aktus nemokumo procedūra gali baigtis dvejopai: pirma, gali būti vykdoma restruktūrizacija ir, antra, gali būti vykdomas bankrotas. Jei vykdant restruktūrizaciją kreditorių komitetas nepritaria restruktūrizavimo planui arba per Nemokumo įstatymo 144 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus nepriima sprendimo, nemokaus skolininko administratorius pagal šio įstatymo 144 straipsnio 2 dalį nedelsdamas turi teikti prašymą pradėti bankroto procedūrą.
32 Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškinį dėl atsakomybės pareiškė, pirma, bendrovės, dėl kurios pradėta nemokumo procedūra, akcijų savininkai ir, antra, su šia bendrove komercinius ryšius palaikančios bendrovės.
33 Be to, šiuo ieškiniu, siekiama nustatyti, ar restruktūrizavimo planą atmetę (dėl ko buvo pradėta bankroto byla) kreditorių komiteto nariai pažeidė savo pareigą veikti, atsižvelgdami į bendrą visų kreditorių interesą.
34 Iš tiesų, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagal Nemokumo įstatymo 127 straipsnio 4 dalį visi kreditorių komiteto nariai privalo veikti atsižvelgdami į bendrą visų kreditorių interesą, kai kartu su kreditorių susirinkimu pagal 133 straipsnio 1 dalį turi įvertinti ir, jei reikia, patvirtinti restruktūrizavimo planą, kurį turi parengti nemokus skolininkas.
35 Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamas ieškinys dėl atsakomybės yra tiesioginė ir neatskiriama kreditorių komiteto, privalomo organo, sudaromo pradėjus nemokumo procedūrą, vykdomų įgaliojimų, kuriais jis naudojasi pagal šią procedūrą reglamentuojančias nacionalinės teisės nuostatas, pasekmė (pagal analogiją žr. 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo SCT Industri, C‑111/08, EU:C:2009:419, 28 punktą).
36 Taigi reikia konstatuoti, kad pareigos, kurių pagrindu ieškinys dėl deliktinės atsakomybės pareiškiamas kreditorių komitetui, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, grindžiamos konkrečiomis nemokumo byloms taikomomis taisyklėmis.
37 Dėl šio sprendimo 27 punkte nurodyto antrojo kriterijaus pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją būtent ryšio tarp ieškinio ir nemokumo bylos stiprumas yra lemiamas sprendžiant, ar Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta išimtis yra taikytina (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Tünkers France ir Tünkers Maschinenbau, C‑641/16, EU:C:2017:847, 28 punktas).
38 Šiuo klausimu pažymėtina, kad siekiant patikrinti, ar gali kilti kreditorių komiteto narių atsakomybė už tai, kad jie nepritarė restruktūrizavimo planui, reikės išanalizuoti, be kita ko, šiam komitetui nemokumo procedūroje tenkančių pareigų apimtį ir tai, ar sprendimas nepritarti restruktūrizavimo planui atitinka šias pareigas. Reikia konstatuoti, kad tokia analizė pasižymi tiesioginiu ir glaudžiu ryšiu su nemokumo byla, todėl yra neatskiriamai susijusi su jos eiga.
39 Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pagrindinėje byloje pareikštas ieškinys yra tiesiogiai kilęs nemokumo bylos pagrindu bei glaudžiai su ja susijęs, todėl nepriskirtinas Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo sričiai.
40 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1215/2012 1 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata taikoma deliktine atsakomybe grindžiamam ieškiniui, pareikštam kreditorių komiteto nariams dėl jų veiksmų balsuojant dėl restruktūrizavimo plano nemokumo byloje, todėl šis ieškinys nepatenka į šio reglamento dalykinę taikymo sritį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 1 straipsnio 2 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata taikoma deliktine atsakomybe grindžiamam ieškiniui, pareikštam kreditorių komiteto nariams dėl jų veiksmų balsuojant dėl restruktūrizavimo plano nemokumo byloje, todėl šis ieškinys nepatenka į šio reglamento dalykinę taikymo sritį.
Parašai.