Language of document : ECLI:EU:T:2022:140

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. kovo 16 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Sirijai – Lėšų įšaldymas – Vertinimo klaidos – Sirijoje veiklą vykdančio įtakingo verslininko kriterijus – Ryšių su Sirijos režimu prezumpcija – Prezumpcijos paneigimas“

Byloje T‑249/20

Abdelkader Sabra, gyvenantis Beirute (Libanas), atstovaujamas QC M. Lester ir solicitor A. Bradshaw,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą T. Haas ir V. Piessevaux,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2020 m. vasario 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2020/212, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 43 I, 2020, p. 6), 2020 m. vasario 17 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/211, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 43 I, 2020, p. 1), 2020 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/719, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 168, 2020, p. 66) ir 2020 m. gegužės 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/716, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 168, 2020, p. 1), kiek šie teisės aktai susiję su ieškovu,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai R. Frendo ir J. Martín y Pérez de Nanclares (pranešėjas),

posėdžio sekretorė M. Zwozdziak-Carbonne, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. rugsėjo 16 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

1        Ieškovas Abdelkader Sabra yra verslininkas, turintis Sirijos ir Libano pilietybes.

2        Europos Sąjungos Taryba griežtai pasmerkė smurtines taikių protestų represijas Sirijoje, paragino Sirijos valdžios institucijas nenaudoti jėgos ir 2011 m. gegužės 9 d., remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, 2011, p. 11). Atsižvelgdama į situacijos svarbą Taryba nustatė ginklų embargą, vidaus represijoms galimos naudoti įrangos eksporto draudimą, leidimo atvykti į Europos Sąjungą tam tikriems asmenims ir subjektams, atsakingiems už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus, apribojimus ir įšaldė jų lėšas ir ekonominius išteklius.

3        Sprendimo 2011/273 priede išvardyti už smurtines represijas prieš civilius Sirijos gyventojus atsakingi asmenys ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys bei subjektai. Pagal šio sprendimo 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai siūlymu Taryba gali iš dalies keisti šį sąrašą. Priimant nagrinėjamą sprendimą tame priede ieškovo pavardės nebuvo.

4        Kadangi tam tikros Sirijos Arabų Respublikai nustatytos ribojamosios priemonės patenka į SESV taikymo sritį, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi Taryba 2011 m. gegužės 9 d. priėmė Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 121, 2011, p. 1). Šio reglamento turinys iš esmės identiškas Sprendimo 2011/273 turiniui. Šio reglamento II priede pateiktas už aptariamas represijas atsakingų asmenų, subjektų ir organizacijų ar su jais susijusių asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašas yra identiškas pateiktajam Sprendimo 2011/273 priede. Remiantis Reglamento Nr. 442/2011 14 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jeigu Taryba nusprendžia fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai taikyti nurodytas ribojamąsias priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II priedą, be to, reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių peržiūri tame priede pateiktą sąrašą.

5        2011 m. gruodžio 1 d. Sprendime 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 319, 2011, p. 56) Taryba padarė išvadą, kad atsižvelgiant į padėties Sirijoje svarbą būtina nustatyti papildomas ribojamąsias priemones. Aiškumo sumetimais Sprendime 2011/273 nustatytos priemonės ir papildomos priemonės buvo įtrauktos į vieną teisinį dokumentą. Sprendimo 2011/782 18 straipsnyje numatyti apribojimai, susiję su asmenų, įtrauktų į šio sprendimo I priedą, atvykimu į Europos Sąjungos teritoriją, o jo 19 straipsnyje – asmenų ir subjektų, įtrauktų į šio sprendimo I ir II priedus, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas.

6        Reglamentas Nr. 442/2011 buvo pakeistas 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 16, 2012, p. 1).

7        Sprendimas 2011/782 buvo pakeistas 2012 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimu 2012/739/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/782 (OL L 330, 2012, p. 21); šis buvo pakeistas 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimu 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013, p. 14).

8        2015 m. spalio 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 266, 2015, p. 75). Tą pačią dieną ji priėmė Reglamentą (ES) Nr. 2015/1828, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 266, 2015, p. 1).

9        Sprendimo 2015/1836 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „Taryba nustatė, kad dėl Sirijos režimo vykdomos griežtos ekonomikos kontrolės, Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų vidinis ratas savo statusą gali išlaikyti tik palaikydamas glaudžius ryšius su režimu ir jo remiamas, taip pat darydamas įtaką režimui“ ir „Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones nustatydama leidimo atvykti apribojimus Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams ir įšaldydama visas jiems priklausančias, jų nuosavybės teise turimas, valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius, kad jie negalėtų teikti materialinės ar finansinės paramos režimui, ir pasinaudodama jų įtaka padidinti spaudimą pačiam režimui, kad jis pakeistų savo represinę politiką“.

10      Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių formuluotės buvo iš dalies pakeistos Sprendimu 2015/1836. Šiuo metu šiuose straipsniuose numatyti atvykimo į valstybių narių teritoriją ar vykimo per ją tranzitu apribojimai ir „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ lėšų įšaldymas, išskyrus atvejus, kai „esama pakankamai informacijos, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu, arba nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos“.

11      Reglamentu 2015/1828 buvo iš dalies pakeistas, be kita ko, Reglamento Nr. 36/2012 15 straipsnis, siekiant į jį įtraukti naujus įtraukimo į sąrašą kriterijus, apibrėžtus Sprendime 2015/1836 ir įtrauktus į Sprendimą 2013/255.

12      2020 m. vasario 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2020/212, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255 (OL L 43 I, 2020, p. 6), ir 2020 m. vasario 17 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/211, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 43 I, 2020, p. 1) (toliau kartu – pirminiai teisės aktai), ieškovo pavardė buvo įtraukta į Sprendimo 2013/255 I priedo A skirsnio (Asmenys) sąrašo 293 eilutę ir Reglamento Nr. 36/2012 II priedo A skirsnio (Asmenys) sąrašo 293 eilutę (toliau kartu – nagrinėjami sąrašai).

13      Pirma, į nagrinėjamus sąrašus įtrauktoje „identifikavimo informacijoje“ nurodyta, kad ieškovas yra vyras, turi Sirijos ir Libano pilietybes ir yra gimęs1955 m. rugsėjo 14 d. Be to, joje jo pareigos aprašytos kaip „Sabra Maritime Agency savininkas“, Sirijos ir Turkijos verslininkų tarybos vadovas, vienas iš Phoenicia Tourism Company partnerių steigėjų ir Sirijos Jūrų laivybos rūmų pirmininkas“. Galiausiai „Phoenicia Tourism Company [LLC]“ ir „Sabra Maritime Agency“ joje paminėtos prie ieškovo „Giminystės / verslo partnerystės / subjektų arba partnerystės ryšių / sąsajų.

14      Antra, ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvai suformuluoti taip:

„Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis daug ekonominių interesų, ypač jūrų ir turizmo sektoriuose. Būdamas vienas iš didžiausių laivybos magnatų ir artimas Rami Makhlouf (režimo rėmėjo ir Bashar al-Assad pusbrolio) verslo partneris, Abdelkader Sabra teikia finansinę ir ekonominę paramą Sirijos režimui, be kita ko, per lengvatinio apmokestinimo užsienyje kompanijas. Abdelkader Sabra taip pat gauna naudos iš savo ryšių su režimu, kuris sudarė jam sąlygas plėsti savo veiklą nekilnojamojo turto sektoriuje. Jis taip pat užsiima pinigų plovimu ir komercine veikla, remdamas Sirijos režimą ir jo partnerius.“

15      2020 m. kovo 16 d. raštu ieškovas paprašė Tarybos jam pateikti, be kita ko, visos informacijos ir duomenų, pagrindžiančių jo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus, kopijas.

16      Atsakydama į 2020 m. balandžio 6 d. ieškovo raštą, nurodytą šio sprendimo 15 punkte, Taryba jam perdavė 2020 m. vasario 12 d. Dokumentą Nr. WK 1755/2020 INIT, jame pateikti įrodymai, pagrindžiantys jo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvus.

17      2020 m. gegužės 4 d. raštu ieškovas pateikė pastabas dėl sprendimo įtraukti jo pavardę į nagrinėjamus sąrašus pagal pirminius teisės aktus ir paprašė Tarybos pašalinti jo pavardę iš šių sąrašų.

18      2020 m. gegužės 28 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2020/719, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 168, 2020, p. 66), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/716, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 168, 2020, p. 1) (toliau kartu – aktai dėl palikimo sąrašuose). Sprendime 2020/719 nustatyta, kad Sprendimo 2013/255 taikymas pratęsiamas iki 2021 m. birželio 1 d. Ieškovo pavardė buvo palikta nagrinėjamų sąrašų 293 eilutėje remiantis motyvais, identiškais tiems, kurie nurodyti pirminiuose teisės aktuose.

19      2020 m. birželio 2 d. raštu Taryba pranešė ieškovui apie savo sprendimą palikti jo pavardę nagrinėjamuose sąrašuose remiantis aktais dėl palikimo sąrašuose. Be to, Taryba jį informavo, kad nagrinėja pastabas ir dokumentus, kuriuos ieškovas jai pateikė 2020 m. gegužės 4 d. rašte (žr. šio sprendimo 17 punktą), ir tam, anot Tarybos, reikia kelių darbo savaičių, atsižvelgiant į argumentų, kuriais grindžiamas jo prašymas, gausą ir didelį pridėtų dokumentų skaičių.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

20      2020 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį, juo prašoma panaikinti pirminius teisės aktus, kiek šie aktai su juo susiję.

21      2020 m. birželio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskirą ieškovo dokumentą; juo ieškovas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį, todėl juo siekiama panaikinti ir aktus dėl palikimo sąrašuose, kiek šie aktai su juo susiję.

22      2020 m. liepos 23 d. Taryba Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį; juo taip pat atsakoma į dokumentą dėl ieškinio patikslinimo.

23      Dublikas ir triplikas buvo pateikti atitinkamai 2020 m. spalio 6 d. ir lapkričio 19 d.

24      2020 m. lapkričio 19 d. buvo baigta rašytinė proceso dalis.

25      Taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalies d punkte numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas 2021 m. birželio 9 d. paprašė šalių pateikti tam tikrus dokumentus. Prašymą pateikti dokumentus šalys įvykdė per nustatytą terminą.

26      2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovas, remdamasis Procedūros reglamento 66 straipsniu, pateikė motyvuotą prašymą viešai prieinamuose šios bylos dokumentuose necituoti prie ieškinio pridėtų tam tikrų dokumentų turinio ir tam tikrų ieškinio bei dubliko punktų. Per posėdį ieškovas patvirtino, kad jo prašymas neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų buvo susijęs tik su 2021 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodytais dokumentais ir punktais, ir tai buvo užfiksuota posėdžio protokole.

27      2021 m. rugsėjo 16 d. posėdyje buvo išklausyti šalių žodiniai pasisakymai ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

28      Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti pirminius teisės aktus ir aktus dėl palikimo sąrašuose (toliau kartu – ginčijami aktai) tiek, kiek jie su juo susiję,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

29      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas,

–        subsidiariai – jeigu Bendrasis Teismas panaikintų ieškovui nustatytas ribojamąsias priemones – nurodyti palikti Sprendimo 2020/719 pasekmes, kiek tai susiję su ieškovu, kol įsigalios šis Įgyvendinimo reglamento 2020/716 dalinis panaikinimas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl ieškovo pateikto prašymo suteikti papildomo laiko pareikšti nuomonei žodžiu priedų priimtinumo

30      2021 m. rugsėjo 7 d. raštu ieškovas paprašė Bendrojo Teismo suteikti jam papildomo laiko pareikšti nuomonei žodžiu per 2021 m. rugsėjo 16 d. posėdį. Prie šio prašymo jis pridėjo du Tarybai skirtus raštus: pirmasis – 2021 m. kovo 8 d. ir antrasis – 2021 m. birželio 9 d.

31      Šių priedų pateikimas negali būti siejamas su Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš baigiantis žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas. Iš tikrųjų, pirma, ieškovas savo 2021 m. rugsėjo 7 d. rašte nenurodo, kad ketina pateikti 2021 m. kovo 8 d. ir birželio 9 d. raštus pagal šią nuostatą, ir, antra, jis niekaip nepagrindžia vėlavimo juos pateikti.

32      Taigi prie ieškovo prašymo suteikti papildomo laiko pareikšti nuomonei žodžiu pridėtus 2021 m. kovo 8 d. ir birželio 9 d. raštus reikia atmesti kaip nepriimtinus.

B.      Dėl esmės

33      Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su faktinių aplinkybių vertinimo klaidomis.

34      Ieškovas iš esmės teigia, kad šiuo metu jis nėra Sirijoje veikiantis įtakingas verslininkas, kad nėra susijęs su Sirijos režimu, kad nepriklauso ribotam Sirijoje veikiančių įtakingų verslininkų ratui, kaip apibrėžta Sprendimo 2015/1836 6 konstatuojamojoje dalyje, ir kad neteikia materialinės ar finansinės paramos Sirijos režimui nei per užsienyje įsteigtas bendroves, nei kitais būdais.

35      Taryba ginčija ieškovo argumentus ir iš esmės teigia, kad įrodymai, pateikti Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT ir 2020 m. liepos 23 d. Dokumente WK 7118/2020 INIT, įrodo, kad ieškovas yra Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas. Šiuo aspektu ji ginčija ieškovo argumentus, pateiktus siekiant paneigti jo ir Sirijos režimo ryšio prezumpciją. Galiausiai Taryba mano, kad ieškovas remia Sirijos režimą ir gauna iš to naudos.

1.      Pirminės pastabos

36      Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, kad sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimo, o susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui paremti, yra pagrįsti (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktas).

37      Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialius arba nekonfidencialius duomenis ar įrodymus, reikšmingus atliekant tokią analizę (žr. 2013 m. liepos 18 d., Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Iš tiesų būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens ar subjekto, pagrįstumą, o ne šie asmenys turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 punktas).

39      Šiuo tikslu nereikalaujama, kad minėta institucija pateiktų Sąjungos teismui visus duomenis ir įrodymus, susijusius su akte, kurį prašoma panaikinti, nurodytais motyvais. Vis dėlto pateikti duomenys ir įrodymai turi pagrįsti motyvus, nurodytus dėl atitinkamo asmens ar subjekto (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 122 punktas).

40      Jeigu kompetentinga Sąjungos institucija pateikia reikšmingos informacijos ar įrodymų, Sąjungos teismas, remdamasis šia informacija ar įrodymais, turi patikrinti nurodytų faktų faktinį teisingumą ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens ar subjekto dėl jų pateiktas pastabas (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 124 punktas).

41      Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, įtraukimo į sąrašą pagrįstumas turi būti vertinamas nagrinėjant įrodymus ne atskirai, o atsižvelgiant į jų kontekstą (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑630/13 P, EU:C:2015:247, 51 punktą ir 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 50 punktą).

42      Galiausiai atliekant situacijos svarbos vertinimą, kuris yra nagrinėjamų ribojamųjų priemonių proporcingumo kontrolės dalis, gali būti atsižvelgta į šių priemonių taikymo aplinkybes, į tai, kad reikėjo skubiai imtis tokių priemonių, kuriomis siekiama daryti spaudimą Sirijos režimui, kad jis nutrauktų smurtines represijas prieš civilius gyventojus, ir į tai, kad valstybėje, kurioje vyksta pilietinis karas ir įtvirtintas autoritarinis režimas, sunku gauti tikslesnių įrodymų (2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 46 punktas).

2.      Dėl įtraukimo į sąrašą motyvų ir kriterijų nustatymo

43      Reikia priminti, kad Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji įtraukimo į sąrašą kriterijai, kiek tai susiję su lėšų įšaldymu, pakartoti Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1 dalies a punkte, pagal kuriuos asmenims ir subjektams, gaunantiems naudos iš Sirijos režimo vykdomos politikos arba jį remiantiems, taikomos ribojamosios priemonės. Be to, Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje ir 28 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, kiek tai susiję su lėšų įšaldymu, pakartotuose Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1a dalies a punkte ir 1b dalyje, nurodyta, kad ribojamosios priemonės taikomos „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kategorijai, išskyrus atvejus, jeigu esama pakankamai informacijos, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu, nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos.

44      Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 14 punkte, ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvai suformuluoti taip:

„Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis daug ekonominių interesų, ypač jūrų ir turizmo sektoriuose. Būdamas vienas iš didžiausių laivybos magnatų ir artimas Rami Makhlouf (režimo rėmėjo ir Bashar al-Assad pusbrolio) verslo partneris, Abdelkader Sabra teikia finansinę ir ekonominę paramą Sirijos režimui, be kita ko, per lengvatinio apmokestinimo užsienyje kompanijas. Abdelkader Sabra taip pat gauna naudos iš savo ryšių su režimu, kuris sudarė jam sąlygas plėsti savo veiklą nekilnojamojo turto sektoriuje. Jis taip pat užsiima pinigų plovimu ir komercine veikla, remdamas Sirijos režimą ir jo partnerius.“

45      Iš nurodytų ieškovo įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvų matyti, kad jo pavardė į šiuos sąrašus įtraukta ir juose palikta dėl, pirma, jo, kaip Sirijoje veiklą vykdančio įtakingo verslininko, statuso ir, antra, jo ryšio su Sirijos režimu. Kitaip tariant, ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą pagrįstas, pirma, Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 2 dalies a punkte ir 28 straipsnyje ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1a dalies a punkte apibrėžtu kriterijumi (įtakingo Sirijoje veiklą vykdančio verslininko kriterijus), ir, antra, remiantis to sprendimo 27 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnyje bei to reglamento 15 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytu kriterijumi (ryšio su režimu kriterijus).

3.      Dėl įrodymų

46      Siekdama pagrįsti ieškovo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus Taryba pateikė Dokumentą Nr. WK 1755/2020 INIT, kuriame yra viešai prieinama informacija, t. y. nuorodos, spaudos straipsniai ir ekrano kopijos iš:

–        interneto svetainės „Aliqtisadi“, kurioje buvo apsilankyta 2018 m. rugsėjo 24 d. ir kurioje ieškovas pristatomas kaip Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininkas, Sabra Maritime Agency savininkas ir turizmo sektoriuje veikiantis investuotojas; ieškovas joje taip pat apibūdinamas kaip vienas iš 100 svarbiausių Sirijos verslininkų, Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas steigėjas ir Phoenicia Tourism Company partneris steigėjas, kuriam priklauso 85 % jos kapitalo,

–        interneto svetainės „Syriandays“, kurioje 2015 m. vasario 10 d. paskelbtame straipsnyje „Abdelkader Sabra is the President of the President of the Syrian Chamber of Shipping“ (Abdelkader Sabra yra Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas) nurodyta, kad Sirijos laivybos rūmų valdyba surengė trečio rinkimų rato pirmą pasėdį, dalyvaujant Sirijos transporto ministrui, kuris nurodė svarbų šių rūmų vaidmenį šalyje; be to, straipsnyje nurodytos asmenų, laimėjusių balsavimą skiriant į įvairias pareigas, pavardės, o ieškovas jame paminėtas kaip gavęs direktoriaus pareigas; galiausiai pažymėta, kad šie rūmai buvo įsteigti 2006 m. Įstatymu Nr. 20 ir išsiskiria tuo, kad remia jūrų transporto sektorių,

–        interneto svetainės „The Syria Report“, kurioje buvo apsilankyta 2018 m. spalio 31 d. ir kurioje nurodyta, kad Phoenicia Tourism Company 2012 m. liepos 5 d. buvo įsteigta Tartuse (Sirija) viešbučių projektų vystymo sektoriuje, be to pažymėta, kad ieškovui priklauso 85 % šios bendrovės akcijų – kapitalas iš viso sudaro 1 mln. Sirijos svarų (SYP) (apie 1313 EUR),

–        interneto svetainės „The Syria Report“, kurioje 2012 m. lapkričio 26 d. paskelbtame straipsnyje „Finansy of Tourism Awards New Contract to manage Arwad Hotel“ (Turizmo ministerija sudarė naują sutartį dėl viešbučio „Rouad“ administravimo) nurodyta, kad Sirijos turizmo ministerija su Phoenicia Tourism Company sudarė sutartį dėl keturių žvaigždučių viešbučio Rouad saloje (Sirija) kūrimo ir administravimo, kuri galios 60 metų; straipsnyje nurodyta, kad viešbutyje bus 150 lovų, o plėtros išlaidos sieks 700 mln. SYP (apie 919 009 EUR); taip pat pažymėta, kad ieškovas, kuris apibūdinamas kaip žinomas Tartuso investuotojas, vykdo veiklą keliuose sektoriuose, įskaitant jūrų ir prekybos sektorius,

–        interneto svetainės „The Syria Report“, kurioje buvo apsilankyta 2018 m. lapkričio 1 d. ir kurioje nurodyta, kad ieškovas yra Sabra Group generalinis direktorius; šiai grupei priklauso laivybos agentūra Riamar Shipping, turinti aštuonis laivus, švartuojamus Tartuso uoste, taip pat nurodyta, kad Sabra Group eksportuoja alyvuogių aliejų ir joje dirba 250 asmenų,

–        spaudos agentūros Reuters, kuri 2013 m. lapkričio 15 d. paskelbtame straipsnyje „Exclusive – [Bashar Al-]Assad allies profit from Syria’s lucrative food trade“ (Aktualijos – Bashar Al-Assad sąjungininkai gauna naudos iš pelningos prekybos Sirijos maisto produktais) pažymėjo, kad naudojant priedangos įmones ir jūrų transporto įmones sukuriamas diskretiškas prekybos ir logistikos tinklas, kuriuo siekiama ne tik įsigyti maisto produktų, bet ir gauti didelį pelną siauro Bashar Al-Assad rato nariams; kaip teigiama šiame straipsnyje, Tripolyje (Libanas) ir Sirijoje įregistruota Yass Marine yra viena iš tokių įmonių; straipsnyje nurodoma, kad, remiantis jūrų duomenų analizės bendrovės Windward informacija apie jūrų transportą, Yass Marine priklausančių sausuosius krovinius vežančių balkerių flotilė pastaraisiais mėnesiais atplukdė į Siriją krovinius iš Ukrainos, Rusijos ir Libano; be to, straipsnyje teigiama, kad ieškovas, kuris yra vienas iš svarbiausių jūrų transporto magnatų Sirijoje, vykdė jūrų prekybą su šiomis šalimis; galiausiai straipsnyje nurodoma, kad iš opozicijos interneto svetainių ir įvairių bylų matyti, kad ieškovas turėjo Rami Makhlouf „sankcionuojamos“ ir su juo susijusios bendrovės Cham Holding akcijų,

–        dienraščio „Le Monde“, kuriame 2014 m. gegužės 30 d. paskelbtame straipsnyje „Sirijos oligarchai, maitinantys [Bashar Al-Assad] režimą“, nurodoma, kad Rami Makhlouf kartu su kitais trimis asmenimis, įskaitant ieškovą, investavo į maisto produktų, įskaitant kviečius, ryžius, cukrų ir arbatą, kuriems, priešingai nei naftai, netaikomas Europos embargas, importą,

–        interneto svetainės „World Crunch“, kurioje 2014 m. birželio 3 d. paskelbtame straipsnyje „The Shady Syrian Oligarchs Who Keep The Regime afloat“ (Įtartini Sirijos oligarchai, padedantys Sirijos režimui) ieškovo atžvilgiu pateikiama tokia pati informacija kaip ir šio sprendimo pirmesnėje įtraukoje minėto dienraščio „Le Monde“ straipsnyje,

–        interneto svetainės „Eqtsad“, kurioje 2019 m. sausio 27 d. paskelbtame straipsnyje „Abdelkader Sabra, partner of Rami Makhlouf, who is still Raising the Turkish flag in the office“ (Abdelkader Sabra, Rami Makhlouf partneris, kuris savo kabinete dar yra išsikėlęs Turkijos vėliavą) ieškovas apibūdinamas kaip gaunantis naudos iš Bashar Al-Assad politikos, pagal kurią nuo 2002 m. „didelei socialinei klasei“ leista investuoti Sirijoje; anot šio straipsnio, 2002 m. jis įkūrė laivybos bendrovę Abdul Kader Sabra (toliau – AKSSA), kuri galiausiai valdė daugiau kaip 350 laivų flotilę; straipsnyje taip pat pažymėta, kad jis yra Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas nuo jų įsteigimo 2006 m., taip pat Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininkas ir Sirijos-Rusijos prekybos rūmų pirmininko pavaduotojas; jis taip pat apibūdintas kaip vienas iš svarbių Rami Makhlouf partnerių; straipsnyje teigiama, kad ieškovo veikla jūrų transporto sektoriuje jam leido palaikyti prekybos ryšius su įvairiomis šalimis, įskaitant Italiją, Graikiją, Turkiją ir Kiprą; šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta straipsnyje, ieškovas buvo paskirtas Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininku, atliekančiu svarbų vaidmenį plėtojant prekybinius ir politinius santykius su Turkija; straipsnyje taip pat nurodoma, kad ieškovas investavo į „Assad sistemą“ geriausiu būdu, nes tapo svarbiu veikėju keliuose sektoriuose; be to, kaip teigiama straipsnyje, 2005 m. jis pradėjo plėsti savo veiklą ir investuoti į nekilnojamąjį turtą bei prekybą maisto produktais su Rami Makhlouf; straipsnyje taip pat pažymėta, kad jis įkūrė alyvų aliejaus gamybos fabriką ir eksportavo didelį šio produkto kiekį, taip pat atidarė kitą gamyklą, kurioje buvo gaminamos stiklo, plastiko ir metalo talpyklos; pagal straipsnį po 2011 m. revoliucijos ir „sankcijų“ pritaikymo Cham Holding ir su šia bendrove susijusiems verslininkams ieškovas nedelsdamas pasitraukė iš šios bendrovės ir pareiškė, kad yra nekaltas; kaip teigiama straipsnyje, nuo 2012 m. jis palaipsniui persikėlė į Libaną ir verslą vykdė iš šios šalies, dėl ko režimas areštavo jo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir apkaltino jį kontrabandos vykdymu Sirijoje; anot straipsnio, nemažai apžvalgininkų tai aprašė kaip bandymą jį apsaugoti, visų pirma nuo sankcijų, su sąlyga, kad tam tikras paslaugas Sirijos režimui jis teiks iš kitos vietos; straipsnyje priduriama, kad naujienų apie ieškovą nebuvo iki 2018 m. pradžios, kai šis ir kiti Sirijos verslininkai gavo Libano pilietybę; galiausiai šiuo aspektu straipsnyje pažymima, pirma, kad Libano žiniasklaida pradėjo prieš jį kampaniją, apkaltindama Libano valstybę tuo, kad ji slaptai susitarė su verslininkais rasti būdą apeiti jiems nustatytas ribojamąsias priemones, ir, antra, kad jis gavo Libano pilietybę dėl savo santykių su Hezbollah, kuri vykdė įvairią veiklą nuo pinigų plovimo iki prekybinio partijos aprūpinimo, kuriai vykdyti jis naudojo savo laivų flotilę,

–        iš interneto svetainės „The Syria Report“, kurioje 2018 m. birželio 5 d. paskelbtame straipsnyje „Dozens of Syrian Investors to be granted Lebanese Citizenship“ (Dešimtims Sirijos investuotojų bus suteikta Libano pilietybė) pažymėta, kad ieškovas yra įtakingas investuotojas iš Tartuso, vykdantis veiklą jūrų transporto sektoriuje, kad daug Sirijos investuotojų susiduria su problemomis, atsidarydami ir naudodami banko sąskaitas Libane, ir kad Libano tapatybės kortelės gavimas padėtų įveikti šį sunkumą ir dėl to jos gali būti prašoma,

–        iš interneto svetainės „al Arabiya News“, kurioje 2018 m. birželio 8 d. paskelbtame straipsnyje „Lebanese nationality to Syria involved in smuggling.. Know it!“ (Libano pilietybė kontrabandoje dalyvaujančiai Sirijai.. Žinokite!) kalbama apie kontroversiją, kurią sukuria Libano pilietybės suteikimas nemažam skaičiui asmenų iš įvairių šalių, įskaitant Siriją; pagal šį straipsnį ieškovas yra vienas iš natūralizuotų asmenų; jis apibūdinamas kaip turintis „abejotinų“ finansinių ryšių su Bashar Al-Assad režimu, visų pirma su Rami Makhlouf; šiuo aspektu straipsnyje cituojama informacija apie pastarojo partnerystę su ieškovu išdėstyta minėtame 2014 m. gegužės 30 d. straipsnyje, paskelbtame „Le Monde“; straipsnyje nurodoma, kad ieškovas yra „biure dirbantis asmuo“, kad jis yra Turkijos garbės ambasadorius Sirijoje, kad 2012 m. taip pat buvo Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininkas ir Sirijos-Rusijos prekybos rūmų pirmininko pavaduotojas nuo jų įsteigimo; jame priduriama, kad ieškovas yra Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas, kad jis turi Cham Holding akcijų, tačiau dėl šios bendrovės įtraukimo į Sąjungos ir JAV ribojamųjų priemonių sąrašus nebendravo su žiniasklaida ir prisistatė kaip nebesusijęs su šia bendrove; straipsnyje priduriama, kad jūrų transporto bendrovė AKSSA, kuri valdo laivus ir yra jų savininkė, turi du filialus Italijoje ir Graikijoje, be to, jai priklauso OVO (Olive Virgin Oil Company), kuri eksportuoja alyvuogių aliejų; straipsnyje taip pat paminėta viena iš didžiausių regiono gamyklų, gaminanti stiklo, plastiko ir metalo talpyklas; anot straipsnio, ieškovas yra Abdelkader Sabra Group, kurios buveinė yra Tartuso pakrantės provincijoje, prezidentas; galiausiai straipsnyje paminėta, kad AKSSA kilnojamas ir nekilnojamas turtas buvo areštuotas 2012 m., remiantis Sirijos finansų ministerijos sprendimu Nr. 932 dėl importo taisyklių pažeidimo, nes buvo vykdoma kontrabanda, kaip konstatuota 2012 m. byloje Nr. 208; straipsnyje priduriama, kad ieškovas nusprendė išspręsti bylą taikiai, todėl sumokėjus baudą areštas buvo panaikintas,

–        interneto svetainės „Asharq Al-Awsat“, kurioje 2018 m. birželio 8 d. paskelbtame straipsnyje „Exclusive – 4 Suspicious Names behind freezing of Lebanon’s Naturalization decree“ (Aktualijos – 4 „įtariamųjų“ pavardės dėl kurių buvo sustabdytas dekretas dėl natūralizavimo Libane) pateikiama informacija apie tai, kad Libano institucijos paskelbė 400 asmenų, įgijusių Libano pilietybę pagal kontroversišką vyriausybės dekretą, pavardes, be to ieškovas buvo įvardytas kaip Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas,

–        interneto svetainės „Enab Baladi“, kurioje 2018 m. birželio 10 d. paskelbtame straipsnyje „The establishment of companies and naturalization.. Lebanon ride [Bashar Al-Assad to circumvent sanctions]“ (Bendrovių įsteigimas ir natūralizacija.. Libanas padeda Bashar Al-Assad apeiti sankcijas) nurodyta, kad tarp asmenų, kurie įtraukti į dekretą dėl natūralizacijos Libane, yra ieškovas, kuris apibūdintas kaip vienas iš 100 svarbiausių Sirijos verslininkų; pagal straipsnį jam priklauso Sabra Maritime Agency, jis yra Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininkas ir „pirmasis“ Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas; straipsnyje taip pat paminėta Rami Makhlouf priklausanti Cham Holding, iš kurios jis pasitraukė, kai JAV skyrė šiai bendrovei „sankcijas“; galiausiai straipsnyje pridurta, kad analizė rodo, jog Sirijos verslininkai nori išsivaduoti nuo jiems skirtų „sankcijų“; šiuo aspektu Libano pilietybės įgijimas jiems leidžia atsidaryti sąskaitas ir laikyti indėlius Libano bankuose,

–        interneto svetainės „Al Janoubia“, kurioje 2018 m. birželio 8 d. paskelbtame straipsnyje „Abdelkader Sabra became Lebanese“ (Abdelkader Sabra tapo libaniečiu) nurodyta, kad ieškovas neseniai išgarsėjo dėl Libane paskelbto dekreto dėl natūralizavimo, kad jis artimas prezidentui Bashar Al-Assad ir yra svarbus Rami Makhlouf priklausančios Cham Holding akcininkas,

–        „Middle East Institute for Research and Strategic Studies (MEIRSS)“ interneto svetainės, kurioje 2018 m. birželio 20 d. paskelbtame straipsnyje „Lebanese Nationalization decree: Sanction Evasion & Shady Business?“ (Libano dekretas dėl natūralizavimo: sankcijų apėjimas ir abejotinos bylos?) minimas prezidento dekretas, juo Libano pilietybė buvo suteikta 407 užsieniečiams iš įvairių šalių; straipsnyje taip pat kalbama apie politinę ir žiniasklaidos kontroversiją, kurią sukėlė šis dekretas, nurodoma, kad įvairiems Sirijos verslininkams, kurie yra artimi Bashar Al-Assad, buvo suteikta Libano pilietybė, kad tam tikri natūralizuoti asmenys buvo finansiškai ir politiškai susiję su Sirijos režimu, jie yra nuolat sekami ir jiems taikomos Sąjungos ir JAV ribojamosios priemonės, ir kad ieškovas, kuriam buvo suteikta Libano pilietybė, yra Cham Holding, kuriai taikomos Sąjungos ir JAV ribojamosios priemonės, valdybos narys; galiausiai straipsnyje pažymima, kad jis prisidėjo prie to, kad Libane būtų įsteigta bendrovė Yass Marine Group, kuri dalyvavo Sirijoje vykusiame skandale dėl maisto produktų saugumo.

47      Be to, tam, kad pagrįstų ieškovo pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus Taryba pateikė 2020 m. liepos 23 d. Dokumentą Nr. WK 7118/2020 INIT, kuriame yra viešai prieinamos informacijos.

48      Reikia priminti, kad pirminiai aktai ir aktai dėl tolesnio palikimo buvo priimti atitinkamai 2020 m. vasario 17 d. ir gegužės 28 d.

49      Remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo NIOC ir kt. / Taryba, T‑577/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:596, 112 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl Taryba, siekdama pagrįsti ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus ir jo palikimo juose pagrįstumą, Bendrajame Teisme negali remtis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė priimdama ginčijamus aktus (šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimo Al Tarazi / Taryba, T‑260/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:187, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50      Kadangi Dokumentas Nr. WK 7118/2020 INIT priimtas vėliau nei ginčijami aktai, į jį negali būti atsižvelgta nagrinėjant šį ieškinį. Todėl šiuo dokumentu grindžiamiems šalių argumentams negalima pritarti.

51      Be to, per teismo posėdį ieškovas pirmą kartą nurodė, kad 18 įrodymų, kuriais rėmėsi Taryba, siekdama pagrįsti jo įtraukimo į sąrašą motyvus, buvo seni, nes susiję su aplinkybėmis iki 2015 m., arba juose nenurodyta jokios datos.

52      Šis naujas argumentas, kuris, atrodo, turi būti suprantamas taip, kad juo siekiama užginčyti tam tikrų Tarybos pateiktų įrodymų patikimumą ar reikšmingumą, turi būti atmestas kaip nepriimtinas. Iš tiesų ieškovas nenurodė įrodymų, kurių patikimumą ar reikšmingumą ketino užginčyti, todėl Taryba negalėjo užsitikrinti gynybos šiuo klausimu, ir Bendrasis Teismas negali priimti sprendimo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2019 m. vasario 6 d. Sprendimo TN / ENISA, T‑461/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:63, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas neturi prieduose ieškoti ir nustatyti įrodymų, kuriuos galėtų laikyti tais, kuriuos ieškovas ketino kritikuoti (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. spalio 5 d. Sprendimo Broughton / Eurojustas, T‑87/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:464, 58 punktą).

4.      Dėl Sirijoje veiklą vykdančio įtakingo verslininko statuso

53      Reikia patikrinti, ar visi Tarybos pateikti įrodymai atitinka jai tenkančią įrodinėjimo pareigą pagal šio sprendimo 38 punkte nurodytą jurisprudenciją ir ar jie sudaro pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių pirmąjį ieškovo įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus pagrindą, visumą.

54      Iš įtraukimo į sąrašą motyvų, primintų šio sprendimo 14 ir 44 punktuose, matyti, kad jo, kaip Sirijoje veiklą vykdančio įtakingo verslininko, statusas grindžiamas jo ekonominiais interesais, pirma, jūrų sektoriuje, antra, turizmo sektoriuje ir, trečia, kituose sektoriuose. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikia išnagrinėti įvairias ieškovo užimamas pareigas.

a)      Dėl ekonominių ieškovo interesų jūrų sektoriuje

55      Pirma, reikia konstatuoti, kad iš interneto svetainių „Aliqtisadi“ ir „Enab Baladi“ matyti, jog ieškovui priklauso Sabra Maritime Agency. Antra, remiantis interneto svetainėse „Eqstad“ ir „Al Arabiya News“ paskelbta informacija, ieškovui priklauso jūrų transporto sektoriuje veikianti įmonė AKSSA, kuri valdo laivus ir yra jų savininkė. Remiantis svetainėje „Al Arabiya News“ paskelbtu straipsniu, ši bendrovė turi du filialus Italijoje ir Graikijoje. Trečia, remiantis interneto svetainėje „The Syria Report“ paskelbtu straipsniu, ieškovas yra Sabra Group, į kurios sudėti įeina Riamar Shipping, turinti aštuonis Tartuso uoste švartuojamus laivus, generalinis direktorius. Galiausiai, ketvirta, remiantis spaudos agentūros Reuters interneto svetainėje ir MEIRSS interneto svetainėje paskelbta informacija, ieškovas yra Libane ir Sirijoje įsteigtos Yass Marine savininkas.

56      Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi daug ekonominių interesų jūrų sektoriuje. Kita vertus, reikia konstatuoti, kad šiuose įrodymuose neminima nei Navi Wood, nei Abdulkader Sabra & Ahmad Mushir Sharif Shipping Agency, apie kurias ieškovas kalba rašytiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į Tarybai tenkančią įrodinėjimo pareigą, primintą šio sprendimo 38 punkte, ir į šio sprendimo 49 punkte nurodytą jurisprudenciją, negalima sutikti su tuo, kad siekdama pagrįsti ginčijamus aktus Taryba remiasi teiginiais, kuriuos ieškovas pateikė ieškinyje. Todėl į Navi Wood ir Abdulkader Sabra & amp, Ahmad Mushir Sharif Shipping Agency negali būti atsižvelgta siekiant įrodyti, kad ieškovas turi ekonominių interesų jūrų sektoriuje.

57      Kalbėdamas apie gausius savo ekonominius interesų jūrų sektoriuje ieškovas tvirtina, kad nuo šiol jie yra nereikšmingi, nes visos jo įmonės yra likviduotos, išskyrus AKSSA, kuri patiria didelių nuostolių.

58      Pirma, kiek tai susiję su AKSSA, ieškovas pateikė, viena vertus, šios bendrovės 2004, 2010, 2017, 2018 ir 2019 m. finansines ataskaitas, kurių auditą atliko A, ir, kita vertus, grafiką, kuriame parodytas šiai bendrovei skirtų laivų metinis skaičius kiekvienais iš tų metų.

59      Galiausiai dubliko priede ieškovas pateikė lentelę, kurioje nurodytas 2017 m. kiekvienai Sirijos laivybos agentūrai skirtų laivų skaičius. Ieškovo teigimu, šiuos duomenis pateikė Sirijos jūrų laivybos rūmai. Tai komerciniu požiūriu jautri informacija, kuri paprašius buvo pateikta neoficialiai.

60      Taryba iš esmės ginčija ieškovo pateiktų įrodymų patikimumą. Šiuo aspektu ji tvirtina, kad iš jų nėra aiškus atsakymas į klausimą, ar pateiktų finansinių ataskaitų auditą atliko nepriklausoma į bylą įstojusi šalis, ar jas paprasčiausiai parengė ieškovas arba AKSSA atstovas. Tas pats pasakytina apie grafiką, kuriame parodytas šiai bendrovei skirtų laivų metinis skaičius.

61      Dėl finansinių ataskaitų triplike Taryba priduria, kad ieškovo dubliko priede pateiktas dokumentas, kurį sudaro Sirijos finansų ir apskaitos specialistų asociacijos narių sąrašo kopija, kur A nurodytas kaip nepriklausomas auditorius, neįrodo, kad šias finansines ataskaitas patikrino nepriklausomas auditorius ar kad ant minėtų finansinių ataskaitų uždėtas antspaudas priklauso A.

62      Galiausiai dėl Sirijos jūrų laivybos rūmų lentelės Taryba pažymi, kad šiame dokumente nėra jokio oficialaus žymėjimo, kuris leistų skaitytojui sužinoti jo šaltinį. Savo pastabose šį dokumentą su Sirijos jūrų laivybos rūmais susieja tik ieškovas.

63      Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo veiklai taikomas laisvo įrodymų vertinimo principas ir kad vienintelis kriterijus vertinant pateiktų įrodymų vertę yra jų patikimumas. Be to, vertinant dokumento įrodomąją galią reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą, taip pat atsakyti į klausimą, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, T‑343/06, EU:T:2012:478, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64      Nagrinėjamu atveju, pirma, dėl ieškovo pateiktų finansinių ataskaitų reikia pažymėti, kad jis pateikė Sirijos finansų ir apskaitos specialistų asociacijos narių sąrašo, į kurį įtrauktas A, kopiją. Taigi tai yra nepriklausomas auditorius.

65      Žinoma, ieškovo pateiktose finansinėse ataskaitose A pavardės nėra. Vis dėlto Bendrasis Teismas nenustatė akivaizdžių pažeidimų ar konkrečių įrodymų, kurie leistų suabejoti tuo, kad šių finansinių ataskaitų auditą atliko nepriklausomas auditorius A. Be to, Taryba netvirtina, kad šiuose dokumentuose yra neatitikimų, kurie galėtų paneigti šių dokumentų pagrįstumą ir patikimumą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 63 punkte primintą jurisprudenciją.

66      Antra, dėl pateikto grafiko ieškovas dublike pripažino, kad jį parengė pats. Šiuo aspektu šis grafikas grindžiamas duomenimis, susijusiais su finansinėse ataskaitose nurodytais AKSSA paskirtų laivų skaičiais, todėl aplinkybė, kad jį parengė pats ieškovas, jo pagrįstumui ir patikimumui neturi jokios įtakos.

67      Galiausiai, trečia, dėl ieškovo pateiktos lentelės reikia konstatuoti, kaip tai daro Taryba, kad, lentelėje nesant informacijos, kuri susietų joje pateiktus duomenis su Sirijos jūrų laivybos rūmais, šių duomenų šaltinis yra nežinomas. Be to, remiantis šia lentele, AKSSA skirtų laivų skaičius skiriasi nuo AKSSA finansinėse ataskaitose nurodyto skaičiaus. Šiomis aplinkybėmis, remiantis šio sprendimo 63 punkte priminta jurisprudencija, lentelė negali būti laikoma pakankamai pagrįsta ir patikima, todėl turi būti atmesta.

68      Kita vertus, Bendrasis Teismas gali atsižvelgti į finansines ataskaitas ir grafiką.

69      Šiuo klausimu iš ieškovo pateiktų AKSSA finansinių ataskaitų matyti, kad šiai bendrovei skirtų laivų skaičius ir jos grynosios pajamos labai sumažėjo. Iš tiesų šiai bendrovei skirtų laivų skaičius sumažėjo nuo 145 (2004 m.) iki 3 (2019 m.). Be to, grynosios pajamos sumažėjo, nes 2004 m. jos sudarė 652 831,44 JAV dolerių (USD) (apie 591 654,38 EUR), o 2019 m. – 5 989 USD (apie 5 427,77 EUR). Vis dėlto grynosios pajamos ir toliau yra teigiamos. Kitaip tariant, apskaitos požiūriu bendrovė nėra nuostolinga. Be to, 2018 m. AKSSA skirtų laivų skaičius buvo didesnis nei 2017 m., nors per šiuos dvejus metus grynosios pajamos mažėjo. Taip pat, kaip per teismo posėdį pažymėjo Taryba, su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos nuo 2004 m. iki 2019 m. nedaug sumažėjo, o tai reiškia bent jau tam tikrą įdarbinto personalo stabilumą. Be to, su vandeniu ir elektra susijusios išlaidos padidėjo, o tai bent jau rodo, kad AKSSA tęsė veiklą. Galiausiai AKSSA rezultatus reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą situaciją Sirijos jūrų laivybos sektoriuje. Iš tiesų, kaip matyti iš 2013 m. spalio 9 d. spaudos agentūros Reuters paskelbto straipsnio „Syria’s shipping trade Struggles as war risks bite“ (Sirijos jūrų prekyba, kuriai turi įtakos karo rizika, patiria sunkumų), kurį pateikė ieškovas, Sirijos uostuose švartuojamų laivų skaičius dėl konflikto Sirijoje labai sumažėjo. Šiomis aplinkybėmis AKSSA skirtų laivų skaičiaus ir grynųjų pajamų sumažėjimas nebūtinai įrodo, kad ji prarado reikšmę jūrų agentūrų veiklos sektoriuje.

70      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovui nepavyko įrodyti, jog ekonominis interesas, kurį jam reiškia AKSSA turėjimas, buvo nereikšmingas.

71      Antra, kalbant apie Sabra Maritime Agency, konkrečiau – apie ieškovo teiginį, kad ši bendrovė buvo nacionalizuota, pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktos Sirijos transporto ministerijos interneto svetainės ekrano kopijos, kurioje užfiksuotas jūrų sektoriaus apibūdinimas, matyti, kad nuo 1981 m. sausio 1 d. Sirijos vyriausybės laivybos agentūra tapo vienintele visų laivybos bendrovių, laivų savininkų ir vežėjų į Sirijos uostus atstove. Remiantis šiuo apibūdinimu galima daryti išvadą, kad nuo tos dienos jūrų agentūrų veiklos sektorius Sirijoje buvo nacionalizuotas. Vis dėlto iš jo taip pat matyti, kad 2002 m. Įstatyminiu dekretu Nr. 55 fiziniams ir juridiniams asmenims leista plėtoti veiklą jūrų agentūrų veiklos sektoriuje, siekiant skirti prekybinius laivus į Sirijos uostus tiek keleivių vežimo, tiek prekių vežimo srityse. Tuo remiantis darytina išvada, kad pagal šį įstatyminį dekretą jūrų agentūrų veiklos sektorius 2002 m. buvo privatizuotas.

72      Kalbant apie ieškovo argumentą, kad po Sabra Maritime Agency nacionalizacijos buvo panaikinta jos licencija, o vėliau ši agentūra nustojo vykdyti veiklą ir galiausiai buvo pašalinta iš verslo duomenų registro, reikia pažymėti, kad ieškovas pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. Tartuso vidaus prekybos ir vartotojų apsaugos departamento raštą, kuriame teigiama, kad Tartuso departamento verslo duomenų registre nėra tam tikrų įmonių pavadinimų. Tai, be kita ko, yra šios įmonės: Sabra Group, Sabra Maritime Agency ir Yass Marine.

73      Reikia konstatuoti, kad Sabra Maritime Agency yra vienas iš šio sprendimo 72 punkte nurodytame rašte paminėtų įmonių pavadinimų. Tuo remiantis darytina išvada, kad nors ieškovas neįrodė, jog ši agentūra buvo nacionalizuota, jis pateikė įrodymų, kad jokia tokį pavadinimą turinti bendrovė nebuvo įregistruota Tartuso departamento verslo duomenų registre.

74      Tarybai nepateikus įrodymų, kad Tartuso departamento verslo duomenų registre Sabra Maritime Agency buvo registruota kitu pavadinimu, šio sprendimo 73 punkte padarytos išvados negali paneigti Tarybos argumentas, kad nagrinėjami įmonių pavadinimai, „kaip jie nurodyti“ 2020 m. rugsėjo 28 d. Tartuso vidaus prekybos ir vartotojų apsaugos departamento rašte, iš esmės nėra įtraukti į Tartuso departamento verslo duomenų registrą. Be to, nesant konkrečių įrodymų, reikia atmesti Tarybos argumentą, kad subjektų pavadinimai gali kažkiek skirtis, be kita ko, dėl vertimo problemų.

75      Trečia, kalbant apie Riamar Shipping, kuri, kaip teigia ieškovas, buvo likviduota, reikia pažymėti, kad, remiantis ieškovo pateikta 2018 m. lapkričio 20 d. Tartuso vidaus prekybos ir vartotojų apsaugos departamento rezoliucija Nr. 77, pavadinimas „Abdulkader Sabra & Co (RIAMAR SHIPPING)“, o tai yra įmonė, vykdanti jūrų transporto valdymo veiklą, iš verslo duomenų registro buvo pašalintas, be kita ko, dėl to, kad 2018 m. birželio 27 d. partnerių susitarimu ši įmonė buvo likviduota. Be to, iš šios rezoliucijos matyti, kad „Riamar Shipping“ yra Abdulkader Sabra & Co prekybinis pavadinimas. Todėl darytina išvada, kad Abdulkader Sabra & Co, o tai yra įmonė, kurią atitinka prekybinis pavadinimas „Riamar Shipping“, iš tikrųjų buvo likviduota.

76      Ketvirta, dėl ieškovo teiginio, kad Sabra Group neegzistuoja, reikia konstatuoti, jog „Sabra Group“ yra vienas iš šio sprendimo 72 punkte minėtame rašte nurodytų įmonių pavadinimų. Iš to matyti, kad jokia tokį pavadinimą turinti bendrovė nėra įregistruota Tartuso departamento verslo duomenų registre.

77      Beje, Taryba darė prielaidą, kad Sabra Group iš tikrųjų yra Abdulkader Sabra & Co. Vis dėlto šis teiginys visiškai nepagrįstas. Bet kuriuo atveju iš šio sprendimo 75 punkto matyti, kad Abdulkader Sabra & Co nebeegzistuoja.

78      Penkta, kalbant apie Yass Marine, kuri, kaip teigia ieškovas, niekada neišsakė savo nuomonės, bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad „Yass Marine“ yra vienas iš įmonių pavadinimų, minėtų šio sprendimo 72 punkte nurodytame rašte. Tuo remiantis darytina išvada, kad jokia tokį pavadinimą turinti įmonė nėra įregistruota Tartuso departamento verslo duomenų registre. Kaip pažymėta šio sprendimo 74 punkte, šios išvados negali paneigti nepagrįstas Tarybos argumentas, kad subjektų pavadinimai iš esmės gali kažkiek skirtis, be kita ko, dėl vertimo problemų.

79      Be to, iš prie dubliko pridėtos 2020 m. balandžio 29 d. Libano verslo duomenų registro pažymos matyti, kad tame registre pavadinimu „Yass Marine“ nėra įregistruotos jokios bendrovės. Taryba ginčija šią pažymą, remdamasi tuo, kad registras gali būti neišsamus.

80      Šiuo aspektu šio sprendimo 79 punkte minėtoje pažymoje nurodyta, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, jog „[duomenų] automatizavimas yra neišsamus ir gali pasitaikyti klaidų“. Darytina išvada, kad tai yra bendra ir standartizuota pastaba, todėl, nesant kitų įrodymų, turi būti laikoma, kad pažymoje yra išsamiai nurodyta tame registre esanti informacija apie Yass Marine.

81      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas įrodė, jog bendrovė Abdelkader Sabra & Co, kurią atitinka prekybinis pavadinimas „Riamar Shipping“, buvo likviduota ir kad Sabra Maritime Agency, Sabra Group ir Yass Marine nėra įregistruotos Tartuso departamento verslo duomenų registre. Vis dėlto taip pat matyti, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną AKSSA ir toliau veikė ir kad 2019 m. gavo teigiamų grynųjų pajamų, todėl negali būti laikoma nuostolinga bendrove.

82      Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nors ieškovas įrodė, jog ginčijamų aktų priėmimo dieną neturėjo gausių ekonominių interesų jūrų sektoriuje, jis vis dar yra veiklą tebevykdančios laivybos agentūros AKSSA, dėl kurios jo ekonominis interesas nėra nereikšmingas, savininkas.

b)      Dėl ekonominių ieškovo interesų turizmo sektoriuje

83      Iš interneto svetainėje „Aliqtisadi“ paskelbtos informacijos matyti, kad ieškovas yra Phoenicia Tourism Company partneris steigėjas. Be to, pagal interneto svetainę „The Syria Report“ Phoenicia Tourism Company, kurios 85 % akcijų priklauso ieškovui, 2012 m. liepos 5 d. buvo įsteigta Tartuso viešbučių plėtros sektoriuje. Iš to taip pat matyti, kad Sirijos turizmo ministerija su Phoenicia Tourism Company sudarė sutartį dėl keturių žvaigždučių viešbučio Rouad saloje, kuriame bus 150 lovų ir su kuriuo susijusios išlaidos, kaip numatyta, sieks 700 mln. SYP, plėtros ir administravimo.

84      Reikia pažymėti, kad ieškovas neginčija nei savo dalyvavimo Phoenicia Tourism Company, nei sutarties su Sirijos turizmo ministerija sudarymo. Priešingai, jo pateikti duomenys patvirtina Rouad salos turistinio projekto svarbą. Šiuo aspektu, remiantis ieškovo pateiktų techninių sąlygų 4 straipsniu ir investicijų sutarties 4 straipsniu, šis projektas turi apimti, be kita ko, 150–200 lovų keturių žvaigždučių viešbutį, restoranus ir kavines, kuriuose galima aptarnauti 700–900 asmenų, prekybos centrą, sporto salę ir uostą, kuriame galėtų švartuotis ne mažiau kaip 20 laivų, jachtų ir kruizinių laivų. Be to, iš ieškovo pateikto Sirijos turizmo ministerijos pranešimo Nr. 3, kurio data nenurodyta ir kuriame paskelbtas konkursas dėl investicijų keliose vietose pagal septintąjį turizmo sektoriaus investicijų forumą, matyti, kad bendra šio projekto investicijų suma sudaro 700 mln. SYP.

85      Taigi ieškovas turizmo sektoriuje turi ekonominių interesų.

86      Vis dėlto ieškovas iš esmės teigia, kad Phoenicia Tourism Company nuo 2012 m. nevykdo veiklos. Savo teiginiui pagrįsti jis pateikė šios bendrovės 2014–2019 m. mokesčių deklaracijas. Šiose mokesčių deklaracijose nurodyta, kad tais metais ši bendrovė veiklos nevykdė.

87      Taryba šias mokesčių deklaracijas ginčija. Konkrečiai kalbant, viena vertus, ji pažymi, kad Tartuso finansų departamentas visas 2014–2018 m. deklaracijas antspaudu patvirtino ir pasirašė tą pačią dieną. Kita vertus, 2019 m. deklaraciją pasirašė ir antspaudu patvirtino tik apskaitininkas, o tai kelia abejonių dėl to, ar ji iš tikrųjų parodo komercinę veiklą, apie kurią tais metais buvo pranešta mokesčių institucijoms.

88      Ieškovo teigimu, 2014–2018 m. deklaracijos buvo patvirtintos ir pasirašytos tą pačią dieną, nes bendrovė tais metais nevykdė veiklos, todėl neprivalėjo pateikti mokesčių deklaracijų. 2018 m., kai Phoenicia Tourism Company siekė atnaujinti savo prekybinę registraciją, Sirijos vidaus prekybos departamentas paprašė sureguliuoti mokestinę padėtį už pastaruosius penkerius metus. Kiek tai susiję su 2019 m. mokesčių deklaracija, ieškovas pateikė Sirijoje leidimą vykdyti veiklą turinčio apskaitininko pasirašytą ir patvirtintą mokesčių pažymą, kurią taip pat pasirašė Phoenicia Tourism Company. Dokumento pabaigoje esantis antspaudas patvirtina, kad 2020 m. kovo 17 d. jis buvo perduotas Tartuso finansų departamentui. Mokesčių deklaracija, kurios galiojimo garantiją pateikė ieškovas, ir šios bendrovės 2019 m. mokesčių pažyma patvirtina, kad ji nevykdė jokios veiklos.

89      Reikia konstatuoti, kad visas Phoenicia Tourism Company 2014–2018 m. mokesčių deklaracijas 2019 m. liepos 9 d. pasirašė Tartuso finansų departamentas. Nors Taryba mano, kad ši aplinkybė gali kelti klausimų, ji nedaro jokios išvados dėl jų pagrįstumo ir patikimumo, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 63 punkte nurodytą jurisprudenciją. Be to, ieškovo paaiškinimai dėl šios aplinkybės, kaip antai nurodyti šio sprendimo 88 punkte, gali būti laikomi įtikinamais.

90      Šiomis mokesčių deklaracijomis siekiama įrodyti, kad Phoenicia Tourism Company veiklos nevykdė iki 2019 m. Tai patvirtina ieškovo pateiktas 2020 m. vasario 25 d. Sirijos turizmo ministerijos raštas dėl investicijų sutarties (toliau – 2020 m. vasario 25 d. raštas). Iš tiesų tame rašte ministerija daro nuorodą į ankstesnius 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. spalio 1 d. ir 2020 m. sausio 14 d. raštus, kuriuose ji paprašė ieškovo pateikti jai išsamų šio projekto įgyvendinimo tvarkaraštį. Kadangi 2019 m. projektas dar nebuvo pradėtas, pagrįsta manyti, kad, Tarybai nepateikus paneigiančių įrodymų, už jo įgyvendinimą atsakinga bendrovė iki 2019 m. taip pat nevykdė veiklos.

91      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovas nepateikė jokios informacijos, įrodančios, kad ši bendrovė veiklos nevykdė ginčijamų aktų priėmimo dieną arba apskritai po 2019 m.

92      Iš tiesų, net darant prielaidą, kad 2019 m. mokesčių deklaracija patvirtina, jog 2019 m. Phoenicia Tourism Company nevykdė veiklos, ši faktinė padėtis neatitinka to, kas nurodyta 2020 m. vasario 25 d. rašte. Kaip nurodyta tame rašte, 2019 m. liepos 14 d. buvo pasirašytas investicijų sutarties priedas. Kai buvo pasirašytas šis priedas, Sirijos turizmo ministerija pareikalavo, kad ieškovas jai atsiųstų išsamų šio projekto įgyvendinimo tvarkaraštį, ir tai padarė keturis kartus: 2019 m. liepos 22 d. ir spalio 1 d. bei 2020 m. sausio 14 d. ir vasario 25 d. raštais. Taip pat reikia konstatuoti, kad 2020 m. vasario 25 d. rašte Sirijos turizmo ministerija pareikalavo, kad tą tvarkaraštį ir kitą informaciją ieškovas jai pateiktų per dešimt dienų nuo to rašto gavimo, ir tuo atveju, jei atsakymas nebūtų pateiktas, pasiliko teisę imtis kitų teisinių veiksmų „pagal pasirašyto ir tinkamai patvirtinto sutarties priedo nuostatas“.

93      Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Sirijos administracija pradėjo reikalauti, kad ši bendrovė vykdytų investicinę sutartį, 2019 m. liepos 14 d. sutarties priedo pasirašymas yra požymis, kad tą dieną Phoenicia Tourism Company vykdė veiklą.

94      Šiuo aspektu reikia atmesti ieškovo teiginį, kad tai, jog 2020 m. vasario 25 d. rašte buvo paminėtas 2019 m. liepos 14 d. sutarties priedas, reikia suprasti kaip nuorodą į Sirijos turizmo ministerijos vidaus dokumentą, nes bet kokį kitą aiškinimą lemtų galimai klaidinantis vertimas iš arabų kalbos į anglų. Iš tiesų, viena vertus, ieškovas šio teiginio nepagrindė. Konkrečiai kalbant, jis nepateikė informacijos apie šį vidaus dokumentą, pavyzdžiui, apie jo turinį ar tikslą, nenurodė, kas sudaro šią vertimo klaidą, ir šio klausimo išsamiau nepaaiškino. Kita vertus, iš 2020 m. vasario 25 d. rašto aiškiai matyti, kad 2019 m. liepos 14 d. priedas yra susijęs su sutartimi.

95      Šiomis aplinkybėmis, kadangi ieškovas nepateikė duomenų apie Phoenicia Tourism Company padėtį 2020 m., jis negalėjo paneigti Tarybos išvados, kad ši bendrovė vykdė veiklą ginčijamų aktų priėmimo dieną.

96      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovui nepavyko paneigti šio sprendimo 85 punkte padarytos išvados, jog iš Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT pateiktų įrodymų matyti, kad jis turi ekonominių interesų turizmo sektoriuje.

c)      Dėl kitų ieškovo komercinių interesų

97      Iš interneto svetainėje „Al Arabiya News“ paskelbto straipsnio matyti, kad AKSSA priklauso alyvuogių aliejų eksportuojanti OVO. Be to, remiantis interneto svetainėje „Al Janoubia“ paskelbta informacija, ieškovas yra Cham Holding akcininkas, o MEIRSS interneto svetainėje teigiama, kad jis yra šios bendrovės valdybos narys. Galiausiai interneto svetainėse „Eqstad“ ir „Al Arabiya News“ nurodyta, kad ieškovas turi gamyklą, kurioje gaminamos stiklo, plastiko ir metalo talpyklos.

98      Pirma, dėl OVO ieškovas pripažįsta, kad ši bendrovė veiklą vykdė 2003–2006 m., kai į Italiją ir Ispaniją eksportavo alyvuogių aliejų, skirtą didelei stambių mažmenininkų grupei. Kita vertus, jis tvirtina, kad, kai šis eksportas buvo nutrauktas, OVO nustojo vykdyti veiklą, o vėliau buvo likviduota. Jis pažymi, kad ši įmonė buvo įsteigta 2002 m. gegužės 30 d., o likviduota 2018 m. birželio 27 d. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas pateikia Tartuso vidaus prekybos ir vartotojų apsaugos departamento Sprendimą Nr. 78. Šis sprendimas yra be datos, tačiau iš jo aiškiai matyti, kad Olive Virgin Oil Company (OVO Co) prekybinė registracija buvo panaikinta po to, kai ši bendrovė buvo likviduota 2018 m. birželio 27 d. Todėl, kadangi Taryba nepateikė priešingų argumentų, reikia daryti išvadą, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną OVO jau buvo likviduota.

99      Antra, dėl Cham Holding ieškovas teigia, kad 2007 m. jo turėtų akcijų nominalioji vertė buvo labai maža ir siekė 0,00287 % šios bendrovės apskaitinės vertės, o 2011 m. jis šias akcijas perleido. Grįsdamas savo teiginį ieškovas pateikė 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštą, skirtą Cham Holding valdybos pirmininkui, jame jis pranešė apie atsistatydinimą iš šios bendrovės valdybos nario pareigų.

100    Šiuo klausimu Taryba teigia, kad atsistatydinimo raštas nėra įprastas būdas atsisakyti akcijų.

101    Dublike ieškovas teigia, kad 2011 m. vienintelis būdas atsisakyti turimų šios bendrovės akcijų buvo pateikti atsistatydinimo raštą, nes po 2012 m. šios bendrovės akcijos neteko vertės. Be to, ieškovas dubliko priede pateikia pažymą apie akcijas ir šios bendrovės valdybos narių sąrašą, kuriame jo pavardės nėra.

102    Reikia pažymėti, kad ieškovo pavardė iš tikrųjų nėra įtraukta į Cham Holding valdybos narių sąrašą. Vis dėlto ieškovas neįrodė, kad toks atsistatydinimas ipso facto lėmė Cham Holding akcijų perleidimą. Ieškovo argumentas, kad atsistatydinimas buvo vienintelė priemonė atsisakyti akcijų, nes po 2012 m. jos neteko vertės, neįtikina, nes bet kuriuo atveju jis teigia, kad šių akcijų neteko 2012 m.

103    Be to, reikia pažymėti, kad nors iš tikrųjų, remiantis spaudos agentūros Reuters paskelbta informacija, ieškovo, kaip Cham Holding akcininko, statusas yra praeitis, interneto svetainėse „Eqtsad“ ir „Al Janoubia“ paskelbta informacija tiesiog rodo, kad ieškovas pasitraukė iš šios bendrovės po to, kai jai buvo nustatytos „sankcijos“, tačiau nėra pažymėta, kad jis turėtas akcijas perleido. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus paaiškinimus, negalima atmesti galimybės, kad pasitraukimas, apie kurį kalbama šiuose straipsniuose, reiškia jo atsistatydinimą iš Cham Holding valdybos. Be to, remiantis interneto svetainėje „Al Arabiya News“ paskelbta informacija, ieškovas tik nurodė, kad nebeturi šios bendrovės akcijų. Kitaip tariant, pastarajame šaltinyje nurodyta ne tai, kad ieškovas nebėra Cham Holding akcininkas, o tik tai, kad jis taip teigia.

104    Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną jis nebebuvo Cham Holding akcininkas, reikia manyti, kad jis šių akcijų vis dar turėjo.

105    Trečia, kalbant apie gamyklą, kurioje buvo gaminamos stiklo, plastiko ir metalo talpyklos, reikia konstatuoti, kad interneto svetainėse „Eqstad“ ir „al Arabiya News“ pateikta informacija apie šią gamyklą yra labai neaiški, nes joje nenurodytas nei šios gamyklos pavadinimas, nei įkūrimo data. Paklausta per posėdį Taryba apie šią gamyklą papildomos informacijos nepateikė. Taigi reikia konstatuoti, kad teisiškai nebuvo įrodyta, jog ieškovas yra tokios gamyklos savininkas.

106    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas įrodė, jog ginčijamų aktų priėmimo dieną OVO jau buvo likviduota. Vis dėlto jis neįrodė, kad jau nebuvo Cham Holding akcininkas. Be to, Taryba nepakankamai pagrindė tai, kad ieškovui priklauso gamykla, kurioje gaminamos stiklo, plastiko ir metalo talpyklos.

107    Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad, be savo ekonominių interesų jūrų ir turizmo sektoriuose, ieškovas turi komercinį interesą, kurį lemia Cham Holding akcijų turėjimas.

d)      Dėl ieškovo užimamų pareigų įvairiuose organuose ir institucijose

108    Iš interneto svetainėse „Aliqtisadi“, „Eqtsad“, „Enab Baladi“ ir „Al Arabiya News“ paskelbtos informacijos matyti, kad ieškovas yra Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas ir Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininkas. Ieškovo, kaip Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininko, statusas taip pat matyti iš interneto svetainėje „Syriandays“ paskelbtos informacijos. Remiantis interneto svetainėse „Eqtsad“ ir „Al Arabiya News“ paskelbta informacija, ieškovas taip pat yra Sirijos-Rusijos prekybos rūmų pirmininko pavaduotojas. Galiausiai interneto svetainėje „Al Arabiya News“ paskelbtame straipsnyje nurodyta, kad ieškovas buvo Turkijos garbės ambasadorius Sirijoje.

109    Pirma, dėl Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininko pareigų ieškovas iš esmės teigia, kad iš jų atsistatydino 2019 m. vasario mėn. Šiam teiginiui pagrįsti jis pateikia 2019 m. vasario 13 d. Sirijos transporto ministerijos rezoliuciją Nr. 198 (toliau – Rezoliucija Nr. 198). Šioje rezoliucijoje nurodyta, kad rinkimai vyko 2019 m. vasario 4 d. visuotinio susirinkimo posėdyje. Be to, šioje rezoliucijoje pateiktas šių rūmų valdybos narių sąrašas, kuriame nėra ieškovo pavardės. Taip pat ieškovas pateikia 2019 m. balandžio 5 d. vykusio šių rūmų metinio susirinkimo protokolą (toliau – protokolas), kuriame yra naujai išrinktų valdybos narių, įskaitant pirmininką, pavardės. Ieškovo pavardės ten nėra.

110    Iš pradžių reikia konstatuoti, kad nors ieškovo pateikti įrodymai, priešingai, nei jis teigia, neįrodo, kad jis atsistatydino iš Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininko pareigų, jie patvirtina, kad į šias pareigas jis nebuvo perrinktas.

111    Be to, kaip pažymėjo Taryba, Rezoliucijoje Nr. 198 ir protokole pateikta informacija nėra identiška.

112    Vis dėlto paklaustas per posėdį ieškovas nurodė, o Taryba jam neprieštaravo, kad Rezoliucija Nr. 198 ir protokolas buvo parengti skirtingais Sirijos jūrų laivybos rūmų valdybos narių skyrimo procedūros etapais. Protokolas susijęs su paskutiniu tos procedūros etapu, o tai paaiškina, kodėl jame nurodytas asmenų skaičius yra didesnis nei Rezoliucijoje Nr. 198.

113    Galiausiai reikia pažymėti, kad viename iš Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT nurodytų informacijos šaltinių, t. y. interneto svetainėje „Enab Baladi“, apie ieškovą kalbama kaip apie „pirmąjį“ Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininką, o tai reiškia, kad priimant ginčijamus aktus jis jau nėjo šių pareigų.

114    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną ieškovas jau nebuvo Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas.

115    Antra, dėl Sirijos-Turkijos prekybos rūmų ieškovas teigia, kad jis nėra jų pirmininkas ir kad šis organas buvo likviduotas 2013 m. Grįsdamas savo teiginį ieškovas pateikia 2013 m. gegužės 23 d. Sirijos ekonomikos ir užsienio prekybos ministerijos sprendimą Nr. 247, kuriame numatyta likviduoti „Sirijos verslininkų rūmus“. Be to, šiame sprendime numatyta, kad ateityje šie rūmai bus reformuoti.

116    Žinoma, reikia pažymėti, kaip tai daro Taryba, kad Sirijos ekonomikos ir užsienio prekybos ministerijos sprendime Nr. 247 nėra konkrečiai minimi Sirijos-Turkijos prekybos rūmai. Vis dėlto šio sprendimo, kuris yra visuotinai taikomas aktas, 1 straipsnyje kalbama apie Sirijos verslininkų rūmus, todėl reikia manyti, kad Sirijos-Turkijos prekybos rūmai patenka į jo taikymo sritį.

117    Be to, interneto svetainės „Al Arabiya News“ straipsnyje nurodyta, kad ieškovas buvo šių rūmų pirmininkas 2012 m., o tai reiškia, kad vėliau jis šių pareigų neužėmė.

118    Atsižvelgiant į šias dvi aplinkybes ir į tai, kad kituose Tarybos pateiktuose įrodymuose, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovas buvo Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininkas, nėra informacijos, leidžiančios pakankamai užtikrintai teigti, kad Sirijos-Turkijos prekybos rūmai buvo atkurti pagal Sprendimo Nr. 247 2 straipsnį ir kad ieškovas vėl buvo paskirtas pirmininku, kyla abejonių dėl to, ar ginčijamų aktų priėmimo dieną ieškovas buvo Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininkas, todėl reikia daryti išvadą, kad Taryba teisiškai neįrodė, jog ieškovas ėjo tokias pareigas.

119    Trečia, dėl Sirijos-Rusijos prekybos rūmų ieškovas tvirtina, kad nebėra šio organo narys ar pirmininko pavaduotojas. Anot ieškovo, šie rūmai buvo likviduoti 2013 m. Be to, po 2013 m. buvo patvirtinta nauja valdyba, kurią sudarė tik iš Sirijos režimui palankių valstybių kilę nariai.

120    Dėl tariamo Sirijos-Rusijos prekybos rūmų likvidavimo ieškovas iš esmės daro nuorodą į šio sprendimo 115 punkte minėtą 2013 m. gegužės 23 d. Sirijos ekonomikos ir užsienio prekybos ministerijos sprendimą Nr. 247.

121    Vis dėlto dublike ieškovas mini naujos valdybos patvirtinimą 2013 m., o tai reiškia, kad Sirijos-Rusijos prekybos rūmai netrukus po jų likvidavimo buvo atkurti pagal Sprendimo Nr. 247 2 straipsnį.

122    Grįsdamas savo teiginį, kad jis nėra šio organo narys, ieškovas pateikia Sirijos-Rusijos prekybos rūmų interneto svetainės ekrano kopiją, kurioje pateikta išsami informacija apie šių rūmų sudėtį. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šiame dokumente nenurodyta jokios datos ir kad paklaustas per posėdį ieškovas negalėjo jos nurodyti, todėl negalima teigti, kad šis dokumentas iš tiesų atspindi rūmų sudėtį ginčijamų aktų priėmimo metu. Taigi ieškovas nepakankamai pagrindė savo teiginį, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną jis nebebuvo Sirijos-Rusijos prekybos rūmų narys.

123    Taigi ieškovas tinkamai neužginčijo išvados, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną jis buvo Sirijos-Rusijos prekybos rūmų pirmininko pavaduotojas.

124    Ketvirta, ieškovas neigia turįs Turkijos garbės ambasadoriaus Sirijoje statusą ir tvirtina, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2020 m. buvo Turkijos garbės konsulas Tartuse. Anot ieškovo, tai buvo tik garbės pareigos, kuriomis nesiekiama ekonominių ar komercinių tikslų. Šiuo aspektu ieškovas garbės konsulo vaidmenį iš esmės apibūdina taip, kad jis, be kita ko, teikia konsulines paslaugas ir pagalbą jį paskyrusios šalies piliečiams, taip pat padeda skatinti tos šalies prekybą.

125    Reikia konstatuoti, kad vienintelis įrodymas, kurį pateikė Taryba, siekdama įrodyti, kad ieškovas yra Turkijos garbės ambasadorius Sirijoje, yra 2018 m. birželio 8 d. interneto svetainėje „Al Arabiya News“ paskelbtas straipsnis. Vis dėlto šis straipsnis neleidžia pakankamai užtikrintai teigti, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną ieškovas vis dar užėmė šias pareigas. Iš tiesų jame tik nurodyta, kad ieškovas „buvo“ (was) toks ambasadorius. Dėl palyginimo šiame straipsnyje nurodyta, kad ieškovas buvo Sirijos-Rusijos prekybos rūmų narys nuo jų įkūrimo.

126    Taigi reikia konstatuoti, kad Taryba teisiškai neįrodė, jog ginčijamų aktų priėmimo dieną ieškovas vis dar ėjo Turkijos garbės ambasadoriaus Sirijoje pareigas.

127    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną ieškovas buvo Sirijos-Rusijos prekybos rūmų pirmininko pavaduotojas. Kita vertus, jam pavyko įrodyti, kad priimant ginčijamus aktus jis nebebuvo Sirijos jūrų laivybos rūmų pirmininkas. Be to, Taryba nepakankamai pagrindė tai, kad ieškovas buvo Sirijos-Turkijos prekybos rūmų pirmininkas ir atliko Turkijos garbės ambasadoriaus Sirijoje vaidmenį.

e)      Išvada dėl ieškovo, kaip įtakingo Sirijoje veiklą vykdančio verslininko, statuso

128    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba pateikė pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad ieškovas yra Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas dėl savo ekonominių interesų, ypač jūrų ir turizmo sektoriuose, taip pat dėl užimamų svarbių pareigų Sirijos-Rusijos prekybos rūmuose.

f)      Dėl ryšio su Sirijos režimu

129    Ieškovas iš esmės teigia, kad Taryba gali įtraukti Sirijoje veiklą vykdančių įtakingų verslininkų pavardes tik tuo atveju, jeigu jie iš tikrųjų susiję su Sirijos režimu, gali daryti jam įtaką arba kelti apėjimo riziką. Šiuo klausimu ieškovas teigia, kad net jeigu jis būtų laikomas Sirijoje veiklą vykdančiu sėkmingu ar įtakingu asmeniu, jis nėra susijęs su Sirijos režimu ir nepriklauso siaurai Sirijoje veiklą vykdančių įtakingų verslininkų grupei, apibrėžtai Sprendimo 2015/1836 6 konstatuojamojoje dalyje.

130    Reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pavardė į nagrinėjamus sąrašus įtraukta atsižvelgiant į Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, teisinį kontekstą. Šiuo aspektu Sprendime 2015/1836 „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ kriterijus nustatytas kaip objektyvus, savarankiškas ir pakankamas įtraukimo į sąrašą kriterijus, todėl Tarybai nebereikia įrodinėti, kad yra ryšys tarp šios kategorijos asmenų ir Sirijos režimo, kaip tai buvo suprantama pagal Sprendimą 2013/255 iki jo pakeitimo, ar tarp šios kategorijos asmenų ir šiam režimui suteiktos paramos arba jo gautos naudos, nes buvimo Sirijoje veiklą vykdančiu įtakingu verslininku užtenka, kad asmeniui būtų taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės. Taigi, iš Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, visiškai nematyti, kad Taryba turi įrodyti, jog įvykdyta tiek sąlyga, susijusi su įtakingo verslininko statusu, tiek pakankamo ryšio su režimu sąlyga (šiuo klausimu žr. 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Haswani / Taryba, C‑241/19 P, EU:C:2020:545, 71–74 punktus; 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Sharif / Taryba, T‑5/17, EU:T:2019:216, 55 ir 56 punktus (nepaskelbti) ir 2019 m. rugsėjo 11 d. Nutarties Haswani / Taryba, T‑231/15 RENV, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:589, 56 punktą).

131    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatavo, kad remiantis kriterijumi, susijusiu su „Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų“ statusu, galima daryti nuginčijamą prezumpciją dėl ryšio su Sirijos režimu (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Sharif / Taryba, T‑5/17, EU:T:2019:216, 106 punktą ir 2019 m. rugsėjo 11 d. Nutarties Haswani / Taryba, T‑231/15 RENV, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:589, 60 punktą). Ši prezumpcija taikytina, kai Taryba galėjo įrodyti ne tik tai, kad asmuo yra Sirijoje veiklą vykdantis verslininkas, bet ir tai, kad jis gali būti laikomas įtakingu. Iš tiesų, kaip matyti iš Sprendimo 2015/1836 6 konstatuojamosios dalies teksto, būtent dėl įtakos, kurią ši asmenų kategorija gali daryti Sirijos režimui, Taryba siekia juos panaudoti, taikydama jiems nustatytas ribojamąsias priemones, daryti spaudimą Sirijos režimui, kad šis pakeistų savo represijų politiką. Todėl, jeigu Tarybai pavyko įrodyti įtaką, kurią verslininkas gali daryti minėtam režimui, ryšys tarp šio asmens ir Sirijos režimo yra preziumuojamas.

132    Vis dėlto reikia priminti, jog Bendrojo Teismo pareiga laikytis taisyklių, susijusių su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų rinkimu ribojamųjų priemonių srityje, reiškia, kad jis laikosi šio sprendimo 38 punkte nurodytoje suformuotoje jurisprudencijoje įtvirtinto principo, Teisingumo Teismo priminto 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendime HX / Taryba (C‑540/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:707, 48–50 punktai), pagal kurį ginčo dėl įtraukimo į sąrašą motyvų pagrįstumo atveju įrodinėjimo pareiga iš esmės tenka institucijai.

133    Taigi iš ieškovo negalima reikalauti pernelyg daug įrodymų, siekiant, kad būtų paneigta ryšio su Sirijos režimu prezumpcija. Vadinasi, turi būti laikoma, kad ieškovui pavyko nuginčyti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, jeigu jis pateikia argumentų ar įrodymų, leidžiančių svariai paneigti Tarybos pateiktų įrodymų patikimumą ar jų vertinimą, be kita ko, atsižvelgiant į Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 3 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, arba jeigu jis pateikia Sąjungos teismui įrodymų, kad nepalaiko ryšio su Sirijos režimu arba kad šio ryšio nebeliko, kad jis neturi įtakos minėtam režimui arba nesusijęs su realia rizika, kad ribojamosios priemonės bus apeitos, atsižvelgiant į to sprendimo 27 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį (2020 m. liepos 8 d. Sprendimo Zubedi / Taryba, T‑186/19, EU:T:2020:317, 71 punktas).

134    Iš pradžių reikia išsiaiškinti, ar siekdama nustatyti ieškovo ir Sirijos režimo ryšį dėl ieškovo ekonominės veiklos Taryba remiasi vien ryšio prezumpcija, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 130 ir 131 punktuose nurodytą jurisprudenciją. Šiuo aspektu reikia išnagrinėti, ar Tarybos pateikti įrodymai, išdėstyti Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT, leidžia aiškiai nustatyti ieškovo ekonominės veiklos ir Sirijos režimo ryšius, ar Taryba rėmėsi vien ryšio prezumpcija.

135    Šiuo klausimu, pirma, kiek tai susiję su AKSSA, nė vienas iš Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT pateiktų įrodymų neleidžia nustatyti konkretaus ryšio tarp šios laivybos agentūros, kuri, be to, nėra vienintelė Sirijos agentūra, ir Sirijos režimo.

136    Antra, kiek tai susiję su Phoenicia Tourism Company, iš interneto svetainės „The Syria Report“ matyti, ir ieškovas patvirtino, kad ji pasirašė sutartį su Sirijos turizmo ministerija.

137    Trečia, iš Dokumento Nr. WK 1755/2020 INIT, visų pirma iš spaudos agentūros Reuters ir interneto svetainės „Al Janoubia“ straipsnių matyti, kad Rami Makhlouf (režimo rėmėjas ir Bashar al-Assad pusbrolis) priklausanti Cham Holding palaiko ryšius su Sirijos režimu.

138    Galiausiai, ketvirta, dėl ieškovo pareigų Sirijos-Rusijos prekybos rūmuose reikia pažymėti, kad Tarybos pateikti įrodymai neleidžia nustatyti minėtų prekybos rūmų statuso Sirijos režimo atžvilgiu. Be to, iš įrodymų nematyti, kokie yra Sirijos-Rusijos prekybos rūmų ir Sirijos režimo ryšiai. Todėl Dokumentas Nr. WK 1755/2020 INIT neleidžia nustatyti, koks ryšis siejo ieškovo užimamas pareigas ir Sirijos režimą.

139    Vadinasi, be ryšio su Sirijos režimu prezumpcijos, vieninteliai įrodymai, kuriuos pateikė Taryba, siekdama įrodyti ieškovo ir Sirijos režimo ryšį, yra susiję su, pirma, Phoenicia Tourism Company ir, antra, Cham Holding.

140    Kiek tai susiję su Phoenicia Tourism Company, nors ši įmonė pasirašė sutartį su Sirijos turizmo ministerija, reikia konstatuoti, kad, kaip nustatyta šio sprendimo 179 punkte, šios sutarties sudarymo aplinkybės ir konkretus Rouad salos turistinio projekto įgyvendinimas nėra aiškūs, todėl Taryba, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, negali remtis vien šia sutartimi, siekdama įrodyti ieškovo ryšį su Sirijos režimu, kaip tai apibrėžta Sprendimo 2015/1836 (žr. šio sprendimo 9 punktą) 6 konstatuojamojoje dalyje.

141    Dėl Cham Holding pažymėtina, kad ieškovas įrodė, jog nebėra šios bendrovės valdybos narys, o liko tik jos akcininkas. Joks Tarybos pateiktas įrodymas nepaaiškina, kaip, nepaisant ieškovo deklaruoto atsiribojimo, jis palaiko konkrečius ryšius su Cham Holding arba Rami Makhlouf ir apskritai su Sirijos režimu.

142    Taigi siekdama nustatyti ieškovo ir Sirijos režimo ryšį Taryba gali remtis tik ryšio su šiuo režimu prezumpcija. Todėl reikia įvertinti, ar ieškovo pateikti įrodymai leidžia paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją.

143    Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti ieškovo argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad jis nėra susijęs su Sirijos režimu, nedaro jam įtakos ir nekelia jokios apėjimo rizikos.

144    Pirma, ieškovas iš esmės teigia, kad 2012 m. išvyko iš Sirijos ir įsikūrė Libane dėl Sirijos režimo, kuriam jis nepritaria, veiksmų. Po 2012 m. Sirijoje jis lankėsi tik du kartus.

145    Reikia konstatuoti, kad šalys neginčija, jog nuo 2012 m. ieškovas gyvena Libane. Vis dėlto ši aplinkybė nebūtinai reiškia, kad ieškovas nebeturi ekonominių interesų Sirijoje ar nebeužima pareigų organuose ir institucijose, susijusiuose su šios šalies ekonominiu gyvenimu. Kaip matyti iš šio sprendimo 128 punkto, Taryba pateikė visumą įrodymų, iš esmės įrodančių, kad ieškovas ir toliau turi ekonominių interesų Sirijoje. Be to, net jeigu ieškovas buvo atvykęs į Siriją dėl savo motinos mirties, tai nereiškia, kad jis to nebuvo padaręs kitais atvejais. Be to, nėra svarbu, kiek kartų ieškovas lankėsi Sirijoje po to, kai persikėlė į Libaną, jeigu jis ir toliau turi interesų Sirijoje.

146    Antra, anot ieškovo, jo oponavimas Sirijos režimui turėjo jam neigiamų pasekmių. Konkrečiai kalbant, jam išvykus iš Sirijos, slaptosios Sirijos tarnybos dėl jo išdavė arešto orderį. Grįsdamas savo teiginį ieškovas pateikė 2014 m. spalio 21 d. Sirijos žvalgybos departamento aplinkraštį, kuriame dėl 2014 m. spalio 18 d. aplinkraščio, kuriuo siekiama pradėti tyrimą dėl tam tikrų asmenų, nurodyta, kad ieškovas iš pastarojo aplinkraščio turi būti pašalintas dėl „to, kad neliko pateisinimo“.

147    Tai, kad ieškovo atžvilgiu 2014 m. buvo atliktas tyrimas, šios bylos aplinkybėmis negali būti požymis, kad jis neturi ryšių su Sirijos režimu. Iš tiesų reikia pažymėti, kad jis buvo pašalintas iš šio tyrimo praėjus vos trims dienoms nuo tada, kai į jį buvo įtrauktas, ir kad iš bylos dokumentų nematyti, jog per šį trumpą laikotarpį Sirijos institucijos dėl jo ėmėsi kokių nors veiksmų. Be to, kaip ir Taryba, reikia konstatuoti, kad ieškovo pavardės įtraukimą į šį tyrimą pateisinančios priežastys ir motyvai, dėl kurių nuspręsta, kad šios priežastys nustojo egzistuoti, ieškovo pateiktame dokumente nenurodyti. Šiuo aspektu ieškovas pažymi, kad Sirijos slaptosios tarnybos nepateikia jų „arešto orderio“ motyvų ir kad šiems dokumentams taikomos karo padėties taisyklės. Nors šie patikslinimai atrodo patikimi, ieškovas jų nepagrindė ir nepaaiškino priežasčių, kurios, jo nuomone, paaiškina šio tyrimo pradėjimą, išskyrus tai, kad nurodė preziumuojamą Sirijos režimo norą jam pakenkti. Galiausiai reikia konstatuoti, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną, t. y. praėjus šešeriems metams po šio orderio išdavimo, Sirijos žvalgybos departamentas dėl ieškovo tyrimo nevykdė.

148    Trečia, ieškovas tvirtina, kad remia Sirijos režimui nepritariančias humanitarines ir pilietines organizacijas, padedančias Sirijos pabėgėliams. Be to, ieškovas iš esmės teigia, kad susitiko su Europos šalių atstovais, kad aptartų Sirijos režimo vykdomas represijas.

149    Grįsdamas savo teiginius ieškovas, pirma, pateikė 2020 m. balandžio 20 d. buvusio Prancūzijos Respublikos ambasadoriaus Sirijoje ir Suvereniojo Maltos ordino Libane deklaraciją. Šioje deklaracijoje buvęs ambasadorius nurodo, kad su ieškovu susipažino jo buvimo Sirijoje metu ir užmezgė su juo draugiškus santykius. Jis iš esmės paaiškina, kad po 2011 m. vėl susitiko su ieškovu Libane ir kad šis buvo labai suinteresuotas humanitarine veikla, kurią Suverenusis Maltos ordinas Libane vykdė Sirijos pabėgėlių naudai, teikdamas jiems finansinę paramą. Galiausiai jis pažymi, kad per susitikimus su ieškovu šis kalbėjo apie „dramatišką padėtį“ Sirijoje. Jis tvirtina, kad ieškovo pasisakymuose visuomet įžvelgė stiprias abejones valdančiuoju režimu, kurį šis dažnai labai kritikavo, kaltindamas padėties šalyje pablogėjimu.

150    Antra, ieškovas pateikė 2020 m. balandžio 27 d. raštą, kurį parengė humanitarinėje organizacijoje dirbantis asmuo. [konfidencialu](1) Dėl šios veiklos, be šiame rašte pateikto aprašymo, išsamesnės informacijos ieškovas pateikia dublike [konfidencialu].

151    Trečia, ieškovas pateikė 2020 m. balandžio 27 d. raštą, kurį parengė kitas asmuo, dalyvavęs kitos humanitarinės organizacijos veikloje [konfidencialu].

152    Ketvirta, ieškovas pateikė 2020 m. balandžio 27 d. trečiojo asmens raštą [konfidencialu].

153    Penkta, ieškovas tvirtina, kad jo šeima dalyvavo Phoenicia Maritime Training Centre veikloje. Iš esmės tai jo sūnų Sirijoje įkurta laivybos srities mokymų įstaiga, kurioje už simbolinį mokestį mokosi jauni Rouad salos gyventojai. Šis centras savo veikla nesiekia pelno. Anot ieškovo, centras suteikia alternatyvą jauniems Rouad salos gyventojams, kurie bijo patekti į karo tarnybą ar būti sulaikyti. Apskritai ieškovas teigia, kad Rouad salos gyventojai laikomi režimo oponentais, nes jie priklauso islamo sunitų atšakai.

154    Iš pradžių reikia konstatuoti, kad ieškovo argumentas, jog iš esmės jo dalyvavimas Phoenicia Maritime Training Centre veikloje turi būti suprantamas kaip oponavimas Sirijos režimui, nepagrįstas nei 2019 m. gruodžio 23 d. pažymos, patvirtinančios mokymo įstaigos akreditaciją, nei 2020 m. liepos 1 d. tos įstaigos tarifų sąrašo turiniu. Ieškovas nepateikia jokio kito įrodymo savo teiginiui pagrįsti.

155    Be to, kalbant apie ieškovo pateiktas deklaracijas, reikia pažymėti, kad, nesant Sąjungos teisės aktų dėl įrodymų sąvokos, Sąjungos teismas įtvirtino laisvo įrodymų teikimo arba įrodinėjimo priemonių laisvės principą, kuris turi būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę remtis bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kaip antai liudytojų parodymais, dokumentais ir prisipažinimu, siekiant įrodyti konkrečią faktinę aplinkybę. Kartu Sąjungos teismas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį įrodymo patikimumą arba, kitaip tariant, įrodomąją galią nustato teismas (žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Iran Insurance / Taryba, T‑558/15, EU:T:2018:945, 153 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

156    Be to, siekiant nustatyti dokumento įrodomąją galią, reikia atsižvelgti į įvairias aplinkybes, kaip antai dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą, turinį, ir išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiame dokumente esanti informacija yra pagrįsta ir patikima (žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Iran Insurance / Taryba, T‑558/15, EU:T:2018:945, 154 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

157    Kalbant konkrečiai apie liudytojų parodymus, pažymėtina, kad jų patikimumą bet kuriuo atveju turi patvirtinti bendras jų nuoseklumas, o jų svarba yra dar didesnė, jei esminius jų aspektus patvirtina kiti objektyvūs bylos medžiagos duomenys (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Dalli / Komisija, T‑562/12, EU:T:2015:270, 78 punktą).

158    Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad ieškovo pateiktų deklaracijų autoriai yra buvęs Prancūzijos Respublikos ambasadorius ir Suverenusis Maltos ordinas, taip pat aukštas pareigas humanitarinėse organizacijose užimantys asmenys. Šios aplinkybės Taryba neginčijo.

159    Antra, jokia bylos medžiagoje esanti informacija neleidžia daryti prielaidos, kad šių deklaracijų autoriai turi asmeninį suinteresuotumą šioje byloje ar kad jie palaiko tarpusavio ryšius, todėl negalima preziumuoti, kad jie susitarė pateikti ieškovui nuoseklias deklaracijas. Beje, Taryba to neteigė.

160    Trečia, šių deklaracijų adresatas yra Bendrasis Teismas. Taigi šių deklaracijų autoriai, konkrečiai kalbant, buvęs Prancūzijos Respublikos ambasadorius ir Suverenusis Maltos ordinas, šiuos dokumentus parengė žinodami ne tik apie Sąjungos nustatytą ribojamųjų priemonių Sirijai sistemą ir ja siekiamą tikslą, primintą šio sprendimo 2, 5 ir 9 punktuose, bet ir apie tai, kokią svarbą ieškovui turi šio ieškinio pareiškimas.

161    Ketvirta, keturių deklaracijų turinys yra nuoseklus. Visose jose ieškovas apibūdinamas kaip atvirai kritikuojantis Sirijos režimo politiką ir kaip teikiantis finansinę paramą programoms, sukurtoms siekiant padėti Sirijos pabėgėliams.

162    Penkta, kalbant apie bylos medžiagoje esančius objektyvius įrodymus, patvirtinančius ieškovo pateiktų deklaracijų turinį remiantis šio sprendimo 157 punkte nurodyta jurisprudencija, reikia pažymėti, kad ieškovas pateikė elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad jis bendravo su tuometinio Prancūzijos Respublikos ambasadoriaus, kuris nėra deklaraciją pateikęs asmuo, sekretoriatu, siekdamas, kad 2016 m. būtų surengtas susitikimas, ir kad 2013 m. jis surengė vakarienę, į kurią buvo pakviestas tuometinis Ispanijos Karalystės ambasadorius, kitas Ispanijos diplomatas ir tuometinė Sąjungos ambasadorė Libane; pastaroji patvirtino dalyvavusi toje vakarienėje.

163    Galiausiai, šešta, reikia konstatuoti, kad Taryba nepateikė jokio argumento, kuriuo būtų siekiama paneigti ieškovo pateiktų deklaracijų patikimumą.

164    Taigi, remiantis šio sprendimo 156 punkte priminta jurisprudencija, ieškovo pateiktas deklaracijas reikia pripažinti pagrįstomis ir patikimomis.

165    Kiek tai susiję su šių deklaracijų turiniu, pažymėtina, kad jose kalbama apie ieškovo reiškiamą griežtą Sirijos režimo politikos kritiką, taip pat apie finansinę paramą, kurią jis suteikė humanitarinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą Sirijos pabėgėliams. Be to, jos patvirtina ieškovo santykius su Sąjungos valstybių narių ir pačios Sąjungos diplomatiniais atstovais.

166    Žinoma, kaip nurodo Taryba, ieškovas nepateikė papildomos informacijos nei apie humanitarinių organizacijų, kurias jis teigia remiantis, veiklą, nei apie jų oponavimą Sirijos režimui, išskyrus tą, kuri nurodyta minėtose deklaracijose ir jo rašytinėse pastabose. Vis dėlto reikia pažymėti, kad Taryba neteigia, jog šių humanitarinių organizacijų nėra. Taigi, kadangi Tarybai buvo žinomi tokių organizacijų pavadinimai, ji galėjo pateikti įrodymus, kad jos nevykdė tokios veiklos, kokią deklaracijose aprašė jų autoriai arba kokią ieškovas nurodė savo rašytinėse pastabose.

167    Be to, Taryba mano, kad tikėtina, jog ieškovas bandė nuslėpti savo ryšius su Sirijos režimu, kad nekiltų pavojaus jo tarptautinei veiklai ir ryšiams su Europos ir pasaulio partneriais. Taigi ieškovas stengėsi vykdyti labdaringą veiklą ir reikšti abejones dėl režimo palaikydamas tarptautinius ryšius.

168    Per posėdį Taryba Bendrajam Teismui nurodė, kad interneto svetainės „Eqstad“ straipsnis įrodo, jog ieškovas savo elgesiu siekė nuslėpti ryšius su Sirijos režimu.

169    Vis dėlto toks įrodymas negali būti laikomas pakankamu Tarybos teiginiui pagrįsti. Iš tiesų, pirma, šiame straipsnyje kalbama ne apie ieškovo ryšius su humanitarinėmis organizacijomis ar Sąjungos valstybių narių atstovais, o apie jo išvykimą į Libaną, ir, antra, jo nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

170    Galiausiai Taryba nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktų deklaracijų turinį. Paklausta per teismo posėdį Taryba tik tvirtino, kad jas reikia vertinti atsižvelgiant į jos pateiktus įrodymus, tačiau nenurodė jokios konkrečios jas paneigiančios informacijos.

171    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovo pateiktos deklaracijos įrodo, kad jis atsiribojo nuo Sirijos režimo ir finansavo humanitarines misijas, padedančias Sirijos pabėgėliams.

172    Ketvirta, anot ieškovo, Sirijos režimą labai suerzino tai, kad jis tarpininkaujant Phoenicia Tourism Company laimėjo konkursą dėl turizmo vystymo Rouad saloje, paskui atsisakė ten investuoti ir imtis viešbučio statybos darbų. Ieškovo teigimu, šio konkurso laimėjimas iš esmės leido jam susigrąžinti žemės sklypų, kurie 1983 m. buvo nusavinti iš jo šeimos, kontrolę. Vis dėlto jis visiškai neinvestavo į šį projektą, todėl režimas grasino imtis prieš jį teisinių veiksmų.

173    Grįsdamas savo teiginius ieškovas pateikia, pirma, Sirijos prezidento dekretą Nr. 3053, kurį Sirijos turizmo ministerija gavo 1983 m. sausio 1 d. ir kurio 1 straipsnyje numatyta nusavinti žemės sklypus Rouad saloje siekiant įgyvendinti turizmo projektą, ir, antra, tris dokumentus dėl žemės sklypų, priklausančių tam tikriems asmenims, kurių visų pavardės yra Sabra. Pirmuose dviejuose dokumentuose, parengtuose atitinkamai 1962 m. sausio 21 d. ir 1977 m. kovo 1 d., ieškovo pavardė neminima. Trečiame dokumente, kurį 2006 m. gegužės 25 d. parengė Tartuso nekilnojamojo turto departamentas, ieškovo pavardė minima. Galiausiai ieškovas pateikia dokumentą be datos, kuriame nurodyta, kad jo senelės turėtas žemės sklypas buvo nusavintas vykdant Rouad salos turizmo projektą.

174    Iš pradžių reikia pažymėti, kad ieškovas dublike patikslino, jog ne visi jo šeimos turėti sklypai Rouad saloje buvo nusavinti, nes kai kurie iš jų nėra toje salos dalyje, kurioje režimas ketino vystyti savo turizmo projektą. Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad ieškovas pateikė tik žemės sklypo, priklausiusio vienam iš jo šeimos narių, nusavinimo įrodymą.

175    Be to, ieškovas neneigia, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. pervedė sumą, atitinkančią išlaidas, susijusias su dalyvavimu konkurse, kurios dydis yra lygus 1 % visų numatomų projekto išlaidų, t. y. anot ieškovo, 7 mln. SYP, o tai sudaro apie 88 501 EUR. Ši suma buvo sumokėta negrąžintinai. Be to, ieškovas pateikė įrodymą, kad 2013 m. gegužės mėn. sumokėjo 14 316 600 SYP (apie 113 732 EUR) dydžio sutarties įvykdymo garantiją.

176    Reikia pripažinti, kad šių sumų pervedimas yra investicija į Rouad salos turizmo projektą, net jei ieškovas iš esmės teigia, kad tai nebuvo investicija, kurios iš jo tikėjosi Sirijos režimas.

177    Kita vertus, reikia konstatuoti, kad Taryba neįrodė, jog ieškovas atliko kitus mokėjimus ar kitas investicijas įgyvendinant Rouad salos turizmo projektą.

178    Galiausiai, kaip iš esmės nurodyta šio sprendimo 90 punkte, ieškovas įrodė, kad Phoenicia Tourism Company nevykdė veiklos iki 2019 m. Žinoma, kaip, beje, nurodyta šio sprendimo 95 punkte, negalima atmesti galimybės, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną ši įmonė vykdė veiklą. Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 92 ir 93 punktų, šios bendrovės veiklos įrodymas susijęs su 2020 m. vasario 25 d. raštu, kuriame ieškovui grasinama teisiniais veiksmais, jei sutartis būtų ir toliau nevykdoma.

179    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors ieškovas iš tikrųjų dalyvauja Rouad salos turizmo projekte ir 2020 m. vasario 25 d. raštu buvo įpareigotas jį įgyvendinti, aplinkybės, kuriomis jis susitarė dėl šio projekto, ir konkretus projekto įgyvendinimas nėra aiškūs. Bendrasis Teismas konstatuoja, kad negalima tvirtai teigti, jog ieškovas siekė tik susigrąžinti nusavintus žemės sklypus, kurie priklausė jo šeimai, o tai galėtų būti aplinkybė, paneigianti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, tačiau taip pat negalima teigti, kad jis padarė viską, kad užtikrintų Rouad salos turizmo projekto vystymą, kurio norėjo Sirijos režimas. Šiuo aspektu Tarybos teiginys, kad ieškovas nepradėjo vykdyti šio projekto dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, yra visiškai nepagrįstas. Todėl nagrinėjant ieškovo argumentus, pateiktus siekiant paneigti ryšio prezumpciją, darytina išvada, kad siekdamas tai padaryti ieškovas negali remtis priežastimis, dėl kurių jis sudarė sutartį dėl Rouad salos turizmo projekto.

180    Galiausiai, penkta, ieškovas iš esmės neigia tariamą savo, kaip Sirijos režimo rėmėjo ir Basharo al-Assado pusbrolio Rami Makhlouf, su kuriuo jis jau dvylika metų nepalaiko jokių ryšių, artimo verslo partnerio statusą. Konkrečiau kalbant, ieškovas teigia, kad Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT pateikta informacija, kad jį su Rami Makhlouf sieja maisto sektorius, yra neteisinga. Šiuo atžvilgiu jis niekada nevykdė veiklos šiame sektoriuje, išskyrus OVO veiklą. Be to, ieškovas tvirtina, kad neteikė paslaugų laivams, gabenantiems maisto produktus. Anot ieškovo, vienintelis dalykas, kuris jį sieja su Rami Makhlouf, yra tai, kad jie abu turėjo Cham Holding akcijų.

181    Iš šio sprendimo 106 punkto matyti, kad ieškovas įrodė, jog ginčijamų aktų priėmimo dieną OVO jau buvo likviduota. Kita vertus, šių aktų priėmimo dieną ieškovas vis dar turėjo Cham Holding, kuri, kaip matyti iš spaudos agentūros Reuters interneto svetainėje ir interneto svetainėse „Eqstad“, „al Arabiya News“, „Enab Baladi“ ir „Al Janoubia“ paskelbtos informacijos, priklausė Rami Makhlouf, akcijų. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovas pasitraukė iš Cham Holding valdyboje užimamų pareigų (žr. šio sprendimo 102 punktą), o tai rodo jo norą atsiriboti nuo šios bendrovės veiklos. Be to, ieškovo norą atsiriboti nuo Cham Holding, kuriai Sąjunga ir JAV taiko ribojamąsias priemones, patvirtina interneto svetainėse „Eqstad“, „Al Arabiya News“ ir „Enab Baladi“ paskelbti straipsniai.

182    Taigi įrodęs, kad nevykdo veiklos maisto produktų sektoriuje ir kad atsiribojo nuo Cham Holding, ieškovas paneigė aplinkybes, kuriomis rėmėsi Taryba, laikydama jį artimu Rami Makhlouf verslo partneriu.

183    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad siekdamas paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją ieškovas gali remtis tuo, kad įrodė, jog atvirai kritikavo Sirijos režimą ir teikė finansinę paramą humanitarinėms organizacijoms, veikiančioms Sirijos pabėgėlių labui. Be to, jis sukėlė abejonių dėl teiginio, kad yra artimas Sirijos režimo rėmėjo ir Basharo al Assado pusbrolio Rami Makhloufo verslo partneris.

184    Kaip matyti iš šio sprendimo 133 punkto, viena iš ieškovo turimų galimybių paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją yra pateikti visumą įrodymų, kad jis nedaro įtakos Sirijos režimui.

185    Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovo politinį jautrumą, jo pagalbą humanitarinėms organizacijoms, padedančioms Sirijos pabėgėliams, ir atsiribojimą nuo Rami Makhlouf, atrodo mažai tikėtina, kad jis palaiko ryšius su Sirijos režimu. Todėl nėra aišku, kad dėl ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių jis darys reikiamą įtaką Sirijos režimui, siekiant padidinti jai spaudimą pakeisti savo represijų politiką.

186    Vadinasi, nors iš Tarybos pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas turi ekonominių interesų jūrų ir turizmo sektoriuose ir užima svarbias pareigas Sirijos-Rusijos prekybos rūmuose, jam pavyko paneigti savo ir Sirijos režimo ryšio prezumpciją.

187    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors ieškovo, kaip Sirijoje veiklą vykdančio verslininko, statusas yra pagrįstas, to paties negalima pasakyti apie jo įtaką.

188    Taigi reikia konstatuoti, kad pirmasis ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvas, susijęs su Sirijoje veiklą vykdančio įtakingo verslininko statusu, nėra teisiškai įrodytas.

5.      Dėl ryšių su Sirijos režimu

189    Reikia patikrinti, ar ieškovo padėtis yra pakankamas įrodymas, kad jis remia Sirijos režimą arba gauna naudos iš režimo vykdomos politikos. Tokį vertinimą reikia atlikti ne atskirai išnagrinėjant įrodymus, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes. Iš tiesų Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jei Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad tarp asmens, kuriam taikoma lėšų įšaldymo priemonė, ir atitinkamo režimo yra pakankamas ryšys (žr. 2016 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Tri-Ocean Trading / Taryba, T‑709/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:459, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

190    Remiantis šio sprendimo 14 ir 44 punktuose nurodytais įtraukimo į sąrašą motyvais, ieškovas teikia finansinę ir ekonominę paramą Sirijos režimui, be kita ko, per užsienio bendroves, vykdydamas komercinę veiklą ir plaudamas pinigus, taip pat gauna snaudos, vykdydamas veiklą nekilnojamojo turto sektoriuje.

191    Taigi reikia konstatuoti, kad motyvai, dėl kurių Taryba laiko ieškovą remiančiu Sirijos režimą ir gaunančiu iš to naudos, sutampa su tais, dėl kurių jis buvo laikomas Sirijoje veiklą vykdančiu įtakingu verslininku.

192    Šiuo aspektu reikia priminti, kad negalima atmesti galimybės, jog konkretaus asmens įtraukimo į sąrašą motyvai iš dalies sutampa, t. y. asmuo gali būti laikomas Sirijoje veiklą vykdančiu įtakingu verslininku ir dėl vykdomos veiklos gaunančiu naudos iš Sirijos režimo arba remiančiu jį. Tai matyti būtent iš to, kad, kaip nustatyta Sprendimo 2015/1836 6 konstatuojamojoje dalyje, šios kategorijos asmenų glaudūs ryšiai su Sirijos režimu ir jo rėmimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių Taryba nusprendė nustatyti šią kategoriją. Vis dėlto net ir tokiu atveju tai yra skirtingi kriterijai (2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, 77 punktas).

a)      Dėl ekonominės ir finansinės paramos Sirijos režimui

193    Iš ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvų matyti, kad jis teikia finansinę ir ekonominę paramą Sirijos režimui, pirma, vykdydamas komercinę veiklą ir, antra, plaudamas pinigus.

194    Visų pirma dėl ieškovo komercinės veiklos pažymėtina, kad, pirma, įtraukimo į sąrašą motyvuose minimas jo, kaip jūrų transporto magnato, statusas. Šiuo aspektu šio sprendimo 81 punkte nustatyta, kad ieškovas turi tik AKSSA. Net jeigu jis nebūtų visiškai nesvarbus laivybos agentūrų veiklos sektoriuje (žr. šio sprendimo 69 punktą), vien to, kad jam priklauso ši bendrovė, nepakaktų, kad būtų galima daryti išvadą, jog ieškovas yra „jūrų transporto magnatas“. Iš tikrųjų iš visų įtraukimo į sąrašą motyvų matyti, kad būtent dėl gausių ieškovo ekonominių interesų laivybos sektoriuje Taryba jam suteikė tokį statusą. Vis dėlto net darant prielaidą, kad ieškovas yra „jūrų transporto magnatas“ vien dėl ekonominio intereso, kurį reiškia bendrovės AKSSA turėjimas, reikia pažymėti, kad Taryba nepaaiškina, kaip jis per šią bendrovę remia Sirijos režimą. Bet kuriuo atveju tai taip pat neišplaukia iš Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT pateiktų įrodymų.

195    Antra, motyvuose nurodyta, kad ieškovas remia Sirijos režimą kaip artimas Rami Makhlouf verslo partneris. Šiuo aspektu, viena vertus, iš dienraštyje „Le Monde“ paskelbto straipsnio ir iš interneto svetainėse „World Crunch“, „Eqstad“, „al Arabiya News“ ir „MEIRSS“ pateiktos informacijos iš esmės matyti, kad ieškovas, kuris kartu su Rami Makhlouf prekiavo maisto produktais, sudarė galimybę Sirijos režimui apeiti ribojamąsias priemones, nes Europos embargas nebuvo susijęs su maisto produktais.

196    Pirmiausia, kaip matyti iš šio sprendimo 98 punkto, ieškovo subjektas, vykdantis veiklą maisto produktų sektoriuje, t. y. OVO, nebeegzistuoja.

197    Be to, kalbant apie Cham Holding, kurios savininkas yra Rami Makhlouf ir kurios akcijų turi ieškovas, Tarybos pateikti įrodymai nerodo, kad ši įmonė vykdo veiklą maisto produktų sektoriuje.

198    Galiausiai Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT nėra daugiau informacijos apie tai, kokia forma ieškovas ir Rami Makhlouf drauge veikė maisto produktų sektoriuje.

199    Kita vertus, kalbant apie paramą Sirijos režimui tarpininkaujant Cham Holding, kurios savininkas yra Rami Makhlouf ir kurios akcijų turi ieškovas, iš spaudos agentūros Reuters paskelbto straipsnio ir iš interneto svetainių „al Arabiya News“, „Enab Baladi“ ir „Al Janoubia“ matyti, kad Cham Holding turi ryšių su Sirijos režimu. Vis dėlto šiuose straipsniuose nepaaiškinama, kaip ši įmonė teikia finansinę ar ekonominę paramą Sirijos režimui.

200    Galiausiai, kaip nustatyta šio sprendimo 182 punkte, ieškovas pagrįstai ginčijo savo, kaip artimo Rami Makhlouf verslo partnerio, statusą.

201    Taigi reikia konstatuoti, kad Taryba teisiškai neįrodė, jog ieškovas teikia paramą Sirijos režimui dėl to, kad yra artimas Rami Makhlouf verslo partneris.

202    Trečia, įtraukimo į sąrašą motyvuose nurodyta, kad ieškovas teikia ekonominę ir finansinę paramą Sirijos režimui, be kita ko, per savo užsienyje įsteigtas bendroves. Šiuo aspektu iš šio sprendimo 81, 96 ir 106 punktų matyti, kad ieškovas turi ekonominių interesų Sirijoje dėl AKSSA, Phoenicia Tourism Company ir Cham Holding. Vienintelis užsienyje, konkrečiai Libane, esantis subjektas, kuriame, anot Tarybos, ieškovas turėjo interesų, yra Yass Marine. Kaip pažymėta šio sprendimo 78 punkte, ieškovas įrodė, kad ši įmonė neegzistuoja. Be to, iš interneto svetainės „Al Arabiya News“ straipsnio aiškiai matyti, kad AKSSA turi du filialus: vieną Graikijoje, o kitą Italijoje, tačiau to nepatvirtina kiti įrodymai, ir bet kuriuo atveju Taryba, siekdama įrodyti, kad ieškovas remia Sirijos režimą savo veikla užsienyje, remiasi tik ieškovo veikla Libane. Darytina išvada, kad įtraukimo į sąrašą motyvų dalis, kurioje teigiama, jog ieškovas remia Sirijos režimą, be kita ko, per užsienyje įsteigtas bendroves, nėra teisiškai pagrįsta.

203    Galiausiai, ketvirta, kadangi įtraukimo į sąrašą motyvai susiję su kita ieškovo komercine veikla, kuria gali būti teikiama finansinė ir ekonominė parama Sirijos režimui, reikia išnagrinėti Phoenicia Tourism Company atvejį. Šiuo aspektu, nors ir buvo nustatyta (ir tai nebuvo paneigta), kad ieškovas su Sirijos turizmo ministerija pasirašė sutartį dėl viešbučio Rouad saloje administravimo, Taryba nepaaiškina, kaip tokios sutarties sudarymu galėjo būti remiamas Sirijos režimas. Konkrečiai kalbant, 2012 ir 2013 m. atliktas sumų, susijusių su dalyvavimo konkurse išlaidomis ir sutarties įvykdymo garantija, sumokėjimas negali būti laikomas pakankamu, kad būtų galima daryti išvadą, jog ginčijamų aktų priėmimo dieną, t. y. praėjus daugiau nei septyneriems metams po šio mokėjimo, Taryba įrodė ieškovo suteiktą finansinę paramą. Be to, iš Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT esančių įrodymų neaišku, kaip Phoenicia Tourism Company remia Sirijos režimą.

204    Tiek, kiek ieškovo pareigas Sirijos-Rusijos prekybos rūmuose reikia laikyti komercine veikla, pažymėtina, kad Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT nėra jokios informacijos apie finansinę ir ekonominę paramą, kurią eidamas šias pareigas jis galėjo teikti Sirijos režimui.

205    Antra, kalbant apie ieškovo vykdomą Sirijos režimo rėmimą plaunant pinigus, reikia pažymėti, kad iš interneto svetainėse „Eqstad“, „Al Arabiya News“ ir „Enab Baladi“ pateiktos informacijos iš esmės matyti, kad Sirijos verslininkai, kaip antai ieškovas, gavo Libano pilietybę tam, kad atsidarytų Libane banko sąskaitas ir galėtų padėti Sirijos režimui pervedinėti lėšas.

206    Šiuo aspektu ieškovas visų pirma teigia, kad šie teiginiai yra neteisingi, nes daugumai Sirijos verslininkų, gavusių Libano pilietybę, jos iš esmės nereikėjo, nes jie jau turėjo kitų šalių pilietybę. Kitaip tariant, jis gavo Libano pilietybę ne tam, kad padėtų Sirijos režimui apeiti ribojamąsias priemones. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad ieškovo argumentas yra bendro pobūdžio nepatvirtintas pareiškimas, todėl jam negalima pritarti.

207    Be to, ieškovas remiasi Sirijos režimo išgalvotais kaltinimais dėl kontrabandos, kad įrodytų, jog šiam režimui nepatiko jo išvykimas iš Sirijos į Libaną. Šį argumentą reikia suprasti taip, kad juo siekiama įrodyti, jog įgydamas Libano pilietybę ieškovas negalėjo veikti Sirijos režimo naudai. Vis dėlto reikia konstatuoti, kaip tai daro Taryba, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog šie kaltinimai yra klaidinantys. Iš tiesų iš ieškovo pateiktų įrodymų aiškiai nematyti, kad 2013 m. sausio 6 d. Sirijos finansų ministerijos sprendimas Nr. 932 dėl laikino arešto buvo susijęs su prieš kelerius metus importuotais naudotais automobiliais. Šiuo atžvilgiu negalima nustatyti jokio ryšio tarp šio sprendimo ir 2004 m. vasario 18 d. deklaracijos apie laivo, gabenančio naudotus automobilius, atvykimą. Kituose ieškovo pateiktuose įrodymuose, t. y. 2004 m. vasario 25 d. patvirtinime apie konosamento Nr. 259 pateikimą uosto administracijai ir 2004 m. kovo 6 d. Almahaba Transit & Clearance Company deklaracijoje, nėra jokios papildomos informacijos šiuo klausimu.

208    Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad, kaip nustatyta šio sprendimo 171 punkte, ieškovas įrodė, kad buvo atsiribojęs nuo Sirijos režimo. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas mano, kad ieškovas sukėlė didelių abejonių dėl priežasčių, paskatinusių jį įgyti Libano pilietybę. Kadangi šio sprendimo 205 punkte nurodyti kaltinimai, susiję su pinigų plovimu, nėra pagrįsti kitais konkrečiais įrodymais, darytina išvada, kad Taryba teisiškai neįrodė, jog vykdydamas tokią veiklą ieškovas rėmė Sirijos režimą.

209    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Taryba teisiškai neįrodė, jog ieškovas rėmė Sirijos režimą.

b)      Dėl Sirijos režimo teikiamos naudos

210    Iš ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvų matyti, kad jis gavo naudos iš ryšių su Sirijos režimu, todėl galėjo išplėsti savo veiklą nekilnojamojo turto sektoriuje.

211    Šalys sutaria, kad ši įtraukimo į sąrašą motyvų dalis iš esmės susijusi su tuo, kad ieškovas tarpininkaujant Phoenicia Tourism Company sudarė sutartį su Sirijos turizmo ministerija dėl žemės sklypų, skirtų plėtoti ir administruoti viešbučiui Rouad saloje, eksploatavimo.

212    Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 83 punkto, Taryba pakankamai teisiškai pagrindė tai, kad ieškovas tarpininkaujant Phoenicia Tourism Company sudarė sutartį su Sirijos turizmo ministerija, pagal kurią jis galėjo vystyti ir administruoti viešbutį Rouad saloje. Beje, ieškovas to neginčija.

213    Vis dėlto ieškovas neigia, kad iš sutarties su Sirijos turizmo ministerija gavo kokios nors naudos, ir iš esmės teigia, kad šia sutartimi jis norėjo susigrąžinti jo šeimai priklausiusių nusavintų žemės sklypų kontrolę ir kad galiausiai neinvestavo į viešbučio Rouad saloje statybų projektą.

214    Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į motyvų, dėl kurių ieškovo pavardė buvo įtraukta į nagrinėjamus sąrašus ir kurie priminti šio sprendimo 14 ir 44 punktuose, formuluotę, Taryba turėjo teisiškai įrodyti, kad Sirijos turizmo ministerija sutartį su ieškovu sudarė būtent dėl jo ryšių su Sirijos režimu.

215    Nors šalys sutaria, kad sutartis su ieškovu buvo sudaryta pasibaigus konkursui, iš straipsnio „Ministry of Tourism Awards New Contract to Manage Arwad Hotel“ (Turizmo ministerija sudaro naują sutartį dėl Rouad viešbučio valdymo), paskelbto 2012 m. lapkričio 26 d. interneto svetainėje „The Syria Report“, ar iš kitų Dokumente Nr. WK 1755/2020 INIT esančių įrodymų nematyti, kad sutartis su ieškovu buvo sudaryta dėl ypatingų jo ryšių su Sirijos režimu. Kitaip tariant, nors Taryba įrodo, kad sutartis iš tikrųjų buvo sudaryta, ji nepagrindžia to, kad per šią konkurso procedūrą ieškovas pasinaudojo savo ryšiais su Sirijos režimu, kad laimėtų konkursą. Šiuo atžvilgiu negalima sutikti su tuo, kad vien konkurso laimėjimo, net jei dėl to buvo sudaryta sutartis su Sirijos režimo ministerija, pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog egzistuoja ryšiai, leidžiantys atitinkamam asmeniui pasinaudoti Sirijos režimu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio 1 dalį.

216    Taigi Taryba teisiškai neįrodė, kad ieškovas pasinaudojo ryšiais su Sirijos režimu, kad su juo būtų sudaryta sutartis dėl Rouad salos turizmo projekto vystymo, ir taip išplėstų savo veiklą turizmo sektoriuje.

217    Be to, reikia konstatuoti, kad Tarybos pateikti įrodymai neleidžia patikrinti, ar ieškovas gavo naudos iš taip sudarytos sutarties, išskyrus patį minėtos sutarties sudarymą.

218    Vis dėlto tokie įrodymai buvo būtini, nes, kaip matyti iš 2020 m. vasario 25 d. rašto, sutartis dar nebuvo visiškai įvykdyta – ji turėjo būti įvykdyta tik po kelių mėnesių, o tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas gavo naudos iš Sirijos režimo turizmo politikos Rouad saloje.

219    Be to, kaip nustatyta šio sprendimo 179 punkte, nors neįmanoma užtikrintai teigti, kad ieškovas ketino susigrąžinti tik nusavintus žemės sklypus, kurie priklausė jo šeimai, taip pat negalima teigti, kad jis turėjo tvirtą ketinimą plėtoti Rouad salos turizmo projektą, nepaisant 2020 m. vasario 25 d. rašto.

220    Iš tiesų vien to, kad ieškovas raštu buvo įpareigotas pateikti darbų, kuriuos jis turi atlikti vykdydamas sutartį, tvarkaraštį, antraip prieš jį būtų imtasi teisinių veiksmų, nepakanka patvirtinti, kad ieškovas iš tikrųjų ketino įgyvendinti Rouad salos turizmo projektą.

221    Taigi Taryba, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, negali įrodyti, kad sutartimi su Phoenicia Tourism Company ieškovas siekė iš Sirijos režimo gauti naudos ir iš tikrųjų jos gavo.

222    Be to, reikia pažymėti, kad Taryba taip pat nurodo naudą, kurią ieškovui suteikė Sirijos režimas, kaip matyti iš interneto svetainės „Eqstad“ straipsnio. Vis dėlto reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje skiriama ieškovo padėtis iki 2011 m. ir po jų. Taigi, nors tiesa, kad straipsnyje nurodyta, jog ieškovas gavo naudos iki 2011 m., to nepasakyta apie laikotarpį po 2011 m. Atvirkščiai, nors straipsnyje atsargiai kalbama apie ieškovo ir Sirijos režimo ryšių pobūdį, jame teigiama, kad ieškovas pasitraukė iš Cham Holding ir išvyko į Libaną. Todėl interneto svetainės „Eqstad“ straipsnis negali būti laikomas patvirtinančiu, kad ginčijamų aktų priėmimo dieną ieškovas gavo naudos iš Sirijos režimo.

223    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba teisiškai nepagrindė to, jog ieškovas gauna naudos iš Sirijos režimo.

6.      Išvada

224    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba teisiškai neįrodė nei ieškovo pavardės įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus motyvų, susijusių su jo, kaip Sirijoje veiklą vykdančio įtakingo verslininko, statusu, nei jo pavardės įtraukimo į minėtus sąrašus motyvų, susijusių su ryšiais su Sirijos režimu, pagrįstumo.

225    Taigi vieninteliam ieškovo pagrindui reikia pritarti.

C.      Išvada dėl ieškinio ir ginčijamų aktų panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu

226    Kadangi vienintelis ieškinio pagrindas pripažintas pagrįstu, reikia panaikinti ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu.

227    Šiuo klausimu Taryba trečiajame reikalavime prašė, kad tuo atveju, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu, būtų palikti galioti Sprendimo 2020/719 padariniai, kiek jie susiję su ieškovu, kol įsigalios dalinis Įgyvendinimo reglamento 2020/716 panaikinimas.

228    Visų pirma dėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 2020/716 reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus šio statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo pateikimo terminui arba, jeigu per šį laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos.

229    Šiomis aplinkybėmis, kadangi apeliacinis skundas nebuvo paduotas, Taryba nuo šio sprendimo įteikimo turi dviejų mėnesių ir dešimties dienų, pridedamų dėl nuotolio, terminą, kad ištaisytų konstatuotus pažeidimus ir prireikus nustatytų naujas ribojamąsias priemones ieškovui.

230    Be to, kalbant apie Sprendimą 2020/719, reikia konstatuoti, kad 2021 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/855, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 188, 2021, p. 90), nuo 2021 m. gegužės 29 d. buvo pakeistas Sprendimo 2013/255 I priede pateiktas sąrašas ir ribojamųjų priemonių taikymas ieškovui pratęstas iki 2022 m. birželio 1 d.

231    Taigi šiuo metu ieškovui taikoma nauja ribojamoji priemonė. Vadinasi, panaikinus Sprendimą 2020/719, kiek jis susijęs su ieškovu, jo pavardė nėra pašalinama iš Sprendimo 2013/255 I priede pateikto sąrašo.

232    Vadinasi, nebūtina palikti galioti Sprendimo 2020/719 padarinių.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

233    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

234    Šiuo atveju, kadangi Taryba pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovo pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2020 m. vasario 17 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2020/212, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, 2020 m. vasario 17 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/211, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, 2020 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/719, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, ir 2020 m. gegužės 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/716, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kiek šie teisės aktai susiję su Abdelkader Sabra.

2.      Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni

Frendo

Martín y Pérez de Nanclares

Paskelbta 2022 m. kovo 16 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys





*      Proceso kalba: anglų.


1Įslaptinti duomenys nepateikiami.