Language of document :

2020 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunalul Specializat Cluj (Rumunija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) AU / Reliantco Investments LTD, Reliantco Investments LTD Limassol Sucursala Bucureşti

(Byla C-500/18)1

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Įsisteigimo laisvė – Laisvė teikti paslaugas – Finansinių priemonių rinkos – Direktyva 2004/39/EB – „Mažmeninio kliento“ ir „vartotojo“ sąvokos – Sąlygos remtis vartotojo statusu – Jurisdikcijos nagrinėti prašymą apibrėžimas)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunalul Specializat Cluj

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: AU

Atsakovės: Reliantco Investments LTD, Reliantco Investments LTD Limassol Sucursala Bucureşti

Rezoliucinė dalis

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 17 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: fizinis asmuo, kuris pagal tokią sutartį, kaip sutartis dėl kainų skirtumų, sudarytą su finansų bendrove, šios bendrovės tarpininkaujamas vykdo finansines operacijas, gali būti laikomas „vartotoju“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jei šios sutarties sudarymas nepriskiriamas prie to asmens profesinės veiklos; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Taip jį kvalifikuojant tokie veiksniai, kaip faktas, kad per palyginti trumpą laikotarpį minėtas asmuo įvykdė daug sandorių arba kad jis į šiuos sandorius investavo dideles pinigų sumas, neturi reikšmės; iš principo nereikšmingas ir pats faktas, kad tas asmuo yra „mažmeninis klientas“, kaip tai suprantama pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB, 4 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

2.    Reglamentą Nr. 1215/2012 reikia aiškinti taip: sprendžiant dėl jurisdikciją turinčio teismo, vartotojo pareikštam ieškiniui dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikomas šio reglamento II skyriaus 4 skirsnis, jei jis yra neatsiejamai susijęs su to vartotojo ir pardavėjo arba tiekėjo faktiškai sudaryta sutartimi; tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

____________

1 OL C 381, 2018 10 22.