BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) NUTARTIS
2017 m. sausio 26 d.(*)
„Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“
Byloje T‑181/14 DEP
Nürburgring GmbH, įsteigta Niurburge (Vokietija), atstovaujama advokatų M. Viefhues ir C. Giersdorf,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO),
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Lutz Biedermann, gyvenantis Filingene-Šveningene (Vokietija), atstovaujamas advokatų A. Jacob ir M. Ziliox,
dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas priėmus 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimą Nürburgring / VRDT – Biedermann (Nordschleife) (T‑181/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:889),
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis, teisėjai S. Papasavvas ir O. Spineanu‑Matei (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Faktinės aplinkybės, procedūra ir šalių reikalavimai
1 Ieškovė pareiškė ieškinį dėl 2014 m. sausio 20 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) Ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 163/2013‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Lutz Biedermann ir Nürburgring GmbH; Bendrojo Teismo kanceliarija jį gavo 2014 m. kovo 20 d.
2 Lutz Biedermann įstojo į pagrindinę bylą palaikyti EUIPO reikalavimų. Jis prašė Bendrojo Teismo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimu Nürburgring / VRDT – Biedermann (Nordschleife) (T‑181/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:889) Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant įstojusios į bylą šalies išlaidas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalimi.
4 2016 m. balandžio 21 d. ir gegužės 3 d. el. laiškais įstojusios į bylą šalies atstovas paprašė ieškovės atstovo sumokėti jam atlygintinų išlaidų sumą. 2016 m. gegužės 4 d. el. laišku ieškovės atstovas pateikė tokį atsakymą:
„Bankroto administratorius negali atlikti mokėjimo nesant formalaus sprendimo, nesvarbu, kokia jūsų nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma. Todėl negalime tiesiog susitarti ir susitarimo pagrindu atlyginti jūsų nurodytų bylinėjimosi išlaidų.“
5 Įstojusi į bylą šalis paprašė Bendrojo Teismo, remiantis Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalimi, nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, kurias atlyginti turi ieškovė, dydį – 11 885,87 euro, byloje, kurioje priimtas 2016 m. lapkričio 26 d. Sprendimas Nordschleife (T‑181/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:889); šį dokumentą Bendrasis Teismas gavo 2016 m. birželio 27 d.
6 Ieškovė nepateikė pastabų dėl šio prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
7 Iš Procedūros reglamento 170 straipsnio 3 dalies matyti, kad, jeigu dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų kyla ginčas, suinteresuotosios šalies prašymu Bendrasis Teismas, suteikęs atitinkamai šaliai galimybę pateikti pastabas, priima nutartį, kuri neskundžiama.
8 Šiuo klausimu reikia priminti, jog nagrinėjamu atveju, prieš pateikiant prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas, ieškovė pranešė įstojusiai į bylą šaliai negalinti duoti sutikimo dėl jokios atlygintinų išlaidų sumos ir atlikti mokėjimo, kol nėra formalaus teismo sprendimo. Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, šis teiginys turi būti suprantamas kaip ginčas dėl atlygintinų išlaidų sumos nustatymo, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį. Be to, remiantis tuo, kad pateikus prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas ieškovė pranešė Bendrajam Teismui neketinanti pateikti pastabų dėl šio prašymo, negalima daryti išvados, jog ji pritarė prašomai atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumai arba atlygintinų išlaidų dydžio nustatymui.
9 Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio b punktą atlygintinomis laikomos būtinosios išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, be kita ko, kelionės bei gyvenimo išlaidos ir atstovų, patarėjų arba advokatų atlyginimas. Iš šios nuostatos matyti, kad atlygintinos bylinėjimosi išlaidos yra tik, pirma, dėl Bendrajame Teisme vykusio proceso patirtos bylinėjimosi išlaidos ir, antra, šiuo tikslu būtinos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2016 m. kovo 17 d. Nutarties Norma Lebensmittelfilialbetrieb / VRDT – Yorma’s (Yorma Eberl), T‑229/14 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:177, 9 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
10 Dėl advokato atlyginimo reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Europos Sąjungos teismas nėra įgaliotas nustatyti šalių advokatams mokėtinų honorarų, tačiau jis gali apibrėžti jų sumą, kurią galima susigrąžinti iš šalies, iš kurios priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas sprendimą dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Bendrasis Teismas neprivalo atsižvelgti į nacionaliniu mastu nustatytus advokatų honorarų įkainius ar galimą suinteresuotosios šalies ir jos atstovų ar patarėjų susitarimą dėl honoraro (žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Nutarties Ecoceane / EMSA, T‑518/09 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:1109, 12 punktą ir nurodytą teismo praktiką ir 2016 m. kovo 17 d. Nutarties Yorma Eberl, T‑229/14 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:177, 10 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
11 Iš nusistovėjusios teismo praktikos taip pat matyti, kad, nesant Sąjungos teisės nuostatų dėl atlyginimų dydžių, Bendrasis Teismas turi laisvai vertinti bylos duomenis, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Sąjungos teisės požiūriu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvavę atstovai ar patarėjai, ir ginčo svarbą šalių ekonominiams interesams (žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Nutarties Ecoceane / EMSA, T‑518/09 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:1109, 13 punktą ir nurodytą teismo praktiką ir 2016 m. kovo 17 d. Nutarties Yorma Eberl, T‑229/14 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:177, 11 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
12 Galiausiai pažymėtina, kad kai fizinis arba juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas, jis turi teisę susigrąžinti iš mokesčių institucijų už įsigyjamas prekes ir paslaugas sumokėtą PVM. Taigi PVM šiam asmeniui nėra išlaidos, todėl kaip šis mokestis sumokėtos sumos neturi būti įtrauktos apskaičiuojant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. sausio 19 d. Nutarties Copernicus‑Trademarks / VRDT – Blue Coat Systems (BLUECO), T‑685/13 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:31, 26 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Vadinasi, PVM atitinkanti reikalaujama atlyginti suma laikoma atlygintinomis išlaidomis tik jeigu ją atlyginti prašantis fizinis ar juridinis asmuo įrodo, kad jis nėra PVM mokėtojas (pagal analogiją žr. 2014 m. gegužės 21 d. Nutarties Esge / VRDT– De’Longhi Benelux (KMIX), T‑444/10 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:356, 42 punktą).
13 Nagrinėjamoje byloje atlygintinų išlaidų dydį reikia įvertinti būtent pagal šiuos kriterijus.
14 Visų pirma, kadangi įstojusi į bylą šalis, kaip prekių ženklo savininkas, yra fizinis asmuo, galintis vykdyti ūkinę veiklą ir dėl to būti apmokestinamas PVM, ir atsižvelgiant į tai, kad jis neįrodė, jog nėra PVM mokėtojas (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 29 d. Nutarties Reber / VRDT – Klusmeier (Wolfgang Amadeus Mozart PREMIUM), T‑530/10 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:482, 51 punktą), PVM, apskaičiuoto už jo atstovo išlaidas ir honorarus, suma negali būti laikoma atlygintinomis išlaidomis, kaip numatyta šios nutarties 12 punkte minėtoje teismo praktikoje. Todėl reikės atsižvelgti į sąskaitose faktūrose nurodytas sumas be PVM.
15 Be to, įstojusios į bylą šalies prašoma grąžinti suma yra 9 988,13 euro be PVM. Šiuo atžvilgiu įstojusi į bylą šalis pateikė dvi savo advokatų sąskaitas faktūras (2014 m. birželio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d.), susijusias su honorarais ir išlaidomis, patirtomis atitinkamai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki birželio 24 d. (toliau – pirmasis laikotarpis) ir laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 28 d. (toliau – antrasis laikotarpis). Įstojusios į bylą šalies prašomas grąžinti išlaidas sudaro:
– advokato honorarai: 5 445 eurai už pirmąjį laikotarpį ir 2 648,50 euro už antrąjį laikotarpį;
– vieno iš jo atstovų kelionės ir gyvenimo išlaidos, skirtos dalyvauti 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje: 1 121,65 euro už antrąjį laikotarpį;
– „rašymo“, kopijavimo ir pašto išlaidos: 506,38 euro už pirmąjį laikotarpį ir 266,60 euro už antrąjį laikotarpį.
Dėl advokato honorarų
16 Iš įstojusios į bylą šalies pateiktų dokumentų matyti, kad ji prašo atlyginti iš viso 8 093,50 euro sumą už 29,431 darbo valandų, kurias jos advokatas nurodė skyręs su pagrindine byla susijusioms užduotims vykdyti, pritaikius 275 eurų valandinį įkainį, o tai atitinka 5 445 eurus už 19,8 darbo valandų per pirmąjį laikotarpį ir 2 648,50 euro už 9,631 darbo valandų per antrąjį laikotarpį.
17 Pirma, reikia konstatuoti, kad pagrindinė byla, atsižvelgiant į jos objektą ir pobūdį, nėra itin sudėtinga. Iš tiesų, joje nagrinėtas klausimas susijęs su paprastu prekių ženklų ginču, būtent – dėl galimybės supainioti, kaip tai suprantama pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kuria remtasi per protesto dėl Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos procedūrą. Be to, ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodė tik vieną pagrindą, susijusį su tokios galimybės supainioti nebuvimu. Byloje nebuvo keltas naujas teisės klausimas ir joje nebuvo nagrinėjamos sudėtingos faktinės aplinkybės, todėl ji negali būti laikoma itin sudėtinga. Taip pat manytina, kad byla nėra labai svarbi Sąjungos teisės požiūriu, nes 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimui Nordschleife (T‑181/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:889) taikytina nusistovėjusi teismo praktika. Dar daugiau – įstojusi į bylą šalis savo prašyme nustatyti bylinėjimosi išlaidas nenurodė, kad byla buvo itin sudėtinga ar svarbi.
18 Antra, pažymėtina, kad, nors įstojusiai į bylą šaliai ši byla akivaizdžiai buvo ekonomiškai svarbi, ji nepateikė Bendrajam Teismui jokio įrodymo, kad ši svarba buvo neįprasto pobūdžio ar labai skyrėsi nuo būdingos kiekvienam protestui dėl Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 19 d. Nutarties House of Donuts / VRDT – Panrico (House of donuts), T‑333/04 DEP ir T‑334/04 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2009:73, 15 punktą ir 2016 m. sausio 12 d. Nutarties Boehringer Ingelheim International / VRDT – Lehning entreprise (ANGIPAX), T‑368/13 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:9, 19 punktą).
19 Trečia, dėl darbo krūvio, kurį galėjo patirti įstojusi į bylą šalis, primintina, kad teismas iš esmės turi atsižvelgti į bendrą darbo valandų, kurios objektyviai būtinos dėl proceso Bendrajame Teisme, skaičių. Šiuo klausimu Sąjungos teismo galimybė vertinti atlikto darbo vertę priklauso nuo pateiktos informacijos tikslumo (žr. 2016 m. sausio 12 d. Nutarties ANGIPAX, T‑368/13 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:9, 15 ir 20 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
20 Nagrinėjamu atveju dėl valandinio įkainio Bendrasis Teismas mano, kad įstojusios į bylą šalies advokato taikytas 275 eurų valandinis įkainis yra pernelyg didelis ir tikslinga jį sumažinti iki 250 eurų: toks įkainis laikytinas protingu tokios rūšies ginčui, kaip nagrinėjamas (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Nutarties Giuntoli / EUIPO – Société des produits Nestlé (CREMERIA TOSCANA), T‑256/14 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:549, 13 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Nepaisant to, pažymėtina, kad šis įkainis gali būti laikomas tinkamu atlygiu tik už itin didelę patirtį turinčio specialisto, galinčio dirbti labai efektyviai ir greitai, paslaugas. Be kita ko, atsižvelgiant į tokio lygio atlyginimą turi būti neišvengiamai griežtai įvertintas teismo procesui būtinas bendras darbo valandų skaičius (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 18 d. Nutarties Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra / Latvijas Autoru apvienība ir kt. / Komisija, T‑414/08 DEP–T‑420/08 DEP ir T‑442/08 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:726, 51 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
21 Todėl Bendrasis Teismas turi nustatyti, ar veiksmams, kurių ėmėsi įstojusios į bylą šalies advokatas, ir jo surašytiems dokumentams objektyviai reikėjo 19,8 darbo valandų per pirmąjį laikotarpį ir 9,631 darbo valandų – per antrąjį laikotarpį.
22 Šiuo klausimu įstojusi į bylą šalis išvardija veiksmus, kurių ėmėsi jos atstovas, ir jo surašytus dokumentus pagrindinėje byloje, būtent: ieškinio nagrinėjimas, 2014 m. birželio 20 d. atsakymo į ieškinį rengimas, 2014 m. birželio 13 d. EUIPO atsakymo į ieškinį nagrinėjimas, jos 2014 m. spalio 8 d. prašymo dėl teismo posėdžio surengimo surašymas, 2015 m. rugpjūčio 6 d. atsakymo į Bendrojo Teismo patvirtintas proceso organizavimo priemones parengimas, 2015 m. liepos 29 d. ir rugpjūčio 3 d. atitinkamai ieškovės ir EUIPO atsakymų, susijusių su šia priemone, nagrinėjimas, pasirengimas 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžiui ir galiausiai dalyvavimas jame.
23 Tačiau įstojusios į bylą šalies pateiktos dvi sąskaitos faktūros (2014 m. birželio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d.) nėra pakankamai išsamios, kad būtų galima nustatyti kiekvienai iš šių paslaugų sugaištą laiką. Kadangi nėra tikslesnės informacijos, itin sudėtinga patikrinti procese Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų būtinumą šiame procese. Tokiomis aplinkybėmis neišvengiamai reikia atlikti griežtą atlygintinų honorarų vertinimą (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nutarties, Phonebook of the World / VRDT – Seat Pagine Gialle (PAGINE GIALLE), T‑589/11 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2014:731, 17 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
24 Dėl proceso pagrindinėje byloje reikia pažymėti, kad rašytinę proceso dalį sudarė apsikeitimas rašytiniais pareiškimais ir kad 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo surengtas teismo posėdis. Pažymėtina, kad įstojusios į bylą šalies faktinį dalyvavimą procese Bendrajame Teisme rodo tai, kad ji pateikė 2 puslapių pastabas dėl proceso kalbos, 10 puslapių atsakymą į ieškinį, pareiškė 2 puslapių nuomonę dėl teismo proceso surengimo, surašė 2 puslapių atsakymą dėl Bendrojo Teismo proceso organizavimo priemonių ir dalyvavo teismo posėdyje.
25 Pirma, reikia pažymėti, kad įstojusios į bylą šalies atsakyme į ieškinį pateikti argumentai, skirti ieškovės argumentams dėl Apeliacinėje taryboje jau nagrinėto klausimo dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo, atremti. Todėl reikia konstatuoti, kad, rengiant šį atsakymą, nesusidurta su jokiais dideliais sunkumais. Be kita ko, pažymėtina, kad įstojusios į bylą šalies atstovas jau gerai išmanė bylą, nes atstovavo jai per administracinę procedūrą. Dėl šios aplinkybės iš dalies palengvėjo jo darbas ir sutrumpėjo atsakymui į ieškinį parengti sugaištas laikas. Iš tiesų, iš teismo praktikos matyti, kad dėl darbo, susijusio su procedūra Apeliacinėje taryboje, sumažėja darbo krūvis, susijęs su procesu Bendrajame Teisme, ir atitinkamai sumos, kurios gali būti šiuo tikslu atlygintos (2016 m. sausio 19 d. Nutarties BLUECO, T‑685/13 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:31, 21 punktas).
26 Antra, reikia konstatuoti, kad pastabos dėl proceso kalbos, kuriose ji neginčyta, nuomonėje dėl teismo posėdžio surengimo pateikta motyvacija ir atsakymas, susijęs su Bendrojo Teismo proceso organizavimo priemone, yra trumpi dokumentai.
27 Trečia, reikia pažymėti, kad teismo posėdis, kuriame dalyvavo įstojusi į bylą šalis, truko 1 valandą ir 3 minutes.
28 Ketvirta, dėl 2015 m. rugsėjo 28 d. sąskaitos faktūros, susijusios su antruoju laikotarpiu, pasakytina, kad joje taip pat nurodytos po 2015 m. rugsėjo 28 d. – kada įvyko teismo posėdis – patirtos išlaidos, susijusios su šio posėdžio ataskaita, parengta 2015 m. rugsėjo 18 d., ir šių išlaidų negalima tiksliai nustatyti, nes sąskaitoje faktūroje jos neišskirtos (žr. šios nutarties 23 punktą). Pažymėtina, kad pagal teismo praktiką atsisakoma atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikotarpiu, vėlesniu nei žodinė proceso dalis, jeigu, kaip yra nagrinėjamu atveju, po teismo posėdžio nebuvo priimtas joks procesinis dokumentas (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 17 d. Nutarties Yorma Eberl, T‑229/14 DEP, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:177, 16 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
29 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad įstojusios į bylą šalies atstovo sąskaitoje faktūroje nurodytas darbo valandų skaičius viršija tai, kas gali būti laikoma būtina procesui Bendrajame Teisme pagrindinėje byloje, juo labiau kad įstojusios į bylą šalies pateiktos sąskaitos dėl honorarų nėra pakankamai išsamios, kad būtų galima įvertinti, ar toks valandų skaičius yra pagrįstas.
30 Todėl Bendrasis Teismas mano, kad reikia nustatyti, jog bendras įstojusios į bylą šalies advokato darbo valandų skaičius, objektyviai būtinas jai atstovauti teisminio nagrinėjimo stadijoje, yra 18 valandų.
31 Iš visų pateiktų argumentų matyti, kad įstojusios į bylą šalies patirtos su advokato honorarais susijusios atlygintinos išlaidos bus teisingai įvertintos nustačius, kad jų suma yra 4 500 eurų.
Dėl kitų išlaidų
32 Įstojusios į bylą šalies atstovo kelionės ir gyvenimo išlaidas, susijusias su dalyvavimu 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje, ir „rašymo“, kopijavimo ir pašto išlaidas įstojusios į bylą šalies atstovas įvertino atitinkamai 121,65 euro ir 506,38 euro už pirmąjį laikotarpį ir 266,60 euro – už antrąjį laikotarpį.
33 Dėl įstojusios į bylą šalies atstovo kelionės ir gyvenimo išlaidų reikia pažymėti, kad šis sąskaitoje faktūroje nurodė 1 121,65 euro sumą už kelionę lėktuvu ir taksi ir apsistojimą viešbutyje. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad šios įvairios išlaidos nėra išsamiai apibūdintos ir jų dydžiui įrodyti įstojusi į bylą šalis nepateikė jokio patvirtinamojo dokumento, išskyrus 2015 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą faktūrą, kurią jam išrašė jo atstovas.
34 Pažymėtina, kad būtent prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas pateikusi šalis turi pateikti patvirtinamuosius dokumentus, galinčius įrodyti kelionės ir gyvenimo išlaidų, kurias jis prašo atlyginti, tikrumą ir dydį. Iš tiesų, negali būti reikalaujama, kad šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir Bendrasis Teismas tokių išlaidų dydį įvertintų remdamiesi, kaip šiuo atveju, paprasčiausia prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas pateikusios šalies nurodyta suma. Todėl nagrinėjamu atveju įstojusi į bylą šalis turėjo, be kita ko, pateikti lėktuvo bilieto pirkimo sąskaitą faktūrą ir net įlaipinimo korteles, viešbučio išduotą sąskaitą faktūrą ir net viešbučio rezervacijos įrodymą, ir vieną ar kelis kelionės taksi kvitus.
35 Taigi, Bendrasis Teismas mano, kad, nesant jokių patvirtinamųjų dokumentų, galinčių įrodyti įvairių įstojusios į bylą šalies atstovo kelionės ir gyvenimo išlaidų tikrumą ir dydį, negalima iš ieškovės įstojusiai į bylą šaliai priteisti tokių išlaidų atlyginimo ir turi būti nuspręsta, kad šiuo pagrindu atlygintinų išlaidų nėra.
36 Dėl „rašymo“, kopijavimo ir pašto išlaidų, kurios įvertintos 506,38 euro už pirmąjį laikotarpį ir 266,60 euro už antrąjį laikotarpį, Bendrasis Teismas mano, kad jos pernelyg didelės, todėl konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis reikia nustatyti bendrą fiksuotą 100 eurų šiuo pagrindu atlygintinų išlaidų sumą.
37 Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas mano, kad įstojusios į bylą šalies patirtos su procesu Bendrajame Teisme susijusios atlygintinos išlaidos bus teisingai įvertintos nustačius, kad jų suma yra 4 600 eurų; ši suma nustatyta atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes iki šios nutarties priėmimo.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nutaria:
Bendra išlaidų, kurias Lutz Biedermann naudai turi atlyginti Nürburgring GmbH, suma yra 4 600 eurų.
Priimta 2017 m. sausio 26 d. Liuksemburge.