Language of document : ECLI:EU:C:2011:865

Sujungtos bylos C‑411/10 ir C‑493/10

N. S.

prieš

Secretary of State for the Home Department

ir

M. E. ir kt.

prieš

Refugee Applications Commissioner

ir

Minister for Justice, Equality and Law Reform

(Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) ir High Court (Airija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Sąjungos teisės įgyvendinimas – Nežmoniško arba žeminamo elgesio draudimas – Bendroji Europos prieglobsčio sistema – Reglamentas (EB) Nr. 343/2003 – „Saugių šalių“ sąvoka – Prieglobsčio prašytojo perdavimas atsakingai valstybei narei – Pareiga – Nuginčijama prezumpcija, kad tokia valstybė narė gerbia pagrindines teises“

Sprendimo santrauka

1.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai – Valstybių narių diskrecija

(ESS 6 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalis)

2.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai – Prieglobsčio prašytojo perdavimas už jo prašymo nagrinėjimą atsakingai valstybei narei

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 18 ir 47 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 1 dalis)

3.        Pagrindinės teisės – Kankinimo ir nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo uždraudimas – Apimtis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 4, 18 ir 47 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 1 ir 2 dalys)

4.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Prieglobsčio politika – Valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai – Prieglobsčio prašytojams teikiama apsauga – Apimtis

(prie ESV sutarties pridėtas Protokolas Nr. 30; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr.  343/2003)

1.        Reglamento Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, 3 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms pripažįstama diskrecija, kuri yra sudėtinė bendrosios Europos prieglobsčio sistemos, numatytos ESV sutartyje ir išplėtotos Sąjungos teisės aktų leidėjo, dalis. Valstybės narės turi naudotis šia diskrecija laikydamosi kitų šio reglamento nuostatų. Valstybė narė, kuri naudojasi šia diskrecija, įgyvendina Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalį.

Taigi pagal Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalį valstybės narės priimtu sprendimu nagrinėti ar ne prieglobsčio prašymą, net jeigu ji pagal šio reglamento III skyriuje nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą, įgyvendinama Sąjungos teisė pagal ESS 6 straipsnį ir (arba) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį.

(žr. 65, 66, 68, 69 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Pagal Sąjungos teisę draudžiama taikyti nenuginčijamą prezumpciją, jog valstybė narė, kuri yra atsakinga pagal Reglamento Nr. 343/2003, nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, 3 straipsnio 1 dalį, gerbia Europos Sąjungos pagrindines teises.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 18 ir 47 straipsnius pirma pateiktas atsakymas nesikeičia.

(žr. 105, 115 punktus, rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus)

3.        Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės, įskaitant nacionalinius teismus, privalo neperduoti prieglobsčio prašytojo atsakingai valstybei narei, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 343/2003, nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, kai negali nežinoti, kad sisteminiai prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų tokioje valstybėje narėje trūkumai yra rimta ir pagrįsta priežastis manyti, jog prašytojui kils reali nežmoniško ar žeminamo elgesio grėsmė, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

Nepažeidžiant Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės narės teisės pačiai išnagrinėti prašymą tuo atveju, jei negali perduoti prašytojo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, kai tokia valstybė yra atsakinga valstybė narė pagal šio reglamento III skyriuje nustatytus kriterijus, valstybė narė, kuri turi atlikti tokį perdavimą, privalo išnagrinėti šiame skyriuje išdėstytus kriterijus, kad įvertintų, ar kuris nors kitas kriterijus leidžia nustatyti kitą valstybę narę, kuri būtų atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Tačiau valstybė narė, kur yra prieglobsčio prašytojas, privalo užtikrinti, kad dėl nepagrįstai ilgai trunkančios atsakingos valstybės narės nustatymo procedūros nebūtų dar labiau pažeistos šio prašytojo pagrindinės teisės. Jei būtina, tokia valstybė narė turi pati išnagrinėti prašymą laikydamasi Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 18 ir 47 straipsnius pirma pateiktas atsakymas nesikeičia.

(žr. 106–108, 115 punktus, rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus)

4.        Iš Protokolo Nr. 30 dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo Lenkijos Respublikai ir Jungtinei Karalystei 1 straipsnio matyti, kad šiuo protokolu nėra ginčijamas Chartijos galiojimas Jungtinei Karalystei arba Lenkijai, o tai patvirtinama šio protokolo preambulėje. Pagal protokolo trečią konstatuojamąją dalį Lenkijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės teismai privalo taikyti ir aiškinti Chartiją griežtai laikydamiesi tame 1 straipsnyje nurodytų paaiškinimų. Be to, šio protokolo šeštoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Chartijoje dar kartą patvirtinamos Sąjungos pripažintos teisės, laisvės ir principai, kuriems suteikiama daugiau matomumo, tačiau nesukuriama naujų teisių ar principų.

Tokiomis aplinkybėmis protokolo 1 straipsnio 1 dalimi patikslinamas Chartijos 51 straipsnis dėl jos taikymo srities ir ja nesiekiama atleisti Lenkijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės nuo pareigos gerbti Chartijos nuostatas arba užkirsti kelią vienos iš šių valstybių narių teismui užtikrinti šių nuostatų laikymąsi.

Taigi atsižvelgimas į minėtą protokolą neturi reikšmės Jungtinės Karalystės pareigų dėl apsaugos, teikiamos asmenims, kuriems taikomas Reglamentas Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, apimčiai.

(žr. 119, 120, 122 punktus, rezoliucinės dalies 4 punktą)