BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. lapkričio 22 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Banco Popular Español pertvarkymas – BPV sprendimas, kuriuo atsisakoma išmokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kuriems taikomos pertvarkymo priemonės – Nuosavybės teisė – Teisė būti išklausytam – Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę – Skirtingo požiūrio vertinimas – Vertintojo nepriklausomumas“

Sujungtose bylose T‑302/20, T‑303/20 ir T‑307/20

Antonio Del Valle Ruíz, gyvenantis Meksike (Meksika), ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės ar pavadinimai nurodyti priede(1), atstovaujami advokatų B. Fernández García, J. Álvarez González ir P. Rubio Escobar,

ieškovai byloje T‑302/20,

palaikomi

Aeris Invest Sàrl, įsteigtos Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujamos advokatų R. Vallina Hoset ir M. Varela Suárez,

įstojusios į bylą T‑302/20 šalies,

José María Arias Mosquera, gyvenantis Madride (Ispanija), ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės ar pavadinimai nurodyti priede(2), atstovaujami Fernández García, Álvarez González ir Rubio Escobar,

ieškovai byloje T‑303/20,

Calatrava Real State 2015, SL, įsteigta Madride, atstovaujama Fernández García, Álvarez González ir Rubio Escobar,

ieškovė byloje T‑307/20,

prieš

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą M. Fernández Rupérez, A. Lapresta Bienz, L. Forestier ir J. Rius Riu, padedamą advokatų H.-G. Kamann, F. Louis, V. Del Pozo Espinosa de los Monteros ir L. Hesse,

atsakovę,

palaikomą

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,

įstojusios į sujungtas bylas T‑302/20, T‑303/20 ir T‑307/20 šalies,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas M. van der Woude, teisėjai G. De Baere (pranešėjas), G. Steinfatt, K. Kecsmár ir S. Kingston,

posėdžio sekretorė P. Nuñez Ruiz, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamais ieškiniais ieškovai Antonio Del Valle Ruíz ir 36 kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių vardai ir pavardės ar pavadinimai nurodyti priede, José María Arias Mosquera ir 28 kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių vardai ir pavardės ar pavadinimai nurodyti priede, ir Calatrava Real State 2015, SL prašo panaikinti 2020 m. kovo 17 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriuo siekiama nustatyti, ar turi būti išmokėta kompensacija akcininkams ir kreditoriams, susijusiems su Banco Popular Español, SA pertvarkymo priemonėmis (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Ginčo aplinkybės

2        Ieškovai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie prieš patvirtinant Banco Popular Español (toliau – Banco Popular) pertvarkymo schemą buvo jo akcininkai.

3        2017 m. birželio 7 d. vykdomajame posėdyje BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos (toliau – pertvarkymo schema), remdamasi 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1).

4        Prieš 2017 m. gegužės 23 d. priimdama pertvarkymo schemą, po konkurso procedūros BPV pasamdė vertintoją įmonę Deloitte Réviseurs d'Entreprises (toliau – vertinimo įmonė), kad būtų parengtas galimas Banco Popular pertvarkymas. Su vertinimo įmone buvo sudaryta konkreti sutartis po konkurso pagal preliminariąją paslaugų sutartį, kurią BPV pasirašė su šešiomis įmonėmis, įskaitant vertinimo įmonę. Pagal konkrečią sutartį vertinimo įmonės užduotis apėmė Banco Popular vertinimą prieš galimą pertvarkymą ir Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse numatyto skirtingo požiūrio įvertinimą po galimo pertvarkymo.

5        2017 m. birželio 5 d. BPV pateikė pirmąjį vertinimą, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; juo siekta pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, apibrėžtos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje.

6        Tą pačią 2017 m. birželio 6 d. vertinimo įmonė pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2-asis vertinimas), parengtą taikant Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. 2-ojo vertinimo tikslas buvo nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, koks režimas būtų taikomas akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais.

7        BPV, manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos yra įvykdytos, pertvarkymo schemoje nusprendė taikyti Banco Popular pertvarkymo procedūrą. BPV nutarė nurašyti ir konvertuoti Banco Popular nuosavo kapitalo priemones pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį ir taikyti verslo pardavimo priemonę pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį, perleidžiant akcijas pirkėjui.

8        BPV nusprendė panaikinti 100 % Banco Popular akcijų, konvertuoti ir nurašyti visą pagrindinę Banco Popular išleistų papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą ir visą pagrindinę Banco Popular išleistų 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į „naujas akcijas II“. Po skaidraus ir atviro pardavimo proceso, kurį vykdė Ispanijos pertvarkymo institucija Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Bankų įstaigų tvarkingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija), „naujosios akcijos II“ buvo perleistos Banco Santander SA už vieno euro pirkimo kainą. Vėliau, 2018 m. rugsėjo 28 d., Banco Santander perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas po prijungimo.

9        2017 m. birželio 7 d. Europos Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15).

10      2018 m. birželio 14 d. vertinimo įmonė pateikė BPV Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse numatytą skirtingo požiūrio vertinimą, kad būtų nustatyta, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jeigu pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3-iasis vertinimas). 2018 m. liepos 31 d. vertinimo įmonė nusiuntė BPV šio vertinimo papildymą, kuriame buvo ištaisytos tam tikros formalios klaidos.

11      Vertinimo įmonė 3-iajame vertinime įvertino sąlygas, kurios būtų taikomos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams, jeigu tuo metu, kai buvo patvirtinta pertvarkymo schema, Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla. Šį vertinimą ji atliko pagal likvidavimo scenarijų, taikydama 2003 m. liepos 9 d. Ley 22/2003, Concursal (Bankroto įstatymas 22/2003) (BOE, Nr. 164, 2003 m. liepos 10 d., p. 26905).

12      Vertinimo įmonė nurodė, kad hipotetinis likvidavimo scenarijus parengtas remiantis 2017 m. birželio 6 d. auditoriaus nepatikrinta finansine informacija arba, jei jos nėra, 2017 m. gegužės 31 d. informacija. Ji nusprendė, kad, 2017 m. birželio 7 d. iškėlus Banco Popular įprastinę bankroto bylą, jis būtų buvęs neplanuotai likviduotas. Vertindama turto realizavimo vertę, vertinimo įmonė atsižvelgė į tris alternatyvius likvidavimo laiko scenarijus – 18 mėnesių, 3 metų ir 7 metų, kurių kiekvienas apima geresnę ir blogesnę hipotezę. Ji padarė išvadą, kad kiekvienu iš šių atvejų poveikį patiriantys akcininkai ir subordinuotieji kreditoriai nebūtų galėję tikėtis jokio išieškojimo iškeliant įprastinę bankroto bylą, todėl nebuvo skirtingo požiūrio, palyginti su tuo, kurį lemia pertvarkymo priemonė.

13      2018 m. rugpjūčio 6 d. savo interneto svetainėje BPV paskelbė 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuomonę apie savo preliminarų sprendimą dėl to, ar būtina skirti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kuriems taikytos Banco Popular pertvarkymo priemonės, ir dėl teisės būti išklausytam procedūros pradžios (SRB/EES/2018/132) (toliau – preliminarus sprendimas), taip pat nekonfidencialią 3-iojo vertinimo versiją. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas dėl BPV nuomonės (OL C 277 I, 2018, p. 1).

14      Preliminariame sprendime BPV nusprendė, kad iš 3-iojo vertinimo matyti, jog nėra skirtumo tarp požiūrio, kuris iš tikrųjų buvo taikomas akcininkams ir kreditoriams, poveikį patiriantiems dėl Banco Popular pertvarkymo, ir požiūrio, kuris jiems būtų taikytas, jei pertvarkymo dieną jam būtų iškelta įprastinė bankroto byla. BPV preliminariai nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą neprivalo išmokėti kompensacijos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams.

15      Kad BPV galėtų priimti galutinį sprendimą dėl to, ar reikia skirti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kuriems padaryta žala, BPV paragino juos pranešti apie savo suinteresuotumą pasinaudoti teise būti išklausytiems dėl preliminaraus sprendimo pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

16      BPV nurodė, kad procedūra dėl teisės būti išklausytam bus vykdoma dviem etapais.

17      Pirmajame etape (registracijos etape) poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių buvo paprašyta iki 2018 m. rugsėjo 14 d. naudojant internetinę registracijos formą nurodyti savo suinteresuotumą pasinaudoti teise būti išklausytiems. Paskui BPV turėjo patikrinti, ar kiekviena suinteresuotumą išreiškusi šalis turėjo poveikį patiriančio akcininko ar kreditoriaus statusą. Suinteresuotieji poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai turėjo įrodyti savo tapatybę ir tai, kad 2017 m. birželio 6 d. turėjo vieną ar kelias Banco Popular kapitalo priemones, kurios buvo nurašytos arba konvertuotos ir perleistos vykdant pertvarkymą.

18      Antrajame etape (konsultacijų etape) poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai, kurie išreiškė suinteresuotumą pasinaudoti teise būti išklausyti per pirmąjį etapą ir kurių statusą patikrino BPV, galėjo pateikti savo pastabas dėl preliminaraus sprendimo, prie kurio buvo pridėtas 3-iasis vertinimas.

19      2018 m. spalio 16 d. BPV paskelbė, kad reikalavimus atitinkančių akcininkų ir kreditorių bus paprašyta nuo 2018 m. lapkričio 6 d. raštu pateikti pastabas dėl preliminaraus sprendimo. 2018 m. lapkričio 6 d. BPV išsiuntė reikalavimus atitinkantiems akcininkams ir kreditoriams vieną asmeninę nuorodą, suteikiančią internetinę prieigą prie formos, pagal kurią jie iki 2018 m. lapkričio 26 d. galėjo pateikti pastabas dėl preliminaraus sprendimo ir nekonfidencialios 3-iojo vertinimo versijos.

20      Pasibaigus konsultacijų etapui BPV išnagrinėjo atitinkamas poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių pastabas dėl preliminaraus sprendimo. Ji paprašė vertinimo įmonės pateikti dokumentą, kuriame būtų jos atliktas atitinkamų pastabų dėl 3-iojo vertinimo vertinimas, ir išnagrinėti, ar atsižvelgiant į šias pastabas 3-iasis vertinimas tebegalioja.

21      2019 m. gruodžio 18 d. vertinimo įmonė pateikė BPV vertinimą, pavadintą „Aiškinamasis dokumentas dėl skirtingo požiūrio vertinimo“ (toliau – aiškinamasis dokumentas). Aiškinamajame dokumente vertinimo įmonė patvirtino, kad 3-iajame vertinime nurodyta strategija ir įvairūs hipotetiniai likvidavimo scenarijai, taip pat taikytos metodikos ir atliktos analizės tebegalioja.

22      2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė ginčijamą sprendimą. Pranešimas dėl šio sprendimo 2020 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 91, 2020, p. 2).

23      Ginčijamame sprendime BPV nusprendė, kad vertinimo įmonė buvo nepriklausoma pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje ir 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016, p. 1), IV skyriuje įtvirtintus reikalavimus.

24      Ginčijamo sprendimo 5 skirsnyje „3-iasis vertinimas“ BPV apibendrino 3-iojo vertinimo turinį ir nusprendė, kad jis atitinka taikytinus teisės aktus ir yra pakankamai motyvuotas ir išsamus, kad juo būtų pagrįstas sprendimas, priimtas pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą. Ji nusprendė, kad 3-iajame vertinime vertinami būtini elementai, numatyti Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalyje ir 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/344, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su pertvarkymo atveju taikomų skirtingų sąlygų vertinimo metodika (OL L 67, 2018, p. 3).

25      Ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje BPV pateikė poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių pateiktas pastabas ir jų vertinimą. Ginčijamo sprendimo 6.1 skirsnyje „Reikšmingumo vertinimas“ BPV paaiškino, kad kai kurios iš šių pastabų, kurios nebuvo susijusios nei su jos preliminariu sprendimu, nei su 3-iuoju vertinimu, neturi reikšmės, nes jos nesusijusios su procedūra dėl teisės būti išklausytam. Ginčijamo sprendimo 6.2 skirsnyje ji išnagrinėjo atitinkamų akcininkų ir kreditorių pateiktas „reikšmingas pastabas“ dėl vertinimo įmonės nepriklausomumo ir 3-iojo vertinimo turinio, sugrupuotas pagal temą.

26      BPV padarė išvadą, kad iš 3-iojo vertinimo, siejamo su aiškinamuoju dokumentu ir ginčijamo sprendimo 6.2 punkte pateiktomis išvadomis, matyti, jog nėra skirtumo tarp faktiškai taikyto požiūrio į poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius ir požiūrio, kuris jiems būtų taikomas, jei Banco Popular pertvarkymo dieną būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla.

27      BPV nusprendė:

„1 straipsnis

Vertinimas

Siekiant nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams, kurie patyrė poveikį dėl Banco Popular pertvarkymo priemonių, turi būti mokama kompensacija, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatytas skirtingo požiūrio vertinimas vykdant pertvarkymą nustatomas pagal šio sprendimo I priedą kartu su šio sprendimo II priede pateiktu aiškinamuoju dokumentu.

2 straipsnis

Žalos kompensavimas

Akcininkai ir kreditoriai, kurie patyrė poveikį dėl Banco Popular <…> pertvarkymo priemonių, neturi teisės į kompensaciją iš Bendro pertvarkymo fondo pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

3 straipsnis

Sprendimo adresatas

Šis sprendimas skirtas FROB, kaip nacionalinei pertvarkymo institucijai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą.“

 Šalių reikalavimai

28      Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš BPV ir Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

29      BPV Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinius,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

30      Byloje T‑302/20 įstojusi į bylą šalis Aeris Invest Sàrl Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį priimtinu,

–        priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

31      Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinius,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

32      Grįsdami ieškinį ieškovai nurodo penkis pagrindus. Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimu. Antrasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalies pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu. Penktasis pagrindas grindžiamas teisės į nuosavybę, įtvirtintos Chartijos 17 straipsnyje ir 52 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, pažeidimu.

33      Reikia pažymėti, kad jurisprudencijoje Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis yra apribota ir kai ginčijamas aktas grindžiamas labai sudėtingų faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu, ir kai kalbama apie sudėtingus ekonominius vertinimus.

34      Pirma, kai Europos Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, ypač vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, vertinimo (žr. 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35      Antra, kalbant apie Sąjungos teismų vykdomą Sąjungos valdžios institucijų atlikto kompleksinio ekonominio vertinimo kontrolę, reikia pažymėti, kad tai yra ribota kontrolė, kurią sudaro tik patikrinimas, ar buvo laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės buvo tiksliai nustatytos ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Taigi vykdydamas šią kontrolę Sąjungos teismas taip pat neturi pakeisti kompetentingos Sąjungos institucijos ekonominio vertinimo savuoju (žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 106 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36      Kadangi BPV sprendimai, kuriais siekiama nustatyti, ar kompensacija turi būti skirta akcininkams ir kreditoriams, patiriantiems poveikį dėl subjektui taikomų pertvarkymo priemonių, grindžiami labai sudėtingais ekonominiais ir techniniais vertinimais, reikia konstatuoti, kad iš šio sprendimo 35 ir 36 punktuose nurodytos jurisprudencijos kylantys principai taikomi teismo vykdomai kontrolei.

37      Taigi, nors BPV pripažįstama ekonominės ir techninės srities vertinimo diskrecija, tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo BPV atlikto ekonominių rodiklių, kuriais ji grindžia savo sprendimą, aiškinimo kontrolės. Iš tiesų, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, net sudėtingų vertinimų atveju Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų materialinį tikslumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai yra visų reikšmingų duomenų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant kompleksinę padėtį, visuma ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2021 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Autostrada Wielkopolska / Komisija ir Lenkija, C‑933/19 P, EU:C:2021:905, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Kad būtų įrodyta, jog vertindama faktines aplinkybes BPV padarė akivaizdžią klaidą, dėl kurios būtų galima panaikinti ginčijamą sprendimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti šiame sprendime esančių faktinių aplinkybių vertinimui padaryti neįtikinamam (pagal analogiją žr. 2020 m. gegužės 7 d. Sprendimo BTB Holding Investments ir Duferco Participations Holding / Komisija, C‑148/19 P, EU:C:2020:354, 72 punktą ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39      Vadinasi, akivaizdžia klaida pagrįstas pagrindas turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų įrodymų, ginčijamas vertinimas vis dar gali būti laikomas teisingu (žr. 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Spiegel-Verlag Rudolf Augstein ir Sauga / ECB, T‑116/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:614, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo BMC / Bendroji įmonė „Clean Sky 2“, T‑71/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:567, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40      Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, tais atvejais, kai institucijos turi tokią diskreciją, Sąjungos teisės sistemoje suteikiamų garantijų paisymui administraciniuose procesuose tenka dar didesnė reikšmė. Viena iš Sąjungos teisės sistemos per administracines procedūras užtikrinamų garantijų yra gero administravimo principas, įtvirtintas Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, nuo kurio neatskiriama kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai ištirti visas nagrinėjamam atvejui svarbias aplinkybes. Tik taip Sąjungos teismas gali patikrinti, ar egzistavo faktinės ir teisinės aplinkybės, nuo kurių priklauso diskrecijos įgyvendinimas (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktą).

 Pirmasis pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimu

41      Ieškovai teigia, kad prie ieškinių pridėta ekspertizės ataskaita rodo, jog 3-iasis vertinimas grindžiamas netiksliomis prielaidomis ir jame taikomi kriterijai, kurie nėra pritaikyti Banco Popular vertinimui. Jie nurodo, kad šioje ataskaitoje pateikta analizė pateisina 19 kritinių pastabų dėl 3-iojo vertinimo, kurios išdėstytos ieškiniuose.

42      Ieškovai teigia, kad prie ieškinių pridėtoje ekspertizės ataskaitoje, remiantis jų pačių atliktu vertinimu, nustatyta, kad pertvarkymo dieną Banco Popular įstatinis kapitalas siekė maždaug 5,974 mlrd. EUR, todėl jiems būtų buvusios taikytos geresnės sąlygos iškeliant įprastinę bankroto bylą nei vykdant pertvarkymą.

43      BPV teigia, kad šis pagrindas nepriimtinas, nes ieškovai nurodo 19 klaidų, padarytų 3-iajame vertinime, t. y. 19 vieno sakinio teiginių, kurie yra labai bendro pobūdžio teiginiai, savaime nesuprantami ir gali būti suprantami tik remiantis prie ieškinių pridėta ekspertizės ataskaita. Ieškiniuose nėra nei argumentų, nei faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šiuos teiginius.

44      Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento straipsnio 76 dalies d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir teisinių pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – atitinkamai nagrinėti ieškinį, prireikus be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų pasiremti.

45      Remiantis suformuota jurisprudencija, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Nors ieškinio turinys specifiniais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų nebuvimo, kurie pagal pirmiau nurodytas nuostatas turi būti nurodyti pačiame ieškinyje. Be to, Bendrasis teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedai atlieka tik įrodomąją ir pagalbinę funkciją (žr. 2022 m. kovo 3 d. Sprendimo WV / EIVT, C‑162/20 P, EU:C:2022:153, 68 ir 70 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 299 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46      Pažymėtina, kad, kaip nurodo BPV, pateikdami pirmąjį pagrindą ieškovai tik labai bendrai nurodo 19 teiginių dėl kai kurių vertinimo aspektų, pateiktų vertinimo įmonės 3-iajame vertinime. Pirmi šeši teiginiai susiję su Banco Popular likvidavimo scenarijumi, o kiti – su 3-iajame vertinime pateiktu skirtingų turto kategorijų vertinimu.

47      Ieškovai tik nurodo, kad šiuos teiginius pateisina prie ieškinių pridėtoje ekspertizės ataskaitoje pateikta analizė. Taigi jie daro bendrą nuorodą į prie ieškinių pridėtą ekspertizės ataskaitą, kuri yra 87 puslapių ir apima 76 puslapius priedų, ir nepateikia jokios nuorodos į ekspertizės ataskaitos dalis, kuriomis grindžiamas kiekvienas iš šių 19 teiginių.

48      Tas pats pasakytina apie ieškovų išvadą, kad iš jų ekspertizės ataskaitos matyti, jog jiems būtų buvusios taikytos geresnės sąlygos iškėlus įprastinę bankroto bylą nei vykdant pertvarkymą.

49      Taigi remiantis šio sprendimo 46 punkte nurodyta jurisprudencija, Bendrasis Teismas šioje ekspertizės ataskaitoje neturi ieškoti įrodymų, pagrindžiančių kiekvieną iš šių teiginių. Pažymėtina, kad šio pagrindo formuluotė neleistų Bendrajam Teismui priimti sprendimo (jeigu prireiktų, nesiremiant jokia kita informacija), o priedų išimtinai įrodomajai ir pagalbinei funkcijai prieštarautų tai, kad jie galėtų būti naudojami siekiant detaliai nurodyti teiginius, kurie ieškiniuose pateikti nepakankamai aiškiai ir tiksliai. Vadinasi, argumentus, kuriuose bendrai daroma nuoroda į ieškinių priede esančią ekspertizės ataskaitą, reikia atmesti kaip nepriimtinus.

50      Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas, remdamasis ieškinių turiniu, negali tiksliai nustatyti, kokius argumentus jis galėtų laikyti pagrindžiančiais šį pagrindą.

51      Darytina išvada, kad šis pagrindas turi būti laikomas tik nurodytu, bet nepagrįstu, o tai prieštarauja Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytai taisyklei, ir jis turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

52      Be to, reikia pridurti, kad ši išvada neturi įtakos nei prie ieškinių pridėtos ekspertizės ataskaitos priimtinumui, nei kituose pagrinduose ieškovų nurodytiems argumentams, kurie grindžiami šia ataskaita ir yra pakankamai pagrįsti.

 Antrasis pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalies pažeidimu

53      Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė dvi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatytas sąlygas.

54      Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje nurodyta:

„Siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs [buvusios] taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, Valdyba užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo nedelsiant po to, kai įvykdomas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, atliktų įvertinimą.“

55      Pirmoje dalyje ieškovai teigia, kad ginčijamame sprendime nebuvo nustatyta, ar buvusiems Banco Popular akcininkams būtų buvusios taikytos geresnės sąlygos iškeliant įprastinę bankroto bylą, nes įprastinė bankroto byla buvo prilyginta likvidavimui. Antroje dalyje jie teigia, kad 3-iąjį vertinimą atliko ne nepriklausomas asmuo.

 Dėl pirmos dalies, susijusios su priešingos padėties scenarijaus nustatymu

56      Ieškovai ginčija priešingos padėties scenarijų, kuris buvo naudojamas 3‑iajame vertinime siekiant nustatyti tvarką, kuri būtų taikoma poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, t. y. likvidavimo scenarijų. Pateikdami pirmą prieštaravimą jie teigia, kad pagal taikytinus teisės aktus pirmenybė teikiama likvidavimui alternatyviam sprendimui. Pateikdami papildomą antrą prieštaravimą jie teigia, kad net darant prielaidą, jog likvidavimo scenarijus yra taikytinas, pagal Ispanijos teisės aktus nereikalaujama perleisti turto atskirai ar pagal portfelius.

–       Dėl pirmo prieštaravimo, kuriuo ginčijamas likvidavimo scenarijaus taikymas

57      Ieškovai, palaikomi Aeris Invest, teigia, kad BPV padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad hipotetinis vertinimas iškeliant įprastinę bankroto bylą reiškia, kad reikia atsižvelgti į likvidavimo scenarijų. Jie mano, kad pagal Ispanijos teisės aktus susitarimas su kreditoriais yra prioritetinis bankroto procedūros rezultatas.

58      Ieškovai teigia, kad Ispanijos teisės aktuose susitarimas su kreditoriais skatinamas taikant įvairias priemones, kuriomis siekiama, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti teisiniu sandoriu įtvirtintu susitarimu. Jie mano, kad BPV šiuos teisės aktus aiškino jos pačios interesams palankiausiu būdu, nes Banco Popular vertinimas pagal likvidavimo scenarijų yra mažesnis nei tas, kuris būtų gautas pagal susitarimą su kreditoriais.

59      Ginčijamame sprendime BPV pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punktą 3-iajame vertinime turėjo būti nustatyta, ar poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai per pertvarkymą buvo vertinami mažiau palankiai nei tuo atveju, jei Banco Popular būtų buvęs „likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą“. Ji pažymėjo, kaip nurodė vertinimo įmonė aiškinamajame dokumente, kad 2015 m. birželio 18 d. Ley 11/2015 de recuperación y resolución de entidades de crédito y empresas de servicios de inversión (Įstatymas 11/2015 dėl kredito įstaigų ir investicinių paslaugų įmonių gaivinimo ir pertvarkymo) (BOE, Nr. 146, 2015 m. birželio 19 d., p. 50797), kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190), konkrečiai numatyta, kad skirtingas požiūris turi būti vertinamas darant prielaidą, kad subjektui pradėta likvidavimo procedūra.

60      Dėl reikšmingų Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų reikia priminti, kad šio reglamento 20 straipsnio 16 dalyje numatytu vertinimu siekiama nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla.

61      Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalį atliekant to paties straipsnio 16 dalyje nurodytą vertinimą nustatomas skirtumas tarp faktinio požiūrio, kuris buvo taikomas akcininkams ir kreditoriams vykdant pertvarkymą, ir požiūrio, kuris jiems būtų taikomas, jeigu subjektui būtų iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo priemonės.

62      Šiuo vertinimu siekiama įgyvendinti principą, pagal kurį nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, įtvirtintą Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte, kuriame numatyta, kad „nė vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių, nei būtų patyręs tuo atveju, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą ir taikant 29 straipsnyje nustatytas apsaugos priemones“.

63      Pagal šį principą Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta, kad BPV gali pasitelkti Bendrą pertvarkymo fondą (BPF) tam, kad „mokėt[ų] kompensacijas akcininkams arba kreditoriams, jeigu atlikus įvertinimą pagal 20 straipsnio 5 dalį nustatoma, kad jie patyrė didesnių nuostolių, nei būtų patyrę, jei įstaiga būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, remiantis pagal 20 straipsnio 16 dalį atliktu įvertinimu“.

64      Taigi iš minėtų Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų aiškiai matyti, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse esanti nuoroda į požiūrį, kuris subjekto akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs taikomas, jeigu jam būtų iškelta įprastinė bankroto byla, reiškia hipotetinį požiūrį į juos subjekto likvidavimo atveju.

65      Be to, pagal Deleguotojo reglamento 2018/344 4 straipsnio 1 dalį vertinimo metodas siekiant įvertinti požiūrį į akcininkus ir kreditorius, kuriems buvo taikomos pertvarkymo priemonės, jei subjektui sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo dieną būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, yra tik diskontuotos pinigų srautų sumos, kurios tikimasi pagal įprastinę bankroto bylą, nustatymas. Veiksniais, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant šiuos pinigų srautus, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento 2018/344 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse, siekiama nustatyti turto vertę, atsižvelgiant į tai, ar juo prekiaujama aktyvioje rinkoje hipotetinio pardavimo atveju. Deleguotojo reglamento 2018/344 4 straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, kad hipotetinės pajamos, gautos atlikus vertinimą, paskirstomos akcininkams ir kreditoriams atsižvelgiant į jų reikalavimų prioritetą pagal taikomą bankroto teisę.

66      Iš to matyti, kad vertinimo metodas, taikomas akcininkams ir kreditoriams iškėlus hipotetinę įprastinę bankroto bylą, apibrėžtą Deleguotajame reglamente 2018/344, atitinka įstaigos turto realizavimą, taigi ir likvidavimą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 42 punkte.

67      Dėl Reglamente Nr. 806/2014 nustatyto subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkų ir kreditorių nuostolių kompensavimo mechanizmo šio reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Nuosavybės teisių ribojimas turėtų būti proporcingas. Dėl to poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei nuostoliai, kurių jie būtų patyrę, jei pertvarkymo sprendimo priėmimo metu subjektas būtų buvęs likviduotas. Kai dalis pertvarkomos įstaigos turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai, likusi pertvarkomos įstaigos dalis turėtų būti likviduota keliant įprastinę bankroto bylą. Siekiant apsaugoti subjekto akcininkus ir kreditorius per likvidavimo procedūrą, jie turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką, ne mažesnę negu suma, kurią pagal apskaičiavimus jie būtų atgavę, jei visas subjektas būtų buvęs likviduotas keliant įprastinę bankroto bylą.“

68      Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 18 dalies a ir b punktus to paties reglamento 20 straipsnio 16 dalyje numatytas skirtingo požiūrio vertinimas grindžiamas prielaida, kad pertvarkomai įstaigai, kuriai buvo pritaikyta viena ar daugiau pertvarkymo priemonių, būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo priemonių, ir prielaida, kad pertvarkymo priemonė ar priemonės nebuvo įvykdytos.

69      Be to, reikia priminti, kad pertvarkymo priemonės priėmimas subjektui reiškia, kad įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. subjektas žlunga arba galėtų žlugti, kad nėra kitų privataus pobūdžio priemonių ar prudencinių priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią jo žlugimui per pagrįstą laikotarpį, ir kad pertvarkymo priemonės yra būtinos atsižvelgiant į viešąjį interesą. Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jei jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

70      Taigi pertvarkymo priemonė yra alternatyva įstaigos likvidavimui, kai to reikia dėl viešojo intereso.

71      Pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą, kuriuo siekiama įgyvendinti to paties reglamento 15 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytą principą, akcininkams ir kreditoriams per pertvarkymo procedūrą suteikiama teisė į tai, kad jų reikalavimai būtų atlyginti arba kompensuoti ne mažiau nei apskaičiuota suma, kurią jie būtų gavę, jei visa atitinkama įstaiga ar įmonė būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą (pagal analogiją žr. 2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Banco Santander (Banco Popular pertvarkymas), C‑410/20, EU:C:2022:351, 48 punktą).

72      Darytina išvada, kad, siekiant nustatyti skirtingą požiūrį, lyginamas faktinis požiūris į akcininkus ir kreditorius, patiriančius poveikį dėl pertvarkymo, ir jų padėties vertinimas tuo atveju, jei pertvarkymo priemonė nebūtų priimta, t. y. tuo atveju, jei subjektas būtų buvęs likviduotas.

73      Kiek tai susiję su taikytinais nacionalinės teisės aktais, palyginimas su požiūriu, kuris būtų buvęs taikomas poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams, jeigu įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla, reiškia nacionalinę procedūrą, kuri būtų buvusi taikoma įstaigai, jeigu jai nebūtų taikytos pertvarkymo priemonės.

74      Šiuo klausimu Deleguotojo reglamento 2018/344 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta:

„Nustatydamas įprastinės bankroto bylos atveju tikėtinų pinigų srautų diskontuotą sumą vertintojas atsižvelgia į:

a)      atitinkamoje jurisdikcijoje taikomą bankroto teisę ir praktiką, kuri gali turėti įtakos tokiems veiksniams kaip tikėtinas perleidimo laikotarpis arba susigrąžinimo normos;

<…>“

75      Vadinasi, Aeris Invest negali pagrįstai teigti, kad Ispanijos teisė nebuvo taikytina nustatant Banco Popular priešingos padėties scenarijų.

76      Vis dėlto, kaip nurodo Ispanijos Karalystė, Ispanijos teisės aktų leidėjas, reglamentuodamas skirtingo požiūrio vertinimą, nenumatė kito atvejo nei likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

77      Šiuo klausimu 2015 m. lapkričio 6 d. Real Decreto 1012/2015 por el que se desarrolla la Ley 11/2015, y por el que se modifica el Real Decreto 2606/1996, de 20 de diciembre, sobre fondos de garantía de depósitos de entidades de crédito (Karaliaus dekretas 1012/2015, kuriuo įgyvendinamas Įstatymas 11/2015 ir iš dalies keičiamas 1996 m. gruodžio 20 d. Karaliaus dekretas 2606/1996 dėl kredito įstaigų indėlių garantijų fondų) (BOE, Nr. 267, 2015 m. lapkričio 7 d., p. 105911), kuriuo į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 2014/59, yra konkrečių nuostatų dėl skirtingo požiūrio vertinimo.

78      Karaliaus dekreto 1012/2015 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atliekant vertinimą turi būti nustatyta tvarka, kuri būtų taikoma akcininkams ir kreditoriams, jeigu priimant sprendimą dėl pertvarkymo būtų taikoma pertvarkomo subjekto likvidavimo procedūra.

79      Šiuo klausimu Karaliaus dekreto 1012/2015 10 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta, kad vertinimas grindžiamas prielaida, jog subjektas, kuriam buvo taikytos pertvarkymo priemonės, bankroto byloje buvo likviduotas tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo.

80      Taigi, vertinant skirtingą požiūrį priėmus FROB sprendimą, Ispanijos teisėje numatyta, kad priešingos padėties scenarijus yra subjekto likvidavimo scenarijus, atsižvelgiant į Įstatymo 22/2003 nuostatas, susijusias su likvidavimu.

81      Šiuo klausimu, kaip pažymi Ispanijos Karalystė, Įstatymo 22/2003 148 ir 149 straipsniuose vartojama sąvoka „likvidavimas“ reiškia nemokios įmonės turto ir teisių realizavimą, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, ir atitinka Reglamento Nr. 806/2014 3 straipsnio 1 dalies 42 punkte pateiktą apibrėžtį.

82      Be to, Įstatymo 22/2003 100 straipsnis, susijęs su susitarimu su kreditoriais, yra šio įstatymo V antraštinėje dalyje „Likvidavimo arba susitarimo su kreditoriais etapai“. Iš to matyti, kad Įstatyme 22/2003, t. y. Bendrajame bankroto įstatyme, numatyta, kad susitarimas su kreditoriais yra alternatyva likvidavimui pasibaigus bendram bankroto procedūros etapui. Šiuo klausimu ieškovai pripažįsta, kad pagal Įstatymo 22/2003 nuostatas susitarimas su kreditoriais ir likvidavimas yra du tarpusavyje nesuderinami sprendimai.

83      Karaliaus dekrete 1012/2015, kuriame aiškiai numatyta, kad skirtingas požiūris turi būti vertinamas atsižvelgiant į prielaidą, kad subjektas pradėtas likviduoti, buvo atmesta galimybė taikyti alternatyvų susitarimą su kreditoriais.

84      Darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia ieškovai, taikytinose Ispanijos teisės aktų nuostatose numatyta, kad skirtingas požiūris turi būti nustatomas remiantis likvidavimo scenarijumi. Ieškovai ir Aeris Invest klaidingai teigia, kad pagal taikytiną teisinį pagrindą buvo galima numatyti priešingos padėties scenarijų, kuriuo būtų atsižvelgta į susitarimo su kreditoriais sprendimą.

85      Ieškovų ir Aeris Invest teiginys, kad susitarimo su kreditoriais sprendimas būtų palankesnis įprastinėje bankroto byloje Ispanijoje, neturi reikšmės.

86      Darytina išvada, kad ieškovai ir Aeris Invest klaidingai teigia, jog BPV padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad hipotetinis vertinimas iškeliant įprastinę bankroto bylą reiškia, kad reikia atsižvelgti į likvidavimo scenarijų.

87      Vadinasi, pirmą prieštaravimą reikia atmesti.

–       Dėl antro prieštaravimo, kuriuo ginčijamas turto perleidimas atskirai arba pagal portfelius

88      Ieškovai teigia, kad, net darant prielaidą, jog reikėjo atsižvelgti į likvidavimo scenarijų, BPV pažeidė taikytinus teisės aktus, nes likvidavimo procedūros taikymas nebūtinai reiškia turto perleidimą atskirai arba pagal portfelius (tai yra metodas, kurį naudojo vertinimo įmonė 3-iajame vertinime). Įstatyme 22/2003 teikiamas prioritetas įmonių išsaugojimui ir jų veiklos tęsimui, taigi ir perleidimui jų kaip vienetų arba pagal gamybos šakas.

89      Ieškovai ir Aeris Invest teigia, kad Banco Popular galėjo tęsti savo veiklą, atsižvelgiant į jo likvidumo padėtį ir į tai, kad jo banko leidimas nebuvo panaikintas.

90      Ieškovai nurodo prie ieškinių pridėtą ekspertizės ataskaitą, pagal kurią Banco Popular likvidavimo pardavus visą arba pagal gamybos šakas rezultatas būtų lėmęs didesnį jo įstatinį kapitalą nei nurodytasis 3-iajame vertinime ir iš kurios matyti, kad jiems būtų taikytos geresnės sąlygos iškeliant įprastinę bankroto bylą, palyginti su tomis, kurios jiems buvo taikomos vykdant pertvarkymą.

91      Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad tuo atveju, jei pertvarkymo schema nebūtų patvirtinta, alternatyva būtų Banco Popular likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą (2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 421 punktas).

92      Šiuo klausimu ginčijamame sprendime BPV pažymėjo, kad, remiantis 3-iuoju vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir visų pirma į Banco Popular negalėjimą suėjus terminui sumokėti savo skolų, įprastos bankroto bylos iškėlimas pertvarkymo dieną būtų lėmęs Banco Popular likvidavimą, dėl kurio būtų reikėję pagreitinti turto realizavimą be privalomos minimalios kainos ir sumokėti grynąjį realizuotą turtą kreditoriams pagal Įstatyme 22/2003 nustatytą hierarchiją.

93      Be to, reikėtų paminėti, kad ieškovų argumentą, kad priešingos padėties scenarijus, pagal kurį taikoma pertvarkymo priemonė, nebūtinai apima Banco Popular likvidavimo prielaidą, kai kurie poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai jau buvo nurodę per procedūrą, susijusią su teise būti išklausytam.

94      Ginčijamame sprendime BPV pažymėjo, kad jie tvirtino, jog buvo galima rasti privataus sektoriaus sprendimą arba kad priešingos padėties scenarijus turėjo būti grindžiamas Banco Popular, kaip veikiančios įmonės, pardavimu, nes pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną jis vis dar veikė rinkoje. BPV nurodė, kad kai kurie poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai teigė, jog kreditoriai galėjo sudaryti susitarimą (susitarimą su kreditoriais), kuris būtų sutrukdęs likviduoti Banco Popular. Kiti pažymėjo, kad Ispanijos bankroto procedūroje numatyta galimybė taikyti iš anksto parengtą nemokumo schemą, kai gyvybingas subjekto turtas atskiriamas ir parduodamas kaip veikianti įmonė. Jie tvirtino, kad tokį sprendimą turėjo numatyti vertinimo įmonė, nustatydama likvidavimo strategiją, nes taip būtų buvusi geriau išsaugota Banco Popular franšizės vertė.

95      BPV pažymėjo, kad, nepažeisdama Reglamente Nr. 806/2014 ir taikytinoje nacionalinėje teisėje numatytų reikalavimų, aiškinamajame dokumente vertinimo įmonė paaiškino priežastis, dėl kurių Banco Popular atveju neįmanoma nei jo parduoti kaip veikiančios įmonės (pagal iš anksto parengtą nemokumo schemą ar kitaip), nei sudaryti susitarimo su kreditoriais. Šiuo klausimu vertinimo įmonė nurodė, pirma, kad, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo padėtį pertvarkymo dieną ir į Europos Centrinio Banko (ECB) atliktą Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo vertinimą, jis negalėtų toliau veikti, kol bus pradėtos derybos, o tai lemtų didelį vertės praradimą. BPV pridūrė, kad 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular generalinio direktoriaus raštas patvirtina išvadą, kad dėl Banco Popular likvidumo padėties jis nebegalėjo tęsti veiklos. Vertinimo įmonė manė, kad Banco Popular banko licencija buvo panaikinta, nes buvo įvykdytos Ispanijos teisės aktuose numatytos jo panaikinimo sąlygos. Ji nurodė, kad banko licencija yra būtina siekiant priimti klientų indėlius, kurie buvo būtini siekiant tęsti Banco Popular veiklą arba jį parduoti kaip veikiančią įmonę.

96      BPV pridūrė, kad vertinimo įmonė aiškinamajame dokumente nurodė, jog Įstatyme 22/2003 nenumatyta įsteigti „gero banko“ ir „blogo banko“ ir kad bet kuriuo atveju tai įgyvendinti prireiktų laiko, o jo tuo metu nebuvo.

97      BPV padarė išvadą, kad vertinimo įmonė atliko tinkamą 3-iajame vertinime naudoto likvidavimo scenarijaus vertinimą.

98      Ieškovai ir Aeris Invest teigia, kad priešingos padėties likvidavimui scenarijus turėjo būti grindžiamas prielaida, kad Banco Popular galėjo tęsti savo veiklą.

99      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 ir 18 dalis sąlygos, kurios būtų taikytos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, turi būti nustatytos tuo metu, kai buvo priimta pertvarkymo schema.

100    Taigi 3-iajame vertinime numatytas priešingos padėties likvidavimui scenarijus turėjo būti apibrėžtas atsižvelgiant į Banco Popular padėtį pertvarkymo dieną, t. y. į žlugimą arba galimą žlugimą.

101    Iš tiesų, reikia priminti, kad pertvarkymo schemoje BPV teigė, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos yra patenkintos, ir kad Sprendime 2017/1246 Komisija, manydama, jog pertvarkymo schema atitinka Reglamento Nr. 806/2014 nuostatas, ją patvirtino. Taigi priimant pertvarkymo schemą, pirma, Banco Popular buvo bežlungąs arba galįs žlugti, antra, nebuvo kitų priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per protingą terminą, ir, trečia, Banco Popular veiklos perleidimo priemonė, kaip pertvarkymo priemonė, buvo būtina dėl viešojo intereso.

102    Reikia pažymėti, kad ieškovų ir Aeris Invest argumentai, kad vertinimo įmonė turėjo numatyti likvidavimo scenarijų, atsižvelgdama į prielaidą, kad Banco Popular būtų galėjęs tęsti savo veiklą, prieštarauja pertvarkymo dieną nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir sprendimui taikyti Banco Popular pertvarkymo procedūrą.

103    Iš tiesų manant, kad pertvarkymo dieną Banco Popular galėjo tęsti veiklą, kiltų abejonių dėl to, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną buvo įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl tai reikštų jos teisėtumo ginčijimą. Pakanka pažymėti, kad pertvarkymo schema nėra šio ieškinio dalykas.

104    Darytina išvada, kad ieškovai negali pagrįstai teigti, jog BPV padarė akivaizdžią klaidą, kai patvirtino vertinimo įmonės vertinimą, pagal kurį pertvarkymo dieną Banco Popular negalėjo tęsti savo veiklos, todėl priešingos padėties scenarijus, pagal kurį būtų daroma prielaida, kad įmonė tęsia veiklą, nebuvo įmanomas.

105    Bet kuriuo atveju ieškovų ir Aeris Invest argumentams, kuriais siekiama įrodyti, kad Banco Popular galėjo tęsti savo veiklą pertvarkymo dieną, atsižvelgiant į jo likvidumo padėtį ir į tai, kad jo banko leidimas nebuvo panaikintas, negalima pritarti.

106    Ieškovai ir Aeris Invest teigia, kad Banco Popular galėjo tęsti savo veiklą, atsižvelgiant į jo likvidumo padėtį.

107    Šiuo klausimu, pirma, Aeris Invest teigia, kad BPV pažeidė savo pareigą išnagrinėti turimą informaciją apie skubų grynųjų pinigų įnašą, kuriam ECB pritarė ir kuris būtų leidęs Banco Popular turėti pakankamai grynųjų pinigų.

108    Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 18 dalį 3-iasis vertinimas, siekiant nustatyti priešingos padėties scenarijų, grindžiamas prielaida, kad tuo metu, kai buvo priimta pertvarkymo schema, Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla ir kad pertvarkymo priemonė nebūtų buvusi įvykdyta, ir neatsižvelgiama į galimą nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimą.

109    Pakanka konstatuoti, kad tuo metu, kai buvo patvirtinta pertvarkymo schema, Ispanijos bankas nesuteikė Banco Popular ECB patvirtintos skubios paramos likvidumui padidinti, kurią nurodė Aeris Invest. Taigi į šią skubią likvidumo paramą negalėjo būti atsižvelgta 3-iajame vertinime, siekiant įvertinti Banco Popular padėtį tuo atveju, jei tą dieną jam būtų iškelta įprastinė bankroto byla.

110    Antra, ieškovai ir Aeris Invest mano, kad teigdama, jog Banco Popular negalėjo tęsti savo veiklos, BPV klaidingai rėmėsi ECB atliktu Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo vertinimu, nes šis vertinimas neturėjo privalomų padarinių ir jame nebuvo numatyta, kad Banco Popular turėjo nutraukti savo veiklą.

111    Reikia priminti, kad 2017 m. birželio 6 d., t. y. prieš priimant pertvarkymo schemą, ECB priėmė Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo padėties vertinimą. Šiame vertinime ECB, atsižvelgdamas, be kita ko, į pernelyg didelį indėlių sumažėjimą, Banco Popular pinigų srautų praradimo spartą ir tai, kad jis negalėjo įgyti kito likvidžiojo turto, nurodė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

112    Pakanka pažymėti, kad ECB konstatavimas dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo yra faktinė aplinkybė, į kurią vertinimo įmonė ir BPV galėjo atsižvelgti vertindamos Banco Popular padėtį pertvarkymo dieną. Be to, kaip 3-iajame vertinime nurodė vertinimo įmonė, šį teiginį, be kita ko, patvirtino Banco Popular valdyba, kuri 2017 m. birželio 6 d. informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

113    Galiausiai nei vertinimo įmonė, nei BPV neteigė, kad ECB vertinimas įpareigojo Banco Popular nutraukti savo veiklą.

114    Trečia, Aeris Invest teigia, kad Banco Popular likvidumo krizė nebuvo tokia, kad būtų lėmusi likvidavimą, nes dėl riziką ribojančių reikalavimų nesilaikymo nebuvo pradėtas joks tyrimas.

115    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pertvarkymo schemoje BPV konstatavo, kad 2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas (Liquidity Coverage Requirement, LCR) tapo mažesnis už 80 % minimalią ribą, nustatytą 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1) 460 straipsnio 2 dalies c punkte. Aeris Invest neginčija šios aplinkybės.

116    Konstatavimas, kad Banco Popular, atsižvelgiant į jo likvidumo padėtį ir į tai, kad suėjus terminui negalėjo įvykdyti įsipareigojimų, nebegalėjo tęsti savo veiklos pertvarkymo dieną, nereikalauja, kad nacionalinės valdžios institucijos priimtų konkrečias priemones dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimų nesilaikymo.

117    Taigi šis argumentas nereikšmingas.

118    Ieškovai ir Aeris Invest tvirtina, kad Banco Popular banko licencija nebuvo panaikinta.

119    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad vertinimo įmonė 3-iajame vertinime ir aiškinamajame dokumente nurodė, kad Banco Popular banko licencija buvo panaikinta pagal 2014 m. birželio 26 d. Ley 10/2014 de ordenación, supervisión y solvencia de entidades de crédito (Įstatymas 10/2014 dėl kredito įstaigų organizavimo, priežiūros ir mokumo) (BOE, Nr. 156, 2014 m. birželio 27 d., p. 49412) 8 straipsnį. Šioje nuostatoje, be kita ko, numatyta, kad prie atvejų, kai kredito įstaigai suteiktas leidimas gali būti panaikintas, priskiriama, pirma, aplinkybė, kad kredito įstaigai kyla pavojus dėl jos gebėjimo grąžinti indėlininkų jai patikėtas lėšas arba ji nesuteikia garantijų, kad galės įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ir, antra, aplinkybė, kad priimtas teismo sprendimas pradėti bankroto bylos likvidavimo etapą. Vertinimo įmonė nurodė, kad net ir mažai tikėtinu atveju, jei Ispanijos bankas nesiimtų jokių veiksmų, kad panaikintų Banco Popular banko licenciją, indėlių nutekėjimo rizika ir BPV sprendimas netaikyti savo pertvarkymo įgaliojimų priverstų jos direktorių pateikti prašymą dėl likvidavimo, o tai lemtų tokį panaikinimą.

120    Pakanka priminti, kad pertvarkymo dieną tiek ECB, tiek Banco Popular valdyba manė, kad Banco Popular žlunga arba galėtų žlugti, o tai pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą reiškė, kad Banco Popular negalėjo suėjus terminui sumokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų arba kad buvo objektyvių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad tai įvyks artimoje ateityje.

121    Ieškovai tik teigia, kad Banco Popular dėl savo padėties galėjo sumokėti skolas, tačiau nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, dėl šio sprendimo 110 punkte nurodytų priežasčių Aeris Invest negali remtis skubia grynųjų pinigų injekcija, kurią leido ECB, teigdama, kad Banco Popular galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus.

122    Iš to matyti, kad ieškovai ir Aeris Invest negali pagrįstai teigti, kad Banco Popular padėtis pertvarkymo dieną neatitiko šio sprendimo 120 punkte minėto Įstatymo 10/2014 8 straipsnyje numatyto pirmo atvejo ir kad BPV padarė akivaizdžią klaidą, kai manė, kad Banco Popular banko veiklos leidimas buvo panaikintas.

123    Taigi kaip nereikšmingą taip pat reikia atmesti Aeris Invest argumentą, kad dėl to, jog nebuvo pradėtas Banco Popular likvidavimo etapas pagal Ispanijos teisę, jo padėtis neatitiko antro atvejo, numatyto Įstatymo 10/2014 8 straipsnyje, susijusiame su likvidavimo etapo pradėjimu.

124    Darytina išvada, kad ieškovai negali teigti, jog vertinimo įmonė turėjo atlikti Banco Popular vertinimą, numatydama įstaigos pardavimą kaip visumos arba pagal gamybos šakas (o tai reiškia, kad įmonės veikla bus tęsiama).

125    Taigi ieškovai neįrodė, kad vertinimo įmonė padarė klaidą, kai taikė metodą, pagrįstą likvidavimo scenarijumi ir turto pardavimu atskirai ar pagal portfelius.

126    Be to, ieškovai teigia, kad „gero banko / blogo banko“ strategija buvo leidžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus ir kad, remiantis prie ieškinių pridėta ekspertizės ataskaita, tai buvo geriausia strategija taikyti principą, pagal kurį požiūris nė į vieną kreditorių nėra blogesnis. Jie nurodo, kad šioje ataskaitoje jų ekspertas numatė banko likvidavimą pagal gamybos šakas pagal scenarijų, panašų į turto atskyrimą įsteigiant dvi naujas bendroves, t. y. bendrovę, kuriai pagrindinė veikla perduodama gavus banko leidimą, ir turto valdymo bendrovę, kuriai perduodamas nepelningas turtas. Bendrovės likvidavimas pagal gamybos šakas reiškia, kad jis vykdomas, kai įmonė tęsia veiklą, perduodant banko licenciją, kuri, remiantis ekspertizės ataskaita, neturėtų būti panaikinta, o likvidavimo laikotarpis būtų trumpesnis ir sumažėtų išlaidos.

127    Pakanka konstatuoti, kad šis argumentas ir prie ieškinių pridėta ekspertizės ataskaita, kiek joje pateiktas Banco Popular, kaip veiklą tęsiančios įmonės, vertinimas, neturi reikšmės, nes grindžiamas klaidinga prielaida, kad Banco Popular galėjo tęsti savo veiklą.

128    Bet kuriuo atveju tai, kad ieškovų ekspertizės ataskaitoje pateikto Banco Popular turto vertės vertinimo hipotetinės įprastos bankroto bylos atveju rezultatas nesutampa su 3-iajame vertinime pateiktais vertinimais, išskyrus atvejus, kai ieškovai teigia, kad šie vertinimai neįtikinami, yra ginčijimas, viršijantis Bendrojo Teismo ribotą kontrolę, numatytą šio sprendimo 35 ir 36 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo BMC / Bendroji įmonė „Švarus dangus 2“, T‑71/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:567, 78 punktą).

129    Iš tiesų prie ieškinių pridėta ekspertizės ataskaita, kiek joje pateiktas Banco Popular vertinimas, grindžiama prielaida, kad veiklą tęsianti įmonė yra kitokia nei 3-iajame vertinime, negali paneigti šiame vertinime vertinimo įmonės padarytų prielaidų įtikinamumo.

130    Darytina išvada, kad reikia atmesti antrą prieštaravimą, taigi ir pirmą dalį.

 Dėl antros dalies, susijusios su vertinimo įmonės nepriklausomumu

131    Ieškiniuose ieškovai teigia, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį, nes nepakankamai užtikrino vertinimo įmonės nepriklausomumą. Jie teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog vertinimo įmonei buvo pavesta atlikti 2-ąjį vertinimą, galima pagrįstai abejoti, ar 3-iajame vertinime ji galėjo nukrypti nuo 2-ojo vertinimo kriterijų ir išvadų, susijusių su skirtingo požiūrio analize. Jie pažymi, kad didelė 3-iojo vertinimo dalis atitinka 2-ąjį vertinimą.

132    Per posėdį atsakydami į Bendrojo Teismo klausimus ieškovai patikslino savo argumentų apimtį. Ieškovai pripažino, kad 3-iasis vertinimas ir 2-ajame vertinime pateikta likvidavimo scenarijaus simuliacija buvo pagrįsti skirtingais duomenimis, tačiau pažymėjo, kad vertinimo įmonės padaryta išvada buvo ta pati, t. y. kad poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai neturi teisės į kompensaciją. Jie nurodė, kad 3-iajame vertinime vertinimo įmonė taikė tą patį metodą kaip ir antroje 2-ojo vertinimo dalyje, kurioje pateikta likvidavimo scenarijaus simuliacija, t. y. kad ji atliko turto vertinimą pagal portfelius, o ne kaip veiklą tęsiančios įmonės atveju. Jie manė, kad Banco Popular būtų turėjęs labai didelę vertę, jeigu būtų vertintas kaip veikianti įmonė.

133    Taigi iš ieškovų per teismo posėdį pateiktų paaiškinimų matyti, kad jie teigia, jog galima abejoti vertinimo įmonės nepriklausomumu, nes 3-iajame vertinime ji Banco Popular turtą vertino pagal tą patį metodą, kuris buvo naudojamas 2-ajame vertinime atliekant likvidavimo scenarijaus simuliaciją, t. y. pagal priešingos padėties likvidavimui scenarijų.

134    Iš pirmos dalies analizės matyti, kad, atsižvelgiant į taikytinas nuostatas ir Banco Popular padėtį pertvarkymo dieną, sąlygų, kurios būtų taikytos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, vertinimas galėjo būti atliktas tik pagal likvidavimo scenarijų ir kad nebuvo įmanoma jo įvertinti kaip įmonės, kuri tęsia veiklą.

135    Darytina išvada, kad bet kuris kitas vertintojas, kurį BPV būtų paskyrusi atlikti 3-iąjį vertinimą, galėjo taikyti tik tą patį metodą.

136    Taigi ieškovai negali pagrįstai teigti, kad tai, jog vertinimo įmonė 2-ajame ir 3-iajame vertinimuose taikė tą patį metodą, t. y. Banco Popular vertinimą pagal hipotetinį likvidavimo scenarijų, galėtų įrodyti, kad jis nėra nepriklausomas.

137    Vadinasi, antra dalis, taigi ir antrasis pagrindas turi būti atmesti.

 Trečiasis pagrindas, susijęs su Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimu

138    Ieškovai teigia, kad nors BPV iš tikrųjų leido poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams pateikti pastabas prieš priimant ginčijamą sprendimą, ji apribojo jų teisę būti išklausytiems, nustatydama septynių baigtinių klausimų formą, kurioje vietos atsakymams buvo ribotai. Jie teigia, kad BPV tik formaliai laikėsi pareigos išklausyti poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius prieš priimant ginčijamą sprendimą, nes pareiga atsakyti į BPV parengtą ir jos interesus atitinkančią formą trukdė veiksmingai pasinaudoti teise būti išklausytiems.

139    Jie mano, kad BPV nustatyta forma neleido išspręsti daugelio klausimų ir kad dėl to, jog jie turėjo galimybę pateikti visas papildomas pastabas, susijusias su preliminariu sprendimu, daugiausia iki 5 000 ženklų, nebuvo galima kritiškai išanalizuoti 3-iojo vertinimo ir preliminaraus sprendimo, juo labiau kad buvo neįmanoma pridėti dokumentų.

140    Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

141    Teisė būti išklausytam kiekvienam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki bet kokio sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę. Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, teise būti išklausytam siekiama dvigubo tikslo. Ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, kita vertus, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam ypač siekiama užtikrinti, kad bet koks asmens nenaudai priimtas sprendimas būtų priimtas visiškai susipažinus su informacija, ir ja, be kita ko, siekiama leisti kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba atitinkamam asmeniui pateikti informaciją, susijusią su jo asmenine situacija, dėl kurios sprendimas būtų priimtas, nepriimtas arba būtų tam tikro turinio (žr. 2021 m. spalio 21 d. Sprendimo Parlamentas / UZ, C‑894/19 P, EU:C:2021:863, 89 ir 90 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 325 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

142    Kaip matyti iš pačios šios nuostatos formuluotės, ji yra taikoma visuotinai. Darytina išvada, kad teisės būti išklausytam turi būti paisoma per bet kokią procedūrą, galinčią pasibaigti asmens nenaudai priimtu aktu, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas nėra aiškiai numatytas (žr. 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 326 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

143    Atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas, kuris apima teisę būti išklausytam, yra pagrindinis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, jo negalima nei uždrausti, nei riboti teisės akto nuostata, todėl jo laikymasis turi būti užtikrintas tiek visiškai nesant specialių teisės aktų, tiek esant teisės aktui, kuriame pačiame neatsižvelgiama į minėtą principą (žr. 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 327 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

144    Visų pirma reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 806/2014 nenumatyta speciali procedūra, pagal kurią akcininkai ir kreditoriai, patiriantys poveikį dėl pertvarkymo priemonės, būtų išklausyti prieš priimant sprendimą, ar jiems skirti kompensaciją pagal šio reglamento 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

145    Nagrinėjamu atveju BPV pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą pradėjo procedūrą, susijusią su teise būti išklausytam, kuri buvo atvira visiems akcininkams ir kreditoriams, patiriantiems poveikį dėl Banco Popular pertvarkymo, ir kuria jiems buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl 3-iojo vertinimo ir preliminaraus sprendimo prieš priimant ginčijamą sprendimą.

146    Šiuo klausimu, nors, kaip priminta šio sprendimo 144 punkte, teisės būti išklausytam paisymas turi būti užtikrintas net ir nesant teisės aktų, kuriuose būtų aiškiai numatytas šios teisės įgyvendinimas, nei Reglamente Nr. 806/2014, nei Chartijos 41 straipsnyje nenumatyta konkreti teisės būti išklausytam įgyvendinimo procedūra. Taigi BPV turėjo diskreciją organizuoti procedūrą, kuri, kaip ji mano, yra tinkama poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams įgyvendinti savo teisę būti išklausytiems, su sąlyga, kad jie galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti savo teise.

147    Taigi, nesant specialių nuostatų dėl procedūros, susijusios su teise būti išklausytam, BPV pasirinkimas naudoti formą akcininkų ir kreditorių pastaboms gauti priklauso jos diskrecijai organizuojant šią procedūrą.

148    Ieškovai neginčija, kad šia procedūra buvo siekiama užtikrinti poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams teisę būti išklausytiems prieš priimant ginčijamą sprendimą. Jie neginčija pasirinkimo naudoti formą kaip bendravimo metodą. Kaip matyti iš byloje T‑302/20 pareikšto ieškinio 17 ir 100 punktų ir iš ieškinių bylose T‑303/20 ir T‑307/20 18 ir 101 punktų, jie priekaištauja BPV dėl to, kad ši apribojo jų teisę būti išklausytiems, nes šia forma buvo apribotas pastabų, kurias buvo galima pateikti dėl 3-iojo vertinimo ir preliminaraus sprendimo, turinys ir apimtis, taigi jie neturėjo „visiškos laisvės“ pasinaudoti šia teise.

149    Vis dėlto naudojimuisi teise būti išklausytam gali būti taikomi apribojimai pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta:

„Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

150    Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagrindinės teisės, kaip antai gynybos teisės, įskaitant teisę būti išklausytam, nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis užtikrinamų teisių esmę (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka), C‑791/19, EU:C:2021:596, 207 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 337 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

151    Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją teisės į gynybą, visų pirma teisės būti išklausytam, pažeidimas lemia sprendimo, priimto pasibaigus nagrinėjamai administracinei procedūrai, panaikinimą tik jeigu, nepadarius pažeidimo, šios procedūros rezultatas galėjo būti kitoks (žr. 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. birželio 16 d. Sprendimo CE / Regionų komitetas, T‑355/19, EU:T:2021:369, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

152    Be to, negalima reikalauti, kad ieškovas įrodytų, jog būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas, bet galima reikalauti įrodyti, kad tokia prielaida nėra visiškai atmestina, nes jei šio procesinio pažeidimo nebūtų, jis būtų galėjęs geriau užtikrinti savo gynybą (žr. 2022 m. gegužės 4 d. Sprendimo CRIA ir CCCMC / Komisija, T‑30/19 ir T‑72/19, EU:T:2022:266, 242 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

153    Dėl su teise į gynybą susijusio pažeidimo ginčijamas aktas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo administracinė procedūra galėtų baigtis kitaip ir taip konkrečiai paveikti ieškovo teisę į gynybą (žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. gegužės 4 d. Sprendimo CRIA ir CCCMC / Komisija, T‑30/19 ir T‑72/19, EU:T:2022:266, 243 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

154    Pagal šio sprendimo 16–21 punktuose aprašytą teisę būti išklausytam poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai, kurie atitiko registracijos etapo kriterijus, buvo pakviesti užpildyti BPV interneto svetainėje formą, kurioje buvo pateikti devyni bendrieji klausimai, t. y. septyni pagrindiniai klausimai, o vienas iš jų buvo padalytas į tris papildomus klausimus, leidžiančius pateikti pastabas dėl preliminaraus sprendimo, taip pat dėl nekonfidencialios 3-iojo vertinimo versijos. Konkrečiai kalbant, paskutinis klausimas buvo atviras, leidžiantis jiems pateikti pastabas dėl bet kuriuo su preliminariu sprendimu susijusio aspekto, kuris dar nebuvo nurodytas formoje.

155    Ieškovai ir Aeris Invest priekaištauja BPV dėl to, kad ji neišnagrinėjo tam tikrų pastabų, nes jos „nesusijusios su procedūra“.

156    Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 6.1 skirsnyje „Reikšmingumo vertinimas“ BPV nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai pateikė tam tikrą informaciją, nesusijusią su preliminariu sprendimu ar 3-iajame vertinime išdėstytais jo motyvais, ji pirmiausia išnagrinėjo šių pastabų reikšmingumą. Ji nusprendė, kad tokios pastabos negalėjo turėti įtakos klausimui, ar poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams būtų sudarytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, todėl jos nepatenka į procedūros, susijusios su teise būti išklausytam, apimtį ir į jas nebus atsižvelgta.

157    Taigi BPV išvardijo pastabas, kurias laikė nereikšmingomis, įskaitant pastabas, susijusias su Banco Popular padėtimi prieš priimant pertvarkymo schemą ir su tuo, kad jis neatitiko pertvarkymo sąlygų, pastabas, susijusias su kitais pertvarkymo schemos elementais ir 2-uoju vertinimu, pastabas, susijusias su informacijos apie pertvarkymo schemą ir ECB vertinimą dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo trūkumu, ir pastabas, susijusias su procedūros dėl teisės būti išklausytam, įgyvendinimu (be kita ko, apie formos požymius).

158    Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovai ir Aeris Invest, BPV išnagrinėjo visas gautas pastabas ir kad ginčijamame sprendime paaiškino, kodėl kai kurios iš šių pastabų neturėjo reikšmės priimant ginčijamą sprendimą.

159    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad nei ieškovai, nei Aeris Invest nenurodo, kurios pastabos, kurias BPV atmetė kaip nereikšmingas, turėjo būti nagrinėjamos. Jie nepaaiškina, kaip šios pastabos, kiek jos nebuvo susijusios nei su 3-iuoju vertinimu, nei su preliminariu sprendimu, galėjo turėti įtakos ginčijamo sprendimo turiniui.

160    Bet kuriuo atveju reikia priminti, kad procedūra dėl teisės būti išklausytam buvo siekiama gauti pastabų dėl preliminaraus sprendimo ir 3-iojo vertinimo, kad BPV galėtų priimti sprendimą dėl galimos žalos kompensavimo poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 17 dalį, primintą šio sprendimo 62 punkte, šis sprendimas grindžiamas faktinio požiūrio, kuris buvo taikomos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams dėl pertvarkymo, ir požiūrio, kuris jiems būtų taikytas hipotetinio Banco Popular likvidavimo pertvarkymo dieną atveju, palyginimu.

161    Kaip matyti iš šio sprendimo 100–104 punktų, Banco Popular padėtis pertvarkymo dieną yra faktinė aplinkybė, kuri negali būti paneigta teisės į galimą kompensaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą nustatymo etape. Vadinasi, pastabos dėl Banco Popular padėties iki pertvarkymo neturėjo reikšmės priimant ginčijamą sprendimą.

162    Negali būti priekaištaujama BPV pažeidus ieškovų teisę būti išklausytiems dėl to, kad ji atmetė nereikšmingas pastabas.

163    Ieškovai teigia, kad BPV parengta forma neleido aptarti daugelio temų, kaip antai metodologinio požiūrio, vertintojo nepriklausomumo, vertinimo įmonės suformuluotų prielaidų, makroekonominių aplinkybių, Banco Popular likvidavimo poveikio kitoms grupės bendrovėms ir atidėjinių teisinei rizikai padengti apimties.

164    Vis dėlto, pirma, reikia konstatuoti, kad ieškovų nurodytos temos buvo įtrauktos į formoje pateiktus klausimus. Iš tiesų 1 klausime daroma nuoroda į preliminaraus sprendimo punktus, susijusius su 3-iajame vertinime naudota metodika, 3 klausime nurodomas preliminaraus sprendimo 3.2 punktas, susijęs su vertinimo įmonės dalyvavimu ir ypač jos nepriklausomumu, 4 klausimas buvo aiškiai susijęs su vertinimo įmonės pateiktomis prielaidomis, 6 klausimas buvo susijęs su atidėjiniais teisinei rizikai padengti. 7 klausimas buvo atviras ir leido ieškovams aptarti makroekonomines aplinkybes ir Banco Popular likvidavimo poveikį kitoms grupės bendrovėms.

165    Antra, iš ginčijamo sprendimo ir aiškinamojo dokumento matyti, kad BPV ir vertinimo įmonė išanalizavo akcininkų ir kreditorių pastabas, susijusias su ieškovų nurodytomis temomis. Taigi jie negali teigti, kad dėl formos nebuvo galima jų aptarti.

166    Šiuo klausimu, kiek tai susiję su aiškinamuoju dokumentu, 5.1 punkte atsakoma į pastabas dėl vertinimo įmonės naudotos metodikos, visų pirma į pastabas dėl 3-iajame vertinime nurodytų prielaidų, 5.2 punkte atsakoma į pastabas dėl makroekonominių aplinkybių, 5.3 punkte atsakoma į pastabas dėl hipotetinės likvidavimo strategijos, naudotos atliekant 3-iąjį vertinimą, ir, be kita ko, dėl įvairių pasirinktų hipotetinių scenarijų, 5.11 punkte atsakoma į pastabas dėl atidėjimų teisinei rizikai padengti, o 5.3.4 punkte atsakoma į pastabas dėl Banco Popular likvidavimo poveikio jo patronuojamosioms bendrovėms. Kalbant apie ginčijamą sprendimą, pažymėtina, kad 6.2.1 skirsnyje atsakoma į pastabas dėl vertinimo įmonės nepriklausomumo, o 6.2.2 skirsnyje atsakoma į „pastabas dėl 3-iojo vertinimo turinio“, visų pirma į pastabas dėl vertinimo įmonės naudotos metodikos ir dėl įvairių 3-iajame vertinime suformuluotų prielaidų, be kita ko, susijusių su likvidavimo scenarijais. Pavyzdžiui, šiame skirsnyje BPV atsako į pastabas, susijusias su makroekonominiu scenarijumi, Banco Popular likvidavimo poveikiu kitiems grupės subjektams ir atidėjiniais teisinei rizikai.

167    Iš to matyti, kad ieškovai neįrodė, jog jie negalėjo pateikti pastabų dėl klausimų, kurie nebuvo numatyti nė viename iš formoje pateiktų klausimų ir kurie būtų turėję įtakos ginčijamam sprendimui.

168    Trečia, ieškovai teigia, kad formą parengė BPV taip, kad atitiktų jos interesus, arba kad ja buvo siekiama patvirtinti 3-iojo vertinimo kriterijus ir išvadas.

169    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas gali tik konstatuoti, kad formoje klausimai buvo suformuluoti neutraliai, pateikiant trumpą atitinkamos temos pristatymą ir nurodant preliminaraus sprendimo ar 3-iojo vertinimo dalis; toliau poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams buvo pasiūlyta pateikti savo pastabas ar nuomones šiuo klausimu.

170    Ketvirta, ieškovai ir Aeris Invest teigia, kad BPV pažeidė jų teisę būti išklausytiems, nes apribojo jų pastabų apimtį iki 5 000 ženklų kiekvienam klausimui ir neleido pridėti dokumentų.

171    Šiuo klausimu ginčijamame sprendime BPV nurodė, kad 2 855 poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai užpildė formą, o tai atitinka apie 23 822 pastabas.

172    Per procedūrą, susijusią su teise būti išklausytam, akcininkų ir kreditorių pateiktos pastabos užpildant formą buvo išsamiai išnagrinėtos ginčijamo sprendimo 6 skirsnyje ir vertinimo įmonė dėl jų priėmė aiškinamąjį dokumentą. Taigi, nors forma apribojo pastabų apimtį, BPV ir vertinimo įmonė išsamiai į jas atsakė.

173    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovai nenurodo, kokių pastabų, be tų, kurias per procedūrą dėl teisės būti išklausytam pateikė poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai ir į kurias BPV ir vertinimo įmonė atsakė, jie negalėjo pateikti dėl formos apimties. Jie taip pat nenurodo, kokius dokumentus jie norėjo pridėti prie formos.

174    Iš to matyti, kad ieškovų argumentas, susijęs su atsakymų į formą ilgiu, yra tik teorinis ir juo remiantis negalima pakankamai teisiškai įrodyti, kad, nesant tokio apribojimo, procedūros rezultatas galėjo būti kitoks.

175    Aeris Invest argumentas, kad atsakant į formą nebuvo įmanoma pasiūlyti alternatyvaus vertinimo metodo, yra nereikšmingas. Iš tiesų procedūros, susijusios su teise būti išklausytam, tikslas buvo gauti pastabas dėl preliminaraus sprendimo ir 3-iojo vertinimo, kurie galėtų turėti įtakos sprendimui, kurį turėjo priimti BPV. Taigi paprasčiausias vertinimo metodo, alternatyvaus pateiktam 3-iajame vertinime, pateikimas savaime negali paneigti pastarojo vertinimo metodo galiojimo, todėl negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

176    Vadinasi, ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

 Ketvirtasis pagrindas, susijęs Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu

177    Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinę gynybą, nes pripažino 3-iojo vertinimo pagrindines dalis konfidencialiomis, o tai sutrukdė jiems pareikšti šį ieškinį turint būtinas garantijas ir pažeidė jų teisę į gynybą. Jie priekaištauja BPV dėl to, kad ši neatsižvelgė į 3-iajame vertinime pateiktą informaciją apie atidėjinius teisinei rizikai padengti.

178    Ieškovai teigia, kad aplinkybės, dėl kurių BPV patvirtino pertvarkymo schemą, lieka nežinomos ir kad BPV ir toliau neteikia jų gynybai esminės informacijos, o tai juos įpareigojo parengti ekspertizės ataskaitą nepalankiomis sąlygomis, palyginti su vertinimo įmone, kuri galėjo gauti viešai neskelbtą informaciją. Taigi BPV buvo taikomos palankesnės sąlygos, palyginti su ieškovais, ir tai pažeidė procesinio lygiateisiškumo principą.

179    BPV ir Ispanijos Karalystė teigia, kad šis pagrindas nepriimtinas. BPV mano, kad ieškovai ginčija atskirus nuo ginčijamo sprendimo sprendimus, kurie neturi reikšmės šiam procesui. Ispanijos Karalystė mano, kad šis pagrindas grindžiamas nepagrįstu bendru teiginiu.

180    Kalbant apie veiksmingos teisminės apsaugos principą, pasakytina, kad Chartijos 47 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, jog kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad šioje nuostatoje garantuojama veiksminga teismine kontrole, be kita ko, reikalaujama, kad suinteresuotasis asmuo galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir susipažinęs su visa informacija nuspręsti, ar tikslinga kompetentingame teisme pareikšti ieškinį konkrečiam subjektui (žr. 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Banco de Portugal ir kt., C‑504/19, EU:C:2021:335, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

181    Vis dėlto, kaip minėta šio sprendimo 151 punkte, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagrindinės teisės nėra absoliučios ir joms gali būti taikomi apribojimai, jeigu jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis užtikrinamų teisių esmę (žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo UBS Europe ir kt., C‑358/16, EU:C:2018:715, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

182    Tokiais apribojimais, be kita ko, gali būti siekiama apsaugoti konfidencialumą ar profesinę paslaptį, kuriems gali pakenkti galimybė susipažinti su tam tikra informacija ir tam tikrais dokumentais (žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo UBS Europe ir kt., C‑358/16, EU:C:2018:715, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

183    Kilus asmens, kurio nenaudai priimtas aktas, intereso gauti būtiną informaciją, kad jis galėtų visapusiškai pasinaudoti teise į gynybą, ir interesų, susijusių su informacijos, kuriai taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, konfidencialumo išsaugojimu, kolizijai, kompetentingos valdžios institucijos ar teismai, atsižvelgdami į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, turi nustatyti šių priešingų interesų pusiausvyrą (žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo UBS Europe ir kt., C‑358/16, EU:C:2018:715, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

184    Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalyje nustatyta:

„Prieš bet kokios informacijos atskleidimą Valdyba užtikrina, kad į ją nebūtų įtraukta konfidencialios informacijos, visų pirma įvertindama, poveikį, kurį tos informacijos atskleidimas galėtų turėti viešajam interesui, susijusiam su finansų, pinigų ar ekonomikos politika, fizinių bei juridinių asmenų komerciniams interesams ir tikrinimų tikslui, tyrimams bei auditams. Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų [Reglamento Nr. 806/2014] 8 ir 9 straipsniuose nurodytų pertvarkymo planų turinio ir detalių, bet kurio pagal [šio reglamento] 10 straipsnį atlikto įvertinimo rezultatų ar [to paties reglamento] 18 straipsnyje nurodytos pertvarkymo schemos atskleidimo poveikį.“

185    Dėl 3-iajame vertinime pateiktos tam tikros informacijos, susijusios su atidėjiniais teisinei rizikai padengti, neatskleidimo ginčijamame sprendime BPV nurodė, kad, siekiant paskelbti nekonfidencialią 3-iojo vertinimo versiją, šiame vertinime buvo užtušuota informacija pagal Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalį, siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją apie Banco Popular, kuriai taikoma profesinės paslapties apsauga. Ji pažymėjo, kad informacijos užtušavimas apsiribojo 3-iojo vertinimo 4.9 punkte įtvirtintais konkrečiais vertinimais ir teiginiais, susijusiais su atidėjiniais teisinei rizikai padengti, tačiau informacija apie konkrečių skundų pobūdį ir šaltinį bei apie apibendrintus numatomus rezultatus nebuvo pašalinta. BPV patikslino, kad užtušuota informacija tikrai nėra vieša informacija ir tam tikra prasme yra perspektyvinė ir kad jos atskleidimas galėtų pažeisti Banco Popular teisę į gynybą vykstančiuose teismo procesuose. BPV nurodė, kad, remdamasi konsultacijomis su Banco Popular ir palyginusi poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių interesus ir savo pareigą neatskleisti informacijos, kuriai taikoma profesinės paslapties apsauga, ji užtušavo tam tikrą ribotą informaciją, esančią 3-iojo vertinimo 4.9 punkte.

186    Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovai neginčija BPV vertinimo, pagal kurį 3-iajame vertinime užtušuotiems duomenims, susijusiems su atidėjiniais teisinei rizikai padengti, taikoma profesinės paslapties apsauga ir jie yra konfidencialūs. Jie neginčija BPV pareigos apsaugoti konfidencialius duomenis, kylančios iš Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalies.

187    Be to, ieškovai nepateikia jokio argumento, galinčio įrodyti, kad jų suinteresuotumas turėti šią informaciją turi būti viršesnis už profesinės paslapties apsaugą ir kad 3-iajame vertinime užtušuoti duomenys, susiję su atidėjiniais teisinei rizikai, yra būtini norint suprasti ginčijamą sprendimą arba pasinaudoti teise į veiksmingą teisminę gynybą.

188    Dėl argumento, susijusio su tam tikros informacijos apie pertvarkymo schemą neatskleidimu, pakanka pažymėti, kad ieškovai neįrodė, kokią informaciją jie laiko „esmine“.

189    Be to, ieškovai nepaaiškina, kiek informacija, susijusi su pertvarkymo schema, su jos byla ar jos priėmimo aplinkybėmis, yra svarbi ginčijant ginčijamą sprendimą.

190    Darytina išvada, kad ieškovų argumentas, susijęs su teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu, turi būti atmestas.

191    Pagal suformuotą jurisprudenciją šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kuris yra sudedamoji teisės subjektų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, veiksmingos teisminės gynybos principo, įtvirtinto Chartijos 47 straipsnyje, dalis ir (kaip ir rungimosi principas) neatsiejamas nuo pačios teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos, apima pareigą kiekvienai šaliai suteikti veiksmingą galimybę pateikti savo poziciją, įskaitant įrodymus, tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių ji neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje nei jos priešininkas (žr. 2019 m. spalio 16 d. Sprendimo Glencore Agriculture Hungary, C‑189/18, EU:C:2019:861, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 128 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

192    Šiuo principu siekiama garantuoti teismo proceso šalių procesinį lygiateisiškumą, užtikrinant jų teisių ir pareigų lygybę, kiek tai susiję, be kita ko, su taisyklėmis, kuriomis reglamentuojamas įrodymų rinkimas, ir rungimosi principu grindžiamu ginču bei šalių teise pareikšti ieškinį. Tam, kad būtų įvykdyti su juo susiję reikalavimai, svarbu, jog šalys žinotų tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso proceso baigtis, ir galėtų pagal rungimosi principą dėl jų pareikšti savo poziciją (žr. 2019 m. spalio 16 d. Sprendimo Glencore Agriculture Hungary, C‑189/18, EU:C:2019:861, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

193    Pakanka pažymėti, kad procedūra, per kurią buvo priimtas ginčijamas sprendimas, yra ne teisminė, o administracinė procedūra; BPV nėra teismas, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, todėl ši nuostata netaikoma nagrinėjamu atveju ir ieškovai negali pagrįstai remtis procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu (pagal analogiją žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimą Deza / ECHA, T‑115/15, EU:T:2017:329, 213 punktą).

194    Bet kuriuo atveju ieškovai negali teigti, kad jie turėjo turėti tą pačią informaciją kaip ir vertinimo įmonė, kad ekspertas atliktų vertinimą. Iš tiesų ieškovų paskirto eksperto atliktas vertinimas nėra numatytas Reglamente Nr. 806/2014 ir jo rezultatas negali būti privalomas BPV. Taigi ieškovai negali reikalauti, kad požiūris į vertinimo įmonę ir jų ekspertus būtų vienodas, kiek tai susiję su galimybe susipažinti su konfidencialia informacija, ir iš to negali daryti išvados, kad BPV šioje byloje yra privilegijuota, palyginti su ieškovais.

195    Remiantis tuo, kas išdėstyta, ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl penktojo pagrindo, susijusio su teisės į nuosavybę, įtvirtintos Chartijos 17 straipsnyje ir 52 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, pažeidimu

196    Ieškovai teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama buvusių Banco Popular akcininkų teisė į nuosavybę, nes jie negavo teisingos kompensacijos už nuostolius. Jie teigia, kad jų teisės į nuosavybę pažeidimas neatitiko Chartijos 17 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes jis nebuvo numatytas „įstatymo numatytais atvejais bei sąlygomis“. Jie mano, kad nors įstatyme numatyta teisė gauti teisingą kompensaciją, jie jos negavo, o prie ieškinių pridėta ekspertizės ataskaita įrodo, kad buvusiems Banco Popular akcininkams iškeliant įprastinę bankroto bylą būtų buvusios taikomos geresnės sąlygos nei tos, kurios jiems buvo taikytos pertvarkymo atveju. Ieškovai mano, kad nesumokėjus sumos, pagrįstai atitinkančios turto vertę, nuosavybės atėmimas pažeistų EŽTK protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę.

197    Reikia priminti, kad Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Turto naudojimas gali būti reglamentuojamas teisės aktais, kiek tai būtina atsižvelgiant į bendruosius interesus.“

198    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkte numatytą principą, pagal kurį nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, numatyta, kad nė vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių, nei būtų patyręs, jei subjektas, kurio atžvilgiu buvo imtasi pertvarkymo veiksmų, būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

199    Jeigu atlikus vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį nustatoma, kad per pertvarkymą akcininkai ar kreditoriai patyrė didesnių nuostolių nei tie, kurių jie būtų patyrę likviduojant iškeliant įprastinę bankroto bylą, to paties reglamento 76 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta, kad BPV gali pasinaudoti BPF, kad jiems atlygintų žalą.

200    Darytina išvada, kad Reglamente Nr. 806/2014 nustatytas mechanizmas, kuriuo pertvarkomo subjekto akcininkams ar kreditoriams užtikrinama teisinga kompensacija pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus (2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 415 punktas).

201    Nagrinėjamu atveju, kad dėl ginčijamo sprendimo būtų nustatytas galimas jų teisės į nuosavybę pažeidimas, ieškovai turi įrodyti, kad BPV padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai remdamasi 3-iuoju vertinimu padarė išvadą, jog paveikti Banco Popular akcininkai ir kreditoriai nebūtų buvę vertinami geriau iškeliant įprastinę bankroto bylą nei vykdant pertvarkymą.

202    Vis dėlto iš to, kad buvo atmesti pirmieji keturi pagrindai, matyti, jog ieškovai neįrodė tokios klaidos.

203    Aeris Invest negali pagrįstai teigti, kad BPV pažeidė Chartijos 17 straipsnį, nes kompensacijos vertė pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, buvo apskaičiuota remiantis blogiausiu akcininkų scenarijumi, t. y. Banco Popular likvidavimo procedūra. Iš tiesų pakanka priminti, kad iš pirmojo pagrindo pirmos dalies analizės matyti, jog priešingos padėties likvidavimui scenarijaus taikymas atitinka taikytinas nuostatas.

204    Be to, pateikdami penktąjį pagrindą ieškovai tik teigia, kad prie ieškinių pridėta ekspertizės ataskaita įrodo, jog poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs taikomas palankesnis požiūris iškeliant įprastinę bankroto bylą, palyginti su tuo, kuris jiems buvo taikomas vykdant pertvarkymą.

205    Pakanka priminti, kad prie ieškinių pridėta ekspertizės ataskaita, kiek joje pateiktas Banco Popular, kaip veiklą tęsiančios įmonės, vertinimas, neturi reikšmės, nes grindžiama klaidinga prielaida, kad Banco Popular galėjo tęsti savo veiklą. Taigi ši ataskaita bet kuriuo atveju negali įrodyti, kad pagal priešingos likvidavimui padėties scenarijų, jei būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, požiūris į Banco Popular kreditorius būtų palankesnis nei pertvarkymo atveju ir kad dėl to atsiranda skirtingas požiūris, dėl kurio reikia atlyginti žalą.

206    Be to, Aeris Invest teigia, kad siekiant nustatyti, ar kompensacija yra pakankama, kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnį, reikia išnagrinėti visą Reglamente Nr. 806/2014 numatytą kompensavimo sistemą. Pirma, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatyta kompensacija, apskaičiuojama remiantis grynojo turto verte, atlikus galutinį vertinimą, antra, to paties reglamento 20 straipsnio 16 dalyje ir 76 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta kompensacija remiantis principu, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė. Kalbama apie du vienas kitą papildančius etapus, o žalos atlyginimas remiantis principu, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, nėra išsamus, jei nėra kompensacijos, apskaičiuotos remiantis grynojo turto verte. Nagrinėjamu atveju BPV atmetė tokios kompensacijos galimybę, atsižvelgdama į naudotą pertvarkymo priemonę.

207    Kaip pažymi BPV, šis Aeris Invest argumentas grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 806/2014 supratimu. Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalyje nenustatytas žalos atlyginimo mechanizmas, o numatytas pertvarkymo priemonių pakeitimas, jeigu pagal to paties reglamento 20 straipsnio 11 dalį atlikto ex post vertinimo rezultatas skiriasi nuo preliminaraus vertinimo rezultato. Kompensacija pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą ir to paties reglamento 20 straipsnio 12 dalyje numatytomis priemonėmis siekiama skirtingų tikslų ir jos nėra papildomos priemonės.

208    Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad verslo perleidimo mechanizmo, kuris yra Banco Popular atžvilgiu priimta pertvarkymo priemonė, taikymas nėra vienas iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalyje nurodytų atvejų, kai atlikus galutinį ex post vertinimą gali būti mokama kompensacija (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Aeris Invest / BPV, C‑874/19 P, EU:C:2021:1040, 81 punktas ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / BPV, C‑934/19 P, EU:C:2021:1042, 92 punktas).

209    Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad Aeris Invest nepaaiškina, kaip galutinio ex post vertinimo pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį nebuvimas galėjo pakeisti ginčijamame sprendime pateiktą vertinimą, susijusį su kompensacijos dėl Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punkte numatyto skirtingo požiūrio nebuvimu.

210    Vadinasi, šis argumentas negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo galiojimui ir yra nereikšmingas.

211    Galiausiai, priešingai, nei teigia Aeris Invest, galima kompensacija nebuvo apskaičiuota daug vėliau nei ekspropriacija. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 18 dalį vertinimo įmonė 3-iajame vertinime rėmėsi prielaida, kad tuo metu, kai buvo patvirtinta pertvarkymo schema, Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, jeigu ji nebūtų buvusi įgyvendinta. Taigi vertinimo įmonė nesirėmė Banco Popular verte po pertvarkymo.

212    Ieškovai ir Aeris Invest neįrodė, kad BPV sprendimu jiems neskirti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą buvo pažeista jų teisė į nuosavybę.

213    Remiantis tuo, kas išdėstyta, penktąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl prašymo skirti tyrimo priemones

214    Ieškovai, atsakydami į proceso organizavimo priemonę, savo ieškiniuose paprašė Bendrojo Teismo imtis tyrimo priemonės pagal Procedūros reglamento 88 straipsnio 1 dalį, kad būtų išklausytas prie ieškinių pridėtos ekspertizės ataskaitos autorius.

215    Kalbant apie vienos iš ginčo šalių pateiktus prašymus taikyti proceso organizavimo ar tyrimo priemones, reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie nagrinėjamas bylas (žr. 2021 m. kovo 4 d. Sprendimo Liaño Reig / BPV, C‑947/19 P, EU:C:2021:172, 98 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. birželio 1 d. Sprendimo Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / Komisija, T‑570/17, EU:T:2022:314, 435 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

216    Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad net jei ieškinyje pateiktame prašyme apklausti liudytojus tiksliai nurodomi faktai, dėl kurių liudytojas ar liudytojai turėtų būti apklausti, ir priežastys, dėl kurių tai turėtų būti padaryta, Bendrasis Teismas turi įvertinti prašymo svarbą, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir būtinybę apklausti nurodytus liudytojus (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Mamoli Robinetteria / Komisija, C‑619/13 P, EU:C:2017:50, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. spalio 22 d. Sprendimas Silver Plastics ir Johannes Reifenhäuser / Komisija, C‑702/19 P, EU:C:2020:857, 29 punktas).

217    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad bylos medžiagoje esančios informacijos ir per posėdį pateiktų paaiškinimų pakanka, kad Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimą, nes jis gali veiksmingai priimti sprendimą remdamasis vykstant procesui pateiktais reikalavimais, pagrindais ir argumentais bei atsižvelgdamas į šalių pateiktus dokumentus.

218    Darytina išvada, kad reikia atmesti ieškovų prašymą taikyti tyrimo priemones ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

219    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, jie turi padengti savo ir BPV bylinėjimosi išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus.

220    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

221    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalimi, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta to paties straipsnio 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje Aeris Invest, kuri įstojo į bylą palaikyti ieškovų reikalavimų byloje T‑302/20, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Byloje T‑302/20 Antonio Del Valle Ruíz ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, byloje T‑303/20 José María Arias Mosquera ir kiti ieškovai, kurių vardai ir pavardės nurodyti priede, byloje T‑307/20 Calatrava Real State 2015, SL padengia savo ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) bylinėjimosi išlaidas.

3.      Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

4.      Aeris Invest Sàrl padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

van der Woude De Baere Steinfatt

Kecsmár       Kingston

Paskelbtas 2023 m. lapkričio 22 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Šalių reikalavimai

Dėl teisės

Pirmasis pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnio 1 dalies g punkto pažeidimu

Antrasis pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalies pažeidimu

Dėl pirmos dalies, susijusios su priešingos padėties scenarijaus nustatymu

– Dėl pirmo prieštaravimo, kuriuo ginčijamas likvidavimo scenarijaus taikymas

– Dėl antro prieštaravimo, kuriuo ginčijamas turto perleidimas atskirai arba pagal portfelius

Dėl antros dalies, susijusios su vertinimo įmonės nepriklausomumu

Trečiasis pagrindas, susijęs su Chartijos 4 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimu

Ketvirtasis pagrindas, susijęs Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu

Dėl penktojo pagrindo, susijusio su teisės į nuosavybę, įtvirtintos Chartijos 1 7 straipsnyje ir 52 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, pažeidimu

Dėl prašymo skirti tyrimo priemones

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: ispanų.

1      Kitų ieškovų sąrašas pridedamas tik prie šalims pateikiamos versijos.

2      Kitų ieškovų sąrašas pridedamas tik prie šalims pateiktos versijos.