GENERALINIO ADVOKATO
ATHANASIOS RANTOS IŠVADA,
pateikta 2022 m. vasario 24 d.(1)
Byla C‑99/21 P
Danske Slagtermestre
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – SESV 107 straipsnio 1 dalis – Įmokų nuotekų surinkimui sistema – Skundas – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos nebuvimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Teisė pareikšti ieškinį – SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa – Reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių – Tiesioginė sąsaja“
I. Įvadas
1. Apeliaciniu skundu Danske Slagtermestre prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 1 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Danske Slagtermestre / Komisija (T‑486/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:576, toliau – skundžiama nutartis); ja šis teismas atmetė kaip nepriimtiną jos ieškinį dėl 2018 m. balandžio 19 d. Europos Komisijos sprendimo C(2018) 2259 final dėl valstybės pagalbos SA.37433 (2017/FC) – Danija (toliau – ginčijamas spendimas) panaikinimo, kuriuo, pasibaigus pirminiam tyrimo etapui, konstatuota, kad priemonė, priimta pagal 2013 m. liepos 4 d. lov Nr. 902/2013 om ændring af lov om betalingsregler for spildevandsforsyningsselskaber m.v. (Betalingsstruktur for vandafledningsbidrag, bemyndigelse til opgørelse af særbidrag for behandling af særlig forurenet spildevand m.v.) [Įstatymas Nr. 902/2013, iš dalies keičiantis įstatymą, nustatantį taisykles, susijusias su įmokomis, mokėtinomis nuotekų valymo operatoriams (įmokų nuotekoms šalinti sistema, leidžianti nustatyti specialias įmokas už ypač užterštų nuotekų valymą ir t. t.)] (toliau – ginčijama priemonė), nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
2. Šioje byloje Teisingumo Teismas turi galimybę patikslinti ieškinio, kurį pagalbos gavėjų konkurentai pareiškė SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytu trečiuoju atveju, priimtinumo sąlygas, būtent – sąvokas „tiesioginė sąsaja“ ir „įgyvendinimo priemonės“, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendime Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci(2).
II. Ginčo aplinkybės
3. Danske Slagtermestre yra profesinė asociacija, kuri Danijoje atstovauja mažoms mėsinėms, skerdykloms, didmenininkams ir perdirbimo įmonėms. 2013 m. rugsėjo 26 d. ji pateikė skundą Komisijai, motyvuodama tuo, kad Danijos Karalystė, patvirtinusi ginčijamą priemonę, didelėms skerdykloms suteikė valstybės pagalbą, atitinkančią įmokų už nuotekų surinkimą sumažinimą.
4. Šia priemone buvo pakeista įmokų nuotekų surinkimui sistema(3) ir nustatytas laipsniškai mažėjantis „pakopinis“ modelis, numatantis tarifą už kubinį nuotekų metrą, taikomą atsižvelgiant į trimis dalimis išleistų nuotekų tūrį (toliau – pakopinis modelis), kai pirmoji dalis atitinka suvartojamo vandens kiekį, kuris neviršija 500 m³ per metus vienam nekilnojamojo turto objektui, antroji dalis atitinka suvartojamo vandens kiekio dalį, kuri yra nuo 500 m³ iki 20 000 m³ per metus vienam nekilnojamojo turto objektui ir numato 20 % mažesnį tarifą už kubinį metrą nei pirmajai daliai, o trečioji dalis atitinka vandens suvartojimo dalį, viršijančią 20 000 m³ per metus vienam nekilnojamojo turto objektui ir numato 60 % mažesnį tarifą nei pirmajai daliai(4).
5. Pasibaigus preliminariam procedūros etapui Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, jame pripažino, kad ginčijama priemone nustatyti nauji tarifai nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
6. 2018 m. rugpjūčio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantės SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
7. Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas pripažino ieškinį nepriimtinu, motyvuodamas tuo, kad apeliantė neturėjo teisės pareikšti ieškinio nei savo vardu, nei kaip savo narių interesų atstovė. Konkrečiau kalbant, Bendrasis Teismas nusprendė, kad apeliantė neturėjo teisės pareikšti ieškinio dėl savo, kaip suinteresuotosios šalies, statuso (nes ieškinyje nenurodė, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės), nei dėl tiesioginės ir konkrečios sąsajos su jos nariais.
8. Konkrečiau kalbant apie šio ieškinio priimtinumą, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą trečiąjį atvejį(5), pažymėtina, kad Bendrasis Teismas, pripažinęs, kad ginčijamas sprendimas yra „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (skundžiamos nutarties 94–96 punktai), nusprendė, kad šis sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su apeliante (šios nutarties 97–104 punktai), todėl jos pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, nesant reikalo nustatyti, ar dėl to sprendimo reikėjo patvirtinti įgyvendinimo priemones (minėtos nutarties 105 punktas).
IV. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
9. 2021 m. vasario 17 d. Danske Slagtermestre pateikė apeliacinį skundą dėl skundžiamos nutarties. Ta asociacija Teisingumo Teismo prašo šią nutartį panaikinti(6).
10. Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
11. Šalys taip pat raštu atsakė į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus. Teisingumo Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalimi, nusprendė priimti sprendimą nesurengęs teismo posėdžio.
V. Analizė
12. Grįsdama apeliacinį skundą Danske Slagtermestre remiasi penkiais pagrindais, iš esmės susijusiais su tuo, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino ir taikė „tiesioginės sąsajos“ sąlygą, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečiąjį atvejį, Teisingumo Teismo išaiškintą Sprendime Montessori.
13. Pirmiausia Komisijai kyla abejonių dėl apeliacinio skundo priimtinumo, nes apeliantės reikalavimai yra susiję tik su skundžiamos nutarties panaikinimu, o pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde turi būti reikalaujama visiškai arba iš dalies patenkinti pirmojoje instancijoje pareikštus reikalavimus. Dėl apeliacinio skundo esmės Komisija, palaikoma Danijos vyriausybės, pirmiausia prašo jį atmesti, o jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl tiesioginės sąsajos su apeliante vertinimo, – atmesti apeliacinį skundą dėl to, kad ginčijamas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos trečiąjį atvejį, ir pakeisti skundžiamos nutarties motyvus.
14. Pirmiausia dėl apeliacinio skundo priimtinumo, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nors apeliantė aiškiai neprašo patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktų reikalavimų ar net panaikinti ginčijamą sprendimą(7), man atrodo, kad jos reikalavimais iš esmės siekiama to paties rezultato, nes priešingu atveju jie būtų pernelyg formalūs(8). Todėl manau, kad apeliacinis skundas yra priimtinas.
15. Taigi visų pirma išanalizuosiu penkis apeliacinio skundo pagrindus, susijusius su Bendrojo Teismo vertinimu dėl tiesioginės sąsajos su apeliante (A skirsnis). Toliau nagrinėsiu pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio priimtinumą tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į mano siūlomus argumentus, nuspręstų panaikinti skundžiamą nutartį (B skirsnis), kiek tai susiję, pirma, su tiesiogine sąsaja su apeliante (B.1 skirsnis) ir, antra, su klausimu dėl galimo įgyvendinimo priemonių nebuvimo, kurio Bendrasis Teismas nenagrinėjo skundžiamoje nutartyje (B.2 skirsnis).
A. Dėl apeliacinio skundo
16. Penki apeliacinio skundo pagrindai, kuriuos reikia nagrinėti kartu, yra susiję, pirma, su klaidingu sąvokos „tiesioginė sąsaja“ taikymu, antra, su tuo, kad Bendrasis Teismas supainiojo tiesioginės sąsajos vertinimą su konkrečios sąsajos vertinimu, trečia, su tuo, kad Sprendime Montessori nustatyti kriterijai, susiję su tiesiogine sąsaja, yra tenkinami šioje byloje, ketvirta – su tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad apeliantė neįrodė, kad jos nariai patyrė konkurencijos iškraipymą, ir, penkta, su tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino su konkrečia sąsaja susijusius kriterijus, darant prielaidą, kad jie buvo reikšmingi jos vertinimui.
1. Dėl tiesioginės sąsajos kriterijaus, kaip jis išaiškintas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje
17. Pirmiausia reikia priminti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pareikšti ieškinį dėl jam skirtų aktų (pirmasis atvejis) arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję (antrasis atvejis)(9), ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių (trečiasis atvejis)(10).
18. Be to, kadangi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytu antruoju ir trečiuoju atvejais žodžių junginys „tiesiogiai su juo susiję“ suformuluotas vienodai, jau buvo nuspręsta, kad tiesioginės sąsajos sąvoka trečiuoju atveju negali būti aiškinama siauriau nei ta sąvoka antruoju atveju(11).
19. Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta sąlyga, kad sprendimas, dėl kurio pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijęs su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja, kad būtų tenkinami du kumuliaciniai kriterijai, t. y. ginčijama priemonė, pirma, turi daryti tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai ir, antra, nepalikti jokios diskrecijos už jos įgyvendinimą atsakingiems adresatams, nes toks įgyvendinimas yra visiškai automatinis ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų netaikant kitų tarpinių normų(12).
20. Dėl su valstybės pagalba susijusių taisyklių reikia pabrėžti, kad jų tikslas – užtikrinti konkurenciją. Taigi šioje srityje aplinkybė, kad Komisijos sprendimas nepanaikina nacionalinių priemonių, kurios šiai institucijai skirtame ieškovo skunde vertinamos kaip nesuderinamos su šiuo tikslu ir dėl kurių jis atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, poveikio, leidžia daryti išvadą, jog šis sprendimas tiesiogiai susijęs su jo teisine padėtimi, konkrečiai kalbant, su SESV nuostatose dėl valstybės pagalbos nustatyta jo teise nepatirti aptariamomis nacionalinėmis priemonėmis iškraipytos konkurencijos(13).
21. Konkrečiai dėl pirmojo iš dviejų kriterijų, nurodytų šios išvados 19 punkte, taikymo Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nors priimtinumo nagrinėjimo stadijoje Sąjungos teismas neprivalo galutinai nuspręsti dėl ieškovo ir Komisijos sprendime dėl valstybės pagalbos, koks ir yra ginčijamas sprendimas, nagrinėjamų nacionalinių priemonių gavėjų konkurencinių santykių, apie tiesioginę sąsają su ieškovu vis dėlto negalima daryti išvados remiantis tik konkurencinio santykio galimybe(14).
22. Iš tiesų, kadangi sąlyga dėl tiesioginės sąsajos reikalauja, kad ginčijamas aktas tiesiogiai darytų poveikį ieškovo teisinei padėčiai, Sąjungos teismas privalo patikrinti, ar ieškovas „tinkamai išdėstė priežastis, kodėl dėl Komisijos sprendimo jis gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir dėl tos priežasties gali būti daromas poveikis jo teisinei padėčiai“(15).
23. Šiuo atveju reikia išnagrinėti būtent šio kriterijaus, kaip jis išaiškintas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, tiksliau – Sprendime Montessori, taikymą.
24. Šiuo klausimu primenu, kad jurisprudencijoje iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, vertinant tiesioginę sąsają, kaip ji suprantama pagal EB 230 straipsnio ketvirtoje pastraipoje (dabar – SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa) numatytą antrąjį atvejį (tas vertinimas dažnai buvo antraeilis, palyginti su konkrečios sąsajos vertinimu(16)), buvo daugiau dėmesio skiriama antrajam tiesioginės sąsajos kriterijui, t. y. į už įgyvendinimą atsakingų valdžios institucijų diskrecijos neturėjimą(17), o bet kokia ginčijamos priemonės materialinio poveikio analizė daugiausia buvo nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečią sąsają. Lisabonos sutartyje nustačius SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodytą trečiąjį atvejį, Sąjungos teismas, kurio buvo prašoma išnagrinėti tiesioginės sąsajos su ieškovu sąlygą, neatsižvelgiant į jokius argumentus dėl konkrečios sąsajos su juo, šį kriterijų aiškino vis griežčiau(18), atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, kurios iš esmės yra labai panašios į tas, kurios iki tol buvo konkrečios sąsajos nagrinėjimo dalis(19).
25. Vis dėlto, nepaisant šios jurisprudencijos raidos, mano nuomone, negalima paneigti, kad tiesioginės sąsajos vertinimas yra iš esmės susijęs su teisinio pobūdžio elementais, kaip tai matyti iš tos pačios Teisingumo Teismo nuolat vartojamos formuluotės, t. y. sąlygos, kad ginčijama priemonė turėtų tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai(20), o konkrečios sąsajos vertinimas reiškia tikrą ieškovo faktinės situacijos vertinimą, iš esmės grindžiamą ekonominio pobūdžio rodikliais(21).
2. Dėl Bendrojo Teismo vertinimo, susijusio su tiesiogine sąsaja su apeliante
26. Pirma, darydamas nuorodą į Sprendime Montessori suformuluotus principus Bendrasis Teismas priminė, kad, kiek tai susiję su klausimu, ar ginčijamas sprendimas daro tiesioginį poveikį apeliantės teisinei padėčiai, „Sąjungos teismas turi patikrinti, ar pastaroji tinkamai išdėstė priežastis, kodėl dėl Komisijos sprendimo ji gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir dėl to gali būti daromas poveikis jos teisinei padėčiai“(22), ir nurodydamas skundžiamos nutarties 71–77 punktus pažymėjo, kad „nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad jos nariai ar kai kurie iš jų būtų realiai paveikti nagrinėjamos priemonės, ką jau kalbėti apie jos pasekmes jų konkurencinei padėčiai“, taip pat padarė išvadą, kad „ieškovė tinkamai neįrodė, jog dėl ginčijamo sprendimo jos nariai gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir dėl to šis sprendimas gali daryti tiesioginį poveikį jų teisinei padėčiai, visų pirma jų teisei nepatirti dėl šios priemonės atitinkamoje rinkoje iškraipytos konkurencijos“(23).
27. Kaip teigia apeliantė, man atrodo, kad vartodamas veiksmažodžius „parodyti“ ir „įrodyti“ Bendrasis Teismas tiesioginės sąsajos sąlygai, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, taikė griežtesnius reikalavimus nei iš Teisingumo Teismo Sprendime Montessori pateikto šios sąlygos išaiškinimo kylančius reikalavimus. Tame sprendime Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad nors apie tiesioginę sąsają su ieškovu vis dėlto negalima daryti išvados remiantis tik konkurencinio santykio galimybe(24), jis privalo patikrinti, ar ieškovas „tinkamai išdėstė“, kad egzistuoja „nepalankios konkurencinės padėties galimybė“(25). Vis dėlto labai abejoju, ar šio principo taikymas šioje byloje reiškia, kad apeliantė privalėjo „parodyti“, kad kai kurie jos nariai „bus konkrečiai paveikti nagrinėjamos priemonės“ ir „kokios bus šios priemonės pasekmės jų konkurencinei padėčiai“.
28. Taigi man atrodo, kad Bendrojo Teismo vertinime padaryta teisės klaida, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime Montessori pateiktą aiškinimą.
29. Antra, bet kuriuo atveju, siekiant neapsiriboti pernelyg formaliu vertinimu, reikia patikrinti, ar, neatsižvelgiant į naudojamą kriterijų, Bendrojo Teismo nurodytų aplinkybių vis dėlto pakanka išvadai, kad apeliantė „tinkamai neišdėstė priežasčių, kodėl dėl Komisijos sprendimo ji galėtų atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje“, pagrįsti.
30. Kaip tvirtina apeliantė, dėl vertinimo, susijusio su tiesioginės sąsajos su jos nariais nebuvimu šioje byloje, skundžiamos nutarties 103 punkte Bendrasis Teismas tik daro nuorodą į jos 71–77 punktus, kuriuose aiškiai kalbama apie visiškai kitokį vertinimą, susijusį su konkrečios sąsajos su jos nariais nebuvimu(26).
31. Šie skundžiamos nutarties punktai iš principo yra susiję su „esminio poveikio konkurento padėčiai rinkoje įrodymu“. Vis dėlto „esminio poveikio [apeliantės] konkurencinei padėčiai“ kriterijus, reikšmingas analizuojant konkrečią sąsają, neabejotinai skiriasi nuo „nepalankios konkurencinės padėties galimybės“ kriterijaus, kuris yra svarbus analizuojant tiesioginę sąsają. Pagal skundžiamos nutarties 69 punkte nurodytą Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, siekiant įrodyti konkrečią sąsają, įmonei nepakanka remtis vien argumentu, kad ji yra įmonės, pagalbos gavėjos, konkurentė, bet ji taip pat turi įrodyti, kad atsidūrė situacijoje, kuri ją individualizuoja taip pat, kaip ir ginčijamo sprendimo adresatą(27), o tiesioginei sąsajai įrodyti pakanka, kad tokia įmonė tinkamai nurodytų priežastis, kodėl dėl Komisijos sprendimo ji gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir dėl to gali būti daromas poveikis jos teisinei padėčiai(28).
32. Žinoma, kaip teigia Komisija, nagrinėjamu atveju negalima atmesti galimybės, kad aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas vertinimas dėl konkrečios sąsajos su apeliantės nariais nebuvimo (ar veikiau kai kurios iš šių aplinkybių), taip pat gali būti reikšmingos siekiant įrodyti, kad ji „tinkamai nenurodė priežasčių, kodėl dėl Komisijos sprendimo ji galėtų atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje“. Vis dėlto Bendrasis Teismas šiuo klausimu nepateikė jokio paaiškinimo.
33. Taigi, mano nuomone, aišku, kad skundžiamos nutarties 71–77 punktuose Bendrojo Teismo nurodytomis aplinkybėmis negalima pagrįsti jo išvados, kad nėra tiesioginės sąsajos su apeliantės nariais(29).
34. Visų pirma, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 71, 72 ir 74 punktuose, tiesioginės sąsajos su apeliante vertinimas neturi būti grindžiamas konkrečiais duomenimis apie jos narių rinkos dalis, apyvartą ar pajamas. Šis vertinimas, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 73 ir 75 punktuose, taip pat nereikalauja įrodyti nuotekų valymo mokesčių poveikio kainoms, kurias apeliantės nariai taiko klientams arba kurias siūlo savo tiekėjams(30).
35. Skundžiamos nutarties 76 punkte Bendrasis Teismas iš esmės prašė atlikti priemonės trūkumų, susijusių su konkurencingumu didelių Danijos įmonių atžvilgiu, ir privalumų, atsirandančių sumažinus mažųjų ir vidutinių Danijos įmonių sąnaudas, palyginti su kitose valstybėse narėse įsteigtomis konkuruojančiomis įmonėmis, lyginamąją analizę. Vis dėlto, nors tokia analizė gali būti reikšminga nustatant konkurencijos iškraipymą, kuris yra vienas iš sąvokos „valstybės pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, elementų, nemanau, kad ji yra būtina vertinant tiesioginę sąsają su apeliantės nariais(31).
36. Galiausiai akivaizdu, kad, kaip jau priminiau šios išvados 31 punkte, esminio poveikio apeliantės narių konkurencinei padėčiai kriterijus, nurodytas skundžiamos nutarties 77 ir 78 punktuose, yra susijęs su tipiniu konkrečios sąsajos kriterijumi(32).
37. Taigi manau, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, vertindamas tiesioginę sąsają su apeliante, kai tiesioginės sąsajos su jos nariais nebuvimą iš esmės motyvavo konkrečios sąsajos su jais nebuvimu.
38. Taigi siūlau pirmąjį pagrindą pripažinti pagrįstu ir atitinkamai panaikinti skundžiamą nutartį.
B. Dėl proceso pirmojoje instancijoje
39. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą tuo atveju, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
40. Nors šioje proceso stadijoje Teisingumo Teismas negali priimti sprendimo dėl Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio esmės, jis turi reikiamos informacijos, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl šio ieškinio, pareikšto dėl ginčijamo sprendimo, priimtinumo. Klausimas dėl apeliantės teisės pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnyje numatytą trečiąjį atvejį, buvo aptartas Bendrajame Teisme laikantis rungimosi principo, o jį nagrinėjant nereikia imtis jokių papildomų proceso organizavimo ar bylos tyrimo priemonių.
41. Taigi pirmiausia reikia išnagrinėti pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio priimtinumą tam, kad tuo atveju, jei šis ieškinys būtų pripažintas priimtinu, jis būtų grąžintas Bendrajam Teismui, kad šis galėtų priimti sprendimą dėl esmės.
42. Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad apeliantė neturėjo teisės pareikšti ieškinio dėl, pirma, poveikio jos pačios, kaip asociacijos, interesams ir, antra, jai, kaip savo narių interesų atstovei, kiek tai susiję su jų teise pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama atitinkamai pagal kiekvieną iš SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų atvejų.
43. Pirmiausia išnagrinėsiu ieškinio priimtinumą dėl apeliantės, kaip savo narių interesų atstovės, teisės pareikšti ieškinį, kiek tai susiję su SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytu trečiuoju atveju. Kadangi ginčijamo sprendimo pripažinimas „reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktu“ nėra ir, beje, nebuvo ginčijamas(33), savo analizėje daugiausiai dėmesio skirsiu tiesioginei sąsajai su apeliante (B.1 skirsnis) ir įgyvendinimo priemonių nebuvimui (B.2 skirsnis).
1. Dėl tiesioginės sąsajos su apeliante
44. Visų pirma primenu, jog tam, kad būtų daromas tiesioginis poveikis asmeniui, svarbu, kad, pirma, ginčijamas aktas darytų tiesioginį poveikį šio asmens teisinei padėčiai ir, antra, nepaliktų jokios diskrecijos adresatams, kuriems pavesta jį įgyvendinti, nes toks įgyvendinimas yra visiškai automatinis ir išplaukia tik iš Sąjungos teisės aktų, netaikant kitų tarpinių normų(34).
45. Kadangi nagrinėjamu atveju antroji šios sąlygos dalis iš tikrųjų neaptariama(35), savo analizėje daugiausiai dėmesio skirsiu klausimui, ar ginčijamas sprendimas daro tiesioginį poveikį apeliantės, ypač jos narių, teisinei padėčiai.
46. Remiantis šios išvados 21 ir 22 punktuose nurodyta jurisprudencija, reikia patikrinti, ar apeliantė „tinkamai išdėstė priežastis, kodėl dėl ginčijamo sprendimo jos nariai gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir dėl to gali būti daromas poveikis jos teisinei padėčiai“.
47. Sprendimo Montessori 50 punkte Teisingumo Teismas pripažino, kad ieškovės įvykdė šiuos reikalavimus, „pateik[damos] pagrindžianči[us] įrodym[us], kurių Komisija neginčijo“. Byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, ieškovės teigė, kad atitinkamos jų įstaigos buvo netoli nuo panašią veiklą vykdančių subjektų, todėl jie veikė toje pačioje paslaugų ir toje pačioje geografinėje rinkoje, ir kad šie subjektai a priori atitiko reikalavimus, kad būtų galima taikyti ginčijamas priemones. Taigi man atrodo, kad Teisingumo Teismas iš esmės apsiribojo konstatavimu, kad ieškovės tvirtino, jog egzistuoja konkurenciniai santykiai su potencialiais atitinkamos priemonės naudos gavėjais.
48. Tie patys reikalavimai, kuriuos reikia vertinti kiekvienu konkrečiu atveju, buvo daugiau ar mažiau plačiai aiškinami vėlesnėje Bendrojo Teismo jurisprudencijoje(36).
49. Kiek tai svarbu atliekant šį vertinimą, apeliantė nurodė, pirma, kad ji yra profesinė asociacija, kuri Danijoje atstovauja mažoms mėsinėms, skerdykloms, didmenininkams ir perdirbimo įmonėms, antra, kad daug jos narių dėl vykdomos veiklos konkuruoja su didele toje pačioje srityje Danijos teritorijoje veikiančia įmone Danish Crown, užimančia labai dideles rinkos dalis, t. y. atitinkamai 95 % ir 63 % kiaulių ir telyčių skerdimo rinkos, ir galiausiai, kad pagal ginčijamą priemonę Danish Crown, atsižvelgiant į didelį jos nuotekų kiekį, taikomas pagal trečiąją pakopinio modelio dalį nustatytas įnašas(37), o tai jai suteikia teisę į mažesnius mokesčius, palyginti su tais, kuriuos moka apeliantės nariai, kuriems taikomi tik didesni pirmose dviejose šio modelio dalyse numatyti įnašai.
50. Žinoma, apeliantės pirmojoje instancijoje pateikti motyvai yra labai paviršutiniški, be to, juose aiškiai neatskiriamos įvairios ieškinio priimtinumo sąlygos. Vis dėlto vadovaujantis minėtais teiginiais, kurių nei Komisija, nei Danijos Karalystė tinkamai neginčijo vykstant procesui, nėra pagrindo ginčyti, kad apeliantė nurodė reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis labai tikėtina, kad jos nariai (ar bent dalis jų) konkuruoja su Danijos teritorijoje tą pačią veiklą vykdančia bendrove, kuri, jos teigimu, gali pasinaudoti ginčijamomis priemonėmis(38).
51. Šiomis aplinkybėmis, kadangi Sąjungos teismas, nagrinėdamas priimtinumo klausimą, neturi priimti galutinio sprendimo dėl konkurencinių santykių tarp apeliantės ir ginčijamos priemonės gavėjų(39), manau, jog apeliantė „tinkamai paaiškino“, kodėl dėl ginčijamo sprendimo, kuriuo paliekami visi ginčijamos priemonės padariniai, jos nariai gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje ir dėl to gali būti daromas tiesioginis poveikis jų teisinei padėčiai, visų pirma jų teisei šioje rinkoje nepatirti dėl šios priemonės iškraipytos konkurencijos.
52. Taigi manau, kad ginčijama priemonė yra tiesiogiai susijusi su apeliante, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą trečiąjį atvejį.
2. Dėl įgyvendinimo priemonių nebuvimo
53. Komisijos ir Danijos vyriausybės teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja įgyvendinimo priemonės, kaip jos suprantamos pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, todėl šioje nuostatoje numatytas trečiasis atvejis netaikytinas. Konkrečiau kalbant, jos tvirtina, kad pagal ginčijama priemone nustatytą sistemą valymo įrenginių operatoriai kiekvienais metais nustato tarifą, taikomą trims pakopinio modelio etapams, ir kad šį tarifą patvirtina kompetentingos savivaldybės tarybos. Vėliau kiekviena nuotekas išleidžianti Danijos įmonė gauna pranešimą apie mokestį, susijusį su jos mokėtinu mokesčiu už nuotekų tvarkymą. Taigi apeliantės nariai galėjo ginčyti šį pranešimą apie mokestį nacionaliniame teisme, tvirtindami, kad aptariama schema yra neteisėta valstybės pagalba daug vandens suvartojančioms įmonėms.
54. Pirmiausia primenu, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją žodžių junginys „dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių“, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sakinio trečią dalį, turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, kuris, kaip matyti iš jos genezės, yra išvengti situacijų, kai asmuo priverčiamas pažeisti teisę, kad galėtų kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas daro tiesioginį poveikį fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai ir dėl jo nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kyla rizika, kad toks asmuo neteks veiksmingos teisminės gynybos, jei negalės tiesiogiai pareikšti ieškinio Sąjungos teisme, siekdamas užginčyti tokio reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto teisėtumą. Iš tiesų, nesant įgyvendinimo priemonių, fizinis ar juridinis asmuo, net jei atitinkamas aktas būtų tiesiogiai su juo susijęs, galėtų kreiptis dėl šio akto teisminės kontrolės tik pažeidęs šio akto nuostatas; tokiu atveju jis turėtų remtis jų neteisėtumu bylose, kurios jam būtų iškeltos nacionaliniuose teismuose(40).
55. Vis dėlto, jei dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, Sąjungos teisės sistemos paisymo teisminė kontrolė užtikrinama neatsižvelgiant į tai, ar šias priemones priima Sąjunga, ar valstybės narės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo reikalavimų negali tiesiogiai Sąjungos teisme ginčyti Sąjungos reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto, yra apsaugoti nuo tokio akto taikymo, nes jiems suteikta galimybė ginčyti dėl šio akto priimtas įgyvendinimo priemones(41).
56. Beje, Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad vertinimą, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones, būtina atlikti atsižvelgiant į asmens, siekiančio pasinaudoti teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sakinio trečią dalį, poziciją. Todėl nesvarbu, ar dėl nagrinėjamo akto reikia patvirtinti įgyvendinimo priemones kitiems asmenims. Be to, atliekant šį vertinimą, reikia atsižvelgti tik į ieškinio dalyką(42).
57. Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors nacionalinės nuostatos, kuriomis sukuriama pagalbos schema, ir šias nuostatas įgyvendinantys aktai, pavyzdžiui, pranešimas apie mokestį, pagalbos gavėjų atžvilgiu yra įgyvendinimo priemonės, nustatytos sprendime, kuriuo ta pagalbos schema pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka arba kuriame nuspręsta, kad ta pagalba su šia rinka suderinama, jei laikomasi atitinkamai valstybei narei nustatytų įsipareigojimų(43), ši jurisprudencija negali būti taikoma nacionalinės priemonės gavėjų konkurentų atveju, nes buvo pripažinta, jog ta priemonė nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kadangi tokio konkurento padėtis iš tiesų skiriasi nuo toje jurisprudencijoje aptariamų pagalbos gavėjų padėties, nes tas konkurentas neatitinka nacionalinėje atitinkamoje priemonėje nustatytų sąlygų, kad galėtų pasinaudoti pagalba(44).
58. Nagrinėjamu atveju, pirma, neegzistuoja Komisijos ar kitų Sąjungos institucijų priimtos ginčijamo sprendimo įgyvendinimo priemonės ir, antra, man atrodo, kad nacionalinės įgyvendinimo priemonės nėra susijusios su apeliantės nariais.
59. Tiesa, nagrinėjamu atveju apeliantės situacija iš dalies skiriasi nuo tos, dėl kurios buvo priimtas Sprendimas Montessori, nes jos nariai patys yra susiję su ginčijama schema ir gauna tokį patį pranešimą apie mokestį, kaip ir tariamas valstybės pagalbos gavėjas. Vis dėlto šių narių ir ginčijamos priemonės gavėjų situacija skiriasi, nes pirmieji neturi teisės į trečiojoje dalyje pagal šią priemonę nustatytą palankesnį tarifą, o tai, jų teigimu, yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.
60. Šiomis aplinkybėmis, mano nuomone, būtų nenatūralu tikėtis, kad šie nariai, net ir žinodami, kad neturi teisės į šį tarifą, prašys jį taikyti vien tam, kad atsisakymą galėtų ginčyti nacionaliniame teisme, kad šis teismas būtų priverstas kreiptis į Teisingumo Teismą dėl ginčijamo sprendimo galiojimo(45).
61. Galiausiai manau, kad ginčijamas sprendimas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kiek tai susiję su apeliante, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytą trečiąjį atvejį.
62. Taigi siūlau pripažinti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį priimtinu.
C. Dėl bylos grąžinimo Bendrajam Teismui
63. Dėl klausimo, ar ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, primenu, kad Bendrasis Teismas pripažino ieškinį nepriimtinu, neišnagrinėjęs dėl šio sprendimo pateiktų pagrindų iš esmės. Vis dėlto šie pagrindai yra susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, kuris nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai(46).
64. Taigi manau, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo dėl esmės ir kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo.
VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų
65. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir Teisingumo Teismas pats priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.
66. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
67. Galiausiai pagal minėto reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
68. Šioje byloje, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų grąžinti bylą Bendrajam Teismui, nereikia priimti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų(47).
VII. Išvada
69. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui:
– panaikinti 2020 m. gruodžio 1 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Danske Slagtermestre / Komisija (T‑486/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:576),
– pripažinti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį priimtinu,
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pagrįstumo,
– atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.