TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. kovo 29 d.
Byla F‑31/05
Michael Cwik
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – 2003 m. vertinimo procedūra – Ieškinys dėl panaikinimo – Prieštaravimas dėl teisėtumo – Akivaizdi vertinimo klaida“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M. Cwik prašo, pirma, panaikinti jo 2003 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą ir prireikus 2005 m. sausio 24 d. sprendimą atmesti jo skundą dėl minėtos ataskaitos, bei, antra, priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos vieną eurą kaip simbolinį žalos atlyginimą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
2. Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
3. Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka
1. Tai, kad tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitų rengimo procedūroje taikomas planinis vidurkis, nereiškia, jog vertinant konkretų pareigūną ribojama vertintojų laisvė spręsti.
Iš tikrųjų pirmiausia šiuo vidurkiu neribojama vertintojams suteikta galimybė diferencijuoti kiekvieno pareigūno pateiktą individualų darbo vertinimą pagal tai, kiek jis yra aukščiau arba žemiau vidurkio.
Antra, vertintojai neprivalo kompensuoti aukštesnių už šį planinį vidurkį įvertinimų žemesniais įvertinimais tam, kad laikytųsi šio vidurkio. Iš tiesų planinio vidurkio sistemoje atsižvelgiama į dažniausia pastebimą faktą, t. y. į tai, kad vertinami pareigūnai vienodai pasiskirsto aplink vidutinį nuopelnų lygį, kurį atspindi planinis vidurkis. Be to, sistema, nustatyta Komisijos priimtomis Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, taip pat leidžiama vertintojams nukrypti nuo planinio vidurkio, kai konkreti tarnybinė situacija skiriasi nuo šio bendro fakto. Iš tiesų, kaip matyti iš bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 4 straipsnio 3 dalies, planinio vidurkio viršijamas nesukelia jokių pasekmių. Be to, remiantis bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 4 straipsnio 4 ir 5 dalimis, kai vidurkis viršijamas daugiau nei vienu balu, atitinkamas generalinis direktoratas, tinkamai grįsdamas perteklių, gali kreiptis į jungtinę prašymų nukrypti nuo planinio vidurkio nagrinėjimo grupę, kuri gali nuspręsti visiškai ar iš dalies panaikinti sankciją.
Tikrai akivaizdu, kad planiniu vidurkiu apribojama vertinimo sistema, nustatant vertintojams galimybės vertinti kiekvieno asmens nuopelnus atskirai nuo kitų pareigūnų, su kuriais jis gali būti palyginamas, ribas. Tačiau šis apribojimas, nustatytas atsižvelgiant į Bendrijos personalo valdymo politiką, kad atspindėtų pareigūnų vertinimą, neprieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio nuostatoms. Iš tiesų nurodant planinį 14 balų vidurkį balų skalėje nuo 0 iki 20 užkertamas kelias vidutinio vertinimo pertekliui, dėl kurio galėtų sumažėti vertintojų realiai naudojamų balų skalė, dėl ko būtų pažeista vertinimo paskirtis – kuo tiksliau atspindėti vertinamų pareigūnų nuopelnus ir leisti juos veiksmingai palyginti. Be to, nurodant planinį vidurkį sumažinamas skirtinguose Komisijos generaliniuose direktoratuose atliekamų vertinimų vidurkio skirtumo, nepagrįsto objektyviomis su vertinamų pareigūnų nuopelnais susijusiomis priežastimis, pavojus.
(žr. 45–49 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2005 m. spalio 18 d. Sprendimo Leite Mateus prieš Komisiją, T‑51/04, Rink. p. II‑0000, 56 punktas; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Fardoom ir Reinard prieš Komisiją, T‑43/04, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑1465, 51, 54 ir 55 punktai; 2006 m. spalio 19 d. Sprendimo Buendía Sierra prieš Komisiją, T‑311/04, Rink. p. II‑4137, 183 punktas.
2. Rengiant tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitas jose pateiktais aprašomais komentarais siekiama pateisinti balais išreikštus vertinimus. Šie aprašomieji komentarai – tai vertinimo, kuris yra jų skaitinė išraiška, pagrindas ir leidžia pareigūnui suprasti gautą balą. Todėl ataskaitoje pateikti aprašomieji komentarai turi atitikti balais išreikštą vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad vertintojai turi labai didelę diskreciją spręsti apie vertinamų asmenų darbą, tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoje esančiu atitikties trūkumu vis dėlto negalima pateisinti šios ataskaitos panaikinimo, nebent toks trūkumas būtų akivaizdus.
(žr. 62 punktą)
Nuoroda:
2006 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Carius prieš Komisiją, T‑173/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑243 ir II‑A‑2‑1269, 106 punktas.
3. Pareigūnas, kuris teigia esantis psichologinio priekabiavimo auka, neatsižvelgiant į galimą subjektyvų nurodomų faktų suvokimą, turi pateikti įrodymų, kad jo atžvilgiu buvo elgiamasi objektyviai siekiant jį diskredituoti arba tyčia pabloginti darbo sąlygas.
Šiuo klausimu, kalbant apie pareigūną, teigiantį, kad jo tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita yra dar viena psichologinio priekabiavimo, kurį jis keletą metų buvo patyręs, suinteresuotojo nurodytų ir būtent su jo ankstesnėmis vertinimo ataskaitomis susijusių pasikartojančių konfliktų su vadovybe, ilgo jo pareigų nepaaukštinimo bei profesinės atskirties išraiška, reikia pažymėti, jog šie teiginiai nėra įrodymai, kad ginčijama tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita buvo parengta siekiant padaryti jam psichologinį spaudimą.
(žr. 94 ir 95 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2001 m. vasario 23 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, Rink. VT p. I‑A‑49 ir II‑185, 286 punktas; 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Schochaert prieš Tarybą, T‑136/03, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑957, 41 punktas; 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Schmit prieš Komisiją, T‑144/03, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑465, 64 punktas.