Language of document : ECLI:EU:T:2013:441

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 16 d.(*)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo GOLDEN BALLS paraiška – Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas BALLON D’OR – Žymenų panašumas – Galimybė supainioti – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Įstojusios į bylą šalies prašymas pripažinti registraciją negaliojančia – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalis – Nagrinėjimo, kurį turi atlikti Apeliacinė taryba, apimtis – Pareiga priimti sprendimą dėl visos apeliacijos – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis, 64 straipsnio 1 dalis ir 76 straipsnio 1 dalis“

Byloje T‑437/11

Golden Balls Ltd, įsteigta Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujama QC M. Edenborough ir solisitorės S. Smith,

ieškovė,

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Folliard‑Monguiral,

atsakovę,

kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme:

Intra‑Presse, įsteigta Bulonėje‑Bijankūre (Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Péters, T. de Haan ir M. Laborde,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2011 m. gegužės 26 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1310/2010‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Intra‑Presse ir Golden Balls Ltd,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro teisėjai J. Azizi (pranešėjas), S. Frimodt Nielsen ir M. Kancheva,

posėdžio sekretorė T. Weiler, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. rugpjūčio 5 d.,

susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. gruodžio 19 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. gruodžio 12 d.,

susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. kovo 26 d.,

įvykus 2013 m. balandžio 30 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2007 m. spalio 1 d. ieškovė Golden Balls Ltd, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (kurį pakeitė 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

2        Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo GOLDEN BALLS.

3        Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 16, 21 ir 24 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:

–        16 klasė: „Popierius, kartonas ir prekės iš šių medžiagų, nepriskirtos prie kitų klasių; spaudiniai; įrišimo medžiagos; nuotraukos; raštinės reikmenys; klijai raštinės arba buities reikmėms; dailininkų medžiagos; dažų teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga (išskyrus aparatus); plastikinės pakavimo medžiagos (nepriskirtos prie kitų klasių); spaustuvinis šriftas; spaustuvinės klišės“;

–        21 klasė: „Namų apyvokos arba virtuvės reikmenys ir indai; šukos ir kempinės; šepečiai (išskyrus teptukus); šepečių medžiagos; valymo reikmenys; metaliniai raizginiai šveistukai; neapdirbtas arba iš dalies apdirbtas stiklas (išskyrus statybinį); stiklo, porceliano ir keramikos gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių“;

–        24 klasė: „Audiniai ir tekstilės gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; lovatiesės ir staltiesės“.

4        Bendrijos prekių ženklo paraiška paskelbta 2008 m. vasario 18 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 8/2008.

5        2008 m. gegužės 16 d. į bylą įstojusi šalis Intra‑Presse pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.

6        Protestas buvo grindžiamas, be kita ko, ankstesniu žodiniu Bendrijos prekių ženklu BALLON D’OR, kurio paraiška pateikta 2004 m. gruodžio 24 d. ir kuris įregistruotas Nr. 4226148 2006 m. lapkričio 7 d. 9, 14, 16, 18, 25, 28, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms žymėti bei pagal kiekvieną iš jų atitinka tokį aprašymą:

–        9 klasė: „Moksliniai, jūriniai, geodeziniai, fotografijos, kinematografijos, optiniai, svėrimo, matavimo, signalizavimo, tikrinimo (priežiūros), gelbėjimo, mokymo prietaisai ir aparatai; garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; kompaktiniai diskai, magnetinės ir optinės duomenų laikmenos, garso įrašų diskai; videokasetės, audiokasetės, radijo imtuvai, televizoriai, telefono aparatai; automatiniai aparatai ir monetiniai mechanizmai; kasos aparatai, skaičiavimo mašinos; gesintuvai; duomenų dorojimo įrenginiai ir kompiuteriai; informacijos apdorojimo aparatai ir įranga, kompiuteriai, programinė įranga (įrašytos programos), telekomunikacijų aparatai ir priemonės, vaizdo, garso ir duomenų perdavimo ir priėmimo aparatai ir priemonės, elektroninės užrašų knygelės, narų kaukės, optikos prekės, optiniai akiniai, saulės akiniai“;

–        14 klasė: „Brangieji metalai ir jų lydiniai ne odontologijos reikmėms; juvelyriniai dirbiniai, brangakmeniai; laikrodžiai ir laikmačiai; rankiniai, kišeniniai laikrodžiai, žadintuvai, chronometrai, dekoratyvinės sagės, saulės laikrodžiai, medaliai, statulėlės (brangiųjų metalų), cigarų ir cigarečių dėžutės ir žiebtuvėliai (brangiųjų metalų), peleninės (brangiųjų metalų), cigarečių dėžutės (brangiųjų metalų), raktų žiedai su pakabučiais“;

–        16 klasė: „Popierius ir kartonas (neapdirbtas, iš dalies apdirbtas arba raštinės reikmėms); spaudiniai; įrišimo medžiagos; fotonuotraukos; raštinės reikmenys; klijai raštinės arba buities reikmėms; dailininkų medžiagos; dažų teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga (išskyrus aparatus); dovanų vyniojimo popierius; popieriniai arba plastikiniai pakavimo maišeliai ir lakštai; spaustuvinis šriftas; spaustuvinės klišės, laikraščiai, knygos, žurnalai, periodiniai leidiniai“;

–        18 klasė: „Odos ir odų pakaitalai, jų gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; lagaminai, kelioniniai krepšiai; lietaus ir saulės skėčiai, kotai; botagai, pakinktai ir jų dalys“;

–        25 klasė: „Drabužiai, avalynė (išskyrus ortopedinę); galvos apdangalai; vairuotojų drabužiai; maudymosi kostiumai ir kepuraitės; vonios chalatai; beretės; darbiniai kombinezonai; triko; kepurės; auliniai; petnešos; apatinės kelnaitės; kepurės; diržai (drabužių); skaros; chalatai; megztiniai; skrybėlės; puskojinės; šliurės; futbolininko bateliai; slidinėjimo avalynė; sportinė avalynė; marškiniai; trumparankoviai marškiniai; pėdkelnės; vandens slidžių sporto kombinezonai; kostiumai; dviratininkų drabužiai; kaklaskarės; espadrilės; šalikai; gabardino drabužiai; liemenės; gimnastikos avalynė; lietpalčiai; apatiniai drabužiai; berankoviai marškinėliai; paltai; kelnės; šlepetės; milinės; striukės su gobtuvu; chalatai; puloveriai; pižamos; suknelės; chalatai; klumpės (avalynė); prijuostės (drabužiai); uniformos; švarkai, striukės; gimnastikos apranga; odiniai ar odos pakaitalų drabužiai; priekakčiai (galvos apdangalai)“;

–        28 klasė: „Žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto reikmenys (išskyrus drabužius, avalynę ir patiesalus); Kalėdų eglučių papuošalai; skraidyklės; žaidimų kamuolių kameros; oriniai pistoletai (žaislai); dirbtinis žūklės masalas; sprogstamosios kapsulės (žaislai); naminių gyvūnėlių žaislai; žaidimo žiedai; Kalėdų eglučių papuošalai (išskyrus iliuminacijas ir konditerijos gaminius); Kalėdų eglučių stovai; dirbtinės Kalėdų eglutės; šaudymo iš lanko reikmenys; šaudymo lankai; pokštų mažmožiai (niekučiai); sūpuoklės; žaidimų kamuoliai; beisbolo pirštinės; plaukimo baseinai (žaidimams); stacionariniai dviratiniai treniruokliai; biliardo rutuliai, lazdos, stalai; stiklo rutuliukai vaikų žaidimui; bobslėjus; žaidimo sviediniai; bokso pirštinės; rakečių stygos; meškerės; golfo lazdos; žaislinės kaukės; aitvarai; lėlių kambariai; arkliukai (sūpynės); taikiniai; konstrukciniai žaidimai; fizinių pratimų prietaisai; kriketo krepšeliai; golfo lazdos; golfo krepšiai (su ratukais ar be jų); ledo ritulio lazdos; gimnastikos reikmenys; šaškės; kauliukų žaidimai; diskai (mėtomieji); domino; šachmatai; ginklai; fechtavimosi pirštinės ir kaukės; alpinistų reikmenys; krūtinės treniravimo espanderiai; sportiniai tinklai; slidžių apkaustai; strėlės; fechtavimosi rapyros; žvejybos plūdės; kambarinio futbolo stalai; harpūniniai šautuvai (sporto reikmenys); golfo pirštinės; hanteliai; žuvų gaudymo kabliukai; barškučiai (žaislai); lošimo kortos; automatiniai ir elektroniniai žaidimai (išskyrus monetinius automatus ir sukurtus naudoti tik su televizijos imtuvu); madzianas (kiniškas žaidimas); marionetės; sumažinti transporto priemonių modeliai; plaukmenys; kimšti žaisliniai meškiukai; parasparniai; pačiūžos; riedučiai; žvejybos reikmenys; riedlentės; burlentės; banglentės; lėlės; apsauginės pagalvėlės (sportinių kostiumų dalys); antalkūniai, antkeliai ir blauzdikaulio apsaugos (sporto reikmenys); kėgliai; žaidimų raketės; slidės; vandens slidės; serfingo slidės; stalo žaidimai; stalo teniso stalai; toboganai (žaidimai); vilkeliai (žaislai); rogutės (sporto reikmenys); tramplynai (sporto įrenginiai); paspirtukai; žaislinės transporto priemonės; plunksninukai (badmintono kamuoliukai); lėlių drabužiai; lošimo kortos“;

–        38 klasė: „Telekomunikacijos; duomenų, garso ir vaizdų perdavimas telefonu, per kompiuterių terminalus, internetu ar intranetu, taip pat satelitais ir elektroniniu paštu; kompiuteriais arba telekomunikacijų įrenginiais ar priemonėmis apdorotų duomenų, signalų, vaizdų ir informacijos apdorojimas, stebėsena, siuntimas ir priėmimas; duomenų ir vaizdo bazėse esančios informacijos perdavimas; elektroninės žiniasklaidos paslaugos, spaudos ir naujienų agentūros paslaugos; ryšiai per pluoštinius optinius tinklus; radijo komunikacijos, telegrafo paslaugos, telefono ir mobiliojo telefono paslaugos; televizijos programos; radijo programos; televizijos transliavimas, skubūs pranešimai; radijo transliavimas; palydovinis perdavimas; telematika; kabelinės televizijos transliavimas“;

–        41 klasė: „Švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; sporto varžybų tvarkaraščių sudarymas, sporto varžybų ir prizų įteikimo organizavimas, pramoginių ir sporto klubų paslaugos, televizijos ir radijo pramoginės laidos, sporto įrenginių eksploatavimo paslaugos, laisvalaikio ir pramogų parkų eksploatavimas; knygų, periodinių leidinių, laikraščių ir žurnalų leidyba, televizijos ir radijo programų rengimas, sportinės įrangos nuoma (išskyrus transporto priemones); konferencijų ir seminarų organizavimas ir vedimas; gimnastikos mokymas, atrakcionų parkai, šviečiamųjų ar poilsinių konkursų rengimas, pramoginių rodinių (šou) kūrimas, sporto stovyklų paslaugos, filmų kūrimas, stadionų įrenginių nuoma“.

7        Protestas buvo grindžiamas motyvais, nurodytais Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 8 straipsnio 5 dalis).

8        2010 m. gegužės 19 d. Protestų skyrius atmetė visą protestą. Jo nuomone, žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės ir paslaugos iš dalies sutampa, o iš dalies skiriasi. Patys žymenys vizualiai ir fonetiškai skiriasi, o konceptualiai – daliai atitinkamos visuomenės – šiek tiek panašūs. Kadangi vertinant visapusiškai žymenys skirtingi, nėra tikimybės, kad jie bus supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Dėl motyvo, susijusio su ankstesnio prekių ženklo geru vardu, jis pažymėjo, kad žymenys yra skirtingi, todėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis netaikytina.

9        2010 m. liepos 15 d. įstojusi į bylą šalis, vadovaudamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė apeliaciją VRDT dėl Protestų skyriaus sprendimo.

10      2011 m. gegužės 26 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba iš dalies patenkino apeliaciją, t. y. dėl 16 klasės prekių, o iš dalies atmetė, būtent – dėl 21 ir 24 klasės prekių. Konkrečiai ji nusprendė:

–        atitinkama visuomenė yra plačioji visuomenė Europos Sąjungoje (ginčijamo sprendimo 12 punktas);

–        dėl prekių palyginimo Apeliacinė taryba pritarė Protestų skyriaus vertinimui, kurio šalys neginčijo. Ji nusprendė, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos 16 klasės prekės yra tapačios ankstesniu prekių ženklu žymimoms tos pačios klasės prekėms, o 21 ir 24 klasių prekės – skiriasi nuo ankstesniu prekių ženklu žymimų prekių (ginčijamo sprendimo 13–16 punktai);

–        dėl žymenų palyginimo, kiek tai susiję su jų vizualiniu ir fonetiniu palyginimu, Apeliacinė taryba pritarė Protestų skyriaus argumentams, jog žymenys vizualiai ir fonetiškai skiriasi (ginčijamo sprendimo 18 punktas). Dėl konceptualaus palyginimo, skirtingai nei Protestų skyrius, Apeliacinė taryba priėjo prie išvados, kad konceptualiai jie yra tapatūs „arba bent jau“ labai panašūs (ginčijamo sprendimo 22 punktas);

–        atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad yra tikimybė supainioti arba susieti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, kiek tai susiję su tapačiomis prekėmis, t. y. 16 klasės prekėmis, ir nėra tikimybės supainioti, kiek tai susiję su skirtingomis, 21 ir 24 klasių prekėmis (ginčijamo sprendimo 23–32 punktai);

–        dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies Apeliacinė taryba nutarė, kad nėra reikalo jos nagrinėti (ginčijamo sprendimo 33 punktas).

 Šalių reikalavimai

11      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su 16 klasės prekėmis,

–        priteisti iš VRDT arba prireikus iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.

12      Be to, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 3 dalį pateiktame dublike ieškovė Bendrojo Teismo prašo „atmesti [įstojusios į bylą šalies] atsakymą į ieškinį“, pateiktą pagal šio procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį.

13      VRDT Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti visą ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

14      Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti visą ieškinį,

–        panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek juo atmestas jos protestas dėl prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų 21 ir 24 klasių prekių,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant būtinąsias Apeliacinėje taryboje jos patirtas išlaidas.

 Dėl teisės

 Pirminiai svarstymai

15      Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Be to, grįsdama pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 pastraipą pateiktą prašymą, įstojusi į bylą šalis nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies, 64 straipsnio 1 dalies ir 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

 Dėl vienintelio ieškovės nurodyto pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

16      Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

17      Iš esmės ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos išvadą, jog yra tikimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, kiek tai susiję su 16 klasės prekėmis. Konkrečiai ji nesutinka su Apeliacinės tarybos ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog konceptualiai ir vertinant visapusiškai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs.

18      VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija pateikto pagrindo pagrįstumą ir nurodo, jog yra tikimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, kiek tai susiję su tapačiomis 16 klasės prekėmis.

19      Bendrasis Teismas primena, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.

20      Kaip pripažinta nusistovėjusioje teismų praktikoje, galimybę supainioti, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos buvo pagamintos ar suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Galimybė supainioti turi būti įvertinta visapusiškai, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiu atveju reikšmingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRTD – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30–33 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

21      Taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, galimybė supainioti suponuoja, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tapatūs arba panašūs ir kad prekės ar paslaugos, kurioms jie skirti, yra tapačios arba panašios. Šios sąlygos yra kumuliacinės (žr. 2009 m. sausio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Commercy prieš VRDT – easyGroup IP Licencing (easyHotel), T‑316/07, Rink. p. II‑43, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

22      Galimybės suklaidinti atitinkamą visuomenę vertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių ir turi būti atliekamas visapusiškai, atsižvelgiant į visus konkrečiu atveju reikšmingus veiksnius. Šis visapusiškas galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C‑334/05 P, Rink. p. I‑4529, 34 ir 35 punktus ir 2009 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aceites del Sur‑Coosur prieš Koipe, C‑498/07 P, Rink. p. I‑7371, 59 ir 60 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką). Be to, šis visapusiškas vertinimas reiškia, kad tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, yra tam tikra tarpusavio priklausomybė, t. y. kad mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (2008 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ferrero Deutschland prieš VRDT, C‑108/07 P, neskelbiamo Rinkinyje, 44 ir 45 punktus ir šio sprendimo 21 punkte minėto Sprendimo easyHotel 41 punktą).

 Dėl atitinkamos visuomenės

23      Kaip pripažinta teismų praktikoje, visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į vidutinį atitinkamų prekių ar paslaugų kategorijos vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Reikia atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad vidutinio vartotojo pastabumo lygis gali kisti pagal nagrinėjamą prekių ar paslaugų kategoriją (žr. 2007 m. vasario 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mundipharma prieš VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, Rink. p. II‑449, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

24      Šiuo atžvilgiu ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą apibrėžus atitinkamos visuomenės pastabumo lygį kaip žemesnį nei įprastas, nors turėjo pripažinti, kad jis – įprastas.

25      Reikia konstatuoti, kaip nurodo VRDT ir įstojusi į bylą šalis, kad šis kaltinimas paremtas ieškovės klaidingu ginčijamo sprendimo aiškinimu.

26      Iš tiesų, ginčijamo sprendimo 12 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad atitinkamą visuomenę 16, 21 ir 24 klasių prekių atveju sudaro vidutiniai – pakankamai informuoti, protingai pastabūs ir nuovokūs – vartotojai, o tam tikros prekės, t. y. 16 klasės „dailininkų medžiagos“, taip pat 21 klasės „šepečių medžiagos“ ir „neapdirbtas arba iš dalies apdirbtas stiklas“, skirtos ir profesionalams. Toliau ji konstatavo, kad tuo atveju, kai atitinkamą visuomenę sudaro ir vidutiniai vartotojai, ir profesionalai, galimybę supainioti reikia vertinti pagal tą visuomenės dalį, kurios pastabumo lygis mažesnis, t. y. pagal vidutinius Sąjungos vartotojus, o ne profesionalus, kaip pripažįstama ir teismų praktikoje (2011 m. vasario 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Yorma’s prieš VRDT – Norma Lebensmittelfilialbetrieb (YORMA’S), T‑213/09, neskelbiamo Rinkinyje, 25 punktas).

27      Vadinasi, Apeliacinė taryba iš tiesų – ir teisingai – nusprendė, kad atitinkamą visuomenę nagrinėjamu atveju sudaro vidutiniai Sąjungos vartotojai, kurie yra pakankamai informuoti, protingai pastabūs ir nuovokūs. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, ji rėmėsi įprasto pastabumo lygio visuomene.

28      Todėl reikia konstatuoti, kad Apeliacinės tarybos vertinimas, susijęs su atitinkama visuomene ir jos pastabumo lygiu, nėra klaidingas.

 Dėl prekių palyginimo

29      Kaip pripažinta nusistovėjusioje teismų praktikoje, siekiant įvertinti nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumą, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus ryšį tarp šių prekių ar paslaugų apibūdinančius veiksnius. Tarp šių veiksnių pirmiausia yra jų pobūdis, paskirtis, naudojimas ir konkurencinis ar papildomasis pobūdis. Galima atsižvelgti ir į kitus veiksnius, kaip antai atitinkamų prekių platinimo būdai (žr. 2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo El Corte Inglès prieš VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T‑443/05, Rink. p. II‑2579, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

30      Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba pritarė Protestų skyriaus vertinimui dėl žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių palyginimo, kurio, beje, šalys neginčijo. Remiantis šiuo vertinimu, žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimos 16 klasės prekės yra tapačios, o 21 ir 24 klasių prekės – skiriasi (ginčijamo sprendimo 13–16 punktai).

31      Šioje byloje Apeliacinės tarybos išvadų dėl prekių palyginimo, ypač kiek jis susiję su nagrinėjamomis 16 klasės prekėmis, šalys neginčija. Be to, kadangi joks bylos medžiagos elementas nesuteikia pagrindo suabejoti šiuo vertinimu, reikia jam pritarti.

 Dėl žymenų palyginimo

32      Teismų praktikoje pripažinta, kad du prekių ženklai yra panašūs, jeigu, atitinkamos visuomenės požiūriu jie tapatūs bent iš dalies vienu ar keliais svarbiais aspektais (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, Rink. p. II‑4335, 30 punktas; šis sprendimas patvirtintas 2004 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo nutartimi Matratzen Concord prieš VRDT, C‑3/03 P, Rink. p. I‑3657). Kaip konstatuota teismų praktikoje, reikšmingi yra vizualinis, audityvinis ir konceptualusis aspektai (1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C‑251/95, Rink. p. I‑6191, 23 punktas ir 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 25 punktas).

33      Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, pirmiausia atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę. Šiuo atžvilgiu vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. šio sprendimo 22 punkte minėto Sprendimo VRDT prieš Shaker 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

34      Nagrinėjamu atveju, pritardama Protestų skyriaus samprotavimams, Apeliacinė taryba žymenis, dėl kurių kilo ginčas, įvertino kaip vizualiai ir fonetiškai skirtingus (ginčijamo sprendimo 18 punktas). Vis dėlto, jos nuomone, konceptualiai žymenys yra tapatūs arba bent jau labai panašūs (ginčijamo sprendimo 22 punktas). Žodžiai „golden“ ir „balls“ priskirtini baziniam anglų kalbos žodynui, juos žino didelė atitinkamos visuomenės dalis ir ji juos supras kaip reiškiančius „ballon doré“ (auksinis kamuolys) arba „ballon d’or“ (aukso kamuolys) ar „en or“ (iš aukso) (ginčijamo sprendimo 21 punktas).

35      Ieškovė patvirtina, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nėra vizualiai arba fonetiškai panašūs, tačiau ginčija konceptualų jų panašumą, kurį ginčijamame sprendime konstatavo Apeliacinė taryba. Pasak ieškovės, net mažiausiai pastabus ar informuotas asmuo prašomą įregistruoti prekių ženklą suvoktų kaip anglišką, o ankstesnį prekių ženklą – kaip prancūzišką. Šis esminis skirtumas užtikrina, kad jokiomis aplinkybėmis vienas prekių ženklas niekuomet negalėtų būti supainiotas su kitu. Be to, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nėra nei vienas kito transliteracija, nei tikslus vertimas. Visų pirma, anglų kalbos žodis „balls“ pavartotas daugiskaita ir leidžia manyti, kad yra daug kamuolių, o prancūzų kalbos žodis „ballon“ pavartotas vienaskaita ir reiškia, kad yra vienas kamuolys. Be to, prancūzų kalbos žodis „ballon“, kuris taip pat gali reikšti ir „dirigeable“ (oro balioną), nėra visiškas angliško žodžio „ball“ atitikmuo ir žymenys nėra tapatūs. Galiausiai ankstesnis prekių ženklas BALLON D’OR į anglų kalbą galėtų būti verčiamas „balloon of gold“ arba „ball of gold“, o ne „golden ball“.

36      VRDT ir įstojusi į bylą šalis neginčija vizualių ir fonetinių žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų, bet tvirtina, kitaip nei ieškovė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai yra tapatūs arba beveik tapatūs, o vertinant visapusiškai – panašūs.

37      Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Apeliacinės tarybos vertinimas dėl vizualaus ir fonetinio žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo, kurio, beje, šalys neginčija, teisingas.

38      Iš tiesų, vizualiai žymenims, dėl kurių kilo ginčas, bendrai būdinga tik raidžių grupė „ball“, esanti ankstesnio žymens pradžioje ir prašomo įregistruoti prekių ženklo žymens gale. Kita šių žymenų dalis skiriasi. Be raidžių grupės „ball“, ankstesniame prekių ženkle yra raidės „on“ ir žymens gale elementas „d’or“, o prašomas įregistruoti prekių ženklas prasideda elementu „golden“ ir baigiasi raide „s“. Vadinasi, apskritai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vizualiai skirtingi.

39      Fonetiškai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skirtingose kalbose tariami visiškai skirtingai, todėl yra skirtingi.

40      Vadinasi, reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai ir fonetiškai yra skirtingi.

41      Toliau, kiek tai susiję su Apeliacinės tarybos vertinimu, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai tapatūs arba bent jau labai panašūs, Bendrasis Teismas pirmiausia pažymi, kad, be abejo, vertinant objektyviai ir neatsižvelgiant į kelis smulkius skirtumus (žr. 47 punktą), šie žymenys iš principo perteikia tą patį semantinį turinį arba tą pačią mintį, t. y. aukso spalvos (auksinį) balioną arba kamuolį. Šiuo klausimu konstatuotina, kad per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo prašymą ieškovė negalėjo pateikti kitokio žodžių junginio „ballon d’or“ vertimo į anglų kalbą angliškoje spaudoje pavyzdžio kaip tik „golden ball“.

42      Vis dėlto, konceptualų panašumą vertinant atitinkamos visuomenės, ypač vidutinių anglakalbių ir prancūzakalbių jos narių, požiūriu, reikia deramai atsižvelgti į tai, kad ankstesnis prekių ženklas yra prancūzų kalbos, o prašomas įregistruoti prekių ženklas – anglų, todėl žymenys, dėl kurių kilo ginčas, skiriasi dėl kalbos, sudarančios prielaidas atitinkamam jų konceptualiam supratimui.

43      Šiuo atžvilgiu, priešingai, nei leidžia suprasti ieškovė, žymenų kalbos skirtumų negali automatiškai pakakti, kad būtų pašalinta konceptualaus panašumo atitinkamų vartotojų požiūriu tikimybė. Vis dėlto toks skirtumas – kiek tam reikalinga vartotojui atlikti vertimą – gali atitinkamai visuomenei daugiau ar mažiau kliudyti, atsižvelgiant, be kita ko, į atitinkamos visuomenės kalbų žinias, atitinkamų kalbų ir pačių aptariamuose žymenyse vartojamų žodžių giminingumą, iš karto konceptualiai juos susieti (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Oetker Nahrungsmittel prieš VRDT – Bonfait (Buonfatti), T‑471/09, neskelbiamo Rinkinyje, 82 punktą ir 2012 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo sprendimo Serrano Aranda prieš VRDT – Burg Groep (LE LANCIER), T‑265/09, 66 punktą).

44      Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad atitinkama visuomenė, t. y. plačioji Sąjungos visuomenė, visų pirma – prancūzakalbė, kuri supranta ankstesnį prekių ženklą sudarančius prancūzų kalbos žodžius „ballon d’or“, iš karto supras prašomo įregistruoti prekių ženklo, kurį sudaro žodžiai „golden“ ir „balls“, reikšmę.

45      Iš tiesų, net pripažinus, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, jog žodžiai „golden“ ir „ball“ priskirtini baziniam anglų kalbos žodynui ir todėl juos supranta vidutinis vartotojas, įskaitant vidutinį prancūzakalbį vartotoją, tai nereiškia, kad šis vartotojas, kurio anglų kalbos žinos paprastai yra paviršutiniškos, ko šalys neginčija, šių žodžių junginį „golden balls“ spontaniškai supras kaip ankstesnį prekių ženklą sudarančio prancūzų kalbos žodžių junginio „ballon d’or“ vertimą į anglų kalbą.

46      Šiuo klausimu atkreiptinas dėmesys į žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus, verčiančius abejoti išvada dėl konceptualaus susiejimo iš karto.

47      Pirma, dėl ieškovės teiginio, jog žymuo GOLDEN BALLS nėra tikslus žymens BALLON D’OR vertimas, nes prancūzų kalbos žodis „ballon“ nevisiškai atitinka anglų kalbos žodį „ball“, o prancūzų kalbos žodžių junginys „ballon d’or“ į anglų kalbą teisingai verstinas veikiau kaip „gold ball“ arba „ball of gold“, o ne „golden ball“, reikia manyti, kaip VRDT ir įstojusi į bylą šalis, kad šie vertimo netikslumai, net jeigu jų būtų, neturi reikšmės, nes tokios kalbos subtilybės liktų nepastebėtos atitinkamos visuomenės, ypač prancūzakalbio vartotojo, kurio anglų kalbos žinios ribotos. Vis dėlto, kitaip, nei įvertino Apeliacinė taryba, Bendrasis Teismas mano, jog to negalima pasakyti kalbant apie aplinkybę, jog žymuo GOLDEN BALLS skiriasi nuo BALLON D’OR dėl daugiskaitos vartojimo. Tai yra gan bazinis gramatikos aspektas, kurį žinoti ir suprasti gali ir prancūzakalbė visuomenė, juo labiau kad, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, anglų kalboje žodžių daugiskaita sudaroma lygiai taip pat kaip prancūzų. Todėl vidutinis, visų pirma – prancūzakalbis, vartotojas, kurio, kaip tvirtina VRDT ir įstojusi į bylą šalis, anglų kalbos žinios yra ribotos, bet pakankamos, kad suprastų žodžius „golden“ ir „balls“, taip pat atkreips dėmesį į daugiskaitos vartojimą.

48      Antra, atkreiptinas dėmesys į skirtingą elementų „golden“ ir „d’or“ padėtį: pirmasis – žymens pradžioje, o kitas – gale; taip pat į aiškiai skirtingą anglų kalbos žodžio „gold“, nurodomo pirmuoju elementu, ir prancūzų kalbos žodžio „or“, nurodomo antruoju elementu, kilmę. Nors dėl šių skirtumų šio angliško žodžio vertimas į prancūzų kalbą, o prancūziškojo – į anglų, pasunkėja tik labai nedaug, tiek prancūzakalbiam vartotojui, tiek vidutiniškai pastabiam anglakalbiam vartotojui jie gali kliudyti spontaniškai suprasti paslėptą žymenų, dėl kurių kilo ginčas, prasmę.

49      Taigi net tariant, kad prancūzakalbiai vartotojai iš principo turi pakankamai anglų kalbos žinių, kad suprastų žodžių junginio „golden balls“ prasmę, ir nepaisydami to, kad tai paprastas kasdienio vartojimo prekių pirkimo sandoris, pirmiausia išverčia žymenį, kad susietų jį su užslėpta prekių ženklo BALLON D’OR prasme, atrodo mažai tikėtina, kad tokios analizės rezultatas spontaniškai atsirastų konkretaus vidutinio vartotojo sąmonėje (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 43 punkte minėto Sprendimo Buonfatti 82 punktą).

50      Todėl reikia daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba neteisingai nusprendė, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai labai panašūs. Atitinkamai visuomenei, visų pirma vidutiniškai informuotai ir pastabiai prancūzakalbei visuomenei, šie žymenys daugių daugiausiai yra konceptualiai šiek tiek panašūs arba net labai nedaug panašūs.

51      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju tarp aptariamų žymenų nėra jokio vizualaus ar fonetinio panašumo ir yra labai nedidelis konceptualus panašumas, reikalaujantis iš pradžių atlikti vertimą.

52      Taigi reikia visapusiškai įvertinti, ar šiuo atveju šio konceptualaus panašumo pakanka, kad atsirastų galimybė supainioti, kaip nusprendė Apeliacinė taryba (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Osotspa prieš VRDT – Distribution & Marketing (Hai), T‑33/03, Rink. p. II‑763, 62 punktą ir 2012 m. birželio 13d. Bendrojo Teismo sprendimo Organismos Kypriakis Galaktokomikis Viomichanias prieš VRDT – Garmo (HELLIM), T‑534/10, 43 punktą).

 Dėl visapusiško galimybės supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, vertinimo

53      Pirma, primintina, kad, kaip pripažinta nusistovėjusioje teismų praktikoje, kuo ryškesnį skiriamąjį požymį turi ankstesnis prekių ženklas, tuo didesnė yra tikimybė supainioti. Taigi negalima atmesti tikimybės, kad konceptualus panašumas, atsirandantis dėl to, kad dviejuose prekių ženkluose yra žymenų, kurių semantinis turinys sutampa, gali lemti galimybę supainioti tokiu atveju, kai ankstesnis prekių ženklas pats savaime arba dėl jo žinomumo rinkoje turi ypatingą skiriamąjį požymį (šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo SABEL 24 punktas ir 2004 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Koubi prieš VRDT – Flabesa (CONFORFLEX), T‑10/03, Rink. p. II‑719, 50 punktas; žr. šio sprendimo 56 punkte minėto Sprendimo Hai 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

54      Antra, kaip pripažinta šioje teismų praktikoje, vis dėlto vien konceptualaus prekių ženklų panašumo nepakanka, kad atsirastų galimybė supainioti tokiomis aplinkybėmis, kai ankstesnis prekių ženklas nėra itin plačiai žinomas ir yra sudarytas iš žymens, kuriame nedaug išgalvotų elementų (šio sprendimo 32 punkte minėto Sprendimo SABEL 25 punktas ir šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo Hai 55 punktas).

55      Ginčijamo sprendimo 31 ir 32 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad nagrinėjamų prekių panašumas kartu su konceptualiu tapatumu arba dideliu panašumu gali kompensuoti vizualinius ir fonetinius nepanašumus, todėl yra tikimybė supainioti ar susieti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, žymenis, dėl kurių kilo ginčas, kiek tai susiję su tapačiomis prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimomis 16 klasės prekėmis. Šiuo klausimu, nors ir pažymėjusi, kad įstojusi į bylą šalis pateikė mažų mažiausiai įspūdingą kiekį dokumentų, skirtų prekių ženklo BALLON D’OR geram vardui „sporto varžybų“ srityje įrodyti, Apeliacinė taryba nustatė, kad analizuojant galimybę supainioti, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, į prekių ženklo gerą vardą ir vėliau į skiriamąjį požymį atsižvelgiama tik kai šis geras vardas įrodytas nagrinėjamų prekių atžvilgiu (ginčijamo sprendimo 27 ir 28 punktai).

56      Ieškovė nesutinka, kad yra galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas. Konkrečiai ji remiasi įprastu ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu 16 klasės prekių atžvilgiu ir ginčija konceptualų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumą ar didelį panašumą.

57      VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus. Be to, įstojusi į bylą šalis nurodo ankstesnio prekių ženklo stiprų skiriamąjį požymį ir gerą vardą.

58      Dėl visapusiško galimybės supainioti vertinimo Bendrasis Teismas pirmiausia pažymi, kaip nuspręsta 50 ir 51 punktuose, kad nagrinėjami žymenys nėra konceptualiai tapatūs arba labai panašūs, bet daugių daugiausiai konceptualiai šiek tiek panašūs. Taigi, priešingai, nei ginčijamo sprendimo 31 punkte nusprendė Apeliacinė taryba, reikia pažymėti, kad, net atsižvelgiant į aptariamų prekių tapatumą, šio nedidelio – ar net labai nedidelio – konceptualaus panašumo, reikalaujančio iš pradžių atlikti vertimą, negali pakakti, kad būtų kompensuoti esami vizualiniai ir fonetiniai nepanašumai.

59      Atsižvelgiant į šį kontekstą, žinoma, iš 53 ir 54 punktuose primintos nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad negalima atmesti tikimybės, jog dėl paprasto konceptualaus dviejų prekių ženklų panašumo gali atsirasti galimybė supainioti tuo atveju, kai prekės panašios, bet su sąlyga, kad ankstesnis prekių ženklas turi ryškų skiriamąjį požymį. Vis dėlto pakanka konstatuoti, kad toks ypatingas prekių ženklo BALLON D’OR skiriamasis požymis nagrinėjamu atveju neįrodytas, kiek tai susiję su atitinkamomis prekėmis. Be to, net darant prielaidą, kad šis prekių ženklas turi ryškų skiriamąjį požymį, ir atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių tapatumą, šios bylos aplinkybėmis labai nedidelio konceptualaus panašumo, dėl kurio reikia iš pradžių atlikti vertimą, negali savaime pakakti, kad atsirastų galimybė suklaidinti visuomenę (šio sprendimo 52 punkte minėto Sprendimo Hai 61, 64 ir 65 punktai).

60      Taigi reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba neteisingai padarė išvadą, jog yra galimybė suklaidinti atitinkamą visuomenę, kiek tai susiję su žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, žymimomis tapačiomis 16 klasės prekėmis. Iš tikrųjų, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, dėl skirtingų kalbų akivaizdžiai atskiriami, todėl vidutinis vartotojas, kaip pažymėta šio sprendimo 44–48 punktuose, jų nesieja iš karto, nepradėjęs intelektualaus proceso – vertimo (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo Buonfatti 87 punktą).

61      Todėl darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jo rezoliucinės dalies pirmu punktu panaikintas Protestų skyriaus sprendimas ir patenkintas protestas dėl prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų 16 klasės prekių, nes pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

 Dėl įstojusios į bylą šalies nurodomo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies, 64 straipsnio 1 dalies ir 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu

62      Įstojusi į bylą šalis pateikė prašymą, pagrįstą Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalimi.

63      Grįsdama savo prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jo rezoliucinės dalies antrame punkte atmestas protestas dėl prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimų 21 ir 24 klasių prekių, įstojusi į bylą šalis iš esmės remiasi atskiru pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies, 64 straipsnio 1 dalies ir 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Pasak jos, Apeliacinė taryba turėjo įvertinti pagrindą, susijusį su šio reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu, kiek tai susiję su 21 ir 24 klasių prekėmis. Tai yra esminis procedūrinio reikalavimo pažeidimas ir teisės klaida.

64      Ieškovė ginčija įstojusios į bylą šalies argumentus. Jos nuomone, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad nėra būtina priimti sprendimo dėl įstojusios į bylą šalies pateikto argumento, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi, nes jis akivaizdžiai nepagrįstas.

65      VRDT, nepasinaudojusi galimybe remiantis Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalimi pateikti rašytinį pareiškimą, kad galėtų atsakyti į reikalavimus ir pagrindus, kuriuos įstojusios į bylą šalis pirma nurodė savo atsakyme į ieškinį, per teismo posėdį iš esmės pripažino, jog tai, kad Apeliacinė taryba nepriėmė sprendimo dėl pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu, yra esminis procedūrinio reikalavimo pažeidimas.

66      Bendrasis Teismas konstatuoja, kad pateikdama prašymą atmesti ieškovės ieškinį ir panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atmestas įstojusios į bylą šalies protestas dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos 21 ir 24 klasių prekėms, įstojusi į bylą šalis pasinaudojo galimybe, jai suteikta Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalimi, atsakyme į ieškinį suformuluoti reikalavimus, kuriais siekiama panaikinti ginčijamą sprendimą dėl ieškinyje nenurodytų aspektų (šiuo klausimu žr. 2006 m. vasario 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Royal County of Berkshire Polo Club prieš VRDT – Polo/Lauren (ROYAL COUNTY OF BERKSHIRE POLO CLUB), T‑214/04, Rink. p. II‑239, 50 punktą).

67      Nurodydama šiuo pagrindu Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies, 64 straipsnio 1 dalies ir 76 straipsnio 1 dalies pažeidimą, įstojusi į bylą šalis ginčija ginčijamo sprendimo teisėtumą dėl to, kad Apeliacinė taryba neišanalizavo protesto motyvo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

68      Šioje byloje, kitaip nei Protestų skyrius, Apeliacinė taryba nusprendė, kad vertinant visapusiškai žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs, ir padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą yra galimybė supainioti, kiek tai susiję su tapačiomis 16 klasės prekėmis. Atsižvelgdama į šią išvadą ji nusprendė, kad nebūtina nagrinėti įstojusios į bylą šalies nurodytų pagrindų remiantis Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalimi (ginčijamo sprendimo 33 punktas), nepaisant to, kad ginčo dalykas taip pat buvo ir skirtingos prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos 21 bei 24 klasių prekės, kurioms negalioja vertinimas dėl galimybės supainioti, susijusios su 16 klasės prekėmis, kurios pripažintos tapačiomis.

69      Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, „[i]šnagrinėjusi apeliacijos leistinumą [išnagrinėjusi apeliaciją iš esmės], Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacijos“. Apeliacinė taryba turi iš naujo išsamiai išnagrinėti protestą iš esmės, tiek dėl teisės, tiek dėl faktų (2007 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Kaul, C‑29/05 P, Rink. p. I‑2213, 57 punktas ir 2007 m. kovo 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sigla prieš VRDT – Elleni Holding (VIPS), T‑215/03, Rink. p. II‑711, 96 punktas). Teismų praktikoje pripažinta, kad ši pareiga išnagrinėti apeliaciją iš esmės turi būti suprantama taip, kad Apeliacinė taryba privalo priimti sprendimą dėl kiekvieno reikalavimo ir dėl visos jo apimties ir arba jį patenkinti, arba atmesti kaip nepriimtiną, arba atmesti dėl esmės. Šios pareigos nesilaikymas yra esminis procedūrinio reikalavimo pažeidimas, jeigu jis gali turėti įtakos Apeliacinės tarybos sprendimo turiniui (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Ergo Versicherungsgruppe prieš VRDT – DeguDent (ERGO), T‑382/09, neskelbiamo Rinkinyje, 15 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

70      Vis dėlto šiuo atveju reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, jog žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumas ar panašumas yra viena iš trijų kumuliatyvių šio straipsnio taikymo sąlygų (šiuo klausimu žr. 2005 m. gegužės 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Spa Monopole prieš VRDT – Spa‑Finders Travel Arrangements (SPA‑FINDERS), T‑67/04, Rink. p. II‑1825, 30 punktą).

71      Taip pat reikia priminti, jog iš teismų praktikos matyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje numatyta žala, jeigu ji padaroma, kyla dėl tam tikro prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnio, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė šiuos prekių ženklus susieja, t. y. nustato tarp jų ryšį (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Intel Corporation, C‑252/07, Rink. p. I‑8823, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

72      Vis dėlto, atsižvelgiant į šio sprendimo 41–51 punktuose pateiktą vertinimą, reikia konstatuoti, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, neturi reikiamo panašumo, dėl kurio būtų taikoma Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalis. Taigi, net jeigu būtų išnagrinėjusi įstojusios į bylą šalies pagrindą, susijusį su šios nuostatos pažeidimu, Apeliacinė taryba bet kuriuo atveju būtų turėjusi atmesti protestą dėl 21 ir 24 klasių prekių.

73      Vadinasi, protestas bet kuriuo atveju turėjo būti atmestas visas tiek dėl to, kad nėra galimybės supainioti pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, tiek dėl to, kad nėra galimybės susieti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalį.

74      Tokiomis aplinkybėmis, net manant, kad Apeliacinė taryba klaidingai nepriėmė sprendimo dėl pagrindo, susijusios su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu, kiek tai susiję su prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimomis 21 bei 24 klasių prekėmis, nereikia panaikinti ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies antro punkto, nes konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis ši klaida negalėjo turėti įtakos šiam ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies punktui (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Alitalia prieš Komisiją, T‑301/01, Rink. p. II‑1753, 307 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

75      Todėl įstojusios į bylą šalies pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies, 64 straipsnio 1 dalies ir 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nurodytas grindžiant prašymą iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimomis 21 bei 24 klasių prekėmis, turi būti atmestas kaip neveiksmingas. Vadinasi, įstojusios į bylą šalies prašymas dėl panaikinimo turi būti atmestas.

76      Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad reikia panaikinti tik pirmą ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies punktą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

77      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė.

78      Kadangi, pirma, VRDT bylą pralaimėjo, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus. Antra, reikia nuspręsti, kad įstojusi į bylą šalis, kurios prašymas dėl panaikinimo, pateiktas remiantis Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalimi, nepatenkintas, turi padengi savo pačios bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės dėl šio prašymo patirtas išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2011 m. gegužės 26 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1310/2010‑1) rezoliucinės dalies pirmą punktą.

2.      Atmesti Intra‑Presse prašymą dėl paikinimo.

3.      Nurodyti VRDT padengti, be savo pačios išlaidų, Golden Balls Ltd patirtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus pastarosios išlaidas, susijusias su prašymu dėl panaikinimo, pateiktu remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalimi.

4.      Nurodyti Intra‑Presse padengti, be savo pačios išlaidų, Golden Balls Ltd patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu dėl panaikinimo, pateiktu remiantis Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalimi.

Azizi

Frimodt Nielsen

Kancheva

Paskelbta 2013 m. rugsėjo 16 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.