Language of document : ECLI:EU:T:2013:451

Byla T‑333/10

Animal Trading Company (ATC) BV ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Deliktinė atsakomybė – Su gyvūnų sveikata susiję reikalavimai – Apsaugos priemonės susidarius krizinei situacijai – Apsaugos priemonės, kurių imtasi dėl labai patogeniško paukščių gripo tam tikrose trečiosiose šalyse – Draudimas importuoti sugautus laukinius paukščius – Pakankamai rimtas teisės normų, suteikiančių teises privatiems asmenims, pažeidimas – Akivaizdus ir rimtas diskrecijos ribų nepaisymas – Direktyvos 91/496/EB ir 92/65/EB – Atsargumo principas – Rūpestingumo pareiga – Proporcingumas“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Žala – Priežastinis ryšys – Kumuliacinės sąlygos

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

2.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Pakankamai rimtas Sąjungos teisės pažeidimas – Ribota arba neegzistuojanti institucijos diskrecija priimant aktą – Būtinybė atsižvelgti į kontekstą

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

3.      Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Neteisėtumas – Pakankamai rimtas Sąjungos teisės pažeidimas – Veterinariniai ir zootechniniai patikrinimai, taikomi Bendrijos vidaus prekyboje gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais – Draudimas importuoti sugautus laukinius paukščius dėl didelio pavojaus gyvūnams arba žmonių sveikatai – Rūpestingumo ir motyvavimo pareigos pažeidimas

(EB 37 straipsnis; Tarybos direktyvos 91/496 18 straipsnio 1 dalis; Komisijos sprendimas 2005/760)

4.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas su gyvūnų sveikata susijusių reikalavimų srityje – Veterinariniai ir zootechniniai patikrinimai, taikomi Bendrijos vidaus prekyboje gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais – Apsaugos nuo didelio pavojaus gyvūnams arba žmonių sveikatai priemonės – Atsargumo principas – Komisijos diskrecija

(EB 3 straipsnio p punktas, 6 straipsnis, 152 straipsnio 1 dalis, 153 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 174 straipsnio 1 ir 2 dalys; Tarybos direktyvos 91/496 18 straipsnio 1 dalis)

5.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas su gyvūnų sveikata susijusių reikalavimų srityje – Veterinariniai ir zootechniniai patikrinimai, taikomi Bendrijos vidaus prekyboje gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais – Direktyva 91/496 – Apsaugos nuo labai patogeniško paukščių gripo priemonės – Didelė geografinė aprėptis nepaisant mokslinių įrodymų nebuvimo – Proporcingumo principo pažeidimas

(Tarybos direktyvos 91/496 18 straipsnio 1 dalis; Komisijos sprendimas 2005/760)

6.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas su gyvūnų sveikata susijusių reikalavimų srityje – Veterinariniai ir zootechniniai patikrinimai, taikomi Bendrijos vidaus prekyboje gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais – Komisijos atliktas reglamentuojančio pobūdžio nuostatų, kuriomis uždraudžiamas sugautų laukinių paukščių importas, priėmimas – Direktyvos 92/65 17 ir 18 straipsniai – Tinkamas teisinis pagrindas

(EB 37, 152 ir 174 straipsniai; Komisijos reglamentas Nr. 318/2007; Tarybos direktyvos 89/662 17 straipsnis ir Tarybos direktyvos 92/65 17 straipsnio 2 dalies b punktas, 3 dalies c punktas ir 4 dalies a punktas, 18 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnis)

7.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas su gyvūnų sveikata susijusių reikalavimų srityje – Veterinariniai ir zootechniniai patikrinimai, taikomi Bendrijos vidaus prekyboje gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais – Komisijos atliktas reglamentuojančio pobūdžio nuostatų, kuriomis uždraudžiamas sugautų laukinių paukščių importas, priėmimas – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas

(Komisijos reglamentas Nr. 318/2007; Tarybos direktyvos 92/65 1 straipsnio trečia pastraipa)

8.      Žemės ūkis – Teisės aktų derinimas su gyvūnų sveikata susijusių reikalavimų srityje – Veterinariniai ir zootechniniai patikrinimai, taikomi Bendrijos vidaus prekyboje gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais – Reglamentas Nr. 318/2007, nustatantis sugautų laukinių paukščių importo draudimą – Teisė į nuosavybę ir laisvė užsiimti ekonomine veikla – Bendruoju interesu pateisinami ribojimai

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsniai; Komisijos reglamentas Nr. 318/2007)

9.      Deliktinė atsakomybė – Atsakomybė už teisėtu aktu padarytą žalą – Sąjungos veiksmai norminimo srityje – Neįtraukimas – Ribos

(SESV 340 straipsnio antra pastraipa)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 61 punktą)

2.      Sąjungos deliktinės atsakomybės srityje tuo atveju, kai atitinkama institucija turi labai nedidelę diskreciją arba jos apskritai neturi, paprasčiausio Sąjungos teisės pažeidimo gali pakakti, kad būtų galima konstatuoti pakankamai akivaizdų teisės normos, kuria siekiama suteikti teises privatiems asmenims, pažeidimą. Tačiau visiškai nėra automatiškai atsirandančio ryšio tarp to, kad atitinkama institucija neturi diskrecijos, ir nusižengimo pripažinimo pakankamai akivaizdžiu Sąjungos teisės pažeidimu. Iš tiesų, nors atitinkamos institucijos diskrecijos apimtis turi lemiamą reikšmę, ji nėra išimtinis kriterijus. Sąjungos atsakomybė gali kilti tik konstatavus tokį pažeidimą, kokio analogiškomis aplinkybėmis įprastai rūpestingas ir atsargus administravimo subjektas nebūtų padaręs. Todėl Sąjungos teismas, iš pradžių nustatęs, ar atitinkama institucija turi diskreciją, turi atsižvelgti į reguliuotinos situacijos sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį ir tai, ar klaida padaryta tyčia arba yra nepateisinama.

(žr. 62, 63 punktus)

3.      Dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės už Sprendimo 2005/760 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu tam tikrose trečiosiose šalyse, taikomų nelaisvėje laikomų paukščių importui, priėmimą nurodytina, kad galimas pakankamai akivaizdus atitinkamų teisės normų pažeidimas turi būti grindžiamas aiškiu ir rimtu didelės diskrecijos, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas turi įgyvendindamas bendros žemės ūkio politikos srityje pagal EB 37 straipsnį turimą kompetenciją, ribų nepaisymu. Iš tiesų šios diskrecinės galios įgyvendinimas reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas turi iš anksto numatyti ir įvertinti sudėtingus ir neapibrėžtus ekologinius, mokslinius, techninius ir ekonominius pokyčius.

Šiuo atžvilgiu pasinaudojusi diskrecija, turima pagal Direktyvos 91/496, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus, 18 straipsnio 1 dalį, ir priėmusi Sprendimą 2005/760, tačiau nenurodžiusi motyvų ir konkrečios faktinės bei pakankamai moksliškai pagrįstos informacijos, galinčios pateisinti bendrą požiūrį, kuriuo vadovautasi priimant šį sprendimą, visų pirma kuo išsamesnio mokslinio rizikos įvertinimo, Komisija pažeidė jai tenkančią rūpestingumo pareigą, taigi ir privatiems asmenims teises suteikiančią teisės normą, pasielgdama taip, kaip rūpestinga institucija nebūtų pasielgusi tapačiomis aplinkybėmis. Šis rūpestingumo principo pažeidimas laikytinas pakankamai akivaizdžiu, kad užtrauktų Sąjungos deliktinę atsakomybę už neteisėtą Sprendimo 2005/760 priėmimą.

(žr. 64, 84, 91, 93 punktus)

4.      Atsargumo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuriuo atitinkamos valdžios institucijos, vykdydamos atitinkamais teisės aktais joms suteiktą kompetenciją, įpareigojamos imtis priemonių, tinkamų užkirsti kelią tam tikriems visuomenės sveikatai, saugumui ir aplinkai galintiems kilti pavojams, ir šių interesų apsaugos reikalavimams teikti pirmenybę prieš ekonominius interesus, nelaukdamos, kol bus visiškai įrodyti tokio pavojaus realumas ir rimtumas. Ypač jeigu paaiškėja, kad dėl atliktų tyrimų rezultatų nepakankamumo, neįtikinamumo arba netikslumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomo pavojaus buvimo arba apimties, tačiau šio pavojus realizavimosi atveju yra realios žalos visuomenės sveikatai tikimybė, atsargumo principas pateisina ribojamųjų ir objektyvių priemonių ėmimąsi.

Kai Direktyvos 91/496, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus, 18 straipsnio 1 dalies pirmos hipotezės, t. y. zoonozės arba kitos gyvūnų ir žmonių sveikatai labai pavojingos ligos ar reiškinio atsiradimo ar plitimo, pagrindu Komisija ketina imtis apsaugos priemonės, jai atsargumo principas suteikia daug diskrecijos. Taigi vadovaudamasi šiuo principu Komisija gali imtis apsaugos priemonių, kad užkirstų kelią galimam tokių ligų, kurios gali kelti didelį pavojų gyvūnams arba žmonių sveikatai, plitimui, kai tai pateisina rimtos su gyvūnų sveikata susijusios priežastys. Be to, taikydamos atsargumo principą ir visų pirma imdamosi apsaugos priemonių Sąjungos institucijos taip pat turi daug diskrecijos nustatyti, koks visuomenei kylančio pavojaus lygis laikytinas nepriimtinu.

(žr. 79–82 punktus)

5.      Kalbant apie proporcingumo principo įgyvendinimo sąlygų teisminę priežiūrą, atsižvelgiant į didelę Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją bendros žemės ūkio politikos srityje, pažymėtina, kad tik aiškiai netinkama šioje srityje priimta priemonė, palyginti su tikslu, kurio kompetentinga institucija ketina siekti, gali paveikti šios priemonės teisėtumą. Taigi reikia nustatinėti ne tai, ar priemonės, kurių ėmėsi Sąjungos teisės aktų leidėjas, yra vienintelės arba geriausios iš galimų, o tai, ar jos yra arba nėra aiškiai netinkamos siekiamam tikslui pasiekti.

Dėl apsaugos priemonės, kurią Komisija priėmė naudodamasi pagal Direktyvos 91/496, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimo principus, 18 straipsnio 1 dalį turima diskrecija, kurioje numatytas visuotinai taikomas laikinas laukinių paukščių importo sustabdymas ir kuri priimta siekiant saugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą, nurodytina, kad nesant ją pateisinti galinčių mokslinių įrodymų, tokia priemonė laikytina aiškiai neproporcinga bent jau pagal geografinės aprėpties kriterijų. Tokiomis aplinkybėmis nenustatyta, kad nebuvo galima imtis mažiau ribojančių priemonių, t. y. pagal geografinės apimties kriterijų labiau riboto importo sustabdymo, taigi ir tai, kad priemonė yra būtina ir tinkama priemonė siekiant šio numatyto tikslo.

(žr. 99, 102, 103 punktus)

6.      Reglamentas Nr. 318/2007, nustatantis gyvūnų sveikatos reikalavimus tam tikriems į Bendriją įvežamiems paukščiams ir jų karantino sąlygas, kiek jame įtvirtintas visiškas ir nediferencijuotas sugautų laukinių paukščių importo draudimas, grindžiamas pakankamu teisiniu pagrindu, t. y. Direktyvos 92/65, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją, 17 straipsnio 2 dalies b punktu ir 3 dalimi bei 18 straipsnio 1 dalies pirma ir ketvirta įtraukomis.

Pirma, gyvūnų prekybą Sąjungoje ir importą į ją nustatantis režimas, kaip antai įtvirtintas Direktyvoje 92/65, pagrįstas principu, kad dėl su gyvūnų sveikata ir prevencija susijusių priežasčių bet koks gyvūnų importas iš trečiųjų šalių iš principo yra draudžiamas ir leidžiamas tik turint leidimą, išduodamą įvykdžius privalomus išankstinio patikrinimo formalumus.

Antra, pagal išankstinio leidimo principą į Sąjungą gali būti importuojama tik paisant Direktyvos 92/65, įskaitant jos 17 straipsnio 2 dalyje, nurodytų reikalavimų. Pagal šią nuostatą Komisija yra įgaliota pašalinti arba išbraukti tam tikras trečiąsias šalis iš šio sąrašo, o tai reiškia bet kokių gyvūnų importo iš tokių šalių automatinį uždraudimą.

Trečia, iš Direktyvos 92/65 17 straipsnio 3 dalies c punkto, 4 dalies a punkto pirmos įtraukos ir 18 straipsnio 1 dalies pirmos ir ketvirtos įtraukų išplaukia, kad Komisija turi didelę diskreciją nustatyti specialius gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus išleidžiant gyvūnus į rinką, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos penktą konstatuojamąją dalį.

Ketvirta, nors Direktyva 92/65 grindžiama tik su bendra žemės ūkio politika susijusiu EB 37 straipsniu, ji taip pat yra sveikatos ir aplinkos apsaugos srityje pagal EB 152 ir 174 straipsnius įgyvendinamos Sąjungos politikos dalis, taigi ją aiškinant reikia atsižvelgti ir į atsargumo principą, kuriam įgyvendinti Komisija turi didelę diskreciją, atsižvelgiant, be kita ko, į Direktyvos 92/65 17 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas.

(žr. 139–144, 146, 147 punktus)

7.      Dėl Reglamentu Nr. 318/2007, nustatančiu gyvūnų sveikatos reikalavimus tam tikriems į Bendriją įvežamiems paukščiams ir jų karantino sąlygas, įvesto draudimo importuoti sugautus laukinius paukščius vien tas faktas, kad kitos kategorijos paukščiai kelia į laukinių paukščių panašaus lygio riziką, tam tikromis aplinkybėmis galėjo pateisinti ir šių kitų kategorijų paukščių pašalinimą iš to paties reglamento taikymo srities, savaime negalėjo pagrįsti skirtingo požiūrio į laukinius paukščius, nes pagal vienodo požiūrio principą, kurio turi būti paisoma kartu su teisėtumo principu, niekas negali savo naudai remtis kito naudai padarytu neteisėtumu. Be to, skirtingas požiūris į naminius ir laukinius paukščius, kuris siejamas tik su kambariniams paukščiams pagal Direktyvos 92/65, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją, 1 straipsnio trečią pastraipą taikoma tvarka, taip pat negali turėti įtakos Reglamento Nr. 318/2007 teisėtumui, nes juo laukinių paukščių importas neleidžiamas.

(žr. 172, 181 punktas)

8.      Kalbant apie draudimą importuoti sugautus laukinius paukščius nustatančias priemones, kurių imtasi remiantis Reglamentu Nr. 318/2007, nustatančiu gyvūnų sveikatos reikalavimus tam tikriems į Bendriją įvežamiems paukščiams ir jų karantino sąlygas, pastebėtina, kad šiomis priemonėmis siekiama teisėto bendrojo intereso, t. y. žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos nuo paukščių gripo viruso plitimo, ir kad jos nėra aiškiai neproporcingos šiam tikslui. Todėl jų negalima laikyti neproporcinga ir netoleruotina intervencija, keliančia grėsmę pačiai teisės į nuosavybę ir laisvės užsiimti ekonomine veikla esmei. Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad šiuo reglamentu ir toliau leidžiama importuoti nelaisvėje užaugintus paukščius, taigi lieka galimybė vykdyti tokių paukščių importo ekonominę veiklą.

(žr. 190 punktą)

9.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 195 punktą)