Byla T‑24/05

Alliance One International, Inc. ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Ispanijos žaliavinio tabako supirkimo ir pirminio perdirbimo rinka – Sprendimas, kuriuo pripažintas EB 81 straipsnio pažeidimas – Kainų nustatymas ir rinkos pasidalijimas – Pareiga motyvuoti – Galimybė inkriminuoti neteisėtus veiksmus – Vienodas požiūris“

Sprendimo santrauka

1.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Įmonė – Sąvoka – Ekonominis vienetas

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

2.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

3.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

4.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Kelių kitų įmonių ar asmenų bendrai kontroliuojama įmonė

(EB 81 straipsnio 1 dalis)

5.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Taikymo sritis – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės

(EB 81 ir 253 straipsniai)

6.      Konkurencija – Bendrijos teisės normos – Pažeidimai – Priskyrimas – Patronuojanti bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai

(EB 81 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

1.      Bendrijos konkurencijos teisė taikoma įmonių veiklai. Sąvoka „įmonė“ apima bet kurį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus. Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sąvoka „įmonė“ turi būti suprantama kaip reiškianti ekonominį vienetą, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių asmenų. Kai toks ekonominis subjektas pažeidžia konkurencijos taisykles, pagal asmeninės atsakomybės principą jis turi atsakyti už šį pažeidimą.

(žr. 122–124 punktus)

2.      Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimas turi būti vienareikšmiai inkriminuotas juridiniam asmeniui, kuriam galės būti skirtos baudos. Komisijos sprendimų konkurencijos teisės srityje taikymo ir vykdymo tikslu adresatas turi būti subjektas, turintis teisinį subjektiškumą.

Atsakomybė už dukterinės bendrovės elgesį gali tekti patronuojančiai bendrovei, be kita ko, kai nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą ši dukterinė bendrovė savarankiškai nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės įgyvendina patronuojančios bendrovės nurodymus, visų pirma atsižvelgiant į šių dviejų teisės subjektų ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius. Iš tiesų tokioje situacijoje patronuojanti ir dukterinė bendrovės yra vienas ekonominis vienetas ir todėl viena įmonė. Taigi ne dėl to, kad patronuojanti bendrovė kurstė dukterinę bendrovę padaryti pažeidimą, arba a fortiori ne dėl to, kad patronuojanti bendrovė dalyvavo darant pažeidimą, o todėl, kad jos sudaro vieną įmonę, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnį, Komisija gali adresuoti sprendimą, kuriuo skiriamos baudos, patronuojančiai bendrovei.

Komisija negali tik konstatuoti, jog patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui, bet ir turi patikrinti, ar ši įtaka realiai padaryta. Tuo ypatingu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės 100 % akcijų, viena vertus, ši patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog patronuojančiai bendrovei priklauso visas jos dukterinės bendrovės kapitalas tam, kad būtų preziumuojama, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės prekybos politikai. Tada Komisija gali pripažinti, kad patronuojanti bendrovė solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, nebent patronuojanti bendrovė, kuri turi nuginčyti šią prezumpciją, pateiktų pakankamai įrodymų, kad jos dukterinė bendrovė rinkoje elgiasi savarankiškai. Prezumpcija, susijusi su viso kapitalo valdymu, gali būti taikoma ne tik tada, kai yra tiesioginis ryšys tarp patronuojančios bendrovės ir jos dukterinės bendrovės, bet ir tada, kai šis ryšys netiesioginis, t. y. tarp jų įsiterpia kita dukterinė bendrovė.

Vis dėlto Komisija gali nuspręsti neapsiriboti šia prielaida, o remtis ir faktinėmis aplinkybėmis, kad įrodytų, jog šios patronuojančios bendrovės iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinei bendrovei, ir todėl patvirtinti minėtą prezumpciją.

(žr. 125–130, 132, 141 punktus)

3.      Pagrindinis elementas, kuriuo remiasi Komisija, kad įrodytų, jog patronuojanti ir dukterinė bendrovės yra ekonominis vienetas, – pastarosios bendrovės savarankiškumo nebuvimas, kiek tai susiję su jos elgesiu rinkoje, o šis savarankiškumo nebuvimas kyla iš to, kad patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui.

Lemiama įtaka, kurią turi daryti patronuojanti bendrovė, kad būtų laikoma atsakinga už dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą, turi būti susijusi ne tik su šios veikla prekybos politikos srityje tiesiogine prasme, bet ir, maža to, tiesiogiai susijusi su minėtu pažeidimu. Iš tikrųjų aiškinantis, ar dukterinė bendrovė savo elgesį rinkoje nustato savarankiškai, reikia atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, susijusias su dukterinę ir patronuojančią bendroves vienijančiais ekonominiais, organizaciniais ir teisiniais ryšiais, kurie kiekvienu atveju gali skirtis ir todėl neturi būti išsamiai išvardyti.

(žr. 135, 170–171 punktus)

4.      Kai įmonę bendrai kontroliuoja dvi ar daugiau kitų įmonių ar asmenų, šios įmonės ar asmenys paprastai turi galimybę daryti lemiamą įtaką pirmajai įmonei. Vis dėlto to nepakanka, kad joms būtų priskiriama atsakomybė už jų kartu kontroliuojamos įmonės padarytą konkurencijos taisyklių pažeidimą, nes tokiam priskyrimui reikia, kad būtų tenkinama sąlyga, susijusi su realiu lemiamos įtakos darymu. Tokiu atveju kartu kontroliuojančios atskiros įmonės ar asmenys gali būti laikomi atsakingais už dukterinės bendrovės neteisėtą elgesį. Jeigu paaiškėtų, kad iš tikrųjų tik viena iš kartu kontroliuojančių įmonių arba asmenų realiai daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės elgesiui ar tai būtų grindžiama kitomis ypatingomis aplinkybėmis, Komisija galėtų laikyti solidariai atsakinga už šios dukterinės bendrovės padarytą pažeidimą tik šią įmonę ar asmenį.

(žr. 165 punktą)

5.      EB 253 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi būti pritaikytas prie atitinkamo teisės akto pobūdžio ir aiškiai bei nedviprasmiškai atspindėti tą teisės aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotosios šalys galėtų susipažinti su priimtos priemonės pagrįstumu, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes – visų pirma į teisės akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir adresatų bei kitų asmenų, su kuriais teisės aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama motyvuojant išvardyti visų susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar teisės akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į jų formuluotę, bet ir į aplinkybes bei visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės taisykles.

Jei taikant EB 81 straipsnį priimtas sprendimas susijęs su keliais adresatais ir kyla pažeidimo priskyrimo problemų, jis turi būti pakankamai motyvuotas kiekvieno adresato atžvilgiu, visų pirma tų, kurie, remiantis šiuo sprendimu, turi atsakyti už šį pažeidimą.

(žr. 149–150 punktus)

6.      Komisija privalo laikytis vienodo požiūrio principo, pagal kurį, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas.

Tais atvejais, kai byloje, kurioje nagrinėjamas kelių atskirų įmonių padarytas pažeidimas, Komisija remdamasi teismų praktika nustato tam tikrą metodą, kad išsiaiškintų, ar reikia taikyti atsakomybę tiek realiai šį pažeidimą padariusioms dukterinėms, tiek jų patronuojančioms bendrovėms, tam, išskyrus ypatingas aplinkybes, ji turi remtis tais pačiais kriterijais visų šių įmonių atžvilgiu.

(žr. 156–157 punktus)