BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. vasario 14 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo, vaizduojančio širdį, paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑123/18
Bayer Intellectual Property GmbH, įsteigta Monheime prie Reino (Vokietija), atstovaujama advokatų V. von Bomhard ir J. Fuhrmann,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą A. Graul, S. Hanne ir D. Walicka,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2017 m. gruodžio 7 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 145/2017-1), susijusio su paraiška įregistruoti vaizdinį žymenį, kuris vaizduoja širdį, kaip Europos Sąjungos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni, teisėjai K. Kowalik-Bańczyk (pranešėja) ir C. Mac Eochaidh,
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. vasario 27 d.,
susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. gegužės 15 d.,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2016 m. liepos 27 d. ieškovė Bayer Intellectual Property GmbH pagal iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1, panaikintas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Paslaugos, kurioms buvo prašoma registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 42 ir 44 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 42 klasė: „Mokslinių tyrimų vykdymas širdies ir kraujagyslių ligų srityje“,
– 44 klasė: „Medicinos paslaugos širdies ir kraujagyslių ligų srityje“.
4 Remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas), 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu ekspertas atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą šio sprendimo 3 punkte nurodytoms paslaugoms.
5 2017 m. sausio 20 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais (dabar – Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniai), pateikė dėl eksperto sprendimo apeliaciją EUIPO.
6 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO pirmoji apeliacinė taryba atmetė ieškovės pateiktą apeliaciją pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, remdamasi tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas atitinkamos visuomenės bus suvokiamas kaip širdies vaizdas, taigi kaip nuoroda į tai, kad nagrinėjamos paslaugos susijusios su kardiologijos sritimi.
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– pakeisti ginčijamą sprendimą ir patenkinti apeliaciją dėl eksperto sprendimo,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
8 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
9 Ieškinyje ieškovė iš esmės remiasi dviem pagrindais, grindžiamais, pirma, Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir, antra, vienodo požiūrio ir gero administravimo principų pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
10 Grįsdama pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė iš esmės remiasi dviem argumentų grupėmis. Pateikdama pirmąją argumentų grupę ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba, pateikdama vertinimą, neatsižvelgė į atitinkamos visuomenės aukštą pastabumo lygį. Pateikdama antrąją argumentų grupę ieškovė Apeliacinę tarybą kaltina tuo, kad ši nusprendė, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.
11 EUIPO ginčija ieškovės argumentus.
Pirminės pastabos
12 Pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai. To paties reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 7 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tik Europos Sąjungos dalyje.
13 Pagal suformuotą jurisprudenciją prekių ženklo skiriamasis požymis, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą, reiškia, jog šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekę ar paslaugą, kuriai prašoma registracijos, kaip pagamintą ar teikiamą konkrečios įmonės ir taip atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Smart Technologies / VRDT, C‑311/11 P, EU:C:2012:460, 23 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
14 Prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti vertinamas, pirma, atsižvelgiant į prekes arba paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, atsižvelgiant į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro vidutiniai šių prekių ar paslaugų vartotojai (žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Smart Technologies / VRDT, C‑311/11 P, EU:C:2012:460, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
15 Atsižvelgiant būtent į šiuos vertinimus, reikia iš eilės išnagrinėti dvi argumentų grupes, kurias ieškovė pateikė grįsdama pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl pirmos argumentų grupės, grindžiamos tuo, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į aukštą atitinkamos visuomenės pastabumo lygį
16 Pirmoje argumentų grupėje ieškovė nurodo, kad, nors Apeliacinė taryba teisingai nurodė, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis yra aukštas, ji neatsižvelgė į šį pastabumo lygį, vertindama prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį.
17 Šiuo klausimu reikia priminti, kad prekių ženklas turi leisti atitinkamai visuomenei atskirti juo žymimas prekes nuo kitų įmonių prekių, nereikalaujant, kad atitinkama visuomenė būtų ypatingai pastabi (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 7 d. Sprendimo Mag Instrument / VRDT, C‑136/02 P, EU:C:2004:592, 32 punktą), taip kad išskirtinumo riba, reikalinga norint įregistruoti prekių ženklą, nepriklausytų nuo minėtos visuomenės pastabumo lygio (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Smart Technologies / VRDT, C‑311/11 P, EU:C:2012:460, 48–50 punktus).
18 Tai, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis neturi poveikio vertinant prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį, be kita ko, patvirtina ir faktas, kad ieškovė savo ieškinyje nenurodo, kokias išvadas Apeliacinė taryba turėjo padaryti šioje byloje atsižvelgdama į aukštą atitinkamos visuomenės pastabumo lygį.
19 Todėl pirmą argumentų grupę, kuria grindžiamas pirmasis ieškinio pagrindas, reikia atmesti kaip nereikšmingą.
Dėl antros argumentų grupės, grindžiamos prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio nebuvimu
20 Pateikdama antrą argumentų grupę ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio. Konkrečiau kalbant, ji teigia, kad atitinkama visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą suvoks ne kaip širdies vaizdą, bet kaip žodžio „vericiguat“ raidę „v“. Ji priduria, kad, net ir darant prielaidą, kad ginčijamas prekių ženklas suvokiamas kaip širdies vaizdas, Apeliacinė taryba bet kuriuo atveju neatsižvelgė į jo neįprastą pobūdį, visų pirma, kiek tai susiję su nagrinėjamų paslaugų sektoriuje taikoma praktika.
21 Pirma, reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija Apeliacinės tarybos nustatyto atitinkamos visuomenės apibrėžimo, pagal kurį visuomenę, su kuria siejamas prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio suvokimas, sudaro visų pirma Sąjungos visuomenė, turinti specialių žinių širdies ir kraujagyslių ligų srityje.
22 Antra, reikia konstatuoti, kad nagrinėjamos paslaugos yra susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis.
23 Be to, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, prašomas įregistruoti prekių ženklas greičiausiai nebus suvokiamas kaip žodžio „vericiguat“ raidės „v“ vaizdas. Iš tiesų, prašomo įregistruoti prekių ženklo forma – juodas elementas su dviem į žymens vidinę pusę išlenktais galais – pirma, skiriasi nuo įprasto raidės „v“ vaizdo, antra, yra artima širdies formai. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos paslaugos susijusios su širdimi, reikia konstatuoti, kad prašomą įregistruoti prekių ženklą atitinkama visuomenė suvoks kaip širdies vaizdą, net jei būtų nustatyta, kad ši visuomenė žino veikliąją medžiagą vericiguat.
24 Todėl reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad atitinkama visuomenė prašomą įregistruoti prekių ženklą suvoks kaip nuorodą, kad nagrinėjamos paslaugos yra susijusios su širdimi, nors šis prekių ženklas nėra fiziologinės širdies vaizdas.
25 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas negalėjo nurodyti nagrinėjamų paslaugų komercinės kilmės, todėl jis neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
26 Ši išvada negali būti paneigta ieškovės argumentais.
27 Visų pirma Apeliacinės tarybos negalima kaltinti tuo, kad ji nesirėmė ieškinio 20 punkte minima jurisprudencija, pagal kurią prekių ženklas, kuris gerokai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus normų ir įpročių, gali turėti skiriamąjį požymį, atsižvelgiant į tai, kaip ja buvo remtasi 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendime Novartis / EUIPO (Pilko lanko vaizdas ir žalio lanko vaizdas) (T‑678/15 ir T‑679/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:749, 23 ir 24 punktai). Iš tiesų ši jurisprudencija susijusi su situacija, kai prašomas įregistruoti prekių ženklas yra arba erdvinis prekių ženklas, kurį sudaro juo žymimos prekės išvaizda, arba vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro šios prekės dvimatis vaizdas. Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad tiek, kiek pačios paslaugos nėra apčiuopiamos, prašomas įregistruoti prekių ženklas negali būti sudarytas iš nagrinėjamas paslaugas atspindinčio ar jų dvimačio vaizdo.
28 Be to, reikia pažymėti, kad stilizuotas širdies, kurią vaizduoja prašomas įregistruoti prekių ženklas, pobūdis pats savaime jokiu būdu nesuteikia šiam prekių ženklui skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
29 Šiuo klausimu ieškovė iš esmės teigia, kad stilizuotas širdies, kurią vaizduoja prašomas įregistruoti prekių ženklas, pobūdis matyti, pirma, iš apatinio širdies kontūro kairėje pusėje esančio sustorėjimo, antra, iš to, kad šios širdies vaizdas yra ne toks simetriškas kaip kitų 306 širdžių vaizdai, kuriais ji rėmėsi Apeliacinėje taryboje, ir, trečia, iš to kad minėtos širdies viršutinė kairė dalis nėra nukreipta žemyn.
30 Vis dėlto reikia pažymėti, kad tokie požymiai negali perduoti žinios, kurią atitinkama visuomenė galėtų prisiminti, tad prašomu įregistruoti prekių ženklu yra nurodoma atitinkamai visuomenei, kad nagrinėjamos paslaugos susijusios su širdimi. Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 24 ir 25 punktų, reikia konstatuoti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas negali nurodyti nagrinėjamų paslaugų komercinės kilmės, nepaisant stilizuoto širdies, kurią vaizduoja šis prekių ženklas, pobūdžio.
31 Be to, taip pat reikia atmesti ieškovės argumentą, kuriuo remiantis, priešingai nei nestilizuotos širdies vaizdo atveju, prašomame įregistruoti prekių ženkle vaizduojama širdis yra išskirtinė, nes ji negali priminti „gydymo“ idėjos. Iš tiesų toks teiginys, kuris, be kita ko, yra nepagrįstas, negali paneigti fakto, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas tik nurodo atitinkamai visuomenei, kad juo žymimos paslaugos yra susijusios su širdimi.
32 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmojo pagrindo antra argumentų grupė yra nepagrįsta. Taigi ši argumentų grupė, o kartu ir visas pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo vienodo požiūrio ir gero administravimo principų pažeidimu
33 Antruoju pagrindu ieškovė iš esmės tvirtina, kad EUIPO pažeidė vienodo požiūrio ir gero administravimo principus, kai atsisakė įregistruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą, nors anksčiau ji sutiko įregistruoti tapatų prekių ženklą, kuriuo žymimi prie 5 klasės priskiriami farmaciniai preparatai.
34 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią jurisprudenciją EUIPO turi įgyvendinti savo įgaliojimus laikydamasi bendrųjų Sąjungos teisės principų. Nors pagal vienodo požiūrio ir gero administravimo principus EUIPO turi atsižvelgti į sprendimus, kurie jau buvo priimti dėl panašių paraiškų, ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą, šių principų taikymas vis dėlto turi būti derinamas su teisėtumo principu. Be to, dėl priežasčių, susijusių su teisiniu saugumu ir, konkrečiai kalbant, su geru administravimu, visos registracijos paraiškos turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti ar anuliuoti nepagrįstai. Būtent todėl toks nagrinėjimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Iš tikrųjų žymens kaip prekių ženklo registracija priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir kurie skirti patikrinti, ar nagrinėjamas žymuo nepatenka į atmetimo pagrindų taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 73–77 punktus ir 2016 m. gegužės 26 d. Nutarties Hewlett Packard Development Company / VRDT, C‑77/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:373, 4 punktą).
35 Iš šių principų išplaukia, pirma, kad jeigu apeliacinės tarybos nusprendžia laikytis pozicijos, kuri skiriasi nuo įtvirtintos ankstesniuose sprendimuose, susijusiuose su panašiais jų nagrinėtais prašymais, jos privalo aiškiai motyvuoti, kodėl laikosi pozicijos, kuri skiriasi nuo įtvirtintos minėtuose sprendimuose (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo EUIPO / Puma, C‑564/16 P, EU:C:2018:509, 66 punktą). Vis dėlto tokia pareiga motyvuoti, esant nukrypimui nuo ankstesnių sprendimų, yra mažiau svarbi, kai tai susiję su prašomo įregistruoti prekių ženklo nagrinėjimu, nei kai tai susiję su faktais pagrįsta išvada, kuri nepriklauso nuo prašomo įregistruoti prekių ženklo (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo EUIPO / Puma, C‑564/16 P, EU:C:2018:509, 77 ir 81 punktą).
36 Be to, iš šio sprendimo 34 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo, kuriuos apeliacinės tarybos priima remdamosi Reglamentu 2017/1001, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai, todėl šių apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik šiuo Sąjungos teismo išaiškintu reglamentu (žr. 2018 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise / EUIPO, C‑488/16 P, EU:C:2018:673, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl apeliacinės tarybos negali būti saistomos ankstesnių EUIPO sprendimų.
37 Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo požymio nagrinėjimas priklauso nuo paties prekių ženklo, o ne nuo ieškovės nurodytų faktais pagrįstų išvadų. Taigi Apeliacinė taryba galėjo paprasčiausiai nurodyti, kad ieškovė negalėjo pagrįstai remtis ankstesniais EUIPO sprendimais, siekdama paneigti išvadą, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui taikomas atmetimo pagrindas, nurodytas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkte. Be to, negali būti ginčijama, kad Apeliacinė taryba bet kuriuo atveju aiškiai pagrindė, kodėl ji nukrypo nuo ieškovės nurodytame ankstesniame sprendime prieitos išvados. Iš tiesų ji iš esmės nusprendė, kad nagrinėjamos prekės nebuvo konkrečiai susijusios su kardiologija, todėl tos prekės, priešingai nei šioje byloje nagrinėjamos paslaugos, nebuvo „tiesiogiai ir iš karto atpažįstamai susijusios su žmogaus širdimi“.
38 Be to, ieškovė negali ginčyti šių motyvų pagrįstumo, nekeldama klausimo dėl atsisakymo įregistruoti prašomą prekių ženklą motyvų pagrįstumo. Vis dėlto reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 21–32 punktų, Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui taikomas atsisakymo pagrindas, grindžiamas Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
39 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą, taigi atmesti ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Bayer Intellectual Property GmbH bylinėjimosi išlaidas.
Gervasoni | Kowalik-Bańczyk | Mac Eochaidh |
Paskelbtas 2019 m. vasario 14 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.