PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. gruodžio 2 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo „Barbara Becker“ paraiška – Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas BECKER – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Žymenų panašumas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“
Byloje T‑212/07
Harman International Industries, Inc., įsteigta Northridge, Kalifornijoje (Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerio M. Vanhegan,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą G. Schneider
atsakovę,
dalyvaujant kitai procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Pirmosios instancijos teisme,
Barbara Becker, gyvenančiai Majamyje, Floridoje (Jungtinės Valstijos), atstovaujamai advokato P. Baronikians,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2007 m. kovo 7 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 502/2006‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Harman International Industries, Inc. ir Barbara Becker,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė V. Tiili, teisėjai F. Dehousse ir I. Wiszniewska-Białecka (pranešėja),
posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,
susipažinęs su 2007 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu ieškiniu,
susipažinęs su 2007 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu VRDT atsakymu į ieškinį,
susipažinęs su 2007 m. rugsėjo 14 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį,
įvykus 2008 m. birželio 24 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2002 m. lapkričio 19 d. įstojusi į bylą šalis Barbara Becker, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) žodinio Bendrijos prekių ženklo „Barbara Becker“ paraišką.
2 Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Moksliniai, jūriniai, geodeziniai, elektriniai, fotografijos, kinematografijos, optiniai, svėrimo, matavimo, signalizavimo, tikrinimo (priežiūros), gelbėjimo bei mokymo prietaisai ir aparatai; garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos, įrašų diskai; prekybos automatai ir monetinių aparatų mechanizmai; kasos aparatai, skaičiavimo mašinos, duomenų apdorojimo įrenginiai ir kompiuteriai“.
3 Prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2004 m. kovo 29 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 13/2004.
4 Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir šio reglamento 8 straipsnio 5 dalį 2004 m. birželio 24 d. ieškovė Harman International Industries, Inc. pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos visoms paraiškoje nurodytoms prekėms. Protestas buvo grindžiamas 2002 m. liepos 1 d. įregistruotu žodiniu Bendrijos prekių ženklu BECKER ONLINE PRO Nr. 1 823 228 ir 2000 m. lapkričio 2 d. žodinio Bendrijos prekių ženklo BECKER, įregistruoto 2004 m. rugsėjo 17 d., paraiška Nr. 1 944 578.
5 Prekės, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, priklauso Nicos sutarties 9 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Elektriniai ir elektroniniai aparatai ir prietaisai; garso ar vaizdo įrašymo, perdavimo ar atkūrimo aparatūra; magnetinės duomenų laikmenos; įrašų diskai; duomenų apdorojimo įrenginiai; mokymo ir mokomoji įranga; kompiuteriai; kompiuterių programinė įranga; kompiuterių įrenginiai; kompiuterių išoriniai įrenginiai; visi garso ir (arba) vaizdo signalų įrašymo, sukūrimo, perdavimo, išleidimo ar apdorojimo aparatai ir prietaisai; garso apdorojimo aparatai; kokybiškoji garso ir vaizdo aparatūra; garsiakalbiai, keitliai, radijo aparatai, navigacijos sistemos ir telematiniai prietaisai; garso aparatai ir prietaisai automobiliams; automobilių radijo imtuvai su integruotu telefonu, navigacijos sistemos, telematiniai prietaisai (elektroninis ryšys tarp motorinės transporto priemonės ir satelito), CD grotuvai, MP3 grotuvai ir (arba) interneto prieiga; signalų apdorojimo įranga; skaitmeninių signalų apdorojimo įranga; skaitmeninių garsinių signalų procesoriai; garso procesoriai, stiprintuvai, tarpiniai stiprintuvai, galios stiprintuvai, imtuvai, garso ir vaizdo imtuvai; derintuvai, namų kino įranga, DVD grotuvai, kompaktinių diskų leistuvai, DVD ir kompaktinių diskų perkėlimo įranga, optinių diskų leistuvai ir perkėlimo įranga; MP3 grotuvai; nuotolinio valdymo prietaisai, žemų dažnių siųstuvai, mikrofonai, ausinės, integruotos garso sistemos, televizoriai, vaizdo monitoriai, namų kino sistemos; garso maišymo pultai; garso procesoriai ir kompresoriai; vienodintuvai; telefonai; visų minėtų prekių sudėtinės dalys ir detalės; nė viena iš minėtų prekių nėra kabeliai ar kabelių sudėtinės dalys“.
6 2005 m. vasario 15 d. Sprendimu Protestų skyrius patenkino protestą remdamasis tuo, kad yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas. Jis nusprendė, kad šiais prekių ženklais žymimos prekės yra tapačios, o prekių ženklai – apskritai panašūs tuo, kad, viena vertus, jie turi vidutinį vaizdinį ir fonetinį panašumo laipsnį ir, antra vertus, jie konceptualiai panašūs tiek, kiek juose nurodoma ta pati pavardė.
7 2006 m. balandžio 11 d. įstojusi į bylą šalis VRDT pateikė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
8 2007 m. kovo 7 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT pirmoji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją ir panaikino Protestų skyriaus sprendimą. Apeliacinė taryba nusprendė, kad prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimos prekės buvo iš dalies tapačios ir panašios. Ji suskirstė atitinkamą visuomenę pagal aptariamas prekes, t. y. pagal tai, ar jos skirtos visai visuomenei, ar profesionalams, ar sudaro tarpinę prekių, kurios, atsižvelgiant į jų pobūdį ir objektą, gali būti skirtos visai visuomenei ir profesionalams, kategoriją.
9 Kalbant apie žymenis, dėl kurių kilo ginčas, Apeliacinė taryba atsižvelgė, pirma, dėl procedūros ekonomijos į ankstesnį žodinį prekių ženklą BECKER ir, antra, į žodinį prekių ženklą, kurį prašė įregistruoti Barbara Becker. Apeliacinė taryba konstatavo, kad tarp žymenų, dėl kurių kilo ginčas, buvo tik tam tikro laipsnio vizualus ir fonetinis panašumas, nes kitas elementas, būtent vardas „Barbara“, nurodytas prekių ženklo, kurį prašoma įregistruoti, pradžioje. Konceptualiu požiūriu Apeliacinė taryba nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, aiškiai skyrėsi Vokietijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Apeliacinė taryba manė, kad pavardė „Becker“ nebuvo skiriamasis ir dominuojantis prekių ženklo, kurį prašoma įregistruoti, elementas, nes atitinkama visuomenė šį prekių ženklą suvokė kaip visumą, t. y. „Barbara Becker“, o ne kaip „Barbara“ ir „Becker“ derinį. Ji taip pat nurodė, kad Barbara Becker yra garsi Vokietijoje, o pavardė „Becker“ bendrai pripažįstama paplitusia ir įprasta pavarde. Todėl Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad skirtumai tarp nagrinėjamų žymenų buvo pakankamai dideli ir leido atmesti galimybę supainioti.
10 Be to, Apeliacinė taryba konstatavo, jog tam, kad būtų taikoma Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis, teismų praktikoje nustatyta sąlyga, pagal kurią tarp prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, turi būti toks panašumo laipsnis, kad suinteresuotoji visuomenė nustatytų tarp jų ryšį, šiuo atveju nebuvo įvykdyta.
Šalių reikalavimai
11 Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– nurodyti atmesti Bendrijos prekių ženklo „Barbara Becker“ paraišką,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
12 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
13 Pirmiausia reikia pastebėti, kad antruoju reikalavimu ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo nurodyti atmesti paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „Barbara Becker“. Tačiau pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalį VRDT turi imtis priemonių Bendrijos teismo sprendimui įvykdyti. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Pirmosios instancijos teismas neturi įpareigoti VRDT (2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 33 punktas; 2006 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vitakraft-Werke Wührmann prieš VRDT – Johnson’s Veterinary Products (VITACOAT), T‑277/04, Rink. p. II‑2211, 74 punktas ir 2008 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – Abril Sánchez ir Ricote Saugar (BoomerangTV), T‑420/03, Rink. p. II‑0000, 31 punktas). Todėl antrasis ieškovės reikalavimas nepriimtinas.
14 Grįsdama savo ieškinį, ieškovė pateikia du teisinius pagrindus, susijusius su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir šio reglamento 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
Šalių argumentai
15 Ieškovė tvirtina, kad pavardė „Becker“ yra skiriamasis ir dominuojantis prekių ženklo „Barbara Becker“ elementas arba bet kuriuo atveju šio prekių ženklo nepriklausomas skiriamasis požymis, o prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai panašūs, nes juose naudojama pavardė „Becker“, nors tarp šios pavardės ir (prekių ženklais) žymimų prekių nėra akivaizdaus ryšio. Taikant teismo praktiką, šiuo atveju reikėtų nuspręsti, kad yra galimybė supainioti, nes, atsižvelgiant į prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių tapatumą, tarp šių prekių ženklų esančių skirtumų neužtenka tam, kad būtų atmesta galimybė supainioti. Paprastas vartotojas suvoktų, kad prekių ženklu, kurį prašoma įregistruoti, žymimos prekės priklauso subjektui, ekonomiškai susijusiam su subjektu, kuriam priklauso ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės.
16 VRDT tvirtina, kad pagal teismų praktiką sudėtinis prekių ženklas, kurio viena sudėtinių dalių yra tapati arba panaši į kito prekių ženklo sudėtinę dalį, gali būti laikomas panašiu į tą prekių ženklą, tik jeigu ši sudėtinė dalis yra dominuojantis sudėtinio prekių ženklo sukuriamo bendro įspūdžio elementas.
17 Nėra bendros taisyklės, numatančios, kad tuo atveju, kai prekių ženklą, kurį prašoma įregistruoti, sudaro du elementai, kurių vienas tapatus ankstesniam iš vieno elemento sudarytam prekių ženklui, paprastai šie prekių ženklai turi būti laikomi panašiais. Nustatant, kad yra galimybė supainioti, šis elementas iš dviejų elementų sudarytame prekių ženkle turi bent jau užimti nepriklausomą išskirtinę poziciją. Šiuo atveju prekių ženklo, kurį prašoma įregistruoti, atitinkama visuomenė neskirtų į dalis, o suvoktų jį kaip visumą, kaip moters (Barbara Becker) asmenvardį, nė vienam jo elementui neužimant nepriklausomos išskirtinės pozicijos ar nesudarant dominuojančio elemento.
18 Be to, paprastai vartotojai labiau atkreipia dėmesį į prekių ženklų pradžią. Varde „Barbara“ yra skambiųjų ir atvirųjų balsių, kurie, palyginti su pavardėje „Becker“ esančiais trumpaisiais balsiais, sudaro ypatingą derinį.
19 Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad šiuo atveju nėra galimybės supainioti.
20 Įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad nagrinėjami žymenys konceptualiai nepanašūs. Todėl ieškovė negali remtis principu, pagal kurį du prekių ženklai yra panašūs, kai jie turi tapatų elementą. Šis principas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai tapatūs elementai atitinkamai visuomenei neturi konceptualios reikšmės.
21 Be to, ieškovė negali remtis teismų praktika, pagal kurią galima daryti prielaidą, kad prekių ženklas yra pakeistas ankstesnis prekių ženklas, kai jis sudarytas iš ankstesnio prekių ženklo, prie kurio pridėtas naujas elementas, nes šiuo atveju, skirtingai nuo aplinkybių, kuriomis remiantis suformuota ši teismų praktika, prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, sudarytas ne iš įmonės pavadinimo ir kito elemento derinio, bet iš atskiro vardo. Prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, atitinkama visuomenė suvoks kaip du atskirus ir neturinčius jokio ryšio.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
22 Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas neregistruojamas, jeigu dėl savo tapatumo ankstesniam prekių ženklui arba panašumo į jį ir dėl prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį ankstesni prekių ženklai reiškia Bendrijos prekių ženklus, kurių paraiškos įregistruoti padavimo data yra ankstesnė už paraiškos įregistruoti Bendrijos prekių ženklą padavimo datą.
23 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę supainioti sudaro galimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Galimybė supainioti turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius (2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, Rink. p. II‑2821, 30 ir 31 punktai ir 2008 m. sausio 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Inter-Ikea prieš VRDT – Waibel (idea), T‑112/06, Rink. p. II‑0000, 32 punktas).
24 Šiam visapusiam vertinimui lemiamą reikšmę turi tai, kaip paprastas vartotojas suvokia nagrinėjamas prekes ir paslaugas. Reikia atsižvelgti į tai, kad paprastas vartotojas tik retai turi galimybę tiesiogiai palyginti įvairius prekių ženklus ir remiasi netobulai prisimenamu jų vaizdu (2004 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mülhens prieš VRDT – Zirh International (ZIRH), T‑355/02, Rink. p. II‑791, 41 punktas). Be to, paprasto vartotojo pastabumo lygis gali kisti, nelygu nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorija (1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, Rink. p. I‑3819, 26 punktas ir 2006 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Inex prieš VRDT – Wiseman(Karvės odos pavaizdavimas), T‑153/03, Rink. p. II‑1677, 24 punktas). Kai paprastas nagrinėjamų prekių vartotojas turi specialių žinių, renkantis jo pastabumo lygis gali būti didesnis nei vidutinis (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Faber Chimica prieš VRDT – Nabersa (Faber), T‑211/03, Rink. p. II‑1297, 24 punktą).
25 Šiuo atveju ankstesnis prekių ženklas apsaugotas visoje Bendrijoje. Taigi reikia išnagrinėti, kaip prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, suvokia nagrinėjamų prekių šioje teritorijoje vartotojas. Tačiau reikia priminti, jog tam, kad Bendrijos prekių ženklą būtų atsisakyta įregistruoti, pakanka, kad santykinis atmetimo pagrindas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme egzistuotų tik Bendrijos dalyje (šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo ZIRH 36 punktas).
26 Be to, neginčijama, kad nagrinėjamos prekės, iš dalies skirtos visai visuomenei, iš dalies – profesionalams, ir iš dalies – tiek visai visuomenei, tiek profesionalams, yra techninio pobūdžio. Todėl visuomenės pastabumo lygis sąlygiškai didelis.
27 Kadangi neginčijama, jog nagrinėjamos prekės tapačios ar panašios, reikia palyginti tik prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.
28 Pagal teismo praktiką du prekių ženklai yra panašūs, jeigu atitinkamos visuomenės požiūriu jie tapatūs bent iš dalies vienu ar keliais svarbiais aspektais (2002 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, Rink. p. II‑4335, 30 punktas ir 2006 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Volkswagen prieš VRDT – Nacional Motor (Variant), T‑317/03, Rink. p. II‑0000, 46 punktas).
29 Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, atsižvelgiant, be kita ko, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr. 2003 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Phillips‑Van Heusen prieš VRDT – Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T‑292/01, Rink. p. II‑4335, 47 punktą ir šio sprendimo 24 punkte minėto sprendimo Karvės odos pavaizdavimas 26 punktą).
30 Tuo atveju, kai vienas iš dviejų atskirų žodžių, sudarančių žodinį prekių ženklą, vizualiai ir fonetiškai yra tapatus ankstesnį žodinį prekių ženklą sudarančiam vieninteliam žodžiui ir kai šie žodžiai – nagrinėjami kartu arba atskirai –suinteresuotajai visuomenei konceptualiu požiūriu neturi jokios reikšmės, nagrinėjami prekių ženklai – kiekvieną išnagrinėjus bendrai – paprastai turi būti laikomi panašiais (2003 m. lapkričio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Oriental Kitchen prieš VRDT – Mou Dybfrost (KIAP MOU), T‑286/02, Rink. p. II‑4953, 39 punktas ir 2005 m. gegužės 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reemark prieš VRDT – Bluenet (Westlife), T‑22/04, Rink. p. II‑1559, 37 punktas).
31 Šiuo atveju ginčas kilo dėl ankstesnio žodinio prekių ženklo BECKER ir žodinio prekių ženklo „Barbara Becker“, kurį prašoma įregistruoti.
32 „Becker“ yra vienintelis prekių ženklą BECKER sudarantis elementas ir antrasis iš dviejų elementų, sudarančių prekių ženklą „Barbara Becker“. Taigi „becker“ yra abiem prekių ženklams bendras elementas.
33 Vizualiai ir fonetiškai skiriasi prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, ilgumas ir juos sudaro skirtingas žodžių skaičius. Tačiau dėl bendro šių prekių ženklų sukuriamo įspūdžio galima konstatuoti, kad dėl savo bendrojo elemento, kaip teisingai nusprendė Apeliacinė taryba, vizualiai ir fonetiškai jie yra iš dalies panašūs.
34 Konceptualiu požiūriu Apeliacinė taryba taip pat teisingai nusprendė, kad ankstesnį prekių ženklą BECKER atitinkama visuomenė suvoks kaip pavardę, o prekių ženklą „Barbara Becker“ – kaip asmenvardį, sudarytą iš vardo ir pavardės, kuriame pavardė sutampa su pavarde, sudarančia ankstesnį prekių ženklą. Tačiau negalima pritarti Apeliacinės tarybos vertinimui dėl santykinės elemento „becker“ svarbos, palyginti su prekių ženklo „Barbara Becker“ elementu „barbara“.
35 Net jei skirtingose Bendrijos valstybėse iš asmenvardžių sudaryti prekių ženklai gali būti suvokiami skirtingai, teismų praktikoje numatyta, kad bent jau Italijoje vartotojai didesnį skiriamąjį požymį paprastai priskiria pavardei, o ne prekių ženkluose esančiam vardui (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Fusco prieš VRDT – Fusco International (ENZO FUSCO), T‑185/03, Rink. p. II‑715, 54 punktą). Iš to matyti, kad pavardei „Becker“ gali būti priskirtas didesnis skiriamasis požymis nei vardui „Barbara“ prekių ženkle „Barbara Becker“.
36 Be to, tai, kad Barbara Becker, kaip buvusi Boriso Becker sutuoktinė, yra garsi Vokietijoje, nereiškia, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, konceptualiai nėra panašūs. Iš tikrųjų ankstesniame prekių ženkle BECKER ir prekių ženkle „Barbara Becker“ nurodoma ta pati pavardė „Becker“. Taigi jie panašūs, juolab kad Bendrijos dalyje prekių ženklo, kurį prašoma įregistruoti, elementui „becker“, kaip pavardei, gali būti priskirtas didesnis skiriamasis požymis nei elementui „barbara“, kuris reiškia paprastą vardą. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad atitinkama visuomenė netobulai prisimena, kaip atrodo prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas.
37 Be to, pagal teismų praktiką, jeigu sudėtinį prekių ženklą sudaro vieno elemento ir kito prekių ženklo junginys, pastarasis prekių ženklas, net jei jis nėra dominuojantis elementas sudėtiniame prekių ženkle, gali išlaikyti nepriklausomą išskirtinę poziciją sudėtiniame prekių ženkle. Tokiu atveju sudėtinis prekių ženklas ir minėtas prekių ženklas gali būti laikomi panašiais (šiuo klausimu žr. 2005 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Medion, C‑120/04, Rink. p. I‑8551, 30 ir 37 punktus). Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad elementas „becker“ bus suvokiamas kaip pavardė, kuri paprastai vartojama asmeniui apibūdinti. Reikia nuspręsti, kad prekių ženkle „Barbara Becker“ šis elementas išlaiko nepriklausomą išskirtinę poziciją.
38 Iš to matyti, kad bendrai įvertinus prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, ir palyginus juos vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai, jie turi būti laikomi panašiais.
39 Todėl Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, aiškiai skyrėsi.
40 Kalbant apie galimybę supainioti, reikia priminti, kad prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių tapatumas ar panašumas nėra ginčijamas, o prekių ženklai „Barbara Becker“ ir BECKER turi vizualių, fonetinių ir konceptualių panašumų. Net jeigu nagrinėjamos prekės būtų skirtos visuomenei, turinčiai sąlygiškai didelį pastabumo lygį, ši visuomenė galėtų manyti, kad šios prekės priklauso tai pačiai įmonei ar ekonomiškai susijusioms įmonėms. Todėl reikia konstatuoti, kad yra galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.
41 Šios išvados nepaneigia VRDT argumentas, kad sudėtinis prekių ženklas ir kitas prekių ženklas gali būti laikomi panašiais, tik jeigu jų bendra sudėtinė dalis yra dominuojantis sudėtinio prekių ženklo sukurto bendro įspūdžio elementas. Iš tikrųjų, kai žodinį prekių ženklą sudaro du elementai, kurių vienas sutampa su kitą žodinį prekių ženklą sudarančiu vieninteliu elementu, tam, kad būtų konstatuota, jog yra galimybė supainioti, nereikia, kad prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, bendras elementas būtų dominuojantis sudėtinio prekių ženklo sukurto bendro įspūdžio elementas. Jeigu būtų numatyta tokia sąlyga, nors bendras elementas ir užimtų nepriklausomą išskirtinę poziciją sudėtiniame prekių ženkle, ankstesnio prekių ženklo savininkas netektų šiuo prekių ženklu suteiktos išimtinės teisės (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 37 punkte minėto sprendimo Medion 32 ir 33 punktus). Kadangi prekių ženkle „Barbara Becker“ elementas „becker“ išlaiko nepriklausomą išskirtinę poziciją, nustatant, kad yra galimybė supainioti, negali būti reikalaujama, kad šis elementas būtų šio prekių ženklo sukurto bendro įspūdžio dominuojantis elementas.
42 Į bylą įstojusios šalies argumentui, kad šiuo atveju netaikoma teismo praktika dėl sudėtinių prekių ženklų, nes prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, sudarytas iš vardo ir pavardės, taip pat negalima pritarti. Iš tikrųjų galimybės supainioti vertinimo kriterijai Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, kai nagrinėjami iš asmenvardžių sudaryti prekių ženklai, sutampa su kitų prekių ženklų kategorijoms taikomais kriterijais, jeigu šiuo reglamentu nenumatyta kitaip. Taigi žymuo, sudarytas iš fizinio asmens vardo ir pavardės, negali būti įregistruotas kaip Bendrijos prekių ženklas, jei ankstesnio prekių ženklo savininkui pareiškus protestą egzistuoja santykinis atsisakymo registruoti pagrindas (2005 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Murúa Entrena prieš VRDT – Bodegas Murúa (Julián Murúa Entrena), T‑40/03, Rink. p. II‑2831, 49 ir 50 punktai).
43 Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad nuspręsdama, jog nėra galimybės supainioti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą. Todėl pirmąjį ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, reikia pripažinti pagrįstu.
44 Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra galimybė supainioti Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, o tam, kad prekių ženklą būtų atsisakyta įregistruoti pakanka, kad egzistuotų santykinis atmetimo pagrindas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio prasme, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas ir nereikia nagrinėti, ar egzistuoja kitas santykinis atmetimo pagrindas, todėl Pirmosios instancijos teismas neturi nagrinėti ieškovės nurodyto antrojo ieškinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi VRDT pralaimėjo bylą, ji turi padengti ieškovės patirtas išlaidas pagal šios pateiktus reikalavimus. Kadangi įstojusi į bylą šalis pralaimėjo bylą, pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies trečiąją pastraipą ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2007 m. kovo 7 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 502/2006-1).
2. Atmesti kaip nepriimtiną Harman International Industries, Inc. prašymą atmesti paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „Barbara Becker“.
3. VRDT, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia Harman International Industries, Inc. patirtas išlaidas.
4. Barbara Becker padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Tiili | Dehousse | Wiszniewska-Białecka |
Paskelbta 2008 m. gruodžio 2 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.