BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. liepos 11 d.(*)
„Sanglaudos fondas – Reglamentas (EB) Nr. 1164/94 – Saragosos asenizacijos projektas – Finansinės paramos panaikinimas iš dalies – Viešieji pirkimai – Darbo sąvoka – Direktyvos 93/38/EEB 14 straipsnio 10 ir 13 dalys – Sutarčių suskaidymas – Teisėti lūkesčiai – Pareiga motyvuoti – Sprendimo priėmimo terminas – Finansinių pataisų nustatymas – Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis – Proporcingumas – Senatis“
Byloje T‑358/08
Ispanijos Karalystė, iš pradžių atstovaujama abogado del Estado J. Rodríguez Cárcamo, vėliau abogado del Estado A. Rubio González,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą G. Valero Jordana ir A. Steiblytės,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2008 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimą C(2008) 3249 dėl paramos, iš Sanglaudos fondo suteiktos Ispanijos Karalystei projektui Nr. 96/11/61/018 „Saragosos asenizacija“ 1996 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimu C(96) 2095, sumažinimo
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas L. Truchot, teisėjai M. E. Martins Ribeiro ir A. Popescu (pranešėjas),
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. lapkričio 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
Ginčo aplinkybės
1 1996 m. liepos 26 d. Sprendimu C(96) 2095 (toliau – 1996 m. sprendimas) Europos Bendrijų Komisija patvirtino 8 850 689 EUR finansinės paramos skyrimą iš Sanglaudos fondo projektui Nr. 96/11/61/018 – „Saragosos asenizacija“ (toliau – Saragosos asenizacijos projektas). Šis projektas, kuriuo siekiama pagerinti ir papildyti Saragosos miesto (Ispanija) asenizacijos ir nuotekų valymo įrenginius, apėmė dvi operacijų grupes. Pirmąja operacijų grupe „Kanalizacijos pakeitimo planas“ (toliau – FIMMA 96 etapas) numatyta pakeisti kanalizaciją kai kuriuose miesto kvartaluose. Antroji operacijų grupė „Aglomeracijos Vakarų zonos (Almozara valymo stoties baseino) asenizacijos programa“ (toliau – SPWS etapas) apėmė, be kita ko, kolektorių, antrinio kolektorių tinklo ir lietaus vandens išleidimo angos įrengimą. Saragosos savivaldybė buvo galutinė finansinės paramos gavėja ir atsakinga už projekto, kurį buvo numatyta įgyvendinti laikotarpiu tarp 1996 m. gegužės 1 d. ir 1998 m. gruodžio 31 d., valdymą.
2 Ispanijos Karalystės prašymu 1996 m. sprendimas buvo iš dalies pakeistas 1997 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimu C(97) 2601 (toliau – 1997 m. sprendimas), siekiant įtraukti aštuonias papildomas operacijas (toliau – FIMMA 97 etapas). Septynios operacijos buvo susijusios su kolektorių pakeitimu, pertvarkymu ir įrengimu, o viena operacija buvo susijusi su dumblo valymo įrenginių įrengimu. Darbų užbaigimo terminas buvo pratęstas iki 1999 m. gruodžio 31 d.
(praleista)
Ginčijamas sprendimas
13 Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo pažeidimus, susijusius su aštuoniomis SPWS etapo sutartimis ir, be kita ko, keturiomis FIMMA 97 etapo sutartimis.
14 Aštuonios SPWS etapo sutartys buvo šios:
– išleidimo kolektorius Ebro upėje,
– Los Palos kvartalo kolektorius,
– Martín Arpal zonos kolektorius,
– Valles Verdes kolektorius,
– San Lamberto – Vistabella kolektorius,
– Madrido kelio kolektorius,
– antrinis kolektorių tinklas,
– savivaldybės teritorijos ribotos zonos kolektorius.
15 Keturios FIMMA 97 etapo sutartys buvo šios:
– Huervos upės dešiniojo kranto kolektorius,
– dumblo valymo įrenginiai,
– Galjego upės kolektorius,
– Almozara valymo stoties prijungimo kolektorius.
16 Komisija ginčijamo sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad pagal Direktyvos 93/38 4 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1, 10 ir 13 dalis ginčijamos sutartys yra vieno darbo dalys ir jų sudarymo iniciatyva priklauso vienai perkančiajai organizacijai, todėl joms turėjo būti taikomos šios direktyvos nuostatos. Ji nusprendė, kad suskaidžius šias sutartis pažeistos direktyvos nuostatos, visų pirma susijusios su riba, skelbimu ir vienodu konkurso dalyvių vertinimu.
(Praleista)
18 Pirma, siekdama patvirtinti pažeidimų egzistavimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr.1164/94 II priedo H straipsnį, Komisija visų pirma priminė Direktyvos 93/38 1 straipsnio 4 dalies b punkto, 4 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 1, 10 ir 13 dalių nuostatas (ginčijamo sprendimo 19, 21–23 konstatuojamosios dalys).
19 Be to, ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad visuose skelbimuose apie pirkimus, paskelbtuose Boletín Oficial de Aragón ir vietos žiniasklaidoje, Saragosos savivaldybės taryba buvo perkančioji organizacija, kuriai reikėjo teikti pasiūlymus. Ji taip pat pažymėjo darbų, vykdytinų kanalizacijos ir nuotekų valymo tinkle, aprašymo panašumą ir nusprendė, kad darbai turi atlikti tą pačią ekonominę ir techninę funkciją. Ji nusprendė, kad nagrinėjamu atveju tai buvo tam tikras skaičius konkrečių esamos kanalizacijos ir nuotekų valymo tinklo priežiūros, plėtros ir atnaujinimo darbų, kurių rezultatas užbaigus turėjo būti bendras sistemos pagerinimas galutiniams vartotojams. Komisija nurodė, kad darbai buvo susiję su nuotekų kolektoriais, vandens lietaus ištekėjimo kolektoriais, dumblo valymo įrenginiais ir nuotekų kolektoriumi tarp dviejų Almorzara ir Cartuja valymo stočių. Ji nusprendė, kad skirtumas tarp įvairių rūšių darbų buvo funkcinis, o ne techninis ar ekonominis, todėl nebuvo reikalaujama specialių techninių žinių jiems atlikti. Galiausiai ji pabrėžė, kad ekonominiu aspektu galutiniai vartotojai turėjo sumokėti paslaugų teikėjui pagal jų panaudojimą.
20 Pirma, kiek tai susiję su aštuoniais SPWS etapo projektais, Komisija ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamosios dalies a punkte nusprendė, kad darbų tikslas panašus, o vienintelis skirtumas tas, kad jie vykdyti geografiškai skirtinguose sektoriuose. Ji manė, kad pagrindinis darbų tikslas buvo įrengti ar atnaujinti kanalizacijos sistemą įvairiuose sektoriuose, įskaitant nuotekų kolektorių ir vandens išleidimo angų įrengimą.
21 Antra, kalbant apie šio sprendimo 15 punkte nurodytus keturis FIMMA 97 etapo projektus, dėl kurių nebuvo galima remtis Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies išimtimi, Komisija ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamosios dalies b punkte nusprendė, kad darbų tikslas buvo panašus, o vienintelis skirtumas susijęs su jų atlikimu geografiškai skirtinguose sektoriuose. Jos nuomone, pagrindinis darbų tikslas – įrengti kolektorius palei Huervos ir Galjego upes, siekiant aprūpinti zonas, kuriose kanalizacijos vanduo dar patenka tiesiai į upes, ir atnaujinti du nuotekų valymo įrenginius, į kuriuos buvo nukreipiamos nuotekos.
22 Ginčijamo sprendimo 25 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad, kalbant apie Direktyvos 93/38 4 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 10 dalies pažeidimą, sutartys turėjo būti vertinamos kaip skirtos atlikti vieną darbą, kai jos susijusios taip, kad, kaip šiuo atveju, Bendrijos įmonė gali jas laikyti vienu ekonominiu sandoriu ir pateikti pasiūlymą dėl viso sandorio. Komisija pažymėjo, kad šis aiškinimas atitinka Direktyvos 93/38 tikslą užtikrinti, kad kitų valstybių narių įmonės galėtų dalyvauti konkursuose, kai yra suinteresuotos, dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sutarčių verte. Tokia įmonė gali norėti būti informuota apie visų darbus sudarančių dalių vertę, net jei negalėtų visų jų įvykdyti. Komisija taip pat pažymėjo, kad tai vienintelė galimybė įvertinti tikslią sutarties apimtį ir patikslinti kainą pagal dalių skaičių, dėl kurių buvo numatyta pateikti pasiūlymus.
23 Komisija ginčijamo sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad kartu aštuoni SPWS etapo projektai ir kartu keturi FIMMA 97 etapo projektai atitiko ekonominę ir techninę funkcijas, todėl Ispanijos valdžios institucijos dirbtinai padalijo darbus, susijusius su esamo kanalizacijos ir nuotekų valymo tinklo priežiūra, plėtra ir atnaujinimu. Ji nurodė, kad ši išvada pagrįsta panašiu darbų aprašymų pobūdžiu ir skelbimų apie pirkimus panašumu, tos pačios perkančiosios organizacijos procedūros vykdymu ir bendru koordinavimu bei tuo, kad darbai atlikti vienoje geografinėje zonoje.
(Praleista)
Procesas ir šalių reikalavimai
28 Ispanijos Karalystė pareiškė šį ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2008 m. rugsėjo 3 d.
29 2010 m. lapkričio 30 d. ši byla paskirta naujam teisėjui pranešėjui, priklausančiam antrajai kolegijai. Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į aštuntąją kolegiją, todėl byla paskirta tai kolegijai.
30 Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Per 2012 m. lapkričio 28 d. posėdį išklausytos šalys ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
31 Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
32 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visą ieškinį,
– priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
(Praleista)
1. 1. 1. 1. 1. Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis taikant Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnį dėl finansinių pataisų kartu su Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalimi
(Praleista)
35 Pirmiausia reikia pažymėti, kad per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą Ispanijos Karalystė nurodė, kad pirmajame ieškinio pagrinde ji nurodo Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalies, kuri turi būti taikoma kartu su Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalimi, pažeidimą. Tai buvo įrašyta į teismo posėdžio protokolą.
36 Be to, Ispanijos Karalystė tvirtina, kad Komisija ginčijamame sprendime padarė teisės klaidą ir rimtą vertinimo klaidą, patvirtinusi Direktyvos 93/38 nuostatų pažeidimo egzistavimą. Ji teigia, kad nors įrodinėjimo pareiga tenka Komisijai, tikslinga trumpai išnagrinėti sutartis, kurios yra šio ginčo dalykas, pagal Teisingumo Teismo apibrėžtus kriterijus tam, kad būtų įrodyta, jog neįvykdyta nė viena iš sąlygų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistavo vienas darbas. Reikia konstatuoti, kad šiuo ieškiniu Ispanijos Karalystė ginčija tiek Komisijos pateiktą Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos ir 14 straipsnio 13 dalies taikymo sąlygų apibrėžtį, tiek jų taikymą ginčijamame sprendime nagrinėjamoms sutartims. Todėl reikia išnagrinėti, ar Komisija ginčijamame sprendime klaidingai nusprendė, kad pažeistos minėtos nuostatos, o tai Bendrajam Teismui turi įrodyti Ispanijos Karalystė.
(Praleista)
Dėl pirmos dalies – akivaizdi Komisijos vertinimo klaida, kiek tai susiję su darbo sąvoka
38 Ispanijos Karalystės nuomone, Komisija klaidingai nusprendė, kad Saragosos savivaldybė pažeidė Direktyvos 93/38 nuostatas, kai suskaidė nagrinėjamas sutartis ir nepaskelbė pranešimo Oficialiajame leidinyje. Ji mano, kad Komisijos teiginiai ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamosios dalies antroje pastraipoje, 9 konstatuojamojoje dalyje, 23 konstatuojamosios dalies b punkte ir 24 konstatuojamojoje dalyje yra nepagrįsti.
39 Pirma, Ispanijos Karalystė tvirtina, kad siekiant įvertinti, ar projektas gali būti sudarytas iš kelių atskirų darbų, atsižvelgiant į Direktyvos 93/38 nuostatas ir Teisingumo Teismo praktiką, reikia atlikti trejopą analizę: techninę ekonominę, geografinę ir laiko atžvilgiu.
40 Antra, Ispanijos Karalystė nurodo klaidingą šių kriterijų taikymą nagrinėjamu atveju. Komisija neatliko jokios objektyvios darbų analizės šiais „trim aspektais“, o atrodo, naudojo šiek tiek specifinius kriterijus Ispanijos valdžios institucijų pažeidimui nustatyti, kaip antai galimų konkurso dalyvių pajėgumas ar naudingumas jiems sudaryti tam tikras ar visas sutartis (ginčijamo sprendimo 9 konstatuojamoji dalis). Be to, techninei ekonominei analizei trūksta techninio tikslumo.
41 Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad Ispanijos valdžios institucijos pažeidė Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalį, taikomą kartu su šio straipsnio 1 ir 10 dalimis, kai išskaidė, pirma, aštuonias SPWS etapo sutartis ir, antra, be kita ko, keturias FIMMA 97 etapo sutartis. Ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamosios dalies b punkte priminusi darbo apibrėžtį, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, ji ją taikė ginčijamoms sutartims ginčijamo sprendimo 24–26 konstatuojamosiose dalyse.
(Praleista)
Dėl darbo sąvokos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, ginčijamame sprendime
43 Pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 1 dalies c punktą ši direktyva taikoma sutartims, kurių apskaičiuota vertė be PVM lygi arba viršija 5 mln. EUR, kiek tai susiję su darbų pirkimo sutartimis. Pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalį „perkančiosios organizacijos negali netaikyti šios direktyvos suskaidydamos sutartis dalimis arba naudodamos specialius sutarčių vertės apskaičiavimo metodus.“
44 Be to, pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalį „apskaičiuojant darbų sutarties vertę pagal 1 dalį, pagrindu laikoma bendroji numatomo darbo vertė“, o šios nuostatos pirmoje pastraipoje darbas apibrėžtas kaip „bendras statybos ir civilinės inžinerinės veiklos rezultatas, kurio paskirtis – ekonominė ir techninė funkcija“.
45 Pirma, pažymėtina, kaip pažymėjo Ispanijos Karalystė ir Komisija, kad Teisingumo Teismas Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 ir 13 dalis aiškino 2000 m. spalio 5 d. Sprendime Komisija prieš Prancūziją (C‑16/98, Rink. p. I‑8315). Tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalyje „konkrečiai išreikštos perkančiųjų organizacijų pareigos pagal direktyvos [93/38] 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, todėl ją reikia taikyti kartu su pastarąja nuostata siekiant nuspręsti dėl darbo suskaidymo egzistavimo“ (31 punktas). Be to, Teisingumo Teismo nuomone, „iš darbo apibrėžties, nurodytos direktyvos [93/38] 14 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje, matyti, kad darbo egzistavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamų darbų ekonominę ir techninę funkciją“ (36 punktas).
46 Iš minėto teismo sprendimo matyti, kad Teisingumo Teismas, siekdamas įvertinti, ar šie darbai tarpusavyje buvo susiję taip, kad turėjo būti laikomi vienu darbu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, laikėsi funkcinio požiūrio (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑574/10, 37 punktą). Teisingumo Teismas taikė du kriterijus – darbų rezultato ekonominės ir techninės funkcijos kriterijus.
47 Pažymėtina, kad remdamasi minėtu Sprendimu Komisija prieš Prancūziją Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad siekiant nustatyti, ar tai yra darbas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, reikia taikyti darbų rezultato ekonominės ir techninės funkcijos kriterijus (23 ir 24 konstatuojamosios dalys). Ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamojoje dalyje priminusi šios nuostatos sąvoką, Komisija 24 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad „kanalizacijos ir nuotekų valymo tinkle vykdytino darbo aprašymas buvo panašus, o darbai turėjo įgyvendinti tą pačią ekonominę ir techninę funkciją“, kad „šis atvejis susijęs su tam tikrų esamo kanalizacijos ir nuotekų valymo tinklo priežiūros, plėtros ir atnaujinimo darbų skaičiumi, kurių rezultatas užbaigus turėtų būti bendras tinklo pagerinimas galutiniams naudotojams“ ir kad „skirtumas tarp įvairių rūšių darbų [nėra] techninis ar ekonominis“.
48 Todėl, nesant būtinybės nuspręsti dėl Komisijos iškelto klausimo, ar darbų rezultato ekonominės ir techninės funkcijos kriterijai siekiant nustatyti, ar tai yra darbas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, yra kumuliaciniai, reikia pažymėti, priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, kad Komisija nepadarė klaidos ginčijamame sprendime, kai nurodė darbų rezultato ekonominės ir techninės funkcijos kriterijus, taikytinus siekiant nustatyti, ar tai yra darbas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą.
49 Antra, Ispanijos Karalystė tvirtina, kad ginčijamų sutarčių analizė turėjo būti atlikta taip pat naudojant geografinį ir laiko kriterijus.
50 Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją apibrėždamas vieną darbą Teisingumo Teismas naudojo darbų rezultato techninės ir ekonominės funkcijos kriterijus (49–56 punktai). Toliau 65 punkte jis nurodė, kad „kiekvienas sutarties sudarymo atvejis turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo aplinkybes ir ypatybes“. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad atveju, dėl kurio priimtas šis teismo sprendimas, „[buvo] svarbių aplinkybių, tokių kaip ginčijamų sutarčių paskelbimas tuo pačiu metu, skelbimų apie pirkimą panašumas, viena geografinė vietovė, kurioje sudarytos šios sutartys, ir organizacijos, sujungiančios tarpsavivaldybines elektrifikacijos asociacijas departamento lygiu, užtikrinamas koordinavimas, kurios skatino sujungti minėtas sutartis šiuo lygiu“.
51 Taigi Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją atsižvelgė į geografinį kriterijų, kad patikrintų, ar vienodas darbų techninės ir ekonominės funkcijos pobūdis egzistavo skirtingų vietinių tinklų atveju, t. y. elektros energijos paskirstymo (64 ir 65 punktai) arba viešojo apšvietimo (69 ir 70 punktai), platesnėje geografinėje zonoje ir ar šie vietiniai tinklai dėl to galėjo būti sujungti į vieną tinklą, remiantis šių vietinių tinklų sujungimo galimybe.
52 Kalbant apie laiko aspektą, Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją nurodė „ginčijamų sutarčių paskelbimą vienu metu“ (65 punktas).
53 Reikia pripažinti, kad geografinis ir laiko aspektai nėra kriterijai, skirti nustatyti, ar tai yra darbas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, tačiau jie yra būtini elementai siekiant patvirtinti tokio darbo egzistavimą, nes tik darbai, kurie vykdomi apibrėžtoje geografinėje vietovėje ir nustatytu laiku, gali būti laikomi vienu darbu.
54 Reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija nurodo geografinį aspektą (ginčijamo sprendimo 24 ir 26 konstatuojamosios dalys) ir laiko aspektą dėl sutarčių, susijusių su tuo pačiu etapu – SPWS arba FIMMA 97 – sujungimo. Todėl Komisija nepadarė klaidos, kai nagrinėdama ginčijamas sutartis taikė geografinį ir laiko aspektus ir jų nelaikė funkciniais kriterijais, siekdama kvalifikuoti nagrinėjamus darbus.
55 Trečia, Ispanijos Karalystės nuomone, atrodo, kad Komisija naudojo šiek tiek savitus kriterijus, siekdama nustatyti, ar Ispanijos valdžios institucijos padarė pažeidimą, kaip antai galimų konkurso dalyvių pajėgumą ar naudingumą jiems sudaryti kai kurias ar visas sutartis (ginčijamo sprendimo 9 konstatuojamoji dalis).
56 Ginčijamame sprendime Komisija tam tikras aplinkybes dėl galimų konkurso dalyvių iš tikrųjų nurodė dalyje, susijusioje su pirminiu vertinimu (9 konstatuojamoji dalis).
57 Šiuo klausimu minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją Teisingumo Teismas nusprendė, kad darbo apibrėžtyje pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą darbo egzistavimas nesiejamas su veiksniais, kaip antai perkančiųjų organizacijų skaičiumi ar galimybe vykdyti visus darbus vienai įmonei (43 punktas). Jis pažymėjo, kad nors vienos ir tos pačios perkančiosios organizacijos egzistavimas ir galimybė vienai Sąjungos įmonei įvykdyti visus darbus, nurodytus atitinkamose sutartyse, atsižvelgiant į aplinkybes gali būti požymiai, patvirtinantys darbo, kaip jis suprantamas pagal direktyvą, egzistavimą, jie negali būti lemiami kriterijai šiuo klausimu. Jis taip pat pažymėjo, kad „tai, jog buvo kelios perkančiosios organizacijos ir kad viena įmonė negalėjo įvykdyti visų atitinkamų darbų, [negalėjo] paneigti darbo egzistavimo, jeigu ši išvada padaryta taikant funkcinius kriterijus, apibrėžtus direktyvos 14 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje“ (42 punktas).
58 Todėl iš minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją matyti, kad tam tikrų kriterijų, susijusių, be kita ko, su galimais konkurso dalyviais, naudojimas yra galimas, tačiau jie negali būti lemiami ir jais negali būti paneigiama darbo egzistavimo išvada, pagrįsta darbų rezultato techninės ir ekonominės funkcijos kriterijais.
59 Todėl reikia nagrinėti šių kriterijų taikymą ginčijamame sprendime nagrinėjamoms sutartims ir įvertinti, ar Komisija teisingai pripažino juos įvykdytus, kad padarytų išvadą dėl dviejų darbų egzistavimo. Vėliau reikės išnagrinėti, kaip atsižvelgta į kitus kriterijus.
Dėl darbo sąvokos, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, taikymo ginčijamame sprendime nagrinėjamoms sutartims
60 Ispanijos Karalystė remiasi tuo, kad neatlikta objektyvi darbų techninė ekonominė, geografinė analizė ir analizė laiko atžvilgiu, kad šie kriterijai nagrinėjamu atveju taikyti klaidingai ir kad taikyti saviti kriterijai.
61 Komisija ginčijamame sprendime laikėsi nuomonės, kad yra dvi darbų grupės, kurių pirmąją sudarė aštuoni SPWS etapo projektai [(24 konstatuojamosios dalies a punktas], o antrąją – keturi FIMMA 97 etapo projektai [(24 konstatuojamosios dalies b punktas]. Todėl reikia paeiliui nagrinėti kiekvieną iš šių dviejų grupių.
– Dėl aštuonių ginčijamų SPWS etapo sutarčių
62 Ispanijos Karalystė remiasi tuo, kad Komisijos atlikta techninė ekonominė analizė yra netiksli, ir techniniu bei ekonominiu atžvilgiu analizuoja aštuonias ginčijamas SPWS etapo sutartis, nurodytas šio sprendimo 14 punkte, susijusias su šešiais nuotekų kolektoriais, lietaus vandens išleidimo anga ir antriniu kolektorių tinklu, kurios yra savarankiški projektai.
63 Pirma, dėl šių darbų techninės funkcijos Ispanijos Karalystė teigia, kad kiekvieno iš nagrinėjamų projektų ji yra skirtinga.
64 Tačiau Komisija neišnagrinėjo įvairių darbų, nurodytų ginčijamose sutartyse, savarankiškai ir neįvertino jų techninių funkcijų, kaip teigia Ispanijos Karalystė, o pagal šio sprendimo 45 punkte nurodytą teismo praktiką išnagrinėjo, ar darbų rezultatas atitinka tą pačią techninę funkciją.
65 Taip Komisija nusprendė, kad tai yra darbai, kurių rezultatas – bendras asenizacijos tinklo pagerinimas, ir kad jie skirti atlikti tą pačią techninę funkciją (ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamoji dalis).
66 Pirma, dėl šešių kolektorių ir antrinio kolektorių tinklo reikia pažymėti, kad jie surenka visas nuotekas jų tvarkymui asenizacijos tinkle.
67 Antra, dėl lietaus vandens išleidimo angos Ispanijos Karalystė tvirtina, kad ji atlieka skirtingą techninę funkciją, kuri yra ne nuotekų tvarkymas ar valymas, o potvynių susidarymo išvengimas pernelyg didelių liūčių atveju. Tačiau ji neteigia, kad nagrinėjamu atveju ši vandens išleidimo anga kartu su kolektoriais ir antriniu kolektorių tinklu neprisideda prie asenizacijos tinklo techninės funkcijos. Kaip teisingai tvirtina Komisija, ši vandens išleidimo anga skirta išvengti nepageidautino vandens, kuris turi būti valomas valymo stotyje, kiekio padidėjimo ir sumažinti priimančiojo vandens taršą pertekliumi, kylančiu dėl gausių liūčių, taip prisidedant prie geresnio nuotekų tvarkymo. Be to, Ispanijos Karalystė teigia, kad aptariamoje vandens angoje nuotekos nevalomos, tačiau netvirtina, kad neišleidžia nuotekų. Ji nurodo, kad neįmanoma griežtai atskirti lietaus vandens ir nuotekų, kurios prateka per kolektorius. Reikia konstatuoti, kad atitinkama vandens išleidimo anga išleidžiamas lietaus vanduo ir nuotekos, siekiant sumažinti vandens kiekį nuotekų kolektoriuose ir sudaryti galimybę asenizacijos tinklui geriau veikti.
68 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad atsakydamos į 1996 m. pateiktą paramos prašymo klausimyną Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad asenizacijos projekto tikslas – pastatyti tam tikrą skaičių kolektorių, skirtų papildyti zoną, kurioje nuotekos nukreipiamos į Almozara valymo stotį. Taip pat buvo nurodyta, kad numatyta pastatyti vandens išleidimo angą potvynių atveju, išleisiančią į Ebro upę lietaus vandenį, kuris negalėtų pratekėti kolektoriumi, tik kai labai smarkiai lytų ir kai nuotekos būtų atitinkamai atskiestos. Galiausiai pažymėta, kad pagrindinis visų projektų tikslas buvo „atnaujinti esamus pasenusius įrenginius ir ištaisyti sistemos trūkumus, aprūpinant savivaldybę kanalizacijos tinklu, galinčiu nukreipti nuotekas į pagrindinius kolektorius, ir taip išvengti potvynių, nutekėjimo į požeminius vandenis ir nekontroliuojamų nuotekų srautų“. Toks pats šio pagrindinio tikslo aprašymas pakartotas prie 1996 m. sprendimo pridėtoje projekto santraukoje. Tuo remiantis darytina išvada, kad pati Ispanijos Karalystė pripažįsta, jog asenizacijos tinklo atveju yra ryšys tarp nuotekų nutekinimo ir potvynių išvengimo naudojant vandens išleidimo angą.
69 Darytina išvada, kad aštuoni projektai nėra savarankiški, kaip tvirtina Ispanijos Karalystė, tačiau visi priklauso tam pačiam projektui, susijusiam su asenizacijos tinklu, kurio tikslas, remiantis 1996 m. pateiktu paramos prašymo klausimynu ir prie 1996 m. sprendimo pridėta santrauka, yra įrengti kanalizacijos tinklą, galintį nukreipti nuotekas į pagrindinius kolektorius ir taip išvengti potvynių, nutekėjimo į požeminius vandenis ir nekontroliuojamų nuotekų srautų. Kaip teisingai nusprendė Komisija, nagrinėjamais SPWS etapo darbais siekta panašaus tikslo, t. y. įrengti ar atnaujinti kanalizacijos sistemą skirtinguose sektoriuose, įskaitant nuotekų kolektorių ir ištekėjimo angų įrengimą [ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamosios dalies a punktas]. Taigi iš tikrųjų tai yra darbų grupė, kurių rezultatas – bendras asenizacijos tinklo pagerinimas galutiniams naudotojams (ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamoji dalis). Pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą ir minėtą Sprendimą Komisija prieš Prancūziją šios darbų grupės rezultato paskirtis – techninė funkcija, kuri yra nuotekų asenizacija.
70 Šios išvados nepaneigia Ispanijos Karalystės argumentas, kad Direktyva 93/38 netaikytina vandens išleidimo angoms tiek, kiek jos neskirtos nuotekoms pašalinti. Pirma, kaip jau pažymėta (žr. šio sprendimo 67 punktą), klaidinga tvirtinti, kad aptariama vandens išleidimo anga išleidžiamas tik lietaus vanduo. Antra, kaip teisingai teigia Komisija, reikia pripažinti, kad Direktyvos 93/38 6 straipsnio 2 dalies b punkto taikymo sritis neapribota tik įrenginiais, kurie tiesiogiai išleidžia ar valo nuotekas, ir ši nuostata taikoma sutartims, kurios „yra susijusios su nutekamųjų vandenų pašalinimu arba valymu“, o tai apima vandens išleidimo angas.
71 Be to, reikia atmesti Ispanijos Karalystės nurodytus argumentus siekiant užginčyti Komisijos argumentus, kad veiksmų, susijusių su skirtingomis miesto nuotekų kolektorių rūšimis, grupės prilyginimą vienam darbui patvirtina 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., sk. 15, t. 2, p. 26). Iš tiesų direktyva susijusi būtent su miesto nuotekų surinkimu, valymu ir išleidimu, o jos 2 straipsnio 1 dalyje tokios nuotekos apibrėžtos kaip apimančios paviršines (lietaus) nuotekas. Be to, net darant prielaidą, kad direktyvoje sukonkretinama vandens valymo stotims taikoma tvarka, Ispanijos Karalystė nepaaiškina, kokia pasekmė dėl to kyla, kalbant apie nagrinėjamus projektus, iš kurių nė vienas nesusijęs su vandens valymo stotimi.
72 Antra, Ispanijos Karalystė ginčija nagrinėjamų projektų ekonominių funkcijų tapatumą. Lietaus vandeniui netaikomas specialus mokestis už nuotekų asenizacijos paslaugas, kurį renka Saragosos savivaldybė. Todėl mokestis arba individualizuotas mokestis negali būti renkamas už lietaus vandens išleidimo angą. Be to, atsakydama Komisijai Ispanijos Karalystė tvirtina, kad net jei šis specialus mokestis skirtas tinklo eksploatavimo išlaidoms finansuoti, jis yra nepakankamas ir reikia įnašų iš savivaldybės biudžetų. Tai reiškia, kad jeigu nuotekų tvarkymas faktiškai iš dalies finansuojamas iš mokesčio pajamų, tinklo infrastruktūra, skirta lietaus vandeniui surinkti ir valyti, turėtų būti finansuojama iš viešųjų lėšų. Egzistuoja esminis skirtumas tarp mokesčio už nuotekų valymą ir viešosios paslaugos, suteiktos lietaus vandens išleidimo angomis, apmokėjimo, o tai įrodo visišką tapatumo nebuvimą ekonominiu atžvilgiu. Mokestis už nuotekų valymą iš tiesų nustatomas atsižvelgiant į faktinį kiekvieno namų ūkio atliekų išmetimą, t. y. individualizuotas mokestis atsižvelgiant į kiekvieno apmokestinamojo asmens vartojimą, o viešosios paslaugos, suteiktos lietaus vandens išleidimo angomis, apmokėjimas galėtų būti perkeltas gyventojams, tačiau nepakeičiant reikalaujamų sumų, atsižvelgiant į atitinkamų asmenų gautą naudą.
73 Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad ekonominiu atžvilgiu „galutiniai vartotojai [turi] mokėti paslaugų teikėjui už tai, kuo jie naudojasi“ (24 konstatuojamoji dalis).
(Praleista)
75 Pirma, per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą Ispanijos Karalystė patvirtino, kad Saragosos savivaldybės renkamas specialus asenizacijos mokestis už nuotekų asenizacijos paslaugas, kurį ji nurodė ieškinyje, numatytas Saragosos savivaldybės mokesčių įsakymo dėl mokesčio už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų asenizacijos paslaugas Nr. 24.25 2 skyriaus „Nuotekų asenizacijos paslauga“ 2 straipsnyje, o šį straipsnį Komisija nurodė savo raštuose. Pagal šią nuostatą „šio mokesčio apmokestinamasis įvykis sutampa su nuotekų asenizacijos paslaugos teikimu, jeigu tai yra lietaus vanduo ir (arba) nuotekos, surinktos kolektoriuose ir savivaldybei priklausančiuose ar prižiūrimuose vamzdynuose, nes tada Saragosos savivaldybė prisiima šių vandenų tvarkymą, įskaitant išlaidas, susijusias su jų nutekinimu, valymu ir išleidimu į gamtinius vandenis Ebro hidrografijos konfederacijos išduotuose išleidimo leidimuose numatytomis sąlygomis“. Iš šios nuostatos matyti, kad joje nedaromas skirtumas tarp nuotekų ir lietaus vandens.
76 Antra, reikia konstatuoti, kad Ispanijos Karalystės argumentai, susiję su tinklo infrastruktūros, skirtos lietaus vandeniui surinkti ir valyti, finansavimu, yra nepagrįsti, nes Ispanijos Karalystė tik tvirtina, kad ši infrastruktūra turi būti finansuojama iš viešųjų lėšų. Be to, Ispanijos Karalystė nepateikė duomenų, galinčių įrodyti, kad ši infrastruktūra nėra nors iš dalies finansuojama iš specialaus asenizacijos mokesčio.
77 Todėl darytina išvada, kad nagrinėjami SPWS etapo darbai yra visumos elementai, kurių rezultato paskirtis – ekonominė funkcija.
78 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Ispanijos Karalystė neįrodė, jog Komisija padarė klaidą, kai ginčijamo sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad nagrinėjami SPWS etapo darbai turėjo įgyvendinti tą pačią techninę ir ekonominę funkciją, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą.
– Dėl keturių ginčijamų FIMMA 97 etapo sutarčių
79 Ispanijos Karalystė remiasi tuo, kad Komisijos atlikta techninė ekonominė analizė yra netiksli, ir techniniu bei ekonominiu atžvilgiu analizuoja keturias ginčijamas FIMMA 97 etapo sutartis, nurodytas šio sprendimo 15 punkte, susijusias su dumblo valymo įrenginiais, prijungimo kolektoriumi ir kolektoriais, įskaitant Galjego upės kolektorių. Vėliau ji analizuoja šio etapo sutartis ir daro išvadą, kad kiekvienas projektas turi būti laikomas savarankišku nuo kitų ir kad skelbimų apie pirkimą nereikėjo skelbti Oficialiajame leidinyje.
80 Pirma, kalbėdama apie FIMMA 97 etapo projektų techninę funkciją Komisija ginčijamame sprendime nusprendė, kad keturi projektai sudaro vieną darbą, o tai Ispanijos Karalystė ginčija.
81 Pagal 1997 m. pateiktą paramos prašymo klausimyną FIMMA 97 etapo projektais siekta trijų skirtingų tikslų. Tačiau reikia pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad keturi ginčijami šio etapo projektai priklausė tai pačiai grupei, siekiant to paties tikslo – „neišleisti neišvalytų nuotekų“.
82 Dėl sujungimo kolektoriaus Ispanijos Karalystė tvirtina, kad „jo funkcija nėra, kaip kitų kolektorių, surinkti ir nutekinti nuotekas ar lietaus vandenį atitinkamai į valymo stotis ar vandens išleidimo angas“; ji nurodo, kad šiuo sujungimo kolektoriumi „bandoma kompensuoti asenizacijos įrenginių disbalansą, kilusį dėl netolygaus Saragosos miesto augimo“. Priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, dėl to klaidinga manyti, kad sujungimo kolektorius tarp dviejų valymo stočių yra „visiškai nepriklausoma nuo kitų kolektorių infrastruktūra“, nes šis kolektorius integruotas į Saragosos miesto asenizacijos tinklą. Taigi Ispanijos Karalystė išskiria kiekvieno projekto techninę funkciją, neatsižvelgdama į tai, kad tai yra darbų visuma; jų rezultatas – bendras asenizacijos tinklo pagerinimas galutiniams vartotojams (ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamoji dalis), kurio paskirtis yra techninė funkcija – nuotekų asenizacija.
83 Kalbėdama apie dumblo valymo įrenginius Ispanijos Karalystė tvirtina, kad, skirtingai nei kolektoriai, jie skirti ne lietaus vandeniui ar nuotekoms nutekinti, o išvengti dumblo, susidariusio visame mieste valant vandenį asmeninio, komercinio ar pramoninio naudojimo tikslais, išliejimo į Huervos upę. Tačiau reikia ne nustatyti, ar pačių dumblo valymo įrenginių techninė funkcija skiriasi nuo kolektoriaus funkcijos, o įvertinti, ar atsižvelgiant į Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą kolektoriai ir dumblo valymo įrenginiai priskirtini darbų grupei, kurių rezultatas – bendra techninė funkcija, t. y. nuotekų asenizacija. Ispanijos Karalystė neneigia, kad dumblo valymo įrenginiai prisideda prie Saragosos miesto nuotekų asenizacijos.
84 Be to, Ispanijos Karalystės argumentą, kad konkurso dalyvio dėl sutarties, susijusios su kolektoriumi, profilis yra visiškai skirtingas nei dalyvio dėl sutarties, susijusios su dumblo valymo įrenginiais, reikia atmesti, nes tai nėra vienas iš kriterijų, leidžiančių kvalifikuoti darbą pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą.
85 Galiausiai Ispanijos Karalystė ginčija Komisijos argumentą, kad techniniu atžvilgiu egzistuoja lygiavertiškumas tarp kolektorių ir dumblo valymo stočių, kurių pobūdis nuotekų valymo atžvilgiu yra papildomas. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad nagrinėjamu atveju tai yra dumblo iš vandens valymo įrenginių, o ne iš nuotekų valymo stoties valymo įrenginiai. Tačiau reikia konstatuoti, kad Ispanijos Karalystė nepaaiškina, kodėl tai, kad tai yra tokie dumblo valymo įrenginiai, reiškia, kad jie papildomai neprisideda prie nuotekų valymo, jeigu šiais įrenginiais siekiama neišleisti neišvalytų nuotekų, kaip pažymėta 1997 m. pateikto prašymo finansavimo klausimyne.
(Praleista)
87 Darytina išvada, kad keturi projektai nėra savarankiški, kaip tvirtina Ispanijos Karalystė, o visi priklauso tam pačiam projektui, susijusiam su asenizacijos tinklu. Kaip teisingai nusprendė Komisija, nagrinėjamais FIMMA 97 etapo darbais siekta panašaus tikslo – įrengti kolektorius palei Huervos ir Galjego upes, siekiant aprūpinti zonas, kuriose kanalizacijos vanduo dar patenka tiesiai į upes, ir atnaujinti du nuotekų valymo įrenginius, į kuriuos jos nukreipiamos [ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamosios dalies b punktas]. Taigi jie sudaro darbų grupę, kurių rezultatas – bendras asenizacijos tinklo pagerinimas galutiniams vartotojams (ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamoji dalis). Pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą ir minėtą Sprendimą Komisija prieš Prancūziją šios darbų grupės rezultatas yra techninė funkcija – nuotekų asenizacija.
(Praleista)
89 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Ispanijos Karalystė neįrodė, jog Komisija padarė klaidą, kai ginčijamo sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad nagrinėjami FIMMA 97 etapo darbai turėjo atlikti tą pačią techninę ir ekonominę funkciją, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą.
– Išvada
90 Taigi, kalbant apie nagrinėjamus SPWS ir FIMMA 97 etapų projektus, Ispanijos Karalystė neįrodė, kad Komisija ginčijamo sprendimo 26 konstatuojamojoje dalyje klaidingai nusprendė, jog šie projektai kiekvieno iš šių dviejų etapų atveju sudarė dirbtinai suskaidytą darbą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą ir 13 dalį. Pagal analogiją su situacija, dėl kurios priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, nagrinėjami projektai iš tiesų yra dvi konkrečių darbų, susijusių su esamu asenizacijos tinklu, grupės, kurių rezultatas užbaigus darbus yra dalis šio tinklo atliekamų funkcijų.
91 Šios išvados nepaneigia Ispanijos Karalystės argumentai, susiję su kitais jos nurodytais kriterijais, t. y. geografiniu ir laiko elementu, arba tais, kuriuos Komisija klaidingai naudojo ginčijamame sprendime.
92 Pirmiausia, kalbant apie geografinį ir laiko aspektus, reikia priminti, kad pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą ir Teisingumo Teismo pateiktą jos išaiškinimą minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją tai savaime nėra kriterijai, įtvirtinti tekste ar teismo praktikoje (žr. šio sprendimo 53 punktą).
93 Pirma, kalbant apie geografinį aspektą, ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad, „kiek tai susiję su aštuoniais SPWS [etapo] projektais, <...>, vienintelis skirtumas [buvo] tai, kad [darbai] atlikti geografiškai skirtinguose sektoriuose“ ir kad „kiek tai susiję su keturiais [FIMMA 97 etapo projektais], vienintelis skirtumas [buvo] tai, kad [darbai] atlikti geografiškai skirtinguose sektoriuose“. Komisija 26 konstatuojamojoje dalyje papildomai pažymėjo, kad „darbai [buvo] atlikti vienoje geografinėje zonoje“.
94 Šiuo klausimu Ispanijos Karalystė remiasi prieštaravimo ginčijamame sprendime egzistavimu, susijusiu su tuo, kad Komisija paradoksaliai teigė kartu egzistuojant geografinį išskaidymą ir vieną geografinę zoną. Tačiau reikia konstatuoti, kad Ispanijos Karalystė teigia taip pat ir tvirtina, kad, „nepaisant to, [kad aptariami darbai] susiję su viena teritorija, [jie] gerokai nutolę vieni nuo kitų ir nesusieti geografiniu atžvilgiu“.
95 Ispanijos Karalystė remiasi tuo, kad tarp įgyvendinant nagrinėjamus projektus numatytų darbų nėra fizinės sąsajos, dėl kurios Komisija negalėtų nuspręsti dėl dviejų darbų egzistavimo. Tačiau net darant prielaidą, kad fizinės sąsajos nebuvimas yra įrodomas, skirtingi darbai yra dalis Saragosos miesto asenizacijos tinklo atliekamos funkcijos, o tai leidžia teigti, kad jie priskirtini tam pačiam darbui. Todėl nesvarbu, kad šie darbai išskaidyti per tinklą, o ne tiesiogiai fiziškai susiję, nes, kaip tvirtina Komisija, o Ispanijos Karalystė tam neprieštarauja, jie yra zonoje, kurią apima Saragosos savivaldybės valdomas kanalizacijos ir kolektorių tinklas. Todėl, kaip Komisija nurodė ginčijamame sprendime, net jeigu „atlikti geografiškai skirtinguose sektoriuose“, jie yra „vienoje geografinėje zonoje“. Todėl Ispanijos Karalystės argumentams, susijusiems su tariamu prieštaravimu šiuo klausimu ginčijamame sprendime, negalima pritarti.
96 Taigi Ispanijos Karalystės argumentą, kuriuo situacija tapatinama su minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją nagrinėta situacija, reikia atmesti. Ispanijos Karalystė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ginčijamos sutartys buvo susijusios su skirtingais asenizacijos tinklais ir dėl kurių reiktų nagrinėti, ar jos galėjo būti sujungtos.
97 Galiausiai atsakydama į Komisijos argumentą, kad Direktyvoje 91/271 aglomeracija vartojama kaip referencinė geografinė vietovė, Ispanijos Karalystė tvirtina, kad ši nuoroda yra visiškai nereikšminga siekiant kvalifikuoti darbą, kaip jis suprantamas pagal su viešaisiais pirkimais susijusius teisės aktus. Tai, kad šioje direktyvoje aglomeracija vartojama kaip referencinė geografinė vietovė, turėtų reikšmės atsižvelgiant į miesto nuotekų valymą ir visuomenės sveikatos apsaugą. Šiuo klausimu reikia pripažinti, kad dėl to, jog skirtingų darbų rezultatas yra dalis Saragosos miesto asenizacijos tinklo atliekamos funkcijos, teritorija, kurioje šis tinklas veikia, yra reikšminga geografinė zona, neatsižvelgiant į tai, ar jis susijęs su miesto aglomeracija, ar savivaldybės teritorija.
98 Todėl darytina išvada, kad Ispanijos Karalystės argumentams dėl tariamo geografinio kriterijaus taikymo, dėl kurio Komisija ginčijamame sprendime turėjo nuspręsti, kad nagrinėjami projektai nesudaro dviejų darbų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, negalima pritarti.
99 Antra, kalbant apie laiko aspektą, Komisija ginčijamame sprendime išskyrė dvi projektų grupes: vieną – SPWS, kitą – FIMMA 97 etapui.
100 Šiuo klausimu, darant prielaidą, jog Ispanijos Karalystė suinteresuota ginčyti šį padalijimą į du sprendimus, jos argumentus, kad neįmanoma nustatyti dviejų grupių tik atsižvelgiant į tai, jog projektai patvirtinti dviejuose skirtinguose sprendimuose, reikia atmesti. Iš tiesų, kaip tvirtina Komisija, dvi projektų grupes ji išskyrė taikydama laiko elementą, nes darbų sugrupavimas buvo susijęs su jų priklausymu dviem laiko atžvilgiu skirtingiems Saragosos asenizacijos plano etapams.
101 Be to, Ispanijos Karalystė neigia tai, kad ginčijami projektai kiekviename iš dviejų etapų galėtų būti laikomi patenkančiais į tą patį laikotarpį. Ji ginčija Komisijos, kuri per administracinę procedūrą nepaneigė Ispanijos Karalystės argumento, kad sutartys sudarytos per keturiolikos mėnesių laikotarpį dėl SPWS etapo ir per dvidešimties mėnesių laikotarpį dėl FIMMA 97 etapo, a posteriori analizę.
102 Kaip jau buvo nurodyta (žr. šio sprendimo 50, 52 ir 53 punktus), Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją neapibrėžė laiko kriterijaus, tačiau atsižvelgė į laiko aspektą kaip į vertinimo elementą. Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas nurodo ne laiko vieneto egzistavimą, bet „ginčijamų sutarčių paskelbimą vienu metu“, nors, kaip tvirtina Komisija, generalinis advokatas F. G. Jacobs išvadoje dėl minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją (Rink. p. I‑8341, I‑8318) nurodė „nustatytą laikotarpį“ (72 punktas).
103 Šiuo atveju, kaip teisingai pažymi Komisija, skelbimai apie viešuosius pirkimus dėl kiekvienos nagrinėjamų projektų grupės buvo paskelbti tuo pačiu laikotarpiu. Taigi iš aštuonių SPWS etapo pirkimų septyni paskelbti per mažiau nei penkis mėnesius nuo 1997 m. liepos 29 d. iki 1997 m. gruodžio 17 d., penki paskelbti dviem datomis, o vienas paskelbtas 1998 m. liepos 24 d., tačiau nustačius keturių mėnesių įvykdymo terminą. Kalbant apie keturis FIMMA 97 etapo pirkimus, reikia pažymėti, kad skelbimai apie juos paskelbti per mažiau nei septynis mėnesius, nuo 1998 m. lapkričio 13 d. iki 1999 m. birželio 9 d.
(Praleista)
107 Todėl Ispanijos Karalystės argumentams, kad egzistavo tariamas laiko kriterijus, dėl kurio taikymo nagrinėjamu atveju būtų galima teigti, jog Komisija ginčijamame sprendime klaidingai nusprendė dėl dviejų darbų egzistavimo, negalima pritarti.
108 Antra, Ispanijos Karalystė teigia, kad siekdama nustatyti Ispanijos valdžios institucijų pažeidimą Komisija ginčijamame sprendime rėmėsi šiek tiek specifiniais kriterijais, kaip antai galimų konkurso dalyvių pajėgumu ar naudingumu jiems sudaryti tam tikras ar visas sutartis (ginčijamo sprendimo 9 konstatuojamoji dalis).
109 Ginčijamo sprendimo dalyje, susijusioje su pirminiu vertinimu (9 konstatuojamoji dalis), Komisija iš tikrųjų nurodė tam tikras aplinkybes dėl galimų konkurso dalyvių. Ji jas taip pat nurodė galutiniame vertinime (25 konstatuojamoji dalis), nors vartojo skirtingą formuluotę.
110 Tačiau iš ginčijamo sprendimo 24 ir 26 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija nusprendė, jog egzistavo du darbai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, nes buvo tenkinami techniniai ir ekonominiai funkciniai kriterijai. Todėl ginčijamo sprendimo 25 konstatuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės tik patvirtina šiais funkciniais kriterijais pagrįstą išvadą. Taigi tokių aplinkybių nurodymas negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo.
111 Papildomai reikia pažymėti, kad, kalbant apie nuorodas ginčijamo sprendimo 25 konstatuojamojoje dalyje į galimus konkurso dalyvius, Teisingumo Teismas minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 42 punkte pažymėjo, kad „galimybė vienai Bendrijos įmonei atlikti visus atitinkamose sutartyse numatytus darbus“ gali būti požymis, patvirtinantis vieno darbo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 93/38, egzistavimą.
112 Be to, ginčijamo sprendimo 25 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė Direktyvos 93/38 4 straipsnio 2 dalį. Šia nuostata draudžiamas bet koks konkurso dalyvių diskriminavimas ir saugomi tie, kurie buvo atgrasyti nuo dalyvavimo konkurse, nes jų padėtis buvo nepalanki dėl perkančiosios organizacijos taikomos procedūros (minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 109 punktas). Taigi su galimais konkurso dalyviais susijusios aplinkybės ginčijamo sprendimo 25 konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodytos atsižvelgiant į Direktyvos 93/38 4 straipsnio 2 dalį.
113 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ispanijos Karalystė neįrodė, jog Komisija padarė klaidą ginčijamame sprendime tiek, kiek tai susiję su kriterijų, leidžiančių kvalifikuoti kaip darbą, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, apibrėžtimi, tiek, kiek tai susiję su jų taikymu nagrinėjamu atveju. Iš tiesų nagrinėjami darbai yra dvi konkrečių darbų, susijusių su Saragosos asenizacijos tinklu, grupės, kurių rezultatas juos užbaigus – dalis šio tinklo atliekamos funkcijos. Todėl Ispanijos Karalystė neįrodė, kad Komisija klaidingai nusprendė, jo egzistavo du darbai – vieni SPWS, kiti – FIMMA 97 etapo.
114 Todėl pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
Dėl antros dalies, susijusios su akivaizdžia Komisijos vertinimo klaida, kalbant apie tyčinio pobūdžio egzistavimą
115 Ispanijos Karalystė iš esmės tvirtina, kad Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalies pažeidimas leidžia teigti ketinimą, kurį Komisija turi įrodyti. Šiuo klausimu reikėjo atsižvelgti tik į viešųjų pirkimų teisės aktus, o ne į Reglamentą Nr. 1164/94. Tačiau Komisija tokio ketinimo neįrodė. Bet kuriuo atveju Ispanijos Karalystė teigia veikusi skaidriai, sąžiningai ir visapusiškai bendradarbiaudama su Komisija per visą procedūrą.
116 Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamame sprendime nusprendė, kad Ispanijos valdžios institucijos pažeidė Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalį, ir Ispanijos Karalystei nustatė finansinę pataisą pagal Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnį.
117 Kaip teisingai tvirtina Ispanijos Karalystė, generalinis advokatas F. G. Jacobs išvadoje byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, tvirtino, kad Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalies formuluotė apima ketinimo laipsnį veiksmuose (37–39 punktai).
118 Tačiau Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Komisija prieš Prancūziją (31 punktas) nusprendė, kad Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalyje aiškiai nustatytos perkančiųjų organizacijų pareigos pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą, todėl ją reikėjo taikyti kartu su pastarąja nuostata sprendžiant, ar egzistavo darbo suskaidymas. Teisingumo Teismas nesiaiškino, ar perkančiosios organizacijos sąmoningai suskaidė vieną darbą, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą.
119 Todėl reikia pripažinti, kad šiuo atveju Komisija pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalį neprivalėjo įrodyti Ispanijos valdžios institucijų ketinimo suskaidyti į skirtingus pirkimus vieną darbą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/38 14 straipsnio 10 dalies pirmą pastraipą. Taigi šiuo klausimu ji neturėjo jokios įrodinėjimo pareigos ir bet kuriuo atveju negali būti kaltinama neįrodžiusi tokio ketinimo.
120 Šios išvados nepaneigia Ispanijos Karalystės argumentai, kad Ispanijos valdžios institucijos sąžiningai bendradarbiavo su Komisija ir veikė skaidriai bei sąžiningai. Iš tiesų, kadangi nereikalaujama jokio atitinkamų institucijų tyčinio elemento, kad būtų galima konstatuoti Direktyvos 93/38 14 straipsnio 13 dalies pažeidimą, argumentai, susiję su Ispanijos valdžios institucijų veiksmais nagrinėjamu atveju, yra nereikšmingi siekiant įrodyti, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog ši nuostata buvo pažeista.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Truchot | Martins Ribeiro | Popescu |
Paskelbta 2013 m. liepos 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.