BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. spalio 24 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Happy Moreno choco“ paraiška – Ankstesni vaizdiniai nacionaliniai prekių ženklai MORENO – Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) – Prekių, kurioms skirti ankstesni vaizdiniai nacionaliniai prekių ženklai, sąrašo pakeitimas – Apeliacinės tarybos sprendimo ištaisymas – Reglamento 2017/1001 102 straipsnio 1 dalis – Teisinis pagrindas – Ankstesnė sprendimų priėmimo praktika – Teisinis saugumas – Teisėti lūkesčiai“
Byloje T‑498/18
ZPC Flis sp.j., įsteigta Radzejovicėse (Lenkija), atstovaujama advokato M. Kondrat,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą K. Kompari ir H. O’Neill,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Aldi Einkauf GmbH & Co. OHG, įsteigta Esene (Vokietija), atstovaujama advokatų N. Lützenrath, U. Rademacher, C. Fürsen ir M. Minkner,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. gegužės 31 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1464/2017‑1), susijusio su protesto procedūra tarp Aldi Einkauf ir ZPC Flis,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. M. Collins, teisėjai R. Barents ir J. Passer (pranešėjas),
posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. rugpjūčio 20 d.,
susipažinęs su EUIPO atsiliepimu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. lapkričio 30 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. lapkričio 22 d.,
atsižvelgęs į 2019 m. vasario 5 d. Bendrojo Teismo EUIPO pateiktą prašymą pateikti dokumentus,
atsižvelgęs į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą šalims ir į jų atsakymus į šį klausimą, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. vasario 20 d.,
įvykus 2019 m. liepos 4 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2016 m. sausio 22 d. ieškovė ZPC Flis sp.j., remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.
2 Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:
3 Prekės ir paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 30 ir 35 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:
– 30 klasė: „saldėsiai, saldainiai, vafliai, vafliniai vamzdeliai, miltiniai konditerijos gaminiai“;
– 35 klasė: „mažmeninė ar didmeninė prekyba konditerijos gaminiais, smulkiais forminiais sausainiais, vafliais, vafliniais vamzdeliais; mažmeninė ar didmeninė prekyba konditerijos gaminiais, smulkiais forminiais sausainiais, vafliais, vafliniais vamzdeliais internetu“.
4 Prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2016 m. kovo 30 d. Europos Sąjungos prekių ženklų biuletenyje Nr. 59/2016.
5 2016 m. birželio 23 d. įstojusi į bylą šalis Aldi Einkauf GmbH & Co. OHG pagal Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnį (dabar – Reglamento 2017/1001 46 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6 Protestas buvo grindžiamas ankstesniais vaizdiniais Vokietijos prekių ženklais, kurie iš pradžių buvo įregistruoti prekėms, priskiriamoms prie 30 klasės prekių, t. y. „kavai, kavos pakaitalams; kavos produktams; kavos gėrimams; arbatai, kakavai; kakavos produktams; kakavos gėrimams; šokoladiniams gėrimams; visiems pirmiau išvardintiems produktams tirpių miltelių pavidalu“ (toliau – pradinis prekių sąrašas). 2008 m. rugsėjo 29 d. Deutsches Patent- und Markenamt (Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba, Vokietija) priėmus dalinio panaikinimo sprendimą, ankstesnių vaizdinių Vokietijos prekių ženklų registracija buvo apribota tik šioms prekėms: „kavai, kavos gėrimams; kakavos gėrimų gamybai skirtiems milteliams“, priklausančioms 30 klasei (toliau – pakeistas prekių sąrašas). Ankstesni prekių ženklai yra šie:
– toliau pavaizduotas ankstesnis vaizdinis Vokietijos prekių ženklas, kurio paraiška pateikta 2007 m. sausio 17 d. ir kuris įregistruotas 2007 m. kovo 29 d. numeriu 30702839:
– toliau pavaizduotas ankstesnis vaizdinis Vokietijos prekių ženklas, kurio paraiška pateikta 2007 m. sausio 17 d. ir kuris įregistruotas 2007 m. kovo 29 d. numeriu 30702840:
7 Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu pagrindu.
8 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu Protestų skyrius atmetė protestą, savo sprendimą grįsdamas pakeistu prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašu.
9 2017 m. liepos 6 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais (dabar – Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniai), pateikė EUIPO apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
10 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO pirmoji apeliacinė taryba iš dalies panaikino Protestų skyriaus sprendimą.
11 Apeliacinė taryba nusprendė, kad atitinkama teritorija yra Vokietija ir kad atitinkama visuomenė yra pakankamai gerai informuota, protingai pastabi ir nuovoki plačioji visuomenė, kuriai būdingas vidutinis pastabumo lygis.
12 Kiek tai susiję su nagrinėjamų prekių ir paslaugų palyginimu, Apeliacinė taryba nusprendė, kad 30 klasei priklausančios prekės, t. y. „saldėsiai, saldainiai, vafliai, vafliniai vamzdeliai, miltiniai konditerijos gaminiai“, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, ir prekės, patenkančios į pradinį prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašą, yra tapačios arba panašios. Apeliacinė taryba taip pat iš esmės nustatė, kad paslaugos, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, yra panašios į prekes, patenkančias į pradinį prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašą, išskyrus šias paslaugas: „mažmeninę ir didmeninę prekybą smulkiais forminiais sausainiais, mažmeninę ir didmeninę prekybą smulkiais forminiais sausainiais internetu“, kurios skiriasi.
13 Kiek tai susiję su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu, Apeliacinė taryba iš esmės nustatė, kad minėtų žymenų skiriamasis elementas yra bendras žodis „moreno“ ir kad jie yra vizualiai panašūs ir labai panašūs ar net tapatūs fonetiškai, o konceptualus aspektas nėra svarbus lyginant žymenis, dėl kurių kilo ginčas.
14 Taigi Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad egzistuoja galimybė supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kiek tai susiję su visomis prekėmis ir paslaugomis, išskyrus 35 klasei priklausančias paslaugas, kurios atitinka tokį aprašymą: „mažmeninė ir didmeninė prekyba smulkiais forminiais sausainiais; mažmeninė ir didmeninė prekyba smulkiais forminiais sausainiais internetu“.
15 2018 m. lapkričio 15 d. Apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento 2017/1001 102 straipsniu, priėmė sprendimą „klaidų ištaisymas“, apie jį pranešta 2018 m. gruodžio 11 d. (toliau – 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymas). Ji pakeitė pradinį prekių sąrašą pakeistu prekių, kurioms taikomi ankstesni prekių ženklai, sąrašu.
16 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymu nebuvo pakeistas ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas.
Šalių reikalavimai
17 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą EUIPO nagrinėti iš naujo
– arba pakeisti ginčijamą sprendimą „pripažįstant, kad santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai negali būti taikomi visoms prekėms ir paslaugoms, priklausančioms 30 ir 35 klasėms, ir kad jis turi būti įregistruotas“,
– „kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidomis, priimti sprendimą [jos] naudai“.
18 EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
19 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu,
– atmesti apeliacinį skundą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
20 Grįsdama savo ieškinį ieškovė tvirtina, kad 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymas buvo priimtas nesilaikant Reglamento 2017/1001 102 straipsnio 1 dalies taikymo srities ribų, ir nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Ieškovė tvirtina, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principai.
Dėl ieškinio priimtinumo
21 Įstojusi į bylą šalis remiasi ieškinio nepriimtinumu, nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį, nes ieškovės reikalavimai esą prieštarauja principui, kad jie turi būti „aiškūs ir nedviprasmiški“. Jos nuomone, šiuo atveju neįmanoma žinoti, ko prašo ieškovė.
22 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ieškinys atitinka Procedūros reglamento 177 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytus aiškumo ir tikslumo reikalavimus, nes yra puikiai suprantama, kad ieškovė prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir prireikus pakeisti ginčijamą sprendimą.
23 Taigi reikia pripažinti, kad šis ieškinys priimtinas.
Dėl pirmą kartą Bendrajame Teisme pateiktų ieškinio A.3–A.27 priedų priimtinumo
24 EUIPO teigia, kad ieškovės pateikti įrodymai, susiję su žodžio „moreno“ vartojimu rinkoje, yra nepriimtini, kadangi jie yra nauji, nes priimdama ginčijamą sprendimą Apeliacinė taryba neturėjo šių įrodymų.
25 Įstojusi į bylą šalis reiškia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, nes, kaip ji teigia, dokumentus, esančius ieškinio A.3–A.27 prieduose, ieškovė pirmą kartą pateikė Bendrajame Teisme.
26 Pagal suformuotą jurisprudenciją Bendrajame Teisme nagrinėjamu ieškiniu siekiama kontroliuoti EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnį, todėl Bendrojo Teismo funkcija nėra peržiūrėti faktines aplinkybes pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus (žr. 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Tubes Radiatori / VRDT – Antrax It (Radiatorius), T‑315/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:115, 27 punktą, taip pat šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Sadas / VRDT – LTJ Diffusion (ARTHUR ET FELICIE), T‑346/04, EU:T:2005:420, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Šiuo atveju ieškovė pateikė atspausdintas ištraukas iš keleto duomenų bazių, pavyzdžiui, iš EUIPO (A.3, A.11 ir A.21–A.24 priedai), iš Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnybos (A.4 ir A.5 priedai), iš Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (A.19 priedas) ir iš Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) (A.6, A.16–A.18, A.20 ir A.25–A.27 priedai), atspausdintas ištraukas iš internetinių žodynų (A.7–A.9 priedai), vieną atspausdintą puslapį iš internetinės enciklopedijos Wikipedia (A.10 priedas), taip pat atspausdintas ištraukas iš interneto svetainių (A.12–A.15 priedai).
28 Reikia konstatuoti, kad iš bylos dokumentų nematyti, jog ieškovė per procedūrą EUIPO instancijose būtų pateikusi minėtus elementus, kad įrodytų, jog yra galimybė supainioti, taigi pirmą kartą jie buvo pateikti Bendrajame Teisme ir todėl turi būti pripažinti nepriimtinais, išskyrus A.3–A.6 prieduose pateiktus dokumentus.
29 Iš tiesų, nors A.3–A.6 prieduose pateikti dokumentai yra nauji elementai, negalima kaltinti ieškovės tuo, kad ji pateikė ištraukas iš EUIPO (A.3 priedas), Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnybos (A.4 ir A.5 priedai) ir PINO (A.6 priedas) duomenų bazių, kad įrodytų, jog ginčijamame sprendime, lyginant prekes ir paslaugas ir nustatant galimybę supainioti, kiek tai susiję su prekių, dėl kurių buvo įregistruoti ankstesni prekių ženklai, sąrašu, padaryta klaida, kurios nebuvo galima nustatyti prieš priimant ginčijamą sprendimą.
30 Darytina išvada, kad ieškinio A.3–A.6 priedai turi būti pripažinti priimtinais.
Dėl prekių sąrašo pakeitimo ginčijamame sprendime ir 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymo
31 Ieškovė iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba nurodo pradinį prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašą, nors išrašuose iš PINO ir Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnybos duomenų bazių pateiktas pakeistas prekių sąrašas, o tai, jos nuomone, yra Reglamento Nr. 207/2009 nuostatų pažeidimas. 2019 m. vasario 20 d. atsakyme į Bendrojo Teismo užduotą klausimą ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba negalėjo remtis Reglamento 2017/1001 102 straipsniu priimdama 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymą. Ieškovė teigia, kad prekių sąrašo pakeitimas negali būti laikomas akivaizdžia klaida ar akivaizdžiu pareigos neįvykdymu, kad jis turi įtakos Apeliacinės tarybos analizės tikslumui, motyvams ir ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir kad toks pakeitimas buvo padarytas ne pagal Reglamento 2017/1001 102 straipsnį.
32 EUIPO pripažįsta, kad atsižvelgė į pradinį prekių sąrašą, o ne į prekių, kurioms buvo įregistruoti ankstesni prekių ženklai, sąrašą po apribojimo. Vis dėlto EUIPO tvirtina, kad ši materialinė klaida, ištaisyta 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymu, neturi jokio poveikio motyvams ir Apeliacinės tarybos išvadoms, nes „kavos produktai“ patenka tiek į pradinį prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašą, tiek į pakeistą prekių sąrašą.
33 Atsakyme į proceso organizavimo priemonę įstojusi į bylą šalis pripažįsta, kad pradinis prekių sąrašas ir pakeistas prekių sąrašas skiriasi. Taigi įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad ši klaida nekeičia nei Apeliacinės tarybos motyvų, nei išvados.
34 Reglamento 2017/1001 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad EUIPO savo iniciatyva arba šalies prašymu ištaiso visas kalbos klaidas arba transkripcijos klaidas ir akivaizdžius apsirikimus savo sprendimuose arba jai priskirtinas technines klaidas, padarytas registruojant ES prekių ženklą arba skelbiant apie registraciją.
35 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad motyvai, susiję su teritorijos apibrėžimu, atitinkamos visuomenės nustatymu, ir motyvai, susiję su žymenų lyginimu, nebuvo pakeisti 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymu.
36 Iš tiesų 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymu ginčijamo sprendimo 3 punkte buvo tik padaryta nuoroda į prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašo apribojimą, o ginčijamo sprendimo 18, 19 ir 25 punktuose, kiek tai susiję su prekių ir paslaugų palyginimu, ir minėto sprendimo 40 punkte, kiek tai susiję su galimybe supainioti, buvo tik pakeista nuoroda į prekes, kurios iš tikrųjų atitinka pakeistą prekių sąrašą.
37 Reikia konstatuoti, kad, pirma, 30 klasei priklausančių prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašo pakeitimas negali būti vertinamas nei kaip kalbos, nei kaip transkripcijos klaida, nes Apeliacinė taryba vertino nagrinėjamų prekių tapatumą arba panašumą, atsižvelgdama į pradinį prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašą. Be to, 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymu nebuvo pašalintos visos ginčijamame sprendime pateiktos nuorodos į pradinį prekių sąrašą. Tai liudija ginčijamo sprendimo 20 punkte pateikta nuoroda į tokias prekes kaip arbata, kai Apeliacinė taryba nurodo, kad užpilta arbata gali būti naudojama prekėms, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, ruošti, taip pat nuoroda į 7 ir 8 priedus, susijusius su šokoladu ir įrodymais, kuriuos ieškovė pateikė siekdama įrodyti, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra tapačios arba panašios.
38 Antra, priešingai, nei per teismo posėdį teigė EUIPO ir įstojusi į bylą šalis, klaida, dėl kurios buvo pakeistas ankstesniais prekių ženklais žymimų prekių sąrašas, nėra akivaizdus neapsižiūrėjimas, nes Apeliacinė taryba vertino nagrinėjamų prekių tapatumą arba panašumą, kiek tai susiję su visomis prekėmis, esančiomis pradinio prekių sąrašo formuluotėje, pavyzdžiui, arbata (žr. šio sprendimo 37 punktą).
39 Trečia, techninės klaidos, kuri pateisintų rėmimąsi Reglamento 2017/1001 102 straipsniu, kvalifikavimas taip pat turi būti atmestas, nes šioje byloje klaida susijusi ne su Europos Sąjungos prekių ženklo registracija ar paskelbimu, bet su neteisingu atsižvelgimu į prekių, kurioms ankstesni prekių ženklai faktiškai buvo įregistruoti, sąrašą, vertinant supainiojimo galimybę.
40 Darytina išvada, kad 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymas buvo priimtas kitais nei Reglamento 2017/1001 102 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, kai apeliacinės tarybos gali pataisyti savo sprendimus. Taigi jis neturėjo jokio teisinio pagrindo (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 22 d. Sprendimo mPAY24 / VRDT – Ultra (MPAY24), T‑275/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:683, 25 punktą).
41 Atsižvelgiant į šias išvadas, reikia išnagrinėti ginčijamo sprendimo teisėtumą neatsižvelgiant į 2018 m. lapkričio 15 d. klaidų ištaisymu padarytus pakeitimus.
42 Argumentą, kuriuo EUIPO rėmėsi per teismo posėdį, kad, net jeigu Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime būtų padariusi klaidą, ji negalėtų lemti to sprendimo panaikinimo, nes tokia klaida neturi jokios įtakos rezultatui (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 3 d. Sprendimo Giovanni Cosmetics / VRDT – Vasconcelos & Gonçalves (GIOVANNI GALLI), T‑559/13, EU:T:2015:353, 135 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), reikia atmesti dėl toliau nurodytų priežasčių.
43 Iš tiesų kava ir kavos gėrimai yra prekės, kurios yra abiejuose prekių sąrašuose, ir šių prekių formuluotės yra vienodos, kavos produktai taip pat yra abiejuose sąrašuose ir jų formuluotės yra analogiškos, todėl ginčijamame sprendime pateikti argumentai, vertinimas ir išvada dėl šių prekių taip pat yra vienodi. Kiek tai konkrečiai susiję su „kakavos gėrimų gamybai skirtais milteliais“, kurie nurodyti pakeistame prekių sąraše, reikia pripažinti, kad ši prekių grupė apima dalį prekių, susijusių su „kakavos gėrimais“ ir kakava tirpių miltelių pavidalu (skirtų gėrimams).
44 Iš to darytina išvada, kad iš dalies pakeistas prekių sąrašas yra siauresnis ir visas patenka į pradinį prekių sąrašą, nurodytą ginčijamame sprendime.
45 Kadangi Apeliacinė taryba savo vertinimą grindė visomis prekėmis, įtrauktomis į pradinį sąrašą, ji priėmė sprendimą ultra petita, išplėsdama ankstesnių prekių ženklų apsaugą kitoms prekėms nei tos, kurioms buvo įregistruoti ankstesni prekių ženklai, t. y. „kavos pakaitalams; arbatai, kakavai; kakavos produktams, kakavos gėrimams; visiems šiems produktams tirpių miltelių pavidalu“, išskyrus tirpius kakavos miltelius.
46 Vadinasi, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jame konstatuota, jog egzistuoja galimybė supainioti kitas prekes nei tos, kurioms buvo įregistruoti ankstesni prekių ženklai.
47 Be to, reikia išnagrinėti ieškovės pateiktą ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, atsižvelgiant tik į prekes, kurioms ankstesni prekių ženklai buvo iš tikrųjų įregistruoti.
Dėl pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
48 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurias žymi abu prekių ženklai, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kur ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė supainioti apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu. Be to, pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį ankstesniais prekių ženklais reikia laikyti prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje, kurių paraiškos įregistruoti padavimo data yra ankstesnė už paraiškos įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą padavimo datą.
49 Pagal suformuotą jurisprudenciją galimybę supainioti sudaro tikimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis ta pačia jurisprudencija, galimybė supainioti turi būti visapusiškai įvertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visas konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į žymenų ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Laboratorios RTB / VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, EU:T:2003:199, 30–33 punktus ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Reikia konstatuoti, kad ieškovė neginčija šio sprendimo 11 punkte pateiktų Apeliacinės tarybos vertinimų dėl teritorijos, į kurią reikia atsižvelgti, apibrėžimo ir atitinkamos visuomenės apibrėžimo.
Dėl nagrinėjamų prekių ir paslaugų palyginimo
51 Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visus lyginant prekes svarbius veiksnius ir kad dėl šios priežasties padarė klaidingą išvadą, kad prekės, priskiriamos prie 30 klasės, yra tapačios arba panašios. Ji teigia, kad prekės skiriasi, nes, viena vertus, prekės, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, yra skirtos valgyti, o ankstesniais prekių ženklais žymimos prekės yra skirtos gerti ir, kita vertus, vafliai, miltiniai konditerijos gaminiai ir saldėsiai gali būti padaryti iš kelių ingredientų, o kakava ar kava nėra pagrindinis jų ingredientas. Jos teigimu, Apeliacinė taryba neturėjo atsižvelgti į Protestų skyriaus sprendimo motyvus dėl prekių pobūdžio ir paskirties skirtumų. Be to, ji tvirtina, kad nagrinėjamos prekės skiriasi, nes tai, kad į tokias galutines prekes kaip vafliai, saldėsiai ar miltiniai konditerijos gaminiai įdedama kakavos arba kavos ar kakavos kvapiosios medžiagos, savaime nereiškia, kad šios prekės bus parduodamos pažymėtos prašomu įregistruoti prekių ženklu. Tokia prielaida peržengtų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį. Galiausiai ji priduria, kad nagrinėjamos prekės yra visiškai skirtingi maisto produktai, kurie nebūna visiškai arti vieni kitų, ypač prekybos centrų lentynose, ir kad prekėms bei paslaugoms gali būti taikomi tie patys arba skirtingi platinimo kanalai.
52 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus.
53 Remiantis suformuota jurisprudencija, siekiant įvertinti nagrinėjamų prekių ar paslaugų panašumą, reikia atsižvelgti į visus svarbius ryšį tarp jų apibūdinančius veiksnius. Šie veiksniai pirmiausia yra jų pobūdis, paskirtis, naudojimas, taip pat tai, ar jos tarpusavyje konkuruoja, ar vienos kitas papildo. Taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai atitinkamų prekių platinimo būdus (žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo El Corte Inglés / VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T‑443/05, EU:T:2007:219, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
54 Be to, buvo nuspręsta, kad kai ankstesniu prekių ženklu žymimos prekės apima prekes, nurodytas prekių ženklo paraiškoje, šios prekės laikomos tapačiomis (žr. 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo ARTHUR ET FELICIE, T‑346/04, EU:T:2005:420, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
55 Jurisprudencijoje taip pat buvo patikslinta, jog aplinkybė, kad prekės yra dažnai parduodamos tose pačiose specializuotose prekybos vietose, suinteresuotajam vartotojui gali palengvinti suvokti glaudžius jų tarpusavio ryšius ir sustiprinti įspūdį, kad jos pagamintos tos pačios įmonės (šiuo klausimu žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo PiraÑAM diseño original Juan Bolaños, T‑443/05, EU:T:2007:219, 50 punktą).
– Dėl 30 klasei priklausančių prekių palyginimo
56 Kiek tai susiję su 30 klasei priklausančių prekių, kurioms skirti žymenys, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad jos iš dalies tapačios ir iš dalies panašios.
57 Pirma, ginčijamo sprendimo 18 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad visų pirma paraiškoje įregistruoti nurodyta kavos ir kakavos produktų specifikacija apima galutinius maisto produktus, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kava ar šokoladas, be to, „saldėsiai, saldainiai, vafliai, vafliniai vamzdeliai, miltiniai konditerijos gaminiai“, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kava ar kakava, gali būti laikomi kakava ar kakavos produktais ir galiausiai kavos ir kakavos produktų specifikacija apima prekes, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kava ar kakava, ir dėl šios priežasties šios prekės gali būti laikomos tapačiomis.
58 Nors tiesa, kad „kavos produktai“ yra „saldėsių, saldainių, vaflių, vaflinių vamzdelių, miltinių konditerijos gaminių“ sudedamosios dalys (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Eddy’s Snack Company / EUIPO – Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli (Eddy’s Snackcompany), T‑652/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:564, 34 ir 35 punktus), nes gali būti naudojamos siekiant suteikti šioms prekėms tam tikrą skonį, net jeigu jos nėra pagrindinės sudedamosios dalys, vis dėlto reikia manyti, kad „kavos produktai“ apima „saldėsius, saldainius, vaflius, vaflinius vamzdelius, miltinius konditerijos gaminius“ tik tokiais atvejais, kai jų pagrindinė sudedamoji dalis yra kava, taigi kavos produktai yra bendra nuoroda arba platesnė kategorija nei minėtos prekės.
59 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog prekės, žymimos žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, yra tapačios, nes prekės, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, apima prekes, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas.
60 Antra, ginčijamo sprendimo 19 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad kitos prekės, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, t. y. gėrimai arba prekės, naudojamos gėrimams gaminti arba kaip sudedamoji dalis, suteikianti maisto produktui skonį ar kvapą, yra panašios į prekes, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, nes jos yra papildančios vienos kitas, kadangi dažnai vartojamos, parduodamos ar pateikiamos kartu, o atitinkama visuomenė dažnai jas planuoja pirkti kartu.
61 Reikia pabrėžti, kad vienos kitas papildančios prekės arba paslaugos yra tokios, tarp kurių egzistuoja glaudus ryšys, o tai reiškia, kad viena yra būtina ar svarbi kitai naudoti tiek, jog vartotojai gali manyti, kad šias prekes gamina ar paslaugas teikia ta pati įmonė. Pagal apibrėžimą skirtingoms visuomenės grupėms skirtos prekės negali vienos kitų papildyti (žr. 2009 m. sausio 22 d. Sprendimo Commercy / VRDT – easyGroup IP Licensing (easyHotel), T‑316/07, EU:T:2009:14, 57 ir 58 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).
62 Žinoma, ginčijamo sprendimo 19 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimos prekės skiriasi nuo prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir tikslą. Iš tiesų „saldėsiai, saldainiai, vafliai, vafliniai vamzdeliai, miltiniai konditerijos gaminiai“ yra kieto pavidalo maisto prekės, vartojamos alkiui numalšinti ar kai norima saldaus užkandžio, o kava, kavos gėrimai ar kakavos gėrimų gamybai skirti milteliai yra skysto pavidalo maisto prekės, vartojamos troškuliui numalšinti ar kai yra kofeino ar kakavos, kurios yra kakavos gėrimuose, poreikis (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 28 d. Sprendimo Monster Energy / VRDT – Home Focus (MoMo Monsters), T‑736/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:809, 23 ir 25 punktus).
63 Kiek tai susiję su šių prekių vienų kitas papildančiu pobūdžiu, reikia pažymėti, kad nors saldėsiai, saldainiai, vafliai, vafliniai vamzdeliai, miltiniai konditerijos gaminiai gali būti vartojami kartu su gėrimais, jų vartojimas nėra nei būtinas, nei svarbus kavos, kavos gėrimų ar kakavos gėrimų gamybai skirtų miltelių suvartojimui ar atvirkščiai, net jei atitinkama visuomenė gali juos vartoti kartu. (2015 m. spalio 28 d. Sprendimo MoMo Monsters, T‑736/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:809, 28 ir 29 punktai).
64 Vis dėlto, kiek tai susiję su platinimo kanalais, reikia konstatuoti, kad, kaip nurodo EUIPO, ieškovė pripažįsta, jog nagrinėjamos prekės gali būti platinamos tais pačiais platinimo kanalais, ir neginčija, kad jos skirtos tiems patiems vartotojams. Be to, prekės, kurioms skirti nagrinėjami prekių ženklai, paprastai prekybos centruose yra pateikiamos tose pačiose lentynose arba šalimais, todėl atitinkama visuomenė gali manyti, kad jos kilusios iš tų pačių gamintojų (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 26 d. Franmax / EUIPO – Ehrmann (Dino), T‑21/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:241, 27 punktas).
65 Iš to matyti, kad reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą, kad „saldėsiai, saldainiai, vafliai, vafliniai vamzdeliai, miltiniai konditerijos gaminiai“ ir „kava, kavos gėrimai, kakavos gėrimų gamybai skirti milteliai“ yra panašios prekės.
– Dėl prekių, priklausančių 30 klasei, ir paslaugų, priklausančių 35 klasei, palyginimo
66 Kiek tai susiję su paslaugų, priklausančių 35 klasei, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, ir prekių, priklausančių 30 klasei, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, panašumu, ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad egzistuoja nedidelis panašumas tarp paslaugų „mažmeninė ar didmeninė prekyba konditerijos gaminiais, vafliais, vafliniais vamzdeliais; mažmeninė ar didmeninė prekyba konditerijos gaminiais, vafliais, vafliniais vamzdeliais internetu“ ir „kavos produktų; kakavos produktų“, nes pastarosios apima prekes, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas ir kurių pagrindinė sudedamoji dalis ar skonis yra kava ar kakava.
67 Šiuo klausimu primintina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą ir Procedūros reglamento 177 straipsnio 1 dalies d punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir tokių pagrindų santrauka. Tokia informacija turi išplaukti iš paties ieškinio turinio ir būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas prireikus galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio nereikalaudamas pateikti kitos patvirtinamosios informacijos (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 22 d. Sprendimo Biogena Naturprodukte / EUIPO (ZUM wohl), T‑236/16, EU:T:2017:416, 11 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
68 Taigi reikia konstatuoti, kaip tai padarė EUIPO, kad apskritai ieškovė tvirtina, jog nėra jokio nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo, tačiau grįsdama savo teiginį ji nepateikia jokio argumento, galinčio paneigti Apeliacinės tarybos vertinimą, kiek tai susiję su paslaugų, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, ir prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, palyginimu.
69 Darytina išvada, kad šis reikalavimas neatitinka Procedūros reglamento ir todėl turi būti pripažintas nepriimtinu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 67 punkte nurodytą jurisprudenciją.
Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimo
70 Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, atsižvelgiant, be kita ko, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę supainioti. Vidutinis vartotojas paprastai prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo įvairių detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
71 Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negalima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jo lyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, palyginimas turi būti atliekamas nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieną kaip visumą, tačiau tai nereiškia, kad bendro įspūdžio, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje palieka sudėtinis prekių ženklas, negali labiau lemti vienas ar keli jo elementai (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios (2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 42 punktas ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:539, 43 punktas). Taip ypač galėtų būti tuo atveju, jei ši sudedamoji dalis viena dominuotų atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, todėl visos kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys jo sukurtame bendrame įspūdyje būtų nežymios (2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:539, 43 punktas).
72 Atsižvelgiant į tai, reikia įvertinti žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą.
73 Šiuo atveju prašomame įregistruoti prekių ženkle yra keturi žodiniai šiek tiek stilizuoti elementai, t. y. aukso spalvos „flis“, geltonos spalvos „happy“, taip pat baltos spalvos „moreno“ ir „choco“. Žymuo taip pat sudarytas iš vaizdinių elementų, pavyzdžiui, rudos spalvos atspalvių fono, kurio viršutinė dalis yra šviesi, o apatinė tamsesnė, taip pat aukso spalvos karūnos ant žodinio elemento „flis“ kairėje žodžio „happy“ pusėje.
74 Ankstesniuose prekių ženkluose yra vienintelis žodinis elementas „moreno“. Ankstesniame prekių ženkle Nr. 30702839 yra šis pilkos spalvos žodinis elementas juodame fone su pilkos spalvos apvadu. Kiek tai susiję su ankstesniu prekių ženklu Nr. 30702840, jame yra tas pats žodinis elementas, kurio pirma raidė „m“ ir paskutinė raidė „o“ yra didesnės nei kitos raidės, taip pat du vaizdiniai elementai, vaizduojantys vertikalias linijas, esančias kiekviename gale.
– Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamųjų ir dominuojančių elementų nustatymo
75 Ieškovė iš esmės teigia, kad dominuojantis elementas yra ne žodinis elementas „moreno“, bet aukso spalvos karūna prašomo įregistruoti žymens centre, šiai karūnai taip pat taikoma dviejų vaizdinių Europos Sąjungos prekių ženklų, įregistruotų ieškovės vardu, apsauga, viena iš jų tos pačios spalvos, o kita juodos spalvos. Ieškovė tvirtina, kad ši karūna nėra nereikšmingas elementas, o, atvirkščiai, yra žymens skiriamasis elementas, kuris nurodo savininką, t. y. ieškovę, ir kad karūna, be to, kad yra dominuojantis elementas, pasižymi savo aukso spalva ant tamsaus juodo ir rudo fono.
76 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus.
77 Siekiant įvertinti prekių ženklą sudarančio elemento skiriamąjį požymį, reikia išnagrinėti didesnį ar mažesnį galėjimą pagal šį elementą identifikuoti tam tikros įmonės prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas prekių ženklas, ir taip atskirti tas prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų. Atliekant šį vertinimą, reikia atsižvelgti, be kita ko, į nagrinėjamam elementui būdingas savybes ir tai, ar jis apibūdina prekes ar paslaugas, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, ar ne (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo For Tune / EUIPO – Gastwerk Hotel Hamburg (fortune) T‑579/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:644, 34 punktas).
78 Be to, kai prekių ženklą sudaro žodiniai elementai ir vaizdiniai elementai, pirmieji iš principo yra labiau skiriantys nei antrieji, nes vidutinis vartotojas lengviau nurodys nagrinėjamas prekes ar paslaugas cituodamas žodinius elementus nei apibūdindamas šio prekių ženklo vaizdinius elementus (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Borrajo Canelo / VRDT – Tecnoazúcar (PALMA MULATA), T‑381/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:119, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
79 Kalbant apie vienos ar kelių tam tikrų sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių dominuojamojo pobūdžio vertinimą, reikia atsižvelgti į kiekvienai sudedamajai daliai būdingas savybes, jas lyginant su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, papildomai galima atsižvelgti į įvairių sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių santykinę padėtį (2002 m. spalio 23 d. Sprendimo Matratzen Concord / VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T‑6/01, EU:T:2002:261, 35 punktas).
80 Pirma, reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba ir EUIPO, kad žodis „moreno“ yra skiriamasis prašomo įregistruoti žymens požymis, nes jis neturi jokios reikšmės vokiečių kalboje. Ieškovės argumentas, kad žodinis elementas „moreno“ ispanų kalboje turi reikšmę, t. y. kad šio žodinio elemento reikšmę turėtų suvokti vokiškai kalbanti visuomenė, negali paneigti šios išvados, nes, kaip pripažįsta ieškovė, vokiškai kalbanti plačioji visuomenė nemoka ispanų kalbos ir šis argumentas yra visiškai nepagrįstas. Reikia priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 28 punkte, įrodymai, kuriuos ieškovė pateikė savo argumentui pagrįsti, buvo pripažinti nepriimtinais.
81 Be to, reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą, pateiktą ginčijamo sprendimo 33 punkte, kurio neginčija ieškovė, jog atitinkama visuomenė supras žodžius „happy“ ir „choco“ (nuoroda į vokišką žodį „Schokolade“) atitinkamai kaip malonumą, kurį suteikia prekių, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, vartojimas, ir kaip pagrindinę nagrinėjamų prekių sudedamąją dalį arba jų skonį. Vadinasi, reikia daryti išvadą, kad, pirma, žodinis elementas „choco“ daro užuominą, nes juo tiesiogiai nurodomas šokoladas arba jo sutrumpinimas (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 25 d. Sprendimo Sun System Kereskedelmi és Szolgáltató / EUIPO – Hollandimpex Kereskedelmi és Szolgáltató (Choco Love), T‑325/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:29, 57 punktą), ir, antra, elemento „happy“ skiriamasis požymis yra silpnas.
82 Kiek tai susiję su vaizdiniais elementais, reikia konstatuoti, kad fonas, t. y. tiek jo geometrinė forma, tiek rudos spalvos (nors ji ir gali būti kavos ar šokolado spalvos nuoroda) atspalviai, yra banalūs ir negali atkreipti atitinkamos visuomenės dalies dėmesio.
83 Be to, ieškovės argumentui, kuriuo iš esmės siekiama įrodyti, kad karūna turi skiriamąjį požymį, nes ji buvo ankstesnių vaizdinių Europos Sąjungos prekių ženklų registracijų Nr. 008328346 ir Nr. 015001266 objektas, negalima pritarti.
84 Iš tiesų reikia pažymėti, kad vaizdiniai prekių ženklai Nr. 008328346 ir Nr. 015001266 yra sudaryti iš žodinio elemento „flis“, t. y. ieškovės komercinio pavadinimo dalies, ir vaizdinio elemento, t. y. atitinkamai juodos spalvos ir aukso spalvos karūnos.
85 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad minėtus vaizdinius prekių ženklus sudarantis žymuo yra visas įtrauktas į prašomą įregistruoti prekių ženklą. Vis dėlto, nors žodis „flis“, kuris yra po karūna, nėra aiškiai suvokiamas, todėl atitinkama visuomenė nekreips į jį ypatingo dėmesio, reikia pažymėti, kad aukso spalvos karūnos skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į žymens, kurį prašoma įregistruoti šioje byloje, bendrą įspūdį. Kaip nurodo EUIPO, atitinkama visuomenė suvoks minėtą karūną kaip giriamojo pobūdžio, o ne kaip nurodančią tam tikros įmonės prekių ir paslaugų komercinę kilmę.
86 Vadinasi, reikia patvirtinti ginčijamo sprendimo 32 ir 33 punktuose pateiktą Apeliacinės tarybos vertinimą, pagal kurį iš esmės, pirma, žodinis elementas „moreno“ yra skiriamasis elementas, žodis „choco“ yra užuomina, o žodinis elementas „happy“ turi silpną skiriamąjį požymį ir, antra, vaizdiniai elementai neturi skiriamojo požymio, išskyrus elementą, vaizduojantį aukso spalvos karūną, kuri yra giriamojo pobūdžio ir todėl yra itin skiriamoji. Be to, reikia pažymėti, kad žodis „flis“ liks nepastebėtas, vertinant bendrą prašomo įregistruoti žymens įspūdį.
87 Antra, reikia patvirtinti ginčijamo sprendimo 33 ir 34 punktuose Apeliacinės tarybos pateiktą vertinimą, pagal kurį žodis „moreno“ yra dominuojantis prašomo įregistruoti žymens elementas dėl jo centrinės vietos žymenyje ir dėl to, kad jo raidės yra didesnės nei kitų elementų „happy“ ir „choco“. Be to, ši išvada negali būti paneigta dėl vaizdinių elementų, nes, vertinant bendrą žymens vaizdą, rudų atspalvių fonas yra nereikšmingas, o karūna, esanti viršutinėje kairėje žymens dalyje, yra antraeilė.
88 Vadinasi, ginčijamame sprendime šiuo klausimu nėra padaryta klaidų.
– Dėl vizualaus panašumo
89 Ieškovė tvirtina, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nėra panašūs, nes skiriasi jų požymiai, struktūra, stilizavimas ir jų spalvų deriniai, net jeigu abiems yra būdingas bendras žodinis elementas „moreno“. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad tai, jog prašomame įregistruoti žymenyje yra žodžiai „happy“ ir „choco“ bei aukso spalvos karūna, ir tai, kad naudojamos ruda, juoda, balta, aukso ir geltona spalvos bei kad žodinio elemento „moreno“ raidė „m“ yra stilizuota, lemia šio žymens nepanašumą į ankstesnius prekių ženklus.
90 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus.
91 Šioje byloje ankstesni prekių ženklai yra sudaryti iš vienintelio žodžio „moreno“, o prašomame įregistruoti prekių ženkle yra keturi žodiniai elementai, t. y. „flis“, „happy“, „moreno“ ir „choco“, tarp kurių ir bendras ankstesnių žymenų elementas.
92 Taigi žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, yra ta pati raidžių seka, t. y. „m“, „o“, „r“, „e“, „n“ ir „o“, ir šis dalinis tapatumas gali sudaryti atitinkamai visuomenei vizualaus panašumo įspūdį (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Tomasz KawałkoTrofeum / EUIPO – Ferrero (KINDERPRAMS), T‑115/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:882, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
93 Šiuo klausimu tai, kad kiekviename iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, yra kelios raidės, išdėstytos ta pačia tvarka, gali turėti reikšmės vertinant dviejų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdinį panašumą (2016 m. spalio 20 d. Sprendimo Clover Canyon / EUIPO – Kaipa Sportswear (CLOVER CANYON), T‑693/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:620, 29 punktas), o tai, kad ankstesnis žymuo yra visas įtrauktas į prašomą įregistruoti žymenį, sustiprina šių žymenų panašumą (2011 m. birželio 15 d. Sprendimo Graf-Syteco / VRDT – Teco Electric & Machinery (SYTECO), T‑229/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:273, 34 punktas).
94 Iš tiesų nepakanka to, kad, pirma, prašomas įregistruoti prekių ženklas sudarytas iš skirtingo žodžių skaičiaus ir, antra, žodis „moreno“ yra žodžių junginio „flis happy moreno choco“ centre, kad būtų paneigtas vizualus panašumas, nes sutampa šešios žodžio „moreno“ raidės, o vienintelis ankstesnių prekių ženklų žodinis elementas „moreno“ yra įtrauktas į prašomą įregistruoti prekių ženklą. Be to, žodinis elementas „flis“, esantis po aukso spalvos karūna, yra mažai matomas ir bus nepastebėtas.
95 Vaizdiniai elementai negali paneigti šio vertinimo, atsižvelgiant į kiekvieno žymens, dėl kurio kilo ginčas, bendrą įspūdį. Iš tiesų, pirma, prašomame įregistruoti prekių ženkle esantis rudos spalvos atspalvių fonas bei juodas fonas, esantis ankstesniame prekių ženkle Nr. 30702839, kaip nurodyta šio sprendimo 6 punkto pirmoje įtraukoje, yra nereikšmingi ir neturi įtakos atitinkamai visuomenei, nes kalbama apie įprastas formas ir spalvas, kurios neturi jokio originalumo. Antra, priešingai, nei teigia ieškovė, dėl sąlygiškai mažo jos dydžio, palyginti su kitais žodiniais ir vaizdiniais elementais, ir dėl jos padėties prašomo įregistruoti prekių ženklo kairėje viršutinėje dalyje aukso spalvos karūna yra antraeilė, be to, atitinkama visuomenė didesnį dėmesį teikia žodiniams elementams. Trečia, dėl žodinių elementų reikia konstatuoti, kad balta ir pilka spalvos, taip pat raidžių šriftas nėra ypač pastebimi.
96 Iš to matyti, kad reikia patvirtinti ginčijamo sprendimo 35 ir 37 punktuose Apeliacinės tarybos pateiktą vertinimą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vizualiai panašūs, nes, pirma, žodinio elemento „moreno“ sutapimas negali būti nusvertas žymenų dekoratyvinio pobūdžio skirtumais ir, antra, prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojančiame elemente pakartojamas vienintelis ankstesnių prekių ženklų žodinis elementas.
97 Vadinasi, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vizualiai panašūs.
– Dėl fonetinio panašumo
98 Ieškovė tvirtina, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nėra panašūs fonetiškai, nes prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro trys žodžiai, septyni skiemenys ir šešiolika raidžių, o ankstesnius prekių ženklus – vienas žodis, trys skiemenys ir šešios raidės. Ieškovės teigimu, šis skirtumas turi įtakos žymenų ritmui ir intonacijai.
99 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus.
100 Reikia priminti, kad sudėtinio žymens fonetinis atkūrimas atitinka visų jo žodinių elementų fonetinį atkūrimą, neatsižvelgiant į jų grafinius ypatumus, kurie labiau priklauso vizualinei žymens analizei. Taigi, lyginant žymenis, dėl kurių kilo ginčas, fonetiškai, nereikia atsižvelgti į ankstesnio žymens vaizdinius elementus (žr. 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Wolverine International / VRDT – BH Stores (cushe), T‑642/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:781, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
101 Net jei žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra skirtingo ilgio ir juos sudaro skirtingas žodžių skaičius, jų sukuriamas bendras įspūdis leidžia konstatuoti, kad jie fonetiškai panašūs dėl jų bendro elemento (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo COR Sitzmöbel Helmut Lübke / VRDT – El Corte Inglés (COR), T‑214/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:612, 63 punktą).
102 Nepakanka to, kad skiriasi žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skiemenų skaičius, kad būtų atmesta prekių ženklų panašumo galimybė, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į bendrą įspūdį, kai jie visi ištariami (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Farmeco / VRDT – Allergan (BOTUMAX), T‑131/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2010:458, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo XXXLutz Marken / VRDT – Meyer Manufacturing (CIRCON), T‑542/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:294, 50 punktą).
103 Pirmiausia, kaip matyti iš šio sprendimo 85 punkto, atitinkama visuomenė netars žodinio elemento „flis“, nes jis yra mažai pastebimas.
104 Šioje byloje kiti prašomo įregistruoti prekių ženklo žodiniai elementai, vertinami kartu, yra sudaryti iš septynių skiemenų, sugrupuotų į tris žodžius, t. y. „hap“, „py“, „mo“, „re“, „no“, „cho“ ir „co“, o ankstesniuose prekių ženkluose yra tas pats vienintelis žodinis elementas, sudarytas iš trijų skiemenų, t. y. „mo“, „re“ ir „no“.
105 Reikia daryti išvadą, kad net jei žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skiemenų struktūra skiriasi, nes juos sudaro skirtingas skaičius žodžių, jie yra vis tiek panašūs, nes ankstesnius prekių ženklus sudarantis vienintelis žodinis elementas „moreno“ yra įtrauktas į prašomą įregistruoti prekių ženklą ir yra tariamas taip pat ir tokia pačia intonacija, todėl prašomame įregistruoti prekių ženkle esantys žodiniai elementai „happy“ ir „choco“ negali nusverti šio fonetinio panašumo (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo fortune, T‑579/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:644, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. spalio 17 d. Sprendimo Szabados / EUIPO – Sociedad Española de Neumología y Cirugía Torácica (Separ) (MicroSepar), T‑788/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:691, 31 ir 32 punktus).
106 Vadinasi, ginčijamo sprendimo 36 ir 37 punktuose Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra labai panašūs fonetiškai.
– Dėl konceptualaus panašumo
107 Ieškovė teigia, kad net jei žodis „moreno“ vokiečių kalboje neturi ypatingos reikšmės, vidutinis vartotojas vokietis puikiai supras, kad žodis „moreno“ ispanų kalboje reiškia „rudas“, ir susies jį su ruda kakavos ir kavos produktų, kuriems skirti ankstesni prekių ženklai, spalva. Šiuo klausimu ji grindžia savo argumentus nurodydama, kad, viena vertus, ispanų kalba yra viena iš labiausiai paplitusių kalbų pasaulyje ir, kita vertus, vidutinis vartotojas vokietis turi tam tikrų ispanų kalbos žinių, pavyzdžiui, dėl savo profesinės aplinkos, dėl laiko praleidimo būdų ar atsižvelgiant į jo bendrą kultūrą arba jo interesus.
108 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus.
109 Šiuo atveju akivaizdu, kad žodis „moreno“ nieko nereiškia vokiečių kalboje ir kad žodinis elementas „happy“ turi silpną skiriamąjį požymį, o „choco“ yra užuomina, todėl Apeliacinės tarybos vertinimas, pateiktas ginčijamo sprendimo 36 ir 37 punktuose, šiuo klausimu iš esmės nėra klaidingas.
110 Be to, ieškovės argumentui, kad atitinkama visuomenė suvoks, jog žodis „moreno“ ispanų kalba reiškia „rudas“ ir taip jį susies su ankstesniais prekių ženklais žymimomis prekėmis, negalima pritarti.
111 Iš tiesų, pirma, reikia priminti, kad ieškinio A.9 ir A.10 priedai, atitinkamai internetinio ispanų‑anglų kalbos žodyno atspausdinta ištrauka ir internetinės enciklopedijos Wikipédia atspausdintas puslapis, buvo pripažinti nepriimtinais dėl šio sprendimo 28 punkte nurodytų priežasčių. Nepaisant šių įrodymų galios, reikia pažymėti, kad ieškovė pakankamai neįrodė, jog atitinkama visuomenė, kurią sudaro vidutiniai vartotojai vokiečiai, pakankamai moka ispanų kalbą, kad galėtų identifikuoti žodį „moreno“ kaip reiškiantį „rudas“.
112 Antra, neįrodyta, kad atitinkama visuomenė žodinį elementą „moreno“ suvoks kaip turintį aiškią reikšmę žymenyse, dėl kurių kilo ginčas, ir atskleidžiantį ryšį tarp šio žodžio ir, pirma, prekių bei paslaugų, žymimų prašomu įregistruoti prekių ženklu, ir, antra, ankstesniais prekių ženklais žymimų prekių.
113 Taigi šiuo atveju negalima atlikti konceptualaus palyginimo.
114 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra panašūs.
Dėl galimybės supainioti
115 Ieškovė tvirtina, kad vizualūs, fonetiniai ir konceptualūs žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai pašalina bet kokią vartotojo suklaidinimo galimybės riziką, ir pabrėžia, kad palyginimas turi būti taip pat atliekamas atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Ji teigia, kad ankstesni prekių ženklai neturi skiriamojo požymio (tai Apeliacinė taryba aiškiai ignoravo atlikdama galimybės supainioti analizę), nes nurodydama pavyzdžius, kuriais grindžiami jos argumentai, ji tvirtina, kad žodinį elementą dažnai naudoja kiti gamintojai, siekdami nurodyti saldėsių ar prekių ir paslaugų, priklausančių 30 ar 35 klasei, rūšį. Ieškovė priduria, kad jeigu Bendrasis Teismas patvirtintų ginčijamą sprendimą, į bylą įstojusi šalis turėtų pareikšti ieškinius ūkio subjektams, kurie vartoja žodį „moreno“ maisto prekėms žymėti. Be to, ji tvirtina, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į jos pateiktus įrodymus ir nenurodė pakankamai motyvų, kodėl protestas buvo priimtas.
116 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus.
117 Visapusis galimybės supainioti vertinimas reiškia, kad tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų ir prekių ar paslaugų, kurioms jie yra skirti, panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C‑39/97, EU:C:1998:442, 17 punktas ir 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmeliu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, EU:T:2006:397, 74 punktas).
118 Šiuo atveju išvada, kad ankstesnis prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį, negali sutrukdyti nuspręsti, kad egzistuoja galimybė supainioti. Tiesa, nors vertinant supainiojimo galimybę turi būti atsižvelgta į ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį (pagal analogiją žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C‑39/97, EU:C:1998:442, 24 punktą), vis dėlto jis yra tik vienas iš elementų, į kuriuos atsižvelgiama, atliekant tokį vertinimą. Netgi tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį, gali egzistuoti supainiojimo galimybė dėl šių žymenų ir atitinkamų prekių ar paslaugų panašumo (žr. 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Xentral / VRDT – Pages jaunes (PAGESJAUNES.COM), T‑134/06, EU:T:2007:387, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
119 Konkrečiai kalbant apie ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, reikia priminti, kad, vykstant protesto procedūrai ir siekiant nepažeisti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto, turi būti pripažinta, kad nacionalinis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos, turi tam tikrą skiriamąjį požymį (2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Formula One Licensing / VRDT, C‑196/11 P, EU:C:2012:314, 47 punktas). Nurodymas, jog žymuo yra apibūdinamasis arba bendrinis, prilygsta jo skiriamojo požymio paneigimui (žr. 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Formula One Licensing / VRDT, C‑196/11 P, EU:C:2012:314, 41 punktą).
120 Taigi turi būti patvirtintas ginčijamo sprendimo 35 punkte pateiktas Apeliacinės tarybos vertinimas, pagal kurį žodis „moreno“ yra ankstesnių prekių ženklų skiriamasis elementas, neturintis reikšmės vokiečių kalboje, o vaizdiniai elementai yra nereikšmingi ar antraeiliai; šio vertinimo negali paneigti ieškovės argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad ankstesni prekių ženklai neturi skiriamojo požymio.
121 Vadinasi, atsižvelgiant į prekių, kurioms buvo iš tikrųjų įregistruoti ankstesni prekių ženklai, sąrašą, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad pagal šio sprendimo 117 punkte nurodytą tarpusavio priklausomybės principą yra galimybė supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, išskyrus kiek tai susiję su 35 klasei priklausančiomis paslaugomis, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas ir kurios atitinka tokį aprašymą: „mažmeninė ir didmeninė prekyba smulkiais forminiais sausainiais, mažmeninė ir didmeninė prekyba smulkiais forminiais sausainiais internetu“. Iš tiesų atitinkama visuomenė gali manyti, kad nagrinėjamos prekės pagamintos arba paslaugos suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių, nes, pirma, nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra iš dalies tapačios ir iš dalies panašios ir, antra, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, apskritai yra panašūs vizualiai ir fonetiškai.
122 Negalima pritarti ieškovės argumentui, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į jos su ieškiniu pateiktus įrodymus, nes jie pirmą kartą buvo pateikti Bendrajame Teisme ir buvo pripažinti nepriimtinais, kaip tai matyti iš šio sprendimo 28 punkto. Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, reikia pažymėti, kad Apeliacinė taryba nurodė pakankamai motyvų, kuriais remdamasi nusprendė, kad yra galimybė supainioti nagrinėjamus prekių ženklus.
Dėl argumento, grindžiamo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimu
123 Ieškovė iš esmės teigia, kad EUIPO sprendimų praktika yra labai svarbi, nes ji leidžia numatyti EUIPO veiksmus ir įvertinti paraiškos įregistruoti prekių ženklą patenkinimo tikimybę. Ji tvirtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo poveikis yra tas, kad ateityje joks prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „moreno“, nebus įregistruotas, nes yra galimybė supainioti su ankstesniais prekių ženklais. Siekdama įrodyti, kad ankstesnė EUIPO sprendimų priėmimo praktika paremia prašomo įregistruoti prekių ženklo įregistravimo argumentą, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principus, ieškovė pateikia du protesto procedūros pavyzdžius (Nr. B 2 706 78 ir Nr. B 2 734 861), kai EUIPO nusprendė atmesti visą protestą dėl to, kad ankstesnis prekių ženklas neturėjo skiriamojo požymio.
124 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija šiuos argumentus.
125 Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Reglamentą Nr. 207/2009 apeliacinių tarybų priimami sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Taigi žymens tinkamumas būti įregistruotam kaip Europos Sąjungos prekių ženklui turi būti vertinamas remiantis ne ankstesne Apeliacinių tarybų praktika, bet tik šiuo reglamentu, kaip jį išaiškino Europos Sąjungos teismai (žr. 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Claranet Europe / EUIPO – Claro (claranet), T‑129/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:800, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
126 Be to, nors EUIPO turi atsižvelgti į jau priimtus sprendimus ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą, pagal teisėtumo principą reikalaujama, kad kiekvienos registracijos paraiškos nagrinėjimas būtų griežtas ir išsamus ir atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, nes žymens įregistravimas kaip prekių ženklo priklauso nuo konkrečių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes (2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Lenkija / Stock Polska sp. z o.o. ir EUIPO, C‑162/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:27, 60 punktas).
127 Šiuo atveju Apeliacinė taryba įvykdė visišką ir konkretų rizikos dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, supainiojimo galimybės vertinimą ir atsisakė iš dalies įregistruoti prašomą prekių ženklą, todėl ieškovė negali remtis ankstesniais EUIPO sprendimais, siekdama paneigti išvadą, kad prašomo prekių ženklo įregistravimas yra nesuderinamas su Reglamentu Nr. 207/2009 (šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo claranet, T‑129/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:800, 97 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
128 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti ieškinį, kiek jis susijęs su pakeistu prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašu.
Dėl antros reikalavimų dalies, susijusios su ginčijamo sprendimo pakeitimu
129 Primintina, kad Reglamento 2017/1001 72 straipsnio 3 dalyje pripažinta galimybė Bendrajam Teismui pakeisti sprendimą nesuteikia jam teisės vertinti klausimo, dėl kurio Apeliacinė taryba dar nepriėmė sprendimo. Dėl šios priežasties teisė pakeisti sprendimą iš principo turi būti įgyvendinama tik tais atvejais, kai patikrinęs tarybos atliktą vertinimą Bendrasis Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nurodyti, kokį sprendimą turėjo priimti Apeliacinė taryba (žr. 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo Airhole Facemasks / EUIPO – sindustrysurf (AIR HOLE FACE MASKS YOU IDIOT), T‑107/16, EU:T:2017:335, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
130 Šiuo atveju reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba nusprendė dėl galimybės supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, egzistavimo, kiek tai susiję su pradiniu prekių, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, sąrašu, todėl Bendrasis Teismas turi teisę pakeisti tą sprendimą šiuo aspektu.
131 Iš šio sprendimo 12–14 ir 48–128 punktuose nurodytų argumentų matyti, kad Apeliacinė taryba turėjo nuspręsti priešingai, nei nustatė Protestų skyrius, kad egzistuoja rizika, jog atitinkama visuomenė supainios žymenis, dėl kurių kilo ginčas, kiek tai susiję su visomis prekėmis ir paslaugomis, dėl kurių pateikta paraiška įregistruoti, išskyrus 35 klasei priskiriamas paslaugas, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas ir kurios atitinka tokį aprašymą: „mažmeninė ir didmeninė prekyba smulkiais forminiais sausainiais; mažmeninė ir didmeninė prekyba smulkiais forminiais sausainiais internetu“.
132 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrojo Teismo įgaliojimų pakeisti sprendimą sąlygos yra tenkinamos ir kad reikia patenkinti protestą dėl visų prekių ir paslaugų, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, išskyrus šio sprendimo 131 punkte nurodytas paslaugas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
133 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.
134 Šiuo atveju bylą pralaimėjo ieškovė, EUIPO ir į bylą įstojusi šalis, nes ginčijamas sprendimas buvo panaikintas iš dalies. Todėl reikia nurodyti, jog kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2018 m. gegužės 31 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1464/2017-1), kiek juo atsisakyta įregistruoti prašomą įregistruoti prekių ženklą šioms prekėms: „kavos pakaitalams; arbatai, kakavai; kakavos produktams, kakavos gėrimams; visiems šiems produktams tirpių miltelių pavidalu“, išskyrus tirpius kakavos miltelius.
2. Patenkinti protestą dėl visų prekių ir paslaugų, nurodytų paraiškoje įregistruoti prekių ženklą, išskyrus 35 klasei priklausančias prekes, kurios atitinka tokį aprašymą: „mažmeninė ir didmeninė prekyba smulkiais forminiais sausainiais; mažmeninė ir didmeninė prekyba smulkiais forminiais sausainiais internetu“.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2019 m. spalio 24 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.