Byla T‑241/13
Graikijos Respublika
prieš
Europos Komisiją
„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Galvijiena – Aviena ir ožkiena – Tabakas – Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 69 straipsnis – Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalis – Reglamento (EB) Nr. 796/2004 23 straipsnio 1 dalis“
Santrauka – 2015 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas
1. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪOGF, EŽŪGF ir EŽŪFKP – Sąskaitų apmokėjimas – Dalykas
(Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis)
2. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Tiesioginės paramos schemos – Bendrosios taisyklės – Bendrosios išmokos schema – Neprivalomas įgyvendinimas regiono mastu – Papildoma išmoka už konkrečius ūkininkavimo metodus ir kokybiškos produkcijos gamybą – Išlaikymo procentinės dalies nustatymas – Valstybėms narėms palikta diskrecija – Ribos – Valstybių narių pareiga informuoti ūkio subjektus apie tinkamumo sąlygas – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 795/2004 48 straipsnio 6 dalis)
3. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪOGF, EŽŪGF ir EŽŪFKP – Paramos ir išmokų suteikimas – Valstybių narių pareiga organizuoti veiksmingą administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje sistemą – Nepatikimi patikrinimai – Fondo atsisakymas padengti išlaidas
(Tarybos reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 795/2004 48 straipsnis)
4. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪOGF, EŽŪGF ir EŽŪFKP – Sąskaitų apmokėjimas – Atsisakymas padengti išlaidas, kurias lėmė pažeidimai, padaryti taikant Sąjungos teisės aktus – Suinteresuotosios valstybės narės prieštaravimas – Įrodinėjimo pareiga – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas tarp Komisijos ir valstybės narės
(Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis)
5. Žemės ūkis – Bendra žemės ūkio politika – Finansavimas iš EŽŪOGF, EŽŪGF ir EŽŪFKP – Sąskaitų apmokėjimas – Atsisakymas padengti išlaidas, kurias lėmė pažeidimai, padaryti taikant Sąjungos teisės aktus – Fondo patirtų nuostolių įvertinimas – Komisijos pareiga nustatyti Fondo realiai patirtą žalą – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnio 2 dalis)
6. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Sprendimas dėl sąskaitų patvirtinimo, susijęs su išlaidomis, finansuojamomis iš EŽŪOGF, EŽŪGF ir EŽŪFKP – Su sprendimu susijusi suvestinė ataskaita, iš kurios matyti prieštaravimas, kuriuo adresatams kliudoma suprasti šio sprendimo motyvus – Pareigos motyvuoti pažeidimas – Sprendimo panaikinimas
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalis ir Reglamento Nr. 1290/2005 31 straipsnis; Komisijos sprendimas 2013/123)
7. Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo jurisdikcija – Administracinio akto motyvų aiškinimas – Ribos
(SESV 263 ir 264 straipsniai)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 22 punktą)
2. Reglamento Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendros žemės ūkio politikos taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, 69 straipsnyje nustatyta papildoma išmoka, kaip kompensacija už tinkamesnį prisitaikymą prie naujų bendrosios žemės ūkio politikos reikalavimų, siekiama, pirma, paskatinti ūkininkus laikytis reikalavimų, susijusių su produktų kokybės gerinimu ir aplinkos apsauga ir, antra, sušvelninti neigiamą poveikį, kuris kyla tam tikruose produktų sektoriuose pereinant nuo tiesioginių išmokų sistemos prie bendrosios išmokų sistemos. Šiomis aplinkybėmis pagal Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnį visoms valstybėms narėms suteikiama tam tikra diskrecija skirti papildomas išmokas bendrai žemės ūkio politikos reformai įgyvendinti. Vis dėlto valstybėms narėms suteikti įgaliojimai yra griežtai apibrėžti ir siejami su daugybe materialinių ir procesinių sąlygų.
Kalbant apie Reglamento Nr. 795/2004, nustatančio išsamias bendrosios išmokos schemos, pateiktos Reglamente Nr. 1782/2003, įgyvendinimo taisykles, 48 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pareigą, pažymėtina, kad ši pareiga Komisijai suteikia galimybę būti informuotai apie valstybių narių nustatytas tinkamumo sąlygas. Taip pat ji suteikia galimybę būti užtikrintai, kad atitinkami ūkio subjektai iki metų, dėl kurių teikiama paraiška, pradžios žinos sąlygas, kuriomis galima gauti Reglamento Nr. 1782/2003 69 straipsnyje nustatytą papildomą išmoką. Ši papildomos išmokos skatinimo funkcija gali būti veiksminga tik jeigu atitinkami ūkininkai žino paraiškos teikimo metams nustatytas tinkamumo sąlygas iki tų metų pradžios ir jos nepakeičiamos a posteriori.
(žr. 30, 31, 33 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 35 punktą)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 36 punktą)
5. Komisijai atliekant sumų, kurių Sąjunga negali finansuoti, nes konstatuota pažeidimų valstybės narių išlaidose, vertinimą, Reglamento Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 31 straipsnio 2 dalyje nenustatyta sąlyga, pagal kurią reikalaujama, kad dėl kiekvienos korekcijos būtų įrodyta reali Fondo patirta žala.
(žr. 44 punktą)
6. Tikrinant sprendimo, kuriuos atsisakoma iš Sąjungos lėšų finansuoti tam tikras valstybių narių išlaidas, patirtas naudojantis įvairiais Sąjungos struktūriniais fondais, reikia atsižvelgti į prie šio sprendimo pridėtą suvestinę ataskaitą, nes ji yra esminis dokumentas minėto sprendimo motyvavimui suprasti, nes ja remiantis jis priimtas. Todėl reikia panaikinti minėtą sprendimą, kai suvestinės ataskaitos motyvavimas prieštarauja kitų reikšmingų administracinės procedūros dokumentų, susijusių su aptariama korekcija, motyvavimui, be to, kai toje ataskaitoje yra ir kitų motyvavimo netikslumų ar prieštaravimų; dėl tokio prieštaravimo atitinkama valstybė narė negali suprasti tikrojo šio sprendimo motyvavimo dėl nustatytos finansinės korekcijos. Iš tiesų sprendimo motyvų prieštaringumas yra SESV 296 straipsnyje nustatytos pareigos pažeidimas, turintis įtakos aptariamo teisės akto galiojimui, jeigu įrodyta, kad dėl to teisės akto adresatas negali suvokti visų ar dalies tikrųjų sprendimo motyvų ir kad dėl tos priežasties visa akto rezoliucinė dalis ar jos dalis neturi jokio teisinio pagrindo.
(žr. 51, 56, 63, 64 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 57 punktą)