Language of document : ECLI:EU:C:2020:188

Byla C-511/17

Györgyné Lintner

prieš

UniCredit Bank Hungary Zrt.

(Fővárosi Törvényszék prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

 2020 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vartotojų apsauga – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Paskolos užsienio valiuta sutartis – 4 straipsnio 1 dalis – Atsižvelgimas į visas kitas sutarties sąlygas, vertinant, ar ginčijama sąlyga yra nesąžininga – 6 straipsnio 1 dalis – Nacionalinio teismo iniciatyva atliekamas nagrinėjimas, ar sutarties sąlygos yra nesąžiningos – Apimtis“

1.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nacionalinio teismo pareiga savo iniciatyva išnagrinėti, ar jam vertinti pateiktos sutarties sąlyga yra nesąžininga – Sąvoka – Pareiga savo iniciatyva išnagrinėti, ar visos tokios sutarties sąlygos, įskaitant tas, kurių vartotojas neginčijo, yra nesąžiningos – Netaikymas – Pareiga savo iniciatyva išnagrinėti tik su ginčo dalyku susijusias sąlygas – Įtraukimas

(Tarybos direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis)

(žr. 27, 28, 30–34, 44 punktus, rezoliucinės dalies  1punktą)

2.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nacionalinio teismo pareiga savo iniciatyva išnagrinėti, ar jam vertinti pateiktos sutarties sąlyga yra nesąžininga – Pareiga atsižvelgti tik į šalių nurodytas teisines ir faktines aplinkybes – Nebuvimas – Pareiga savo iniciatyva imtis tyrimo priemonių siekiant papildyti bylos medžiagoje esančią informaciją apie šias aplinkybes

(Tarybos direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis)

(žr. 35, 37, 38, 44, punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        Vartotojų apsauga – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13 – Nacionalinio teismo pareiga savo iniciatyva išnagrinėti, ar jam vertinti pateiktos sutarties sąlyga yra nesąžininga – Atsižvelgimas į visas tokios sutarties sąlygas – Apimtis – Pareiga savo iniciatyva išnagrinėti visų šių sąlygų nesąžiningumą – Nebuvimas

(Tarybos direktyvos 93/13 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis)

(žr. 46–49 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)


Santrauka

2020 m. kovo 11 d. paskelbtame Sprendime Lintner (C-511/17) Teisingumo Teismas nagrinėjo klausimą, kokios apimties yra nacionalinio teismo pareigos, susijusios, pirma, su nagrinėjimu savo iniciatyva, ar vartotojo ir verslininko sudarytoje paskolos užsienio valiuta sutartyje esančios sąlygos yra nesąžiningos, ir antra, ėmimusi savo iniciatyva tyrimo priemonių vykdant šį nagrinėjimą pagal Direktyvą dėl nesąžiningų sąlygų(1).

Šis sprendimas priimtas išnagrinėjus Fővárosi Törvényszék (Budapešto apygardos teismas, Vengrija, toliau – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą(2). G. Lintner (toliau – ieškovė) šiam teismui pateikė ieškinį dėl tariamo kai kurių sąlygų, esančių jos ir banko įstaigos sudarytoje hipoteka užtikrintoje paskolos užsienio valiuta sutartyje, nesąžiningumo. Pagal šias sąlygas, ši banko įstaiga turėjo teisę vienašališkai pakeisti šią paskolos sutartį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šį ieškinį atmetė, bet, dėl ieškovės pateikto apeliacinio skundo, kompetentingas apeliacinis teismas grąžino jam bylą ir jį įpareigojo išnagrinėti savo iniciatyva sutarties sąlygas, kurių ieškovė neginčijo savo pradiniame ieškinyje ir kurios susijusios, be kita ko, su notaro patvirtinimu, sutarties nutraukimo pagrindais ir tam tikromis jai tenkančiomis išlaidomis.

Dėl, visų pirma, pagal minėtą direktyvą nacionaliniam teismui tenkančios nagrinėjimo savo iniciatyva, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, pareigos apimties Teisingumo Teismas nusprendė, kad šis teismas neprivalo savo iniciatyva ir atskirai išnagrinėti visų kitų šios vartotojos neginčytų sutarties sąlygų, tam, kad patikrintų, ar jos gali būti laikomos nesąžiningomis; jis turi išnagrinėti tik su ginčo dalyku, kaip jį apibrėžė bylos šalys, susijusias sąlygas. Taigi Teisingumo Teismas pažymėjo, kad atliekant tokį nagrinėjimą turi būti paisoma ginčo dalyko, suprantamo kaip rezultatas, kurio šalis siekia savo pretenzijomis, ribų, aiškinamų atsižvelgiant į tuo tikslu pateiktus reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Vadinasi, būtent paisydamas šių ribų nacionalinis teismas turi savo iniciatyva išnagrinėti sutarties sąlygą siekdamas išvengti, kad vartotojo pretenzijos būtų atmestos tam tikrais atvejais jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nors jos galėjo būti patenkintos, jeigu šis vartotojas būtų rėmęsis šios sąlygos nesąžiningumu (tačiau jis to nepadarė dėl nežinojimo). Teisingumo Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant, jog nebūtų pakenkta pagal šią direktyvą vartotojams suteiktos apsaugos veiksmingumui, nacionalinis teismas neturi formaliai vertinti jam pateiktų pretenzijų, bet, priešingai, turi aiškinti jų turinį atsižvelgdamas į joms pagrįsti nurodytus pagrindus.

Dėl, antra, atliktino nagrinėjimo savo iniciatyva, ar sąlyga yra nesąžininga, Teisingumo Teismas nurodė, kad jeigu bylos medžiagoje esanti informacija apie teisines ir faktines aplinkybes nacionaliniam teismui kelia rimtų abejonių dėl kai kurių sąlygų, nors vartotojo neginčytų, bet susijusių su ginčo dalyku, sąžiningumo, šis teismas turi savo iniciatyva imtis tyrimo priemonių tam, kad papildytų tą bylos medžiagoje esančią informaciją, ir prašyti šalių, paisydamas rungimosi principo, šiuo klausimu pateikti būtinus paaiškinimus ir dokumentus.

Galiausiai trečia, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors tiesa, kad siekiant įvertinti sutarties sąlygos, kuria grindžiamos vartotojo pretenzijos, nesąžiningumą, reikia atsižvelgti į visas kitas verslininko ir šio vartotojo sudarytos sutarties sąlygas, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas privalo savo iniciatyva įvertinti visų šių sąlygų galimą nesąžiningumą.


1      1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).


2      Ši byla yra viena iš Teisingumo Teismui pateiktų nagrinėti bylų, susijusių su Vengrijos teisės aktais vartojimo paskolos užsienio valiuta sutarčių srityje. Žr., be kita ko, 2018 m. gegužės 31 d. Teisingumo Teismo sprendimą Sziber (C-483/16, EU:C:2018:367), 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą OTP Bank ir OTP Faktoring (C-51/17, EU:C:2018:750) ir 2019 m. kovo 11 d. Sprendimą Dunai (C-118/17, EU:C:2019:207).