Language of document : ECLI:EU:T:2015:513

Bylos T‑389/10 ir T‑419/10

(ištraukų skelbimas)

Siderurgica Latina Martin SpA (SLM)

ir

Ori Martin SA

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas – Vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas – Senatis – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės – Atsakomybės už pažeidimą priskyrimas patronuojančiajai bendrovei – Proporcingumas – Baudų ir sankcijų individualumo principas – Neribota jurisdikcija“

Santrauka – 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Teisinių procedūrų ir sankcijų taikymo senatis – Eigos pradžia – Tęstinis ar pasikartojantis pažeidimas – Pažeidimo nutraukimo diena – Laikinas nutraukimas – Prašymas pateikti informaciją – Apimtis

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnis)

2.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Baudžiamosios teisės nuostatų negaliojimas atgaline data – Taikymo sritis – Už konkurencijos taisyklių pažeidimą skirtos baudos – Įtraukimas – Galimas pažeidimas dėl baudų apskaičiavimo metodo gairių taikymo iki jų įsigaliojimo padarytam pažeidimui – Galimybė numatyti gairėmis padarytus pakeitimus – Pažeidimo nebuvimas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimai 98/C 9/03 ir 2006/C 210/02)

3.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio nustatymas – Pardavimų vertės nustatymas – Apskaičiavimas pagal įmonių, dalyvavusių darant pažeidimą atitinkamame geografiniame sektoriuje, pardavimų vertę

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 punktas)

4.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bausmės individualizavimas įvairiais baudos dydžio nustatymo etapais

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 22, 27, 29, 36 ir 37 punktai)

5.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio nustatymas – Pažeidimo sunkumas – Prisijungimo mokestis – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Reikalavimas individualizuoti sankciją pirminiu bazinio baudos dydžio nustatymo etapu – Nebuvimas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 19–23 ir 25 punktai)

6.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Komisijos pareiga įrodyti pažeidimą ir jo trukmę – Įrodinėjimo pareigos apimtis – Reikalaujamas Komisijos turimų įrodymų tikslumas – Įrodymų visuma – Teisminė kontrolė – Apimtis – Sprendimas, keliantis teismui abejonių – Nekaltumo prezumpcijos principo paisymas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnis)

7.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio tikslinimas – Lengvinančios aplinkybės – Gairėse nurodytų aplinkybių neprivalomas pobūdis

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)

8.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio tikslinimas – Lengvinančios aplinkybės – Įmonės dalyvavimo darant pažeidimą ribota trukmė – Atsižvelgimas – Ribos

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punktas)

9.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Bazinio baudos dydžio tikslinimas – Lengvinančios aplinkybės – Skirtingas nei kartelyje sutartas elgesys – Ribotas dalyvavimas – Sąlygos

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 punkto trečia pastraipa)

10.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Proporcingumo ir bausmių bei sankcijų individualumo principų laikymasis – Pareiga individualizuoti bausmę atsižvelgiant į kiekvienos kaltinamos įmonės dalyvavimo ypatumus – Pakankamo individualizavimo nebuvimas – Pasekmės

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

11.    Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Protingo termino laikymasis – Pažeidimas – Pasekmės – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas dėl pernelyg ilgos procedūros trukmės, panaikinimas – Sąlyga – Neigiamas poveikis atitinkamų įmonių teisei į gynybą

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

12.    Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos 100 % jos kontroliuojamoms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Galimybė paneigti – Atsižvelgimas laikantis bausmių individualumo principo

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

13.    Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos 100 % jos kontroliuojamoms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Galimybė paneigti – Ribotos atsakomybės, kurią lemia bendrovių turimos teisės Sąjungoje, principo pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

14.    Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Įmonė pranešimo apie kaltinimus adresatė, kuri per administracinę procedūrą neginčijo faktinių ar teisinių aplinkybių – Teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimo ribojimas – Nebuvimas

(SESV 6 straipsnio 1 dalis, 101 straipsnis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

15.    Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Inkriminavimas – Patronuojančioji bendrovė ir dukterinės bendrovės – Ekonominis vienetas – Vertinimo kriterijai – Patronuojančiosios bendrovės lemiamos įtakos 100 % jos kontroliuojamoms dukterinėms bendrovėms prezumpcija – Bendrovei, norinčiai paneigti šią prezumpciją, tenkanti įrodinėjimo pareiga – Įrodymai, kurių nepakanka prezumpcijai paneigti

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis)

16.    Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Pažeidimai – Baudos – Pažeidimas, padarytas tyčia arba dėl neatsargumo – Įmonės organų veiksmų priskyrimas įmonei – Sąlygos

(SESV 101 straipsnis; EEE susitarimo 53 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis)

17.    Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių – Komisijos nuomonės nepateikimas dėl prašymo sumokėti palūkanas nuo baudos, kuri jau sumokėta po to, kai buvo priimtas pirminis sprendimas, perviršio, grąžinto priėmus keičiantį sprendimą – Kompetencijos nebuvimas

(SESV 261 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 1/2003)

18.    Konkurencija – Baudos – Dydis – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis – Baudos, skirtos pažeidžiant proporcingumo principą, dydžio sumažinimas – Atsižvelgimas į bausmių individualumo principą

(SESV 261 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 31 straipsnis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 76–81 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 92–107, 109 punktus)

3.      Kai nustatomas baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, dydis, esant vientisam pažeidimui, kuris suprantamas kaip sudėtinis pažeidimas, apimantis visus susitarimus ir suderintus veiksmus atskirose rinkose, kur ne visi pažeidėjai vykdo veiklą arba kur jie gali tik iš dalies žinoti apie bendrąjį planą, sankcijos turi būti individualizuojamos taip, kad būtų susietos su atitinkamų įmonių veiksmais ir požymiais.

Taigi, pirma, siekiant nustatyti baudos dydį atsižvelgiant į įmonės padaryto pažeidimo sunkumą ir trukmę, dėl viso jos dalyvavimo kartelyje laikotarpio negalima atsižvelgti į valstybėje, dėl kurios nebuvo tariamasi jai dalyvaujant, įvykdytų pardavimų vertę.

Antra, siekiant nustatyti baudos dydį atsižvelgiant į šios įmonės padaryto pažeidimo sunkumą ir trukmę, tuo atveju, kai tam tikrų valstybių narių rinkos buvo aptariamos šiai įmonei dalyvaujant, dėl viso jos dalyvavimo kartelyje laikotarpio negalima atsižvelgti į valstybėse, kuriose ši įmonė iš pradžių nevykdė veiklos, nes, be kita ko, neturėjo leidimo jose parduoti savo produktų, įvykdytų pardavimų vertę.

Todėl tuo atveju, kai įmonė pradėjo dalyvauti darant vientisą pažeidimą tik vėlyvu etapu ir šis dalyvavimas laipsniškai didėjo, o iš pradžių ji dalyvavo tik susitarimuose dėl vienos valstybės narės rinkos, apskaičiuodama baudos dydį Komisija turi atsižvelgti į tai, kad iki tam tikro laiko ši įmonė neturėjo leidimų pardavinėti kitose valstybėse narėse, ir tai, kad nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ši įmonė galėjo dalyvauti kartelyje netgi prieš pradėdama dalyvauti susitikimuose.

(žr. 140, 174, 178, 327 punktus)

4.      Vientiso konkurencijos taisyklių pažeidimo atveju proporcingumo principas reiškia, kad Komisijos skirta bauda turi būti proporcinga veiksniams, į kuriuos reikia atsižvelgti tiek vertinant patį objektyvų pažeidimo sunkumą, tiek vertinant santykinį baudžiamos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą.

Komisija, be kita ko, turi individualizuoti bausmes už pažeidimą, atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pažeidėjo situaciją. Praktikoje bausmė už pažeidimą gali būti individualizuojama įvairiuose baudos dydžio nustatymo etapuose.

Pirma, įmonės dalyvavimo darant pažeidimą ypatumus Komisija gali pripažinti vertindama objektyvų vientiso pažeidimo sunkumą, kaip tai suprantama pagal Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą, apskaičiavimo gairių 22 punktą.

Antra, šios ypatumus Komisija gali pripažinti vertindama gairių 29 punkte nurodytas lengvinančias aplinkybes, kai atlieka bendrą visų reikšmingų lengvinančių aplinkybių vertinimą (žr. minėtų gairių 27 punktą).

Trečia, šios ypatumus Komisija gali pripažinti jau įvertinusi objektyvų pažeidimo sunkumą arba atitinkamų įmonių nurodytas lengvinančias aplinkybes. Pavyzdžiui, gairių 36 punkte nurodyta, kad tam tikrais atvejais Komisija gali skirti simbolinę baudą, o šių gairių 37 punkte pažymėta, kad atsižvelgusi į konkrečios bylos ypatumus ji gali nukrypti nuo bendro baudų nustatymo metodo.

(žr. 141–146, 314 punktus)

5.      Kai nustatomas baudų, skiriamų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, bazinis dydis, elementai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant pažeidimo sunkumo laipsnį, kaip ir elementai, dėl kurių Komisija, nepriklausomai nuo pažeidimo trukmės, į baudą įtraukia specialią sumą siekdama atgrasyti įmones nuo neteisėtos veiklos vykdymo, yra susiję su pažeidimu apskritai. Atsižvelgiant į bendrą metodą, nustatytą Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą, apskaičiavimo gairėse, tik vėliau Komisija gali patikslinti bazinį dydį, kad būtų atsižvelgta į galimas lengvinančias aplinkybes, įskaitant susijusiąją su individualiu kiekvienos įmonės elgesiu. Taigi, kai Komisija atsižvelgia į keturis veiksnius, gairių 22 punkte pateiktus kaip pavyzdžius, jai negalima priekaištauti dėl to, kad ji manė, jog į bazinį baudos dydį reikia įtraukti specialią sumą, neatsižvelgiant į pažeidimo trukmę. Kadangi tai, kas pasakyta dėl procentinės dalies, pagal kurią nustatoma pardavimų vertė, skirta įvertinti pažeidimo sunkumą, motyvų nagrinėjimo taip pat tinka vertinant motyvus, kuriais grindžiama procentinė dalis, pagal kurią nustatoma papildoma suma siekiant atgrasyti, paprastos nuorodos į veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama vertinant sunkumą, analizę pakanka siekiant atskleisti motyvus dėl pardavimų vertės procentinės dalies, į kurią atsižvelgta kaip į papildomą sumą.

(žr. 186, 193, 261–264 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 215–219, 223–227, 233, 240–249, 251 punktus)

7.      Baudų, skiriamų pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą, apskaičiavimo gairių 29 punkte tik kaip pavyzdžiai ir nesiekiant pateikti baigtinio sąrašo yra nurodytos tam tikros lengvinančios aplinkybes, į kurias galima atsižvelgti, kaip tai matyti iš jame vartojamo žodžio „pavyzdžiui“.

(žr. 271 punktą)

8.      Nustatant baudų, skiriamų už SESV 101 straipsnio pažeidimą, dydį įmonės dalyvavimo darant pažeidimą ribota trukmė yra elementas, į kurį jau buvo atsižvelgta nustatant bazinį baudos dydį, kuriame įvertinta kiekvienos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą trukmė.

Todėl, nors negalima atmesti, kad tam tikrais atvejais į didelį įvairių atitinkamų įmonių dalyvavimo trukmės skirtumą gali būti atsižvelgta kaip į lengvinančią aplinkybę, taip nėra tuo atveju, kai įmonės dalyvavimas darant pažeidimą yra pakankamai ilgas.

(žr. 283, 285 punktus)

9.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 287, 288, 297–300 punktus)

10.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 314–320, 323, 324, 326–328 punktus)

11.    Kiek tai susiję su administracine procedūra konkurencijos srityje, šios procedūros trukmės protingumas turi būti įvertintas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, visų pirma į jos kontekstą, šalių elgesį per procedūrą, bylos reikšmę įvairioms suinteresuotoms įmonėms ir jos sudėtingumą, taip pat atitinkamais atvejais į informaciją ar pateisinimus, kuriuos Komisija gali pateikti dėl per administracinę bylą vykdytų tyrimo veiksmų.

Tokios procedūros trukmę gali paaiškinti įvairūs veiksniai. Visų pirma tai gali būti kartelio trukmė, jo labai didelė geografinė aprėptis, kartelio organizavimas geografiniu ir laiko aspektais, įvykusių susitikimų skaičius, susijusių įmonių skaičius, prašymų atleisti nuo baudos arba ją sumažinti skaičius, tai, kad buvo labai daug dokumentų, pateiktų arba gautų per patikrinimus ir parengtų įvairiomis kalbomis, kuriuos Komisija turėjo išnagrinėti, įvairūs prašymai pateikti papildomos informacijos, kuriuos Komisija turėjo pateikti įvairioms bendrovėms po truputį vis geriau suprasdama kartelį, pranešimo apie kaltinimus adresatų skaičius, procedūros kalbų skaičius ir įvairūs prašymai, susiję su pajėgumu sumokėti baudą.

Jei administracinės procedūros trukmė reiškia protingo termino principo pažeidimą, šis pažeidimas gali sukelti dvejopų pasekmių. Pirma, kai protingo termino nepaisymas turi įtakos procedūros baigčiai, toks pažeidimas gali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimą. Taikant konkurencijos taisykles protingo termino viršijimas gali būti pagrindas panaikinti tik sprendimus, kuriais konstatuojami pažeidimai, ir tik tuomet, jei įrodoma, kad pažeidus šį principą buvo pažeista ir atitinkamų įmonių teisė į gynybą. Kitais atvejais pareigos priimti sprendimą per protingą terminą nesilaikymas neturi įtakos pagal Reglamentą Nr. 1/2003 vykdomos administracinės procedūros teisėtumui. Kadangi teisės į gynybą paisymas yra itin svarbus administracinėse procedūrose, susijusiose su konkurencija, svarbu išvengti nepataisomo šios teisės pažeidimo dėl pernelyg ilgos tyrimo stadijos trukmės ir to, kad ši ilga trukmė sudarytų kliūčių surinkti įrodymus, paneigiančius atsakomybę užtraukiantį atitinkamų įmonių elgesį. Dėl šios priežasties tyrimą, ar nėra galimų teisės į gynybą apribojimų, reikia atlikti ne tik dėl etapo, kai šia teise naudojamasi plačiausiai, t. y. antrojo administracinės procedūros etapo. Vertinimas dėl galimo teisės į gynybą veiksmingumo apribojimo priežasties turi būti atliktas dėl visos šios procedūros, atsižvelgiant į bendrą jos trukmę.

Antra, kai protingo termino nesilaikymas neturi įtakos procedūros baigčiai, dėl tokio pažeidimo Sąjungos teismas, pasinaudodamas neribota jurisdikcija, gali tinkamai atlyginti už pažeidimą, padarytą viršijus protingą administracinės procedūros trukmę, atitinkamai sumažindamas skirtą baudą.

(žr. 336, 338–342, 354, 355 punktus)

12.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 372–384, 386, 387 punktus)

13.    Konkurencijos srityje priskirdama atsakomybę už pažeidimą patronuojančiajai bendrovei Komisija gali remtis faktinės lemiamos įtakos prezumpcija, turint omenyje tai, kad patronuojančiajai bendrovei priklauso visas arba beveik visas pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės kapitalas, ir ji neturi remtis kitais įrodymais šiuo aspektu.

Pripažinusi patronuojančiąją bendrovę solidariai atsakinga Komisija nepažeidžia ribotos atsakomybės principo, galiojančio Sąjungoje bendrovių teisės srityje. Taikant ribotą bendrovių atsakomybę iš esmės siekiama nustatyti jų finansinės atsakomybės maksimalią ribą, o ne užkirsti kelią tam, kad konkurencijos teisės pažeidimą padariusi įmonė būtų nubausta skiriant sankcijas ją sudarantiems teisės subjektams, būtent pažeidimą padariusiai bendrovei ir jos patronuojančiajai bendrovei, ypač jei pastarajai priklauso beveik visas jos dukterinės bendrovės kapitalas ir ji negali paneigti šiai dukterinei bendrovei daromos faktinės lemiamos įtakos prezumpcijos.

(žr. 385, 388 punktus)

14.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 391–393 punktus)

15.    Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 394–400, 407–409 punktus)

16.    Konkurencijos taisyklių pažeidimo srityje, inkriminuojant įmonei SESV 101 straipsnio pažeidimą turi reikšmės ne su šiuo pažeidimu susijusios įmonės dalyvių ar pagrindinių vadovų veiksmai ar žinojimas, bet asmens, kuriam buvo leista veikti įmonės vardu, veiksmai.

Tuo atveju, kai savo atstovus kartelyje dukterinė bendrovė tinkamai įgaliojo nustatyti įmonės pareigas, tai, kad jie nevykdė jokių funkcijų patronuojančioje bendrovėje, neturi reikšmės, nes jie buvo įgalioti nustatyti dukterinės bendrovės, dalyvavusios darant pažeidimą, pareigas. Todėl tai, kad šie asmenys veikia savarankiškai, negali pašalinti dukterinės bendrovės, taigi ir patronuojančiosios bendrovės, atsakomybės.

(žr. 410, 411 punktus)

17.    Nesant Komisijos pozicijos dėl įmonės prašymo sumokėti palūkanas nuo baudos perviršio, kurį ji sumokėjo po to, kai buvo priimtas pirminis sprendimas ir kuris po to jai buvo grąžintas dėl keičiančio sprendimo, Sąjungos teismas neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl tos įmonės reikalavimo nurodyti sumokėti palūkanas, pateikto jos pastabose dėl keičiančio sprendimo, nes tokia kompetencija nenumatyta SESV 263 straipsnyje ar 261 straipsnyje, aiškinamame kartu su Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu.

Taip yra visų pirma tuomet, kai keičiančiame sprendime, kuriuo sumažinta įmonei skirta bauda, nenumatytas perviršio grąžinimas su palūkanomis, jei suinteresuotasis asmuo to paprašytų, kai ši įmonė nepateikė tokio prašymo Komisijai, o ši nepateikė pozicijos dėl tokio prašymo priimdama aktą, kuris būtų šiai įmonei nepalankus.

(žr. 428–430 punktus)

18.    Taikant SESV 261 straipsnį, pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį Sąjungos teismui suteikta neribota jurisdikcija, kuria pasinaudodamas jis gali ne tik patikrinti sankcijų, skirtų už konkurencijos taisyklių pažeidimą, teisėtumą ir atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą teisės aktą, bet ir pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir atitinkamai pakeisti ginčijamą teisės aktą net jo nepanaikindamas; atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes jis gali, be kita ko, pakeisti skirtą baudą, kai jo prašoma įvertinti jos dydį.

Sąjungos teismo atliekamas baudos dydžio nustatymas iš esmės nėra tikslus aritmetinis veiksmas. Be to, Sąjungos teismas neprivalo atsižvelgti į Komisijos atliktus skaičiavimus ar į jos gaires, kai priima sprendimą naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, o savo vertinimą turi atlikti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti baudos, skirtos nubausti už dalyvavimą darant vientisą pažeidimą, dydį pažymėtina, kad iš Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalies matyti, jog reikia atsižvelgti ne tik į pažeidimo sunkumą, bet ir į jo trukmę, o pagal bausmių individualizavimo principą nustatant sankciją turi būti atsižvelgiama į kiekvieno pažeidėjo situaciją darant pažeidimą. Tai ypač taikytina tuo atveju, kai yra nagrinėjamas sudėtinis ilgalaikis pažeidimas, kaip antai Komisijos apibrėžtasis ginčijamame sprendime, kuriam būdingas dalyvių heterogeniškumas.

(žr. 432, 436, 437 punktus)