2010 m. birželio 11 d. Landgericht Regensburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje G prieš Cornelius de Visser
(Byla C-292/10)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landgericht Regensburg
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: G
Atsakovas: Cornelius de Visser
Prejudiciniai klausimai
a) Ar Europos Sąjungos sutarties - Lisabonos sutarties redakcija - (toliau - Europos Sąjungos sutartis) 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma sakinio dalis, siejant ją su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - Pagrindinių teisių chartija) 47 straipsnio antros pastraipos 1 sakiniu, arba kitos Europos teisės nuostatos draudžia vadinamąjį "šaukimo įteikimą paskelbiant viešai" pagal nacionalinę teisę (pagal Vokietijos civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 185-188 straipsnius vieno mėnesio laikotarpiui iškabinant šaukimą teismo, kuris priėmė sprendimą dėl šaukimo, skelbimų lentoje), jei kita (prasidedančio) civilinio proceso šalis savo interneto svetainėje nurodo savo adresą Europos Sąjungos teritorijoje (toliau - Sąjungos teritorija), tačiau jam šaukimo įteikti negalima, nes atsakovas ten nebūna ir apskritai negali būti nustatyta, kur šiuo metu yra atsakovas?
b) Jei atsakymas į 2a klausimą būtų teigiamas:
Ar nacionalinis teismas nacionalinės teisės taisyklių, pagal kurias, atsižvelgiant į ligšiolinę Teisingumo Teismo praktiką (naujausia byla C-341/08; <...>), leidžiama įteikti šaukimą paskelbiant viešai, turi netaikyti ir tuomet, jei pagal nacionalinę teisę tokia kompetencija suteikiama tik (Vokietijos) Federaliniam Konstituciniam Teismui?
ir
Ar ieškovė privalo pranešti teismui naują adresą, kuriuo būtų galima pakartotinai išsiųsti atsakovui šaukimą, kad ji galėtų įgyvendinti savo teises, nes pagal nacionalinę teisę, nepaskelbus šaukimo viešai ir nežinant atsakovo buvimo vietos, teismo procesas negalėtų būti pradėtas?
c) Tuo atveju, jei atsakymas į 2a klausimą būtų neigiamas: ar nagrinėjamu atveju 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas Nr. 44/2001) 26 straipsnio 2 dalis draudžia priimti sprendimą už akių pagal Vokietijos civilinio proceso kodekso 331 straipsnį, t. y. išduoti neginčytinų reikalavimų vykdomąjį raštą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau - Reglamentas Nr. 805/2004), prasme, jeigu siekiama, kad būtų sumokėta ne mažesnė kaip 20 000 eurų kompensacija už neturtinę žalą ir palūkanos bei 1 419,19 euro suma advokato išlaidoms padengti ir palūkanos?
Toliau pateikiami klausimai pateikiami su sąlyga, kad ieškovės ieškinys gali būti toliau nagrinėjamas, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo pateiktus atsakymus į 2a-2c klausimus:
d) Ar Reglamentas Nr. 44/2001, atsižvelgiant į jo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 3 punktą, taikomas ir tuomet, kai atsakovas civilinėje byloje, dėl kurio veiksmų eksploatuojant interneto svetainę buvo pareikštas ieškinys, kuriuo reikalaujama uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, nurodyti pateikti tam tikrą informaciją bei atlyginti neturtinę žalą, - kaip preziumuojama - yra Sąjungos pilietis Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnio 2 sakinio prasme, tačiau jo buvimo vieta nėra žinoma, ir todėl spėjama, tačiau jokiu būdu tiksliai nežinoma, jog jis šiuo metu yra už Sąjungos teritorijos bei teritorijos, kuriai taikoma Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuri buvo pasirašyta 1988 m. rugsėjo 16 d. Lugane (toliau - Lugano konvencija), ribų, o tiksli tarnybinės stoties, kurioje patalpinta interneto svetainė, vieta nėra žinoma, nors būtų logiška manyti, jog ji yra Sąjungos teritorijoje?
e) Jei šioje byloje Reglamentas Nr. 44/2001 taikomas: ar Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto frazė "vietos, kurioje <...> žalą sukėlęs įvykis <...> gali įvykti" (galimo) asmens teisių į privatumą pažeidimo atveju interneto svetainėje pateikiant turinį, aiškintina ta prasme, kad:
suinteresuotasis asmuo (ieškovė) gali interneto svetainę eksploatuojančiam asmeniui (toliau - atsakovui) pareikšti ieškinį dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus, nurodymo pateikti tam tikrą informaciją ir neturtinės žalos atlyginimo, nesvarbu, kur atsakovas įsikūręs (Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų), taip pat valstybės narės, kurios teritorijoje interneto svetainė pasiekiama, teismuose,
arba
ar tam, kad valstybės narės, kurioje atsakovas nėra įsikūręs arba nėra jokių įrodymų, kad atsakovas yra šios valstybės narės teritorijoje, teismas turėtų jurisdikciją, reikia, jog būtų specialus, platesnis nei vien techniškai įmanomo pasiekiamumo ryšys tarp skundžiamo turinio arba interneto svetainės ir teismo buvimo vietos valstybės (ryšys su atitinkama valstybe)?
f) Jei būtų reikalaujama tokio specialaus ryšio su atitinkama valstybe: kokiais kriterijais vadovaujantis jis nustatomas?
Ar svarbu tai, kad aptariama interneto svetainė, remiantis ją eksploatuojančio asmens tikslais, tikslingai skirta (taip pat ir) interneto naudotojams teismo buvimo vietos valstybėje, ar pakanka to, kad interneto svetainėje pateikiama informacija yra objektyviai susijusi su teismo buvimo vietos valstybe ta prasme, kad konkretaus atvejo aplinkybėmis, visų pirma atsižvelgiant į interneto svetainės, dėl kurios pateikti atitinkami reikalavimai, turinį, faktiškai gali būti įvykęs priešingų interesų - ieškovės interesų į privatumo apsaugą ir atsakovo interesų plėtoti savo interneto svetainę - konfliktas arba jis galėjo įvykti arba įvyko dėl to, kad vienas ar keli iš nukentėjusiosios, kurios privatumo teisės buvo pažeistos, pažįstamų asmenų susipažino su interneto svetainės turiniu?
g) Ar nustatant specialų ryšį su valstybe, turi reikšmės, kiek kartų buvo prisijungta prie interneto svetainės, dėl kurios pateikti atitinkami reikalavimai, iš teismo buvimo vietos valstybės?
h) Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas turi jurisdikciją dėl pirmiau minėtų klausimų: Ar 1995 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo sprendime (byla C-68/93; <...>) nustatyti teisės principai taikomi ir pirmiau aprašytu atveju?
i) Jei nustatant jurisdikciją nereikalaujama jokio specialaus ryšio su valstybe arba preziumuojant tokį ryšį pakanka, kad informacija, dėl kurios pateikti atitinkami reikalavimai, yra objektyviai susijusi su teismo buvimo vietos valstybe ta prasme, kad konkretaus atvejo aplinkybėmis, visų pirma atsižvelgiant į interneto svetainės, dėl kurios pateikti atitinkami reikalavimai, turinį, priešingų interesų konfliktas teismo buvimo vietos valstybėje faktiškai gali būti įvykęs arba jis galėjo įvykti arba įvyko dėl to, kad vienas ar keli iš nukentėjusiosios, kurios privatumo teisės buvo pažeistos, pažįstamų asmenų susipažino su interneto svetainės turiniu ir specialaus ryšio su atitinkama valstybe buvimas gali būti preziumuojamas nereikalaujant nustatyti, kiek minimaliai kartų turi būti prisijungta prie svetainės, dėl kurios pateikti atitinkami reikalavimai, iš teismo buvimo vietos valstybės, arba Reglamentas Nr. 44/2001 šiuo atveju visiškai netaikomas:
Ar 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (toliau - Elektroninės komercijos direktyva) 3 straipsnio 1 ir 2 dalys aiškintinos taip, kad šios nuostatos yra kolizinės ta prasme, jog pagal jas, kalbant ir apie civilinės teisės sritį, turi būti taikoma tik kilmės valstybėje galiojanti teisė, netaikant nacionalinių kolizinių normų,
arba
ar šios nuostatos yra korekcinio pobūdžio materialinės teisės lygmenyje, dėl ko pagal nacionalines kolizijos normas taikytina pripažintos teisės materialinis teisinis rezultatas modifikuojamas turinio atžvilgiu ir apribojamas kilmės valstybės reikalavimais?
j) Jei Elektroninės komercijos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalys yra kolizinio pobūdžio:
Ar pagal šias nuostatas tereikalaujama taikyti tik kilmės valstybės materialinės teisės nuostatas ar ir joje galiojančias kolizines normas, ir todėl kilmės valstybės teisės nuoroda į paskirties valstybės teisę išlieka įmanoma?
k) Jei Elektroninės komercijos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalys yra kolizinio pobūdžio:
Ar nustatant paslaugų teikėjo įsisteigimo vietą turi būti remiamasi jo (spėjama) dabartine buvimo vieta, jo buvimo vieta tuo metu, kai buvo pradėtos skelbti ieškovės fotografijos, ar (spėjama) tarnybinės stoties, kurioje patalpinta interneto svetainė, buvimo vieta?
____________