Byla T‑488/13
GEA Group AG
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Terminas pateikti ieškinį – Eigos pradžia – Apeliacinės tarybos sprendimo įteikimas telefaksu – Faksimilės gavimas – Vėlavimas – Force majeure ar kitų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, nebuvimas – Akivaizdus nepriimtinumas“
Santrauka – 2015 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) nutartis
1. Bendrijos prekių ženklas – Procedūros nuostatos – Įteikimas – Įteikimas telefaksu – Terminų skaičiavimas – Gavimo data
(Komisijos reglamento Nr. 2868/95 1 straipsnio 61 taisyklės 2 dalis, 65 taisyklės 1 dalis ir 70 taisyklės 2 dalis)
2. Procedūra – Terminas pateikti ieškinį – Teisės praradimas praleidus terminą – Aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, arba „force majeure“ atvejis – Sąvoka, kurią sudaro objektyvūs ir subjektyvūs elementai – Ribos
(Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa)
3. Teismo procesas – Terminas pateikti įrodymus – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalis – Taikymo sritis – Nauji įrodymai, pateikti pastabose, susijusiose su nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu arba dublike, susijusiame tik su priimtinumo klausimu – Priimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalis)
1. Pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 61 taisyklės 2 dalį Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) sprendimus gali įteikti telefaksu. Faksu galima įteikti visus Tarnybos sprendimus, taip pat apeliacinių tarybų sprendimus.
Reglamento Nr. 2868/95 65 taisyklės „Pranešimas faksimiliniu ryšiu [Įteikimas telefaksu] ir kitomis techninėmis ryšių priemonėmis“ 1 dalyje paaiškinta, kad „[laikoma, kad įteikta tą dieną, kai pranešimas buvo gautas adresato telefaksu]“. Minėto reglamento 70 taisyklės „Terminų skaičiavimas“ 2 dalyje nurodyta, kad „[jei procesinis veiksmas yra įteikimas, įteikto dokumento gavimas yra įvykis, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, jei nenustatyta kitaip]“.
Teismo praktikoje išskiriamas, pirma, akto perdavimas jo adresatui, būtinas tinkamo įteikimo tikslais, ir, antra, realus susipažinimas su minėtu aktu, kuris nebūtinas tam, kad įteikimas būtų laikomas tinkamu. Pagal minėtą teismo praktiką tam, kad įteikimas adresatui būtų laikomas galiojančiu, visiškai nereikalaujama, kad su juo realiai susipažintų asmuo, kuris, remiantis subjekto, kuriam aktas skirtas, vidaus taisyklėmis, yra už tai atsakingas; laikoma, kad sprendimas buvo įteiktas tinkamomis sąlygomis, jeigu jis buvo perduotas adresatui ir jeigu šis turėjo galimybę su juo susipažinti. Taigi, vertinant įteikimo tinkamumą, atsižvelgiama tik į išorinį jo aspektą, t. y. tinkamą perdavimą jo adresatui, o ne į vidinį aspektą, kuris susijęs su subjekto, kuriam aktas skirtas, vidaus funkcionavimu.
Tai reiškia, kad, nustatant įteikimo datą, turi būti atsižvelgiama tik į išorinį tokio įteikimo aspektą, t. y. į tai, kad subjektas, kuriam aktas skirtas, formaliai ir tinkamai jį gavo, neatsižvelgiant į tai, ar šis subjektas realiai jį gavo ir su juo susipažino. Tokio vertinimo nepaneigia minėtas teismo praktikoje suformuluotas reikalavimas, pagal kurį įteikimas reiškia, kad adresatas turi turėti galimybę susipažinti su įteiktu aktu. Iš tikrųjų nurodyta įteikėjo pareiga sudaryti sąlygas, kad adresatas realiai susipažintų, t. y. pareiga imtis priemonių (kuri atitinka išorinį įteikimo aspektą), o ne pareiga kištis į adresato vidaus funkcionavimą siekiant užtikrinti tokį susipažinimą, t. y. pareiga pasiekti rezultatą (kuri atitinka vidinį įteikimo aspektą).
2. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad Tarnybos pateiktose faksimilės perdavimo ataskaitose yra informacijos, dėl kurios jos įgyja pakankamą įrodomąją galią, kurios pakanka patvirtinti, kad faksimilės adresatas ją gavo. Iš tikrųjų telefaksai veikia taip, kad apie visas perdavimo ir gavimo problemas pranešama žinute apie įvykusią klaidą, kuria siuntėjui tiksliai nurodoma negavimo priežastis, apie kurią praneša adresato telefaksas, ir kad tuo atveju, kai apie tokią problemą nepranešama, pateikiama žinutė apie įvykusį perdavimą. Taigi nesant žinutės apie įvykusią klaidą ir turint perdavimo ataskaitą, kurioje nurodyta „OK“, gali būti laikoma, kad adresatas gavo išsiųstą faksimilę.
Be to, jeigu tai, kad ieškovės atstovas gavo ginčijamą faksimilę, būtų galima patvirtinti tik tada, jei su ja buvo susipažinta, Tarnyba neturėtų galimybės įrodyti realaus sprendimo įteikimo ir datos, kada sprendimą gavo jo adresatas, net jeigu minėtas sprendimas būtų tinkamai įteiktas adresatui. Termino, nustatyto ieškiniui dėl Tarnybos apeliacinių tarybų sprendimų pateikti, eigos pradžia priklausytų nuo atsitiktinių aplinkybių, nepriklausančių nuo Tarnybos rūpestingumo įteikiant sprendimą, nors terminai pateikti ieškinį buvo įtvirtinti siekiant užtikrinti teisinį saugumą.
(žr. 14, 15, 19–22 punktus)
3. Taisyklės, susijusios su terminais pateikti ieškinį, yra imperatyvios. Pagal Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antrą pastraipą nuo procesinių terminų galima nukrypti tik dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar dėl force majeure.
Aplinkybių, kurių negalima numatyti, ir force majeure sąvokos apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo ieškovės valios, ir subjektyvų elementą, susijusį su ieškovės pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių imantis tinkamų priemonių, nereikalaujančių pernelyg didelių sąnaudų. Konkrečiai ieškovė turi atidžiai stebėti proceso eigą ir būti ypač apdairi, kad būtų laikomasi nustatytų terminų. Taigi force majeure sąvoka netaikoma tokioje situacijoje, kai apdairus ir nuovokus asmuo objektyviai galėjo išvengti termino pateikti ieškinį praleidimo.
Dėl objektyvaus aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar force majeure elemento pažymėtina, jog reikia manyti, kad ieškovės atstovo telefakso veikimo trikdžiai, net jeigu pagal minėtą teismo praktiką juos ir galima laikyti „neįprastomis aplinkybėmis“, nėra nuo šio atstovo valios „nepriklausanti aplinkybė“.
Iš tikrųjų nagrinėjamas aparatas yra ieškovei atstovaujančios advokatų kontoros vidaus prietaisas, už kurį atsakinga tik kontora ir joje dirbantys darbuotojai. Taigi pagal nusistovėjusią teismo praktiką perdavimo problemos įmonės viduje nelaikomos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, ar force majeure. Be to, buvo nuspręsta, kad klaida, kurią padarė trečiasis asmuo, advokatų kontoros įgaliotas atlikti veiksmus, už kuriuos atsakinga minėta kontora, negali būti laikoma nepriklausančia nuo ieškovės, kuriai atstovauja ši kontora, valios. Taigi net jeigu ieškovei atstovaujanti advokatų kontora naudojasi išorės įmonės teikiamomis jos informacinės sistemos ir faksimilinio ryšio priežiūros paslaugomis, tokios įrangos gedimas negali būti laikomas nuo jos valios nepriklausančia aplinkybe.
Tvirtinimas, kad aptariami trikdžiai įvyko pirmą kartą, todėl jų nebuvo galima numatyti, neleidžia pripažinti, kad tai buvo nuo ieškovės atsakovo valios nepriklausanti aplinkybė. Šis negalėjimas numatyti galėtų turėti įtakos nebent vertinant suinteresuotojo asmens galimybę išvengti telefakso trikdžių atsiradimo ir analizuojant subjektyvų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ar force majeure elementą.
(žr. 26, 27, 32–34 punktus)
4. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas pavėluotai pateikti įrodymus yra netaikomas nei įrodymams, pateiktiems pastabose, susijusiose su prieštaravimu dėl priimtinumo, nei įrodymams, pateiktiems dublike, siekiant atsakyti į atsakyme į ieškinį išdėstytus tvirtinimus dėl nepriimtinumo. Galimybė pateikti naujų įrodymų pastabose, susijusiose su prieštaravimu dėl priimtinumo, turi būti laikoma susijusia su ieškovės teise atsakyti į atsakovės prieštaravime dėl priimtinumo išdėstytus argumentus, nes nė vienoje procesinėje taisyklėje nereikalaujama iš ieškovės pareiškiant ieškinį pateikti įrodymų, kad jos ieškinys yra priimtinas.
(žr. 30 punktą)