BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. balandžio 21 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės atsižvelgiant į padėtį Libijoje – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir įstaigų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti, sąrašas – Atvykimo į Europos Sąjungos teritoriją ir vykimo per ją tranzitu apribojimai – Asmenų, kuriems nustatyti atvykimo į Europos Sąjungos teritoriją ir vykimo per ją tranzitu apribojimai, sąrašas – Ieškovės pavardės palikimas sąrašuose – Ieškinio pareiškimo terminas – Priimtinumas – Pareiga motyvuoti – Vertinimo klaida“
Byloje T‑322/19
Aisha Muammer Mohamed El-Qaddafi, gyvenanti Maskate (Omanas), atstovaujama baristerės S. Bafadhel,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą V. Piessevaux ir M. Bishop,
atsakovę,
dėl, viena vertus, SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, pirma, 2017 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2017/497, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 76, 2017, p. 25), ir 2020 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2020/374, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 71, 2020, p. 14), kiek jais ieškovės pavardė palikta 2015 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/137/BUSP (OL L 206, 2015, p. 34), I ir III prieduose pateiktuose sąrašuose, ir, antra, 2017 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/489, kuriuo įgyvendinama Tarybos reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 21 straipsnio 5 dalis (OL L 76, 2017, p. 3), ir 2020 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/371, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 21 straipsnio 5 dalis (OL L 71, 2020, p. 5), kiek jais ieškovės pavardė palikta 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 204/2011 (OL L 12, 2016, p. 1), II priede pateiktame sąraše, ir, kita vertus, SESV 265 straipsniu grindžiamo prašymo pripažinti, kad Taryba neteisėtai nesiėmė veiksmų pranešti ieškovei apie nagrinėjamus aktus, juos priimant,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Spielmann, teisėjai U. Öberg ir O. Spineanu-Matei (pranešėja),
posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. spalio 20 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Aisha Muammer Mohamed El-Qaddafi yra Libijos pilietė ir buvusio Libijos vadovo Muammar Kadhafi dukra.
2 2011 m. vasario 26 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (toliau – Saugumo Taryba) priėmė Rezoliuciją 1970 (2011), joje nustatė ribojamąsias priemones Libijai ir asmenims bei subjektams, dalyvavusiems vykdant šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus ar gamybos įrenginius [civilinius objektus], įvykdytus pažeidžiant tarptautinę teisę.
3 2011 m. vasario 28 d. ir kovo 2 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė atitinkamai Sprendimą 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 58, 2011, p. 53) ir Reglamentą (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (OL L 58, 2011, p. 1) (toliau kartu – 2011 m. aktai).
4 Sprendimo 2011/137 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, jog valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad Rezoliucijoje 1970 (2011) nurodytiems asmenims, kurių pavardės išvardytos to sprendimo I priede, nebūtų leidžiama atvykti į jų teritorijas ar vykti per jas tranzitu.
5 Sprendimo 2011/137 6 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento Nr. 204/2011 5 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, iš esmės nustatyta, kad pagal Rezoliucijos 1970 (2011) 22 punktą Saugumo Tarybos arba pagal Rezoliucijos 1970 (2011) 24 punktą įkurto Saugumo Tarybos komiteto (toliau – Sankcijų komitetas) nurodytiems asmenims įšaldomos jiems priklausančios, jų valdomos, turimos arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, o šių asmenų pavardės nurodytos atitinkamai to sprendimo III priede ir to reglamento II priede.
6 Ieškovė yra viena iš asmenų, nurodytų Rezoliucijoje 1970 (2011), taigi įtrauktų į Sprendimo 2011/137 I ir III prieduose bei Reglamento Nr. 204/2011 II priede pateiktus sąrašus, kartu su identifikuojamąja informacija ir šiais motyvais:
„KADHAFI, Aïcha Muammar[.] Gim. data: 1978 m. Gim. vieta: Tripolis, Libija. Muammar Kadhafi dukra. Glaudžios sąsajos su režimu. Įtraukimo į JT sąrašą data: 2011 m. [vasario] 26 d.“
7 2011 m. kovo 17 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1973 (2011), joje nustatė naujas priemones atsižvelgiant į padėtį Libijoje. 2013 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 50/2013, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 204/2011 16 straipsnio 2 dalis (OL L 20, 2013, p. 29), ir Tarybos sprendimą 2013/45/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/137/BUSP (OL L 20, 2013, p. 60); juose buvo pakeista 2011 m. aktuose pateikta identifikuojamoji informacija apie ieškovę, siekiant patikslinti, kad ji, kaip įtariama, yra Alžyre.
8 2014 m. birželio 23 d. Taryba priėmė atitinkamai Sprendimą 2014/380/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/137 (OL L 183, 2014, p. 52), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 689/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 204/2011 16 straipsnio 2 dalis (OL L 183, 2014, p. 1) (toliau kartu – 2014 m. aktai). Šiais aktais padaryti pakeitimai nebuvo susiję su ieškove, kurios pavardė palikta Sprendimo 2011/137 I ir III prieduose ir Reglamento Nr. 204/2011 II priede pateiktuose sąrašuose, o jos pavardės įtraukimo į šiuos sąrašus motyvai nebuvo pakeisti, palyginti su 2011 m. aktuose nurodytais motyvais.
9 2014 m. rugpjūčio 27 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2174 (2014), joje pasmerkė Libijoje vykstančią ginkluotų grupuočių kovą ir smurto kurstymą bei nustatė papildomas ribojamąsias priemones asmenims ir subjektams, kurie dalyvavo vykdant veiksmus, keliančius grėsmę taikai, stabilumui ar saugumui Libijoje, arba teikė paramą tokiems veiksmams, trukdė ar kenkė sėkmingam Libijos politinio pereinamojo proceso užbaigimui.
10 2014 m. rugsėjo 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį, užregistruotą numeriu T‑681/14, dėl 2014 m. aktų panaikinimo, kiek jais ieškovės pavardė palikta Sprendimo 2011/137 I ir III prieduose ir Reglamento Nr. 204/2011 II priede pateiktuose sąrašuose.
11 2014 m. gruodžio 18 d. Taryba išsiuntė ieškovės atstovams raštą, jame nurodė, kad Sankcijų komitetas informavo kompetentingas Europos Sąjungos tarnybas, jog ieškovė nesilaikė draudimo keliauti ir taip pažeidė Rezoliucijos 1970 (2011) nuostatas.
12 2015 m. kovo 27 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2213 (2015), joje, be kita ko, numatė tam tikrų įtraukimo į sąrašus kriterijų pakeitimų.
13 2015 m. gegužės 4 d. Taryba išsiuntė ieškovės atstovams raštą su dokumentų rinkiniu (toliau – 2015 m. gegužės 4 d. raštas). Taryba jame pažymėjo, kad 2011 m. ir 2013 m. ieškovė viešai paskelbė pareiškimus, kuriais ragino nuversti Libijos valdžios institucijas, įsteigtas žlugus jos tėvo režimui, ir atkeršyti už jo mirtį.
14 2015 m. gegužės 26 d. Taryba priėmė atitinkamai Sprendimą 2015/818/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/137 (OL L 129, 2015, p. 13), ir Reglamentą (ES) 2015/813, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 204/2011 (OL L 129, 2015, p. 1), siekdama, be kita ko, išplėsti asmenų ir subjektų, kuriems taikomos 2011 m. aktuose nustatytos ribojamosios priemonės, įtraukimo į sąrašą kriterijus.
15 Vėliau Taryba atliko išsamią asmenų pavardžių ir subjektų pavadinimų sąrašų, pateiktų 2011 m. aktų prieduose, peržiūrą.
16 Ši peržiūra buvo užbaigta priėmus 2015 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimą 2015/1333/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/137 (OL L 206, 2015, p. 34), ir 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 204/2011 (OL L 12, 2016, p. 1).
17 Sprendimo 2015/1333 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritoriją ar vykti per ją tranzitu asmenims, kuriuos Saugumo Taryba arba Komitetas įtraukė į sąrašus ir kuriems taikomi kelionių apribojimai pagal JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 22 punktą, JT ST rezoliucijos 1973 (2011) 23 punktą, JT ST rezoliucijos 2174 (2014) 4 punktą ir JT ST rezoliucijos 2213 (2015) 11 punktą, išvardytiems I priede pateiktame sąraše.
18 Sprendimo 2015/1333 9 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento 2016/44 5 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, iš esmės nurodyta, kad visos lėšos, kitas finansinis turtas ir ekonominiai ištekliai, tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklausantys arba kontroliuojami asmenų ir subjektų, kuriuos nurodė ir kurių atžvilgiu Saugumo Taryba arba Komitetas nusprendė taikyti turto įšaldymą pagal JT ST rezoliucijos 1970 (2011) 22 punktą, JT ST rezoliucijos 1973 (2011) 19, 22 ir 23 punktus, JT ST rezoliucijos 2174 (2014) 4 punktą bei JT ST rezoliucijos 2213 (2015) 11 punktą, ir kurie įtraukti į šio sprendimo III priede ir šio reglamento II priede pateiktą sąrašą, yra įšaldomi.
19 Ieškovė buvo įtraukta į Sprendimo 2015/1333 I ir III prieduose bei Reglamento 2016/44 II priede pateiktus sąrašus (toliau – ginčijami sąrašai) kartu su identifikuojamąja informacija ir šiais motyvais:
„<…> AISHA MOUAMMAR MUHAMMED ABU MINYAR QADHAFI <…> Gim. data: 1978 m[.] Gim. vieta: Tripolis, Libija. Dar žinoma kaip (gali būti nepakankama tapatybei nustatyti): Aïcha Muhammed Abdul Salam <…> Adresas: Omano Sultonatas (tikėtinas statusas / buvimo vieta: Omano sultonatas)[.] Įtraukimo į sąrašą data: 2011 m. vasario 26 d[.] Kt. informacija: įtraukta į sąrašą pagal Rezoliucijos 1970 [(2011)] 15 ir 17 punktus (draudimas keliauti, turto įšaldymas). Papildoma informacija: glaudžios sąsajos su režimu. Keliavo pažeisdama Rezoliucijos 1970 [(2011)] 15 punktą, kaip aprašyta Ekspertų grupės dėl Libijos 2013 m. tarpinėje ataskaitoje.“
20 2016 m. spalio 6 d. ieškovės advokatė Tarybai išsiuntė raštą (toliau – 2016 m. spalio 6 d. raštas) ir ją informavo, kad, mirus ankstesniam ieškovės advokatui, ši nurodė pageidaujanti, kad jai toliau atstovautų ši atstovė ir vienas iš jos kolegų, o tai patvirtina prie šio rašto pridėtas įgaliojimas, todėl visa korespondencija nuo šiol turėtų būti siunčiama jai.
21 2017 m. kovo 21 d. Taryba priėmė atitinkamai Įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2017/497, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2015/1333 (OL L 76, 2017, p. 25), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/489, kuriuo įgyvendinama Reglamento 2016/44 21 straipsnio 5 dalis (OL L 76, 2017, p. 3) (toliau kartu – 2017 m. aktai), kuriais iš dalies keičiami ginčijami sąrašai, siekiant atsižvelgti į Sankcijų komiteto pateiktą atnaujintą informaciją.
22 Ginčijamuose sąrašuose palikus ieškovės pavardę, kartu buvo pateikta tokia identifikuojamoji informacija ir motyvai:
„AISHA <…> MUAMMAR MUHAMMED <…> ABU MINYAR <…> QADHAFI <…> Gim. data: 1978 m[.] Gim. vieta: Tripolis, Libija[.] Dar žinoma kaip (gali būti nepakankama tapatybei nustatyti): Aisha Muhammed Abdul Salam <…> Adresas: Omano Sultonatas (tikėtinas statusas / buvimo vieta: Omano sultonatas)[.] Įtraukimo į sąrašą data: 2011 m. vasario 26 d. (iš dalies pakeista 2012 m. balandžio 2 d., 2013 m. kovo 21 d., 2014 m. rugsėjo 26 d., 2016 m. lapkričio 11 d.)[.] Kt. informacija: įtraukta į sąrašą pagal Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 17 punktus (draudimas keliauti, turto įšaldymas). Nuoroda į [interneto] svetainę, kurioje pateikiamas INTERPOLO – JT Saugumo Tarybos specialusis pranešimas: https://www.interpol.int/fr/notice/search/un/5525815.“
23 2017 m. kovo 28 d. Sprendimu El-Qaddafi / Taryba (T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227), įsiteisėjusiu nepateikus apeliacinio skundo, priimdamas sprendimą dėl ieškovės ieškinio dėl 2014 m. aktų (žr. šio sprendimo 10 punktą) Bendrasis Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju neįvykdyta sąlyga, pagal kurią Taryba privalėjo informuoti ieškovę apie specifines ir konkrečias priežastis, dėl kurių manė, kad jai nustatytos ribojamosios priemonės turi būti paliktos galioti. Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad 2014 m. aktuose buvo nurodyta tik informacija, atitinkanti pirminio ieškovės pavardės įtraukimo į atitinkamus sąrašus, pridėtus prie 2011 m. aktų, motyvus, ir nusprendė, kad šių motyvų nepakako pagrįsti tam, kad jos pavardė būtų palikta šiuose sąrašuose, nes aplinkybės iš esmės skyrėsi; antra, jis nusprendė, kad Tarybos nurodyti papildomi motyvai buvo akivaizdžiai nereikšmingi, nes nebuvo nurodyti tarp motyvų, kuriais remiantis priimti 2014 m. aktai, ir apie juos Taryba sužinojo tik po 2014 m. aktų priėmimo. Taigi jis panaikino minėtus aktus tiek, kiek jais ieškovės pavardė palikta Sprendimo 2011/137 I ir III prieduose ir Reglamento Nr. 204/2011 II priede pateiktuose sąrašuose.
24 2019 m. vasario 5 d. ieškovės advokatė kreipėsi į Tarybą ir pakartojo savo prašymą pranešti jai apie visą su ieškove susijusią korespondenciją ir dėl jos priimtus sprendimus bei reglamentus.
25 2019 m. kovo 25 d. Taryba išsiuntė ieškovės advokatei raštą (toliau – 2019 m. kovo 25 d. raštas) ir ją informavo, kad priėmė 2017 m. aktus, remdamasi Sankcijų komiteto atnaujinta informacija, taigi ieškovės pavardė buvo palikta ginčijamuose sąrašuose.
Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po šio ieškinio pareiškimo
26 2020 m. vasario 11 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2509 (2020), joje dar kartą patvirtino būtinybę valstybėms narėms imtis priemonių, draudžiančių atvykti į jų teritoriją arba vykti per ją tranzitu visiems Sankcijų komiteto nurodytiems asmenims pagal, be kita ko, Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 16 punktus, ir pakartojo savo ketinimą užtikrinti, kad pagal šios rezoliucijos 17 punktą įšaldytas turtas vėliau būtų prieinamas Libijos žmonėms ir naudojamas jų naudai.
27 2020 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2020/374, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2015/1333 (OL L 71, 2020, p. 14), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/371, kuriuo įgyvendinama Reglamento 2016/44 21 straipsnio 5 dalis (OL L 71, 2020, p. 5) (toliau kartu – 2020 m. aktai); jais ieškovės pavardė buvo palikta ginčijamuose sąrašuose, o jos įtraukimo į sąrašus motyvai nebuvo pakeisti ir išliko tokie patys kaip 2017 m. aktų.
Procesas ir šalių reikalavimai
28 2019 m. gegužės 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.
29 2019 m. rugpjūčio 14 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Tarybos atsiliepimą į ieškinį.
30 Dubliką ir tripliką Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2019 m. spalio 4 d. ir lapkričio 28 d.
31 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, ši byla paskirta penktajai kolegijai.
32 Aktu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gruodžio 24 d., ieškovė paprašė surengti teismo posėdį.
33 Anksčiau paskirtam teisėjui pranešėjui negalėjus vykdyti savo pareigų, 2020 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo pirmininko sprendimu ši byla buvo paskirta naujam teisėjui pranešėjui.
34 Bendrasis Teismas ėmėsi proceso organizavimo priemonių ir šalys jas įvykdė per nustatytą terminą.
35 2020 m. rugsėjo 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės atskirą dokumentą; juo ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, patikslino ieškinį taip, kad šiuo siekiama panaikinti ne tik 2017 m. aktus, bet ir 2020 m. aktus (toliau kartu – ginčijami aktai), kiek jie su ja susiję. 2020 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Tarybos pastabas dėl pareiškimo patikslinti ieškinį.
36 Teisėjos pranešėjos siūlymu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
37 2020 m. spalio 20 d. posėdyje buvo išklausytos šalys ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus. Pasibaigus posėdžiui žodinė proceso dalis buvo baigta ir byla perduota pasitarimui.
38 Patikslinusi ieškinį ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– panaikinti ginčijamus aktus tiek, kiek jos pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
39 Pateikusi pastabas dėl pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo Taryba Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– visų pirma, atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– nepatenkinus ir šio reikalavimo, tuo atveju, jei ginčijami aktai būtų panaikinti tiek, kiek jie susiję su ieškove, palikti galioti ginčijamų sprendimų padarinius iki apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos arba, jei apeliacinis skundas būtų pateiktas per šį terminą, iki kol jis bus atmestas,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl prašymo surengti teismo posėdį 3–12 punktuose pateiktų argumentų priimtinumo ir prie šio prašymo pridėtų E.1–E.4 priedų pašalinimo iš bylos medžiagos
40 Per posėdį Taryba teigė, kad ieškovės prašymo surengti teismo posėdį 3–12 punktuose nurodyti argumentai ir dokumentai, sudarantys šio prašymo E.1–E.4 priedus, yra nepriimtini pagal Procedūros reglamento 85 straipsnį.
41 Ieškovė pareiškė, kad iš bylos medžiagos pašalina minėtus E.1–E.4 priedus, palikdama argumentus, pateiktus prašymo surengti teismo posėdį 3–12 punktuose.
42 Reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 76 ir 81 straipsnius Bendrojo Teismo rašytinę proceso dalį sudaro pirmasis pasikeitimas pareiškimais, po kurio pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį gali būti antrą, ir paskutinį, kartą keičiamasi pareiškimais, jeigu Bendrasis Teismas mano, kad tai būtina siekiant papildyti bylos medžiagos turinį.
43 Šioje byloje reikia konstatuoti, kad prašymo surengti teismo posėdį 3–12 punktuose pateikti argumentai nėra motyvai, dėl kurių ieškovė nori būti išklausyta. Be to, šiuose punktuose ieškovė pateikia argumentus, kurie jau buvo nurodyti jos ankstesniuose dokumentuose, ir siekia atsakyti į triplike pateiktas pastabas. Todėl nereikia atsižvelgti į prašymo surengti teismo posėdį 3–12 punktus ir iš bylos medžiagos pašalinti E.1–E.4 priedus sudarančių dokumentų.
Dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo ieškinio
Dėl priimtinumo
44 Atskiru dokumentu nepateikdama nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį Taryba atsiliepime į ieškinį ir pastabose dėl pareiškimo patikslinti ieškinį tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinumas tiek, kiek jis grindžiamas SESV 263 straipsniu, nes buvo pareikštas pavėluotai.
45 Ji teigia, kad visiškai neprivalėjo pranešti ieškovei apie ginčijamus aktus, nes nei Sprendime 2015/1333, nei Reglamente 2016/44 nėra nuostatos, iš kurios būtų matyti, kad ji privalo pranešti ginčijamuose sąrašuose esantiems asmenims ar subjektams apie aktus, kuriais iš dalies keičia su jais susijusią informaciją. Be to, ji teigia, kad jos 2019 m. kovo 25 d. raštas yra atsakymas į ieškovės advokatės 2019 m. vasario 5 d. raštą ir negalima manyti, kad būtent šiuo raštu ieškovė sužinojo apie 2017 m. aktus, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą. Be to, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad sužinojo apie 2020 m. aktus iš Tarybos atsakymo į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemonę pateiktus klausimus, apie kuriuos jai buvo pranešta 2020 m. liepos 13 d. kanceliarijos raštu. Iš tiesų tai, kad suinteresuotasis asmuo sužinojo apie aktą, gali būti laikoma ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo termino eigos pradžia tik tuo atveju, kai šis aktas nebuvo nei paskelbtas, nei apie jį pranešta. Šioje byloje terminas pareikšti ieškinį dėl ginčijamų aktų turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2017 m. kovo 22 d., kiek tai susiję su 2017 m. aktais, ir 2020 m. kovo 6 d., kiek tai susiję su 2020 m. aktais.
46 Per posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą Taryba patikslino, kad nors pagal tam tikrus sankcijų režimus Taryba aiškiai privalo pranešti atitinkamiems asmenims apie visus įtraukimo į sąrašą pakeitimus ir motyvus, taip nėra sankcijų režimo atsižvelgiant į padėtį Libijoje atveju.
47 Ieškovė teigia, kad jos ieškinys atitinka SESV 263 straipsnyje numatytus priimtinumo kriterijus, be kita ko, kriterijų, susijusį su ieškinio pareiškimo terminu. Pirma, ieškinį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. gegužės 27 d., t. y. per dviejų mėnesių terminą, pratęstą Procedūros reglamento 60 straipsnyje numatytu dešimties dienų fiksuotu terminu dėl nuotolių, skaičiuojamą nuo pranešimo apie 2017 m. aktus įteikimo ieškovei, kuris buvo įvykdytas 2019 m. kovo 25 d. raštu (žr. šio sprendimo 25 punktą). Antra, pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo siekta, kad būtų panaikinti 2020 m. aktai, buvo pateiktas per dviejų mėnesių terminą, pratęstą dešimties dienų fiksuotu terminu dėl nuotolių, skaičiuojamą nuo tada, kai ieškovė sužinojo apie šių aktų priėmimą, nurodytą Tarybos atsakyme į proceso organizavimo priemonę, nes apie minėtą atsakymą ieškovei buvo pranešta 2020 m. liepos 13 d. kanceliarijos raštu (žr. šio sprendimo 34 punktą).
48 Ieškovė tvirtina, kad Tarybai taip pat taikoma pareiga pranešti apie sprendimus, kuriais iš dalies keičiami sprendimai įtraukti į sąrašą, net jei nepateikiama naujų motyvų. Ieškovė nurodo, kad jei Taryba nebūtų buvusi įpareigota pranešti jai apie ginčijamus aktus, vienintelė priemonė, kuria ji būtų buvusi informuota apie jų priėmimą, būtų jų paskelbimas Oficialiajame leidinyje, o tai lemtų, kad jos galimybė kreiptis į Bendrąjį Teismą per nustatytą terminą būtų nepagrįstai apribota. Tarybos pozicijoje neatsižvelgiama į jurisprudenciją, pagal kurią ji negali savavališkai pasirinkti pranešimo apie savo sprendimus suinteresuotiesiems asmenims būdo. Kadangi ji žinojo ieškovės įgaliotos advokatės adresą, kaip tai pagrindžia 2016 m. spalio 6 d. raštas, kurį ji patvirtino gavusi, apie ginčijamus aktus ieškovei turėjo būti pranešta šiuo būdu. Toks pranešimas buvo išsiųstas tik dėl 2017 m. aktų – 2019 m. kovo 25 d. raštu. Be to, apie 2020 m. aktus ieškovė netiesiogiai sužinojo iš 2020 m. liepos 13 d. kanceliarijos rašto (žr. šio sprendimo 45 punktą). Taigi ieškinys ir pagal Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalį pateiktas pareiškimas patikslinti ieškinį buvo pareikšti per SESV 263 straipsnyje numatytą terminą.
49 Visų pirma reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškinys dėl panaikinimo turi būti pareikštas per du mėnesius nuo ginčijamo akto paskelbimo ar nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.
50 Pagal Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalį kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę.
51 Remiantis jurisprudencija, pagal veiksmingos teisminės gynybos principą reikalaujama, kad Sąjungos institucija, kuri, kaip yra šioje byloje, nustato ar palieka galioti asmeniui arba subjektui taikomas individualias ribojamąsias priemones, nurodytų motyvus, kuriais pagrįstos šios priemonės, kai tik jas nustato arba bent jau kuo greičiau po jų nustatymo, kad šie asmenys ar subjektai galėtų pasinaudoti teise pareikšti ieškinį (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
52 Ši situacija susidarė dėl ypatingo aktų, kuriais asmenims ar subjektams nustatomos ribojamosios priemonės, pobūdžio: šie aktai tuo pat metu yra ir visuotinai taikomi, kiek jais draudžiama tam tikriems bendrai ir abstrakčiai apibrėžtiems adresatams, be kita ko, suteikti lėšų ir ekonominių išteklių asmenims ir subjektams, kurių pavardės ir pavadinimai nurodyti šių aktų priedų sąrašuose, ir yra individualūs sprendimai dėl šių asmenų ir subjektų (žr. 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gbagbo ir kt. / Taryba, C‑478/11 P–C‑482/11 P, EU:C:2013:258, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
53 Nagrinėjamu atveju veiksmingos teisminės gynybos principas taikomas Sprendimo 2015/1333 13 straipsnyje, kurio 1 ir 3 dalyse atitinkamai nustatyta, kad, „[j]eigu Saugumo Taryba arba [Sankcijų] komitetas įtraukia asmenį ar subjektą į sąrašą, Taryba įtraukia tą asmenį ar subjektą į [minėto sprendimo] I arba III priede pateiktą sąrašą“ ir „Taryba praneša apie savo sprendimą [šiam] asmeniui ar subjektui <…>, įskaitant įtraukimo į sąrašą motyvus, arba tiesiogiai, jei žinomas to asmens ar subjekto adresas, arba paskelbdama pranešimą, suteikiant minėtam asmeniui ar subjektui galimybę pateikti pastabas“.
54 Panašios nuostatos numatytos Reglamento Nr. 2016/44 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse.
55 Darytina išvada: jeigu tokie aktai, kaip ginčijamieji, įsigalioja po to, kai yra paskelbiami, ieškinio dėl šių aktų panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą pareiškimo terminas kiekvieno iš minėtų asmenų ar subjektų atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo šiems asmenims ar subjektams dienos (žr. 2015 m. spalio 23 d. Sprendimo Oil Turbo Compressor / Taryba, T‑552/13, EU:T:2015:805, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, terminas pateikti prašymą leisti taikyti reikalavimus ir ieškinio pagrindus ir aktui, kuriuo toliau taikomos šios priemonės, prasideda tik nuo pranešimo apie šį naują aktą atitinkamam asmeniui ar subjektui dienos (žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
56 Reikia pažymėti, kad ir 2017 m., ir 2020 m. aktai, yra aktai, kuriais Taryba paliko ieškovės pavardę ginčijamuose sąrašuose. Tiesa, kad, kaip teigia Taryba, Sprendime 2015/1333 ir Reglamente 2016/44, prie kurių pridedami šie sąrašai, nenumatyta aiškios pareigos pranešti atitinkamiems asmenims ar subjektams apie aktus, kuriais ji palieka jų pavardes ar pavadinimus minėtuose sąrašuose.
57 Vis dėlto tokia pareiga pranešti kyla iš veiksmingos teisminės gynybos principo, kaip jis išaiškintas šio sprendimo 55 punkte primintoje jurisprudencijoje, iš kurio matyti, kad Taryba privalo suinteresuotiesiems asmenims pranešti apie bet kokį jų pavardės (pavadinimo) palikimą sąraše kartu su aiškinamąja dalimi, neatsižvelgiant į tai, ar priimdama sprendimą dėl pavardės (pavadinimo) palikimo sąraše Taryba rėmėsi naujomis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 57 punktą).
58 Be to, reikia pabrėžti, kad šioje byloje nagrinėjami aktai, kurių pagrindu asmens pavardė (pavadinimas) palikta ginčijamuose sąrašuose, nebuvo priimami reguliariai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios aplinkybės nebuvo įmanoma numatyti jų priėmimo, pažymėtina, kad, jei ieškinio dėl šių aktų panaikinimo pareiškimo terminas būtų pradedamas skaičiuoti tik nuo jų paskelbimo, toks asmuo, kaip ieškovė, turėtų nuolat tikrinti Oficialųjį leidinį, o tai galėtų trukdyti jai kreiptis į Sąjungos teismą.
59 Šiomis ypatingomis aplinkybėmis Taryba negali pagrįstai teigti, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytas ieškinio dėl ginčijamų aktų panaikinimo pareiškimo terminas ieškovei pradėtas skaičiuoti nuo jų paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos.
60 Be to, siekiant nustatyti pranešimo datą, nuo kurios pradedami skaičiuoti terminai, kurių ieškovė turėjo laikytis, siekdama užginčyti ginčijamus aktus Bendrajame Teisme, reikia nustatyti tvarką, pagal kurią Taryba privalėjo jai pranešti apie šiuos aktus.
61 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Taryba negali laisvai pasirinkti pranešimo suinteresuotiesiems asmenims apie aktus, pagal kuriuos jiems taiko ribojamąsias priemones, būdo. Iš 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gbagbo ir kt. / Taryba (C‑478/11 P–C‑482/11 P, EU:C:2013:258) 61 punkto matyti, kad apie tokius aktus netiesiogiai pranešti paskelbiant apie juos Oficialiajame leidinyje leidžiama tik tais atvejais, kai neįmanoma, kad Taryba praneštų individualiai. Priešingu atveju Tarybai būtų leidžiama lengvai apeiti savo pareigą pranešti individualiai (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 10 d. Nutarties Pshonka / Taryba, T‑381/14, EU:T:2016:361, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
62 Iš šio sprendimo 61 punkte minėtos jurisprudencijos matyti, kad Sprendimo 2015/1333 13 straipsnio 3 dalį ir Reglamento 2016/44 21 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip: jeigu Tarybai žinomas asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, adresas, tačiau ji apie tokias priemones nustatančius aktus nepraneša jam tiesiogiai, terminas, kurio turi laikytis šis asmuo, kad užginčytų šiuos aktus Bendrajame Teisme, nepradedamas skaičiuoti. Taigi, tik jeigu neįmanoma tiesiogiai suinteresuotajam asmeniui pranešti apie aktus, kuriais jam nustatytos arba toliau taikomos ribojamosios priemonės, ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti paskelbus pranešimą Oficialiajame leidinyje (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, EU:T:2013:397, 59 punktą ir 2014 m. vasario 4 d. Sprendimo Syrian Lebanese Commercial Bank / Taryba, T‑174/12 ir T‑80/13, EU:T:2014:52, 59 ir 60 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
63 Šiuo klausimu pažymėtina, kad Taryba gali manyti, jog neįmanoma tiesiogiai fiziniam arba juridiniam asmeniui arba subjektui pranešti apie aktą, kuriuo nustatomos su juo susijusios ribojamosios priemonės, jeigu šio asmens arba subjekto adresas nėra viešai žinomas ar nebuvo jai pateiktas arba jeigu Tarybai, nepaisant taip rūpestingai, kaip reikalaujama, įdėtų jos pastangų, nepavyksta tokio pranešimo nusiųsti jai žinomu adresu (2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 61 punktas).
64 Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad Tarybai iš principo neleidžiama įvykdyti pareigos pranešti suinteresuotajam asmeniui apie aktą, kuriuo jam nustatomos ribojamosios priemonės, nusiunčiant pranešimą apie šį aktą jam atstovaujamiems advokatams. Pranešimas ieškovo atstovams reiškia pranešimą asmeniui, kuriam jis skirtas, tik jeigu tokia pranešimo forma aiškiai numatyta teisės aktuose arba šalių susitarime arba advokatas yra tinkamai įgaliotas priimti tokį pranešimą savo kliento vardu (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo El-Qaddafi / Taryba, T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227, 31 ir 34 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).
65 Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 21 d. – 2017 m. aktų priėmimo dieną, kaip ir 2020 m. kovo 5 d. – 2020 m. aktų priėmimo dieną, Taryba, kaip ji patvirtino per teismo posėdį, žinojo ieškovės advokatės adresą ir ieškovės jai suteiktą įgaliojimą, nurodytą 2016 m. spalio 6 d. rašte, kurį Taryba patvirtino gavusi tą pačią dieną. 2015 m. kovo 12 d. ieškovės pasirašytame įgaliojime, be kita ko, nurodyta, kad ji įgaliojo savo advokatę gauti visą informaciją, susirašinėti ir veikti jos vardu visais klausimais, susijusiais su Saugumo Tarybos jai skirtomis sankcijomis, taip pat visais klausimais, susijusiais su jos pavardės įtraukimu į Sprendimo 2011/137 I priedą ir (arba) į bet kurį kitą vėliau Tarybos priimtą aktą.
66 Taigi šios bylos aplinkybės skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas 2017 m. kovo 28 d. Sprendimas El-Qaddafi / Taryba (T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227), aplinkybių; šiame sprendime Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovė suteikė savo atstovui įgaliojimą atstovauti, todėl nebuvo galima manyti, kad Taryba tinkamai pranešė ieškovei apie nagrinėjamą sprendimą, pranešdama apie jį jos atstovui, taigi terminas ieškiniui pareikšti buvo pradėtas skaičiuoti nuo pranešimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos.
67 Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip Taryba patvirtino atsakydama į taikant proceso organizavimo priemonę ir per teismo posėdį pateiktus klausimus, asmenims, nurodytiems ginčijamuose prieduose, apie ginčijamus aktus nebuvo pranešta Oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu.
68 Kadangi iš bylos medžiagos nematyti, kad Taryba negalėjo apie ginčijamus aktus tiesiogiai pranešti ieškovei ar jos tinkamai įgaliotai advokatei arba kad toks pranešimas būtų buvęs nesėkmingas, ir Oficialiajame leidinyje nepaskelbus pranešimo dėl ieškovės pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose, individualus pranešimas apie 2017 m. aktus ieškovei buvo tinkamai įvykdytas 2019 m. kovo 25 d. raštu, kuriuo Taryba, gavusi 2019 m. vasario 5 d. ieškovės advokatės raštą, (žr. šio sprendimo 24 punktą) pranešė jai apie minėtus aktus.
69 Galiausiai nei iš bylos medžiagos, nei iš Tarybos argumentų nematyti, kad faktinis ieškovės sužinojimas apie ginčijamus aktus, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti ieškinio pareiškimo terminas, įvyko iki 2019 m. kovo 25 d., kai Taryba pranešė ieškovės įgaliotai advokatei apie 2017 m. aktus, arba, kiek tai susiję su 2020 m. aktais, iki 2020 m. liepos 13 d., kai buvo pranešta apie Tarybos atsakymą į taikant Bendrojo Teismo proceso organizavimo priemonę pateiktus klausimus (žr. šio sprendimo 45 punktą).
70 Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad individualus pranešimas apie ginčijamus aktus turi būti laikomas netinkamai įvykdytu atitinkamai 2019 m. kovo 25 d. ir 2020 m. liepos 13 d., ieškinio pareiškimo terminas šiuo atveju nebuvo pradėtas skaičiuoti, todėl šis ieškinys nebūtų pareikštas pavėluotai.
71 Taigi reikia konstatuoti: kadangi iki 2019 m. kovo 25 d. Taryba tinkamai nepranešė ieškovei apie 2017 m. aktus, ieškinio pareiškimo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 27 d., ieškovė nebuvo praleidusi termino pareikšti ieškinį dėl jų panaikinimo. Be to, pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo pateikimo dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d., ji nebuvo praleidusi termino patikslinti savo ieškinį taip, kad būtų atsižvelgta į 2020 m. aktų priėmimą, ir prašyti juos panaikinti.
72 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti Tarybos pateiktą nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad ieškinys dėl ginčijamų aktų pareikštas pavėluotai tiek, kiek jis grindžiamas SESV 263 straipsniu.
Dėl esmės
73 Savo ieškinį, kiek jis pagrįstas SESV 263 straipsniu, ieškovė grindžia keturiais pagrindais: pirma, esminių procedūrinių reikalavimų, susijusių su teise į veiksmingą teisminę gynybą, pažeidimu, antra, res judicata galios ir teisinio tikrumo principų bei teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu, trečia, teisinio pagrindo nebuvimu ir ieškovės pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose motyvavimo stoka ir, ketvirta, neproporcingu jos pagrindinių teisių pažeidimu.
74 Pirmiausia reikia atskirti aktus, kuriais ieškovė buvo įtraukta į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus, ir vėlesnius aktus, kuriais jos pavardė palikta šiuose sąrašuose. Iš tiesų 2011 m. aktai, t. y. Sprendimas 2011/137 ir Reglamentas Nr. 204/2011, taip pat vėlesni aktai dėl įtraukimo į sąrašus, t. y. Sprendimas 2015/1333 ir Reglamentas 2016/44, nėra šio ieškinio dalykas ir nebuvo laiku užginčyti Sąjungos teisme. Dėl 2014 m. aktų reikia pažymėti, kad dėl jų buvo pareikštas ieškinys, dėl kurio priimtas 2017 m. kovo 28 d. Sprendimas El-Qaddafi / Taryba (T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227), įsiteisėjęs nepateikus apeliacinio skundo. Taigi ieškovės nurodyti pagrindai priimtini tik tiek, kiek jais siekiama, kad būtų panaikinti ginčijami aktai, t. y. 2017 m. aktai, ir, patikslinus ieškinį pagal Procedūros reglamento 86 straipsnį, 2020 m. aktai, tiek, kiek jais ieškovės pavardė palikta ginčijamuose sąrašuose.
75 Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio trečiąjį pagrindą, kuriuo ieškovė priekaištauja Tarybai dėl to, kad ji nusprendė palikti galioti jai nustatytas ribojamąsias priemones, nenurodžiusi nei motyvų, nei teisinio pagrindo.
76 Šiuo klausimu reikia priminti, kad motyvavimo, kaip esminio procedūrinio reikalavimo, klausimas skiriasi nuo klausimo dėl elgesio, kuriuo kaltinama, įrodymo, kuris yra susijęs su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės ir reiškia, kad reikia patikrinti šiame akte nurodytų faktų tikrumą bei šių faktų vertinimą kaip aplinkybių, pateisinančių susijusiam asmeniui nustatytų ribojamųjų priemonių taikymą (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
77 Sprendimas motyvuojamas formaliai išdėstant motyvus, kuriais jis grindžiamas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo turinio neteisėtumą, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti, net jei pateikiami klaidingi motyvai. Vadinasi, pagrindai ir argumentai, kuriais siekiama ginčyti akto pagrįstumą, nagrinėjant pagrindą, susijusį su motyvavimo nebuvimu ar stoka, yra netinkami (žr. 2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Ipatau / Taryba, C‑535/14 P, EU:C:2015:407, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
78 Nagrinėjamu atveju, kaip ieškovė, beje, patvirtino per teismo posėdį, ieškinio trečiajame pagrinde reikia atskirti pirmą dalį, grindžiamą ginčijamų aktų nepakankamu motyvavimu, ir antrą dalį, iš esmės grindžiamą tuo, kad nėra faktinio pagrindo, pateisinančio jos pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose, ir tai, kad Taryba nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei taikytos priemonės buvo pagrįstos.
– Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos ginčijamų aktų motyvavimo stoka
79 Ieškovė teigia, kad, priešingai, nei reikalaujama pagal Sprendimo 2015/1333 13 straipsnio 3 dalį, Reglamento 2016/44 21 straipsnio 3 dalį ir Tarybos gaires dėl sankcijų, ginčijami aktai yra nepakankamai motyvuoti.
80 Taryba atsikerta, kad ieškovė galėjo suprasti su ja susijusių priemonių kontekstą ir apimtį, remdamasi pačiais ginčijamais aktais ir jai pateiktais įrodymais bei paaiškinimais.
81 Reikia priminti, kad pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus (žr. 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Kadhaf Al Dam / Taryba, T‑348/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:806, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Alsharghawi / Taryba, T‑485/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:520, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
82 Kalbant apie ribojamąsias priemones, pažymėtina, kad, nenustatant pareigos išsamiai atsakyti į atitinkamo asmens pateiktas pastabas, pareiga motyvuoti reiškia, kad bet kuriomis aplinkybėmis, įskaitant atvejį, kai Sąjungos akto motyvai atitinka tarptautinės institucijos pateiktus motyvus, šie motyvai nurodo individualias, specifines ir konkrečias priežastis, dėl kurių kompetentingos institucijos mano, kad atitinkamam asmeniui taikytinos ribojamosios priemonės (žr. 2016 m. vasario 18 d. Sprendimo Taryba / Bank Mellat, C‑176/13 P, EU:C:2016:96, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi ribojamąją priemonę nustatančio Tarybos akto motyvai iš principo negali būti suformuluoti tik bendrai ir stereotipiškai (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 146 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
83 Vis dėlto motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos aplinkybes, be kita ko, akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, bei kitų asmenų, su kuriais aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, galimą interesą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvai tiksliai nurodytų visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nes tai, ar akto motyvacija yra pakankama, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Kadhaf Al Dam / Taryba, T‑348/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:806, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Alsharghawi / Taryba, T‑485/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:520, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
84 Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti dėl jo priimtos priemonės reikšmę (žr. 2014 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Kadhaf Al Dam / Taryba, T‑348/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:806, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Alsharghawi / Taryba, T‑485/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:520, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
85 Šioje byloje reikia konstatuoti, kad ginčijamuose aktuose buvo nurodyta priežastis, dėl kurios Taryba 2017 m. kovo mėn. ir 2020 m. kovo mėn. paliko ieškovės pavardę ginčijamuose sąrašuose, o tai atitinka pateisinimus, nurodytus jos pavardės įtraukimui į sąrašus, pridėtus prie 2011 m. aktų, ir vėliau – į ginčijamus sąrašus, t. y. sąrašus, pridėtus prie Sprendimo 2015/1333 ir Reglamento 2016/44: ieškovė buvo įtraukta į sąrašus pagal Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 17 punktus dėl jos sąsajos su M. Kadhafi režimu.
86 Be to, reikia pažymėti, kad Taryba pateikė ieškovei informaciją (žr. šio sprendimo 13 punktą), remdamasi, pirma, pareiškimais, kuriuos ji viešai paskelbė 2011 m. ir 2013 m., ragindama nuversti Libijos valdžios institucijas ir atkeršyti už jos tėvo mirtį, ir, antra, Libijoje vis dar vyraujančia nestabilia padėtimi, dar kartą patvirtindama būtinybę užkirsti kelią asmenims, siejamiems su buvusiu M. Kadhafi režimu, toliau silpninti padėtį Libijoje.
87 Iš to matyti, kad ieškovė galėjo suprasti, jog jos pavardė buvo palikta ginčijamuose sąrašuose dėl to, kad: ji buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus pagal Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 17 punktus; minėti ieškovės pareiškimai sudaro ginčijamų aktų priėmimo aplinkybes; ir Taryba manė, jog šios priemonės vis dar reikalingos.
88 Taigi ginčijamuose aktuose pateiktos informacijos, prie kurios pridėta informacija, pateikta keičiantis raštais su Taryba, pakako, kad ieškovė galėtų susidaryti nuomonę dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir parengti jų užginčijimą, o tai ji galėjo pagrįstai padaryti šioje byloje.
89 Vadinasi, reikia atmesti ieškinio trečiojo pagrindo pirmą dalį.
– Dėl trečiojo pagrindo antros dalies, grindžiamos faktinio pagrindo, pateisinančio ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose, nebuvimu
90 Ieškovė tvirtina, kad ginčijamuose aktuose nenurodytas teisinis pagrindas, kuris leistų Tarybai palikti jos pavardę ginčijamuose sąrašuose, ir kad šis pavardės palikimas grindžiamas vieninteliu motyvu – tuo, kad Saugumo Taryba ją ir toliau paliko įtrauktą į sąrašus pagal Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 17 punktus. Remdamasi 2017 m. kovo 28 d. Sprendimu El-Qaddafi / Taryba (T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227) ieškovė teigia, kad ginčijamuose aktuose nenurodyta individualių, specifinių ir konkrečių motyvų, pateisinančių jos pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose, nepaisant minėtoje rezoliucijoje numatyto režimo žlugimo.
91 Konkrečiai kalbant, informacija, kuria rėmėsi Taryba, siekdama pateisinti ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose, neturi jokio ryšio su konkrečiu laikotarpiu ir elgesiu, numatytu Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 17 punktuose, ir (arba) yra gauta iš neaiškių nuogirdų ar kitų įrodomosios galios neturinčių šaltinių.
92 Ieškovės teigimu, kalbant apie nuogirdomis pagrįstus teiginius, susijusius su jai priskirtomis konkrečiomis kalbomis, Taryba privalėjo išnagrinėti jų aktualumą ir svarbą, atsižvelgdama į, pirma, Omano valdžios institucijų rašytinius patikinimus, kad ieškovė laikėsi savo gyvenamosios vietos jų šalyje sąlygų, ir, antra, Libijos valdžios institucijų rašytinį pareiškimą, kuriame nurodyta, kad Libijos valdžios institucijų vykdytas ieškovės įtraukimo į sąrašus atšaukimas buvo suderinamas su taikos ir susitaikymo Libijoje tikslais, o ieškovė nebuvo vertinama kaip kelianti riziką taikiam politiniam procesui Libijoje.
93 Dėl informacijos, kuri, atrodytų, įrodo, kad ieškovė buvo kaip nors susijusi su finansiniu nusikaltimu, ji tvirtina, jog Taryba niekada neteigė ir juo labiau neįrodė, kad konkretus turtas, kuriam turėjo įtakos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, buvo pasisavintas arba turėjo kokį nors kitą ryšį su Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 17 punktuose nurodytais motyvais.
94 Pasak ieškovės, net jei ankstesnio M. Kadhafi režimo šalininkai ir toliau atkakliai bandė destabilizuoti padėtį Libijoje bei dalyvavo atakose prieš civilius gyventojus, jos pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose motyvuose akivaizdžiai nėra jokios informacijos, kuria remdamasi ji galėtų nustatyti savo individualų, specifinį ir konkretų vaidmenį šiuose įvykiuose ir galimą dalyvavimą pažeidžiant saugumą Libijoje.
95 Taryba ginčija ieškovės argumentus. Pirma, ji atsako, kad į motyvus, kuriais grindžiamas ieškovės pavardės palikimas ginčijamuose sąrašuose, nebuvo atsižvelgta 2017 m. kovo 28 d. Sprendime El-Qaddafi / Taryba (T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227), susijusiame su 2014 m. aktais, todėl jie negali būti laikomi fakto ar teisės klausimais, kurie iš tikrųjų arba neišvengiamai buvo išspręsti tame sprendime.
96 Antra, Taryba tvirtina, kad ginčijamus aktus priėmė remdamasi savo 2015 m. gegužės 4 d. rašte pateikta informacija (žr. šio sprendimo 13 punktą) ir Sankcijų komiteto pateikta atnaujinta informacija, kurioje pridėta nuoroda į Interpolo pranešimą ir išbraukta dalis dėl „papildomos informacijos“ apie draudimo keliauti pažeidimą. Kiek tai susiję su nuorodos į Interpolo pranešimą pridėjimu, Taryba vis dėlto nurodo: kadangi ši nuoroda susijusi su finansinių nusikaltimų tyrimu, Taryba nesirėmė su šiuo tyrimu susijusia informacija, nes tokie veiksmai nelaikytini Sprendimo 2015/1333 8 ir 9 straipsniuose bei atitinkamoje Reglamento 2016/44 nuostatoje arba atitinkamose Saugumo Tarybos rezoliucijose numatytais priskyrimo kriterijais.
97 Pirma, viena vertus, Taryba tvirtina, kaip nurodyta Sprendimo 2015/1333 3 konstatuojamojoje dalyje, kad taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje ir sėkmingam jos politinio pereinamojo proceso užbaigimui vis dar kyla grėsmė, be kita ko, dėl dabartinio susipriešinimo didinimo, kurį vykdo asmenys ir subjektai, kaip nustatyta, susiję su ankstesnio M. Kadhafi režimo represine politika Libijoje arba buvo kitaip susisaistę su šiuo režimu. Kita vertus, 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendime Alsharghawi / Taryba (T‑485/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:520) Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad šio Tarybos vertinimo teisingumą patvirtina aplinkybė, jog Rezoliucijoje 2213 (2015) Saugumo Taryba, be kita ko, iš esmės patvirtino būtinybę užkirsti kelią asmenims, siejamiems su ankstesniu M. Kadhafi režimu, destabilizuoti padėtį Libijoje.
98 Antra, Taryba teigia, kad pareiškimai ir straipsniai spaudoje, kuriuos ji perdavė ieškovei 2015 m. gegužės 4 d. raštu (žr. šio sprendimo 13 punktą), yra pakankamai konkretūs, tikslūs ir nuoseklūs, kad patvirtintų pareiškimų, kuriuos ieškovė viešai paskelbė 2011 m. ir 2013 m., ragindama nuversti teisėtas Libijos valdžios institucijas ir atkeršyti už jos tėvo mirtį, teisingumą. Šie pareiškimai aiškiai atitinka įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijus, nes įrodo, kad ieškovė, kaip ir kiti asmenys, siejami su ankstesniu M. Kadhafi režimu, prisideda prie padėties Libijoje destabilizavimo. Be to, Omano valdžios institucijų manymas, jog tai, kad ieškovė gyvena Omane, o ne netoli Libijos, padeda sušvelninti įtampą regione, ir tai, kad ieškovei suteiktas leidimas gyventi Omane buvo siejamas su sąlyga, jog ji įsipareigoja nevykdyti politinės veiklos, įrodo, kad ji ir toliau kėlė grėsmę Libijos taikai, stabilumui ar saugumui.
99 Taigi Sankcijų komiteto pateikta atnaujinta informacija ir ginčijamuose aktuose nurodyti motyvai, papildyti ir išplėtoti 2015 m. gegužės 4 d. rašte ieškovei pateiktoje informacijoje (žr. šio sprendimo 13 punktą), į kuriuos buvo galima atsižvelgti priimant ginčijamus aktus, rodo, kad Taryba atliko pakartotinę analizę, siekdama pateisinti ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose.
100 Galiausiai, trečia, nei Omano valdžios institucijų verbalinė nota, nei ieškovės nurodytas Libijos valdžios institucijų pranešimas nėra pakankami įrodymai, kad Taryba nepaliktų ieškovės pavardės ginčijamuose sąrašuose.
101 Reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, jog sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia motyvų santraukoje, kuria pagrįstas šis sprendimas, nurodytų faktų patikrinimą, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui paremti, yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktą).
102 Šiuo tikslu Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialius ar ne duomenis arba įrodymų, reikšmingų atliekant tokią analizę (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kita vertus, būtent minėta kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų atitinkamo asmens atžvilgiu, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Šiuo tikslu svarbu, kad pateikti duomenys ir įrodymai pagrįstų atitinkamo asmens atžvilgiu nurodytus motyvus (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 ir 122 punktai).
103 Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia nustatyti, ar ieškovės pavardės palikimas ginčijamuose sąrašuose pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis.
104 Šioje byloje visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovės argumentai, pateikti siekiant paneigti teiginį, kad ji keliavo, pažeisdama Saugumo Tarybos ir Sankcijų komiteto nustatytą draudimą, yra nereikšmingi. Priimdama ginčijamus aktus Taryba nebesirėmė jos 2014 m. gruodžio 18 d. rašte pateikta informacija (žr. šio sprendimo 11 punktą) ir šis įtraukimo į sąrašą motyvas nebėra nurodytas tarp tų, kurie numatyti ginčijamuose sąrašuose.
105 Be to, reikia konstatuoti, kad ginčijamuose aktuose nenurodyta kitų ieškovės pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose 2017 m. kovo mėn. ir 2020 m. kovo mėn. pateisinimų nei tie, kurie buvo pateikti siekiant įtraukti jos pavardę į sąrašus, pridėtus prie 2011 m. aktų, vadovaujantis Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 17 punktais. Kalbant apie nuorodą į Interpolo pranešimą, kaip priminta šio sprendimo 96 punkte, Taryba per teismo posėdį nurodė ir patvirtino, kad nesirėmė informacija, susijusia su pranešime aptariamu tyrimu.
106 Žinoma, Tarybos nurodyti motyvai įtraukti ieškovės pavardę į ginčijamus sąrašus, t. y. tai, kad ji yra „Muammar Kadhafi dukra“ ir turi „[g]laudži[ų] sąsaj[ų] su [M. Kadhafi] režimu“, nebuvo laiku užginčyti Sąjungos teisme.
107 Vis dėlto, net jei Taryba galėjo remtis aplinkybe, kad ieškovė buvo tarp Rezoliucijoje 1970 (2011) nurodytų asmenų ir dėl minėtoje rezoliucijoje nustatytų motyvų, iš šio sprendimo 101 ir 102 punktuose primintos jurisprudencijos aiškiai matyti, kad ji jokiu būdu neatleidžiama nuo pareigos įrodyti, jog tai, kad ieškovės pavardė buvo palikta ginčijamuose sąrašuose, buvo pagrįsta pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis.
108 Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2011 m. aktai buvo priimti „dėl <…> asmenų ir subjektų, dalyvavusių vykdant šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus ar gamybos įrenginius [civilinius objektus], įvykdytus pažeidžiant tarptautinę teisę“, kaip nurodyta Sprendimo 2011/137 3 konstatuojamojoje dalyje. Sprendimas 2015/1333 ir Reglamentas 2016/44 buvo priimti siekiant naujose teisinėse priemonėse įtvirtinti ribojamąsias priemones, nustatytas 2011 m. aktais, iš dalies pakeistais ir įgyvendintais keliais vėlesniais aktais, „[a]tsižvelgiant į konkrečią grėsmę, kurią padėtis Libijoje kelia tarptautinei taikai ir saugumui regione“ (žr. Reglamento 2016/44 4 konstatuojamąją dalį).
109 Nepaisant šio sprendimo 97 punkte primintų Tarybos paaiškinimų, nurodymas „[į]traukta į sąrašą pagal Rezoliucijos 1970 (2011) 15 ir 17 punktus (draudimas keliauti, turto įšaldymas)“ neleidžia suprasti individualių, specifinių ir konkrečių priežasčių, dėl kurių ieškovės pavardė buvo palikta ginčijamuose sąrašuose 2017 m. kovo 21 d. ir 2020 m. kovo 5 d.
110 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Taryba tik daro nuorodą į jos 2015 m. gegužės 4 d. rašte ieškovei pateiktą informaciją (žr. šio sprendimo 13 punktą), visų pirma 2011 m. ir 2013 m. ieškovės viešai paskelbtus pareiškimus, nepaaiškindama, kaip minėta informacija patvirtino riziką, kurią 2017 m. ir 2020 m., t. y. priimant ginčijamus aktus, ieškovė kėlė tarptautinei taikai ir saugumui regione.
111 Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo El-Qaddafi / Taryba (T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227) 69 ir 73 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 4 d. rašte ieškovei pateiktos informacijos (žr. šio sprendimo 13 punktą) nebuvo tarp motyvų, kuriais remiantis buvo priimti 2014 m. aktai, kad apie tą informaciją Taryba buvo informuota po to, kai buvo priimti minėti aktai, ir kad ginčijamuose motyvuose akivaizdžiai nebuvo informacijos, kuria remdamasi ieškovė būtų galėjusi suprasti, net ir bandydama ją aiškinti plačiai, koks buvo jos individualus, specifinis ir konkretus vaidmuo Libijoje atsitikusiuose įvykiuose.
112 Žinoma, šioje byloje negalima remtis 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo El-Qaddafi / Taryba (T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227) res judicata galia, kuria remiasi ieškovė. Iš tiesų, pirma, kaip teigia Taryba, 2017 m. aktai buvo priimti prieš paskelbiant tą sprendimą, antra, šio ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tokie patys kaip ieškinio, dėl kurio buvo priimtas minėtas sprendimas, ir, trečia, res judicata galia susijusi tik su fakto ir teisės klausimais, kurie realiai arba neišvengiamai buvo išspręsti teismo sprendime (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo National Iranian Tanker Company / Taryba, C‑600/16 P, EU:C:2018:966, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Motyvai, kuriais grindžiamas ieškovės pavardės palikimas ginčijamuose sąrašuose, nėra fakto ir teisės klausimai, kurie realiai arba neišvengiamai buvo išspręsti 2017 m. kovo 28 d. Sprendime El-Qaddafi / Taryba (T‑681/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:227) dėl 2014 m. aktų panaikinimo.
113 Vis dėlto iš tokios išvados negalima spręsti, kad Taryba neprivalėjo nurodyti priežasčių, dėl kurių informacija, apie kurią jai buvo pranešta iki ginčijamų aktų priėmimo dienos ir kuri ieškovei buvo pranešta 2015 m. gegužės 4 d. rašte, vis dar buvo aktuali 2017 m. ir 2020 m., siekiant pateisinti ieškovės pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose.
114 Tariami ieškovės vieši pareiškimai, į kuriuos daroma nuoroda 2015 m. gegužės 4 d. rašte, įvyko 2011 m., iš karto po to, kai buvo atskleistos ataskaitos apie M. Kadhafi ir Mutassim Kadhafi mirtį, ir 2013 m. Taigi nuo tada, kai apie šiuos pareiškimus buvo paskelbta spaudoje ir apie juos pranešta Tarybai, praėjo keleri metai, o Taryba nepateikė jokios informacijos apie priežastis, dėl kurių minėtų pareiškimų turinys patvirtino tai, kad ieškovė vis dar kėlė grėsmę, už kurią skiriamos sankcijos atsižvelgiant į Rezoliucijos 1970 (2011) tikslus, nepaisant per tą laiką įvykusių ieškovės asmeninės padėties pokyčių.
115 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nuo tada, kai buvo priimti 2011 m. aktai dėl įtraukimo į sąrašą ir vėlesni aktai dėl įtraukimo į sąrašą, t. y. Sprendimas 2015/1333 ir Reglamentas 2016/44, ieškovė nebegyveno Libijoje, o bylos medžiagoje neminima nei jos dalyvavimo Libijos politiniame gyvenime, nei kitų pareiškimų, išskyrus tuos, kurie jai buvo priskirti 2011 m. ir 2013 m. Nepaisant šių pokyčių, susijusių su asmenine ieškovės padėtimi, Taryba nepaaiškina priežasčių, dėl kurių 2017 m. ir 2020 m., t. y. priimant ginčijamus aktus, ieškovė kėlė grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui regione.
116 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškovės argumentai, kad ginčijami aktai neturi faktinio pagrindo, pateisinančio jos pavardės palikimą ginčijamuose sąrašuose, yra pagrįsti.
117 Taigi reikia pritarti ieškinio trečiojo pagrindo antrai daliai ir atitinkamai panaikinti ginčijamus aktus tiek, kiek jie susiję su ieškove, nesant reikalo nagrinėti ieškinio tiek, kiek jis grindžiamas SESV 265 straipsniu, ar kitų ieškinio pagrindų ir argumentų, kuriuos nurodė ieškovė, grįsdama savo prašymą panaikinti minėtus aktus.
Dėl įgyvendinimo sprendimo padarinių palikimo galioti
118 Pateikusi pastabas dėl pareiškimo patikslinti ieškinį Taryba papildomai prašo, kad, jei Įgyvendinimo reglamentas 2020/371 būtų iš dalies panaikintas, Bendrasis Teismas dėl teisinio saugumo priežasčių nuspręstų, jog Sprendimo 2020/374 padariniai lieka galioti tol, kol įsigalios dalinis Įgyvendinimo reglamento 2020/371 panaikinimas.
119 Per teismo posėdį Taryba nurodė, kad Įgyvendinimo sprendimas 2017/497 tebegalioja, nes nebuvo pakeistas Įgyvendinimo sprendimu 2020/374, kadangi juo tik atnaujinta informacija apie ieškovės pasus ir jos nacionalinį identifikavimo numerį, o tai neturi įtakos motyvui, dėl kurio ieškovė buvo palikta atitinkamame sąraše. Tačiau tuo atveju, jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad Įgyvendinimo sprendimas 2020/374 pakeičia Įgyvendinimo sprendimą 2017/497, Taryba neatsiimtų savo papildomai pateikto prašymo (žr. šio sprendimo 39 punkto trečią įtrauką).
120 Reikia pripažinti, kad Įgyvendinimo sprendimas 2017/497 ieškovei sukėlė padarinių tik iki 2020 m. kovo 6 d., t. y. Įgyvendinimo sprendimo 2020/374, kuriuo buvo atnaujinta administracinė informacija apie ieškovę, nekeičiant jos įtraukimo į sąrašą motyvų, paskelbimo dienos. Todėl Tarybos papildomai pateiktas prašymas palikti galioti padarinius gali būti susijęs tik su šiuo antruoju sprendimu.
121 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad sprendimo vykdymas dėl apeliacinio skundo nesustabdomas. Tačiau pagal šio statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos.
122 Šioje byloje Įgyvendinimo reglamentas 2020/371 yra reglamento pobūdžio, nes jame numatyta, kad jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, o tai atitinka SESV 288 straipsnyje numatytą reglamento poveikį (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Taryba / Bank Saderat Iran, C‑200/13 P, EU:C:2016:284, 121 punktą).
123 Taigi šioje byloje taikytina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antra pastraipa (pagal analogiją žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Taryba / Bank Saderat Iran, C‑200/13 P, EU:C:2016:284, 122 punktą).
124 Kalbant apie Įgyvendinimo sprendimo 2020/374 panaikinimo galiojimą laiko atžvilgiu, reikia priminti, kad pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Bendrasis Teismas mano, kad tai reikalinga, jis gali nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai.
125 Šioje byloje skirtingos Įgyvendinimo reglamento 2020/371 ir Įgyvendinimo sprendimo 2020/374 panaikinimo padarinių datos galėtų labai pakenkti teisiniam saugumui, nes abiem šiais aktais ieškovei nustatomos identiškos priemonės (pagal analogiją žr. 2018 m. vasario 21 d. Sprendimo Klyuyev / Taryba, T‑731/15, EU:T:2018:90, 263 punktą). Taigi Sprendimo 2020/374 padariniai, susiję su ieškove, turi likti galioti iki Įgyvendinimo reglamento 2020/371 panaikinimo įsigaliojimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
126 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2017 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2017/497, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, ir 2020 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2020/374, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kiek jais 2015 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/137/BUSP, I ir III prieduose pateiktuose sąrašuose palikta įrašyta Aisha Muammer Mohamed El-Qaddafi pavardė.
2. Panaikinti 2017 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/489, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 21 straipsnio 5 dalis, ir 2020 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/371, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 21 straipsnio 5 dalis, kiek jais 2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 204/2011, II priede pateiktame sąraše palikta įrašyta Aisha Muammer Mohamed El-Qaddafi pavardė.
3. Įgyvendinimo sprendimo 2020/374 1 straipsnio padariniai lieka galioti Aisha Muammer Mohamed El-Qaddafi atžvilgiu iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyto apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos, o jeigu apeliacinis skundas per šį terminą bus pateiktas – iki galimo jo atmetimo.
4. Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Spielmann | Öberg | Spineanu-Matei |
Paskelbta 2021 m. balandžio 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.