Language of document : ECLI:EU:T:2022:842

BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS(i)

2022 m. gruodžio 21 d.(*)

„Valstybės pagalba – Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių – Skundas – Ieškinys dėl neveikimo – Raginimas imtis veiksmų – Priimtinumas – Pareiga imtis veiksmų – Nebuvimas“

Byloje T‑702/21

Ekobulkos EOOD, įsteigta Todorichene (Bulgarija), atstovaujama avocat M. Dimitrov,

ieškovė

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą C.‑M. Carrega ir C. Georgieva,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas D. Spielmann (pranešėjas), teisėjai R. Mastroianni ir I. Gâlea,

kancleris E. Coulon,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 265 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Ekobulkos EOOD prašo Bendrojo Teismo konstatuoti, kad Europos Komisija neteisėtai nepareiškė pozicijos dėl jos 2020 m. vasario 21 d. pateikto skundo dėl tariamai Bulgarijos Respublikos suteiktos valstybės pagalbos priemonės, kuria palaikomi tam tikri elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojai.

 Ginčo aplinkybės

2        Ieškovė yra Bulgarijos teritorijoje veikianti elektros energijos gamintoja, kuriai priklauso 2012 m. gegužės 19 d. pradėjusi veikti fotovoltinė elektrinė.

3        2016 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimu C(2016) 5205 final byloje SA.44840 (2016/NN) (toliau – sprendimas byloje SA.44840) Komisija pripažino, kad Bulgarijos energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių pagalbos schema, apie kurią pranešė Bulgarijos valdžios institucijos ir kurią sudaro nuo 2011 m. gegužės 3 d. galiojantis Zakon za energiata ot vazobnovyaemi iztochnitsi (ZEVI) (Energijos iš atsinaujinančių šaltinių įstatymas; DV, Nr. 35, 2011 m. gegužės 3 d.), du 2013 m. kovo 18 d. potvarkiai dėl elektros energijos kainų reguliavimo ir 2004 m. vasario 20 d. potvarkis dėl elektros energijos kainų reguliavimo, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, ir nusprendė nepateikti prieštaravimų.

4        2020 m. vasario 21 d. ieškovė pateikė Komisijai skundą, užregistruotą numeriu SA.56620; ji teigia, kad Bulgarijos Respublika suteikė elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams neteisėtą ir su vidaus rinka nesuderinamą valstybės pagalbą – nustatė lengvatines elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančiųjų šaltinių, supirkimo kainas. Skunde ieškovė paaiškino, kad pagalba buvo suteikta 2015 m. liepos 24 d. Zakon za izmenenie i dopalnenie na Zakona za energetikata (ZIDZE) (Energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas; DV, Nr. 56, 2015 m. liepos 24 d., toliau – Pakeitimo įstatymas) 18 straipsnyje numatytu daliniu pakeitimu, gerokai nukrypstančiu nuo Komisijos anksčiau patvirtintos priemonės. Jos teigimu, pagal Pakeitimo įstatymo 18 straipsniu įtrauktą dalinį pakeitimą tokie patys gamintojai, atlikę tokio pat dydžio investicijas, tuo pačiu metu pradėję eksploatuoti savo įrenginius ir gavę tokio paties dydžio pagalbą, skirtingai traktuojami, atsižvelgiant į paraiškos gauti pagalbą pateikimo datą. Taigi kai kurie gamintojai gavo keturis kartus didesnę pagalbą nei kiti, nes pateikė paraišką gauti pagalbą pagal nacionalines arba Europos Sąjungos pagalbos schemas po 2011 m. gegužės 3 d.; tai prieštarauja vienodo požiūrio principui.

5        2020 m. kovo 6 d. Komisija patvirtino gavusi šį skundą.

6        2020 m. spalio 7 d. Komisija nusiuntė ieškovei raštą, jame nurodė, kad, kaip minėta sprendimo byloje SA.44840 27 ir 28 punktuose, pagal kaupimo taisykles ir 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių (OL C 200, 2014, p. 1) 129 punktą anksčiau gauta investicinė pagalba turi būti išskaičiuota iš veiklos pagalbos, kuria siekiama to paties tikslo. Komisijos teigimu, kadangi iki 2011 m. gegužės 3 d., t. y. datos, kai įsigaliojo Energijos iš atsinaujinančių šaltinių įstatymas, suteikta investicinė pagalba nebuvo atskaityta iš veiklos pagalbos, Pakeitimo įstatymo 18 straipsniu buvo panaikintas šis skirtingas požiūris, siekiant panaikinti perteklinę kompensaciją gamintojams, gavusiems pagalbą iki 2011 m. Taip Bulgarijos atsinaujinančių energijos šaltinių rėmimo schema, jos nuomone, atitiko sprendimą byloje SA.44840, kuriuo Bulgarijos schema pripažinta suderinama su vidaus rinka ir kurio 29 dalyje buvo nurodyta: „kadangi investicinė pagalba iš pradžių nebuvo išskaičiuojama nustatant pagalbos dydį, 2015 m. liepos 24 d. ZEVI pakeitimu lengvatinės supirkimo kainos sumažintos, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kaupimo taisyklių ir išvengta per didelės kompensacijos rizikos“. Komisija nurodė, kad taip ji patvirtino Pakeitimo įstatymą, įskaitant jo 18 straipsnį, ir kad remdamasi skunde pateikta informacija nenustatė nei sprendimu byloje SA.44840 patvirtintos pagalbos klaidingo taikymo, nei naujų priemonių, kurios būtų valstybės pagalba. Ji padarė išvadą, kad negali teisingai nustatyti tariamos pagalbos priemonės ir šiai priemonei įvertinti svarbių aplinkybių. Galiausiai ji paragino ieškovę per vieną mėnesį pateikti jai kitų įrodymų savo skundui pagrįsti, antraip jos skundas būtų laikomas atsiimtu.

7        2020 m. lapkričio 7 d. Komisijai skirtu raštu ieškovė pakartojo savo skunde pateiktus argumentus.

8        Pirma, ieškovė pabrėžė, kad gavo negrąžintiną (de minimis) subsidiją iš Sąjungos biudžeto pagal 2007–2013 m. kaimo plėtros programą, priimtą įgyvendinant 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005, p. 1). Ji nurodė, kad ši subsidija buvo suteikta siekiant įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros politikos tikslus – sukurti naujas darbo vietas ne žemės ūkio mikroįmonėse kaimo vietovėse ir tose pačiose vietovėse skatinti verslumą; tai nėra investicinė pagalba ir ja siekiama kito tikslo. Ieškovė teigė, kad nebūtų tinkama lėšas, skirtas Sąjungos kaimo plėtros politikos tikslui sukurti „užimtumo galimybes ir sąlygas augti“, pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) laikyti lėšomis, skirtomis, įgyvendinant Sąjungos aplinkos politiką, pasiekti, kad atsinaujinančioji energija sudarytų orientacinę bendro galutinio energijos suvartojimo dalį. Ji priminė, kad pagal 2008 m. Sąjungos gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai 190 punktą leidžiama kartu teikti investicinę ir veiklos pagalbą, jeigu ji skiriama siekiant skirtingų įvairių Sąjungos politikos sričių tikslų, su sąlyga, kad bendra suma neviršija teisės aktuose nustatytų ribų. Be to, ji nurodė, kad, net jei tai galėtų būti investicinė pagalba, Bulgarijos valdžios institucijos nesilaikė pagalbos kaupimo taisyklių: užuot tik išskaičiavusios investicinę pagalbą iš veiklos pagalbos, jos nepagrįstai keturis kartus sumažino veiklos pagalbą prieš iš jos išskaičiuodamos investicinę pagalbą. Be to, jos teigimu, Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje nustatytos kainos neatitiko to, kas buvo nurodyta sprendimo byloje SA.44840 16–19 punktuose.

9        Antra, ieškovė teigė, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnis prieštarauja vienodo požiūrio principui, nes pagal jį kai kuriems gamintojams taikant lengvatines supirkimo kainas sudaromos palankesnės sąlygos, palyginti su kitais gamintojais, kurių padėtis iš esmės yra tokia pati, ir tokio skirtumo nepateisina objektyvios priežastys. Viena vertus, ši diskriminacija pasireiškia tarp individualių subjektų, kuriems taikomos Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio nuostatos: nors subjektai, kuriems priklauso energetikos įrenginiai, juos pastatė ir pradėjo eksploatuoti skirtingu metu, skirtingomis investicinėmis sąnaudomis ir skirtingomis grąžos normomis (2009–2014 m. laikotarpiu fotovoltinių įrenginių kaina smarkiai sumažėjo), vis dėlto jiems taikoma ta pati lengvatinė elektros energijos supirkimo kaina. Kita vertus, ši diskriminacija pasireiškia energetikos įrenginių savininkų, kurie paraiškas gauti pagalbą pateikė po to, kai įsigaliojo Energijos iš atsinaujinančių šaltinių įstatymas, ir kitų kategorijų atsinaujinančios energijos gamintojų, kurie taip pat gavo pagalbą prieš įsigaliojant Energijos iš atsinaujinančių šaltinių įstatymui, atžvilgiu. Pakeitimo įstatymo 18 straipsniu pažeidžiamas vienodo požiūrio principas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimo principas.

10      2021 m. birželio 22 d. Komisijai skirtame rašte ieškovė pakartojo savo argumentus, kuriais siekė įrodyti, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsniu nustatyta nauja neteisėtos pagalbos priemonė, kuria nustatomos diskriminuojančios sąlygos gamintojų grupei, pagalbos paprašiusiai iki 2011 m. gegužės 3 d. Ji pabrėžė, kad Pakeitimo įstatymas nebuvo paminėtas sprendime byloje SA.44840, kad jis prieštarauja Energijos iš atsinaujinančių šaltinių įstatymui ir pagalbos kaupimo taisyklėms. Ji teigė, kad Bulgarijos Respublika pažeidė Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio a punktą ir SESV 175 straipsnį, nes nesilaikė Sąjungos kaimo plėtros politikos tikslų. Remdamasi 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 13 straipsnio 1 dalimi ji paprašė Komisijos priimti sprendimą sustabdyti Pakeitimo įstatymo 18 dalyje nurodytos priemonės taikymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos suderinamumo su vidaus rinka, ir patikslino, kad jos raštas yra raginimas imtis veiksmų, kaip tai suprantama pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą.

 Šalių reikalavimai

11      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        konstatuoti Komisijos neveikimą, nes ji nepriėmė sprendimo dėl skundo, užregistruoto numeriu SA.56620,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir tuo atveju, jeigu ji priimtų sprendimą po to, kai buvo pareikštas ieškinys.

12      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ir nepagrįstą,

–        nurodyti šalims kiekvienai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

13      Ieškovė teigia, kad Komisija neišnagrinėjo jos skundo laiku, kaip numatyta Reglamento 2015/1589 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, ir kad ji nepriėmė sprendimo, kaip numatyta to paties reglamento 4 straipsnyje ir 15 straipsnio 1 dalyje.

14      Komisija tvirtina, kad ieškinys yra nepriimtinas ir nepagrįstas.

 Dėl ieškinio priimtinumo

15      Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas. Ji primena, kad oficialus pranešimas yra esminis procedūrinis reikalavimas, kuriuo, be kita ko, apibrėžiamas galimo ieškinio dėl neveikimo dalykas. Nagrinėjamu atveju ji tvirtina, kad 2021 m. birželio 22 d. kvietimo imtis veiksmų, grindžiamo Reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio a punkto ir SESV 175 straipsnio pažeidimu, turinys skiriasi nuo ieškinio, grindžiamo Reglamento 2015/1589 12, 13 ir 15 straipsniais, dalyko.

16      Ieškovė teigia, kad jos ieškinys yra priimtinas, nes po jos pateiktos papildomos informacijos ir argumentų Komisija neužbaigė skundo nagrinėjimo procedūros, todėl ji buvo įpareigota pakartoti savo argumentus 2021 m. birželio 22 d. raginimu imtis veiksmų. Ji nurodo, kad nors šis raginimas imtis veiksmų buvo susijęs tik su Reglamento 2015/1589 13 straipsnio 1 dalimi, akivaizdu, kad jis susijęs su sprendimu dėl priemonės suderinamumo, o ne su jos laikinu sustabdymu.

17      Reikia priminti, kad pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą ieškinys dėl neveikimo yra priimtinas tiktai tuo atveju, jeigu ta institucija buvo pirma paraginta imtis atitinkamų veiksmų. Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad šis institucijai skirtas oficialus pranešimas yra esminis formalumas, nuo jo pradedamas skaičiuoti dviejų mėnesių terminas, per kurį institucija privalo pareikšti tam tikrą poziciją, ir nustatomi pagrindai, pagal kuriuos galima pareikšti ieškinį, jei institucija nepateikia savo pozicijos. Nors oficialiam pranešimui netaikoma konkrečios formos sąlyga, vis dėlto būtina, kad oficialus pranešimas būtų pakankamai aiškus ir tikslus, kad Komisija galėtų konkrečiai žinoti sprendimo, kurį jos prašoma priimti, turinį, ir parodytų, kad juo siekiama priversti ją išreikšti poziciją (1999 m. birželio 3 d. Sprendimo TF1 / Komisija, T‑17/96, EU:T:1999:119, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑442/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:547, 22 punktas). Vis dėlto ieškinio dėl neveikimo ir oficialaus pranešimo sąlygos neturi būti vienodos (2021 m. kovo 10 d. Sprendimo ViaSat / Komisija, T‑245/17, EU:T:2021:128, 39 punktas).

18      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, kaip pabrėžia Komisija, 2021 m. birželio 22 d. raginimas imtis veiksmų, kuriame apibrėžta šio ieškinio apimtis, skiriasi nuo Bendrajam Teismui pateikto ieškinio. Pirma, 2021 m. birželio 22 d. ieškovės rašte Komisija raginama priimti sprendimą sustabdyti Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio taikymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo suderinamumo su vidaus rinka pagal Reglamento 2015/1589 13 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Komisija gali įpareigoti atitinkamą valstybę narę sustabdyti bet kokios neteisėtos pagalbos mokėjimą, kol ji priims sprendimą dėl šios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka. Antra, ieškinyje ieškovė nurodo su valstybės pagalba susijusių nuostatų, t. y. SESV 107 ir 108 straipsnių ir Reglamento 2015/1589 4, 12 ir 15 straipsnių, pažeidimą, taigi siekia, kad būtų konstatuota, jog Komisija nesiėmė veiksmų dėl to, kad nepriėmė sprendimo dėl Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio teisėtumo ar suderinamumo pagal valstybės pagalbos teisės nuostatas.

19      Vis dėlto toks raginimo imtis veiksmų, kuriuo apibrėžiama ginčo apimtis, ir šio pareikšto ieškinio skirtumas nėra toks, kad dėl jo šis ieškinys pagal pirma nurodytą jurisprudenciją turėtų būti nepriimtinas (žr. šio sprendimo 17 punktą).

20      Iš ieškovės 2020 m. vasario 21 d. skundo, kuriuo ji remiasi savo raginimo imtis veiksmų pradžioje, matyti, kad ji iš esmės teigė, jog Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje numatyta neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba. Tai taip pat matyti iš 2020 m. lapkričio 7 d. rašto, iš kurio aišku, kad ieškovė siekė ne tik sustabdyti Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio įgyvendinimą, bet ir priimti sprendimą dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka, o tai ieškovė patvirtina Bendrajam Teismui pateiktame dublike.

21      Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 10 punkto, raginime imtis veiksmų pateiktu reikalavimu ieškovė iš tikrųjų siekia tik sustabdyti nagrinėjamos priemonės taikymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos suderinamumo su vidaus rinka. Todėl ji pakartoja savo analizę, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje patvirtinta nauja priemonė, kuri yra neteisėta pagalba ir kuri, be kita ko, prieštarauja taisyklėms dėl pagalbos, suteiktos siekiant skirtingų įvairių Sąjungos politikos sričių tikslų, kaupimo, ir kad tai neteisėta pagalba, kuria gamintojų grupei nustatomos diskriminuojančios sąlygos.

22      Be to, Komisijos nagrinėjamos priemonės sustabdymas, kaip to buvo prašoma raginime imtis veiksmų, iš pirmo žvilgsnio atrodo neišvengiamai susijęs su šios priemonės teisėtumo ir suderinamumo su valstybės pagalbos teise nagrinėjimu iš esmės.

23      Taigi, nepaisant to, kad 2021 m. birželio 22 d. raginime imtis veiksmų reikalaujama, kad Komisija sustabdytų Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio taikymą, remdamasi Reglamento 2015/1589 13 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir ypač į anksčiau vykusią administracinę procedūrą, minėtas raginimas imtis veiksmų, kuriame nurodomas skundas ir tikimasi sprendimo dėl suderinamumo su vidaus rinka, buvo pakankamai aiškus ir tikslus, kad Komisija galėtų konkrečiai žinoti, kokio turinio sprendimą jos prašoma priimti – t. y. ne tik sustabdyti nagrinėjamos priemonės taikymą, bet ir pareikšti poziciją dėl jos suderinamumo pagal valstybės pagalbos teisę.

24      Todėl šis ieškinys turi būti pripažintas priimtinu tiek, kiek juo siekiama, kad būtų pripažinta, jog Komisija neteisėtai nepriėmė sprendimo dėl to, ar Pakeitimo įstatymo 18 straipsnis yra neteisėtos arba su vidaus rinka nesuderinamos pagalbos priemonė.

 Dėl ieškinio pagrįstumo

25      Ieškovė teigia, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje nustatyta elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių supirkimo tvarka, kuri yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba. Ji teigia, kad sprendime byloje SA.44840 į šią nuostatą nebuvo atsižvelgta. Ieškovė nurodo, kad po to, kai pateikė skundą, 2020 m. lapkričio 7 d. rašte ji pateikė papildomos informacijos ir kad negavusi Komisijos atsakymo 2021 m. birželio 22 d. išsiuntė raginimą imtis veiksmų. Iš esmės ji teigia, kad Komisija laiku neišnagrinėjo jos skundo dėl galimos neteisėtos pagalbos, pažeisdama Reglamento 2015/1589 12 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kad nepriėmė sprendimo, pažeisdama minėto reglamento 15 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 4 straipsnį, neatsiuntė jai savo sprendimo kopijos ir nesiėmė tinkamų priemonių. Jos teigimu, Komisija turėjo priimti sprendimą dėl Pakeitimo įstatymo 18 punkto suderinamumo su SESV, o 2020 m. spalio 7 d. rašte pateikta Komisijos analizė nėra nei galutinė nuomonė, nei galutinė pozicija dėl jos skundo. Ji daro išvadą, kad Komisija nesiėmė veiksmų.

26      Komisija ginčija šiuos argumentus.

27      Reikia priminti suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią, siekiant nuspręsti dėl reikalavimų dėl neveikimo pagrįstumo, būtina patikrinti, ar tuo metu, kai Komisija gavo raginimą imtis veiksmų pagal SESV 265 straipsnį, ji privalėjo jų imtis (1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Gestevisión Telecinco / Komisija, T‑95/96, EU:T:1998:206, 71 punktas; 2011 m. gegužės 19 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑423/07, EU:T:2011:226, 25 punktas ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, T‑442/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:547, 28 punktas).

28      Valstybės pagalbos srityje aplinkybės, kuriomis Komisija privalo imtis veiksmų dėl neteisėtos valstybės pagalbos, apibrėžiamos Reglamentu 2015/1589.

29      Reikia priminti, kad neteisėtos pagalbos srityje Reglamento 2015/1589 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, be kita ko, numatyta, kad Komisija nedelsdama išnagrinėja bet kurios suinteresuotosios šalies skundą, pateiktą pagal minėto reglamento 24 straipsnio 2 dalį. Šioje nuostatoje, susijusioje su suinteresuotųjų šalių teisėmis, be kita ko, numatyta, kad jeigu faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiasi suinteresuotoji šalis, nepakanka per prima facie nagrinėjimą įrodyti neteisėtos pagalbos buvimo arba netinkamo pagalbos taikymo, Komisija praneša apie tai suinteresuotajai šaliai ir ragina pateikti pastabas per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo. Jeigu suinteresuotoji šalis nepareiškia savo nuomonės per nustatytą laikotarpį, skundas laikomas atsiimtu.

30      Reglamento 2015/1589 15 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad galimos neteisėtos pagalbos patikrinimas užbaigiamas priimant sprendimą pagal 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalis; pagal šį straipsnį Komisija iš karto patikrina gautą pranešimą ir priima sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad priemonė nėra pagalba, arba sprendimą nepateikti prieštaravimų, jeigu nekyla jokių abejonių dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka, arba sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą, jei kyla abejonių dėl minėtos priemonės suderinamumo su vidaus rinka.

31      Taigi būtina patikrinti, ar šiuo atveju Komisija gavo skundą arba informaciją apie tariamai neteisėtą ar su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, t. y. aplinkybes, dėl kurių turėjo būti priimtas šiomis nuostatomis pagrįstas sprendimas.

32      Reikia konstatuoti, kad sprendime byloje SA.44840 Komisija atsižvelgė į Energijos iš atsinaujinančių šaltinių įstatymo dalinius pakeitimus ir, be kita ko, šioje byloje nagrinėjamą Pakeitimo įstatymą.

33      Pirma, tai matyti iš sprendimo byloje SA.44840 2 išnašos, kurioje minimas Pakeitimo įstatymas. Antra, tai matyti iš minėto sprendimo 29 punkto, kuriame nurodyta, kad, jei iš pradžių nustatant pagalbos dydį investicinė pagalba nebuvo išskaičiuota, lengvatinė supirkimo kaina buvo sumažinta Pakeitimo įstatymu, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kaupimo taisyklių, ir pašalinti kompensacijos permokos riziką. Būtent tai numatyta Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje numatytu daliniu pakeitimu. Trečia, kaip matyti iš sprendimo byloje SA.44840 40 punkto, tuo metu, kai buvo analizuojama schema, apie kurią pranešė Bulgarijos Respublika, Komisija gavo Bulgarijos fotovoltinių įrenginių ir mažųjų gamintojų asociacijos skundų būtent dėl Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje numatyto dalinio pakeitimo. Ketvirta, iš sprendimo byloje SA.44840 46 punkto matyti, kad paramos įrenginiams dydis buvo sumažintas siekiant ištaisyti pažeidimus, nustatytus atliekant 2007–2013 m. kaimo plėtros programos auditą. Kaip nurodo Komisija, šiuo teisės akto pakeitimu, padarytu Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje, buvo siekiama sumažinti pagalbos tam tikriems įrenginiams lygį, kad būtų ištaisyti Bulgarijos valdžios institucijų nustatyti pažeidimai. Šis koregavimas buvo susijęs su investicinės pagalbos pagal pareiškėjo nurodytą kaimo plėtros programą gavėjais, kurie naudojosi visomis lengvatinėmis kainomis ir finansavimu pagal nacionalines ir Sąjungos pagalbos schemas. Taigi, priėmus Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje numatytą dalinį pakeitimą, buvo ištaisyta esama kompensacijos permoka, suteikta gamintojams, pateikusiems paraiškas gauti pagalbą prieš įsigaliojant Energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių įstatymui, t. y. iki 2011 m.; tai Komisija paaiškino ieškovei 2020 m. spalio 7 d. rašte, atsakydama į jos skundą (žr. Šio sprendimo 6 punktą).

34      Taigi, priešingai, nei teigia ieškovė, iš sprendimo byloje SA.44840 matyti, kad jį priimdama Komisija atsižvelgė į Pakeitimo įstatymo 18 straipsnį, taigi priėmė sprendimą ir dėl šios nuostatos suderinamumo pagal valstybės pagalbos teisę.

35      Reglamente 2015/1589 nėra nuostatos, pagal kurią Komisija turėtų priimti naują sprendimą dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, dėl kurio ji jau yra priėmusi sprendimą. Kaip nurodo Komisija, toks įpareigojimas leistų suinteresuotosioms šalims ginčyti Komisijos atliktą valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka analizę net ir pasibaigus SESV 263 straipsnyje nustatytam ieškinio dėl panaikinimo pateikimo terminui.

36      Be to, 2020 m. vasario 21 d. ieškovei pateikus skundą, Komisija jai atsakė 2020 m. spalio 7 d. raštu. Priminusi savo sprendimo byloje SA.44840 turinį, ji nurodė, kad toje byloje išnagrinėjo pakeitimo įstatymo nuostatas, įskaitant 18 dalį. Ji pridūrė, kad, remiantis ieškovės skundu, nebuvo įmanoma nustatyti jokio netinkamo šios nuostatos taikymo (žr. šio sprendimo 6 punktą).

37      Vis dėlto Bendrajame Teisme ieškovė visiškai neįrodė, kad šis vertinimas yra klaidingas, ir nepagrindė tvirtinimo, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnyje numatyta kita pagalbos priemonė, kuri nebuvo nagrinėta sprendime byloje SA.44840 ir dėl kurios Komisija turėjo pareikšti savo poziciją.

38      Be to, kaip nurodo Komisija, sprendimu byloje SA.44840 tik patvirtinta pagalbos schema, pripažįstant ją suderinama su vidaus rinka, o valstybė narė gali atsisakyti suteikti pagalbą arba ją sumažinti, tačiau tai nelemia naujos valstybės pagalbos nustatymo.

39      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad tuo metu, kai buvo paraginta imtis veiksmų, Komisija neturėjo jokios pareigos to daryti, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 27 punkte nurodytą taikytiną jurisprudenciją, todėl šiuo atveju ji negali būti kaltinama neveikimu.

40      Dėl ieškovės argumento, kad Komisijos neveikimas susijęs su skundo nagrinėjimo laikotarpiu reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į tai, jog Komisija neturėjo pareigos imtis veiksmų, tokio neveikimo negalima konstatuoti.

41      Vadinasi, šį ieškinį dėl neveikimo reikia atmesti.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

42      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

43      Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi pati padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

44      Atsižvelgiant į Komisijos reikalavimus, ji turi pati padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Ekobulkos EOOD ir Europos Komisija kiekviena padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Spielmann

Mastroianni

Gâlea

Paskelbta 2022 m. gruodžio 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


i      4 punkte kalbinio pobūdžio pataisymas padarytas paskelbus šį tekstą pirmą kartą..


*      Proceso kalba: bulgarų.