Language of document :

2010 m. gegužės 21 d. Y pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. spalio 7 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-29/08 Y prieš Komisiją

(Byla T-493/09 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Y (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokato J. Van Rossum

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

panaikinti 2009 m. spalio 7 d. Tarnautojų teismo priimtą sprendimą (byla F-29/08, Y prieš Komisiją) atmesti ieškovo ieškinį;

panaikinti 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą atleisti ieškovą;

priteisti iš Komisijos sumokėti ieškovui atlyginimą, kurį jis ir toliau būtų gavęs, jei nebūtų anksčiau laiko nutraukta jo sutartis, bei visas išmokas, kurias ieškovas turi teisę gauti;

priteisti iš Komisijos sumokėti 500 000 eurų kompensaciją už patirtą moralinę žalą;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti 2009 m. spalio 7 d. Tarnautojų teismo priimtą sprendimą byloje Y prieš Komisiją (F-29/08) atmesti ieškovo ieškinį, kuriame jis prašė, pirma, panaikinti Komisijos sprendimą jį atleisti ir, antra, priteisti nuostolius.

Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė nurodo, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidų:

laikydamas, kad Komisija neturėjo pareigos pasikonsultuoti su Ataskaitų komitetu, nors ši pareiga numatyta 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendime, kuriuo nustatomos įgyvendinimo taisyklės, susijusios su sutartininkų įdarbinimo ir darbo procedūromis;

laikydamas, kad apeliantė buvo teisėtai atleista, nors jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti pastabų dėl Ataskaitų komiteto nuomonės, kuri jai nebuvo pateikta;

nusprendęs, kad tai, jog apeliantei nebuvo pateikta Ataskaitų komiteto nuomonė, nepažeidė jos gynybos teisių;

laikydamas, kad sprendimas atleisti iš pareigų nebuvo pagrįstas Ataskaitų komiteto nuomone, nors ši nuomonė buvo tiesiogiai nurodyta Sprendimo atleisti iš pareigų motyvuose;

laikydamas, kad institucija rėmėsi vien ataskaitoje apie apeliantės bandomąjį laikotarpį nurodytais kaltinimais ir įrodymais, nors iš šio sprendimo turinio matyti, kad jis pagrįstas teiginiais dėl pasyvios korupcijos;

laikydamas, kad sprendimas atleisti buvo teisėtai pagrįstas, nors jis pagrįstas kaltinimais ir įrodymais, atsiradusiais iki apeliantės kaip sutartininkės tarnybos pradžios ir

laikydamas, kad sprendimas atleisti apeliantę nebuvo tarnybinė sankcija, nors dėl apeliantei priskiriamų pažeidimų buvo pradėta tarnybinė procedūra, paremta tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir veiksmais, kaip ir tie, kuriais remiamasi sprendime ją atleisti.

____________