Bylos T‑351/18 ir T‑584/18
Ukrselhosprom PCF LLC
ir
Versobank AS
prieš
Europos Centrinį Banką
2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Ekonominė ir pinigų politika – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – ECB patikėti specialūs priežiūros uždaviniai – Sprendimas panaikinti kredito įstaigos veiklos leidimą – Teisės aktų dėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pažeidimas – Priimtinumas – Dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) ir ECB kompetencija bendrame priežiūros mechanizme (BPM) – Vienodas požiūris – Proporcingumas – Teisėtų lūkesčių apsauga – Teisinis saugumas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl Europos Centrinio banko (ECB) sprendimo panaikinti kredito įstaigos veiklos leidimą – Sprendimas, panaikintas ir pakeistas identiško turinio sprendimu, priimtu per peržiūros procedūrą – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išnykimas – Poreikio priimti sprendimą nebuvimas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnis)
(žr. 70–72, 87–92, 95 punktus)
2. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Nacionalinių valdžios institucijų tiesiogiai vykdomos rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taikymas mažiau svarbiems subjektams – Šių valdžios institucijų vykdomas Europos Centrinio Banko (ECB) išimtinės kompetencijos decentralizuotas įgyvendinimas – Pagalbos ECB jam įgyvendinant priežiūros uždavinius tvarka – Kredito įstaigos veiklos leidimo panaikinimas – Pareiškimas apie žlugimą arba galimą žlugimą – Sprendimas dėl kredito įstaigos pertvarkymo – Skirtingi aktai
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 26 konstatuojamoji dalis, 18 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies a punktas); Tarybos reglamento Nr. 1024/2013 15, 28 ir 37–40 konstatuojamosios dalys, 4 straipsnio 1 dalis ir 6 straipsnio 2–7 dalys; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36 18 straipsnis)
(žr. 134–139, 148, 150, 152 punktus)
3. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Nacionalinių valdžios institucijų tiesiogiai vykdomos rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taikymas mažiau svarbiems subjektams – Patikrinimai ir pagalba Europos Centriniam Bankui (ECB) rengiant ir įgyvendinant bet kurį aktą, susijusį su leidimo panaikinimu – Nacionalinių valdžios institucijų kompetencija – Kredito įstaigos veiklos leidimo panaikinimas – Išimtinė ECB kompetencija
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 83 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktas ir 14 straipsnio 5 dalis)
(žr. 162–166, 171–174, 179, 180 punktus)
4. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Nacionalinių valdžios institucijų tiesiogiai vykdomos rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros taikymas mažiau svarbiems subjektams – Faktinių aplinkybių, sudarančių teisės aktų, reglamentuojančių kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, pažeidimą, nustatymas – Nacionalinių valdžios institucijų kompetencija – Kredito įstaigos veiklos leidimo panaikinimas motyvuojant šių teisės aktų pažeidimu – Išimtinė Europos Centrinio Banko (ECB) kompetencija
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 806/2014 83 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktas ir 14 straipsnio 5 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60 1 ir 2 konstatuojamosios dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36 67 straipsnis)
(žr. 185–187, 190, 197 punktus)
5. Ekonominė ir pinigų politika – Ekonominė politika – Sąjungos finansų sektoriaus priežiūra – Bendras priežiūros mechanizmas – Kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra – Kredito įstaiga, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje – Pranešimo kilmės valstybės narės kompetentingai institucijai procedūra – Privalomas pobūdis
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36 19 konstatuojamoji dalis ir 35–39 straipsniai)
(žr. 250–256 punktus)
Santrauka
Versobank AS yra Estijoje įsteigta kredito įstaiga, kurios pagrindinis akcininkas yra Ukrselhosprom PCF LLC.
Versobank, kaip mažiau svarbios kredito įstaigos, rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą vykdė Finantsinspektsioon (FSA, Estija), veikianti kaip nacionalinė kompetentinga institucija (NKI)(1). Ši institucija taip pat buvo kompetentinga prižiūrėti, kaip laikomasi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – KPP/TF) taisyklių.
Nuo 2015 m. FSA nuolat konstatavo Versobank padarytus pažeidimus, susijusius, pirma, su jos KPP/TF sistemos srityje neveiksmingumu valdant riziką, kylančią dėl jos verslo modelio, ir, antra, su šioje srityje jos įdiegtų valdymo priemonių netinkamumu. Atlikusi patikrinimą vietoje ir pateikusi Versobank kelis prašymus laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, FSA priėmė nurodymą, kuriuo ją įpareigojo nedelsiant ištaisyti per šį patikrinimą nustatytus trūkumus ir pareikalavo, kad ji imtųsi tam tikrų priemonių.
Po kitų patikrinimų vietoje FSA konstatavo, kad Versobank vis dar neįvykdė visų minėtame nurodyme numatytų pareigų, ir nusprendė, kad būtina atlikti išsamų tyrimą. Taigi ji konstatavo, kad buvo padaryti sunkūs KPP/TF srities teisės aktų pažeidimai.
2018 m. vasario 8 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo FSA pasiūlymą panaikinti Versobank veiklos leidimą(2). 2018 m. kovo 26 d. ECB priėmė sprendimą panaikinti Versobank veiklos leidimą ir apie tai pranešė pastarajai(3).
Ukrselhosprom PCF pateikus prašymą peržiūrėti 2018 m. kovo 26 d. ECB sprendimą, ECB valdančioji taryba priėmė 2018 m. liepos 17 d. sprendimą(4), kuriuo buvo panaikintas ir pakeistas kovo 26 d. sprendimas.
Bendrasis Teismas (išplėstinė kolegija) nusprendė, kad nereikia priimti sprendimo byloje T‑351/18. Be to, byloje T‑584/18 jis atmetė visą Ukrselhosprom PCF ir Versobank ieškinį.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad nebereikia priimti sprendimo dėl byloje T‑351/18 pareikšto ieškinio dėl 2018 m. kovo 26 d. sprendimo panaikinimo.
Šiuo klausimu priminęs ECB sprendimų administracinės peržiūros procedūros apimtį ir eigą(5), Bendrasis Teismas pabrėžė, kad po šios peržiūros priimtas sprendimas atgaline data galioja ir pirminio sprendimo įsigaliojimo momentu, neatsižvelgiant į minėtos peržiūros rezultatą. Taigi pirminio sprendimo pakeitimas tapačiu ar iš dalies pakeistu sprendimu pasibaigus peržiūros procedūrai lemia pirminio sprendimo galutinį pašalinimą iš teisinės sistemos.
Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas pažymi, kad 2018 m. liepos 17 d. sprendimas buvo priimtas atlikus administracinę peržiūrą dėl 2018 m. kovo 26 d. sprendimo ir jo turinys tapatus pastarojo turiniui. Taigi 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ECB atliko 2018 m. kovo 26 d. sprendimo pakeitimą atgaline data nuo pastarojo įsigaliojimo momentu, o ne paprastą jo panaikinimą, nukreiptą į ateitį. Taigi Ukrselhosprom PCF ir Versobank neišsaugo jokio suinteresuotumo, kad būtų panaikintas 2018 m. kovo 26 d. sprendimas, o ieškinys dėl šio akto neturi dalyko.
Antra, spręsdamas dėl Ukrselhosprom PCF ir Versobank pareikšto ieškinio byloje T-584/18, Bendrasis Teismas, pirma, patvirtino ECB kompetenciją panaikinti kredito įstaigos veiklos leidimą ir, konkrečiai, priimti 2018 m. liepos 17 d. sprendimą. Taigi jis konstatavo, kad sprendimas, kuriuo nustatoma, kad kredito įstaigos pertvarkymas nėra viešasis interesas, kurį FSA priėmė vykdydama savo, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos, funkcijas, visiškai nedraudžia ECB vėliau priimti sprendimą panaikinti leidimą. Be to, bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM), kuriais siekiama to paties Sąjungos finansų sistemos stabilumo ir saugumo užtikrinimo, buvimas kartu negali būti suprantamas kaip neleidžiantis rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityje kompetentingai institucijai, šiuo atveju ECB, panaikinti leidimą, nesant sąlygų priimti pertvarkymo priemonės, t. y. kai nekyla rizikos dėl kredito įstaigos tapimu negyvybinga.
Antra, Bendrasis Teismas patvirtino ECB kompetenciją priimti sprendimą dėl veiklos leidimo panaikinimo remiantis pareigų KPP/TF srityje pažeidimu ir priminė, kad leidimas gali būti panaikintas ir tuomet, kai kredito įstaigos nesilaiko minėtų pareigų(6). Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebuvo pažeistas kompetencijos paskirstymas BPM tarp dalyvaujančių valstybių narių NKI ir ECB, kai FSA nustatė faktines aplinkybes, sudarančias KPP/TF srities teisės aktų pažeidimus, o atlikti teisinį vertinimą, ar šiomis faktinėmis aplinkybėmis galima pateisinti veiklos leidimo panaikinimą, ir proporcingumo įvertinimą buvo patikėta ECB.
Trečia, Bendrasis Teismas konstatavo, kad pranešimo procedūra, vadinama „paso išdavimu“, yra privaloma(7). Taigi jis priminė, kad kredito įstaiga, norinti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, apie tai praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms(8). Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad tai, kad pranešimo procedūra nėra visiškai formali, lemia, pirma, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos teisė atsisakyti pateikti minėtą informaciją priimančios valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai ir, antra, veiksmų laisvė, kurią ši pirmoji valdžios institucija turi vertinant šią informaciją.
Ketvirta, spręsdamas dėl proporcingumo principo pažeidimo, Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje leidimo panaikinimo priemonė neviršijo to, kas tinkama ir būtina, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais siekiama nutraukti Versobank daromus pažeidimus. Be to, jis, be kita ko, patikslino, kad savanoriško likvidavimo ir pardavimo kitam investuotojui galimybės nėra alternatyvios priemonės panaikinti leidimą, kurių pakaktų pasiekti ECB teisėtai siekiamus tikslus.
Penkta, Bendrasis Teismas atmetė argumentus, susijusius su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu dėl to, kad nebuvo atlikta lyginamoji pažeidimų, kuriais kaltinama Versobank, ir kitų kredito įstaigų padarytų pažeidimų analizė. Iš tiesų, Bendrojo Teismo teigimu, tokia analizė nebūtina siekiant užginčyti kokį nors fizinio ar juridinio asmens padarytą pažeidimą.
Galiausiai, šešta, Bendrasis Teismas atmetė argumentus, susijusius su Ukrselhosprom PCF teisės susipažinti su bylos medžiaga pažeidimu. Pirma, atsakydamas į pirmąjį prašymą leisti susipažinti su bylos medžiaga, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ECB nepadarė jokios klaidos, kai tokio leidimo nesuteikė, nes minėtos paraiškos pateikimo momentu jis nebuvo suinteresuotoji šalis(9). Antra, spręsdamas dėl antrojo prašymo leisti susipažinti su dokumentais, pateiktu per peržiūros procedūrą, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Administracinė peržiūros valdyba šį prašymą patenkino kaip pateiktą prašymo atlikti peržiūrą pateikėjos(10).