Byla T‑274/02

Ritek Corp. ir Prodisc Technology Inc.

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Dempingas – Įrašomieji kompaktiniai diskai, kurių kilmės šalis Taivanis – Dempingo skirtumo nustatymas – Asimetrinio skaičiavimo metodo pasirinkimas – Skirtinga eksporto kainų struktūra atsižvelgiant į pirkėjus, regionus ar laiko periodus – Vadinamasis „prilyginimo nuliui“ metodas“

Sprendimo santrauka

1.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 11 dalis)

2.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnis)

3.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 11 dalis)

4.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas

(Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo kodeksas) 2.4.2 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 11 dalis)

5.      Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 11 dalis)

1.      Apsaugos nuo dempingo taikymo srityje asimetriniu metodu siekiama atspindėti realų taikomo dempingo mastą tais atvejais, kai konstatavus skirtingą eksporto kainų struktūrą, nesvarbu, kokia būtų to priežastis, kitais dviem metodais to padaryti negalima. Ar egzistuoja skirtinga eksporto kainų struktūra atsižvelgiant į pirkėjus, yra visiškai objektyvus klausimas, todėl nelabai svarbu, ar egzistuoja šią situaciją pagrindžianti tyčinė apgaulė. Reikalauti tyčios įrodymo reikštų trukdyti remtis asimetriniu metodu tais atvejais, kai šis metodas yra vienintelis, galintis atspindėti realų dempingo mastą, ir trukdyti geram šios nuostatos veikimui, įtvirtinus pagrindinio Antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 11 dalyje nenumatytą sąlygą.

Tai nepaneigia fakto, jog dempingas gali būti tyčinis veiksmas, kurį siekiama nuslėpti, ir todėl konstatuotas kainų struktūros skirtumas gali atsirasti dėl eksportuotojų veiksmų. Tačiau niekas neparodo, jog asimetrinis metodas buvo numatytas tik siekiant kovoti su tyčiniu dempingo slėpimu. Iš tikrųjų asimetrinio metodo naudojimas priklauso ne nuo institucijų išvados, kad buvo ketinama nuslėpti dempingą, o tik nuo išvados, kad simetrinių metodų naudojimas techniškai galėtų „paslėpti“ ar „užmaskuoti“ realų dempingo mastą, t. y. neleistų jo teisingai įvertinti.

Tai patvirtina faktas, kad tyčios sąvoka apskritai nežinoma reglamentuojant antidempingą. Pagrindiniame reglamente niekur nereikalaujama, kad, siekdamos įrodyti dempingą ar žalą, institucijos įrodytų tyčią.

(žr. 54–55, 58 punktus)

2.      Dempingo konstatavimas yra pirmasis etapas nagrinėjant klausimą, ar reikia nustatyti antidempingo muitą, grindžiamas visiškai objektyviu normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimu. Šis palyginimas, atliekamas pagal pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio nuostatas, grindžiamas atitinkamų įmonių buhalterinių ir ekonominių duomenų palyginimu ir visiškai neapima vidaus ir eksporto kainų dydžio priežasčių paieškos. Priežastys, dėl kurių eksportuotojas gali būti priverstas parduoti savo vidaus rinkoje kainomis, mažesnėmis už gamybos sąnaudas, arba parduoti Bendrijoje mažesnėmis už normaliąją vertę kainomis, apskaičiuojant dempingą nėra svarbios. Todėl eksportuotojas negali teigti, kad reikia remtis realiomis vidaus kainomis, o ne apskaičiuota normaliąja verte, nes konkurentų spaudimas kainų atžvilgiu verčia šį eksportuotoją parduoti vidaus rinkoje mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Taip pat negalima ginčyti dempingo remiantis tuo, kad kainų lygis Bendrijoje privertė jį eksportuoti mažesnėmis nei normalioji vertė kainomis.

(žr. 59 punktą)

3.      Prekybos apsaugos priemonių srityje Bendrijos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos turi išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją. Iš to matyti, kad Bendrijos teismo vykdoma institucijų vertinimo kontrolė turėtų apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdi klaida vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Šiuo atžvilgiu įgyvendindamos pagrindinio Antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 11 dalies nuostatas ir, be kita ko, antrąją asimetrinio metodo taikymo sąlygą, susijusią su simetrinių metodų nepajėgumu parodyti realaus dempingo masto, institucijos turi atlikti sudėtingą ekonominį vertinimą.

Galiausiai, įgyvendindamos pagrindiniu reglamentu suteikiamą diskreciją, institucijos neprivalo išsamiai ir iš anksto išaiškinti kriterijų, kuriuos jos ketina taikyti kiekvienu atveju, net jeigu nustato naujas pagrindines taisykles.

(žr. 80–82, 86 punktus)

4.      Prilyginimas nuliui yra operacija, kuria neigiamas dempingo skirtumas, parodantis, kad pardavimas eksportui buvo vykdomas didesne nei normalioji vertė kaina, yra prilyginamas nuliui siekiant išvengti maskuojančio poveikio, kurį atsižvelgimas į šį neigiamą dempingo skirtumą galėtų turėti kitur konstatuotam teigiamam dempingui. Nors šis prilyginimas nuliui nėra paminėtas 1994 m. GATT Antidempingo kodekse ir pagrindiniame Antidempingo reglamente Nr. 384/96, jį paprastai naudoja šalys importuotojos ir muitų sąjungos, tarp kurių ir Europos bendrija.

Nei 1994 m. Antidempingo kodekso 2.4.2 straipsnio, nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies tekstai nedraudžia remtis prilyginimu nuliui taikant asimetrinį metodą.

(žr. 97, 103 punktus)

5.      Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 11 dalis dempingo skirtumui apskaičiuoti numato vieno iš trijų galimų metodų, tarp kurių du – simetriniai – metodai yra įprasti, o vienas – asimetrinis – išimtinis, taikymą. Sąlyga, susijusi su skirtingos eksporto kainų struktūros atsižvelgiant į laiko periodus, pirkėjus ar regionus egzistavimu, yra tik viena iš asimetrinio metodo taikymo sąlygų. Todėl šios sąlygos įtvirtinimu visiškai nesiekiama leisti institucijoms padalyti tyrimo laikotarpį pagal laiko periodus, pirkėjus ar regionus siekiant kombinuotai taikyti du apskaičiavimo metodus atsižvelgiant į šiuos laiko periodus, pirkėjus ar regionus. Institucijos negali kombinuotai taikyti dempingo skirtumo apskaičiavimo metodų.

(žr. 113 punktą)