Language of document : ECLI:EU:T:2022:404

Byla T‑306/20

Hijos de Moisés Rodríguez González, SA

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

 2022 m. birželio 29 d. Bendrojo Teismo (šeštoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Europos Sąjungos vaizdinis prekių ženklas „La Irlandesa 1943“ – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – EUIPO didžiosios apeliacinės tarybos pareiškimas dėl registracijos pripažinimo negaliojančia – Pirmą kartą Bendrajame Teisme pateikti įrodymai – Reikšminga data vertinant absoliutų negaliojimo pagrindą – Prekių ženklas, galintis suklaidinti visuomenę – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies g punktas) – Nesąžiningumas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies b punktas)“

1.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Registracija, prieštaraujanti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsniui – Reikšminga diena vertinant absoliutų negaliojimo pagrindą – Registracijos paraiškos padavimo data – Atsižvelgimas į vėlesnius nei ši data įrodymus – Priimtinumas – Sąlyga

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)

(žr. 54, 67, 68 punktus)

2.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Visuomenę galintys suklaidinti prekių ženklai – Prekių ženklai, nurodantys geografinę kilmę – Registracijos paraiškos padavimo dieną egzistavusio klaidinančio pobūdžio vertinimas – Prieštaravimas tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo ir juo žymimų prekių

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies g punktas ir 52 straipsnio 1 dalies a punktas)

(žr. 66, 71–73 punktus)

3.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Pareiškėjo nesąžiningumas prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo momentu – Vertinimo kriterijai – Atsižvelgimas į visus reikšmingus veiksnius, egzistavusius registracijos paraiškos padavimo momentu – Atsižvelgimas į prekių ženklo naudojimą po paraiškos padavimo dienos – Priimtinumas – Sąlyga

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktas)

(žr. 81–87, 94 punktus)

4.      Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Pareiškėjo nesąžiningumas prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo momentu – Vaizdinis prekių ženklas „La Irlandesa 1943“

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktas)

(žr. 95–102, 105, 106 punktus)

Santrauka

Prekių ženklas, kuriame yra žodis, susijęs su anksčiau naudota geografine kilme, kuris įregistruotas vėliau ir naudojamas tos kilmės nebeturinčioms prekėms, gali suklaidinti vartotojus dėl šių prekių geografinės kilmės. Toks prekių ženklas gali būti laikomas įregistruotu nesąžiningai.

Dešimtmečius ieškovė Hijos de Moisés Rodríguez González, SA pirko airišką sviestą iš Ornua Co-operative Ltd ir pardavinėjo jį Kanarų salose (Ispanija), paženklinusi prekių ženklais, kuriuose yra elementas „la irlandesa“. 2011 m. nutrūkus šiems komerciniams santykiams, ieškovė ir toliau pardavinėjo šiais prekių ženklais pažymėtas prekes.

2014 m. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) įregistravo vaizdinį Europos Sąjungos prekių ženklą „La Irlandesa 1943“ įvairiems maisto produktams(1).

Airija ir Ornua Co-operative pateikė EUIPO prašymą pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl to, kad jo pobūdis buvo klaidinantis ir kad prašymas jį įregistruoti pateiktas nesąžiningai(2).

EUIPO anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

Vis dėlto EUIPO didžioji apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir pripažino ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia. Ji nusprendė, kad registracijos paraiškos padavimo dieną šis prekių ženklas galėjo suklaidinti visuomenę dėl nagrinėjamų prekių geografinės kilmės ir kad jį įregistruoti buvo prašoma nesąžiningai.

Dėl Didžiosios apeliacinės tarybos sprendimo panaikinimo ieškovė pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme.

Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį ir nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo registracijos paraiškos pateikimo momentu ginčijamas prekių ženklas nebuvo klaidinantis, bet pateikdama šią paraišką ieškovė buvo nesąžininga. Šiuo tikslu jis patikslino sąvokų „klaidinantis prekių ženklas“ ir „pareiškėjo nesąžiningumas“ taikymo sąlygas prekių ženklų, nurodančių geografinę prekių kilmę, atveju.

Bendrojo Teismo vertinimas

Visų pirma Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pamatę ginčijamą prekių ženklą ant nagrinėjamų prekių ispaniškai kalbantys vartotojai, kurie sudaro atitinkamą visuomenę, manys, jog šios prekės yra pagamintos Airijoje.

Be to, dėl ginčijamo prekių ženklo klaidinančio pobūdžio Bendrasis Teismas pabrėžė, kad, skirtingai nei nagrinėjant prašymą panaikinti registraciją(3), kai reikia atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias po prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo, pavyzdžiui, į jo naudojimą, nagrinėjant prašymą pripažinti registraciją negaliojančia dėl klaidinančio prekių ženklo pobūdžio(4) reikia nustatyti, kad žymuo, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, pats savaime galėjo suklaidinti vartotoją registracijos paraiškos padavimo momentu ir kad vėlesnis minėto žymens valdymas nėra svarbus. Iš tikrųjų, kalbant apie registracijos pripažinimą negaliojančia, reikia įvertinti, ar prekių ženklas ab initio turėjo būti įregistruotas dėl priežasčių, kurios jau egzistavo tos paraiškos padavimo dieną, ar ne, nes atsižvelgimas į vėlesnius aspektus gali tik padėti išsiaiškinti tą dieną buvusias aplinkybes.

Šiuo atveju Didžioji apeliacinė taryba turėjo patikrinti, ar registracijos paraiškos padavimo dieną nebuvo prieštaravimo tarp ginčijamu prekių ženklu perduodamos informacijos ir šioje paraiškoje nurodytų prekių savybių. Kadangi prekių sąraše nebuvo jokios nuorodos į jų geografinę kilmę, taigi jis galėjo apimti Airijoje pagamintas prekes, paraiškos padavimo dieną tokio prieštaravimo nebuvo, todėl nebuvo galimybės konstatuoti, kad ginčijamo prekių ženklo pobūdis tą dieną buvo klaidinantis. Taigi Didžioji apeliacinė taryba nepagrįstai priekaištavo ieškovei, kad ji neapribojo sąrašo tik Airijoje pagamintomis prekėmis. Be to, kadangi registracijos paraiškos padavimo dieną ginčijamas prekių ženklas negalėjo būti laikomas klaidinančiu, vėlesni įrodymai, kurie nebuvo susiję su tą dieną buvusia situacija, negalėjo patvirtinti tokio klaidinančio pobūdžio. Taigi Didžioji kolegija šiuo klausimu padarė klaidą.

Galiausiai, kiek tai susiję su ieškovės nesąžiningumu paduodant ginčijamo prekių ženklo paraišką(5), Bendrasis Teismas konstatavo, kad siekdama išspręsti šį klausimą Didžioji apeliacinė taryba galėjo pagrįstai remtis įrodymais, – net ir prekių ženklo naudojimu – gautais vėliau nei minėtos paraiškos padavimo diena, nes tai buvo informacija, susijusi su atitinkamos dienos situacija.

Šiuo atveju, pirma, didelė ginčijamu prekių ženklu pažymėtų prekių, kuriomis prekiavo ieškovė, dalis nebuvo pagamintos Airijoje, todėl neatitiko atitinkamos visuomenės suvokimo. Nors ši aplinkybė neturi reikšmės vertinant, ar prekių ženklas yra klaidinantis, ji nėra svarbi siekiant įvertinti ieškovės nesąžiningumą. Iš tiesų, ieškovei išplėtus ginčijamo prekių ženklo naudojimą kitoms nei Airijoje pagamintas sviestas prekėms, ispaniškai kalbantys vartotojai galėjo būti suklaidinti dėl šių prekių geografinės kilmės, nes jie dešimtmečius buvo įpratę, kad ginčijamu prekių ženklu yra žymimas Airijoje pagamintas sviestas.

Antra, bylos, kuriose EUIPO ir Ispanijos valdžios institucijos panaikino arba atsisakė registruoti prekių ženklus, panašius į nagrinėjamą šioje byloje, patvirtino, kad ginčijamas prekių ženklas galėjo būti suvokiamas kaip nurodantis prekių airišką kilmę. Tose bylose taip pat nurodyta, kad dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo ne Airijoje pagamintoms prekėms kilo ginčų, susijusių su šio prekių ženklo galimu klaidinančiu pobūdžiu, ir apie tai ieškovė tikrai žinojo šio prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo dieną, todėl tai patvirtino, kad tą dieną ji buvo nesąžininga.

Trečia, ieškovė pasirinko komercinę strategiją, susijusią su asociacija su prekių ženklais, turinčiais elementą „la irlandesa“ ir kurie buvo susiję su ankstesniais ieškovės ir Ornua Co-operative komerciniais santykiais, siekdama ir toliau gauti naudos iš šių nutrauktų santykių ir su jais susijusių prekių ženklų.

Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamo prekių ženklo registracija prieštaravo sąžiningai praktikai pramoninėje ir komercinėje veikloje ir kad Didžioji apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog ieškovė buvo nesąžininga. Kadangi vien ši išvada galėjo pagrįsti Didžiosios apeliacinės tarybos sprendimo rezoliucinę dalį, Bendrasis Teismas atmetė ieškinį.


1      Tai buvo mėsos ir pieno produktai, kurie priskirti prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29 klasės.


2      Kaip tai suprantama pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies g punktą ir 52 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.


3      Kaip tai suprantama pagal Reglamento 207/2009 51 straipsnio 1 dalies c punktą.


4      Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktu, siejamu su jo 7 straipsnio 1 dalies g punktu.


5      Kaip tai suprantama pagal Reglamento 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktą.