Byla T‑509/10

Manufacturing Support & Procurement Kala Naft Co., Tehran

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Irano Islamo Respublikai taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Tarybos kompetencija – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Įsigaliojimas – Negaliojimas atgaline data – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisės klaida – Paramos branduolinių ginklų platinimo veiklai sąvoka – Vertinimo klaida“

Sprendimo santrauka

1.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Sprendimas įšaldyti lėšas – Teisminė teisėtumo kontrolė – Apimtis – Sprendimo 2010/413 4 straipsnis – Netaikymas

(SESV 275 straipsnis; Tarybos sprendimo 2010/413 4 straipsnis)

2.      Institucijų aktai – Teisinio pagrindo pasirinkimas – Aktai dėl Iranui taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo

(ESS 26 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa)

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar jai teikiančių paramą, lėšų įšaldymas – Minimalūs reikalavimai

(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalis, Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 3 dalis; Tarybos sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 ir 4 dalys)

4.      Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar jai teikiančių paramą, lėšų įšaldymas – Veiksmai, laikomi parama tokiai branduolinių ginklų platinimo veiklai

[SESV 215 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalies a punktas; Tarybos sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalis]

1.      Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140, 4 straipsnyje nustatyti draudimai yra bendro pobūdžio priemonės, nes jų taikymo sritis nustatyta remiantis objektyviais kriterijais, o ne konkrečiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Todėl minėtas 4 straipsnis nėra sprendimas, kuriuo numatytos fiziniams ar juridiniams asmenims taikomos ribojamosios priemonės, kaip tai suprantama pagal SESV 275 straipsnio antrą pastraipą. Tuo remiantis darytina išvada, kad pagal SESV 275 straipsnio pirmą pastraipą Bendrojo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nagrinėti ieškinio dėl šio 4 straipsnio teisėtumo įvertinimo.

(žr. 37, 39 punktus)

2.      Priimdama Sprendimą 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140, Įgyvendinimo reglamentą Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalis, Sprendimą 2010/644, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413, ir Reglamentą Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, Irano bendrovės, kuri priklauso nacionalinei Irano bendrovei ir kurios paskirtis yra veikti kaip centrinei perkančiajai bendrovei tam tikrai pastarosios bendrovės veiklai, atžvilgiu dėl to, kad ši bendrovė teikė paramą branduolinių ginklų platinimo veiklai, Taryba laikėsi ESS 26 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos, pagal kurią ji veikia remdamasi Europos Vadovų Tarybos apibrėžtomis bendromis gairėmis ir strateginėmis kryptimis.

(žr. 50, 54 punktus)

3.      Jeigu pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, nedraudžiama perduoti tam tikrų duomenų, Taryba pagal Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140, 24 straipsnio 3 dalį, Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 15 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, 36 straipsnio 3 dalį privalo informuoti subjektą, kuriam taikoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalį, Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalį ar Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį nustatyta priemonė, apie konkrečias ir specifines priežastis, dėl kurių ji mano, kad ši nuostata taikytina suinteresuotajam asmeniui. Taigi ji turi nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, sudarančias teisinį priemonės pagrindą, ir motyvus, dėl kurių ji priimta. Be to, motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę.

Todėl Tarybos sprendimų motyvai, dėl kurių įšaldytos ieškovės lėšos ir ekonominiai ištekliai, pagal kuriuos ieškovė palaiko ryšius su bendrovėmis, dalyvaujančiomis Irano branduolinėje programoje, yra nepakankami, nes iš jų ji negali suprasti, kokiais ryšiais su kokiais subjektais ji faktiškai kaltinama, o tai reiškia, kad ji negali patikrinti šio teiginio pagrįstumo ir jo pakankamai tiksliai ginčyti.

(žr. 73, 74 ir 79 punktus)

4.      Sąjungos teisės aktų leidėjo Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140, 20 straipsnio 1 dalyje, Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, 16 straipsnio 2 dalies a punkte vartojamoje formuluotėje numatyta, kad ribojamosios priemonės nustatomos subjekto atžvilgiu dėl paramos, kurią jis teikia branduolinių ginklų platinimo veiklai, o tai reiškia, jog prieš tai jis užsiėmė veikla, atitinkančia šį kriterijų. Nesant tokios faktinės veiklos vien rizikos, kad atitinkamas subjektas teiks paramą branduolinių ginklų platinimo veiklai ateityje, nepakanka.

(žr. 114 ir 115 punktus)