Byla C‑256/14

Lisboagás GDL – Sociedade Distribuidora de Gás Natural de Lisboa SA

prieš

Autoridade Tributária e Aduaneira

(Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – Direktyva 2006/112/EB – 9 ir 73 straipsniai, 78 straipsnio pirmos pastraipos a punktas ir 79 straipsnio pirmos pastraipos c punktas – Apmokestinamoji vertė – Vietos valdžios institucijų žemės valdos požeminės dalies naudojimo mokesčių, sumokėtų bendrovės gamtinių dujų skirstomojo tinklo koncesininkės, įtraukimas į PVM, taikomo šios bendrovės vykdomam paslaugų teikimui gamtinėmis dujomis prekiaujančiai bendrovei, apmokestinamąją vertę“

Santrauka – 2015 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinio teismo kompetencija – Būtinybė pateikti prejudicinį klausimą ir pateiktų klausimų svarba – Nacionalinio teismo vertinimas

(SESV 267 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punktas)

2.        Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamoji vertė – Bendrovės, gamtinių dujų skirstomojo tinklo koncesininkės, gamtinėmis dujomis prekiaujančiai bendrovei atliktas teikimas – Šios bendrovės koncesininkės savivaldybėms sumokėta mokesčių suma už naudojimąsi šių savivaldybių viešąja nuosavybe – Įtraukimas

(Tarybos direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalis, 73 straipsnis, 78 straipsnio pirmos pastraipos a punktas ir 79 straipsnio pirmos pastraipos c punktas)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 24–26 punktus)

2.        Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 9 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnį, 78 straipsnio pirmos pastraipos a punktą ir 79 straipsnio pirmos pastraipos c punktą reikia aiškinti taip, kad mokesčių, kuriuos savivaldybėms moka bendrovė gamtinių dujų skirstomojo tinklo koncesininkė už naudojimąsi šių savivaldybių viešąja nuosavybe ir kuriuos vėliau ši bendrovė perkelia kitai gamtinėmis dujomis prekiaujančiai bendrovei, o pastaroji – galutiniams vartotojams, suma turi būti įtraukta į pridėtinės vertės mokesčio, kuriuo apmokestinamas pirmosios bendrovės vykdomas paslaugų teikimas antrajai bendrovei, apmokestinamąją vertę pagal šios direktyvos 73 straipsnį.

Iš tiesų gamtinėmis dujomis prekiaujančiai bendrovei perkeliami ne mokesčiai, kaip tokie, bet kaina už savivaldybių viešosios nuosavybės naudojimą. Todėl šių mokesčių suma yra bendrovės, gamtinių dujų skirstomojo tinklo koncesininkės, gauto atlygio už paslaugos teikimą, kuris yra „ekonominė veikla“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalį, iš gamtinėmis dujomis prekiaujančios bendrovės dalis.

(žr. 33, 34, 38 punktus ir rezoliucinę dalį)