PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2005 m. kovo 17 d.(*)
„Tacis“ programa – Paraiškų konkursas – Pirkimų procedūros pažeidimas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“
Byloje T‑160/03
AFCon Management Consultants, įsteigta Bray (Airija),
Patrick Mc Mullin, gyvenantis Bray,
Seamus O'Grady, gyvenantis Bray,
atstovaujami solicitor B. O'Connor ir advokato I. Carreño,
ieškovai,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Enegren ir F. Hoffmeister, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
dėl prašymo atlyginti žalą, kuri tariamai buvo patirta dėl paraiškų konkurso „Tacis“ programos finansuojamam projektui („Projektas FDRUS 9902 – Agricultural extension services in South Russia “) procedūros pažeidimų,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas P. Lindh, teisėjai R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke,
posėdžio sekretorė D. Christensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2004 m. liepos 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 AFCon Management Consultants (toliau – AFCon) yra konsultacijų bendrovė, kurios specializacija – žemės ūkio projektai pereinamojo ūkio valstybėse; P. Mc Mullin ir S. O’Grady yra jos direktoriai, akcininkai ir įkūrėjai (toliau kartu su AFCon – ieškovai).
2 1998 m. gegužės 28 d. Komisija pagal „Tacis“ programą paskelbė ribotą kvietimą teikti paraiškas viešai pirkti techninės pagalbos paslaugas, kuris vadinosi „Agricultural extension services in South Russia“ (Žemės ūkio produktyvumo didinimas Pietų Rusijoje) ir kurio numeris buvo FDRUS 9902 (toliau – ginčijamas viešasis pirkimas).
3 Iš 21 susidomėjimą šiuo paraiškų konkursu pareiškusios įmonės vertinimo komitetas 1999 m. liepos 29 d. Sprendimu patvirtino 10 įmonių, kurioms pasiūlyta pateikti paraiškas, sąrašą.
4 1999 m. gruodžio 16 ir 17 d. vertinimo komitetas susirinko vertinti aštuonias gautas paraiškas (toliau – pirmasis įvertinimas). Komitetas nusprendė, kad GFA – Gesellschaft für Agrarprojekte mbH (GFA-Agrar) ir StoasAgri-projects Foundation (Stoas) konsorciumo pateikta paraiška buvo geriausia, o AFCon paraiška užėmė antrąją vietą.
5 Vėliau Komisija nustatė vieno iš vertinimo komiteto narių interesų konfliktą, susijusį su GFA-Agrar ir Stoas konsorciumu. Šis narys buvo ponas A., kuris dirbo viename iš Stoas filialų Agriment International BV. Komisija nutraukė bendradarbiavimą su ponu A. ir informavo, kad ateityje nebesinaudos jo paslaugomis.
6 Dėl interesų konflikto 2000 m. kovo 3 d. Komisija nusprendė panaikinti pirmojo įvertinimo rezultatus ir pavesti iš naujų narių sudarytam komitetui atlikti antrąjį įvertinimą. Apie šį savo sprendimą konkurso dalyvius Komisija informavo 2000 m. kovo 28 d. laišku.
7 2000 m. gegužės 15 ir 16 d. vertinimo komitetas antrą kartą įvertino paraiškas (toliau – antrasis įvertinimas). Po jo GFA pateikta paraiška buvo pripažinta geriausia. GFA techninės paraiškos įvertinimo rezultatas buvo 72,69 % (trečioji vieta), o jos finansinė paraiška – 2 131 870 eurų (pirmoji vieta). AFCon paraiška užėmė antrą vietą, techninė paraiška buvo įvertinta 75,32 % (pirmoji vieta), o finansinė paraiška – 2 499 750 eurų (šeštoji vieta).
8 2000 m. rugpjūčio mėn. Komisija viešojo pirkimo nugalėtoja pripažino GFA. 2000 m. rugpjūčio 17 d. laišku ji apie tai informavo AFCon.
9 2000 m. spalio 9 d. AFCon pasiskundė Komisijai dėl netinkamo paraiškų konkurso procedūros vykdymo. Ji teigė, kad GFA finansinė paraiškoje nurodyta kaina buvo mažesnė už rinkos kainą. 2000 m. lapkričio 9 d. Komisija atmetė šį skundą.
10 2000 m. gruodžio 18 d. ir 2001 m. sausio 31 d. laiškuose AFCon teigė, kad GFA pažeidė paraiškų konkurso taisykles. 2001 m. vasario 28 d. laišku Komisija šį kaltinimą atmetė.
11 2001 m. kovo 15 d. laišku AFCon pakartojo teiginį, kad GFA pasiūlymas pažeidė „Tacis“ viešųjų pirkimų taisykles. Komisija į šį laišką neatsakė.
12 2001 m. gegužės 15 d. AFCon padavė skundą Europos ombudsmenui. Šiame skunde buvo teigiama, kad:
– GFA finansinė paraiška neatitiko paraiškų konkurso sąlygų (pirmasis pagrindas),
– nustačiusi interesų konfliktą Komisija nesiėmė viešųjų pirkimų taisyklėse numatytų priemonių (antrasis pagrindas),
– Komisija nesilaikė paraiškų konkurso sąlygų, kai konkurso nugalėtojai leido daugumą ilgalaikių ekspertų pakeisti kitais žmonėmis praėjus vos kelioms savaitėms po sutarties pasirašymo (trečiasis pagrindas).
13 2002 m. balandžio 22 d. (Sprendimas 834/2001/GG) Europos ombudsmenas nusprendė, kad tik pirmasis pagrindas yra pagrįstas. Jis nurodė:
„Geras administravimas vykdant paraiškų konkurso procedūrą reiškia, kad administracija turi laikytis nustatytų procedūros taisyklių. Šiuo atveju Komisija, leisdama konkurso dalyviams ekspertų honorarus nurodyti kaip grąžinamąsias sumas, pažeidė paraiškų konkurso taisykles ir jomis siekiamą tikslą. Tai yra blogo administravimo atvejis.“
14 Nagrinėdamas antrąjį ir trečiąjį pagrindus Europos ombudsmenas nenustatė Komisijos blogo administravimo atvejų.
15 2002 m. gegužės 25 d. laišku AFCon paprašė jai sumokėti šias sumas kaip atlyginimą už žalą, patirtą dėl to, kad ji nelaimėjo šio paraiškų konkurso:
– negautos pajamos: 624 937 eurai,
– nuostolis dėl „projekto profilio“ praradimo: 600 000 eurų,
– nuostolis dėl „profesinio tobulėjimo“ galimybės netekimo: 150 000 eurų.
16 2002 m. liepos 25 d. Sprendimu Komisija šį prašymą atmetė.
17 2002 m. rugsėjo 13 d. laišku AFCon paprašė Komisijos jai pateikti kai kuriuos su paraiškų konkurso procedūra susijusius dokumentus. Komisija šį prašymą patenkino 2002 spalio 3 d., tačiau nepateikė vertinimo komiteto įvertinimo ataskaitų, posėdžių protokolų ir konkurentų paraiškų, kuriems buvo atitinkamai taikyti 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43) 4 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa ir 4 straipsnio 1 dalies b punktas.
18 2002 m. spalio 11 d. AFCon pateikė kartotinę paraišką Reglamento Nr. 1049/2001 prasme. Joje buvo prašoma leisti susipažinti su įvairiais dokumentais, susijusiais su paraiškų konkurso vykdymu.
19 2002 m. lapkričio 22 d. laišku Komisija suteikė teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais ir patvirtino atsisakymą pateikti likusius.
20 Tuo pat metu Airijos Europos reikalų ministras D. Roche nusiuntė laišką Komisijos nariui D. Byrne, kuriame išdėstė savo paramą AFCon ir paprašė išspręsti su ja kilusį konfliktą.
21 2002 m. spalio 10 d. ir lapkričio 4 d. laiškais Komisija patvirtino savo poziciją dėl paraiškų konkurso procedūros teisėtumo.
22 2002 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento deputatas B. Crowley dėl šio viešojo pirkimo uždavė Komisijai klausimą raštu (3365/02). Komisijos narys C. Patten į šį klausimą atsakė 2002 m. gruodžio 23 dieną. B. Crowley nusiuntė dar vieną laišką C. Patten į kurį pastarasis atsakė 2003 m. balandžio 3 dieną.
23 2003 m. vasario 18 d. D. Roche nusiuntė antrą AFCon palaikantį laišką D. Byrne. 2003 m. balandžio 8 d. laišku atsakydamas į jį D. Byrne pakartojo Komisijos nuomonę.
Procesas
24 2003 m. gegužės 12 d. ieškovai Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateikė šį ieškinį.
25 Remiantis teisėjo pranešėjo pranešimu Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir kaip Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytą proceso organizavimo priemonę pasiūlė šalims atsakyti į raštu pateiktus klausimus, o Komisijos paprašė pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė per joms nustatytus terminus.
26 Šalių žodžiu išdėstyti argumentai ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo klausimus buvo išklausyti 2004 m. liepos 6 d. posėdyje.
Šalių prašymai
27 Ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:
– priteisti iš Komisijos žalos, atsiradusios dėl to, kad nebuvo laikomasi paraiškų konkurso „Tacis“ FDRUS 9902 procedūros, atlyginimą ir delspinigius, skaičiuojamus nuo žalos atsiradimo momento,
– priteisti iš Komisijos delspinigius nuo priteistos sumos, skaičiuojamus nuo sprendimo priėmimo momento,
– įpareigoti Komisiją pateikti tam tikrus dokumentus, susijusius su paraiškų konkurso vertinimu,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
28 Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Teisės normos
A – Dėl prašymo atlikti tyrimą
29 Ieškovai prašė Pirmosios instancijos teismo, remiantis Procedūros reglamento 65 straipsnio b punktu, nurodyti Komisijai pateikti tam tikrus su paraiškų konkurso procedūra susijusius dokumentus ir, jei reikia, apklausti liudytojus.
30 Pirmosios instancijos teismas, ėmęsis proceso organizavimo priemonių, be kita ko, paprašė Komisijos pateikti duomenų apie konkurso dalyvių paraiškas, taip pat su pirmuoju ir antruoju įvertinimu susijusius dokumentus. Šie prašymai iš esmės sutampa su tais tyrimo veiksmais, kurių prašo imtis ieškovai. Todėl Pirmosios instancijos teismas mano, kad byloje esančios informacijos pakanka tam, kad jis galėtų priimti sprendimą šioje byloje neprašydamas pateikti papildomų dokumentų ir nekviesdamas liudininkų.
B – Dėl prašymo atlyginti žalą
31 Bendrijos teisė pripažįsta teisę į žalos atlyginimą, kai tenkinamos trys sąlygos, t. y., pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus; ir turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp veiksmą atlikusio asmens pareigos nesilaikymo ir žalos, kurią patyrė nukentėjusieji asmenys (1996 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame, C‑46/93 et C-48/93, Rink. p. I-1029, 51 punktas ir 2000 m. liepos 4 d. Sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C‑352/98 P, Rink. p. I-5291, 41 ir 42 punktai).
32 Reikia įsitikinti, ar ieškovai įrodė, kad šios sąlygos buvo patenkintos.
1. Dėl neteisėto elgesio, kuriuo kaltinama Komisija
33 Ieškovai iš esmės nurodo tris pažeidimų rūšis. Pirma, GFA pasiūlymas neatitiko šio viešojo pirkimo sąlygų. Antra, Komisija naudojo neteisėtus vertinimo būdus. Trečia, nustačiusi interesų konfliktą Komisija nesiėmė priemonių, kurių reikia imtis susidarius tokiai situacijai.
a) Dėl GFA paraiškos neteisėtumo
Šalių argumentai
34 Ieškovai teigia, kad GFA pasiūlymas neatitiko viešojo pirkimo sąlygų. Šios sąlygos buvo numatytos:
– instrukcijoje dalyviams (Europos Komisija, SCR(E) Tacis, Instructions to tenderers, 1999 m. birželio 22 d. versija), ypač C.2.1 jos punkte,
– techninių ir finansinių paraiškų rengimo gairėse (Europos Komisija, SCR(E) Tacis, Guidelines for the preparation of the technical and financial proposal, 1999 m. sausio mėn. versija, toliau – gairės), ypač nuostatos dėl B (Organisation and methods) ir C (Breakdown of prices for Tacis contracts) priedų rengimo,
– šio viešojo pirkimo taisyklėse (Europos Komisija, Technical assistance to economic reform in the food and agriculture sector, Terms of reference, Project : Russia „Agricultural extension services in South Russia – Farm extension project“, 1999 m. birželio 4 d.).
35 Ieškovai teigia, kad finansinė paraiška turi atitikti techninę paraišką ir joje atskiroje išlaidų eilutėje turi būti nurodytas mokymus vykdančių asmenų atlyginimas.
36 Šios taisyklės yra aiškios. Jos skirtos tam, jog visos paraiškos būtų vienodos, kad jas galima būtų palyginti. Šios taisyklės buvo patvirtintos Komisijos praktikoje – tuo pat metu, kaip ir aptariamas projektas vykusiame projekte (FDRUS 9901).
37 GFA pažeidė šias taisykles, nes:
– žmogaus darbo dienų kiekis, nurodytas techninėje paraiškoje, yra didesnis už nurodytą finansinėje paraiškoje,
– savo finansinėje paraiškoje dalį mokymus vykdančių asmenų atlyginimo nurodė „grąžinamųjų išlaidų“ eilutėje, kurioje paprastai nurodomos su mokymais susijusios išlaidos, „pavyzdžiui, kelionių išlaidos, stažuotojų dienpinigiai, dalyvavimo mokesčiai ir kt.“
38 Taip GFA sumažino savo finansinėje paraiškoje nurodytą sumą. Skirtumai tarp dviejų paraiškų yra štai tokie:
Techninė paraiška | Finansinė paraiška | Skirtumas |
2 687 žmogaus darbo dienų (ES ekspertai) | 2 200 žmogaus darbo dienų (ES ekspertai) | (487) žmogaus darbo dienų |
4 615 žmogaus darbo dienų (vietiniai ekspertai) | 2 250 žmogaus darbo dienų (vietiniai ekspertai) | (2 365) žmogaus darbo dienų |
5 300 žmogaus darbo dienų (pagalbinis personalas) | 3 500 žmogaus darbo dienų (pagalbinis personalas) | (1 800) žmogaus darbo dienų |
Iš viso: 12 602 žmogaus darbo dienų | 7 950 žmogaus darbo dienų | (4 652) žmogaus darbo dienų |
Šis skirtumas buvo įtrauktas į gražinamąsias išmokas.
39 Ieškovai pabrėžia, kad Europos ombudsmenas iš esmės patvirtino jų argumentus pripažindamas, kad blogo administravimo atvejis buvo tai, jog Komisija, nesilaikydama šio viešojo pirkimo taisyklių, leido į grąžinamųjų išlaidų eilutę įtraukti honorarus už mokymą.
40 Galiausiai ieškovai teigia, kad jų pateikiamus argumentus patvirtina tie sunkumai, su kuriais susidūrė Komisija GFA vykdant sutartį.
41 Ieškovai iš šių aplinkybių daro išvadą, kad nepašalindama GFA dėl šių pažeidimų Komisija pažeidė vienodo požiūrio, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.
42 Komisija teigia, kad GFA paraiška atitiko taisykles, nes:
– taisyklės, kurių pažeidimu remiasi ieškovai, nėra teisiškai privalomos; jose aiškiai nenurodoma, kaip ekspertų atlyginimas turi būti pateiktas finansinėje paraiškoje,
– 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinio reglamento, taikomo bendrajam Europos bendrijų biudžetui (OL L 356, p. 1, toliau – Finansinis reglamentas) 117 straipsnis su pakeitimais, padarytais 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB, EAPB, Euratomas) Nr. 2548/98, ir 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 1279/96 dėl pagalbos teikimo naujų nepriklausomų valstybių ir Mongolijos ūkio reformoms ar atsigavimui (OL L 165, p. 1) (7 straipsnis ir III priedas) nenumato tikslių taisyklių dėl to, ar mokymui skirtos išlaidos gali būti nurodomos grąžinamųjų išlaidų eilutėje,
– šiuo klausimu nėra susiformavusios Komisijos praktikos, todėl ieškovai negali skųstis dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo,
– kadangi nebuvo aiškiai uždrausta mokymus vesiančių asmenų atlyginimą įtraukti į grąžinamųjų išlaidų eilutę, tai GFA turėjo teisę naudotis šiuo metodu,
– GFA paraiškos pateikimo būdas netrukdė atlikti gautų paraiškų palyginimą, nes perkančioji organizacija, atlikdama palyginamąjį įvertinimą, turėjo galimybę atsižvelgti į tą faktą, kad mokymus vesiančių asmenų honorarai buvo priskirti prie grąžinamųjų išlaidų,
– Europos ombudsmeno nuomonė nėra svarbi,
– aplinkybėms, įvykusioms po sutarties su viešojo pirkimo nugalėtoju sudarymo, be kita ko, sutarties vykdymas neturi jokios įtakos.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
43 Instrukcijos dalyviams C.2.1 punkte numatyta:
„Kainos sąmata turi būti parengta pagal sutarties projekto D priedą, kainos turi būti nurodytos eurais. Paraiškos, kuriose kainos nurodytos kita valiuta arba sąmatos forma yra neteisinga, gali būti atmestos.“
44 Gairių D priedo įžanginėje dalyje nurodomi paraiškos formos reikalavimai, kurių reikia laikytis. Ten taip pat pateikiamas lentelės, kurioje turėtų būti nurodomi dalyvių duomenys, pavyzdys. Šioje lentelėje nurodomos keturios pagrindinės pozicijos:
„1. Honorarai (Fees), įskaitant
a) Vakarų ekspertų
b) Vietinių ekspertų
c) Pagalbinio personalo
2) Dienpinigiai
3) Tiesioginės išlaidos
4) Grąžinamosios išlaidos.“
45 Gairėse nurodyta:
„Čia pateikiamomis pastabomis siekiama padėti dalyviams parengti D priedą (finansinę sąmatą) <...> Jei nesilaikoma šių gairių, dalyvis turėtų pateikti paaiškinimą <...>
4. <...> D priede nurodomi skaičiai (kiekvienai kategorijai ar atskiram ekspertui) turi tiksliai atitikti B priede (personalo užduočių santrauka) pateikiamoje darbo laiko lentelėje pateikiamus skaičius (laikas, kurį vykdydamas projektą sugaišo kiekvienas ekspertas).“
46 Taigi Komisija aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad B ir D prieduose pateikiami duomenys turi „tiksliai“ atitikti, o bet koks skirtumas turi būti pateisintas paaiškinime.
47 Šis finansinės ir techninės paraiškos suderinimo principas taip pat pakartojamas ir paaiškinamosiose pastabose, pateikiamose prieš gairių B priede nurodytą formą, kuriose sakoma:
„Svarbu: čia pateikiama santrauka turi atitikti atlyginimų sąmatą.“
48 Siekiant išsiaiškinti, ar GFA pasiūlymas atitiko šiuos reikalavimus, reikia prisiminti, kad GFA techninės paraiškos (A priedas) skyriuje „mokymai“ buvo nurodyti šie skaičiai:
1 lentelė
Kiekis (žmogaus darbo dienų) | Techninė pagalba | Mokymai Dauginimas Sklaida | Iš viso |
ES ekspertai | 2 200 | 487 | 2 687 |
Vietiniai ekspertai | 2 250 | 2 365 | 4 615 |
Pagalbinis personalas | 3 500 | 1 800 | 5 300 |
Iš viso | 7 950 | 4 652 | 12 602 |
49 Savo finansinėje paraiškos (D priedas) antraštinėje dalyje „A. Honorarai“ GFA pateikė tokius skaičius:
2 lentelė
| Žmogaus daro dienų kiekis | Suma EUR |
ES ekspertai | 2 200 | 821 000 |
Vietiniai ekspertai | 2 250 | 58 750 |
Pagalbinis personalas | 3 500 | 61 250 |
Iš viso | 7 950 | 941 000 |
50 Čia nurodytas žmogaus darbo dienų kiekis (7 950) yra 4 652 dienomis mažesnis, nei nurodytasis techninėje paraiškoje (12 602).
51 Pačiame GFA paraiškos tekste nurodyta, kad šis skirtumas atsirado dėl to, jog šios 4 652 žmogaus darbo dienos buvo priskirtos prie grąžinamųjų išmokų.
52 GFA finansinės paraiškos išnašoje ir prie jos pridėtame paaiškinime pakartojami techninėje paraiškoje pateikiami duomenys (1 lentelė). Šiame paaiškinime nurodoma, kad skirtumas tarp dviejų paraiškų atsirado dėl išlaidų už mokymą, dauginimą ir sklaidą atsakingo personalo honorarams. GFA finansinėje paraiškoje taip pat pateikiama lentelė, kurioje išsamiai išdėstomos visos su šia veikla susijusios grąžinamosios išlaidos. Iš šios lentelės paaiškėja, kad iš viso 4 652 žmogaus darbo dienos buvo priskirtos prie grąžinamųjų išlaidų, jų bendra vertė sudarė 282 425 EUR. Priešingai nei teigia ieškovai, skirtumas tarp finansinės ir techninės paraiškos buvo tik formalus ir netrukdė efektyviai palyginti skirtingų dalyvių pateiktų pasiūlymų.
53 Be to, reikia konstatuoti, kad GFA finansinėje paraiškoje, kaip ir buvo reikalaujama viešojo pirkimo taisyklėse, nurodyta, jog mokymo paslaugų bus suteikta už 500 000 eurų, o replikavimo ir sklaidos paslaugų – už 200 000 eurų.
54 Todėl reikia atmesti skundus, kad Komisija atsisakydama pašalinti GFA iš viešojo pirkimo procedūros dėl neatitikimų tarp finansinės ir techninės paraiškos elgėsi neteisėtai.
b) Dėl neteisėtų vertinimo kriterijų naudojimo
Šalių argumentai
55 Ieškovai teigia, kad Komisija, pažeisdama taikytinas taisykles, antrojo vertinimo metu leido vertinimo komitetui atsižvelgti į AFCon ankstesnę patirtį „Tacis“ projektuose. Reglamento Nr. 1279/96 III priedo 3 punkte ir 1999 m. gruodžio 29 d Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 99/2000 dėl paramos teikimo valstybėms partnerėms Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje IV priedo 3 punkte nurodoma, kad vertinant „į konkurso dalyvių konkrečią patirtį pagal „Tacis“ neatsižvelgiama“. Pagal šias nuostatas paraiška vertinama tik „pasveriant techninę kokybę pagal kainą. Šių dviejų kriterijų svarstymas skelbiamas kiekviename kvietime dalyvauti konkurse. Techninis vertinimas atliekamas visų pirma pagal šiuos kriterijus: organizavimas, tvarkaraštis, paslaugų teikimui siūlomi būdai ir darbo planas, paslaugų teikimui siūlomo personalo įgūdžiai, kvalifikacijos, patyrimas ir vietinių įmonių ar specialistų panaudojimas, jų integravimas į projektą ir indėlis į projekto rezultatų tvarumą“.
56 Šioje byloje vienas iš antrąjį įvertinimą atlikusio komiteto narių G. Rea manė, kad jau egzistuojantys, P. Mc Mullin ir AFCon pagal projektą „Tacis“ FDRUS 9405 „Parama privačioms individualiai valdomoms fermoms Rusijoje“ 1996–1998 m. įsteigti centrai, vertinimo susitikimo metu neveikė ir neteikė techninių patarimų. Ši klaidinga informacija turėjo įtakos kitiems vertintojams.
57 Ieškovai, gavę informacijos apie vertinimo komiteto veiklą po to, kai Pirmosios instancijos teismas ėmėsi proceso organizavimo priemonių, posėdyje pareiškė, kad viena iš šio komiteto narių K. Karttunnen savo ataskaitoje aiškiai nurodė, jog atsižvelgė į tai, kad AFCon neturėjo kitų projektų patirties Rusijoje.
58 Komisija neigia, kad buvo padarytas koks nors pažeidimas. Ji pripažįsta, kad pagal Reglamento Nr. 1279/96 III priedo 3 punktą yra įpareigota neatsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį kituose „Tacis“ projektuose.
59 Šioje byloje vertinimo komitetas išklausė visų dalyvių techninius pasiūlymus. Tačiau nebuvo parengta jokio bendro klausimyno, susitikimo su kiekvienu iš dalyvių turinys buvo skirtingas. Susitikimo metu P. Mc Mullin turėjo progą paneigti bet kokį AFCon nepalankų teiginį.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
60 Skundai dėl to, kad buvo atsižvelgta į ankstesnę AFCon patirtį ankstesniuose „Tacis“ finansuotuose projektuose, nėra pakankamai pagrįsti.
61 Paraiškų vertinimo dokumentuose, kurie buvo gauti ėmusis proceso organizavimo priemonių, nenurodoma, kad vertinimo komiteto nariai atsižvelgė į ankstesnę dalyvių patirtį „Tacis“ finansuotuose projektuose kaip į vieną iš paraiškų vertinimo kriterijų. Iš dokumentų, kurie vadinasi „Detailed technical evaluation per tenderer“, išplaukia, kad vertinimo komitetas vadovavosi aštuoniais objektyviais kriterijais, pagrįstais ekspertų patirtimi, projekto pobūdžiu ir vietos ekspertų dalyvavimu. AFCon paraiškos įvertinime nėra neigiamai atsiliepiama apie patirties stoką arba praeityje įgyvendinant „Tacis“ programos projektus kilusius sunkumus. Vertinimo komiteto nariai, kaip vieną iš AFCon paraiškos stipriųjų pusių, pažymėjo projekto vadovo kompetenciją ir jo patirtį regione, kuriam skirtas šis projektas. Prie silpnesniųjų pasiūlymo pusių vertinimo komitetas priskyrė tai, kad projekto vadovas tik šiek tiek mokėjo rusų kalbą ir apskritai projektas atrodė per daug ambicingas ir iš dalies nelankstus.
62 Dėl argumento dėl tariamo G. Rea komentaro reikia konstatuoti, kad šis vertinimo komiteto narys savo galutinėje ataskaitoje neminėjo jokių problemų, su kuriomis AFCon buvo susidūrusi vykdydama ankstesnius projektus.
63 Taip pat ir vertintojos iš šalies, K. Karttunnen, ataskaitoje, kurią ieškovai minėjo posėdyje, nėra jokių neigiamų komentarų apie neigiamą AFCon patirtį ankstesniuose „Tacis“ programos projektuose. Ataskaitoje, be kita ko, kreipiamas dėmesys į projekto vadovo patirtį Rusijoje, nurodant, kad vertinimo susitikimo metu jis „nepateikė visos informacijos dėl teritorijoje, kurioje bus vykdomas projektas, jau esančių žemės ūkio patariamųjų centrų dabartinės padėties“.
64 Todėl pakanka konstatuoti, kad ieškovai neįrodė, jog Komisija, vertindama jų paraišką, vadovavosi neigiamu AFCon patirties ankstesniuose „Tacis“ projektuose įvertinimu. Skundai dėl vertinant AFCon paraišką naudotų neteisėtų vertinimo kriterijų yra atmestini.
c) Dėl interesų konflikto pasekmių
Šalių argumentai
65 Ieškovai skundžiasi, kad Komisija nepadarė išvadų iš interesų konflikto tarp vieno iš vertinimo komiteto narių A. ir vienos iš dalyvių GFA. Jie iš esmės teigia, kad Komisija, sužinojusi apie šį interesų konfliktą, elgėsi nepakankamai kruopščiai ir kad ji neturėjo leisti GFA toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje.
66 Dėl pirmojo priekaišto ieškovai teigia, kad Komisija, nusprendusi nesiimti sankcijų nei pono A., nei GFA atžvilgiu, savo diskrecija naudojosi neatsakingai. Ieškovai teigia, kad Komisija nesvarstė GFA pašalinimo iš viešojo konkurso procedūros klausimo, kai vertinimo komiteto pirmininkas ją informavo apie ryšį tarp šios bendrovės ir vieno iš vertinimo komiteto narių. Jie taip pat abejoja, ar Komisija bandė išsiaiškinti, ar GFA žinojo apie tai, kad ponas A. buvo vienas vertinimo komiteto narių. Ieškovai, išnagrinėję su viešuoju pirkimu susijusius dokumentus, kuriuos gavo po to, kai Pirmosios instancijos teismas ėmėsi proceso organizavimo priemonių, posėdyje pareiškė, kad Komisijai net nebuvo kilęs klausimas dėl to, ar reikia imtis sankcijų prieš GFA.
67 Antrasis ieškovų priekaištas grindžiamas tuo, kad Komisija neatliko savo pareigos tinkamai valdyti „Tacis“ finansuojamus projektus, kai nesiėmė prieš GFA jokių sankcijų ir leido šiam konsorciumui dalyvauti antrajame vertinime. Komisija, sužinojusi, kad ponas A. dirbo vienoje iš GFA konsorciumo narių pilnu etatu, turėjo pašalinti ir šį vertinimo komiteto narį, ir šį viešojo pirkimo dalyvį.
68 Komisija teigia, kad ji elgėsi teisėtai ir neperžengė savo didelės diskrecijos ribų.
69 Komisija teigia, kad nesant įrodymų, jog GFA per poną A. siekė daryti įtaką viešojo pirkimo vykdymo procedūrai, jokia teisės nuostata neleido jos pašalinti ar taikyti sankcijas. Iš tiesų Finansinio reglamento 114 straipsnio 1 dalyje sakoma:
„Dalyvauti konkurse lygiomis sąlygomis gali visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikomos Sutartys, ir visi gaunančiosios valstybės fiziniai ir juridiniai asmenys.“
70 Todėl jei GFA būtų pašalinta iš šio viešojo pirkimo procedūros, ji būtų lengvai galėjusi tokį sprendimą ginčyti remdamasi 114 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Be to, vadovaudamasi proporcingumo principu, Komisija mano, kad įmonę iš viešojo pirkimo procedūros galima pašalinti tik išimtiniais atvejais.
71 Jos nuomone šis interesų konfliktas kilo tik dėl vertintojo kaltės. Jis pažeidė Bendrųjų taisyklių dėl iš „Phare“ ir „Tacis“ fondų finansuojamų paraiškų konkursų ir viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo 12 straipsnio 4 dalį. Jis buvo susijęs ne su GFA, bet su viena iš konsorciumo įmonių. Kadangi GFA nekontroliavo šio vertintojo, jos negalima kaltinti interesų konfliktu.
72 Komisija taip pat teigia, kad GFA pašalinimas būtų pažeidęs vienodo požiūrio principą, nes būtų be pagrindo suteikęs AFCon privalumą.
73 Vertinimo komitetas, pašalinęs poną A., nenusprendė sudaryti sutarties su AFCon. Nors pagalbos gavėjo atstovas šioje byloje prašė, kad AFCon būtų rekomenduota kaip konkurso nugalėtoja, kiti trys nariai su tuo nesutiko.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
74 Reikia priminti, kad situacija, kai asmuo, dalyvaujantis viešojo pirkimo paraiškų vertinime, pats laimi tą konkursą, yra kriminalizuota daugelyje valstybių narių, taip pat prieštarauja vienodo požiūrio viešuosiuose pirkimuose principui, reikalavimui gerai valdyti Bendrijos lėšas ir sukčiavimo prevencijos siekiui (1999 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ismeri Europa prieš Audito rūmus, T-277/97, Rink. p. II-1825, 112 punktas).
75 Po to, kai nustatomas interesų konfliktas tarp vieno iš vertinimo komiteto narių ir konkurso dalyvio, Komisija privalo turimos informacijos pagrindu rūpestingai parengti ir priimti sprendimą dėl šio viešojo pirkimo procedūros tęsimo. Ši pareiga išplaukia iš, be kita ko, gero administravimo ir vienodo požiūrio principų (žr. analogišką 1999 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą New Europe Consulting ir Brown prieš Komisiją, T‑231/97, Rink. p. II-2403, 41 punktas). Komisija yra įpareigota stebėti, kad visose paraiškų konkurso stadijose būtų laikomasi vienodo požiūrio principo ir atitinkamai visiems dalyviams būtų sudarytos vienodos galimybės (šia prasme žr. 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 108 punktą ir 2000 m. vasario 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ADT Projekt prieš Komisiją, T‑145/98, Rink. p. II-387, 164 punktą).
76 Reikia ištirti, ar šioje byloje Komisija įvykdė šią savo pareigą.
77 Kai nustatomas interesų konfliktas tarp paraiškų vertinimo komiteto nario ir konkurso dalyvio, Komisija turi diskreciją nustatyti priemones, kurių turi būti imtasi vykdant tolesnes viešojo pirkimo procedūros stadijas.
78 Nustatyta, kad gavusi informaciją iš vertinimo komiteto pirmininko Komisija nesiėmė tirti pono A. ir GFA siejusių ryšių tam, kad įsitikintų, jog GFA koncernas nesiekė daryti įtaką vertinimo komitete vykusiems svarstymams. Komisija posėdyje patvirtino, kad nebuvo jokių įrodymų, jog GFA siekė daryti įtaką viešojo pirkimo procedūrai, kaip tarpininku pasinaudodama savo darbuotoju, kuris buvo vertinimo komiteto narys. Atsakydama į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus Komisija pripažino, kad ji nesiėmė jokių tyrimų, kad patikrintų ar ponas A. ir GFA viešojo pirkimo procedūros metu veikė išvien. Komisija teigė, kad nesant įrodymų dėl galimo sukčiavimo, nebuvo jokio pagrindo tirti GFA vaidmens.
79 Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, toks vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas. Neištyrusi galimo GFA ir pono A. veikimo išvien, Komisija neturėjo jokio pagrindo su pakankamu tikrumu paneigti galimybę, kad GFA galėjo siekti daryti įtaką viešojo pirkimo procedūrai. Atvirkščiai, objektyvios ir nuoseklios aplinkybės turėjo paskatinti Komisiją skirti ypatingą dėmesį ir ištirti galimybę, kad GFA ir ponas A. neveikė išvien. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad interesų konfliktas atsirado ne dėl paprasčiausio aplinkybių sutapimo, bet dėl ketinimo sukčiauti.
80 Pirmiausia, reikia atsižvelgti į tai, kokiomis nerimą keliančiomis aplinkybėmis vertinimo komiteto pirmininkas pareiškę abejonę dėl pirmojo įvertinimo rezultatų. Savo 2000 m. sausio 4 d. pastaboje jis pasiūlė panaikinti šį įvertinimą ir atlikti naują, prieš tai pakeitus komiteto sudėtį. Komiteto pirmininkas, be kita ko, pabrėžė, kad pirmojo įvertinimo rezultatai yra „labai abejotini“ dėl to, jog ponas A. dirbo „grupės vadovu Nyderlandų vyriausybės finansuojamame projekte Ukrainoje, kurį atliko Stoas grupės narė Agriment International“.
81 Be šio interesų konflikto, vertinimo komiteto vadovas taip pat pabrėžė, kad buvo ir kitų aplinkybių, leidžiančių manyti, jog ponas A. iš tiesų norėjo suteikti GFA prioritetą kitų dalyvių sąskaita. Pastaboje buvo nurodyta, kad „ponas A. ketvirtą ir penktą vietas skyrė toms įmonėms, kurioms kiti vertintojai skyrė pirmą ar antrą vietas“. Jis pridūrė: „jei visas šias aplinkybes vertinsime kartu, kils rimtų įtarimų dėl „interesų konflikto“, dėl kurio GFA/Stoas gavo (nepagrįstai) gerą įvertinimą“.
82 Vertinimo komiteto pirmininkas taip pat pabrėžė, kad 2,13 milijonų eurų GFA finansinė paraiška buvo „gerokai mažesnė nei pirmos ir antros bendrovės“ ir kad „tokia maža siūloma kaina gali būti laikoma dempingo forma“. Iš vertinimo komiteto pirmininkų pastabų ir vertinimų aišku, kad GFA paraiška buvo įtartina ne tik dėl interesų konflikto, susijusio su vertinimo komitete esančiu konsorciumo darbuotoj, bet ir jo pateiktos labai mažos finansinės paraiškos.
83 Antra, aplinkybės leido pagrįstai abejoti, kad pono A. interesų konfliktas atsirado atsitiktinai ir tik dėl jo nerūpestingumo.
84 Iš pradžių jis. neinformavo Komisijos apie savo veiklą Stoas grupėje. Kai siūlė savo kandidatūrą į vertintojo iš šalies vietą ir vėliau dirbdamas vertinimo komitete, jis neatskleidė, kad Stoas grupėje ėjo vadovo pareigas, susijusias su pagalbos žemės ūkio srityje projektu (žr. 2000 m. sausio 4 d. pastabą). Šios informacijos svarba, priimant poną A. kaip vertintoją, buvo visiškai akivaizdi dėl to, kad konkursas FDRUS 9902 buvo susijęs su pagalbos žemės ūkio srityje paslaugomis, panašiomis į tas, už kurias ponas A. buvo atsakingas Ukrainoje.
85 Be to, ponas A. ne tik neatskleidė savo veiklos Stoas Group, bet aiškiai nurodė, kad jis tiesiogiai ar netiesiogiai nėra susijęs nė su vienu iš konkurso dalyvių atskirai ar kaip su konsorciumo nariais. 1999 m. gruodžio 16 d. ponas A. pasirašė nešališkumo deklaraciją, kurioje sakoma:
„Aš neturiu nei tiesioginių, nei netiesioginių ryšių su paraiškas pateikusiais konkurso dalyviais individualiai ar kaip su konsorciumo nariais, nei su jų siūlomais subrangovais. Aš patvirtinu, kad jei vertinimo metu nustatyčiau, jog toks ryšys egzistuoja, nedelsdamas tai paskelbčiau ir tuoj pat atsistatydinčiau iš vertinimo komiteto. Aš suprantu, kad jei sužinau apie tokį ryšį ir jo nedeklaruoju, Komisija gali nuspręsti panaikinti šį paraiškų konkursą ir pareikalauti mano atsakomybės.“
86 Galiausiai prie anksčiau išvardytų įtarimų keliančių aplinkybių prisideda ir tai, kad ponas A., pradėjęs vertinti GFA paraišką, negalėjo ir toliau teigti, kad jis nežinojo, jog yra atsidūręs su nešališkumo įsipareigojimu nederančioje situacijoje. Šioje paraiškoje buvo aiškiai nurodyta, kad Stoas yra viena iš GFA konsorciumo narių. Be to, vertinimo susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir ponas A., GFA, be kita ko, atstovavo ir už Stoas Group tarptautinę veiklą atsakingo skyriaus direktorius ponas B. Nors akis į akį susidūrė asmeniu, užimančiu aukštas pareigas jį įdarbinusioje grupėje, p. A., pažeisdamas minėtą nešališkumo deklaraciją, neatskleidė savo ryšių su šia grupe ir neatsistatydino iš vertinimo komiteto.
87 Trečia, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad situacijos rimtumas leido pagrįstai įtarti, jog ponas A. ir GFA veikia išvien.
88 Viena vertus, yra pagrindo abejoti GFA elgesio teisėtumu. Kaip jau buvo minėta, konsorciumui vertinimo susitikimo metu atstovavo už Stoas tarptautinę veiklą atsakingo skyriaus direktorius, kuriam buvo pavaldus ponas A. GFA paraiškoje nurodyta, kad pono B vadovaujamame skyriuje dirba tik 25 žmonės, todėl Komisija galėjo pagrįstai tikėtis, kad jis pažinojo poną A. Šios aplinkybės turėjo paskatinti Komisiją pasidomėti kodėl ponas B neatskleidė savo ryšių su vienu iš vertinimo komiteto narių.
89 Kita vertus, Komisijos tarnybos poną A. ekspertu iš šalies paskyrė 1999 m. rugsėjo mėn. Pradžioje, kai GFA dar nebuvo pateikusi savo paraiškos. Nors ponas A. nedalyvavo rengiant konkurso sąlygas, tikėtina, kad per du mėnesius nuo jo paskyrimo išoriniu ekspertu ir paraiškų pateikimo dienos jis palaikė ryšį su GFA konsorciumo atstovais. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad posėdyje Komisija pripažino: jei toks ryšys iš tiesų buvo, tai ji turėjo pareigą pašalinti GFA iš šios viešojo pirkimo procedūros. Tačiau Komisija nebandė apklausti pono A dėl šios aplinkybės.
90 Iš to, kas pasakyta anksčiau, darytina išvada, kad nesiimdama priemonių išsiaiškinti pono A. ir GFA konsorciumo santykių Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Pažeisdama gero administravimo principą Komisija taip pat pažeidė ir vienodo požiūrio į visus konkurso dalyvius principą, kuris ją įpareigoja visas paraiškas išnagrinėti nešališkai, objektyviai, atsižvelgiant į viešojo pirkimo procedūrą reglamentuojančias sąlygas ir bendruosius principus, kad visi konkurso dalyviai turėtų vienodas galimybes.
91 Iš tiesų vienodo požiūrio principas draudžia panašias situacijas vertinti skirtingai, o skirtingas – vienodai, jei tokio vertinimo negalima objektyviai pagrįsti. Šioje byloje kilo pagrįstų abejonių dėl GFA paraiškos teisėtumo. Kol šios abejonės neišsklaidytos, šis konsorciumas yra kitokioje padėtyje nei visi likę dalyviai. Nepradėdama tyrimo, kuris būtų padėjęs užbaigti tokią situaciją, Komisija GFA vertino kaip ir visus kitus dalyvius, nors toks jos elgesys negalėjo būti objektyviai pateisinamas. Pažeisdama vienodo požiūrio principą Komisija pažeidė teisės normą, kuria buvo siekiama suteikti teisių privatiems asmenims.
92 Tačiau kadangi buvo nustatyta, kad Komisija su deramu kruopštumu nesiėmė priemonių, skirtų tęsti viešojo pirkimo procedūrą, tai neįmanoma nuspręsti dėl sprendimo neuždrausti GFA dalyvauti tolesnėje procedūroje teisėtumo. Šio sprendimo teisėtumas tiesiogiai priklausytų nuo tyrimo, kurį turėjo atlikti Komisija, siekdama įsitikinti, kad nebuvo susitarimo, rezultatų. Byloje esantys faktiniai įrodymai neleidžia prieiti prie tokios išvados, todėl reikia atmesti ieškovų skundus, kuriuose jie siekia įrodyti, kad Komisija privalėjo pašalinti GFA iš viešojo pirkimo procedūros.
93 Dėl klausimo, ar dėl nustatyto pažeidimo kyla Bendrijos atsakomybė, reikia priminti, kad pagrindinis kriterijus nustatant, kad Bendrijos teisės pažeidimas yra pakankamai rimtas, yra tas, ar atitinkama Bendrijos institucija akivaizdžiai ir rimtai peržengė savo diskrecijos ribas (minėtų sprendimų Brasserie du pêcheur ir Factortame 55 punktas ir Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją 43 punktas). Reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į minėtas interesų konflikto aplinkybes ir dėl jo kylančią sukčiavimo grėsmę, šioje situacijoje Komisijos vengimas imtis priemonių buvo aiškus ir rimtas, taigi toks, kad Bendrijai dėl jo kyla atsakomybė.
2. Dėl žalos ir priežastinio ryšio
94 Ieškovai nurodo patyrę kelių rūšių žalą:
– Nuostoliai, patirti dalyvaujant paraiškų konkurso procedūroje,
– negautas pelnas,
– „profilio“ praradimas,
– žala AFCon ir jos vadovų P. Mc Mullin ir S. O’Grady reputacijai.
a) Dėl nuostolių, patirtų dalyvaujant paraiškų konkurso procedūroje atlyginimo
Šalių argumentai
95 Ieškovai prašo atlyginti nuostolius, kurių jie patyrė dėl dalyvavimo paraiškų konkurso procedūroje. Tai yra išlaidos, kurias AFCon patyrė pristatydama savo paraišką, nedavusią rezultatų, taip pat išlaidos, susijusios su skundais Komisijai ir Europos ombudsmenui. Į šiuos nuostolius įtrauktas paraiškos rengime dalyvavusio personalo atlyginimas ir visos su tuo susiję kelionių ir pragyvenimo išlaidos. Ieškovai šiuos nuostolius apskaičiuoja vadovaudamiesi AFCon finansinėje paraiškoje nurodyta vieneto kaina ir jie sudaro 82 570 eurų.
96 Komisija ginčija šiuos teiginius. Ji teigia, kad jei AFCon būtų laimėjusi konkursą tos išlaidos, kurių ji dabar prašo, vis tiek būtų patirtos. Todėl ji teigia, kad tai nėra žala, už kurią ji yra atsakinga.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
97 Reikia atskirti žalą, kurią sudaro, viena vertus, išlaidos, patirtos dėl dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje ir, kita vertus, išlaidos, patirtos ginčijant tos procedūros teisėtumą.
– Dėl išlaidų, susijusių su AFCon paraiškos pateikimu
98 Reikia priminti, kad, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, ūkio subjektai turi prisiimti su jų veikla susijusią ekonominę riziką. Konkurso atveju į šią ekonominę riziką patenka, be kita ko, su paraiškos rengimu susijusios išlaidos. Todėl tokias išlaidas padengia pati įmonė, kuri nusprendė dalyvauti procedūroje, nes dalyvavimas konkurse neužtikrina, kad jis bus laimėtas. Remiantis šiuo principu, Bendrųjų taisyklių dėl iš „Phare“ ir „Tacis“ fondų finansuojamų paraiškų konkursų ir viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo 24 straipsnyje numatoma, kad nutraukus ar panaikinus paraiškų konkursą jo dalyviai neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Iš to išplaukia, kad iš principo išlaidos, kurių patyrė konkurso dalyvis dėl dalyvavimo jame, nėra atlygintina žala. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma tuomet, kai vykdant konkurso procedūrą buvo pažeista Bendrijos teisė ir tai sumažino konkurso dalyvio galimybes jame nugalėti, nes būtų pažeisti teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai (1998 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Embassy Limousines & Services prieš Parlamentą, T-203/96, Rink. p. II-4239, 75 ir 97 punktai ir 1998 m. spalio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TEAM prieš Komisiją, T‑13/96, Rink. p. II-4073, 70–72).
99 Šioje byloje ieškovai įrodė, kad vykdant paraiškų konkurso procedūrą buvo pažeista Bendrijos teisė. Šis pažeidimas iš esmės pažeidė paraiškų konkurso procedūrą ir paveikė AFCon tikimybę jį laimėti.
100 Jei Komisija būtų atlikusi tyrimą dėl GFA ir pono A ryšių, galimas dalykas, ji būtų nustačiusi jų susitarimą, dėl kurio GFA būtų pašalinta iš tolesnės paraiškų konkurso procedūros. Čia galima pažymėti, jog posėdyje Komisija pripažino, kad jei tyrimo rezultatas būtų būtent toks, ji būtų privalėjusi nubausti GFA, pašalindama ją iš tolesnės konkurso procedūros.
101 Nusprendusi tęsti paraiškų konkurso procedūrą be tyrimo, Komisija svarstė GFA paraišką ir sudarė su ja sutartį, nepaisydama nuoseklių įrodymų, kurie leido teigti, kad būta susitarimo su vienu iš vertinimo komiteto narių. Taip elgdamasi ir neįsitikindama, kad GFA dalyvavimas yra visiškai teisėtas, Komisija leido jai toliau dalyvauti konkurse, taip sumažindama AFCon galimybes jį laimėti.
102 Tiesa, kad iš principo visi paraiškų konkurso dalyviai turi prisiimti riziką dėl išlaidų, susijusių su dalyvavimu konkurse, jei konkursą laimės vienas ar kitas jų konkurentas. Tačiau šios rizikos prisiėmimas grindžiamas visiems konkursams galiojančia prielaida, kad Komisija, veikdama nešališkai ir vadovaudamasi šio sprendimo 90 punkte nurodytais principais, garantuos vienodas galimybes visiems konkurso dalyviams. Leisdama GFA dalyvauti, nepaisant prieš tai minėtų įrodymų, Komisija pažeidė šią prielaidą ir pablogino AFCon galimybes nugalėti šiame konkurse. Todėl AFCon turi būti atlyginta žala, susijusi su dalyvavimo konkurse išlaidomis.
103 Ieškovai savo patirtą žalą vertina 31 070 eurų – informacijos rinkimo kelionė į Pietų Rusiją (8 800 eurų), paraiškos rengimo kaina ir sugaištas laikas (14 950 eurų) ir dvi kelionės į Briuselį dalyvauti vertinimo susitikimuose (7 320 eurų). Kadangi šios sumos neatrodo per didelės, reikia konstatuoti, kad AFCon patyrė 31 070 eurų žalą dėl išlaidų, susijusių su paraiškos pateikimu.
– Dėl išlaidų, patirtų ginčijant paraiškų konkurso procedūros teisėtumą
104 Reikia pripažinti, kad ši žala buvo patirta, ji yra tikra ir konkreti bei atsiradusi dėl neteisėtos Komisijos veiklos. Ieškovai teigia, kad jie patyrė 51 500 eurų žalą, šią sumą sudaro:
– išlaidos įvairiems skundams ir procesams, išskyrus šį, po to, kai GFA buvo paskelbta konkurso nugalėtoja (26 500 eurų),
– kelionės ir susitikimų išlaidos Rusijoje, Airijoje ir Belgijoje su kontaktiniais asmenimis, politikais ir advokatais (25 000 eurų).
105 Dėl šių su kelionėmis, susitikimais su advokatais susijusių išlaidų ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jos yra atlygintina žala, nei jų dydį pagrindžiančių dokumentų. Be įrodymų šios išlaidos negali būti įtrauktos skaičiuojant patirtą žalą.
106 Dėl išlaidų įvairiems skundams, kuriuos AFCon pateikė Komisijai ir Europos ombudsmenui, reikia konstatuoti, kad vertinant juos atsižvelgiama į dvi aplinkybes.
107 Pirmoji aplinkybė yra dienų, už kurias mokamas honoraras (fee/days), kurias AFCon skyrė savo interesų gynybai ginčydama paraiškų konkurso procedūrą, skaičius. Per laikotarpį nuo pranešimo AFCon apie konkurso rezultatus iki paskutinio Airijos Europos reikalų ministro kreipimosi dėl AFCon į Komisijos narį 2003 m. vasario mėn. sugaištų dienų, už kurias mokamas honoraras, skaičius yra 28. Dienos honoraras, atsižvelgiant į AFCon finansinę paraišką, yra 500 euro. Ši suma neatrodo per didelė. Todėl reikia konstatuoti, kad AFCon patyrė 14 000 eurų žalą dėl laiko, kurį sugaišo gindama savo interesus.
108 Antroji aplinkybė yra tyrimo išlaidos, kurios sudaro 12 500 euro. Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kodėl buvo patirtos šios išlaidos, ar prašomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Todėl prašymą priteisti tariamas tyrimų išlaidas reikia atmesti.
109 Iš Komisijos AFCon reikia priteisti 14 000 eurų žalos atlyginimą už išlaidas, patirtas ginant savo interesus.
b) Dėl žalos, susijusios su negautu pelnu atlyginimo
Šalių argumentai
110 Ieškovai prašo kaip negautą pelną priteisti jiems 25 % nuo jų finansinės paraiškos sumos. Ši suma yra pelno marža, kurią AFCon būtų gavusi, jei būtų laimėjusi konkursą.
111 Komisija nereiškia savo pozicijos šiuo klausimu, nes AFCon nepateikė pagrindžiančių dokumentų.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
112 Prašant žalos dėl negauto pelno atlyginimo daroma prielaida, kad su AFCon būtų sudaryta sutartis, dėl kurios vyko konkursas. Net jei Komisija ir būtų ištyrusi pono A ir GFA ryšius ir nustačiusi, kad buvo sąmokslas, dėl kurio GFA reikia pašalinti iš tolesnės procedūros, AFCon negalėtų būti tikra, kad sutartis būtų sudaryta su ja.
113 Vertinimo komiteto sprendimas nesaisto perkančiosios organizacijos, kuri turi didelę diskreciją priimant sprendimą dėl sutarties sudarymo (minėto sprendimo TEAM prieš Komisiją 76 punktas). Tiesa, kad ieškovai citavo Audito rūmų specialią atskaitą Nr. 16/2000 apie viešąjį „Tacis“ ir „Phare“ paslaugų pirkimą su Komisijos atsakymais (OL C 350, 2000, p. 1), iš kurių išplaukia, kad iš 120 pagal šias programas sudarytų sutarčių Komisija 117 kartų vadovavosi vertinimo komiteto rekomendacija. Tačiau ši statistinė informacija neleidžia teigti, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju, jei GFA būtų buvęs pašalinta, sutartis tikrai būtų sudaryta su AFCon.
114 Todėl žala, kurią AFCon teigia patyrusi dėl negauto pelno, nėra tikra ir konkreti, o tik tariama. Todėl ji negali būti atlyginama.
c) Dėl žalos, susijusios su „profilio“ praradimu, atlyginimo
Šalių argumentai
115 Ieškovai teigia, kad jei AFCon būtų nugalėjusi šiame konkurse, tai jai būtų leidę dalyvauti kituose paraiškų konkursuose. Po šio paraiškų konkurso AFCon verslas pradėjo žlugti. Tai, kad šioje byloje nagrinėjamą konkursą laimėjo GFA, pakenkė AFCon reputacijai ir veiklai.
116 AFCon buvo automatiškai užkirstas kelias dalyvauti kituose paraiškų konkursuose. Nuo 2002 m. įsigaliojusios naujos dalyvavimo konkursuose taisyklės neleido AFCon dalyvauti juose, nes taisyklės reikalavo iš dalyvių turėti metinę apyvartą ir patirties, kurios AFCon nebeturėjo.
117 Ieškovai „profilio“ netekimą preliminariai vertina 600 000 eurų.
118 Komisija ginčija šį prašymą ir laiko ji nepagrįstu.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
119 Šis prašymas atlyginti žalą grindžiamas teiginiu, kad tai, jog sutartį dėl paslaugų pirkimo buvo nuspręsta sudaryti su GFA, lėmė AFCon veiklos sumažėjimą, kuris de facto užkirto jai kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, panašiuose į nagrinėjamą šioje byloje. Šis teiginys yra nepagrįstas.
120 Todėl Komisijai nekyla atsakomybė už šią žalą.
d) Atlyginimas už AFCon ir jos vadovų reputacijai padarytą žalą
Šalių argumentai
121 Ieškovai teigia, kad AFCon reputacija buvo suteršta dėl to, jog ji nelaimėjo viešojo pirkimo konkurso, ir dėl paraiškų konkurso metu įvykusių pažeidimų.
122 Komisija diskreditavo AFCon technines ir profesines žinias. Jos sprendimas sutartį sudaryti ne su AFCon sukėlė rimtų pasekmių, nes nelaimėjusi 27 „Phare“ ir „Tacis“ konkursuose AFCon nusprendė daugiau nebedalyvauti jų projektuose.
123 Ieškovai teigia, kad šios nesėkmės yra susijusios su AFCon skundais dėl projekto FDRUS 9902. Jie nurodo, kad turi įrodymų, jog AFCon yra įtraukta į „juodąjį sąrašą“. Ši žala vertinama 600 000 eurų.
124 Ieškovai teigia, kad žala AFCon reputacijai pakenkė ir P. Mc Mullin ir S. O’Grady reputacijai. Sau padarytą žalą jie vertina po 75 000 eurų asmeniui.
125 Komisija teigia, kad ieškovų pretenzijos yra nepagrįstos. AFCon nesėkmes galima paaiškinti daugeliu priežasčių, o ne vien tuo, kad viešojo pirkimo procedūrą laimėjo GFA. Ji neigia bet kokio „juodojo sąrašo“ egzistavimą. Ji taip pat neigia, kad padarė žalą P. Mc Mullin ir S. O’Grady reputacijai.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
126 Reikia konstatuoti, kad ieškovai neįrodė, jog egzistuoja koks nors „juodasis sąrašas“, taip pat, kad Komisijai negalima priskirti AFCon reputacijai pakenkusių komentarų ar veiksmų. Todėl tariama žala nėra patirta, tikra ir konkreti.
127 Pretenzijas dėl tariamos žalos P. Mc Mullin ir S. O’Grady reputacijai reikia atmesti dėl tų pačių motyvų.
e) Dėl delspinigių
Šalių argumentai
128 Ieškovai prašo nuo jiems priteisto žalos atlyginimo skaičiuoti kompensacinius delspinigius, kurių metinė norma yra 8 %; tokia norma šiuo metu galioja Airijoje.
129 Ieškovai taip pat prašo priteisti iš Komisijos tokio pat dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
130 Kompensaciniai delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo pirmosios to mėnesio, einančio po mėnesio, kurį AFCon ėmėsi paskutinių veiksmų prieš kreipdamasi į teismą, dienos. Kadangi ji tokių veiksmų ėmėsi 2003 m. vasario mėn., tai delspinigiai bus skaičiuojami nuo 2003 m. kovo 1 dienos.
131 Iš ieškinio priedų aišku, kad ieškovai, vertindami savo patirtą žalą, neprašė taikyti ir delspinigių nuo delspinigių metodo. Todėl norint nustatyti sumą, kurią Komisija privalo sumokėti, reikia taikyti paprastų delspinigių metodą.
132 Delspinigių dydis skaičiuojamas remiantis Europos centrinio banko pagrindinėms perfinansavimo operacijoms nustatyta norma atitinkamam laikotarpiui, padidinta dviem punktais, tai yra 4 % metine norma. Šio sprendimo priėmimo dieną Komisijos skola AFCon sudaro 48 605 eurus su delspinigiais.
133 Šią sumą reikia padidinti delspinigiais, skaičiuojamais nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos. Delspinigių dydis skaičiuojamas remiantis Europos centrinio banko pagrindinėms perfinansavimo operacijoms nustatyta norma atitinkamam laikotarpiui, padidinta dviem punktais. Delspinigiai skaičiuojami ir nuo delspinigių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
134 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti ieškovų išlaidas pagal šių pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Priteisti iš Komisijos AFCon 48 605 eurų sumą, padidintą delspinigiais, skaičiuojamais nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos. Delspinigių dydis skaičiuojamas remiantis Europos centrinio banko pagrindinėms perfinansavimo operacijoms nustatyta norma atitinkamam laikotarpiui, padidinta dviem punktais. Delspinigiai skaičiuojami ir nuo delspinigių.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Lindh | García-Valdecasas | Cooke |
Paskelbta 2005 m. kovo 17 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Procesas
Šalių prašymai
Teisės normos
A – Dėl prašymo atlikti tyrimą
B – Dėl prašymo atlyginti žalą
1. Dėl neteisėto elgesio, kuriuo kaltinama Komisija
a) Dėl GFA paraiškos neteisėtumo
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
b) Dėl neteisėtų vertinimo kriterijų naudojimo
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
c) Dėl interesų konflikto pasekmių
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
2. Dėl žalos ir priežastinio ryšio
a) Dėl nuostolių, patirtų dalyvaujant paraiškų konkurso procedūroje atlyginimo
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Dėl išlaidų, susijusių su AFCon parai�kos pateikimu
– Dėl išlaidų, patirtų ginčijant paraiškų konkurso procedūros teisėtumą
b) Dėl žalos, susijusios su negautu pelnu atlyginimo
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
c) Dėl žalos, susijusios su „profilio“ praradimu, atlyginimo
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
d) Atlyginimas už AFCon ir jos vadovų reputacijai padarytą žalą
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
e) Dėl delspinigių
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl bylinėjimosi išlaidų