TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 20 d.
Byla F‑8/05 REV
Martine Fouwels ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Procesas – Prašymas peržiūrėti – Tarnautojų teismo procedūros reglamento 119 straipsnis – Tarnautojų teismo sprendimas ar nutartis – Prašymas peržiūrėti nutartį išbraukti bylą iš registro atsisakius ieškinio – Res judicata principas – Nebuvimas – Ex officio nurodytas nepriimtinumas“
Dalykas: Prašymas peržiūrėti 2010 m. rugsėjo 16 d. Tarnautojų teismo pirmosios kolegijos pirmininko nutartį Block ir kt. prieš Komisiją ir Knaul ir kt. prieš Komisiją (sujungtos bylos F‑8/05 ir F‑10/05).
Sprendimas: Atmesti prašymą peržiūrėti kaip nepriimtiną. Prašymą peržiūrėti pateikusios šalys padengia Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taryba, įstojusi į bylą šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Procesas – Sprendimo peržiūra – Prašymas, susijęs su nutartimi išbraukti bylą iš registro ieškovui atsisakius ieškinio – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 44 straipsnis ir I priedo 7 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 74 straipsnis, 89 straipsnio 5 dalis ir 119 straipsnis)
2. Procesas – Atstovavimas šalims – Įgaliojimas „ad litem“ – Reikalavimo pateikti nebuvimas
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 5 dalis, 39 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 74 straipsnis)
3. Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Apimtis
(ESS 6 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 52 straipsnio 7 dalis)
1. Kadangi motyvuota nutartis, kuria pripažinta, kad nereikia priimti sprendimo, arba nutraukti bylą dėl to, kad Sąjungos teismas neturi kompetencijos, ar dėl to, kad ieškinys yra nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas, sukuria analogiškas pasekmes kaip teismo sprendimas, ieškinys dėl peržiūros pagal Teisingumo Teismo statuto 44 straipsnį, kuris Tarnautojų teismui taikomas pagal šio statuto I priedo 7 straipsnį, gali būti pareikštas dėl tokios nutarties, nesvarbu, kad minėto 44 straipsnio tekste tai aiškiai nenumatyta. Lygiai taip pat pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 119 straipsnio formuluotę ieškinys dėl peržiūros gali būti pareikštas ne tik dėl Tarnautojų teismo sprendimų; jame numatyta, kad gali būti prašoma peržiūrėti Tarnautojų teismo priimtus sprendimą ar nutartį.
Vis dėlto, nors minėtame 119 straipsnyje kaip galintys būti prašymo peržiūrėti objektu nurodomi visi Tarnautojų teismo priimami sprendimai, neskiriant, ar tai teismo sprendimas, ar nutartis, Sąjungos teisminėje sistemoje peržiūra yra ne apeliacinė teisių gynimo priemonė, o ypatingasis teisių gynimo būdas, leidžiantis kvestionuoti galutinio teismo sprendimo ar nutarties res judicata galią.
Šiuo klausimu pasakytina: kadangi pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 74 straipsnį paskelbtoje nutartyje išbraukti bylą iš registro nesprendžiamas nei priimtinumo klausimas, nei bylos esmė, ji neturi res judicata galios ir dėl to negali būti prilyginta motyvuotai nutarčiai, kuri sukuria analogiškas pasekmes kaip teismo sprendimas. Iš tiesų, kai pagal minėtą 74 straipsnį Tarnautojų teismo pirmininkas nusprendžia nutartimi išbraukti bylą iš teismo registro, jis paprasčiausia atsižvelgia į ieškovo norą atsisakyti ieškinio. Tokioje nutartyje įtakos bylos šalims turi tik tos nuostatos, kuriomis Tarnautojų teismo pirmininkas nusprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip numatyta Procedūros reglamento 89 straipsnio 5 dalyje.
(žr. 31–33, 35, 36, 38, 39 ir 41 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1995 m. kovo 7 d. Sprendimo ISAE prieš VP ir Interdata prieš Komisiją, C‑130/91 REV, 6 punktas; 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Meister prieš VRDT, C‑12/05 P‑REV, 16 punktas; 1998 m. kovo 5 d. Sprendimo Inpesca prieš Komisiją, C‑199/94 P ir C‑200/94 P‑REV, 16 punktas; 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Yedaş Tarim ve Otomotiv Sanayi ve Ticaret prieš Tarybą ir Komisiją, C‑255/06 P‑REV, 15–17 punktai.
2. Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 5 dalį ir 39 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą šaliai padedantis ar atstovaujantis advokatas privalo įvykdyti vienintelį formalumą – įrodyti, kad jis turi teisę verstis advokato praktika, ir neprivalo pateikti tinkamos formos įgaliojimo, o tik įrodyti, kad turi šį įgaliojimą užginčijimo atveju. Todėl, kadangi advokatas iš principo neprivalo įrodyti turįs tinkamos formos kliento įgaliojimą nei tada, kai pareiškia ieškinį, nei tada, kai praneša Teismui apie savo kliento pageidavimą atsisakyti ieškinio, o apie pastarojo sprendimą, remiantis Procedūros reglamento 74 straipsniu, Teismui gali būti pranešta žodžiu per posėdį, kliento įgaliojimo ad litem advokatui buvimas, apimtis ar net atšaukimas, išskyrus užginčijimo atvejį, nepatenka į Tarnautojų teismo nagrinėjamų klausimų ratą.
(žr. 45 ir 46 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1965 m. vasario 16 d. Sprendimo Barge prieš Vyriausiąją valdybą, 14/64.
Bendrojo Teismo praktika: 1990 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Virgili-Schettini prieš Parlamentą, T‑139/89.
3. Kalbant apie teisę į veiksmingą teisminę gynybą, pasakytina, kad iš Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio paaiškinimų, į kuriuos, remiantis ESS 6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir minėtos Chartijos 52 straipsnio 7 dalimi, turi būti atsižvelgta ją aiškinant, matyti, jog šio straipsnio antra pastraipa atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tačiau Sąjungos teisėje teisė į teismą taikoma ne tik atvejams, kai ginčijamos civilinės teisės ir pareigos. Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirma pastraipa savo ruožtu pagrįsta Europos žmogaus teisių konvencijos 13 straipsniu, tačiau apsauga pagal Sąjungos teisę yra platesnė, nes joje garantuojama teisė į veiksmingą teisių gynybą teisme, o ne vien nacionalinėje instancijoje. Teisė į veiksmingą teisminę gynybą pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą apima ne vien pagrindinių teisių apsaugą, bet ir visų Sąjungos teisėje garantuojamų teisių ir laisvių apsaugą.
(žr. 53 punktą)