2021 gruodžio 24 d. Juzgado de Primera Instancia nº 2 de Fuengirola (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje NM / Club La Costa (UK) PLC, filialas Ispanijoje, CLC Resort Management LTD, Midmark 2 LTD, CLC Resort Development LTD ir European Resorts & Hotels SL

(Byla C-821/21)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado de Primera Instancia nº 2 de Fuengirola

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: NM

Atsakovė: Club La Costa (UK) PLC, filialas Ispanijoje, CLC Resort Management LTD, Midmark 2 LTD, CLC Resort Development LTD ir European Resorts & Hotels SL

Prejudiciniai klausimai

Dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012¹

Pirmasis klausimas. Ar, kalbant apie sutartis su vartotojais, kurioms taikoma reglamento „Briuselis I“ 18 straipsnio 1 dalis, šioje nuostatoje vartojama sąvoka „kita sutarties šalis“ pagal tą reglamentą gali būti aiškinama taip, kad ji apima tik sutartį pasirašiusį subjektą, taigi negali apimti kitų fizinių ar juridinių asmenų, išskyrus tuos, kurie iš tiesų pasirašė sutartį?

Antrasis klausimas. Jeigu sąvoka „kita sutarties šalis“ aiškintina taip, kad ji apima tik subjektą, kuris iš tiesų pasirašė sutartį, ar tais atvejais, kai tiek vartotojo, tiek „kitos sutarties šalies“ nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne Ispanijoje, reglamento „Briuselis I“ 18 straipsnio 1 dalį atitinka aiškinimas, kad Ispanijos teismų tarptautinės jurisdikcijos negali lemti aplinkybė, kad bendrovių grupei, kurios narė yra „kita sutarties šalis“, priklauso Ispanijoje buveinę turinčios įmonės, nedalyvavusios pasirašant sutartį arba pasirašiusios kitas sutartis nei ta, kurią prašoma pripažinti negaliojančia?

Trečiasis klausimas. Jeigu reglamento „Briuselis I“ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta „kita sutarties šalis“ įrodo, kad jos nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra Jungtinėje Karalystėje pagal to reglamento 63 straipsnio 2 dalį, ar pagal šią nuostatą galima aiškinti, kad nustatyta nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta lemia pasirinkimo galimybę, kuria galima naudotis pagal 18 straipsnio 1 dalį? Be to, ar šią nuostatą atitinka aiškinimas, kad joje nėra numatyta tik „faktinė prezumpcija“, ar kad ši prezumpcija išnyksta, jei „kita sutarties šalis“ vykdo veiklą teritorijoje, nepatenkančioje į jos nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) teismo jurisdikciją, ar kad „kita sutarties šalis“ privalo įrodyti, kad jos nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, nustatyta pagal minėtą nuostatą, sutampa su veiklos vykdymo vieta?

Dėl 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008¹

Ketvirtasis klausimas. Ar, kalbant apie sutartis su vartotojais, kurioms taikomas reglamentas „Roma I“, šio reglamento 3 straipsnį atitinka aiškinimas, kad taikytiną teisę nustatančios sąlygos, įtrauktos į šalių pasirašytos sutarties „bendrąsias sąlygas“ arba į atskirą dokumentą, kuris aiškiai nurodytas sutartyje ir kurio įteikimas vartotojui aiškiai įrodytas, yra galiojančios ir taikytinos?

Penktasis klausimas. Ar, kalbant apie sutartis su vartotojais, kurioms taikomas reglamentas „Roma I“, šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį atitinka aiškinimas, kad šia dalimi gali remtis ir vartotojas, ir kita sutarties šalis?

Šeštasis klausimas. Ar, kalbant apie sutartis su vartotojais, kurioms taikomas reglamentas „Roma I“, šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį atitinka aiškinimas, kad, jei įvykdytos toje nuostatoje numatytos sąlygos, bet kuriuo atveju taikytina joje nurodyta teisė, o ne 6 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė, net jei pastaroji konkrečiu atveju gali būti palankesnė vartotojui?

____________

¹ 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

¹ 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).