Byla T‑100/15
Dextro Energy GmbH & Co. KG
prieš
Europos Komisiją
„Vartotojų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą, nesusiję su susirgimo rizikos mažinimu, vaikų vystymusi ir sveikata – Atsisakymas leisti kai kuriuos teiginius, nepaisant teigiamos EFSA nuomonės – Proporcingumas – Vienodas vertinimas – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2016 m. kovo 16 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą, nesusiję su susirgimo rizikos mažinimu, vaikų vystymusi ir sveikata – Įtraukimas į leidžiamų teiginių sąrašą – Europos maisto saugos tarnybos nuomonė – Įpareigojantis pobūdis Komisijai – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 17 konstatuojamoji dalis ir 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 3 dalis ir 18 straipsnio 3–5 dalys)
2. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Abstraktus nurodymas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio 1 pastraipa ir 53 straipsnio 1 pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
3. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą, nesusiję su susirgimo rizikos mažinimu, vaikų vystymusi ir sveikata – Įtraukimas į leidžiamų teiginių sąrašą – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 18 straipsnio 4 dalis)
4. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą, nesusiję su susirgimo rizikos mažinimu, vaikų vystymusi ir sveikata – Įtraukimas į leidžiamų teiginių sąrašą – Vertinimo kriterijai – Atsižvelgimas į visuotinai pripažintus mitybos ir sveikumo principus – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 14 ir 18 konstatuojamosios dalys ir 18 straipsnio 4 dalis)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Atsižvelgimas į patikslinimus, atliktus dėl pakankamų motyvų per teisminį procesą – Leistinumas
(SESV 296 straipsnis)
6. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą, nesusiję su susirgimo rizikos mažinimu, vaikų vystymusi ir sveikata – Teiginiai, susiję su gliukozės dalyvavimo energijos apykaitoje naudingu poveikiu – Europos maisto saugos tarnybos nuomonė, kuria konstatuojama būtinybė, kad maisto produktas būtų didelis gliukozės šaltinis tam, kad jis galėtų būti žymimas šiuo teiginiu – Komisijos leidimo nesuteikimas siekiant neskatinti cukraus vartojimo – Leistinumas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 10 ir 19 konstatuojamosios dalys ir 13 straipsnio 3 dalis bei 18 straipsnio 4 dalis)
7. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Minėtų teiginių vartojimo sąlygos – Netikslių, dviprasmiškų ar klaidinančių teiginių draudimas – Teiginių vertinimas pagal tai, kaip juos supranta atitinkama visuomenė – Atsižvelgimas į gamintojo siekius – Netaikymas
[Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 16 konstatuojamoji dalis ir 3 straipsnio 2 pastraipos a punktas]
8. Europos Sąjungos teisė – Principai – Proporcingumas – Apimtis
(ESS 5 straipsnio 4 dalis)
9. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą, nesusiję su susirgimo rizikos mažinimu, vaikų vystymusi ir sveikata – Įtraukimas į leidžiamų teiginių sąrašą – Teismų praktikos dėl tinkamo žymėjimo vietoj reklamos draudimo siekiant apsaugoti vartotojus taikymo galimybė – Nebuvimas
(EB 95 straipsnis; SESV 114 straipsnio 3 dalis ir 168 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 18 straipsnio 4 dalis; Komisijos reglamentas Nr. 2015/8)
10. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą, nesusiję su susirgimo rizikos mažinimu, vaikų vystymusi ir sveikata – Atsisakymas leisti sveikumo teiginį, susijusį su gliukozės dalyvavimo energijos apykaitoje naudingu poveikiu – Neproporcingas teisių į laisvę ir saugumą bei laisvę užsiimti verslu apribojimas – Nebuvimas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 ir 16 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 1 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 4 dalis)
11. Teismo procesas – Naujų pagrindų pateikimas vykstant procesui – Dublike pirmą kartą nurodytas pagrindas – Nepriimtinumas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa)
12. Europos Sąjungos teisė – Principai – Vienodas vertinimas – Sąvoka
13. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas, kuriuo atsisakoma leisti sveikumo teiginį, susijusį su maisto produktais
(SESV 296 straipsnio 2 pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 2015/8)
1. Nėra pagrindo daryti išvados, kad Komisija privalo įtraukti sveikumo teiginius į leidžiamų teiginių sąrašą, nurodytą Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 13 straipsnio 3 dalyje, vien dėl to, kad Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė teigiamą nuomonę. Tačiau, nors pagal minėto reglamento 17 konstatuojamąją dalį mokslo pagrindimas yra pagrindinis aspektas, į kurį reikia atsižvelgti remiantis sveikumo teiginiais, priimdama sprendimą pagal Reglamento Nr. 1924/2006 18 straipsnio 4 dalį Komisija turi atsižvelgti ir į visas taikytinas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus ir nagrinėjamam klausimui reikšmingus aspektus. Be to, tai, kad Komisija neprivalo laikytis EFSA sprendimo, patvirtinama Reglamento Nr. 1924/2006 18 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią sveikumo teiginys gali būti leidžiamas, nors EFSA ir pateikė neigiamą nuomonę dėl šio teiginio įrašymo į šio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą.
Šiuo aspektu EFSA nagrinėjimas yra tik riboto pobūdžio. Pagal Reglamento Nr. 1924/2006 18 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, siejamą su to paties reglamento 16 straipsnio 3 dalimi, rengdama savo nuomonę EFSA turi tik patikrinti, ar sveikumo teiginiai grindžiami mokslo įrodymais ir ar sveikumo teiginio formuluotė atitinka Reglamente Nr. 1924/2006 nustatytus kriterijus. Konkrečiai kalbant, materialiniu aspektu EFSA turi įsitikinti, ar sveikumo teiginiai grindžiami visuotinai pripažintais mokslo įrodymais ir yra pateisinami, remiantis minėto reglamento 6 straipsnio 1 dalimi.
(žr. 25 ir 39 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 29 ir 92 punktus)
3. Kai Komisija priima sprendimą dėl prašymo leisti sveikumo teiginį remiantis Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 18 straipsnio 4 dalimi, jai reikia pripažinti plačią diskreciją šioje srityje, o tai reiškia, kad ji savo ruožtu turi priimti politinio, ekonominio ir socialinio pobūdžio sprendimus, kartu atlikdama sudėtingus vertinimus. Šiomis sąlygomis Sąjungos teismo kontrolė iš esmės turi apsiriboti įvertinimu, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdi klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais ir ar Komisija akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti institucijų, kurioms vienintelėms ESV sutartyje nustatyta ši pareiga, vertinimo.
Dėl proporcingumo kontrolės pažymėtina, kad šioje srityje patvirtintos priemonės teisėtumui poveikis gali būti padarytas tik jei priemonė yra akivaizdžiai netinkama Komisijos siekiamam tikslui įgyvendinti. Be to, kadangi diskrecijos teisė, kuria naudojasi kompetentingos institucijos, nustatydamos pusiausvyrą tarp saviraiškos laisvės ir sveikatos apsaugos tikslo, yra skirtinga kiekvieno tikslo, kuris pateisina šios teisės apribojimą, atveju ir priklauso nuo nagrinėjamos veiklos pobūdžio, Komisijai taip pat reikia pripažinti plačią diskreciją, kiek ji konkrečiai susijusi su saviraiškos laisvės komerciniu naudojimu, ypač naudojimu reklaminio pobūdžio pranešimuose.
(žr. 30, 31, 80 ir 81 punktus)
4. Negalima pagrįstai ginčyti, kad visuotinai pripažinti mitybos ir sveikumo principai, į kuriuos atsižvelgė Komisija, yra teisėtas ir reikšmingas kriterijus sprendžiant klausimą, ar nagrinėjami sveikumo teiginiai gali būti leidžiami pagal Reglamentą Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą. Iš tiesų atsižvelgimu į šiuos principus siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Visuotinai pripažintų mitybos ir sveikumo principų reikšmingumas nagrinėjant klausimą, ar sveikumo teiginys gali būti leidžiamas, beje, buvo pabrėžtas Sąjungos teisės aktų leidėjo Reglamento Nr. 1924/2006 18 konstatuojamoje dalyje, pagal kurią sveikumo teiginys neturi būti formuluojamas, jei nesuderinamas su šiais principais.
(žr. 34 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 46 punktą)
6. Nagrinėdama prašymą įtraukti sveikumo teiginį į leidžiamų teiginių sąrašą, nurodytą Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 13 straipsnio 3 dalyje, kai Europos maisto saugos tarnyba priima nuomonę, pagal kurią maisto produktas turi būti didelis gliukozės šaltinis tam, kad jis galėtų būti žymimas nagrinėjamu sveikumo teiginiu, Komisija nepadarė jokios klaidos nuspręsdama, kad šio teiginio vartojimas skatintų cukraus vartojimą. Iš tiesų, kaip konstatuota minėto reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje, maisto produktai, kuriuos skatinama vartoti skelbiant tam tikrus teiginius, gali būti vartotojų suprantami kaip teikiantys maistinės ar fiziologinės arba kitokios su sveikata susijusios naudos, palyginti su panašiais produktais ar kitais produktais, į kuriuos tokių maistinių ir kitų medžiagų nebuvo įdėta. Todėl vartotojai gali būti priversti pasirinkti, o tai tiesiogiai lemia įvairių maistinių ar kitų medžiagų, kurias jie pasirenka vartoti, bendrą suvartojamą kiekį, ir prieštarauja mokslo nuomonėms šioje srityje. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1924/2006 19 konstatuojamosios dalies, mitybos ar sveikumo teiginių nurodymas suteikia atitinkamiems maisto produktams teigiamą įvaizdį.
(žr. 55 punktą)
7. Pagal Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 3 straipsnio antros pastraipos a punktą mitybos ir sveikumo teiginiai neturi būti netikslūs, dviprasmiški ar klaidinantys. Kaip matyti iš šio reglamento 16 konstatuojamosios dalies, sprendžiant klausimą, ar teiginys yra klaidinantis, reikia remtis numanomais vidutinio, normaliai informuoto ir protingai atidaus bei nuovokaus vartotojo lūkesčiais dėl šios nuorodos.
Turi būti laikomi neišsamiais ir todėl dviprasmiškais ir klaidinančiais sveikumo teiginiai, kuriuose daroma nuoroda į gliukozės dalyvavimą energijos apykaitoje, kurie pabrėžia tam tikrą savybę, gerinančią šią apykaitą, tačiau nutylima tai, kad, nepaisant geros energijos apykaitos, niekaip nepašalinamas ir net neapribojamas pavojus, susijęs su didesnio cukraus kiekio suvartojimu. Pabrėžiant tik naudingą poveikį energijos apykaitai, nagrinėjami sveikumo teiginiai skatina cukraus vartojimą ir galiausiai padidina per didelio cukraus kiekio pavojų vartotojų sveikatai. Be to, norint konstatuoti, kad nagrinėjami sveikumo teiginiai yra dviprasmiški ir klaidinantys, neturi jokios reikšmės tai, ar gamintojas žinojo apie nacionalinių ir tarptautinių valdžios institucijų rekomendacijas dėl cukraus vartojimo sumažinimo rekomendacijas. Be to, konstatavimas dėl klaidinamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 3 straipsnio antros pastraipos a punktą, nepriklauso nuo to, ar gamintojas veikė žinodamas apie šį pobūdį arba net tyčia.
(žr. 65, 66, 68 ir 71 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 79 punktą)
9. Iš teismų praktikos matyti, kad nacionalinio reklamos draudimo atveju vartotojų apsauga galėtų būti pakankamai užtikrinta tinkamo žymėjimo pareiga, kaip antai etikete, užtikrinančia vartotojams teikiamų pasiūlymų skaidrumą, tačiau ši teismų praktika susijusi tik su nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Kitaip yra dėl Komisijos reglamento, kuriuo atsisakoma leisti tam tikrus sveikumo teiginius, susijusius su maisto produktais, kurių teisinis pagrindas yra Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 18 straipsnio 4 dalis; šis reglamentas grindžiamas EB 95 straipsniu, pagal kurį teisės aktų leidėjas nusprendžia dėl priemonių, susijusių su valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, kurių tikslas yra vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, suderinimu. Šiuo aspektu SESV 168 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, jog aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos bei veiklos kryptis, o EB 95 straipsnio 3 dalis ir SESV 114 straipsnio 3 dalis aiškiai reikalauja, kad derinant būtų užtikrintas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis.
(žr. 89 ir 90 punktus)
10. Nors tiesa tai, kad remiantis Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 18 straipsnio 4 dalimi Komisijai uždraudus sveikumo teiginius, susijusius su gliukozės dalyvavimo energijos apykaitoje naudingu poveikiu, pareiškėjo profesinė veikla ribojama konkrečiu aspektu, vis dėlto šių laisvių laikymasis esminiais aspektais yra užtikrinamas. Iš tiesų toli gražu nedraudžiant pareiškėjo produktų gamybos ir prekybos ar šių produktų reklamos, priemone, kuria nustatomas toks draudimas, remiantis Reglamento Nr. 1924/2006 1 straipsnio 2 dalimi siekiama tik apibrėžti žymėjimą, atitinkamų maisto produktų pateikimą ir jų reklamą siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, kuri yra bendrojo intereso tikslas, galintis pateisinti pagrindinės laisvės apribojimą. Taigi, atsisakymas leisti sveikumo teiginius niekaip nepaveikia pačios Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 ir 16 straipsniuose pripažįstamų laisvių esmės ir turi būti laikomas atitinkančiu reikalavimą suderinti įvairias esamas pagrindines teises ir užtikrinti tinkamą jų pusiausvyrą.
(žr. 93 punktą)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 95 punktą)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 99 punktą)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 123-125 punktus)