Language of document : ECLI:EU:T:2022:313

BENDROJO TEISMO (trečioji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. birželio 1 d.(*)

„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Pertvarkymo procedūra, taikoma įstaigos žlugimo arba galimo žlugimo atveju – BPV patvirtinta Banco Popular Español pertvarkymo schema – Teisė būti išklausytam – Pareiga motyvuoti – Reglamento (ES) Nr. 806/2014 18 ir 20 straipsniai – Deliktinė atsakomybė“

Byloje T‑523/17

Eleveté Invest Group, SL, įsteigta Madride (Ispanija), ir kiti ieškovai, kurių pavadinimai (vardai, pavardės) nurodyti priede(1), atstovaujami advokatų B. Cremades Roman, J. López Useros, S. Cajal Martín ir P. Marrodán Lázaro,

ieškovai,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn ir A. Steiblytės, padedamų advokato J. Rivas Andrés,

ir

Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą J. King ir M. Fernández Rupérez, padedamų advokatų B. Meyring, S. Schelo, F. Fernández de Trocóniz Robles, T. Klupsch ir S. Ianc,

atsakoves,

palaikomas

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos J. Rodríguez de la Rúa Puig ir L. Aguilera Ruiz,

ir

Banco Santander, SA, įsteigtos Santandere (Ispanija), atstovaujamos advokatų J. Rodríguez Cárcamo, A. M. Rodríguez Conde, D. Sarmiento Ramírez-Escudero ir J. Remón Peñalver,

į bylą įstojusių šalių,

dėl, pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti, 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular Español, SA pertvarkymo schemos patvirtinimo ir 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular Español, SA pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15), antra, SESV 268 straipsniu grindžiamo prašymo atlyginti žalą, kurią ieškovai tariamai patyrė dėl šių sprendimų, ir, trečia, prašymo pripažinti preliminarų vertinimą negaliojančiu bei skirti kompensaciją,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai M. Jaeger, V. Kreuschitz, G. De Baere (pranešėjas) ir G. Steinfatt,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. birželio 16 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

I.      Teisinės aplinkybės

1        Po 2008 m. įvykusios finansų krizės buvo nuspręsta Europos Sąjungoje sudaryti bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai vidaus rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų.

2        Pirmąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sukūrimas 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63). Pagal šio reglamento 12 konstatuojamąją dalį BPM turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliu ir veiksmingu būdu, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Šiuo tikslu Reglamentu Nr. 1024/2013 Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

3        Vėliau buvo priimta 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190). Jos 1 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„[F]inansų krizė parodė, kad labai trūksta tinkamų Sąjungos lygmens priemonių klausimams, susijusiems su nepatikimomis ar žlungančiomis kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis <…>, veiksmingai spręsti. Tokios priemonės visų pirma būtinos nemokumo prevencijai užtikrinti, o nemokumo atveju – neigiamoms pasekmėms kiek įmanoma sumažinti išsaugant sistemiškai svarbias atitinkamos įstaigos funkcijas. Per krizę tie iššūkiai buvo svarbus veiksnys, vertęs valstybes nares gelbėti įstaigas mokesčių mokėtojų pinigais. Patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas – kuo labiau sumažinti tokių veiksmų būtinybę.“

4        Direktyva 2014/59 siekiama nustatyti bendras nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių bankų pertvarkymą Sąjungoje, minimalaus suderinimo taisykles ir numatomas pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Šiuo klausimu Direktyvoje 2014/59, visų pirma jos 3 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad kiekviena valstybė narė skiria vieną ar išimties tvarka daugiau pertvarkymo institucijų, įgaliotų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais.

5        Vis dėlto, pirma, atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvą 2014/59 negalima centralizuoti sprendimų priėmimo proceso pertvarkymo srityje, kad ja iš esmės suteikiamos pertvarkymo priemonės ir bendri pertvarkymo įgaliojimai kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms ir kad šia direktyva joms palikta diskrecija naudoti šias priemones ir pertvarkymui skirtas nacionalines finansavimo priemones, ir, antra, į tai, kad šia direktyva nevisiškai panaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, buvo nuspręsta sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM).

6        Taigi antrąjį etapą kuriant bankų sąjungą sudarė 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), priėmimas.

7        Reglamento Nr. 806/2014 12 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„veiksmingų pertvarkymo sprendimų dėl Sąjungos žlungančių bankų, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, užtikrinimas yra būtina finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimo sąlyga. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali turėti poveikio visos Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų valstybėse narėse užtikrinimas geriausiai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės ir bankai turi didelę užsienio turto procentinę dalį. Jeigu nebūtų BPeM, bankų krizės valstybėse narėse, dalyvaujančiose BPM, turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį taip pat ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. BPeM sukūrimas užtikrins neutralų požiūrį į žlungančių bankų problemų sprendimą, padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą ir užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančioms valstybėms narėms, taigi sudarys palankesnes sąlygas visos vidaus rinkos veikimui. Įstaigų, įsteigtų ir dalyvaujančiose, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendradarbiavimo mechanizmai turėtų būti skaidrūs, ir jokia valstybė narė ar valstybių narių grupė neturėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama kaip finansinių paslaugų teikimo vieta.“

8        Pagal Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio pirmą pastraipą jo tikslas – nustatyti vienodas taisykles ir vienodą 2 straipsnyje apibrėžtų įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, t. y. bankų, kurių buveinės valstybės narės priežiūros institucija yra ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, tačiau kurios vykdo glaudų bendradarbiavimą pagal Reglamento Nr. 1024/2013 7 straipsnį, pertvarkymo procedūrą (žr. Reglamento Nr. 806/2014 15 konstatuojamąją dalį).

9        Reglamento Nr. 806/2014 1 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), įsteigta pagal to paties reglamento 42 straipsnį, kartu su Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis tas vienodas taisykles ir tą vienodą procedūrą taiko pagal šiuo reglamentu nustatytą BPeM sistemą. Taip pat numatyta, kad BPeM remia Bendras pertvarkymo fondas (BPF).

10      Reglamento Nr. 806/2014 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV priima sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų finansų įstaigos, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, klausimu, kai tenkinamos to paties reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos trys sąlygos.

11      Pagal pirmąją sąlygą reikalaujama, kad subjektas žlugtų arba galėtų žlugti. Tai, ar tenkinama ši sąlyga, įvertina ECB, pasikonsultavęs su BPV, arba BPV; laikoma, kad ši sąlyga tenkinama, jei subjektas patenka į vieną ar daugiau Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalyje išvardytų padėčių.

12      Antroji sąlyga reiškia, kad nėra jokio pagrindo tikėtis, kad privataus sektoriaus priemonėmis ar rizikos ribojimo veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo.

13      Pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad pertvarkymo veiksmai būtų būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, t. y. kad jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

14      Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodomi tokie pertvarkymo tikslai: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą; išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui; apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę; apsaugoti indėlininkus ir investuotojus; apsaugoti klientų lėšas ir turtą.

15      Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais BPV užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant BPV bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

16      Remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalimi, vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo dėl pasinaudojimo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis.

17      Jei Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdomos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą.

18      Vykdydamos pertvarkymo procedūrą BPV, Taryba ir Komisija turi užtikrinti, kad pertvarkymo priemonė būtų priimta laikantis tam tikrų Reglamento Nr. 806/2014 15 straipsnyje išvardytų principų, tarp kurių yra principas, pagal kurį įstaigos, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, akcininkai pirmiausia patiria nuostolių, taip pat principas, pagal kurį nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jis patirtų, jei pertvarkymo veiksme numatytas subjektas būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

19      Pertvarkymo schemoje BPV nustato pertvarkymo priemonių taikymą. Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje išvardytos įvairios turimos pertvarkymo priemonės – verslo pardavimo; laikinos įstaigos sukūrimo; turto atskyrimo ir gelbėjimo privačiomis lėšomis.

20      Pertvarkymo schemoje BPV taip pat gali naudotis įgaliojimu nurašyti ar konvertuoti atitinkamo subjekto kapitalo priemones Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 19 straipsnį pertvarkymo priemonė taip pat gali reikšti valstybės pagalbos suteikimą arba pasinaudojimą BPF.

21      Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad patvirtinusi pertvarkymo schemą BPV nedelsiant ją perduoda Komisijai. Per 24 valandas po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą, t. y. kai netenkinamas viešojo intereso kriterijus arba yra BPF sumos esminis pakeitimas. Dėl pastarųjų diskrecinių aspektų pažymėtina, kad per 12 valandų po to, kai BPV perduoda pertvarkymo schemą, Komisija gali Tarybai pasiūlyti nepritarti BPV patvirtintai pertvarkymo schemai remiantis tuo, kad ji netenkina viešojo intereso kriterijaus, arba patvirtinti BPV priimtoje pertvarkymo schemoje numatytos BPF sumos esminį pakeitimą ar jam nepritarti. Pertvarkymo schema gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu Taryba ar Komisija nepareiškia prieštaravimų per 24 valandas po to, kai BPV ją perduoda.

22      Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog BPV užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schema skiriama pastarosioms ir joje pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų būtinų priemonių jai įgyvendinti pagal to paties reglamento 29 straipsnį, pasinaudodamos pertvarkymo įgaliojimais.

23      Kai patvirtinamas pertvarkymo veiksmas, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį BPV, siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla, užtikrina, kad nepriklausomas asmuo atliktų įvertinimą. Dėl šio vertinimo, taikant Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą, gali būti atlyginta akcininkams ar kreditoriams, jeigu jie patyrė didesnių nuostolių per pertvarkymo procedūrą nei tie, kurių jie būtų patyrę, jei būtų taikomas likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

II.    Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

24      Ieškovai – Eleveté Invest Group, SL ir 19 fizinių bei juridinių asmenų, kurių pavadinimai (pavardės) nurodyti priede – buvo Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) akcininkai arba turėjo papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių ar 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių, išleistų iki pastarojo pertvarkymo schemos patvirtinimo.

A.      Dėl Banco Popular padėties iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

25      Pertvarkymo dieną Banco Popular grupė, kurios patronuojančioji bendrovė buvo Banco Popular, buvo šešta Ispanijos bankų grupė.

26      2016 m. Banco Popular padidino kapitalą 2,5 mlrd. EUR.

27      2016 m. gruodžio 5 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Banco Popular grupės pertvarkymo planą (toliau – 2016 m. pertvarkymo planas). Pertvarkymo priemonė, kuriai buvo 2016 m. pertvarkymo plane teikta pirmenybė, buvo Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

28      2017 m. vasario 3 d. Banco Popular paskelbė savo 2016 m. metinę ataskaitą; joje pranešė apie 5,7 mlrd. EUR ypatingų atidėjinių poreikį, ir dėl to patyrė 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, taip pat paskyrė naują vadovą.

29      2017 m. vasario 10 d. DBRS Ratings Limited (DBRS) (dabar – DBRS Morningstar) sumažino Banco Popular reitingą; buvo numatyta neigiama perspektyva, atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular kapitalas sumažėjo dėl didesnių grynųjų nuostolių, nei numatyti šio sprendimo 28 punkte minėtoje jo metinėje ataskaitoje, ir dėl Banco Popular pastangų sumažinti dar didelį nelikvidųjį turtą.

30      2017 m. balandžio 3 d. Banco Popular paskelbė vidaus audito rezultatus; juose nurodyta, kad gali būti reikalingi 2016 m. metinės ataskaitos pataisymai. Šie patikslinimai buvo atlikti Banco Popular 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje.

31      2017 m. balandžio 10 d. per Banco Popular visuotinį akcininkų susirinkimą valdybos pirmininkas paskelbė, kad bankas planuoja arba padidinti kapitalą, arba sudaryti įmonių sandorį, atsižvelgdamas į grupės padėtį nuosavo kapitalo srityje ir jos nelikvidžiojo turto kiekį. Banco Popular generalinis direktorius buvo pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo tarnybos pradžios.

32      2017 m. balandžio 3 d. paskelbus pranešimą apie 2016 m. finansinių rezultatų koregavimo poreikį, DBRS balandžio 6 d. sumažino Banco Popular reitingą, palikdama jo neigiamą perspektyvą. Standard & Poor’s (2017 m. balandžio 7 d.) ir Moody’s Investors service (toliau – Moody’s) (2017 m. balandžio 21 d.) taip pat sumažino Banco Popular reitingą ir nurodė neigiamą perspektyvą.

33      2017 m. balandžio mėn. Banco Popular pradėjo privataus pardavimo procedūrą, siekdamas, kad jį nupirktų stiprus konkurentas, o tai atkurtų jo finansinę padėtį. Terminas, per kurį galimi pirkėjai, suinteresuoti įsigyti Banco Popular, galėjo pateikti savo pasiūlymą, buvo nustatytas 2017 m. birželio 10 d., o vėliau atidėtas iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos.

34      2017 m. gegužės 5 d. Banco Popular pateikė savo 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinę ataskaitą, joje nurodė 137 mln. EUR nuostolius.

35      2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas (Liquidity Coverage Requirement) tapo mažesnis nei 80 % minimali riba, nustatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1), 460 straipsnio 2 dalies c punkte.

36      2017 m. gegužės 16 d. raštu Banco Santander, SA informavo Banco Popular, kad negali pateikti įpareigojančio pasiūlymo per privataus pardavimo procedūrą.

37      2017 m. gegužės 16 d. Banco Popular, pranešdamas apie reikšmingą aplinkybę Comisión nacional del mercado de valores (CNMV, Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija, Ispanija), nurodė, kad potencialūs pirkėjai išreiškė susidomėjimą privačiojo pardavimo procedūra, tačiau nebuvo gauta jokio įpareigojančio pasiūlymo.

38      2017 m. gegužės 19 d. agentūra FITCH sumažino Banco Popular ilgalaikį reitingą.

39      2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkė Elke König sutiko duoti interviu televizijos kanalui Bloomberg; per jį jos buvo paklausta, be kita ko, apie Banco Popular padėtį.

40      2017 m. gegužės mėn. įvairiuose spaudoje paskelbtuose straipsniuose buvo nurodyti Banco Popular sunkumai. Pavyzdžiui, reikia paminėti 2017 m. gegužės 11 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtą straipsnį „Saracho encarga la venta urgente del Popular a JP Morgan y Lazard por riesgo de quiebra“ („Saracho nurodo skubiai parduoti bendrovę Popular bendrovėms JP Morgan ir Lazard dėl bankroto rizikos“). Šiame straipsnyje nurodyta, kad banko pirmininkas įgaliojo JP Morgan ir Lazard skubiai organizuoti banko pardavimą dėl bankroto rizikos; šią riziką lėmė masiškas privačių ir institucinių klientų indėlių atsiėmimas, ir kad jis manė, jog vienintelis būdas užtikrinti banko gyvybingumą yra visiškas ir neišvengiamas visos grupės pardavimas. Straipsnyje nurodyta, kad, „atsižvelgiant į tolesnį indėlių skaičiaus mažėjimą ir išorės finansavimo šaltinių uždarymą, bankas patirtų didelę bankroto grėsmę ir kad [jo pirmininkas] buvo priverstas aktyvuoti drastiškesnę priemonę ir laipsniškai susilaikyti nuo savo turto pardavimo, kad pagerintų nuosavo kapitalo rodiklius ir įvykdytų ECB reikalavimus“.

41      2017 m. gegužės 15 d. interneto svetainėje elconfidencial.com paskelbtame straipsnyje „El BCE inspecciona a Banco Popular durante dos meses en pleno proceso de venta“ („ECB du mėnesius atlieka Banco Popular patikrinimą vykstant visiškam pardavimo procesui“) nurodyta, kad Banco Popular pardavimo planas buvo jo pirmininko įgyvendintas po ECB patikrinimo, per kurį patvirtintas atidėjinių trūkumas. Remdamiesi šiuo straipsniu ECB inspektoriai padarė išvadą, kad Banco Popular sunkumai susiję su jo atidėjinių, skirtų padengti nekilnojamojo turto įsipareigojimams, trūkumu ir kad būtina vengti pavienių indėlių atsiėmimų. Šie inspektoriai taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl 2016 m. finansinių ataskaitų pateikimo.

42      2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbė straipsnį „ES, įspėjimas apie Banco Popular pertvarkymo riziką“ (La UE, advertida de riesgo de una resolución ordenada en Banco Popular). Šiame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad, kaip teigia aukštas pareigas užimantis Sąjungos pareigūnas, kurio pavardė nenurodoma, vienas iš pagrindinių bankų Europoje priežiūrą vykdančių subjektų pranešė Sąjungos pareigūnams, kad gali prireikti pertvarkyti Banco Popular, jeigu jam nepavyktų susirasti pirkėjo. Šiame straipsnyje teigiama, kad šis pareigūnas taip pat nurodė, jog BPV pirmininkė neseniai pateikė „išankstinį įspėjimą“ ir pareiškė, kad BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular) ir ypatingą dėmesį skyrė galimam įsikišimui.

43      Tą pačią dieną BPV paskelbė pranešimą spaudai, kuriame užginčijo šio straipsnio turinį.

44      Pirmosiomis 2017 m. birželio mėn. dienomis Banco Popular susidūrė su masiniu grynųjų pinigų atsiėmimu.

45      2017 m. birželio 5 d. ryte Banco Popular pateikė Banco de España (Ispanijos bankas) pirmąjį prašymą dėl skubios paramos likvidumui padidinti, o po pietų – antrąjį prašymą padidinti prašomą sumą dėl didelių grynųjų pinigų srautų. Remdamasi Ispanijos banko prašymu ir po tos pačios dienos ECB atlikto vertinimo, susijusio su Banco Popular skubios paramos likvidumui padidinti prašymu, ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų dėl skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti už laikotarpį iki 2017 m. birželio 8 d. Banco Popular gavo dalį šios skubios paramos likvidumui padidinti. Vėliau Ispanijos bankas nurodė, kad negali suteikti papildomos skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti.

46      2017 m. birželio 6 d. DBRS ir Moody’s sumažino Banco Popular reitingą.

B.      Dėl kitų faktinių aplinkybių iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

47      2017 m. gegužės 23 d. BPV įpareigojo Deloitte, kaip nepriklausomą ekspertę, atlikti Banco Popular vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.

48      2017 m. gegužės 24 d. BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsniu, paprašė Banco Popular informacijos, reikalingos jo vertinimui atlikti. 2017 m. birželio 2 d. ji taip pat paprašė Banco Popular pateikti informaciją apie privataus pardavimo procedūrą ir numatyti prieigą prie apsaugotos virtualios duomenų erdvės, kurią pastarasis parengė per šią procedūrą.

49      2017 m. birželio 3 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė sprendimą SRB/EES/2017/06, skirtą Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Bankų įstaigų veiksmingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija), dėl Banco Popular pardavimo. BPV patvirtino, kad FROB gali nedelsdamas pradėti Banco Popular pardavimo procedūrą, ir nurodė FROB pardavimo reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį. BPV, be kita ko, nurodė, kad FROB turi susisiekti su penkiais potencialiais pirkėjais; jų buvo paprašyta pateikti pasiūlymus vykdant privačiojo pardavimo procedūrą.

50      Du iš penkių potencialių pirkėjų nusprendė nedalyvauti pirkimo procedūroje, o vieną iš jų ECB atmetė dėl rizikos ribojimu grindžiamų priežasčių.

51      2017 m. birželio 4 d. abu potencialūs pirkėjai, kurie nusprendė dalyvauti pirkimo procedūroje, Banco Santander ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, SA (BBVA), pasirašė neatskleidimo susitarimą, o 2017 m. birželio 5 d. gavo prieigą prie virtualios duomenų erdvės.

52      2017 m. birželio 5 d. BPV pateikė pirmąjį vertinimą (toliau – 1-asis vertinimas), remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktu; juo siekta pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, apibrėžtos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje.

53      2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

54      Šiame vertinime ECB nurodė, kad per pastaruosius mėnesius Banco Popular finansinių išteklių padėtis iš esmės labai pablogėjo dėl to, kad gerokai sumažėjo jo indėlių bazė. Banco Popular susidūrė su dideliu grynųjų pinigų atsiėmimu visuose klientų segmentuose. ECB išvardijo įvykius, lėmusius likvidumo problemas, su kuriomis susidūrė Banco Popular.

55      Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad 2017 m. vasario mėn. pateikdamas metines ataskaitas, Banco Popular atskleidė 5,7 mlrd. EUR specialiųjų atidėjinių poreikį, dėl kurio 2016 m. patyrė 3,485 mlrd. EUR nuostolių, ir pranešė apie savo ilgamečio vadovo, kuris buvo pradėjęs banko strategijos peržiūrą, pakeitimą. Paskelbus apie papildomus atidėjinius ir finansinių metų pabaigos nuostolius, DBRS 2017 m. vasario 10 d. sumažino Banco Popular reitingą, o tai lėmė didelį Banco Popular klientų susirūpinimą, kuris pasireiškė dideliu ir netikėtu indėlių atsiėmimu bei labai dažnu klientų lankymusi banko filialuose.

56      ECB taip pat nurodė, kad tai, jog Banco Popular 2017 m. balandžio 3 d. paskelbė viešą ad hoc pareiškimą, kuriuo informuojama apie kelių vidaus auditų rezultatus, galinčius turėti reikšmingą poveikį įstaigos finansinėms ataskaitoms, ir patvirtinimą, kad įstaigos generalinis direktorius bus pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo tarnybos pradžios, lėmė kitą indėlių atsiėmimo bangą. ECB pažymėjo, kad prie šios indėlių atsiėmimo bangos taip pat prisidėjo:

–        2017 m. balandžio 7 d. bendrovės Standard & Poor’s atliktas Banco Popular reitingo sumažinimas,

–        2017 m. balandžio 10 d. Banco Popular pranešimas, kad jis nemokės dividendų ir kad kapitalo padidinimas arba įmonės sandoris gali būti būtinas dėl įtemptos nuosavo kapitalo būklės ir dėl to, kad jo nelikvidžiojo turto padengimą reikia suderinti su susijusiomis bendrovėmis,

–        2017 m. balandžio 21 d. bendrovės Moody’s atliktas Banco Popular reitingo sumažinimas,

–        2017 m. pirmojo ketvirčio rezultatų, kurie buvo prastesni, nei tikėtasi, atskleidimas,

–        negatyvios ir pasikartojančios žiniasklaidos publikacijos, kaip antai šio sprendimo 40 ir 41 punktuose minėti 2017 m. gegužės 11 ir 15 d. straipsniai, kuriuose buvo nurodyta, kad Banco Popular vadovas nurodė skubiai parduoti banką dėl neišvengiamos bankroto rizikos arba likvidžiojo turto trūkumo ir kad bankas susidūrė su papildomu atidėjinių poreikiu po priežiūros institucijos atlikto patikrinimo vietoje.

57      ECB taip pat konstatavo, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. atsiimtų indėlių buvo ypač daug po to, kai žiniasklaidoje buvo atskleista, kad bankas gali būti likviduojamas, jei per labai trumpą laiką nepavyks sėkmingai užbaigti vykstančio pardavimo proceso.

58      Be to, ECB pažymėjo, kad nors paskutinėmis savaitėmis Banco Popular parengė įvairias papildomo likvidžiojo turto generavimo priemones ir pradėjo jas įgyvendinti, realių ir dar tikėtinų įplaukų srauto apimtis buvo nepakankama siekiant kompensuoti Banco Popular likvidumo pozicijos pablogėjimą vertinimo datą. Jis taip pat nurodė, kad net pasinaudojus skubia skubiu grynųjų pinigų įnašu, dėl kurio ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų 2017 m. birželio 5 d., tą dieną grynųjų pinigų išteklių nepakako, kad būtų užtikrintas Banco Popular pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d.

59      ECB nusprendė, kad Banco Popular jau priimtos priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos, kad būtų galima išvengti pablogėjusios jo finansinės padėties. Jis pažymėjo, kad kaip alternatyvią priemonę užtikrinti savo pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, kurių terminas ėjo į pabaigą, Banco Popular ketino įvykdyti įmonės sandorį, t. y. parduoti jį stipresniam konkurentui. Vis dėlto ECB nusprendė, kad, atsižvelgiant į Banco Popular finansinės padėties pablogėjimą, į tai, kad nėra įrodymų apie jo pajėgumą artimiausioje ateityje pakeisti likvidumo padėtį, ir į tai, kad derybos iki šiol nedavė teigiamo rezultato, tokio privataus sandorio patvirtinimo nebuvo galima numatyti per terminą, kuris leistų Banco Popular laiku sumokėti savo skolas ar kitus įsipareigojimus iki termino pabaigos.

60      ECB konstatavo, kad tuo pačiu metu nebuvo esamų priežiūros ar ankstyvaus įsikišimo veiksmų, leidžiančių nedelsiant atkurti Banco Popular finansinę padėtį ir užtikrinti jam pakankamai laiko, kad būtų įvykdytas įmonės sandoris ar kitas sprendimas. ECB, kaip kompetentingos institucijos, turimos priemonės pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis buvo perkeltas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 104 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniai bei Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnis, negalėjo užtikrinti, kad Banco Popular galės iki sueinant terminui padengti savo skolas ar kitus įsipareigojimus, atsižvelgiant į stebimą likvidumo pablogėjimo apimtį ir tempą.

61      Galiausiai ECB, be kita ko, atsižvelgdamas į pernelyg didelį indėlių skaičiaus sumažėjimą, dėl kurio bankas greitai neteko grynųjų pinigų ir negalėjo sugeneruoti kito likvidžiojo turto, nusprendė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės laiku padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

62      2017 m. birželio 6 d. Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

63      Tą pačią dieną FROB parengė raštą, kuriame buvo pateikta informacija apie pardavimo procedūrą (toliau – procedūros raštas) ir nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį.

64      Taip pat tą dieną BBVA, vienas iš dviejų galimų Banco Popular įgijėjų, informavo FROB, kad nepateiks pasiūlymo.

65      Tą pačią 2017 m. birželio 6 d. Deloitte pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2‑asis vertinimas), parengtą taikant Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį. 2-ojo vertinimo tikslas buvo nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, koks režimas būtų taikomas akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Pagal šį vertinimą, be kita ko, Banco Popular ekonominė vertė geriausio scenarijaus atveju buvo 1,3 mlrd. EUR, nepalankiausio scenarijaus atveju – minus 8,2 mlrd. EUR ir geriausio įverčio atveju – minus 2 mlrd. EUR.

66      2017 m. birželio 7 d. Banco Santander pateikė įpareigojantį pasiūlymą.

67      2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV, kad Banco Santander birželio 7 d. 3 val. 12 min. pateikė pasiūlymą ir kad jo pasiūlyta Banco Popular akcijų pardavimo kaina yra 1 EUR. FROB nurodė, kad jo valdyba per Banco Popular konkurencinę pardavimo procedūrą pasirinko Banco Santander, kaip konkurso laimėtoją, ir nusprendė pasiūlyti BPV pripažinti Banco Santander įgijėju BPV sprendime dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo.

C.      Dėl 2017 m. birželio 7 d. Banco Popular pertvarkymo schemos

68      2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo (toliau – pertvarkymo schema) pagal Reglamentą Nr. 806/2014.

69      Pagal pertvarkymo schemos 1 straipsnį BPV, manydama, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, nusprendė Banco Popular taikyti pertvarkymo procedūrą nuo pertvarkymo patvirtinimo datos.

70      Taigi BPV nusprendė, kad, pirma, Banco Popular faktiškai nevykdė įsipareigojimų arba juos buvo galima numatyti, antra, nebuvo kitų veiksmų, kuriais būtų galima per pagrįstą laikotarpį užkirsti kelią Banco Popular įsipareigojimų nevykdymui, ir, trečia, kad pertvarkymo veiksmas – Banco Popular verslo pardavimo priemonė – buvo būtina dėl viešojo intereso. Šiuo klausimu BPV nurodė, kad pertvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti banko ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui.

71      Pertvarkymo schemos 5.1 straipsnyje BPV konstatavo:

Banco Popular taikoma pertvarkymo priemonė – verslo pardavimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį akcijas perleidžiant pirkėjui. Nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas bus atliekamas prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę.“

72      Pertvarkymo schemos 6 straipsnis skirtas nuosavo kapitalo priemonėms nurašyti ir verslo pardavimo priemonei. 6.1 straipsnyje BPV nurodė priemones, kurias nusprendė taikyti įgyvendindama Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnyje numatytą nurašymo įgaliojimą.

73      Taigi pertvarkymo schemos 6.1 straipsnyje BPV nusprendė:

–        pirma, sumažinti nominalią Banco Popular įstatinio kapitalo sumą iki 2 098 429 046 EUR, o tai lėmė tai, kad buvo panaikinta 100 % Banco Popular akcijų,

–        vėliau visą pagrindinę Banco Popular išleistų ir sprendimo dėl pertvarkymo schemos priėmimo metu apyvartoje esančių papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į Banco Popular naujai išleistas akcijas – „naujas akcijas I“,

–        paskui „naujų akcijų I“ nominaliąją vertę nurašyti iki nulio, dėl to būtų panaikinta 100 % šių „naujų akcijų I“;

–        galiausiai visą pagrindinę Banco Popular išleistų ir sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo metu apyvartoje esančių papildomų 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą konvertuoti į Banco Popular naujai išleistas akcijas – „naujas akcijas II“.

74      Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje numatyta, kad šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos 2-uoju vertinimu, patvirtintu Ispanijos pertvarkymo institucijos – FROB – surengto skaidraus ir atviro pardavimo proceso rezultatais.

75      Pertvarkymo schemos 6.5 straipsnyje BPV pareiškė, kad naudojasi įgaliojimais dėl verslo pardavimo priemonės, jai suteiktais pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nurodė laisvas ir su jokių trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR pirkimo kainą perleisti Banco Santander. Ji pažymėjo, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

76      BPV taip pat nurodė, kad „naujų akcijų II“ perdavimas turi būti atliktas remiantis 2017 m. birželio 7 d. pirkėjo įpareigojančiu pasiūlymu ir jį turi įgyvendinti FROB pagal 2015 m. birželio 18 d. Ley 11/2015 de recuperación y resolución de entidades de crédito y empresas de servicios de inversión (Įstatymas Nr. 11/2015 dėl kredito įstaigų ir investicinių paslaugų įmonių gaivinimo ir pertvarkymo) (BOE, Nr. 146, 2015 m. birželio 19 d., p. 50797) (toliau – Įstatymas 11/2015).

77      Pertvarkymo schema buvo pateikta Komisijai tvirtinti 2017 m. birželio 7 d. 5 val. 13 min.

78      2017 m. birželio 7 d., 6 val. 30 min. Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama Banco Popular Español S.A. pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15), ir apie jį pranešė BPV. Taigi pertvarkymo schema įsigaliojo tą pačią dieną.

79      Sprendimo 2017/1246 4 konstatuojamoje dalyje numatyta:

„Komisija pritaria pertvarkymo schemai. Visų pirma ji sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 5 straipsnį dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų.“

80      Tą pačią dieną FROB, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsniu, priėmė priemones, būtinas pertvarkymo schemai įgyvendinti. FROB davė sutikimą naujas Banco Popular akcijas, išleistas konvertavus 2 lygio nuosavo kapitalo priemones (naujos akcijos II), perleisti Banco Santander.

D.      Dėl faktinių aplinkybių, susiklosčiusių po sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo

81      2018 m. birželio 14 d. Deloitte perdavė BPV skirtingo požiūrio įvertinimą, numatytą Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16–18 dalyse; jis buvo parengtas siekiant nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3-asis vertinimas). 2018 m. liepos 31 d. Deloitte nusiuntė BPV šio įvertinimo papildymą, kuriame buvo ištaisytos tam tikros formalios klaidos.

82      Po prijungimo 2018 m. rugsėjo 28 d. Banco Santander perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas.

83      2020 m. kovo 17 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2020/52, kuriame siekė nustatyti, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu vykdyti Banco Popular pertvarkymo veiksmai. Pranešimas apie šį sprendimą 2020 m. kovo 20 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 91, 2020, p. 2). Tame sprendime BPV nusprendė, kad akcininkai ir kreditoriai, kuriems turėjo poveikio Banco Popular pertvarkymas, neturėjo teisės į kompensaciją iš BPF pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

III. Procesas ir šalių reikalavimai

84      2017 m. rugpjūčio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovų ieškinį.

85      2017 m. spalio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo BPV prašymą, grindžiamą Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalimi, nurodyti taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones, susijusias su tam tikrų priede nurodytų dokumentų pateikimu. 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė netenkinti šio prašymo dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonių šiame proceso etape.

86      Atitinkamai 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais Banco Santander ir Ispanijos Karalystė paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos ir BPV reikalavimų.

87      2018 m. vasario 16 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė BPV pateikti jos interneto svetainėje paskelbtą galutinę nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją ir 2-ojo vertinimo nekonfidencialią versiją. BPV pateikė dokumentus per nustatytą terminą.

88      2018 m. liepos 6 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, šalims pateikė rašytinius klausimus. Šalys atsakė į šį prašymą per nustatytą terminą.

89      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. rugpjūčio 1 d.) ieškovai pateikė prašymą užtikrinti tam tikrų ieškinio priedų konfidencialumą Banco Santander ir Ispanijos Karalystės atžvilgiu.

90      2019 m. balandžio 12 d. nutartimis Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas leido Ispanijos Karalystei ir Banco Santander įstoti į bylą ir patenkino ieškovų dėl jų pateiktus prašymus užtikrinti konfidencialumą.

91      2019 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo ieškovai pateikė prašymą pakeisti ieškinyje ir dublike pateiktus prašymus taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones. Komisija ir BPV, taip pat Ispanijos Karalystė ir Banco Santander pateikė savo pastabas dėl šio prašymo per nustatytą terminą.

92      2019 m. gegužės 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų raštą, kuriame, remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, buvo išdėstytas naujas pasiūlymas pateikti įrodymų. Komisija ir BPV pastabas dėl šio naujo įrodymo pateikė per nustatytą terminą.

93      Ispanijos Karalystė ir Banco Santander 2019 m. liepos 4 d. pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus, o ieškovai ir BPV per nustatytą terminą pateikė savo pastabas dėl šių įstojimo į bylą paaiškinimų.

94      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, taikant Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į trečiąją kolegiją, todėl byla paskirta šiai kolegijai.

95      Atsižvelgdamas į trečiosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

96      2020 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų raštą, kuriame, remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, buvo išdėstytas naujas pasiūlymas pateikti įrodymų. Komisija ir BPV, taip pat Ispanijos Karalystė ir Banco Santander pateikė savo pastabas dėl šių naujų įrodymų per nustatytą terminą.

97      2021 m. kovo 16 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė BPV pateikti tam tikrus dokumentus. 2021 m. kovo 30 d. raštu BPV atsakė, kad prašomi dokumentai yra iš dalies konfidencialūs ir galėtų būti pateikti, jeigu Bendrasis Teismas priimtų pasirengimo nagrinėti bylą priemonę.

98      2021 m. gegužės 12 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, antra, Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateikti nesutrumpintas pertvarkymo schemos, 2‑ojo vertinimo, 2017 m. birželio 6 d. ECB atlikto Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo situacijos įvertinimo ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas. Bendrasis Teismas taip pat nurodė BPV pateikti nekonfidencialią 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versiją.

99      2021 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrasis Teismas iš bylos medžiagos pašalino konfidencialias dokumentų, kuriuos BPV pateikė pagal 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, versijas.

100    Kadangi du trečiosios išplėstinės kolegijos nariai negalėjo dalyvauti posėdyje, Bendrojo Teismo pirmininkas paskyrė kitus du teisėjus kolegijos sudėčiai papildyti.

101    Per 2021 m. birželio 16 d. posėdį bylos šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

102    Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti pertvarkymo schemą ir Sprendimą 2017/1246 (toliau kartu – ginčijami sprendimai) ir atitinkamai įpareigoti Komisiją ir BPV grąžinti jiems investicijas į Banco Popular arba, nepatenkinus šio reikalavimo, remiantis jų deliktine atsakomybe, priteisti iš jų atlyginti ieškovams padarytus nuostolius;

–        priteisti iš Komisijos ir BPV jų deliktine atsakomybe grindžiamą kompensaciją ieškovams;

–        pripažinti 2-ąjį vertinimą negaliojančiu ir priteisti iš Komisijos ir BPV kompensaciją ieškovams;

–        priteisti iš Komisijos ir BPV bylinėjimosi išlaidas;

–        nurodyti, kad prie visų ieškovams priteistų sumų būtų pridėtos kompensuojamosios palūkanos, skaičiuojamos nuo 2017 m. gegužės 23 d. arba, subsidiariai, nuo 2017 m. birželio 7 d. iki sprendimo priėmimo datos, bei delspinigiai, kurie bus skaičiuojami nuo sprendimo priėmimo datos, išskyrus su šiuo procesu susijusias išlaidas, dėl kurių delspinigiai būtų skaičiuojami tik nuo sprendimo priėmimo datos;

–        priteisti jiems bet kokį kitą papildomą žalos atlyginimą, kuris bus laikomas tinkamu.

103    Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį dėl panaikinimo kaip nepagrįstą,

–        atmesti ieškinį dėl deliktinės atsakomybės kaip nepriimtiną arba, subsidiariai, kaip nepagrįstą,

–        atmesti ieškinį dėl 2-ojo vertinimo kaip nepriimtiną,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

104    BPV Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį;

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

105    Banco Santander ir Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį;

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

IV.    Dėl teisės

106    Ieškinį iš esmės sudaro trys prašymai. Pirmuoju ieškovų reikalavimu siekiama panaikinti ginčijamus sprendimus, antrasis reikalavimas apima prašymus atlyginti žalą, o trečiuoju reikalavimu siekiama panaikinti 2-ąjį vertinimą ir gauti kompensaciją.

A.      Dėl prašymo panaikinti ginčijamus sprendimus

107    Grįsdami savo prašymą panaikinti ginčijamus sprendimus, ieškovai nurodo ieškinio keturis pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas teisės būti išklausytam ir teisės susipažinti su byla, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalyje, pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti nepaisymu. Pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų ieškovai nurodo naują ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio pažeidimu.

108    Pirmiausia reikia pažymėti, kad dėl Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimties BPV pažymi, jog pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją sudėtingų techninių klausimų atveju Sąjungos teismas turi išnagrinėti institucijos nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, patikrinti, ar priimant priemonę nepadaryta akivaizdi klaida ar piktnaudžiavimas įgaliojimais, ir patikrinti, ar institucija akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų.

109    Ieškovai mano, kad BPV nurodytos teisminės kontrolės ribos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

110    Šiuo klausimu jurisprudencijoje Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės apimtis yra apribota ir tais atvejais, kai ginčijamas aktas grindžiamas labai sudėtingų mokslinio ir techninio pobūdžio faktinių aplinkybių vertinimu ir kai kalbama apie sudėtingus ekonominius vertinimus.

111    Pirma, kai Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, ypač vertindamos labai sudėtingas faktines mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybes, kad nustatytų priimamų priemonių pobūdį ir apimtį, Sąjungos teismo kontrolė turi apimti tik nagrinėjimą, ar vykdant šią diskreciją nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ar piktnaudžiauta įgaliojimais arba ar šios valdžios institucijos akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali savo faktinių mokslinio ir techninio pobūdžio aplinkybių vertinimu pakeisti Sąjungos institucijų, kurioms vienintelėms SESV nustatyta ši pareiga, įvertinimo (2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Etimine, C‑15/10, EU:C:2011:504, 60 punktas ir 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Bilbaína de Alquitranes ir kt. / ECHA, T‑93/10, EU:T:2013:106, 76 punktas; taip pat žr. 2017 m. gegužės 11 d. Sprendimo Deza / ECHA, T‑115/15, EU:T:2017:329, 163 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

112    Antra, kalbant apie Sąjungos teismų vykdomą Sąjungos valdžios institucijų atlikto kompleksinio ekonominio vertinimo kontrolę, reikia pažymėti, kad tai yra ribota kontrolė, kurią sudaro tik patikrinimas, ar buvo laikomasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės buvo tiksliai nustatytos ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. Taigi, vykdydamas šią kontrolę, Sąjungos teismas neturi kompetentingos Sąjungos institucijos ekonominio vertinimo pakeisti savuoju (šiuo klausimu žr. 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. / Komisija, 42/84, EU:C:1985:327, 34 punktą; 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C‑160/19 P, EU:C:2020:1012, 100 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. sausio 16 d. Sprendimo Iberpotash / Komisija, T‑257/18, EU:T:2020:1, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

113    Kadangi sprendimai, kuriuos BPV turi priimti per pertvarkymo procedūrą, grindžiami labai sudėtingais ekonominiais ir techniniais vertinimais, darytina išvada, kad teismo vykdytinai kontrolei taikomi iš šio sprendimo 111 ir 112 punktuose nurodytos jurisprudencijos kylantys principai.

114    Tačiau, jei pripažįstama, kad BPV turi diskreciją ekonominiais ir techniniais klausimais, tai nereiškia, kad Sąjungos teisėjas turi susilaikyti nuo BPV ekonominių duomenų, kuriais grindžiamas jo sprendimas, aiškinimo peržiūros. Iš tikrųjų, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, net tais atvejais, kai vertinimai būna sudėtingi, Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jais galima pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija / Lenzing, C‑525/04 P, EU:C:2007:698, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑621/16 P, EU:C:2019:251, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, C‑160/19 P, EU:C:2020:1012, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

115    Siekiant įrodyti, jog vertindama faktines aplinkybes, galinčias pateisinti pertvarkymo schemos panaikinimą, BPV padarė akivaizdžią klaidą, ieškovų pateiktų įrodymų turi pakakti, kad tame sprendime esantis faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas (pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 14 d. Sprendimo Lubrizol France / Taryba, C‑223/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:442, 39 punktą; 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT / Komisija, T‑380/94, EU:T:1996:195, 59 punktą ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Comune di Milano / Komisija, T‑167/13, EU:T:2018:940, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

1.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio pažeidimu

116    Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnį, nes nebuvo įvykdytos trys šiame straipsnyje nustatytos pertvarkymo schemos priėmimo sąlygos. Šis ieškinio pagrindas suskirstytas į tris dalis, susijusias su Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a–c punktų pažeidimu.

117    Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BPV priima pertvarkymo schemą tik tuo atveju, jeigu mano, kad įvykdytos šios sąlygos:

„a)      subjektas žlunga arba galėtų žlugti;

b)      atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis, įskaitant IUS priemones, arba priežiūros veiksmais, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar atitinkamų kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal 21 straipsnį, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo;

c)      pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 5 dalį.“

a)      Dėl pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimu

118    Ieškovai nurodo, kad BPV padarė išvadą, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta dėl problemos, susijusios su Banco Popular likvidumu, o ne mokumu. Iš esmės ieškovai pateikia tris prieštaravimus. Jie teigia, kad BPV ir Komisija negalėjo daryti išvados, jog Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, nes, pirma, bankui susidūrus su likvidumo problema, jam pirmiausia reikėjo suteikti pagalbą likvidumui padidinti, antra, ši situacija susidarė dėl BPV konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimo ir, trečia, ši situacija susidarė dėl to, kad BPV ir Komisija pažeidė gero administravimo principą.

119    Pirmiausia reikia išnagrinėti, kaip nagrinėjamu atveju taikoma Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti.

120    Šiuo klausimu pirmiausia pasakytina, kad 2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Šiame vertinime ECB, atsižvelgdamas, be kita ko, į pernelyg didelį indėlių sumažėjimą, Banco Popular pinigų srautų praradimo spartą ir tai, kad jis negalėjo įgyti kito likvidžiojo turto, nurodė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų suėjus terminui. ECB padarė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

121    Antra, 2017 m. birželio 6 d. raštu Banco Popular valdyba informavo ECB, kad padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

122    2017 m. birželio 6 d. ECB skirtame rašte Banco Popular remiasi pagal Reglamento Nr. 575/2013 414 straipsnį ECB pateiktu pranešimu dėl būtiniausių reikalavimų, susijusių su likvidumo poreikių patenkinimu, pažeidimo ir daro nuorodą į priede pateiktą jos valdybos atliktą vertinimą, pagal kurį Banco Popular buvo arti žlugimo, ir į informaciją bei analizę, kuria rėmėsi ECB, darydamas šią išvadą.

123    Tame rašte nurodyta:

„Remdamasi Įstatymo Nr. 11/2015 21.4 straipsniu ir 2016 m. kovo 23 d. Komisijos deleguotojo reglamento [(ES) 2016/1075, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomas gaivinimo planų, pertvarkymo planų ir grupių pertvarkymo planų turinys, minimalūs kriterijai, kuriuos kompetentinga institucija turi įvertinti nagrinėdama gaivinimo planus ir grupių gaivinimo planus, grupių finansinės paramos sąlygos, reikalavimai nepriklausomiems vertintojams, nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų pripažinimas sutartyse, pranešimo reikalavimų ir pranešimo apie sustabdymą procedūros bei turinys ir pertvarkymo kolegijų veiklos funkcijos (OL L 184, 2016, p. 1)], 45 ir 46 straipsniais, Banco Popular šiuo raštu praneša, kad jos valdyba įvertino, jog bankas gali žlugti.“

124    Šiuo klausimu ieškovai tvirtina, kad 2017 m. birželio 6 d. daliniame protokole, pridėtame prie šio rašto, Banco Popular valdyba nurodė, kad bankas žlunga, bet, laukdamas skubios paramos likvidumui padidinti, ir toliau darys viską, kas įmanoma, kad ši padėtis būtų ištaisyta.

125    Reikia konstatuoti, kad šiame 2017 m. birželio 6 d. daliniame protokole Banco Popular valdyba pabrėžė sunkumus, su kuriais susidūrė Banco Popular, t. y. kad grupės nuosavo kapitalo rodikliai yra žemesni nei pagrindinių jo konkurentų, didelį nelikvidžiojo turto kiekį ir mažesnį jo padengimą, palyginti su pagrindinėmis Ispanijos įstaigomis, o visų pirma ankstesniais mėnesiais paskelbtus spaudos straipsnius apie grupės finansinę padėtį ir jų poveikį jos likvidumui. Ji taip pat pažymėjo, kad kredito reitingų agentūroms sumažinus reitingus, 2017 m. nukrito Banco Popular akcijų kursas ir suprastėjo banko likvidumas bei finansavimas. Valdyba nusprendė, kad Banco Popular likvidumas pablogėjo tiek, kad tapo netvarus, ir kad likvidumo poreikių patenkinimo reikalavimo nesilaikymas nebėra laikinas ir yra reikšmingas vertinant jo žlugimą. Todėl ji padarė išvadą, kad tą dieną Banco Popular buvo laikomas žlungančiu.

126    Šios išvados negalima paneigti remiantis aplinkybe, kad valdyba pridūrė, jog kol kompetentingos institucijos nepriims sprendimo po to, kai ji savo išvadą pateiks ECB, ji ir toliau ieškos privataus sprendimo, kaip pakeisti esamą padėtį verslo priemonėmis, ir toliau dirbs kitose plotmėse vykdydama veiksmus, kurie padėtų įstaigai pritraukti kapitalą.

127    Trečia, pertvarkymo schemos 2 straipsnyje BPV priminė ECB vertinimo išvadą, o 2.2 straipsnyje padarė išvadą, kad, remiantis ECB vertinimu, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga yra įvykdyta.

128    Taigi nagrinėjamu atveju Banco Popular žlugimas arba galimas žlugimas buvo konstatuotas remiantis Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktu, pagal kurį, taikant to paties straipsnio 1 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jeigu jis yra tokioje padėtyje:

„subjektas negali arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimiausioje ateityje negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų.“

129    Visų pirma reikia pažymėti, kad nei ECB, nei BPV nesirėmė situacija, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies b punkte, pagal kurį laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jei „subjekto turtas yra mažesnis už jo įsipareigojimus arba [jei] remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad subjekto turtas artimiausioje ateityje bus mažesnis už jo įsipareigojimus“.

130    Taigi subjekto nemokumas nėra žlugimo ar galimo žlugimo konstatavimo pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą sąlyga, todėl tai nėra pertvarkymo priemonės patvirtinimo sąlyga.

131    Šiuo klausimu, kaip nurodo BPV, Reglamento Nr. 806/2014 57 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„sprendimas pertvarkyti subjektą turėtų būti priimtas anksčiau, nei finansų sektoriaus subjektas tampa nemokus pagal balansą ir kol dar neišseko jo nuosavas kapitalas. Pertvarkymas turėtų būti pradėtas nustačius, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir kad jokios alternatyvios privačiojo sektoriaus priemonės per pagrįstą laikotarpį neužkirstų kelio žlugimui.“

132    Iš to darytina išvada, kad Banco Popular nemokumas nebuvo vienintelė sąlyga, kuriai esant galėjo būti laikoma, jog jis žlunga ar galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą.

133    Kadangi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkte numatytoje situacijoje nereikalaujama, kad atitinkamas subjektas būtų nemokus, ieškovų argumentai, kuriais pabrėžiama, kad Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną buvo mokus, yra nereikšmingi. Tai, kad subjektas yra mokus pagal jo balansą, nereiškia, kad jis turi pakankamus grynųjų pinigų išteklius, t. y. pakankamai lėšų skoloms apmokėti ar kitiems įsipareigojimams, kurių vykdymo laikas baigiasi, įvykdyti.

134    Antra, ieškovai pripažįsta, kad pertvarkymo schemos priėmimo dieną Banco Popular turėjo likvidumo problemų. Be to, jie nepateikia jokio argumento, kuriuo būtų ginčijama tai, kad Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną jis buvo Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkte numatytoje padėtyje, t. y. kad Banco Popular tikriausiai nebūtų galėjęs artimiausiu metu sugrąžinti skolų ar pasibaigus terminui įvykdyti kitų įsipareigojimų.

135    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos 23 konstatuojamojoje dalyje BPV, remdamasi ECB atliktu vertinimu, konstatavo, jog nuo 2016 m. spalio mėn. gerokai pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis dėl indėlių atsiėmimo visuose klientų segmentuose. Iš to ji padarė išvadą, kad bankas neturėjo pakankamai galimybių atkurti likvidumą, kad užsitikrintų stabilumą ir galėtų įvykdyti įsipareigojimus iki termino pabaigos.

136    Pertvarkymo schemoje BPV išvardijo įvairius įvykius, dėl kurių nuo 2017 m. vasario mėn. staiga pablogėjo Banco Popular likvidumo padėtis. BPV remiasi, be kita ko, tuo, kad 2017 m. vasario mėn. buvo paskelbta Banco Popular 2016 m. metinė ataskaita, kurioje nurodyta 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių, ypatingų atidėjinių, sudarančių 5,7 mlrd. EUR sumą, poreikis, naujo pirmininko paskyrimas ir 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinės ataskaitos, kurioje buvo pateikti blogesni, nei tikėtasi rinkoje, rezultatai, paskelbimas 2017 m. gegužės mėn. BPV nurodė įvairių agentūrų sumažintą Banco Popular reitingą 2017 m. vasario, balandžio ir birželio mėn. Ji taip pat pažymėjo, kad dėl žiniasklaidos nuolat platinamos neigiamos informacijos ir tariamai neišvengiamos Banco Popular bankroto ar nelikvidumo rizikos padaugėjo indėlių atsiėmimo atvejų.

137    Be to, BPV nurodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas tapo mažesnis už minimalią 80 % ribą, nustatytą Reglamento Nr. 575/2013 460 straipsnio 2 dalies c punkte, ir kad Banco Popular nepavyko atkurti jo atitikties šiai ribai pertvarkymo schemos priėmimo dieną.

138    2017 m. birželio 5 d. ataskaitoje dėl Banco Popular prašymo skubiai skirti paramą likvidumui padidinti ECB taip pat nurodė, kad dėl masinio indėlių atsiėmimo ir didelio aukštos kokybės likvidžiojo turto (high quality liquid assets) sumažėjimo Banco Popular 2017 m. gegužės 12 d. pažeidė 80 % likvidumo poreikių padengimo ribą ir nuo tada nesugebėjo atkurti jų atitikties teisės aktams.

139    Reglamento Nr. 575/2013 412 straipsnio 1 dalyje taip apibrėžiamas padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas:

„Įstaigos turi turėti likvidžiojo turto, kurio verčių suma padengia netenkamų pinigų srautą atėmus gaunamų pinigų srautą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta, kad įstaigos išlaikytų likvidumo atsargą, kurios pakaktų gaunamų pinigų srauto ir netenkamų pinigų srauto disbalansui padengti trisdešimties dienų laikotarpiu esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms. Nepalankiausių sąlygų laikotarpiu įstaigos gali naudoti savo likvidųjį turtą savo grynajam netenkamų pinigų srautui padengti.“

140    Šie įvairūs aspektai išdėstyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) Gairėse dėl skirtingų aplinkybių, kai įstaiga laikoma žlungančia ar galinčia žlugti, aiškinimo pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 6 dalį (EBA/GL/2015/07; toliau – EBI gairės).

141    Šių nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomų gairių tikslas yra nustatyti objektyvius veiksnius, kuriais remiantis turėtų būti nustatoma, ar įstaiga žlunga arba gali žlugti, atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies a–c punktuose nustatytas aplinkybes. Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies c punkto redakcija yra tapati Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punkto redakcijai.

142    Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad BPV, Taryba ir Komisija deda visas pastangas laikytis visų EBI gairių ir rekomendacijų, susijusių su tos rūšies užduotimis, kurias turi atlikti tos institucijos.

143    Remiantis EBI gairėmis, įstaiga turi būti laikoma žlunganti arba galinti žlugti, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 4 dalies c punktą, jeigu ji pažeidžia teisės aktuose nustatytus reikalavimus likvidumo srityje, jei suėjus terminui negali apmokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų arba yra objektyvių veiksnių, leidžiančių daryti išvadą, kad taip atsitiks artimoje ateityje.

144    Tarp veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, EBI gairėse išskiriami, be kita ko, šie: pirma, svarbūs neigiami pokyčiai, darantys poveikį įstaigos likvidumo pozicijos raidai ir jos finansavimo modelio tvarumui bei būtiniausių likvidumo reikalavimų vykdymui, kaip nustatyta Reglamente Nr. 575/2013, taip pat to reglamento 105 straipsnyje nustatytų papildomų reikalavimų ar bet kokių nacionalinių būtiniausių likvidumo reikalavimų vykdymui; antra, reikšminga neigiama įstaigos einamųjų ir būsimų įsipareigojimų raida, kurią vertinant tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į tikėtiną ir išimtinį likvidumo nutekėjimą, įskaitant atsirandančius potencialaus masinio indėlių atsiėmimo požymius; trečia, pokyčiai, dėl kurių galėtų labai nukentėti įstaigos geras vardas, visų pirma, kai viena ar kelios reitingų agentūros labai sumažina įstaigos reitingą, jeigu dėl to nuteka didelės finansavimo dalys arba įstaiga nebegali atnaujinti finansavimo ar pasinaudoti nuo išorės reitingų priklausančiomis sutarčių sąlygomis.

145    Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovai, likvidumo trūkumo pakako Banco Popular pertvarkymui pateisinti, juo labiau kad tokia padėtis nebebuvo laikina.

146    Įvairūs veiksniai, į kuriuos ECB ir BPV atsižvelgė pagal EBI gaires ir kurių, beje, ieškovai neginčijo, leido daryti išvadą, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną Banco Popular buvo žlungantis ar galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 4 dalies c punktą.

147    Todėl manydamos, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta, BPV ir Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos. Ieškovų argumentai nepaneigia šios išvados.

1)      Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo paramos likvidumui padidinti poreikiu

148    Ieškovai teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 57 konstatuojamąją dalį, kai galima suteikti paramą likvidumui padidinti, šiam sprendiniui turėtų būti teikiama pirmenybė prieš banko žlugimo konstatavimą. Parama likvidumui ypač būtina tais atvejais, kai, kaip nagrinėjamoje byloje, Banco Popular likvidumo trūkumą nulėmė būtent Sąjungos ir Ispanijos valdžios institucijos. Ieškovai remiasi 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės pareiškimu interviu televizijos kanalui Bloomberg, 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsniu ir aplinkybe, kad Ispanijos valdžios institucijos atsiėmė iš Banco Popular milijardus eurų indėlių ir dėl to esą krito Banco Popular akcijų kaina ir indėliai buvo atsiimami masiškai. Taigi ieškovai iš esmės teigia, kad BPV negalėjo padaryti išvados, jog Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, nes bankui susidūrus su likvidumo problema, jam pirmiausia turėjo būti suteikta parama likvidumui padidinti.

149    Šis prieštaravimas grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 806/2014 57 konstatuojamosios dalies nuostatos, pagal kurią „[t]ai, kad reikalinga skubi centrinio banko parama likvidumui padidinti, neturėtų per se būti sąlyga, pakankama įrodyti, kad subjektas negali arba, tikėtina, artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti įsipareigojimų“, aiškinimu.

150    Taigi ši konstatuojamoji dalis turi būti aiškinama taip, kad aplinkybė, jog subjektas prašo nacionalinio centrinio banko suteikti skubią paramą likvidumui padidinti ir ją gauna, neturi automatiškai tapti pagrindu daryti išvadą, kad jis žlugs arba galėtų žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą.

151    Tačiau, kaip pažymi Komisija, Banco Popular žlugimas nebuvo nustatytas remiantis vien tuo, kad šis subjektas gavo skubią paramą likvidumui padidinti ar kad jam skubiai prireikė papildomos paramos likvidumui padidinti.

152    Priešingai, nei teigia ieškovai, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 57 konstatuojamąja dalimi negalima daryti išvados, kad tuo atveju, kai bankas susiduria su likvidumo problemomis, skubiai paramai likvidumui padidinti turi būti teikiama pirmenybė prieš žlugimo konstatavimą.

153    Be to, pertvarkymo schemos 26 konstatuojamosios dalies c punkte BPV konstatavo, kad, neprieštaraujant ECB, 2017 m. birželio 5 d. Banco Popular gavo pirmąją skubią paramą likvidumui padidinti, tačiau Ispanijos bankas neturėjo galimybių jam suteikti papildomo skubaus grynųjų pinigų įnašo.

154    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 5 d. rašte Ispanijos bankas paprašė ECB pritarti skubiai paramai Banco Popular likvidumui padidinti, kad būtų išspręsta sunki likvidumo krizė, su kuria susidūrė pastarasis. Tą pačią dieną ECB gavo naują Ispanijos banko raštą, kuriame buvo pateiktas prašymas dėl skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti, nes pastarasis jį informavo apie ypač didelį grynųjų pinigų judėjimą. Iš šių dviejų tą pačią dieną ECB gautų raštų matyti, kad Banco Popular grynųjų pinigų išteklių situacija pablogėjo.

155    Kaip nurodo patys ieškovai, masinis ir tęstinis indėlių atsiėmimas lėmė tai, kad Ispanijos banko suteikta skubi parama likvidumui padidinti buvo išnaudota per vieną dieną.

156    Taip pat reikia pažymėti, kad kitą dieną po šio pirmojo skubaus grynųjų pinigų įnašo, t. y. 2017 m. birželio 6 d., dėl grynųjų pinigų atsiėmimo apimties ir greitumo ECB ir Banco Popular valdyba padarė išvadą, kad, birželio 7 d. suėjus terminui bankas nebegalės padengti skolų ar kitų įsipareigojimų. Taigi konstatavus Banco Popular žlugimą, nebebuvo įmanoma skirti papildomos skubios paramos likvidumui padidinti.

157    Pertvarkymo schemos 3.2 straipsnio d punkte BPV taip pat konstatavo, kad, atsižvelgiant į Banco Popular likvidumo blogėjimo spartą, skubios paramos likvidumui padidinti būtų nepakakę.

158    Be to, reikia priminti, kad BPV neatlieka jokio vaidmens teikiant skubią paramą likvidumui padidinti, nes, kaip pripažįsta ieškovai, ji priskirta nacionalinių centrinių bankų kompetencijai.

159    Todėl pertvarkymo schemoje BPV galėjo tik konstatuoti, pirma, kad ECB, atlikdamas Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo vertinimą, nustatė, kad jo patvirtinta skubi parama likvidumui padidinti nebūtų padėjusi išspręsti Banco Popular likvidumo krizės, ir, antra, kad Ispanijos bankas nesuteikė Banco Popular papildomos skubios paramos likvidumui padidinti.

160    Taigi pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo pareigos užtikrinti konfidencialumą pažeidimu

161    Ieškovai teigia, kad Banco Popular žlugimą lėmė tai, jog BPV pažeidė SESV 339 straipsnyje ir Reglamento Nr. 806/2014 88 ir 89 straipsniuose nustatytas pareigas užtikrinti konfidencialumą. Teigiama, kad Banco Popular nelikvidumą sukėlė 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. BPV pareiškimai ir informacijos nutekinimas, dėl kurių esą buvo masiškai atsiimami indėliai ir krito Banco Popular akcijų kaina. Ieškovai teigia, kad BPV negalėjo padaryti išvados, jog Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, nes tokia situacija susidarė dėl BPV įsipareigojimų užtikrinti konfidencialumą pažeidimo.

162    Komisija ir BPV teigia, kad pertvarkymo schemos galiojimui ir patvirtinimui Komisijoje pakanka, kad subjektas žlugtų arba galėtų žlugti, ir kad pertvarkymo schemos patvirtinimo metu būtų tenkinamos kitos pertvarkymo sąlygos. Tokią situaciją lėmusios priežastys neturi reikšmės.

163    Reikia pažymėti, kad net jeigu ieškovai įrodytų, jog BPV atskleidė konfidencialią informaciją spaudai, remiantis suformuota jurisprudencija, tokio pobūdžio pažeidimas galėtų lemti nagrinėjamo sprendimo panaikinimą, tik jeigu būtų įrodyta, kad, nesant šio pažeidimo, to sprendimo turinys būtų buvęs kitoks (žr. 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo Volkswagen / Komisija, T‑62/98, EU:T:2000:180, 283 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Degussa / Komisija, T‑279/02, EU:T:2006:103, 416 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T‑110/07, EU:T:2011:68, 402 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

164    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip teigia Komisija ir BPV, pertvarkymo schema tinkamai priimta, jei įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos, neatsižvelgiant į motyvus, dėl kurių atitinkamas subjektas buvo arti žlugimo arba galimo žlugimo.

165    Taigi reikia pažymėti, kad nusprendusi, jog Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos įvykdytos, BPV priėmė Banco Popular pertvarkymo schemą ir kad Komisija, nusprendusi, jog pertvarkymo schema atitinka Reglamento Nr. 806/2014 nuostatas, jį patvirtino. Aplinkybės, dėl kurių Banco Popular įvykdė pertvarkymo schemos priėmimą pateisinančias sąlygas, visų pirma sąlygą, kad jis žlunga arba gali žlugti, neturi reikšmės.

166    Vadinasi, ieškovų teiginiai, kad 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės pareiškimas ir šio sprendimo 42 punkte paminėtas 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnis buvo Banco Popular likvidumo krizės priežastis, nėra svarbūs siekiant nustatyti, ar buvo įvykdyta Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga, taigi ir vertinant pertvarkymo schemos galiojimą.

167    Šiuo klausimu ieškovų nurodytas tariamas šių pareiškimų ir Banco Popular likvidumo krizės priežastinis ryšys neturi reikšmės ir negali lemti pertvarkymo schemos panaikinimo. Kadangi ieškovai teigia, kad 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės pareiškimas ir 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnis yra BPV pareigos užtikrinti konfidencialumą pažeidimas, dėl kurio jie tariamai patyrė žalą, jų turinys bus nagrinėjamas svarstant antrąjį prašymą atlyginti žalą.

168    Ieškovai ginčija argumentą, kad priežastys, dėl kurių bankas žlugo, neturi reikšmės. Jie teigia, kad tokiu atveju BPV, Komisija ir FROB turėtų Reglamente Nr. 806/2014 nenumatytą diskreciją ir kad tai prieštarautų principui nemo auditur propriam turpitudinem allegans.

169    Dėl ieškovų rėmimosi šiuo principu, pagal kurį niekas negali remtis savo neteisėtu elgesiu kito asmens atžvilgiu, kad gautų naudos, pakanka pažymėti, kaip tai padarė BPV, kad šis principas nagrinėjamu atveju netaikytinas. BPV pažymi, kad šis principas taikomas, kai šalis siekia nesąžiningai pasinaudoti neteisėtu elgesiu. Vis dėlto ieškovai nenurodo, kokios naudos BPV ar Komisija gavo patvirtinusios pertvarkymo schemą.

170    Todėl antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

3)      Dėl trečiojo prieštaravimo, grindžiamo gero administravimo principo pažeidimu

171    Ieškovai teigia, kad kadangi BPV sukėlė Banco Popular likvidumo krizę, BPV ir Komisija, remdamosi Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintu gero administravimo principu, privalėjo sumažinti padarytą žalą. Jie mano, kad BPV ir Komisija pažeidė gero administravimo principą, nes atidžiai ir nešališkai neišnagrinėjo tariamo Banco Popular žlugimo, neatsižvelgė į tai, kad jį sukėlė BPV pareiškimai ir Ispanijos valdžios institucijų vykdytas masinis indėlių atsiėmimas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad situaciją buvo galima išspręsti skiriant skubią paramą likvidumui padidinti. Jie taip pat teigia, kad BPV ir Komisija pažeidė deramo rūpestingumo principą, nes žinodamos, kad BPV pareiškimai galėjo sukelti Banco Popular likvidumo krizę, nesiėmė jokių veiksmų, kad ištaisytų padėtį ir išvengtų pertvarkymo, visų pirma suteikdamos skubią paramą likvidumui padidinti.

172    Dublike ieškovai aiškina, kad pateikdami šį prieštaravimą jie teigia, jog pagal gero administravimo principą Banco Popular pertvarkymo atveju BPV ir Komisija turėjo elgtis kitaip ir sumažinti dėl jų sukeltos situacijos atsiradusią žalą.

173    Reikia konstatuoti, kad ieškovų nustatytas ryšys tarp tariamo gero administravimo principo pažeidimo ir Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos sąlygos pažeidimo nėra aiškus. Analizuojant, kaip laikomasi šios sąlygos, taip pat sunkiai suprantama nuoroda į nuostolius, kuriuos BPV ir Komisija turėjo sumažinti.

174    Be to, reikia priminti, kad iš antrojo prieštaravimo analizės matyti, jog priežastys, dėl kurių Banco Popular žlugo ar galėjo žlugti, neturi reikšmės nustatant, ar buvo tenkinama Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, taigi ir vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą. Šiuo klausimu, pirma, ieškovai nepaaiškina, kokiu mastu, jei BPV ir Komisija būtų atsižvelgusios į šias aplinkybes, nebūtų buvę galima konstatuoti, kad Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti dėl likvidumo trūkumo, taigi ir pripažinti, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta. Antra, ieškovų argumentuose taip pat neatsižvelgiama į tai, kad Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo konstatavimas grindžiamas ECB atliktu vertinimu.

175    Dėl argumento, kad BPV ir Komisija neatsižvelgė į tai, kad Banco Popular padėtį buvo galima ištaisyti Ispanijos bankui suteikus skubią paramą likvidumui padidinti, pakanka remtis pirmojo prieštaravimo analize ir pabrėžti, kad tokia priemonė priskirta nacionalinių centrinių bankų kompetencijai.

176    Dėl argumento, kad BPV ir Komisija turėjo ištaisyti Banco Popular padėtį, kad būtų išvengta pertvarkymo ankstyvosios intervencijos priemonėmis pagal Reglamento Nr. 806/2014 13 straipsnį, pakanka konstatuoti, kad ieškovai nepaaiškina, kokias BPV ar Komisijos kompetencijai priskirtas priemones jie turi omenyje. Reglamento Nr. 806/2014 13 straipsnyje nurodytų ankstyvosios intervencijos priemonių priėmimas priklauso ECB ir kompetentingų nacionalinių institucijų kompetencijai.

177    Atsižvelgiant į tai trečiąjį prieštaravimą, taigi ir visą ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

b)      Dėl ieškinio pagrindo antrosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

178    Ieškovai teigia, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktas, nes BPV tinkamai neįvertino pertvarkymo alternatyvų. Jie tvirtina, kad būta kelių tinkamų pertvarkymui alternatyvių priemonių.

179    Pirma, ieškovai mano, kad visos skubios paramos likvidumui padidinti suteikimas, kurį iš pradžių leido ECB, ir Banco Popular pastangos iki 2017 m. birželio 16 d. pritraukti lėšas būtų padėję tęsti veiklą iki 2017 m. birželio 21 d. ir įvykdyti privataus pardavimo ar kapitalo padidinimo procedūrą.

180    Dera priminti, kad iš pirmosios dalies pirmojo prieštaravimo analizės matyti, jog BPV pertvarkymo schemoje nustatė, kad Ispanijos bankas, 2017 m. birželio 5 d. suteikęs Banco Popular pirminę skubią paramą likvidumui padidinti, negalėjo suteikti jam papildomos skubios paramos likvidumui padidinti. Kadangi skubios paramos likvidumui padidinti suteikimas yra nacionalinių centrinių bankų reikalas, BPV galėjo tik atkreipti dėmesį į tai, kad papildomos skubios paramos likvidumui padidinti galimybės nebuvo.

181    Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad skubi parama Banco Popular likvidumui padidinti galėjo būti išplėsta nepaisant to, kad Ispanijos bankas atsisakė suteikti Banco Popular naują skubią paramą likvidumui padidinti. Jie teigia, kad remiantis realistiškesniu garantijų įvertinimu galėjo būti suteikta Banco Popular prašyta papildoma skubi parama likvidumui padidinti, ir kad Ispanijos valstybė būtų galėjusi suteikti šią garantiją net tuo atveju, jei Banco Popular pateiktos garantijos būtų buvusios nepakankamos. Jie mano, kad FROB taip pat galėjo suteikti Banco Popular grynųjų pinigų.

182    Pakanka konstatuoti, kad šie argumentai grindžiami vien spėjimais dėl pagalbos, kurią Banco Popular galėjo suteikti trečiosios šalys, ir, be kita ko, Ispanijos valdžios institucijos.

183    Taip pat pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 6 straipsnio 6 dalį „Valdybos, Tarybos ar Komisijos sprendimais ar veiksmais negali būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų nepaprastąją viešąją finansinę paramą, jie taip pat negali daryti įtakos valstybių narių biudžetiniam suverenumui ir fiskalinei atsakomybei“. Todėl nei BPV, nei Komisija neturėjo įgaliojimų reikalauti, kad Ispanijos valdžios institucijos suteiktų Banco Popular finansinę paramą grynųjų pinigų ar garantijų forma.

184    Be to, reikia pažymėti, kad vertindamas Banco Popular žlugimą ar galimą žlugimą, ECB nurodė, jog net pasinaudojus skubia pagalba likvidumui padidinti, kuriai 2017 m. birželio 5 d. ECB valdančioji taryba neprieštaravo, šią dieną grynųjų pinigų išteklių nepakako, kad būtų užtikrintas Banco Popular pajėgumas ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d. įvykdyti įsipareigojimus.

185    Taigi prielaida, kuria grindžiami ieškovų argumentai, kad Banco Popular galėjo pasinaudoti visa skubia parama likvidumui padidinti, kurią suteikti pradžioje leido ECB, turi būti atmesta. Todėl ieškovų nurodyti alternatyvūs sprendimai, tiek, kiek jie priklauso nuo šios papildomos skubios paramos likvidumui padidinti, nebuvo galimi. Be to, ieškovų teiginys, kad suteikus visą skubią paramą likvidumui padidinti Banco Popular būtų galėjęs tęsti veiklą iki 2017 m. birželio 21 d., yra paprasta prielaida, daroma neatsižvelgiant nei į tolesnio indėlių atsiėmimo pasekmes, nei į jo apimtį.

186    Antra, ieškovai iš esmės teigia, kad pertvarkymo schemos 3 straipsnyje BPV nepakankamai pagrindė priežastis, dėl kurių nebuvo galima imtis kitų priemonių.

187    Šiuo klausimu pažymėtina, kad pertvarkymo schemos 3 straipsnyje BPV, atsižvelgdama į ECB vertinimą, padarė išvadą, kad alternatyvios priemonės, galinčios užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per pagrįstą laikotarpį, nėra ir kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga yra įvykdyta.

188    Kalbant konkrečiau, pertvarkymo schemos 3.2 straipsnyje BPV nurodė, kad nėra jokios pagrįstos tikimybės užkirsti kelią Banco Popular žlugimui kitomis privataus pobūdžio priemonėmis. Tokių priemonių nebuvimą galėjo lemti, be kita ko, šios aplinkybės:

–        pats bankas 2017 m. birželio 6 d. ECB skirtame rašte pripažino, kad gali žlugti,

–        per privataus pardavimo procedūrą nebūtų pavykę pasiekti teigiamo rezultato per terminą, per kurį bankas būtų laiku sugrąžinęs skolas ar įvykdęs kitus įsipareigojimus,

–        mažai tikėtina, kad bankas per reikiamą laiką galės sukaupti papildomų lėšų, sudarydamas sandorius rinkoje, centrinio banko sandorius arba panaudodamas jo rezervo fonde ir gaivinimo planuose numatytas priemones;

–        skubi parama likvidumui padidinti būtų buvusi nepakankama turint omenyje likvidumo blogėjimo spartą.

189    Pertvarkymo schemos 3.3 straipsnyje BPV laikėsi nuomonės, kad nebuvo jokių pagrįstų perspektyvų, jog priežiūros priemonėmis, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui. BPV pažymėjo, kad vertindamas faktinį ar numatomą Banco Popular žlugimą ECB patvirtino, kad nėra jokių rizikos ribojimo ar ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis būtų galima nedelsiant atkurti banko likvidumo būklę ir kurios suteiktų pakankamai laiko verslo sandoriui ar kitam sprendimui įgyvendinti. Atsižvelgiant į stebėto likvidumo blogėjimo mastą ir tempą, pagal nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos 2013/36 104 straipsnis, Direktyvos 2014/59 27–29 straipsniai ar Reglamento Nr. 1024/2013 16 straipsnis, priemonėmis, kuriomis disponuoja ECB, kaip kompetentinga institucija, nebuvo galima užtikrinti, kad bankas sugebės suėjus terminui įvykdyti įsipareigojimus ir grąžinti kitas skolas.

190    Pertvarkymo schemos 3.4 straipsnyje BPV laikėsi nuomonės, kad taip pat nebuvo jokių pagrįstų perspektyvų, jog pasinaudojus įgaliojimais nurašyti ir konvertuoti kapitalo priemones pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį būtų išvengta Banco Popular žlugimo per pagrįstą laikotarpį. Visų pirma, BPV manė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Banco Popular dėl savo likvidumo padėties žlugo arba galėjo žlugti, kapitalo nuvertėjimo ir konvertavimo nebūtų pakakę banko likvidumui atkurti.

191    Visos šios nuostatos išdėstytos 2018 m. vasario 2 d. BPV interneto svetainėje paskelbtoje ir prie dubliko pridėtoje pertvarkymo schemos versijoje. Taigi ieškovai negali teigti, kad BPV pertvarkymo schemoje nepagrindė priežasčių, dėl kurių nebuvo galima taikyti alternatyvių rizikos ribojimo priemonių, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones, arba privataus pobūdžio priemonių.

192    Be to, kaip pažymi Komisija ir BPV, remdamasi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktu, BPV galėjo įvertinti tik alternatyvias priemones, kuriomis buvo galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į turimą laiką ir aplinkybes.

193    Trečia, ieškovai teigia, kad buvo galima padidinti Banco Popular kapitalą. Darydami prielaidą, kad Banco Popular grynųjų pinigų stoką lėmė kapitalo sumažėjimas, jie teigia, kad Banco Popular reikėjo 2‑5 mlrd. EUR. Jie pažymi, kad, remiantis žiniasklaida, investiciniai bankai rengėsi padidinti kapitalą 4 ar 5 mlrd. EUR. Remiantis specializuotais analitikais, šis kapitalo padidinimas būtų buvęs tinkamas dėl dviejų priežasčių. Pirma, maždaug 31,5 % Banco Popular įstatinio kapitalo priklausė stambiems investuotojams, kurie 2017 m. buvo pasirengę pasirašyti kapitalo didinimo sandorį. Antra, 2017 m. gegužės mėn., prieš BPV pirmininko pareiškimus, analitikai buvo nurodę, kad Banco Popular akcijos buvo nepakankamai įvertintos, todėl buvo tikimasi akcijų perkainojimo. Jie remiasi 2017 m. birželio 3 d. Barclays Bank raštu ir 2017 m. birželio 5 d. Deutsche Bank raštu, skirtais Banco Popular, kuriuose nurodyta, kad šie bankai buvo pasirengę dalyvauti didinant kapitalą.

194    Reikia pažymėti, kad, kaip nurodo patys ieškovai, šis sprendimas grindžiamas prielaida, jog Banco Popular likvidumo trūkumą nulėmė kapitalo sumažėjimas. Pakanka priminti, kad Banco Popular likvidumo trūkumą lėmė masinis indėlių nutekinimas dėl indėlininkų pasitikėjimo praradimo ir kad alternatyviu perspektyviu sprendimu turėjo būti laikoma tik priemonė, galinti greitai pritraukti pakankamai lėšų, kad Banco Popular galėtų įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus 2017 m. birželio 7 d. Ieškovai neįrodė, kad taip būtų buvę jų nurodomo kapitalo padidinimo atveju, kuris, be kita ko, yra visiškai hipotetinis ir bet kuriuo atveju būtų įvykęs po šios datos.

195    Dėl 2017 m. birželio 3 d. Barclays Bank rašto ir 2017 m. birželio 5 d. Deutsche Bank rašto pasakytina, kad ieškovai dubliko priede pateikė šių raštų ištraukas. 2019 m. gegužės 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo ieškovai pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį pateikė naują pasiūlymą pateikti įrodymų – visą šių dviejų raštų tekstą – po to, kai 2019 m. balandžio 9 d. jie buvo paskelbti interneto svetainėje Diario 16. Paskelbdamas straipsnį „Banco Popular pertvarkymas ir pardavimas neatitiko įstatymo reikalavimų“, interneto svetainėje Diario 16 buvo atskleisti tam tikri dokumentai, įskaitant visą 2017 m. birželio 3 d. Barclays Bank raštą ir 2017 m. birželio 5 d. Deutsche Bank raštą.

196    Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalyje šiuo klausimu nurodyta, kad išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš baigiantis žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

197    Nurodydami, kad neturėjo galimybės susipažinti su išsamia šių raštų versija iki jų paskelbimo internete 2019 m. balandžio 9 d., ieškovai paaiškino priežastis, dėl kurių negalėjo jų pateikti savo ankstesnių raštų prieduose. Todėl šie nauji įrodymai turėtų būti laikomi priimtinais.

198    Dėl šių dviejų raštų turinio reikia konstatuoti, kad juose nėra jokio aiškaus Barclays Bank ar Deutsche Bank įsipareigojimo dalyvauti didinant Banco Popular kapitalą ir jie atspindi tik diskusijas dėl galimo būsimo kapitalo padidinimo. Iš šių raštų matyti, kad jų išsiuntimo dieną Banco Popular kapitalo didinimo projektas dar buvo labai ankstyvame etape.

199    Taigi Banco Popular skirtame 2017 m. birželio 3 d. rašte Barclays Bank tik daro nuorodą į neseniai vykusias diskusijas dėl kapitalo padidinimo, kurių tikslas – patenkinti Banco Popular papildomų atidėjinių poreikius ir pasiekti gerokai didesnį kapitalo lygį, kad būtų sumažinta jam kylanti rizika, susijusi su konkrečiu pavojumi, kylančiu dėl nekilnojamojo ir kito nelikvidžiojo turto.

200    Šiuo raštu Barclays Bank dar kartą patvirtino savo paramą Banco Popular ir nurodė, kad gali padėti jam vykdant šį svarbų sandorį. Barclays Bank pareiškė, kad yra suinteresuotas įsigyti 50 % sandorio rinkos sąlygomis kaip pasaulinis koordinatorius arba apskaitos tvarkytojas. Jis suformulavo teisines išlygas, nurodydamas, kad „bet kokį įsipareigojimą ar pasiūlymą, susijusį su tokio sandorio pasirašymu, sudarytų vienas ar keli Banco Popular ir [jo] susitarimai, jeigu rinkos sąlygos yra patenkinamos, išankstinio patikrinimo rezultatai yra geri, iki šios datos šalys būtų susitarusios dėl sąlygų ir kainų <…> ir kad būtų gauti visi reikalaujami vidaus leidimai“. Galiausiai Barclays Bank pažymėjo, kad šis raštas nėra pasiūlymas sudaryti sandorį ar gauti kokį nors finansavimą ir juo nesiekiama sukurti jo ir Banco Popular teisinių santykių.

201    Taigi tame rašte, pirma, nėra nieko, kas rodytų, jog Barclays Bank buvo pasirengęs dalyvauti didinant kapitalą, ir, antra, jame nenurodyta likvidumo krizė, su kuria susidūrė Banco Popular, ir nepasiūlyta jokio sprendimo, kuriuo būtų galima ištaisyti padėtį.

202    2017 m. birželio 5 d. Banco Popular skirtame rašte Deutsche Bank tik paminėjo savo suinteresuotumą užtikrinti 50 % galimo kapitalo padidinimo 4 mlrd. EUR suma. Deutsche Bank nurodo tik tai, kad „akivaizdu, jog yra tam tikros sąlygos, tačiau raštas grindžiamas mūsų įsitikinimu, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios, mūsų nuomone, gali iš tikrųjų susiklostyti, [kapitalo] didinimas galėtų būti įgyvendintas siekiant stabilizuoti banko padėtį“. Deutsche Bank nurodė, kad susisiekė su įvairiais investuotojais ir mano, jog, „aišku, be jokio užtikrintumo“, kapitalo didinimas būtų įmanomas.

203    Taigi šis raštas neturėtų būti aiškinamas kaip apimantis tvirtą Deutsche Bank įsipareigojimą dalyvauti didinant Banco Popular kapitalą ir nėra susijęs su sprendimu, kuriuo siekiama išspręsti Banco Popular likvidumo krizę.

204    Be to, ieškovai nurodo, kad Banco Popular 2017 m. balandžio mėn. nuosavo kapitalo apsaugos plane numatė, kad kapitalas gali būti padidintas per vieną mėnesį. Pakanka pažymėti, kad šiame dokumente Banco Popular nurodo, jog kapitalo didinimo įvykdymo terminas gali būti vienas – trys mėnesiai ir kad numatytas vieno mėnesio terminas skaičiuojamas nuo pasirašymo sutarties sudarymo. Kadangi nebuvo pateiktas joks privalomas pasiūlymas padidinti kapitalą, šiam argumentui negalima pritarti.

205    Be to, perspektyvą, kad padidinus kapitalą pavyks pritraukti pakankamai grynųjų pinigų, kad būtų išvengta Banco Popular pertvarkymo, paneigia aplinkybė, jog 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular valdyba padarė išvadą, kad bankas gali žlugti.

206    Taigi ieškovai nepaaiškina, kaip šis kapitalo padidinimas galėjo būti atliktas per pakankamai trumpą laiką, kad būtų galima užtikrinti grynųjų pinigų įnašą, galintį padėti Banco Popular išvengti nemokumo, nei kaip jis būtų galėjęs sumažinti indėlių nutekėjimą ir atkurti ilgalaikį Banco Popular likvidumą. Taigi ieškovai neįrodė, kad kapitalo padidinimas buvo perspektyvi alternatyva Banco Popular pertvarkymui.

207    Ketvirta, ieškovai teigia, kad buvo galima atskirti Banco Popular turtą. Jie pažymi, jog Banco Popular siekė parduoti savo nekilnojamąjį turtą už 6 mlrd. EUR ir kad 2017 m. gegužės 5 d. jis nurodė, jog šiuo klausimu buvo padaryta pažanga. Jų teigimu, vėlesnės aplinkybės patvirtino, kad buvo galima atskirti visą Banco Popular nelikvidųjį turtą ar jo dalį. Banco Santander po Banco Popular įsigijimo būtų pardavęs 51 % jo areštuoto turto ir abejotinų skolų, o tarptautiniai fondai būtų išreiškę susidomėjimą įsigyti šį turtą. Be to, Banco Popular 2017 m. gegužės mėn. pareiškė, kad ketina parduoti savo nestrateginį turtą, ir gavo įpareigojančius pasiūlymus dėl kelių šio turto objektų. Ieškovai teigia, kad net darant prielaidą, jog Banco Popular nelikvidžiojo ir nestrateginio turto pirkėjas nebūtų rastas nedelsiant, šis turtas galėjo būti perduotas laikinai įstaigai. Atskirai pardavęs turtą Banco Popular būtų galėjęs gauti trumpalaikį turtą, kad galėtų tęsti veiklą kelias savaites ir sėkmingai įvykdyti privatų pardavimą arba padidinti kapitalą.

208    Reikia pažymėti, kad ieškovų argumentai grindžiami paprastomis prielaidomis, kad turto pardavimas buvo galimas. Jie nurodo, kad Banco Popular būtų galėjęs parduoti nelikvidųjį arba nestrateginį turtą, konkrečiai nepaaiškindamas, koks buvo šis turtas, už kokią sumą jis galėjo būti parduotas, ar pirkėjai buvo suinteresuoti jį įsigyti arba ar sandoriai buvo vykdomi. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad patys ieškovai remiasi prielaida, jog šis turtas nebūtų įsigytas nedelsiant. Tuo remiantis darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog turto pardavimas iš tikrųjų galėjo būti įvykdytas per pakankamai ilgą laikotarpį, kad 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular galėtų gauti pakankamai grynųjų pinigų, kad galėtų susidoroti su masiniu indėlių atsiėmimu ir išvengti žlugimo ar galimo žlugimo.

209    Dėl ieškovų nurodytos galimybės tuo atveju, jei pirkėjas nebūtų rastas nedelsiant, perduoti nelikvidųjį ar nestrateginį turtą laikinajai įstaigai, kad paskui parduotų jį pagal Reglamento Nr. 806/2014 25 ir 26 straipsnius, pakanka konstatuoti, kad tai yra ne alternatyvios pertvarkymui priemonės, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punktą, o kitos pertvarkymo priemonės, kurių naudojimas savaime reiškia, kad subjektas žlunga arba gali žlugti.

210    Dėl ieškovų nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. gegužės 5 d. Banco Popular buvo pranešęs, jog padaryta pažanga parduodant nekilnojamąjį turtą, pakanka pasakyti, kad ieškovai neįrodė, jog šis projektas galėjo būti įgyvendintas prieš konstatuojant Banco Popular žlugimą.

211    Dėl ieškovų teiginio, kad Banco Popular gavo galutinius pasiūlymus dėl kelių jo turto vienetų, reikia pažymėti, kad jis nepagrįstas jokiais įrodymais. Nurodydami tik spaudos straipsnius, ieškovai mini Targo Bank pardavimą Crédit mutuel 2017 m. birželio 2 d. ir diskusijas dėl TotalBank pardavimo už 500 mln. EUR. Pakanka pažymėti, pirma, kad Targo Bank pardavimas neužkirto kelio Banco Popular žlugimui ir, antra, kad ieškovai neįrodė, jog TotalBank pardavimas galėjo įvykti per pagrįstą laikotarpį, kad Banco Popular galėtų rasti pakankamai lėšų įsipareigojimams įvykdyti 2017 m. birželio 7 d.

212    Dėl ieškovų nurodytos aplinkybės, kad pardavus Banco Popular, Banco Santander pardavė turtą, pakanka konstatuoti, kad ji neturi reikšmės vertinant pertvarkymo schemos teisėtumą.

213    Galiausiai reikėtų pažymėti, kad teigti, kaip tai daro BPV, jog šis turto pardavimas galėjo būti sėkmingai įvykdytas net ir tuo atveju, jei Banco Popular būtų turėjęs daugiau laiko, yra visiškai spekuliatyvu. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad šis turtas galėjo būti parduotas per pakankamai trumpą laikotarpį, kad būtų galima įnešti naujų lėšų, ieškovai nepaaiškina, kaip tokios priemonės būtų leidusios sumažinti indėlių atsiėmimą, atkurti rinkos pasitikėjimą, taigi ir nutraukti grynųjų pinigų nutekėjimą bei atkurti ilgalaikį Banco Popular gyvybingumą.

214    Ieškovai taip pat teigia, kad 2017 m. birželio 5 d. ECB konstatavo, jog Banco Popular numatė kapitalo padidinimą atlikti perleidęs nestrateginį turtą ir sudaryti turto perleidimo planą bei neteigė, kad šių sprendimų įgyvendinti neįmanoma.

215    Šiame argumente ieškovai remiasi 2017 m. birželio 5 d. ECB vertinimu dėl Banco Popular prašymo suteikti skubią paramą likvidumui padidinti, kuriame ECB apibūdino objektyvius įrodymus, susijusius su Banco Popular likvidumo pokyčiais, kaip antai reikalavimo, susijusio su likvidumo poreikių patenkinimu, likvidumo atsvaros pajėgumo (counterbalancing capacity) ir indėlių atsiėmimo pokyčiais bei banko vis dar taikomų likvidumo atkūrimo priemonių įgyvendinimu. Šiuo klausimu ECB nurodė, kad, remiantis Banco Popular pateikta informacija, buvo tikimasi, kad papildomos lėšos bus pritrauktos iki birželio vidurio, mažinant įsiskolinimus ir parduodant obligacijas bei nelikvidųjį turtą.

216    Reikia konstatuoti, kad ECB tik faktiškai aprašė Banco Popular likvidumo pokyčius ir, kaip jis patikslino, tai padarė remdamasis paties banko pateiktais duomenimis. ECB neturėjo priimti sprendimo dėl banko numatytų priemonių įgyvendinimo. Be to, nurodyta, kad šios priemonės turėjo suteikti Banco Popular naujų lėšų birželio mėnesio viduryje, t. y. po pertvarkymo.

217    Vis dėlto reikia pažymėti, kad 2017 m. birželio 6 d. ECB, vertindamas Banco Popular žlugimą arba galimą žlugimą, pažymėjo, kad nors Banco Popular parengė įvairių papildomų likvidumo užtikrinimo priemonių keliomis savaitėmis anksčiau ir pradėjo jas įgyvendinti, gaunamų ar dar laukiamų įplaukų nepakako šio banko likvidumo blogėjimui kompensuoti šio vertinimo atlikimo dieną. Jis taip pat nurodė, kad Banco Popular turėjo labai ribotas galimybes gauti lėšų iš įprastų rinkos sandorių arba nacionalinio centrinio banko operacijų ir kad jis negalėjo sukaupti pakankamai papildomų lėšų, pasinaudodamas skubios paramos ir atkūrimo finansavimo planuose numatytomis priemonėmis. ECB pažymėjo, kad Banco Popular jau ėmėsi įvairių priemonių, kad ištaisytų savo likvidumo padėtį, tačiau galiausiai šių priemonių vis dėlto nepakako, kad būtų užkirstas kelias jo grynųjų pinigų išteklių padėties blogėjimui.

218    Penkta, ieškovai tvirtina, kad galėjo būti įvykdytas Banco Popular privatus pardavimas trečiajai šaliai. Teigiama, kad šį sprendimą BPV atmetė dėl problemos, susijusios su laiku, nes trūko grynųjų pinigų, o ne dėl gyvybingumo. Nors kelios įstaigos pateikė pasiūlymus, taip parodydamos suinteresuotumą įsigyti Banco Popular, 2017 m. birželio mėn. pradžioje Sąjungos institucijos pakvietė tik du potencialius pirkėjus dalyvauti pardavimo procedūroje. Jie priduria, kad klaidinga teigti, jog 2017 m. gegužės mėn. vykdyta privataus pardavimo procedūra buvo nesėkminga, nes subjektai, suinteresuoti įsigyti Banco Popular, pasiūlymus turėjo pateikti iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos.

219    Reikia pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas klaidingu faktinių aplinkybių suvokimu.

220    Kaip nurodyta šio sprendimo 59 punkte, BPV savo atliktame Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo vertinime nustatė, kad derybos dėl privataus pardavimo procedūros iki šiol nedavė teigiamo rezultato ir kad šio pardavimo nebuvo galima numatyti per laikotarpį, per kurį Banco Popular galėjo sugrąžinti savo skolas arba suėjus terminui įvykdyti kitus įsipareigojimus.

221    Taip pat reikia konstatuoti, kad kadangi Banco Popular valdyba pripažino, jog 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, ji kartu darė prielaidą, kad privataus pardavimo vykdymas tą dieną nebebuvo galimas sprendimas.

222    Taigi, pertvarkymo schemos 26 konstatuojamojoje dalyje BPV aprašė priemones, kurių Banco Popular ėmėsi siekdamas išspręsti savo likvidumo problemas, tarp jų – 2017 m. balandžio mėn. pradėtą privataus pardavimo procedūrą. BPV pažymėjo, kad iš pradžių buvo nustatyta, jog potencialūs pirkėjai pasiūlymus turi pateikti iki 2017 m. birželio 10 d., o birželio pradžioje šis terminas buvo pratęstas iki 2017 m. birželio pabaigos. Tačiau ji nurodė, kad tą dieną, kai buvo priimta pertvarkymo schema, ši procedūra nebuvo užbaigta.

223    Pertvarkymo schemos 3.2 straipsnyje BPV nurodė, kad nėra jokių pagrįstų perspektyvų, jog kitomis privataus pobūdžio priemonėmis būtų galima užkirsti kelią Banco Popular žlugimui ir kad apie tokių priemonių nebuvimą galima spręsti, be kita ko, iš to, jog privataus pardavimo procedūra neatnešė teigiamo rezultato per laikotarpį, per kurį bankas būtų galėjęs suėjus terminui sumokėti savo skolas ar įvykdyti kitus įsipareigojimus. Pertvarkymo schemos 6.6 straipsnyje BPV taip pat pažymėjo, kad per laikotarpį iki pertvarkymo Banco Popular vykdė privataus pardavimo procedūrą ir kad per savaitę nuo 2017 m. gegužės 29 d. paaiškėjo, jog ši procedūra nebus sėkminga.

224    Taigi BPV nustatė, kad pertvarkymo schemos priėmimo dieną Banco Popular pradėta privataus pardavimo procedūra buvo pasibaigusi be rezultatų. Priešingai, nei teigia ieškovai, nė vienas potencialus šioje procedūroje dalyvavęs pirkėjas nebuvo pateikęs oficialaus pasiūlymo įsigyti Banco Popular.

225    Kadangi nuo 2017 m. balandžio mėn. banko pradėtos privataus pardavimo procedūros metu nebuvo pateiktas joks tvirtas pasiūlymas ir reikėjo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, nebuvo galima numatyti, kad ji galėtų pasibaigti prieš paskelbiant apie Banco Popular žlugimą arba galimą žlugimą. Aplinkybe, kad potencialūs pirkėjai galėjo pateikti pasiūlymą iki birželio mėn. pabaigos, negalima paneigti šios išvados. Taigi ieškovai neįrodė, kad privataus pardavimo procedūra yra galimas alternatyvus pertvarkymui sprendimas.

226    Šešta, ieškovai teigia, kad jei nė viena iš minėtų alternatyvių priemonių nebūtų buvusi tinkama, valstybei suteikus pagalbą arba BPF skyrus finansavimą būtų pavykę išvengti Banco Popular žlugimo. Jie mano, kad niekas netrukdė Ispanijos valstybei laikinai investuoti į Banco Popular kapitalą.

227    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad, pirma, pagal Reglamento Nr. 806/2014 76 straipsnio 1 dalies b punktą pertvarkymo schemoje taikydama pertvarkymo priemones BPV gali pasinaudoti BPF tik tiek, kiek tai reikalinga norint veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones, siekiant, be kita ko, suteikti paskolas įstaigai, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra. Iš to aiškiai matyti, kad ši galimybė gali būti numatoma tik vykdant pertvarkymą ir jokiu būdu nėra jam alternatyvi priemonė.

228    Kita vertus, iš šio sprendimo 183 punkto matyti, kad tik kompetentingos nacionalinės institucijos gali nuspręsti, ar suteikti pagalbą, ar ne, ir kad nei BPV, nei Komisija negali reikalauti, kad valstybė narė suteiktų pagalbą tam tikram subjektui.

229    Be to, kaip pažymi Komisija, toks sprendimas prieštarautų pertvarkymo, kuriuo siekiama sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas, tikslams. Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies c punktą vienas iš pertvarkymo tikslų – apsaugoti valstybės išteklius, kuo labiau sumažinant išimtinės valstybės finansinės paramos naudojimą.

230    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad ieškovai neįrodė, jog esama perspektyvių alternatyvių sprendimų, į kuriuos BPV turėjo atsižvelgti.

231    Taigi BPV ir Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydamos, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta, todėl ieškinio pagrindo antroji dalis turi būti atmesta.

c)      Dėl ieškinio pagrindo trečiosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu

232    Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punktą, nes viešasis interesas negali pažeisti pagrindinių Sąjungos teisės principų ir BPV turėjo palyginti skirtingus interesus. BPV turėjo konstatuoti, kad proporcingumo principo pažeidimo arba diskriminacinio ir savavališko įsikišimo negalima pateisinti viešuoju interesu.

233    Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad „šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu“.

234    Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje išvardyti pertvarkymo tikslai: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę, apsaugoti indėlininkus ir investuotojus, apsaugoti klientų lėšas bei turtą.

235    Tam, kad būtų laikomasi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos sąlygos, reikia patikrinti, ar šio reglamento 14 straipsnyje nurodyti tikslai, be kita ko, tikslas užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir finansinio stabilumo užtikrinimą, bus geriau pasiekti vykdant pertvarkymo priemonę, o ne likvidavus subjektą.

236    Nagrinėjamu atveju pertvarkymo schemos 4 straipsnyje BPV, derindama Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus pertvarkymo tikslus su nagrinėjamo atvejo pobūdžiu ir aplinkybėmis, padarė išvadą, kad pertvarkymas taikant verslo pardavimo priemonę yra būtinas dėl viešojo intereso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punktą ir 5 dalį.

237    Pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV pažymėjo, jog pertvarkymas buvo būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų, t. y. išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę. Ji nurodė, kad Banco Popular likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą šie tikslai nebūtų buvę pasiekti tokiu pat mastu. Tada BPV pertvarkymo schemos 4.4 straipsnyje išnagrinėjo pertvarkymo tikslus tuo metu egzistavusiomis aplinkybėmis.

238    Be to, reikėtų priminti, kad Sprendimo 2017/1246, kuriuo patvirtinta pertvarkymo schema, 4 konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodė pritarianti pertvarkymo schemai ir visų pirma priežastims, kurias BPV nurodė siekdama pagrįsti pertvarkymo poreikį viešojo intereso labui pagal Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnį.

239    Ieškovų argumentais negalima paneigti BPV ir Komisijos išvadų, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta.

240    Pirma, ieškovai neteigia, kad pertvarkymo schema neatitinka Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytų viešojo intereso tikslų, kuriais siekiama apsaugoti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijas ir išsaugoti finansinį stabilumą. Antra, ieškovai nepateikia jokio argumento, galinčio patvirtinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, jeigu Banco Popular būtų likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą.

241    Pirma, ieškovai tvirtina, kad pertvarkymo schema prieštarauja proporcingumo principui. Chartijos 17 straipsnyje numatyti teisės į nuosavybę apribojimai, kaip ir pertvarkymo atveju, turi būti būtini ir proporcingi siekiamam tikslui. Proporcingumo reikalavimai nustatyti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje. Jie remiasi Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, pagal kurią pertvarkymo priemone turi būti vengiama vertės praradimo.

242    Ieškovai iš esmės teigia, kad pertvarkymo schema neatitinka Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto viešojo intereso kriterijaus, nes dėl jos neproporcingai pažeidžiama jų teisė į nuosavybę ir be reikalo prarandama vertė.

243    Reikia pažymėti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos laikymasis neskatina BPV išlaikyti skirtingų interesų, kuriais jie remiasi, t. y. pirma, viešojo intereso pertvarkyti banką ir, antra, privačių akcininkų interesų pusiausvyrą.

244    Reikia pažymėti, kad ieškovai remiasi klaidingu Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, kurioje nustatyta, kad „[s]iekdamos pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų, Valdyba, Taryba ir Komisija ir, kai taikoma, nacionalinės pertvarkymo institucijos stengiasi kuo labiau sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir išvengti vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant pertvarkymo tikslų“, aiškinimu.

245    Iš tikrųjų, kaip nurodyta šioje nuostatoje, Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti pertvarkymo tikslai, kai įmanoma, turi būti pasiekti taikant pertvarkymo priemonę, kuri nulemtų kuo mažesnį vertės praradimą. Tačiau, kaip aiškiai nurodyta šioje nuostatoje, jei pasirinkta pertvarkymo priemone sunaikinama vertė yra būtina šiems tikslams pasiekti, taigi ir viešajam interesui, pertvarkymas negali būti laikomas neproporcingu.

246    Be to, kaip pabrėžia Komisija, vertės praradimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, daro poveikį ne tik subjekto akcininkų ir nuosavo kapitalo priemonių turėtojų, bet ir indėlininkų, darbuotojų bei kitų kreditorių interesams.

247    Be to, reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos 4.5 straipsnyje BPV nusprendė, kad pertvarkymas taip pat padėjo apriboti vertės sumažėjimą, turint omenyje, kad Banco Popular likvidavus kreditorių nuostoliai būtų buvę didesni nei pertvarkymo atveju. Pertvarkymo schemos 4.6 straipsnyje BPV taip pat nurodė, kad su pertvarkymo priemonės priėmimu susijusius nepatogumus ir sąnaudas, visų pirma akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių patirtus nuostolius, atsveria iš to kylanti nauda, t. y. ypatingos svarbos funkcijų išsaugojimas, neigiamo poveikio ekonomikai ir finansiniam stabilumui apribojimas ir tai, kad taip išvengiama nuostolių, kurių galėtų patirti kiti kreditoriai.

248    Be to, ieškovai taip pat teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 6 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį pertvarkymo priemonės taikomos taip, kad poveikis visai grupei būtų kuo mažesnis.

249    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pertvarkymo schemos 4.7 straipsnyje BPV, vadovaudamasi Reglamento Nr. 806/2014 6 straipsnio 3 ir 5 dalimis ir atsižvelgdama į tai, kad Banco Popular turėjo patronuojamąją įmonę Portugalijoje, laikėsi nuomonės, kad verslo pardavimo priemonės taikymas neturės poveikio patronuojamajai įmonei Portugalijoje, o Banco Popular likvidavimas jai padarytų neigiamą poveikį.

250    Ieškovai taip pat teigia, kad, darant prielaidą, jog Banco Popular pertvarkymas buvo būtinas, viena ar kelios šio pagrindo antroje dalyje nurodytos alternatyvios priemonės galėjo būti panaudotos pakeičiant nuosavų lėšų priemonių nuvertėjimą ir Banco Popular pardavimą, o tokiu atveju būtų išvengta vertės investuotojams praradimo ir jų nuosavybės teisės pažeidimo.

251    Pakanka konstatuoti, kad iš antros dalies analizės matyti, jog ieškovų nurodytos alternatyvios priemonės nebuvo numatytos. Bet kuriuo atveju šie argumentai, kuriais ieškovai iš tikrųjų ginčija pertvarkymo proporcingumą alternatyvioms priemonėms, kurias jie nurodo teigdami, kad buvo pažeistos jų nuosavybės teisės, nesudaro pagrindo abejoti BPV ir Komisijos vertinimu dėl atitikties Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatytai sąlygai.

252    Antra, ieškovai tvirtina, kad pertvarkymo schema yra diskriminuojanti ir savavališka. Diskriminacijos draudimas numatytas Reglamento Nr. 806/2014 46 konstatuojamojoje dalyje bei 6 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtintas Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje bei SESV 18 straipsnyje. Jie tvirtina, kad BPV ir Ispanijos valdžios institucijų įsikišimas Banco Popular atveju buvo diskriminuojantis ir savavališkas, nes jos nusigręžė nuo banko dėl to, kad jo akcinis kapitalas priklausė privatiems asmenims ir didelę jų dalį sudarė užsienio investuotojai.

253    Pažymėtina, kad šių ieškovų teiginių negalima aiškinti taip, kad jais siekiama įrodyti Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos sąlygos pažeidimą. Tai yra visiškai spekuliatyvūs teiginiai, kurie neturi jokio ryšio su viešojo intereso kriterijaus laikymusi.

254    Bet kuriuo atveju, kalbant apie argumentus, kuriais siekiama kritikuoti Ispanijos valdžios institucijas dėl to, kad jos nesuteikė pagalbos bankui Banco Popular, nors tai padarė kitais atvejais, pakanka pažymėti, kad jie yra neveiksmingi, nes nėra skirti nei BPV, nei Komisijai. Dėl argumento, kad Komisija pritarė valstybės pagalbos teikimui Italijos bankams ir kad BPV šiais atvejais netaikė Reglamento Nr. 806/2014, reikia konstatuoti, kad, pirma, situacijos, kai valstybė narė naudojo valstybės lėšas sunkumų patiriančiai įstaigai sanuoti, yra glaudžiai susijusios su konkrečiomis aplinkybėmis ir negali būti lyginamos su nagrinėjamos bylos situacija bei, antra, kaip nurodo patys ieškovai, BPV manė, kad šių Italijos bankų pertvarkymas nebuvo pateisinamas viešuoju interesu, nes jie nevykdė ypatingos svarbos funkcijų ir jų likvidavimas neturėtų didelio neigiamo poveikio finansiniam stabilumui. Be to, kaip pažymėjo Komisija, kadangi ši byla yra pirmas subjekto pertvarkymo atvejis, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 806/2014 taikymu, diskriminacija palyginti su kitais atvejais negalima.

255    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV ir Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos manydamos, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta sąlyga buvo įvykdyta ir dėl to ieškinio pagrindo trečioji dalis turi būti atmesta.

256    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

257    Be to, pirma, ieškinio pirmojo pagrindo trečioje dalyje, ieškovai pirmą kartą dubliko 47 ir 48 punktuose pateikia argumentus, kuriais siekiama užginčyti Banco Popular pardavimo procedūrą, motyvuodami tuo, kad ji neatitinka Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio 2 dalies ir Direktyvos 2014/59 38 ir 39 straipsnių nuostatų. Antra, pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų ieškovai nurodo naują pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio pažeidimu, kuriame jie aiškiai kartoja dubliko 47 ir 48 punktuose išdėstytus argumentus.

258    Šiose pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų ieškovai nurodo, kad savo ankstesniuose paaiškinimuose jie nurodė pardavimo procedūros neteisėtumą kaip papildomą proporcingumo principo pažeidimo priežastį. Reikia konstatuoti, kad ieškinio dalyje, kurioje teigiama, kad pertvarkymo priemonė prieštarauja proporcingumo principui, ir apskritai dalyje, susijusioje su Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu, ieškovai nenurodė jokio argumento, kuriuo būtų ginčijama pardavimo procedūra. Nors ieškovai aiškiai daro nuorodą į tam tikrus dubliko punktus, šiuo klausimu pasakytina, kad jie nenurodo ieškinio punkto, kuriame šis argumentas jau būtų buvęs išdėstytas.

259    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovų nurodytas šių argumentų, kuriais siekiama užginčyti pirkimo procedūrą, ir proporcingumo principo pažeidimo ryšys taikant Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punktą nėra suprantamas. Taigi šiuos argumentus reikia nagrinėti kaip naują ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio pažeidimu.

260    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 84 straipsnį vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus atvejus, kai tie pagrindai nėra grindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

261    Tačiau šis pagrindas pirmą kartą buvo nurodytas dublike ir pakartotas pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų, o ieškovai nepagrindė, kodėl pardavimo procedūros teisėtumo neginčijo ieškinio pareiškimo stadijoje. Šis naujas pagrindas nėra grindžiamas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apie kurias ieškovai nežinojo ieškinio pareiškimo momentu, o ieškovų noras atsakyti į viename įstojimo į bylą paaiškinime pateiktus argumentus negali būti laikomas pavėluoto šio pagrindo pateikimo pateisinimu.

262    Taigi dublike išdėstytus ieškovų argumentus, susijusius su pardavimo procedūros teisėtumu, ir pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų pirmą kartą nurodytą naują pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnio pažeidimu, reikia atmesti kaip nepriimtinus.

2.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio pažeidimu

263    Ieškovai nurodo, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį. Šis ieškinio pagrindas suskirstytas į penkias dalis ir grindžiamas, pirma, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies pažeidimu, antra, šio reglamento 20 straipsnio 5 dalies a–c ir f punktų pažeidimu, trečia, Deloitte nepriklausomumo trūkumu, ketvirta, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, ir, penkta, šio reglamento 20 straipsnio 7 ir 9 dalių pažeidimu.

264    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, Valdyba užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.“

265    Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad Banco Popular vertinimas, atliktas prieš patvirtinant pertvarkymo schemą, apima dvi ataskaitas, kurios pridedamos prie pertvarkymo schemos.

266    2017 m. birželio 5 d. 1-ąjį vertinimą BPV parengė taikydama Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą; jo tikslas buvo suteikti duomenų, leidžiančių nustatyti, ar įvykdytos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos.

267    2017 m. birželio 6 d. 2-ąjį vertinimą parengė Deloitte, kaip nepriklausomas ekspertas, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį.

268    Pertvarkymo schemoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į skubą, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu siekta įvertinti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, pateikti naudos, kurią akcininkai ir kreditoriai būtų gavę, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, įvertinimą ir informaciją, kuria remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės vertybinių popierių ir pagal kurią BPV galėtų nustatyti verslo pardavimo priemonės komercines sąlygas.

269    2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad rėmėsi Direktyvos 2014/59 36 straipsnyje (atitinkančiame Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį) ir 2017 m. gegužės 23 d. EBI techninių reguliavimo standartų Nr. 2017/05 ir 2017/06 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais ir vertinimo, siekiant nustatyti nevienodą vertinimą po Direktyvoje 2014/59 numatyto pertvarkymo (toliau – EBI techniniai standartai) galutinio projekto 3 skyriuje numatytais reikalavimais.

270    Pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį EBI leidžiama parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais siekiama patikslinti kriterijus, kuriais remiantis turi būti atliekamas vertinimas per pertvarkymo procedūrą.

271    EBI techninių standartų 3 skyrius susijęs su Techninių reguliavimo standartų Nr. 2017/05 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais (toliau – techniniai reguliavimo standartai) projektu ir, be kita ko, pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 15 dalį apima Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, projektą, kuriame patikslinti metodo, naudotino vertinant įmonių ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertę, kriterijai.

272    Be to, reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos patvirtinimo dieną šie techniniai reguliavimo standartai nebuvo privalomi, nes Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, jog BPV, Taryba ir Komisija turi laikytis EBI parengtų privalomų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kai juos priėmė Komisija. Šie techniniai reguliavimo standartai buvo įtraukti į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/345, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika (OL L 67, 2018, p. 8).

273    Pertvarkymo schemos 6.3 straipsnyje BPV nurodė, kad spręsdama dėl Banco Popular nuosavų lėšų priemonių nurašymo ir konvertavimo ji rėmėsi 2-uoju vertinimu, kuris buvo papildytas ir patvirtintas FROB vykdytos pardavimo procedūros rezultatais.

274    Kadangi 2-asis vertinimas apima sudėtingus techninius ir ekonominius vertinimus, reikia pripažinti, kad BPV turėjo plačią diskreciją, kai ji nusprendė, jog 2-asis vertinimas yra tinkamas pagrindas spręsti dėl pertvarkymo veiksmų.

275    Taigi, remiantis šio sprendimo 110–115 punktuose nurodyta jurisprudencija, Bendrojo Teismo atliekama kontrolė yra ribota ir ja tik patikrinama, ar BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, jog 2-asis vertinimas atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio reikalavimus. Ieškovai turi pateikti pakankamai įrodymų, kad 2-asis vertinimas yra neįtikinamas.

a)      Dėl pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies pažeidimu

276    Ieškovai teigia, kad pažeista Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalis, nes BPV atsisakė pateikti galutines 1-ojo ir 2-ojo vertinimų versijas. 2018 m. liepos 30 d. atsakyme į 2018 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo proceso organizavimo priemonę BPV teigė, kad nepaskelbs galutinių šių vertinimų versijų. Deloitte esą pripažino, kad galutinės vertinimų versijos yra būtinos ir kad ji buvo įpareigota jas parengti. Ieškovai nurodo savo 2018 m. rugsėjo 21 d. pastabas dėl BPV atsakymo į šią proceso organizavimo priemonę ir teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 64 konstatuojamąją dalį ir 20 straipsnio 11 dalį BPV privalo pateikti galutines 1 ir 2 vertinimų redakcijas.

277    Kiek tai susiję su 1-uoju vertinimu, atsižvelgiant į šio sprendimo 266 punkte apibrėžtą jo tikslą ir į tai, kad juo siekta padėti nustatyti, ar Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą, ieškovai nepaaiškina, kodėl tokį vertinimą būtų naudinga atlikti jau priėmus pertvarkymo schemą. Be to, reikėtų pažymėti, kad 1-asis vertinimas, skirtas nustatyti, ar Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, tapo nebeaktualus po to, kai 2017 m. birželio 6 d. ECB atliko vertinimą, susijusį su Banco Popular faktinio ar numatomo žlugimo situacija.

278    Kalbant apie 2-ąjį vertinimą, 2018 m. liepos 30 d. BPV, atsakydama į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemonę pateiktus klausimus, nurodė, kad po jo nebus atliktas galutinis ex post vertinimas. Ji manė, kad dėl šio atvejo ypatumų ji turėjo prieiti prie išvados, jog galutinis ex post vertinimas nepadeda įgyvendinti jokio praktinio tikslo pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį ir nelemia to paties reglamento 20 straipsnio 12 dalyje numatyto sprendimo dėl kompensavimo.

279    Pažymėtina, kad galutinis ex post vertinimas, numatytas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje, iš esmės yra vėlesnis už pertvarkymo schemos patvirtinimą ir Komisijos sprendimo priėmimą.

280    Be to, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalį preliminarus vertinimas, kaip antai 2-asis vertinimas, yra tinkamas pagrindas patvirtinti pertvarkymo schemą. Šiuo klausimu ieškovai neginčija, kad, atsižvelgiant į skubą, laikinas vertinimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, buvo pagrįstas.

281    Pakanka priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl vertinant tokio akto teisėtumą negalima atsižvelgti į aplinkybes, atsiradusias priėmus Sąjungos aktą (žr. 2014 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Si.mobil / Komisija, T‑201/11 EU:T:2014:1096, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

282    Iš to darytina išvada, kad galutinio ex post vertinimo, kuris akivaizdžiai yra vėlesnis už pertvarkymo schemos priėmimą, atlikimas ar neatlikimas neturėtų turėti įtakos ginčijamų sprendimų galiojimui.

283    Be to, dėl ieškovų teiginio, kad BPV atsisakymas pateikti galutines 1-ojo ir 2-ojo vertinimų versijas įrodo, jog preliminarios versijos buvo netikslios ir kad Banco Popular pertvarkymas neturėjo būti vykdomas, pakanka pažymėti, kad tai yra visiška spekuliacija, kuri neturi jokio pagrindo.

284    Galiausiai, priešingai nei teigia ieškovai, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalis, pagal kurią „[v]ertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo dėl pasinaudojimo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis“, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad galutinis ex post vertinimas yra pertvarkymo sprendimo sudedamoji dalis. Šioje nuostatoje minimas vertinimas yra tas, kuriuo remdamasi BPV patvirtino pertvarkymo schemą, t. y. nagrinėjamu atveju, 2-asis vertinimas.

285    Vadinasi pirmąją dalį reikia atmesti.

b)      Dėl antrosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a–c ir f punktų pažeidimu

286    Ieškovai teigia, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalis, nes 2-ajame vertinime nepriklausomas ekspertas neatliko šios nuostatos a–c ir f punktuose numatytų tikslų analizės. Pertvarkymo schemos priėmimas neatsižvelgiant į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies gaires prieštarauja teisinio tikrumo principui. Jie teigia, kad nepriklausomas ekspertas, o ne BPV turi įvertinti, ar tenkinamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą dėl tinkamiausio pertvarkymo veiksmo ir jo masto. Tai buvę numatyta 2016 m. pertvarkymo plane, kaip ir tai, kad 1-ąjį ir 2-ąjį vertinimus turi atlikti nepriklausomas ekspertas.

287    Ieškovų teigimu, pertvarkymo schemos 42 ir 43 konstatuojamosiose dalyse BPV nenurodo, kad Deloitte 2-ajame vertinime pasiekė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a–c ir f punktuose nustatytus tikslus. Deloitte esą patvirtino, kad neatliko šiose nuostatose numatytos analizės. Šiose nuostatose numatyta analizė nebuvo atlikta ir 1-ajame vertinime. BPV esą nustatė minimalią Banco Popular pardavimo kainą, nesiremdama vertinimu. 1-ajame vertinime tik buvo padaryta išvada, kad Banco Popular yra mokus, neišanalizavus jo likvidumo. BPV esą rėmėsi ECB atlikta Banco Popular faktinio ar numatomo žlugimo analize. Vis dėlto Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies analizė negali būti deleguota trečiajai šaliai, kaip antai ECB.

288    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, iš Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos aiškiai matyti, kad būtent vykdomosios sudėties BPV, o ne nepriklausomas vertintojas turi įvertinti, ar įvykdytos šioje nuostatoje nustatytos sąlygos.

289    Be to, tai, kad 2016 m. pertvarkymo plane buvo nurodyta, jog 1-ąjį ir 2-ąjį vertinimus turi atlikti nepriklausomas ekspertas, neturi reikšmės, nes nagrinėjamu atveju šis planas nebuvo taikomas.

290    Ieškovai teigia, kad nepriklausomas ekspertas, atlikdamas 2-ąjį vertinimą, neatliko Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a–c ir f punktuose numatytų tikslų analizės.

291    Pirma, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punkte numatyta, kad vertinimo tikslas yra „pateikti duomenų, leidžiančių nustatyti, ar pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos arba nuosavo kapitalo priemonių nurašymui ar konvertavimui taikomos sąlygos buvo įvykdytos“.

292    Reikia priminti, kad 2017 m. birželio 5 d. BPV priėmė 1-ąjį vertinimą, kuriuo siekta tikslo nustatyti, ar pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą Banco Popular atitinka pertvarkymo arba jo nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo sąlygas. Kalbant konkrečiai, BPV nurodė, kad 1-ojo vertinimo tikslas buvo padėti nustatyti, ar Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą.

293    Todėl 1-ajame vertinime BPV atliko Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punkte numatyto tikslo analizę. Ieškovai klaidingai teigia, kad šią analizę turėjo atlikti nepriklausomas ekspertas, nes pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 3 dalį BPV įgaliojama atlikti 1-ąjį vertinimą. Be to, kadangi BPV atliko šią analizę, Deloitte savo ataskaitoje galėjo nurodyti, kad neįtrauks jos į 2-ąjį vertinimą.

294    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad 1-asis vertinimas, kuriuo siekta nustatyti, ar Banco Popular žlunga arba gali žlugti, tapo nebeaktualus po to, kai 2017 m. birželio 6 d. vertinimą atliko ECB. Iš tikrųjų 1-ajame vertinime BPV nurodė, kad jos vertinimo referencinę dieną, t. y. 2017 m. kovo 31 d., Banco Popular buvo mokus. Tačiau ECB rėmėsi didelio masto Banco Popular indėlių atsiėmimu nuo 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. ir šio banko nepajėgumu gauti naujų lėšų, kad padarytų išvadą, jog 2017 m. birželio 6 d. Banco Popular buvo arti žlugimo ar galimo žlugimo. Taigi argumentai, kuriais ginčijamas 1-asis vertinimas, yra netinkami.

295    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad ECB, pasikonsultavęs su BPV, atlieka pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos, t. y. kad subjektas žlunga arba gali žlugti, vertinimą.

296    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ECB suteikiamas prioritetinis vaidmuo, net jeigu jis nėra išimtinis, nes paprastai ECB turi atlikti subjekto žlugimo arba galimo žlugimo vertinimą. Nors BPV gali atlikti šį vertinimą, tai ji gali daryti tik prieš tai informavusi ECB apie savo ketinimus ir tik tada, kai ECB per tris kalendorines dienas nuo tos informacijos gavimo dienos neatlieka tokio vertinimo. ECB yra pripažinta prioritetinė kompetencija atlikti tokį vertinimą, kuris grindžiamas jo, kaip priežiūros institucijos, turimomis eksperto žiniomis, nes dėl šio statuso galėdamas susipažinti su visa rizikos ribojimu pagrįsta informacija apie atitinkamą subjektą jis gali geriausiai nustatyti, ar pagal šio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje pateiktą žlugimo ar galimo žlugimo apibrėžimą, kuriame nurodomi su rizikos ribojimu susiję elementai, kaip antai leidimo išdavimo sąlygos, turimo turto suma, palyginti su įsipareigojimais ir esamomis arba būsimomis skolomis, įvykdyta su tokiais įsipareigojimais susijusi sąlyga (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 62 punktas).

297    Taigi ieškovai klaidingai teigia, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punkte numatyto tikslo analizė turėjo būti įtraukta į 2-ąjį vertinimą ir ECB negalėjo jos atlikti.

298    Be to, reikia pažymėti, kad ieškinyje ir dublike ieškovai Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą tikslą mini kaip atitinkantį 20 straipsnio 5 dalies a ir c punktuose numatytus tikslus, tačiau nepateikia konkrečių argumentų dėl c punkte nurodyto tikslo.

299    Antra, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punktą vertinimo tikslas yra, „kai taikoma verslo pardavimo priemonė, pagrįsti informacija sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių ir padėti Valdybai suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis 24 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais“.

300    Priešingai nei teigia ieškovai, pertvarkymo schemos 42 konstatuojamosios dalies c punkte aiškiai nurodyta, kad preliminarus vertinimas buvo atliktas siekiant surinkti duomenis, reikalingus sprendimui dėl perleidžiamų akcijų ar nuosavybės priemonių priimti, ir suteikti BPV galimybę nustatyti, kokios yra verslo pardavimo priemonės taikymo komercinės sąlygos.

301    Be to, Deloitte patikslina, kad jos ataskaita buvo parengta siekiant atlikti nepriklausomą vertinimą pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 4 dalies b, f ir g punktuose numatytus tikslus, o šios Direktyvos 2014/59 nuostatos atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b, f ir g punktų nuostatas.

302    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį tuo atveju, kai dėl skubos neįmanoma įvykdyti 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų, atliekamas preliminarus vertinimas. Šioje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad preliminarus vertinimas atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir, kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis, 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus. Be to, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad visų 1 ir 4–9 dalyse nustatytų reikalavimų neatitinkantis vertinimas laikomas preliminariu.

303    Tuo remiantis darytina išvada, kad tokioje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, kai vertinimas turi būti atliekamas skubiai, tai yra preliminarus vertinimas, kuriuo nesiekiama visų Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalyje numatytų tikslų.

304    Vadinasi antrąją dalį reikia atmesti.

c)      Dėl trečiosios dalies, grindžiamos Deloitte nepriklausomumo nebuvimu

305    Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį ir 44 straipsnį, siejamą su Deleguotojo reglamento 2016/1075 38–41 straipsniais, nes Deloitte nėra nepriklausoma.

306    Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį vertinimą turi atlikti nuo jokios viešosios valdžios institucijos, įskaitant BPV, nacionalinę pertvarkymo instituciją ir atitinkamą subjektą, nepriklausomas asmuo.

307    Reikalavimai, susiję su vertintojų nepriklausomumu, nurodyti Deleguotojo reglamento 2016/1075 37–41 straipsniuose. Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnyje numatytos trys kumuliacinės sąlygos, kurias įvykdęs vertintojas laikomas nepriklausomu nuo jokios atitinkamos viešosios valdžios institucijos ir atitinkamo subjekto. Pirma, vertintojas turi reikalingą kvalifikaciją, patirties, gebėjimų, žinių ir išteklių ir gali veiksmingai atlikti vertinimą be nepagrįstos priklausomybės nuo jokios atitinkamos viešosios institucijos ar atitinkamo subjekto. Antra, vertintojas teisiškai yra atskirtas nuo atitinkamų viešųjų institucijų ir atitinkamo subjekto. Trečia, vertintojas neturi reikšmingų bendrų ar besikertančių interesų, kaip tai suprantama pagal to paties deleguotojo reglamento 41 straipsnį.

308    Reikia pažymėti, kad ieškovai neteigia, jog Deloitte neturėjo kvalifikacijos, patirties, kompetencijos, žinių ir išteklių, būtinų veiksmingam vertinimui atlikti, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnyje numatytą pirmąją sąlygą. Jie taip pat neteigia, kad Deloitte nebuvo teisiškai atskirta nuo atitinkamų valdžios institucijų, t. y. BPV ir FROB, ir nuo Banco Popular, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnyje numatytoje antroje sąlygoje.

309    Pirma, ieškovai teigia, kad BPV, pažeisdama Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 3 dalies a punktą, darė netinkamą įtaką Deloitte, nurodydama jai nepateikti nuomonės dėl Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a–c ir f punktų ir taip nukrypti nuo savo, kaip nepriklausomo eksperto, pareigų. Vykdydama BPV nurodymus, Deloitte esą rėmėsi principu, kad bus taikoma veiklos pardavimo priemonė, o ne pateikė duomenis, kuriais remiantis buvo galima priimti sprendimą dėl pertvarkymo priemonės. BPV tariamai nurodė Deloitte nerengti galutinio vertinimo. Nors pertvarkymo institucija gali konsultuotis su ekspertu, ji negali duoti jam nurodymų.

310    Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad, kiek tai susiję su vertinimo atlikimu, nepriklausomas vertintojas nesiekia gauti ir nepaiso atitinkamos viešosios institucijos ar atitinkamo subjekto nurodymų ar rekomendacijų.

311    Taip pat reikia pažymėti, kad Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 4 dalies a punkte numatyta, jog „[š]io straipsnio 3 dalimi netrukdoma <…> teikti nurodymus, rekomendacijas, patalpas, techninę įrangą ar kitos formos paramą, kai, skiriančiosios institucijos ar kitos atitinkamoje valstybėje narėje šią užduotį atlikti įgaliotos institucijos vertinimu, tai reikalinga vertinimo tikslams įgyvendinti“.

312    Patikslinimai šiuo klausimu pateikti Deleguotojo reglamento 2016/1075 35 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta:

„be to, reikėtų užtikrinti, kad nepriklausomas vertintojas galėtų veiksmingai atlikti vertinimą netinkamai nesikliaudamas jokia suinteresuota viešąja institucija, įskaitant pertvarkymo instituciją, ar įstaiga ar subjektu, nurodytu Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte. Tačiau, jei siekiant padėti atlikti įvertinimą teikiami nurodymai ar rekomendacijos, pavyzdžiui dėl metodikos, nustatomos remiantis Sąjungos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas vertinimas rengiantis atlikti pertvarkymą, tai neturėtų būti laikoma netinkamu kliovimusi, jei tokie nurodymai ar rekomendacijos laikomi būtinais siekiant padėti atlikti įvertinimą. <…>“.

313    Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovai, Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio negalima aiškinti kaip draudžiančio pertvarkymo institucijai pateikti kokios nors formos nurodymus nepriklausomam vertintojui.

314    Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalyje apibrėžti vertinimo tikslai atsižvelgiant į taikomą pertvarkymo priemonę. Kalbant konkrečiai, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punkte apibrėžti vertinimo tikslai tuo atveju, kai taikoma verslo pardavimo priemonė; šie tikslai skiriasi nuo to paties reglamento 20 straipsnio 5 dalies d ir e punktuose nurodytų tikslų, susijusių su atvejais, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba turto atskyrimo priemonė.

315    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b punktas, kuriame numatyta, kad, jeigu tenkinamos pertvarkymo procedūros taikymo sąlygos, vertinimo tikslas yra pagrįsti informacija sprendimą dėl atitinkamų pertvarkymo veiksmų, kurių reikia imtis subjekto atžvilgiu, turi būti aiškinamas taip, kad BPV, remdamasi vertinimu, turi galėti nustatyti techninius ir ekonominius elementus, leidžiančius įgyvendinti jos pasirinktą pertvarkymo priemonę.

316    Iš šios nuostatos nematyti, kad vertintojas pats turi nustatyti tinkamiausią pertvarkymo priemonę. Sprendimą dėl taikytinos pertvarkymo priemonės pasirinkimo priima pertvarkymo institucija, o ne nepriklausomas vertintojas.

317    Reikalavimas, kad nepriklausomas vertintojas atliktų vertinimą tam, kad būtų taikoma konkreti priemonė, kai tai būtina vertinimo tikslams pasiekti, negali būti laikomas pernelyg didele jo priklausomybe nuo pertvarkymo institucijos. Vadinasi aplinkybė, kad BPV nusprendė, jog verslo pardavimo priemonė geriausiai atitinka pertvarkymo tikslus, ir pavedė Deloitte atlikti šios priemonės tikslus atitinkantį vertinimą, turi būti laikoma nurodymu, atitinkančiu Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 4 dalies a punktą ir nekenkiančiu Deloitte nepriklausomumui.

318    Vertinant argumentą, kad BPV įpareigojo Deloitte nepateikti nuomonės dėl Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a–c ir f punktų, reikėtų vadovautis šio ieškinio pagrindo antrosios dalies analize.

319    Dėl argumento, kad BPV nurodė Deloitte neparengti galutinio vertinimo, pakanka priminti, kad remiantis šiuo faktu, įvykusiu po pertvarkymo schemos priėmimo, bet kuriuo atveju negalima sukelti abejonių dėl jos teisėtumo.

320    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovai neįrodė, jog BPV davė nurodymus Deloitte, pažeisdama Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 3 dalies a punktą.

321    Antra, ieškovai teigia, kad dėl šios BPV įtakos Deloitte vertintojas turėjo reikšmingų bendrų arba besikertančių interesų su viešąja institucija, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 1 dalį, ir taip pažeidė to paties Deleguotojo reglamento 38 straipsnį. Ieškovai taip pat teigia, kad Deloitte pažeidė Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 3 dalies b punktą, nes po pertvarkymo vadovavo Banco Popular įtraukimui į Banco Santander.

322    Visų pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 310–320 punktų, šis argumentas turėtų būti atmestas tiek, kiek juo remiantis galima daryti išvadą apie reikšmingų bendrų ar besikertančių interesų buvimą, remiantis tuo, kad BPV esą darė netinkamą įtaką Deloitte, taip pažeisdama Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 3 dalies a punktą.

323    Be to, kiek tai susiję su Deleguotojo reglamento 2016/1075 38 straipsnyje nustatytos trečiosios sąlygos pažeidimu, šio deleguotojo reglamento 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepriklausomas vertintojas neturi faktinių ar galimų reikšmingų interesų, bendrų ar besikertančių su bet kokios atitinkamos viešosios institucijos ar atitinkamo subjekto interesais.

324    Pagal Deleguotojo reglamento 2016/1075 41 straipsnio 2 dalį, taikant 1 dalį laikoma, kad faktiniai arba galimi interesai yra reikšmingi, kai, skiriančiosios institucijos ar kitos atitinkamoje valstybėje narėje šią užduotį atlikti įgaliotos institucijos vertinimu, jie gali turėti poveikį arba pagrįstai gali būti laikomi turinčiais poveikį nepriklausomo vertintojo nuomonei atliekant vertinimą. Šio straipsnio 3 dalyje patikslinta, kad svarbūs yra interesai, bendri ar besikertantys su subjekto narių ar jo kreditorių interesais.

325    Pakanka pažymėti, kad ieškovai nenurodo, kokie nagrinėjamu atveju yra šie faktiniai ar galimi bendri ar besikertantys Deloitte ir BPV arba Deloitte ir Banco Popular interesai.

326    Galiausiai Deleguotojo reglamento 2016/1075 39 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad, kiek tai susiję su vertinimo atlikimu, nepriklausomas vertintojas nesiekia gauti ir nepriima jokių finansinių ar kitokių lengvatų iš atitinkamos viešosios institucijos ar atitinkamo subjekto.

327    Reikia konstatuoti, kaip tai padarė Komisija ir BPV, kad galimi komerciniai savitarpio įsipareigojimai, kuriuos Deloitte ir Banco Santander prisiėmė po pertvarkymo, nėra reikšmingi ir negalėjo lemti Deloitte interesų konflikto tuo metu, kai buvo atliktas 2-asis vertinimas.

328    Iš to matyti, kad nė vienas ieškovų argumentas neįrodo Deloitte nepriklausomumo stokos.

329    Vadinasi trečiąją dalį reikia atmesti.

d)      Dėl ketvirtosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl to, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“

330    Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią ji turi užtikrinti, kad būtų atliktas nešališkas, atsargus ir tikroviškas subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Pagal šią nuostatą BPV nesuteikiama didelė diskrecija ir jai tenka pareiga įrodyti, kad vertinimai atitinka taikytinas nuostatas. Šią dalį iš esmės sudaro trys prieštaravimai.

1)      Dėl pirmojo prieštaravimo, kad 2-asis vertinimas buvo pagrįstas klaidingais kriterijais

331    Ieškovai teigia, kad 2-asis vertinimas yra susijęs tik su Direktyva 2014/59 ir Įstatymu Nr. 11/2015, todėl neatitinka Reglamento Nr. 806/2014. Deloitte pripažino, kad 2-asis vertinimas nebuvo grindžiamas veiklos tęstinumo prielaida ir kad vertinimą ji atliko iš likvidavimo perspektyvos. Taigi Deloitte neatsižvelgė į turto vertę, į kurią pirkėjas būtų atsižvelgęs, jeigu būtų ketinęs tęsti Banco Popular veiklą, kaip tai iš tikrųjų buvo padaryta. Būtų klaidinga jų nuostolius prilyginti nuostoliams, kuriuos jie būtų patyrę iškeliant įprastinę bankroto bylą. Deloitte turėjo apskaičiuoti veiklos tęstinumo vertę. Remdamasi likvidavimo verte, Deloitte nepakankamai įvertino Banco Popular turtą.

332    Reikia pažymėti, kad 2-ajame vertinime cituojamoje Direktyvoje 2014/59 yra nuostatų, lygiaverčių Reglamento Nr. 806/2014 nuostatoms.

333    Reikia konstatuoti, kad šie argumentai grindžiami klaidingu 2-ajame vertinime taikytos metodikos supratimu. Iš tikrųjų 2-ąjį vertinimą sudaro dvi dalys: pirmojoje pateikiamas preliminarus Banco Popular vertinimas, o antrojoje – likvidavimo scenarijaus modeliavimas. Pirmąja dalimi siekiama nustatyti Banco Popular ekonominę vertę taikant verslo pardavimo priemonę. Antroji dalis skirta nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų sudarytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular būtų buvęs likviduotas iškeliant įprastinę bankroto bylą pagal Ispanijos teisės aktus.

334    BPV pertvarkymo schemą priėmė atsižvelgusi į 2-ojo vertinimo pirmą dalį, kurioje pateiktas tikras Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertinimas. Vis dėlto, kadangi Deloitte patikslino, kad neturi nei visos reikalingos informacijos, nei pakankamai laiko, kad šiame etape būtų galima atlikti daugiau nei tik orientacinį vertinimą, 2-ojo vertinimo antra dalis atitinka pirmąjį modeliavimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 9 dalį. 3-iasis vertinimas, t. y. galutinis vertinimas, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį, buvo atliktas po pertvarkymo.

335    Likvidacinė vertė, kurią ieškovai ginčija ir kurią naudojo Deloitte, atitinka 2-ojo vertinimo antrą dalį.

336    Nors savo argumentu ieškovai ginčija 2-ojo vertinimo antrą dalį, pakanka konstatuoti, kad jis yra netinkamas. Iš tikrųjų skirtumas tarp Banco Popular akcininkams vykdant pertvarkymą taikytos tvarkos ir tvarkos, kuri jiems būtų taikyta įprastinės bankroto bylos atveju, yra nustatytas 3-ajame vertinime, o galutinis akcininkų patirtų nuostolių įvertinimas pateiktas 2020 m. kovo 17 d. BPV sprendime, priimtame remiantis 3-uoju vertinimu.

337    Jei ieškovai savo argumentais ginčija tai, kad Deloitte, vertindama Banco Popular turtą, 2-ojo vertinimo pirmoje dalyje rėmėsi likvidacine verte, pakanka pažymėti, kad Deloitte šioje pirmoje dalyje atsižvelgė į Banco Popular perleidimo vertę, o ne į likvidacinę vertę.

338    Dėl taikyto metodo 2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad ekonominės vertės nustatymo scenarijus buvo banko pardavimas taikant verslo pardavimo priemonę. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies f punktą vertinimo tikslas yra pagrįsti informacija sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių ir padėti BPV suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis to paties reglamento 24 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais.

339    Deloitte paaiškino, kad „[jos] ekonominiu vertinimu buvo siekta nustatyti vertę, kurią potencialus įgijėjas gali pasiūlyti visam bankui po atviros, teisingos ir konkurencingos viešojo pirkimo procedūros („perleidimo vertė“ pagal techninių reguliavimo standartų 11 straipsnį <…>)“.

340    Iš techninių reguliavimo standartų 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad tinkamiausios vertinimo bazės pasirinkimas (laikymo vertė arba perleidimo vertė) turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečius pertvarkymo institucijos numatytus pertvarkymo veiksmus.

341    Dėl vertinimo bazės pasirinkimo techninių reguliavimo standartų 11 straipsnio 4 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 11 straipsnio 4 dalyje, numatyta:

„Kai vykdant 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus pertvarkymo veiksmus reikia, kad subjektas, kuris tebėra veikianti įstaiga, išlaikytų turtą ir įsipareigojimus, vertintojas naudoja laikymo vertę kaip tinkamą vertinimo pagrindą. Laikymo vertė, jei ji laikoma teisinga, atsargia ir tikroviška, gali būti rinkos sąlygų normalizavimosi požymis.

Laikymo vertė nenaudojama kaip vertinimo pagrindas, kai pagal Direktyvos 2014/59/ES 42 straipsnį turtas perduodamas turto valdymo įmonei arba pagal tos direktyvos 40 straipsnį – laikinai įstaigai arba kai pagal Direktyvos 2014/59/ES 38 straipsnį taikoma verslo pardavimo priemonė.“

342    Pagal techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 4 dalį, pakartotą Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 4 dalyje, „kai dėl subjekto situacijos neįmanoma išlaikyti turto arba tęsti veiklos arba kai pertvarkymo institucija laiko, kad norint pasiekti pertvarkymo tikslų, turtą būtina parduoti, tikėtini pinigų srautai parodomi atsižvelgiant į perleidimo vertes, numatomas per tam tikrą perleidimo laikotarpį“.

343    Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant perleidimo vertę verslo pardavimo priemonės tikslais, yra apibrėžti techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5–7 dalyse, pakartotose Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 5–7 dalyse.

344    Iš to matyti, kad ieškovai negali teigti, jog perleidimo vertė nebuvo tinkama Banco Popular vertinimo metodika atliekant 2-ąjį vertinimą.

345    Taigi pirmąjį prieštaravimą reikia atmesti.

2)      Dėl antrojo prieštaravimo, kad 1-asis ir 2-asis vertinimai yra labai spekuliatyvūs

346    Pirma, ieškovai teigia, kad BPV nurodė, jog 1-ajame vertinime nebuvo suteiktos jokios ataskaitoje pateiktų rezultatų tikslumo garantijos ir kad Deloitte, atlikdama 2-ąjį vertinimą, išreiškė daug abejonių dėl jo patikimumo ir patikrintos informacijos pakankamumo.

347    Reikia priminti, kad dėl tos pačios priežasties, kuri nurodyta šio sprendimo 294 punkte, argumentai, kuriais siekiama užginčyti 1-ąjį vertinimą, yra netinkami.

348    Prie BPV pateikto pranešimo apie 2-ąjį vertinimą pridėtame rašte Deloitte nurodė, kad, atsižvelgiant į sunkią Banco Popular likvidumo padėtį, jos buvo paprašyta vertinimą atlikti per itin trumpą laiką. Nustatytas terminas pagrindiniam darbui atlikti – dvylika dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai jai buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, nors tokio projekto įgyvendinimas paprastai turėtų trukti šešias savaites. Deloitte pažymėjo, kad turimoje informacijoje buvo tam tikrų trūkumų ir neatitikimų. Deloitte nurodė, kad vertinimas turi būti laikomas labai neaiškiu ir preliminariu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnį, ir kad vadovaujantis Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalimi, kuri atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, į vertinimą buvo įtrauktas papildomų nuostolių rezervas.

349    Kaip nurodo ieškovai, 2-ojo vertinimo priedo dalyje „Darbo apimtis, pagrindas ir apribojimai“ (Scope, basis of work and restrictions), kurioje primenamos sąlygos, kuriomis Deloitte turėjo atlikti 2-ąjį vertinimą, Deloitte taip pat mini apribojimus, susijusius su skirtu laiku ir turėta informacija.

350    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalyje aiškiai numatytas atvejis, kai, atsižvelgiant į situacijos skubą, neįmanoma laikytis šio straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. be kita ko, atvejis, kai vertinimo neįmanoma papildyti tam tikra apskaitos dokumentuose ir registruose esančia informacija. Be to, šioje nuostatoje pripažįstama, kad esama bet kokiam preliminariam vertinimui būdingo netikrumo, o jos antroje pastraipoje numatyta, kad į vertinimą įtraukiamas papildomų nuostolių rezervas.

351    Taigi, remdamasi šia nuostata, Deloitte tik nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog buvo mažai laiko vertinimui atlikti, ji turėjo remtis neišsamia informacija, ir pažymėjo, kad jos atliktas vertinimas turi būti laikomas preliminariu vertinimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 9 dalį.

352    Be to, iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 13 dalies matyti, kad, atsižvelgiant į situacijos skubą, priimdama pertvarkymo schemą BPV galėjo remtis pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį atliktu 2-uoju vertinimu.

353    Be to, su 2-uoju vertinimu susiję neaiškumai yra pabrėžti techniniuose reguliavimo standartuose, iš kurių matyti, kad vertindamas ir diskontuodamas pinigų srautus, kurių subjektas gali tikėtis iš esamo turto ir įsipareigojimų, vertintojas turi remtis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis ir atsižvelgti į įvairius veiksnius bei aplinkybes.

354    Konkrečiai dėl perleidimo vertės nustatymo techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 5 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 5 dalyje, numatyta:

„Perleidimo vertę nustato vertintojas, remdamasis pinigų srautais, atėmus perleidimo išlaidas ir tikėtiną bet kokių suteiktų garantijų vertę, kurių subjektas gali pagrįstai tikėtis tuo metu esamomis rinkos sąlygomis tvarkingai pardavęs arba perleidęs turtą arba įsipareigojimus. Kai tinka, atsižvelgdamas į veiksmus, kurių bus imtasi pagal pertvarkymo schemą, vertintojas gali nustatyti perleidimo vertę, to pardavimo arba perleidimo stebimai rinkos kainai taikydamas sumažinimą, susijusį su galima pagreitinto pardavimo nuolaida. Siekdamas nustatyti turto, kurio rinka nėra likvidi, perleidimo vertę, vertintojas atsižvelgia į stebimas kainas rinkose, kuriose prekiaujama panašiu turtu, arba skaičiavimus modeliuoja naudodamas stebimus rinkos parametrus, kai reikia, atsižvelgdamas į nuolaidas dėl nelikvidumo.“

355    Techninių reguliavimo standartų 12 straipsnio 6 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 12 straipsnio 6 dalyje, nurodomi įvairūs veiksniai, į kuriuos vertintojas atsižvelgia ir kurie gali daryti įtaką perleidimo vertei bei perleidimo terminams.

356    Tai rodo, kad 2-asis vertinimas yra grindžiamas prielaidomis ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Taigi siekdama pagal techninius reguliavimo standartus nustatyti Banco Popular pardavimo vertę pertvarkymo dieną, 2-ajame vertinime Deloitte rėmėsi įverčiais ir perspektyviniais vertinimais, o gautą rezultatą pateikė verčių intervalo forma.

357    Taigi reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į skiriamo laiko ir turimos informacijos ribotumą, bet kokiam preliminariam vertinimui, atliekamam pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, būdingi tam tikri neaiškumai ir apytiksliai vertinimai ir kad Deloitte suformuluoti atsargūs vertinimai negali reikšti, kad 2‑asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

358    Antra, ieškovai teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1, 4 ir 12 dalis reikalaujama, kad vertinimas apimtų visą atitinkamo subjekto turtą ir įsipareigojimus. Deloitte nurodė, kad sutelkė dėmesį į tam tikras turto klases, kurių vertinimas buvo labai neaiškus.

359    Ieškovai remiasi Deloitte teiginiu 2-ojo vertinimo ataskaitos lydraštyje, kad, atsižvelgiant į trumpą 2-ajam vertinimui atlikti skirtą laiką, ji turėjo griežtai suteikti pirmenybę turimos informacijos nagrinėjimui ir sutelkti dėmesį tik į pagrindinį turtą ir įsipareigojimus, kurių vertinimas buvo labai neaiškus.

360    Pakanka pažymėti, kad šis požiūris atitinka techninių reguliavimo standartų 8 straipsnio nuostatas, pagal kurias:

„vertintojas skiria ypatingą dėmesį toms sritims, kuriose esama daug vertinimo neapibrėžtumo ir kurios turi didelės įtakos bendram vertinimui. Šių sričių vertinimo rezultatus vertintojas pateikia geriausių taškinių įverčių ir, kai tinka, verčių intervalų forma <…>“.

361    Trečia, ieškovai teigia, kad 2-ajame vertinime pateiktas turto klasių įvertinimas neatitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytų minimalių reikalavimų. Jie ginčija 2-ajame vertinime Deloitte pateiktą įvairių klasių turto įvertinimą.

362    Dėl kelių turto klasių ieškovai tvirtina, kad Deloitte neturėjo pakankamai informacijos ir kad jos atlikto vertinimo rezultatai skiriasi nuo 1-ojo vertinimo.

363    Šiuo klausimu, pirma, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš esmės neaiškumai yra būdingi bet kokiam laikinajam vertinimui ir kad atsižvelgiant į Deloitte skirtą labai trumpą laiką, ji negalėjo turėti tam tikros informacijos. Šie neaiškumai, be kita ko, pasireiškia tuo, kad Deloitte, remdamasi techniniais reguliavimo standartais, 2-ajame vertinime nurodė, jog jo rezultatai pateikiami kaip verčių intervalai, apimant geriausią ir blogiausią scenarijų ir geriausią galimą įvertinimą.

364    Antra, tai, kad šio turto įvertinimas 2-ajame vertinime skiriasi nuo pateiktojo 1‑ajame vertinime, neturi reikšmės, nes šių dviejų vertinimų tikslai skyrėsi ir jie buvo grindžiami skirtingais skaičiavimo metodais. 2-uoju vertinimu buvo siekiama nustatyti turto pardavimo vertę potencialiam pirkėjui, todėl reikėjo atlikti jo balansinės vertės koregavimus. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2-ajame vertinime Deloitte pakoregavo kiekvienos turto klasės vertę pagal 2017 m. kovo 31 d. Banco Popular konsoliduotąjį balansą.

365    Taigi ieškovų atliktas 2-ajame vertinime nurodytos koregavimų vertės, susijusios su paskolomis ir skoliniais įsipareigojimais, nekilnojamuoju turtu ir mokesčių turtu, palyginimas su 1-ajame vertinime nurodyta šių rūšių turto verte nėra svarbus.

366    Reikia išnagrinėti kitus ieškovų argumentus, susijusius su kiekviena turto rūšimi.

367    Dėl paskolų ir skolinių reikalavimų vertės ieškovai tvirtina, kad Deloitte negalėjo atlikti diskontuoto pinigų srauto analizės (Discounting Cash Flows), todėl atliko labai spekuliatyvius vertinimus, dėl ko baziniame scenarijuje šis turtas buvo nuvertintas atliekant 3,5 mlrd. EUR vertės koregavimą, o 1-ajame vertinime koregavimo intervalas siekė 501–774 mln. EUR.

368    2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad metodas, pagal kurį ji apskaičiavo paskolų ir skolinių reikalavimų ekonominę vertę, buvo tikėtino kredito nuostolio vertinimo metodas. Taigi taikydama geriausią scenarijų jis nustatė koregavimo intervalą nuo 2,7 mlrd. EUR pagal geriausią scenarijų iki 6,9 mlrd. EUR pagal blogiausią scenarijų ir pateikė geriausią įvertį, lygų 3,5 mlrd. EUR.

369    Pažymėtina, kad šis metodas atitinka techninius reguliavimo standartus.

370    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad paskolos ir skoliniai reikalavimai yra vienas iš elementų, dėl kurių kyla didelis neaiškumas ir į kuriuos vertintojas atkreipia ypatingą dėmesį pagal techninių reguliavimo standartų 8 straipsnio a punktą, kuriame numatyta:

„paskolas ir paskolų portfelius, kurių tikėtini pinigų srautai priklauso nuo sandorio šalies gebėjimo, noro ar paskatų vykdyti įsipareigojimus, kai šie lūkesčiai yra paremti prielaidomis, susijusiomis su mokėjimo terminų praleidimo rodikliais, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, nuostoliais dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba priemonės ypatybėmis, ypač kai apie tai liudija ankstesni paskolų portfelio nuostoliai“.

371    Be to, 2-ojo vertinimo priedo 4–11 puslapiuose Deloitte paaiškino savo atliktus paskolų ir skolinių reikalavimų vertinimo patikslinimus, visų pirma atsižvelgdama į nemokumo riziką. Ieškovai nepateikia jokių argumentų, kad užginčytų šiuos patikslinimus. Išskyrus nuorodą į 1-ąjį vertinimą, ieškovai nepaaiškina, dėl kokių priežasčių Deloitte atliktas koregavimas nustatant geriausią įvertį buvo nuvertinimas.

372    Dėl nekilnojamojo turto vertinimo ieškovai teigia, kad Deloitte išnagrinėjo tik 112 vertinimo ataskaitų imtį, neatsižvelgė į portfelio likvidumą ir neatsižvelgė į kitą 1,043 mlrd. EUR vertės nekilnojamąjį turtą, o tai lėmė didelį nuvertinimą.

373    Reikia pažymėti, kad šie argumentai grindžiami klaidingu 2-ojo vertinimo aiškinimu.

374    Šiuo klausimu 2-ojo vertinimo ataskaitos 5 puslapyje Deloitte nurodė, kad jos vertinimas buvo grindžiamas informacija, apimančia 93 % Banco Popular nekilnojamojo turto portfelio, ekstrapoliuoto visam turtui. Ji nurodo, kad naudojo savo vertinimo metodiką, o siekdama patikrinti gautus rezultatus, panaudojo antrą metodiką, atlikdama svarbiausių nekilnojamojo turto objektų kryžminį patikrinimą, grindžiamą 112 trečiųjų šalių parengtų vertinimo ataskaitų, kad pakoreguotų savo prielaidas ir pateiktų kuo tikslesnį įvertinimą pagal mažėjimo tvarką. Taigi ieškovai negali teigti, kad 2-ajame vertinime pateiktas nekilnojamojo turto įvertinimas buvo pagrįstas tik šiomis 112 ataskaitų.

375    Be to, aplinkybė, kad Deloitte nurodė, jog nagrinėjamo nekilnojamojo turto portfelio likvidumas yra ribotas, nereiškia, kad ji nenagrinėjo šio likvidumo, kaip teigia ieškovai. Pavyzdžiui, 2-ojo vertinimo priedo 15 ir 16 puslapiuose Deloitte, vertindama Banco Popular nekilnojamojo turto portfelį pagal turto rūšį, keletą kartų paminėjo, kad jų likvidumas yra ribotas.

376    Be to, iš 2-ojo vertinimo priedo 26 puslapyje pateiktos lentelės „Vertinimo rezultatas (balanso struktūra)“ matyti, kad Deloitte atsižvelgė į nekilnojamąjį turtą, kuris Banco Popular balanse klasifikuojamas kaip „kitas“ ir kurio vertė yra 1,043 mlrd. EUR. 2-ojo vertinimo priedo 12 puslapyje nurodydama, kad nekilnojamasis turtas, apibūdintas kaip „kitas“, nebuvo įvertintas, Deloitte tik nurodė, kad visiškai jo nekoregavo. Todėl, priešingai, nei teigia ieškovai, tai negalėjo nulemti nuvertinimo.

377    Dėl mokesčių turto vertės ieškovai remiasi Banco Santander po pertvarkymo atliktu skaičiavimu ir tvirtina, kad Deloitte nuvertino turtą.

378    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad Deloitte atliktos analizės tikslas buvo nustatyti skirtingų turto rūšių vertę bet kuriam potencialiam pirkėjui. Taigi Banco Santander po Banco Popular įgijimo šiam turtui priskirta vertė, priklausanti nuo šių dviejų subjektų sinergijos, neturi reikšmės vertinant 2-ojo vertinimo galiojimą.

379    Be to, Deloitte 2-ajame vertinime nurodė, kad neapsaugoto atidėtųjų mokesčių turto vertinimas priklauso nuo pirkėjo (verslo plane) nurodyto apmokestinamojo pelno ir esamų mokesčių kreditų lygio. 2-ojo vertinimo priedo 32 puslapyje Deloitte, be kita ko, nurodė, kad neapsaugoto atidėtųjų mokesčių turto vertinimas priklauso nuo pirkėjo, be kita ko, nuo to, ar jis yra Ispanijos, ar užsienio subjektas, ir kad darant prielaidą, jog pirkėjas yra Ispanijos bankas, galimybė susigrąžinti šį turtą ir jo apskaitymas balanse priklausys nuo Banco Popular ir pirkėjo verslo planų. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad Deloitte atliktame vertinime į šias skirtingas prielaidas atsižvelgta.

380    Dėl atidėjinių teisinei rizikai vertinimo ieškovai teigia, kad Deloitte nenagrinėjo teisinės nuomonės dėl reikalavimų, kuriais remiantis buvo numatyti šie atidėjimai, pagrįstumo.

381    2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad atlikdama koregavimus, grindžiamus jos patirtimi ir sektoriaus tendencijomis, rėmėsi Banco Popular vadovybės atliktais skaičiavimais. Reikia konstatuoti, kad pagal šį metodą gali būti suformuluotas „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“ vertinimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalį.

382    Dėl bendrų įmonių, patronuojamųjų bendrovių ir susijusių įmonių vertės nustatymo ieškovai tvirtina, kad Deloitte taikė rinkos verte grindžiamą metodą ir jo rezultatų nepatvirtino atlikdama kitais metodais pagrįstą vertinimą. Be to, 2-ojo vertinimo rezultatus paneigia 3-asis vertinimas, kitų rinkos analitikų vertinimai ir vėlesnis tam tikrų šio turto elementų pardavimas.

383    Pirma, reikia priminti, kad Deloitte teisingai taikė metodą, grindžiamą Banco Popular perleidimo verte, kuri, remiantis techniniais reguliavimo standartais, atitinka kainą, kurią rinkoje galima gauti už tam tikrą turtą ar turto grupę, atsižvelgiant į tinkamą diskontavimą. Aplinkybe, kad Deloitte nurodė, jog negali atlikti kryžminio patikrinimo kitais metodais, negalima paneigti 2-ojo vertinimo, pagrįsto tinkamu analizės metodu, rezultato.

384    Antra, po pertvarkymo atlikti vertinimai nėra svarbūs. Be to, ieškovai klaidingai lygina 1,9 mlrd. EUR vertę, į kurią buvo atsižvelgta atliekant 2-ąjį vertinimą, ir 3‑ajame vertinime nurodytą 7,496 mlrd. EUR sumą. 2-ajame vertinime Deloitte pažymėjo, kad jos analizė buvo grindžiama konsoliduotais rodikliais ir kad ši jos įvertinimo dalis buvo skirta tik bendrosioms įmonėms ir asocijuotosioms įmonėms, o 3-vertinimas apėmė patronuojamąsias įmones.

385    Dėl nematerialiojo turto vertės ieškovai teigia, kad Deloitte nustatė nulinę Banco Popular prestižo vertę ir nedidelę prekių ženklo Banco Pastor vertę, o tai neatitinka tikrovės. Deloitte tvirtino, kad neturi nuvertinimo testų, todėl negalėjo patvirtinti tikrosios nematerialiojo turto vertės.

386    Reikia pažymėti, kad 2-ojo vertinimo ataskaitoje Deloitte dėl prestižo paaiškino, kad potencialus pirkėjas nepriskirtų jokios vertės anksčiau egzistavusiam prestižui, nes verslo jungimo kontekste tai nėra identifikuojamas turtas. Ji nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog prekių ženklas Banco Pastor yra labai paplitęs Galisijoje, šis prekių ženklas turėtų vertę trečiajai šaliai ir kad vertės intervalą ji apskaičiavo taikydama mokesčių metodą, kuris dažniausiai naudojamas vertinant prekių ženklus. Ieškovai nepateikia jokio konkretaus argumento, kuris leistų suabejoti šiais paaiškinimais.

387    2-ojo vertinimo ataskaitoje Deloitte nurodė, kad jai nebuvo pateikti nuvertėjimo patikrinimo testai, todėl ji negalėjo išanalizuoti Banco Popular šiam turtui naudotos paramos, tačiau prasti pastarųjų metų Banco Popular veiklos rezultatai rodė galimą nematerialiojo turto nuvertėjimą. Iš to matyti, kad jei Banco Popular būtų pateikęs šią informaciją, jo vertė neišvengiamai būtų buvusi mažesnė palyginti su 2017 m. kovo mėn. konsoliduota balansine verte, į kurią atsižvelgė Deloitte.

388    Dėl turto ir vertybinių popierių ieškovai teigia, kad Deloitte atliko savo skaičiavimus, nes neturėjo pakankamai informacijos apie trečiosios eilės turto savybes.

389    Šiuo argumentu ieškovai tik dar kartą atkreipė dėmesį į 2-ojo vertinimo ataskaitos sakinius, kuriuose Deloitte nurodė savo vertinimo neaiškumus, kurie yra būdingi preliminariam vertinimui. Tačiau jie nepateikia jokio konkretaus argumento, kuris paskatintų suabejoti šiais paaiškinimais.

390    Galiausiai dėl sinergijos ir kitų svarbių veiksnių ieškovai teigia, kad Deloitte atliktas skaičiavimas buvo suredaguotas, todėl neįmanoma patikrinti, ar jos įvertis atitinka Banco Santander deklaruotą pelningumą po Banco Popular įsigijimo.

391    2-ojo vertinimo ataskaitoje Deloitte pažymėjo, kad savo vertinimą atliko atsižvelgdama į viešai prieinamą informaciją apie susijungimus ir įsigijimus Ispanijos bankų sektoriuje, kad „sinergija [galėjo] skirtis priklausomai nuo pirkėjo ir ypač [priklausė] nuo patronuojamųjų įmonių sutapimo“ ir kad „kuo didesnis patronuojamųjų įmonių sutapimas, tuo didesnė sinergija [galėjo] būti pasiekta“. Ji nurodė, kad sinergija labai priklauso nuo pirkėjo. Deloitte turėjo savo vertinimą atlikti atsižvelgdama į visus potencialius įgijėjus. Šio vertinimo rezultatas negali būti lyginamas su sinergija Banco Santander įsigijus Banco Popular.

392    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovai nepateikė jokio argumento, kuris leistų suabejoti Deloitte 2-ajame vertinime atliktu Banco Popular turto įvertinimu.

393    Taigi antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

3)      Dėl trečiojo prieštaravimo, kad 2-asis vertinimas nėra „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“

394    Pirma, ieškovai teigia, kad Deloitte apskaičiuotas Banco Popular vertės intervalas negali būti priimtinas dėl didelio įvairių scenarijų skirtumo.

395    2-ajame vertinime Deloitte nurodė, kad jos atlikto vertinimo rezultatai svyravo nuo 1,3 mlrd. iki minus 8,2 mlrd. EUR, o geriausias įvertis, t. y. minus 2 mlrd. EUR, pateko į šį intervalą.

396    Pirma, reikia pažymėti, kad ieškovai tik ginčija šio intervalo patikimumą, tačiau nepateikia jokio konkretaus argumento. Taip pat reikia pažymėti, kad intervalo apimtis grindžiama 2-ajame vertinime naudotu metodu.

397    Šiuo klausimu dėl 2-ajame vertinime naudotos metodikos Deloitte nurodė, kad taikė skirstymą į kategorijas, koreguodama kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės buhalterines vertes, kad apskaičiuotų nuostolius ir pelną bei kitus koregavimus, kuriuos bet kuris įgijėjas taikytų vertei. Ji pateikė kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės vertinimo intervalą.

398    Šis metodas atitinka techninių reguliavimo standartų 2 straipsnio 3 dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 2 straipsnio 3 dalyje; joje numatyta:

„vertintojas pateikia geriausią konkretaus turto, įsipareigojimo ar jų derinių vertės taškinį įvertį. Kai tinka, vertinimo rezultatai taip pat pateikiami verčių intervalų forma.“

399    Taigi, sudėjus mažiausias kiekvienos turto ir įsipareigojimų klasės vertes, gaunamas mažiausias intervalo įvertis, o sudėjus didžiausias vertes – didžiausias. 2-ajame vertinime nustatyto intervalo apimtis paaiškinama šiuo metodu.

400    Be to, kaip nurodo Komisija, atsižvelgiant į visą Banco Popular balanso dydį, viršijantį 130 mlrd. EUR, abiejų intervalo verčių skirtumas sudaro tik apie 7 % balanso vertės. Taigi šis skirtumas atspindi su vertinimo procesu susijusio neapibrėžtumo laipsnį.

401    Antra, ieškovai teigia, kad neigiamas Banco Popular įvertinimas 2-ajame vertinime neatitinka ECB, BPV ir Ispanijos valdžios institucijų, kurios laikė banką mokiu, vertinimų. 2-asis vertinimas yra nesuderinamas su 1-uoju vertinimu, kuriame BPV nustatė, kad net ir atlikus koregavimus Banco Popular išliko mokus. 1-ajame ir 2-ajame vertinimuose nurodyti motyvai, susiję su Banco Popular žlugimu ar galimu žlugimu, yra prieštaringi.

402    EBI techninių standartų įžanginėje dalyje nurodyta būtinybė atskirti dviejų iki pertvarkymo įvykusių vertinimų tipus, t. y. pirma, pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 4 dalies a punktą, kuris atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a punktą, atliktą 1-ąjį vertinimą ir, antra, pagal Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 4 dalies b–g punktus, kurie atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies b–g punktus, atliktą 2-ąjį vertinimą.

403    Techninių reguliavimo standartų 1 konstatuojamojoje dalyje, pakartotoje Deleguotojo reglamento 2018/345 1 konstatuojamojoje dalyje, primenamas šis skirtumas tarp, pirma, pirminio vertinimo, kuriuo remiantis galima nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo arba kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, ir, antra, vėlesnio vertinimo, kuriuo grindžiamas sprendimas taikyti vieną ar kelias pertvarkymo priemones. Techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti skirtingi 1-ojo ir 2-ojo vertinimų įgyvendinimo kriterijai.

404    Kalbant apie 1-ąjį vertinimą, techniniuose reguliavimo standartuose nurodyta, kad svarbus kriterijus yra nustatyti, ar subjektas žlunga arba gali žlugti.

405    Priešingai nei teigia ieškovai, 2-uoju vertinimu nebuvo siekiama nustatyti, ar Banco Popular žlunga arba gali žlugti, todėl jie negali remtis tuo, kad šiuo klausimu jis prieštarauja 1-ajam vertinimui.

406    Be to, reikia pažymėti, kad skirtingos išvados 1-ajame ir 2-ajame vertinimuose paaiškinamos tuo, kad jie grindžiami skirtingais dalykais ir juose remiamasi skirtingais kriterijais, apibrėžtais EBI techniniuose reguliavimo standartuose. Taigi pagal EBI techninius standartus 1-uoju vertinimu iš esmės siekiama nustatyti, ar bendra įstaigos turto vertė viršija jos įsipareigojimų vertę, kitaip tariant, ar pagal balansą įstaiga yra moki, o 2-asis vertinimas turi būti grindžiamas įstaigos ekonomine, o ne balansine verte.

407    Bet kuriuo atveju, kalbant apie ieškovų argumentą, kad 1-ojo ir 2-ojo vertinimų išvados kertasi, pakanka pažymėti, kad jis yra nereikšmingas, nes po to, kai 2017 m. birželio 6 d. ECB atliko vertinimą dėl šio sprendimo 294 punkte nurodytos priežasties, 1-ojo vertinimo išvados yra nebesvarbios.

408    Be to, reikia priminti, kad ECB savo vertinime nesirėmė Banco Popular nemokumu, kad padarytų išvadą, jog jis žlugo arba galėjo žlugti. ECB išvada, kad Banco Popular dėl savo finansinės padėties ir negalėjimo pritraukti naujų grynųjų pinigų artimiausiu metu negalės suėjus terminui sugrąžinti skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų, neprieštarauja aplinkybei, kad buhalterinės apskaitos požiūriu Banco Popular buvo mokus.

409    Galiausiai, kadangi atliekant 2-ąjį vertinimą reikia atsižvelgti į Banco Popular ekonominę vertę, o ne į balansinę vertę, ieškovai negali teigti, kad 2-ajame vertinime padaryta išvada prieštarauja 1-ajame vertinime remiantis ECB arba Ispanijos banko vertinimu padarytai išvadai, jog Banco Popular buvo mokus.

410    Todėl jų argumentai dėl Banco Popular grynojo turto vertės apskaičiavimo atsižvelgiant į ECB ir Banco Popular numatytus nelikvidžiojo turto koregavimus taip pat neturi reikšmės vertinant 2-ojo vertinimo galiojimą, nes yra susiję tik su Banco Popular balansine verte.

411    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiąjį prieštaravimą, taigi ir ketvirtąją dalį, reikia atmesti.

e)      Dėl penktosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 7 ir 9 dalių pažeidimu

412    Ieškovai teigia, kad pažeista Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad vertinimas papildomas, be kita ko, atnaujintu balansu ir subjekto finansinės būklės ataskaita. Deloitte pripažino, kad neatliko įmonės struktūros ir atskirų subjektų balanso analizės. Nesant kiekvieno Banco Popular grupės subjekto balanso, Deloitte atliko konsoliduotąjį įvertinimą. Deloitte tvirtino, kad atskira kiekvieno subjekto analizė turi lemiamą reikšmę.

413    Ieškovai taip pat teigia, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 9 dalis, nes Deloitte pripažino, kad negalėjo atspindėti kreditorių skirstymo į kategorijas pagal skolinių reikalavimų pirmumą. Vis dėlto Deloitte, pasinaudodama 2017 m. birželio 6 d. turėta informacija, kreditorių hierarchiją įtraukė į 3-ąjį vertinimą.

414    Reikia priminti, kad kadangi nagrinėjamu atveju 2-asis vertinimas buvo laikinas vertinimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį, iš šio sprendimo 302 punkte paminėtos nuostatos aiškiai matyti, kad jis turėjo atitikti šio reglamento 20 straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus, tik jeigu tai buvo pagrįstai įmanoma atsižvelgiant į aplinkybes.

415    Be to, priešingai, nei teigia ieškovai, pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 7 dalį nereikalaujama, kad vertinimas būtų papildytas kiekvieno grupę, kuriai taikomas pertvarkymas, sudarančio subjekto atnaujintu balansu ir finansinės būklės ataskaita. Šiame straipsnyje minima sąvoka „subjektas“ reiškia Reglamento Nr. 806/2014 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką. 2-asis vertinimas buvo grindžiamas Banco Popular grupės konsoliduotąja ataskaita.

416    Be to, ieškovai remiasi atitinkamomis 2-ojo vertinimo ištraukomis.

417    Ieškovų nurodytoje 2-ojo vertinimo priedo ištraukoje Deloitte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog jai nebuvo pateikta subjekto organizacinė struktūra ir atskirų subjektų balansai, jo likvidavimo scenarijus buvo parengtas iliustravimo tikslais remiantis konsoliduotais įrodymais ir kad tai prieštarauja Ispanijos teisei. Kitoje šio priedo ištraukoje, kurią taip pat paminėjo ieškovai, Deloitte patvirtino, kad kiekvieno subjekto analizė turi esminę reikšmę likvidavimo scenarijaus modeliavimui. Ieškovai taip pat nurodo ištraukas, kuriose Deloitte nurodo, kad neturėjo pakankamai duomenų ar laiko, kad kreditoriai galėtų būti suskirstyti pagal jų eiliškumą ir kad aplinkybė, jog jos apskaičiavimai buvo atlikti Banco Popular grupės lygmeniu, gali turėti reikšmingų pasekmių tam tikrų subjektų kreditoriams, kurių naudai lėšos išieškomos 100 % tam tikrų kitų subjektų kreditorių sąskaita.

418    Vis dėlto šios ištraukos, kurios buvo pateiktos 2-ojo vertinimo priedo antroje dalyje, susijusioje su likvidavimo scenarijaus modeliavimu, o ne šio priedo pirmoje dalyje, susijusioje su Banco Popular preliminariu vertinimu, yra nereikšmingos. Iš tikrųjų reikia priminti, kad pertvarkymo schema buvo priimta atsižvelgiant į 2-ojo vertinimo priedo pirmąją dalį, kurioje išdėstytas preliminarus Banco Popular vertinimas, parengtas siekiant pritaikyti verslo pardavimo priemonę.

419    Kaip nurodyta 2-ojo vertinimo ataskaitos 3 punkte, likvidavimo scenarijaus modeliavimo tikslas buvo nustatyti, ar Banco Popular akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu Banco Popular būtų buvęs likviduotas pagal Ispanijos teisės aktus iškeliant įprastinę bankroto bylą.

420    Pirma, 2-ojo vertinimo priedo antroje dalyje, kurioje pateiktas šis modeliavimas, Deloitte paaiškino, kad, turėdama daugiau duomenų apie kiekvieno subjekto balansą ir daugiau laiko, ji būtų galėjusi patikslinti likvidavimo prielaidas bei parengti likvidavimo scenarijaus strategiją. Ji taip pat pažymėjo, kad 2-ojo vertinimo priede pateiktas likvidavimo scenarijaus modeliavimas yra preliminarus.

421    Taigi pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalį Deloitte atliko šio reglamento 20 straipsnio 9 dalyje numatytą vertinimą tiek, kiek tai pagrįstai įmanoma atsižvelgiant į aplinkybes.

422    Antra, akcininkų ir kreditorių vertinimas likvidavimo scenarijaus atveju yra susijęs su 3-uoju vertinimu, kuriuo pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį siekiama nustatyti, ar akcininkai ir kreditoriai būtų vertinami palankiau, jeigu įstaigai, kuriai taikyta pertvarkymo procedūra, būtų iškelta įprastinė bankroto byla. Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2018 m. birželio 14 d., priėmus pertvarkymo schemą, Deloitte perdavė BPV 3-ąjį vertinimą.

423    Be to, ieškovų teiginys, kad Deloitte įtraukė kreditorių hierarchiją į 3-ąjį vertinimą, remdamasi vien 2017 m. birželio 6 d. turėta informacija, nėra reikšmingas vertinant pertvarkymo schemos teisėtumą. Bet kuriuo atveju šis teiginys yra klaidingas, nes, nors 3-ajame vertinime nurodoma, kad jis grindžiamas 2017 m. birželio 6 d. turėta finansine informacija, jame taip pat pažymėta, kad jis grindžiamas gausia informacija, gauta priėmus pertvarkymo schemą, kurios nebuvo galima gauti rengiant 2-ąjį vertinimą.

424    Vadinasi penktąją dalį reikia atmesti.

425    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos kai konstatavo, jog 2-asis vertinimas atitinka Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį. Todėl turi būti atmestas visas ieškinio antrasis pagrindas.

3.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės būti išklausytam ir teisės susipažinti su byla pažeidimu

426    Ieškovai teigia, kad BPV pažeidė jų teisę būti išklausytiems, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, nes jie nebuvo išklausyti ir neturėjo galimybės susipažinti su byla prieš priimant pertvarkymo schemą. Iš esmės šį pagrindą sudaro dvi dalys.

a)      Dėl pirmosios dalies, grindžiamos teisės būti išklausytam pažeidimu

427    Ieškovai teigia, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam taikoma bet kuriai priemonei, galinčiai paveikti asmenį, visų pirma subjekto, kurio akcijų šis asmuo turi, pertvarkymo atveju. Ginčijami sprendimai susiję su vieno banko pertvarkymu, o suinteresuotieji asmenys yra jo akcininkai ir kreditoriai. Banko kapitalo priemonių turėtojai turėtų būti išklausomi prieš atimant iš jų nuosavybę.

428    Komisija teigia, kad sprendimas dėl pertvarkymo, kiek jis susijęs su ieškovais, yra ne individuali, o visuotinai taikoma priemonė ir kad Chartijos 41 straipsnis netaikytinas. Ji mano, kad net darant prielaidą, jog ieškovai turėjo teisę būti išklausyti prieš priimant pertvarkymo schemą, ši teisė galėtų būti apribota.

429    BPV teigia, kad teisės būti išklausytam apribojimas, jeigu jis būtų taikomas, būtų grindžiamas poreikiu užtikrinti sprendimų dėl pertvarkymo veiksmingumą ir finansų rinkų stabilumą.

430    Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią jam nepalankią individualią priemonę.

431    Teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę. Be to, reikia nurodyti, kad teise būti išklausytam siekiama dvejopo tikslo. Pirma, ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, antra, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam visų pirma siekiama užtikrinti, kad bet koks asmens nenaudai priimtas sprendimas būtų priimtas gerai susipažinus su bylos aplinkybėmis, ir jos tikslas, be kita ko, yra sudaryti galimybę kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba suinteresuotajam asmeniui – pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina sprendimo priėmimą, nepateisina jo priėmimo arba pateisina atitinkamą jo turinį (žr. 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo SEAE / De Loecker, C‑187/19 P, EU:C:2020:444, 68 ir 69 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

432    Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas patvirtino teisės būti išklausytam svarbą ir labai plačią jos taikymo sritį Sąjungos teisinėje sistemoje, atsižvelgiant į tai, kad ji turi būti taikoma vykstant bet kokiam procesui, kuriam pasibaigus asmeniui gali būti pritaikyta neigiamą poveikį daranti priemonė. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 85 ir 86 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimo ADDE / Parlamentas, T‑48/17, EU:T:2019:780, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

433    Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas yra esminis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris apima teisę būti išklausytam, teisės akto nuostata negalima uždrausti jį taikyti arba apriboti, o jo laikymasis turi būti užtikrinamas, net jei nėra specialaus reglamentavimo arba egzistuojančiu reglamentavimu šio principo nepaisoma (žr. 2014 m. birželio 18 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, T‑260/11, EU:T:2014:555, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

434    Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad BPV priimtos pertvarkymo schemos objektas yra Banco Popular, kuris dėl to turi būti laikomas asmeniu, kurio atžvilgiu priimta individuali priemonė ir kuriam teisė būti išklausytam garantuojama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

435    Taigi reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovai nėra subjektai, kuriems skirta pertvarkymo schema; ši schema nėra jų atžvilgiu priimtas individualus sprendimas, jiems nėra skirtas ir Sprendimas 2017/1246, kuriuo patvirtinta ši pertvarkymo schema.

436    Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnio 1 dalį BPV pasinaudojo Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais.

437    Taigi procedūra, kurios BPV laikėsi priimdama pertvarkymo schemą, net jeigu ji nėra prieš ieškovus pradėta individuali procedūra, gali lemti priemonės, galinčios neigiamai paveikti jų, kaip Banco Popular akcininkų arba nuosavo kapitalo priemonių turėtojų, interesus, priėmimą.

438    Šio sprendimo 432 punkte nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje plačiai aiškinama teisė būti išklausytam, kuri užtikrinama kiekvienam asmeniui vykstant procedūrai, per kurią gali būti priimtas sprendimas jo nenaudai.

439    Be to, pirma, kaip nurodyta Reglamento Nr. 806/2014 121 konstatuojamojoje dalyje, juo gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi teisių, laisvių ir principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, įskaitant teisę į gynybą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų. Antra, nors Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje nenumatyta, kad vykstant pertvarkymo procedūrai BPV išklausytų atitinkamo subjekto akcininkus ar nuosavo kapitalo priemonių turėtojus, Reglamente Nr. 806/2014 nėra nuostatos, kuri aiškiai užkirstų kelią tokiam išklausymui.

440    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovai nenurodo Reglamento Nr. 806/2014 neteisėtumo pagrindo, nes jame nenumatyta galimybė prieš priimant pertvarkymo schemą išklausyti akcininkus arba nuosavo kapitalo priemonių turėtojus. Jie teigia, kad jiems turėjo būti suteikta teisė būti išklausytiems vykdant Banco Popular pertvarkymo procedūrą pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą, nors taikytinuose teisės aktuose tai nenumatyta.

441    Tačiau tuo atveju, kai subjekto, kuriam taikoma pertvarkymo priemonė, akcininkai ir kreditoriai gali pasinaudoti teise būti išklausytiems per pertvarkymo procedūrą, šiai teisei gali būti taikomi apribojimai pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.

442    Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

443    Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagrindinės teisės, kaip antai teisės į gynybą laikymasis, nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis pačią taip užtikrinamų teisių esmę (žr. 2013 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo G. ir R., C‑383/13 PPU, EU:C:2013:533, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Prequ’Italia, C‑276/16, EU:C:2017:1010, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

444    Vadinasi, tai, kad BPV ar Komisija per pertvarkymo procedūrą neišklausė ieškovų, kaip Banco Popular akcininkų arba nuosavų lėšų priemonių turėtojų, buvo galima pateisinti.

445    Reikia priminti, kad pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV išreiškė požiūrį, jog Banco Popular pertvarkymas atitiko viešąjį interesą, nes buvo būtinas ir proporcingas siekiant dviejų Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui ir užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą. Sprendime 2017/1246 Komisija aiškiai sutiko su priežastimis, kurias BPV nurodė siekdama pateisinti pertvarkymo priemonės būtinumą atsižvelgiant į viešąjį interesą.

446    Nagrinėjamu atveju ieškovų teisės būti išklausytiems apribojimą galima pateisinti, pirma, Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nustatytais tikslais ir, antra, būtinybe užtikrinti Banco Popular pertvarkymo, kuris turėjo būti atliktas nedelsiant, veiksmingumą.

447    Visų pirma reikia pažymėti, kad keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamosiose dalyse, būtent jo 12, 58 ir 61 konstatuojamosiose dalyse, nurodyta, kad finansų rinkų stabilumas yra vienas iš šiame reglamente nustatytų pertvarkymo mechanizmų tikslų.

448    Be to, Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau to paties reglamento 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą, tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu. Tarp Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, be kita ko, nurodytas tikslas „išvengti didelių neigiamų pasekmių Sąjungos ir susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui, visų pirma užkertant kelią problemos plitimui, įskaitant rinkos infrastruktūras, ir palaikant rinkos drausmę“, taip pat „apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę“.

449    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad finansinės paslaugos yra esminės Sąjungos ekonomikoje. Bankai ir kredito įstaigos yra pagrindinis įvairiose rinkose veikiančių įmonių finansavimo šaltinis. Be to, bankai dažnai glaudžiai susiję tarpusavyje, daugelis jų vykdo veiklą tarptautiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties vieno ar kelių bankų finansiniai sunkumai gali greitai išplisti į kitus atitinkamos valstybės narės ar kitų valstybių narių bankus. Tai savo ruožtu gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį kitiems ekonomikos sektoriams (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 50 punktas; 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 72 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C‑501/18, EU:C:2021:249, 108 punktas).

450    Teisingumo Teismas nusprendė, kad finansinės sistemos stabilumo užtikrinimo tikslas vengiant pernelyg didelių valstybės biudžeto išlaidų ir kuo labiau sumažinant konkurencijos iškraipymus ir yra toks viršesnis viešasis interesas (2016 m. liepos 19 d. Sprendimo Kotnik ir kt., C‑526/14, EU:C:2016:570, 69 punktas).

451    Be to, 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow mm5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799, 6 punktas) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nusprendė, kad ekonomiškai jautriose srityse, kaip bankų sistemos stabilumas, valstybės turi didelę diskreciją, todėl akcininko negalėjimas dalyvauti procedūroje dėl banko pardavimo nebuvo neproporcingas atsižvelgiant į teisėtus tikslas saugoti kreditorių teises ir užtikrinti gerą banko nemokumo situacijos administravimą.

452    Taip pat reikia paminėti 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Dowling ir kt. (C‑41/15, EU:C:2016:836), priimtą gavus prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pateiktą dėl 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš [SESV 54 straipsnio] antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 8) 8, 25 ir 29 straipsnių išaiškinimo. Ta byla buvo susijusi su išimtine nacionalinių valdžios institucijų priemone, kuria siekta padidinant kapitalą išvengti bendrovės žlugimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, kėlusio grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Antrąją direktyvą 77/91 akcinės bendrovės akcininkams ir kreditoriams suteikiama apsauga, kiek tai susiję su šios bendrovės įstatiniu kapitalu, neapima tokios nacionalinės priemonės, kuri patvirtinta esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams ir kuria siekiama pašalinti sisteminę grėsmę Sąjungos finansiniam stabilumui, kylančią dėl atitinkamos bendrovės kapitalo trūkumo (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C‑41/15, EU:C:2016:836, 50 punktas). Teisingumo Teismas pridūrė, kad pagal Antrosios direktyvos 77/91 nuostatas nedraudžiama išimtinė su akcinės bendrovės įstatiniu kapitalu susijusi priemonė, kurią nacionalinės valdžios institucijos patvirtino esant dideliems valstybės narės ekonomikos ir finansų sistemos sutrikimams, negavusios šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, siekdamos išvengti sisteminės rizikos ir užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą (žr. 2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Dowling ir kt., C‑41/15, EU:C:2016:836, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

453    Šie argumentai pagal analogiją taikomi buvusių banko akcininkų ar kapitalo priemonių turėtojų, kuriems pagal Reglamentą Nr. 806/2014 taikoma pertvarkymo procedūra, kaip antai ieškovų, padėčiai.

454    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamente Nr. 806/2014 įtvirtinta ir jo 18 straipsnyje aprašyta pertvarkymo procedūra siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslo užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kuriuo galima pateisinti teisės būti išklausytam apribojimą.

455    Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovai neginčija, jog Banco Popular pertvarkymo procedūra atitiko Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytą finansinio stabilumo užtikrinimo tikslą.

456    Šiuo klausimu pertvarkymo schemos 4.4.2 straipsnyje BPV paaiškino, kad padarė išvadą, jog dėl Banco Popular padėties kilo didėjanti didelio neigiamo poveikio Ispanijos finansiniam stabilumui rizika, atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Viena iš šių aplinkybių yra, pirma, Banco Popular, kuri yra šeštos pagal dydį Ispanijos bankų grupės patronuojančioji bendrovė, kurios bendras turtas siekia 147 mlrd. EUR ir kurią 2017 m. Ispanijos bankas nurodė kaip sisteminės svarbos įstaigą, dydis ir svarba. BPV, be kita ko, pažymėjo, kad Banco Popular buvo vienas iš pagrindinių Ispanijos rinkos dalyvių, užimantis didelę mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rinkos dalį, ir kad jam priklausė santykinai didelė indėlių dalis (beveik 6 %) ir daug mažmeninių klientų (apie 1,4 mln.) visoje Ispanijoje. Antra, BPV atsižvelgė į Banco Popular veiklos pobūdį; ši veikla – tai komercinio banko veikla, daugiausiai susijusi su finansavimo pasiūla, santaupų valdymu ir paslaugomis privatiems asmenims, šeimoms ir įmonėms (be kita ko, MVĮ). Pasak BPV, Banco Popular verslo modelio panašumas į kitų Ispanijos komercinių bankų verslo modelį galėjo prisidėti prie galimo netiesioginio neigiamo poveikio šiems bankams, kurie gali būti laikomi susiduriančiais su tais pačiais sunkumais.

457    Be to, reikėtų pažymėti, kad antrasis pertvarkymo schemos tikslas, t. y. tikslas užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, taip pat yra bendro intereso tikslo apsaugoti finansų rinkų stabilumą dalis.

458    Direktyvos 2014/59 2 straipsnio 1 dalies 35 punkte ypatingos svarbos funkcijos apibrėžiamos kaip „veikla, paslaugos ar operacijos, kurias nutraukus, tikėtina, vienoje ar daugiau valstybių narių dėl atitinkamos įstaigos arba grupės dydžio, jos kontroliuojamos rinkos dalies, išorės ar vidaus tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar tarpvalstybinės veiklos sutriktų itin svarbios realiajai ekonomikai teikiamos paslaugos arba sutriktų finansinis stabilumas, visų pirma atsižvelgiant į tos veiklos, paslaugų ar operacijų pakeičiamumą“.

459    Šiuo klausimu 2016 m. vasario 2 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/778, kuriuo Direktyva 2014/59 papildoma nuostatomis dėl aplinkybių ir sąlygų, kuriomis papildomų ex-post įnašų mokėjimas gali būti iš dalies ar visiškai atidėtas, nuostatomis dėl nustatymo, kuri veikla, paslaugos ir operacijos yra ypatingos svarbos funkcijos, kriterijų ir nuostatomis dėl nustatymo, kurios verslo linijos ir susijusios paslaugos yra pagrindinės verslo linijos, kriterijų (OL L 131, 2016, p. 41), 6 straipsnio 1 dalyje numatyti ypatingos svarbos funkcijų nustatymo kriterijai. Tai yra funkcijos, kurias įstaiga atlieka trečiųjų asmenų, kurie nėra įstaigos ar grupės nariai, vardu ir kurių staigus sutrikdymas, tikėtina, darytų didelį neigiamą poveikį šiems tretiesiems asmenims, nesvarbu, ar šis poveikis plistų, ar kenktų bendram rinkos dalyvių pasitikėjimui, dėl funkcijų sisteminės svarbos tretiesiems asmenims ir sisteminės įstaigos ar grupės svarbos vykdant šias funkcijas.

460    Taigi norint užtikrinti subjekto, kuriam taikoma Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta pertvarkymo priemonė, ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, siekiama išvengti šių funkcijų nutraukimo, nes jis galėtų sutrikdyti ne tik atitinkamą rinką, bet ir visą Sąjungos finansinį stabilumą.

461    Taigi pertvarkymo veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad jais siekiama apsaugoti arba atkurti kredito įstaigos finansinę padėtį, be kita ko, dėl to, kad jie yra jos likvidavimo alternatyva, turi būti laikomi iš tikrųjų atitinkančiais Sąjungos pripažintą bendrojo intereso tikslą (pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Balgarska Narodna Banka, C‑501/18, EU:C:2021:249, 108 punktą).

462    Šiuo klausimu pertvarkymo schemos 4.2 straipsnyje BPV nurodė, kad Banco Popular pertvarkymas buvo būtinas ir proporcingas būtent siekiant Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto tikslo užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

463    Pertvarkymo schemos 4.4 straipsnyje BPV nustatė tris Banco Popular ypatingos svarbos funkcijas, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2016/778 6 straipsnį, t. y. indėlių rinkimą iš namų ūkių ir nefinansinių bendrovių, paskolas MVĮ ir mokėjimo grynaisiais pinigais paslaugas.

464    Ieškovai nepateikia jokių argumentų, kad užginčytų šiuos vertinimus.

465    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Banco Popular pertvarkymo procedūra siekiama bendrojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. tikslo užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kuriuo galima pateisinti teisės būti išklausytam apribojimą.

466    Antra, atsižvelgiant į bendrą Sąjungos interesą, visų pirma siekiant tikslų išsaugoti finansų rinkų stabilumą ir užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, reikia, kad, įvykdžius Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, pertvarkymo veiksmai būtų atlikti kuo greičiau.

467    Pažymėtina, kad keliose Reglamento Nr. 806/2014 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, jog prireikus pertvarkymo veiksmų, jų turi būti imamasi greitai. Tai, be kita ko, yra šio reglamento 26, 31, 53 konstatuojamosios dalys ir ypač 56 konstatuojamoji dalis, kurioje numatyta, kad siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį.

468    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 tikslas, remiantis jo 8 konstatuojamąja dalimi, yra nustatyti veiksmingesnius pertvarkymo mechanizmus, kurie turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant išvengti žalos, patirtos praeityje žlugus bankams, ir kad toks tikslas reiškia greito sprendimo priėmimą, kaip matyti iš minėto reglamento 18 straipsnyje numatytų trumpų terminų, kad nekiltų pavojus finansiniam stabilumui (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 55 punktas).

469    Taigi Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jeigu ECB nustato, jog subjektas žlunga arba gali žlugti, jis apie tai nedelsdamas praneša Komisijai ir BPV. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei vertinimą atlieka pati BPV, apie jį nedelsiant pranešama ECB. Jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, BPV patvirtina pertvarkymo schemą, kuri pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį po jos patvirtinimo nedelsiant perduodama Komisijai. Taigi Komisija turi 24 valandų terminą pertvarkymo schemai patvirtinti arba prieštaravimams pareikšti.

470    Tuo remiantis darytina išvada, kad, kai subjektas atitinka pertvarkymo veiksmų sąlygas, t. y. pirma, kai jis žlunga arba galėtų žlugti, antra, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo, ir, trečia, jo pertvarkymas yra būtinas vienam ar keliems Reglamento Nr. 806/2014 14 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, to paties reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad sprendimas turi būti priimtas kuo skubiau.

471    Taigi nagrinėjamu atveju nuo momento, kai ECB konstatavo, kad Banco Popular žlunga ar gali žlugti, o BPV nusprendė, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos yra įvykdytos, pertvarkymo schema turėjo būti priimta kuo skubiau.

472    Šis greitas sprendimas buvo pagrįstas būtinybe užtikrinti Banco Popular ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir išvengti reikšmingo neigiamo jo padėties poveikio finansų rinkoms, be kita ko, užkertant kelią problemos plitimo rizikai. Nagrinėjamu atveju, kadangi Banco Popular žlugimas įvyko darbo savaitės dieną, buvo būtina užbaigti procedūrą ir priimti sprendimą prieš 2017 m. birželio 7 d. rytą atidarant rinkas.

473    Kaip pabrėžė generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona savo išvados sujungtose bylose ABLV Bank ir kt. / ECB (C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:16) 80 punkte, Sąjungos institucijos ir agentūros turi greitai priimti sprendimus, siekdamos išvengti neigiamo banko pertvarkymo poveikio finansų rinkoms, ir ši skuba jas de facto įpareigoja turėti „parengtą“ sprendimą prieš pradedant procedūrą, kad būtų galima pasinaudoti tuo, kad vertybinių popierių rinkos yra uždarytos.

474    Taigi greitas sprendimo priėmimas yra jo veiksmingumo sąlyga.

475    Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad skuba, dėl kurios kompetentinga institucija privalo nedelsdama imtis veiksmų, pateisina asmenų, kuriems taikomos atsakomybės aplinkos apsaugos srityje (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C‑379/08 ir C‑380/08, EU:C:2010:127, 67 punktą) ir žemės ūkio srityje (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 15 d. Sprendimo Dokter ir kt., C‑28/05, EU:C:2006:408, 76 punktą) priimtos priemonės, teisės būti išklausytiems apribojimą.

476    Be to, lėšų įšaldymo priemonių srityje Teisingumo Teismas nusprendė, kad pranešimas apie motyvus, kuriais grindžiamas pirminis asmens ar subjekto pavadinimo įtraukimas į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą prieš šį įtraukimą, gali pakenkti Sąjungos teisėje nustatytų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonių veiksmingumui. Tam, kad būtų įgyvendintas taikytinu aktu siekiamas tikslas, dėl paties tokių priemonių pobūdžio būtina jas taikyti netikėtai ir nedelsiant (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 338–340 punktus; 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, EU:C:2011:853, 61 punktą ir 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 51 punktą).

477    Dėl priežasčių, taip pat susijusių su Sąjungos teisės tikslu ir joje numatytų priemonių veiksmingumu, Sąjungos institucijos neprivalo išklausyti ieškovų iki jų vardus įrašant į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 341 punktą ir 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T‑119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 103 punktą).

478    Tai juo labiau taikytina tais atvejais, kaip nagrinėjamu atveju, kai teisės būti išklausytam apribojimas susijęs ne su subjektu, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, t. y. Banco Popular, o su ieškovais, kaip šio banko akcininkais arba nuosavo kapitalo priemonių turėtojais.

479    Taip pat reikia pažymėti, kad 2004 m. balandžio 1 d. Sprendime Camberrow mm5 AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2004:0401DEC005035799) EŽTT konstatavo, jog bankrutuojančio banko, kaip veikiančios įmonės, pardavimas buvo atliktas siekiant greitai ir užtikrintai patenkinti savo kreditorių, kurie jau daugelį metų tikėjosi jų reikalavimų įvykdymo, reikalavimus ir greitai užbaigti bankroto procedūrą. Todėl banko pardavimo procedūros paprastumo ir greitumo būtinybė buvo ypač svarbi. Jei įstatyme būtų numatyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalo konsultuotis su visais banko akcininkais ir kreditoriais, dėl to procedūra būtų labai sulėtėjusi ir tai būtų lėmę papildomą vėlavimą išmokėti kreditoriams mokėtinas sumas ir užbaigti bankroto procedūrą.

480    2005 m. lapkričio 24 d. Sprendime Capital Bank AD prieš Bulgariją (CE:ECHR:2005:1124JUD004942999, 136 punktas) EŽTT nusprendė, kad ekonomiškai jautrioje srityje, kaip bankų sistemos stabilumas, ir tam tikromis aplinkybėmis gali būti labai svarbu veikti kuo rūpestingiau ir be išankstinio įspėjimo, siekiant išvengti nepataisomos žalos bankui, indėlininkams ir kitiems kreditoriams arba visai bankų ir finansų sistemai.

481    Be to, aplinkybe, kad pertvarkymo schema gali nulemti ieškovų teisės į nuosavybę apribojimą, negalima pateisinti įpareigojimo suteikti jiems teisę būti išklausytiems prieš priimant šią schemą.

482    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt. (T‑680/13, EU:T:2018:486) 282 punkte pabrėžė, kad vykdant taikytinas procedūras suinteresuotajam asmeniui turi būti tinkamai suteikiama galimybė išdėstyti savo argumentus kompetentingoms institucijoms. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reikalavimo, kylančio iš 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio, taikomas procedūras reikia vertinti bendrai (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 368 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2013 m. balandžio 25 d. Sprendimo Gbagbo / Taryba, T‑119/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:216, 119 punktą ir 2004 m. liepos 20 d. EŽTT sprendimo Bäck prieš Suomiją, CE:ECHR:2004:0720JUD003759897, 56 punktą). Taigi šio reikalavimo negalima aiškinti taip, kad prieš priimant suinteresuotojo asmens teisę į nuosavybę pažeidžiančias priemones jam bet kuriomis aplinkybėmis turi būti suteikta galimybė pateikti savo nuomonę kompetentingoms institucijoms (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 19 d. EŽTT sprendimo Maupas ir kiti prieš Prancūziją, CE:ECHR:2006:0919JUD001384402, 20 ir 21 punktus).

483    Bendrasis Teismas nusprendė, kad taip visų pirma yra tuomet, kai nagrinėjamos priemonės nėra sankcija ir įgyvendinamos esant aplinkybėms, kai reikia reaguoti labai skubiai. Dėl pastarojo aspekto Bendrasis Teismas konstatavo, kad reikėjo užkirsti kelią neišvengiamai susijusių bankų žlugimo rizikai, kad būtų užtikrintas valstybės narės finansų sistemos stabilumas, taigi, ir išvengta neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares. Tad vykdant išankstinių konsultacijų procedūrą, per kurią daug susijusių bankų indėlininkų ir akcininkų būtų galėję tinkamai pateikti savo nuomonę prieš priimant žalingas nuostatas, priemonės, skirtos užkirsti keliui tokiam žlugimui, neišvengiamai būtų įgyvendintos pavėluotai. Dėl to būtų kilusi didelė rizika, kad nebus įvykdytas tikslas užtikrinti šios valstybės narės finansų sistemos stabilumą ir taip išvengti neigiamo poveikio plitimo į kitas euro zonos valstybes nares (žr. 2018 m. liepos 13 d. Sprendimo K. Chrysostomides & Co. ir kt. / Taryba ir kt., T‑680/13, EU:T:2018:486, 282 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

484    Šį vertinimą patvirtino Teisingumo Teismas; jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas tinkamai grindė savo motyvus 2016 m. liepos 21 d. EŽTT sprendimu Mamatas ir kt. prieš Graikiją (CE:ECHR:2016:0721JUD006306614), iš kurio matyti, kad reikalavimas bet kokį nuosavybės teisės apribojimą įtvirtinti įstatyme neturėtų būti aiškinamas taip, kad turėtų būti konsultuojamasi su susijusiais asmenimis prieš priimant tokį įstatymą, visų pirma tuomet, kai dėl tokio išankstinio konsultavimosi neišvengiamai būtų pavėlintas priemonių, skirtų išvengti bankų žlugimui, taikymas (2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 159 punktas).

485    Be to, manytina, kad būtinybe veikti greitai, neinformuojant subjekto akcininkų ir kreditorių apie tai, kad su juo susijusi pertvarkymo procedūra neišvengiama, siekiama išvengti šio subjekto padėties pablogėjimo, kuris pakenktų pertvarkymo priemonės veiksmingumui. Iš tikrųjų informuojant banko akcininkus ar obligacijų turėtojus, kad jam gali būti taikoma pertvarkymo procedūra, taigi, ir apie tai, kad jis laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti, galima juos paskatinti parduoti savo vertybinius popierius rinkose ir lemti masinį indėlių atsiėmimą, o tai pablogintų banko finansinę padėtį ir apsunkintų sprendimo, galinčio užkirsti kelią jo likvidavimui, priėmimą arba lemtų negalėjimą jo priimti.

486    Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies, visos informacijos apie sprendimą pateikimas prieš jį priimant, nesvarbu, ar jis susijęs su pertvarkymo sąlygų įvykdymu, konkrečios priemonės taikymu, ar per procedūrą priimta priemone, gali turėti pasekmių su ieškiniu susijusiems viešiesiems ir privatiems interesams.

487    Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovų, kaip Banco Popular akcininkų ir obligacijų turėtojų, išklausymas prieš priimant pertvarkymo schemą arba Sprendimą 2017/1246 būtų labai sulėtinęs procedūrą, todėl būtų tiek sutrukdęs siekti šios priemonės tikslų, tiek pakenkęs jos veiksmingumui.

488    Be to, reikia pažymėti, kad jei ieškovai būtų buvę išklausyti iš anksto ir informuoti apie galimą pertvarkymo priemonę, būtų kilusi rizika, kad jie rinkoje imsis veiksmų, kurie apsunkintų Banco Popular finansinę padėtį. Vadinasi, toks išklausymas galėjo pakenkti numatyto pertvarkymo veiksmingumui.

489    Antra, atsižvelgiant į pertvarkymo schemos patvirtinimo skubumą, nebuvo įmanoma iš anksto konsultuotis su ieškovais, kaip ir su kitais Banco Popular akcininkais ar nuosavo kapitalo priemonių turėtojais, ne tik dėl sunkumų, susijusių su jų identifikavimu, bet ir dėl to, kad nebuvo įmanoma veiksmingai išnagrinėti jų pastabų prieš patvirtinant pertvarkymo schemą.

490    Ieškovai teigia, kad jeigu jie būtų buvę išklausyti prieš patvirtinant pertvarkymo schemą, Banco Popular pertvarkymas nebūtų įvykęs, nes jie būtų paaiškinę, kad sąlygos nebuvo įvykdytos, arba būtų įvykdytos kitokiomis sąlygomis, nes jie būtų galėję nurodyti, kad būtina palaukti skubios paramos likvidumui padidinti, pasiūlyti alternatyvų veiksmą arba pasiūlyti taikyti kitą pertvarkymo priemonę.

491    Šiuo klausimu pakanka priminti, kad iš ieškinio pirmojo pagrindo analizės matyti, jog, pirma, ieškovai neįrodė, kad Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnyje numatytos sąlygos nebuvo įvykdytos. Antra, buvo nustatyta, kad Ispanijos bankas atsisakė suteikti skubią paramą likvidumui padidinti, todėl BPV neturėjo jokio pagrindo laukti, kol ji bus suteikta, ir kad ieškovų nurodytų alternatyvių sprendimų nebuvo įmanoma įgyvendinti per trumpą laiką. Taigi ieškovai neįrodė, kad jų apklausa vykstant pertvarkymo procedūrai būtų pakeitusi pertvarkymo schemos turinį.

492    Iš visko, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad ieškovų išklausymas prieš patvirtinant pertvarkymo schemą būtų sutrukdęs siekti tikslų užtikrinti finansų rinkų stabilumą ir subjekto ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą bei įvykdyti pertvarkymo procedūros spartos ir veiksmingumo reikalavimus.

493    Todėl tai, kad ieškovai nebuvo išklausyti per Banco Popular pertvarkymo procedūrą, yra teisės būti išklausytam apribojimas, kuris buvo pateisinamas ir būtinas bendrojo intereso tikslui pasiekti ir atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

494    Vadinasi pirmąją dalį reikia atmesti.

b)      Dėl antrosios dalies, susijusios su teisės susipažinti su byla pažeidimu

495    Ieškovai teigia, kad jie, kaip asmenys, kuriems taikomas BPV sprendimas, turi teisę susipažinti su byla pagal Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalį ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalį.

496    Pirma, jie tvirtina, kad prieš priimdama tam tikrą aktą asmens nenaudai, institucija negali atsižvelgti į informaciją ar dokumentus, prieš tai nesuteikusi asmeniui, kuriam skirtas aktas, galimybės pareikšti savo nuomonę, o tai reiškia, kad turi būti suteikta galimybė susipažinti su administracine byla. Pertvarkymo schema turi būti panaikinta tiek, kiek ji grindžiama laikinu vertinimu, kuris nebuvo pateiktas ieškovams.

497    Teisė susipažinti su byla numatyta Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią:

„[a]smenys, kuriems taikomi Valdybos sprendimai, turi teisę susipažinti su Valdybos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga negalioja konfidencialiai informacijai ir Valdybos vidaus parengiamiesiems dokumentams.“

498    Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad konkurencijos bylose suteikiant galimybę asmenims, kuriems yra skirtas pranešimas apie kaltinimus, susipažinti su byla pirmiausia siekiama leisti šiems asmenims susipažinti su Komisijos byloje esančiais įrodymais, kad jų pagrindu asmenys galėtų veiksmingai pareikšti nuomonę dėl Komisijos pranešime apie kaltinimus padarytų išvadų. Teisė susipažinti su byla reiškia, kad Komisija atitinkamai įmonei suteikia galimybę išnagrinėti visus tyrimo medžiagoje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Tai taikytina ir kaltę patvirtinantiems, ir ją paneigiantiems dokumentams, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją (žr. 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo KT Verwaltung ir NKT / Komisija, C‑607/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:385, 261 ir 262 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

499    Antra, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, paisant teisės į gynybą per Komisijoje vykstančią procedūrą dėl baudos skyrimo įmonei už konkurencijos taisyklių pažeidimą reikalaujama, kad įmonei, dėl kurios pradėtas tyrimas, per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti nuomonę dėl Komisijos nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei tinkamumo, taip pat dėl teiginiui dėl pažeidimo buvimo pagrįsti Komisijos panaudotų dokumentų. Šios teisės yra numatytos Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose (žr. 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Brugg Kabel ir Kabelwerke Brugg / Komisija, C‑591/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1026, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

500    Trečia, apskritai kalbant apie Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą paisymą, pažymėtina, kad ši teisė apima teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, paisant teisėtų konfidencialumo interesų (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Kalai / Taryba, T‑178/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:580, 73 punktą).

501    Ketvirta, dera priminti, kad teisės susipažinti su byla pažeidimas per procedūrą iki sprendimo priėmimo iš principo gali lemti tokio sprendimo panaikinimą, jeigu buvo pažeistos teisės į gynybą (žr. 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Solvay prieš Komisiją, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Akzo Nobel ir kt. / Komisija, T‑47/10, EU:T:2015:506, 349 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

502    Iš šio sprendimo 498–501 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad tiek Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinta teisė susipažinti su byla, tiek konkreti teisė susipažinti su bylos medžiaga konkurencijos bylose yra susijusios su asmenimis ar įmonėmis, dėl kurių yra pradėtos procedūros arba priimti sprendimai.

503    Nagrinėjamu atveju iš Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalies matyti, kad teisė susipažinti su bylos medžiaga yra susijusi su subjektu, kuriam skirta pertvarkymo schema, t. y. Banco Popular, o ne su jo akcininkais ar kreditoriais.

504    Todėl ieškovai negali remtis teise susipažinti su bylos medžiaga.

505    Be to, tiek Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punkte, tiek Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tam tikri duomenys gali būti saugomi, jeigu jie yra konfidencialūs.

506    Iš to matyti, kad ieškovai negali teigti, jog tai, kad BPV nepranešė apie 2-ąjį vertinimą per administracinę procedūrą, kuriai pasibaigus buvo priimta pertvarkymo schema, yra teisės susipažinti su byla pažeidimas.

507    Antra, dublike ieškovai tvirtina, kad po pertvarkymo neatsiranda pareiga užtikrinti konfidencialumą akcininkų ir kreditorių atžvilgiu, nes pertvarkymo veiksmas daro poveikį jų turtui ir jie turi turėti galimybę sužinoti pertvarkymo motyvus. Be to, Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnyje numatyta profesinės paslapties išimtis tuo atveju, kai toks atskleidimas būtinas vykstant teismo procesams. Pagal Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamąją dalį informacijos pateikimas prieš priimant pertvarkymo schemą gali turėti pasekmių pertvarkymo procedūrai, o priėmus pertvarkymo sprendimą toks pranešimas pertvarkymui nebepakenktų.

508    Reikia konstatuoti, kad šie argumentai susiję ne su teise susipažinti su byla per administracinę procedūrą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsnio 4 dalį, o su teise susipažinti su dokumentais, kuriais BPV rėmėsi priimdama pertvarkymo schemą, ir po šios schemos priėmimo.

509    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, remiantis SESV 339 straipsniu, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktu ir Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalimi, BPV privalo saugoti visų subjektų konfidencialius duomenis, įskaitant verslo paslaptis.

510    Iš Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsnio 1 dalies matyti, kad siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis BPV gali per nacionalines pertvarkymo institucijas arba tiesiogiai, jas informavusi, visapusiškai naudodamasi visa ECB arba nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija reikalauti, kad subjektai, kuriems taikomas pertvarkymo veiksmas, pateiktų visą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti. Šio straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad profesinės paslapties reikalavimai neatleidžia tų asmenų nuo pareigos teikti tą informaciją. Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad BPV turi galimybę, be kita ko, nuolat gauti bet kokią informaciją, būtiną jos funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti, visų pirma apie bet kurios įstaigos, kurios atžvilgiu ji naudojasi pertvarkymo įgaliojimais, kapitalą, likvidumą, turtą ir įsipareigojimus.

511    Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalyje nustatyta:

„[p]rieš bet kokios informacijos atskleidimą Valdyba užtikrina, kad į ją nebūtų įtraukta konfidencialios informacijos, visų pirma įvertindama, poveikį, kurį tos informacijos atskleidimas galėtų turėti viešajam interesui, susijusiam su finansų, pinigų ar ekonomikos politika, fizinių bei juridinių asmenų komerciniams interesams ir tikrinimų tikslui, tyrimams bei auditams. Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų 8 ir 9 straipsniuose nurodytų pertvarkymo planų turinio ir detalių, bet kurio pagal 10 straipsnį atlikto įvertinimo rezultatų ar 18 straipsnyje nurodytos pertvarkymo schemos atskleidimo poveikį.“

512    Šioje nuostatoje aiškiai numatyta BPV pareiga prieš paskelbiant ar pranešant trečiajam asmeniui apie pertvarkymo schemą įsitikinti, kad joje nėra konfidencialios informacijos, kurią jis galėjo gauti, be kita ko, pagal Reglamento Nr. 806/2014 34 straipsnį. Ši pareiga taip pat taikoma 2-ajam vertinimui, kuris pagal pertvarkymo schemos 12.2 straipsnį yra minėtos pertvarkymo schemos priedas ir sudedamoji dalis.

513    Ieškovai teigia, kad, remiantis Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamąja dalimi, profesinė paslaptis taikoma tik vykstant pertvarkymo procedūrai, kol pertvarkymo sprendimas nėra paskelbtas viešai.

514    Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„apie pertvarkymo veiksmus turėtų būti tinkamai pranešama ir jie turėtų būti paskelbti viešai, taikant šiame reglamente nustatytas ribotas išimtis. Tačiau, kadangi tikėtina, jog Valdybos, nacionalinių pertvarkymo institucijų ir jų specializuotų konsultantų gaunama informacija pertvarkymo procese bus konfidenciali, prieš skelbiant pertvarkymo sprendimą viešai, tai informacijai turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai. Reikia atsižvelgti į tai, kad informacija apie pertvarkymo plano turinį bei detales, taip pat apie tų planų vertinimų rezultatus gali turėti didelį poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba apie bet kokius konkrečius proceso veiksmus) turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams. Tačiau vien informacija apie tai, kad Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos nagrinėja konkretaus subjekto atvejį, jau galėtų turėti neigiamo poveikio tam subjektui. Todėl būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, pavyzdžiui, pertvarkymo planų turinio bei detalių ir šių planų vertinimų rezultatų, konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai.“

515    Pirma, iš šios konstatuojamosios dalies matyti, kad tam tikra BPV turima informacija, esanti pertvarkymo schemoje, 2-ajame vertinime ir dokumentuose, kuriais ji grindžiama, yra profesinė paslaptis ir yra konfidenciali.

516    Šiuo klausimu Teisingumo Teismas dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 263), nusprendė, jog tam, kad investicinių įmonių priežiūros sistema, pagrįsta valstybės narės viduje vykdoma priežiūra ir informacijos tarp kelių valstybės narių kompetentingų institucijų pasikeitimu, būtų veiksminga, reikia, kad ir prižiūrimos įmonės, ir kompetentingos institucijos galėtų būti tikros, jog suteikta konfidenciali informacija iš esmės ir liktų konfidenciali (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

517    Teisingumo Teismas konstatavo, kad, nesant tokio pasitikėjimo, būtų pakenkta sklandžiam konfidencialios informacijos, kuri būtina vykdant priežiūrą, perdavimui. Taigi, Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 dalimi, kaip bendrąja taisykle, nustatoma pareiga saugoti profesinę paslaptį, siekiant apsaugoti ne tik tiesiogiai susijusių įmonių specifinius interesus, bet ir bendrąjį interesą, susijusį su tinkamu Sąjungos finansinių priemonių rinkos veikimu (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 32 ir 33 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

518    Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalyje, susijusioje su BPV nariams taikomais reikalavimais saugoti profesinę paslaptį, įtvirtinta nuostata, lygiavertė Direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 daliai.

519    Antra, žinoma, Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje minimos BPV pareigos saugoti profesinę paslaptį prieš priimant sprendimą dėl pertvarkymo. Joje nurodyta, kad, kadangi tam tikra BPV turima informacija yra slapta ir susijusi su verslo paslaptimi, ji neturi būti paviešinta prieš priimant pertvarkymo priemonę. Iš tikrųjų informacijos apie tai, kad subjektas žlunga arba gali žlugti ir kad jam gali būti taikoma pertvarkymo priemonė, pateikimas gali, be kita ko, paskatinti akcininkus parduoti savo vertybinius popierius rinkose ir lemti masinį indėlių atsiėmimą, o tai apsunkintų banko finansinę padėtį ir taip pakenktų BPV veiklos veiksmingumui bei rinkos veikimui.

520    Vis dėlto šioje konstatuojamojoje dalyje taip pat aiškiai nurodyta, kad apie pertvarkymo veiksmus „turėtų būti tinkamai pranešama ir jie turėtų būti paskelbti viešai, taikant šiame reglamente nustatytas ribotas išimtis“. Reikia priminti, kad šio sprendimo 511 punkte cituotoje Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalyje aiškiai numatyta BPV pareiga prieš atskleidžiant pertvarkymo schemą įsitikinti, kad joje nėra konfidencialios informacijos.

521    Tuo remiantis darytina išvada, kad Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamoji dalis negali būti aiškinama, kaip kad daro ieškovai, kad konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklės taikomos tik tol, kol nėra priimtas sprendimas dėl pertvarkymo.

522    Antra, ieškovai taip pat daro nuorodą į Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, pagal kurią „informacija, kuriai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, neatskleidžiama kitam viešajam ar privačiajam subjektui, nebent jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui“.

523    Vis dėlto ši nuostata nereiškia, kad BPV privalo atskleisti visą sprendimą dėl pertvarkymo nuo to momento, kai pradedamas teismo procesas. Šioje nuostatoje daroma nuoroda į teismo turimą galimybę nurodyti pateikti dokumentus, įskaitant konfidencialią informaciją.

524    Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą ir 92 straipsnio 3 dalį, taikydamas pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, gali liepti BPV pateikti visus dokumentus, kurie, jo nuomone, yra reikšmingi sprendimui dėl ginčo priimti. Vis dėlto pagal to paties reglamento 103 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad tam tikra šiuose dokumentuose esanti informacija yra konfidenciali ir kad ji nebus perduota kitoms šalims, visų pirma ieškovams.

525    Iš to matyti, kad Bendrojo Teismo sprendimas nurodyti pateikti dokumentus nesuteikia ieškovams galimybės susipažinti su visais šiais dokumentais, jei Bendrasis Teismas mano, kad juose yra konfidencialių duomenų.

526    Reikia pažymėti, kad per šį procesą Bendrasis Teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės paprašė BPV pateikti tam tikrus dokumentus, įskaitant konfidencialias pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir ECB atlikto vertinimo dėl Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėties versijas. Remdamasis Procedūros reglamento 103 straipsniu, Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs šių dokumentų turinį, nusprendė, kad BPV ir ECB interneto svetainėse paskelbtose šių dokumentų versijose neatskleista informacija neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą. Todėl 2021 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrasis Teismas pašalino konfidencialias šių dokumentų versijas iš bylos medžiagos.

527    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovai negali teigti, jog priėmus pertvarkymo schemą nėra pareigos paisyti konfidencialumo jų atžvilgiu ar kad jie turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, kuria rėmėsi BPV.

528    Vadinasi, reikia atmesti antrąją dalį, taigi ir visą trečiąjį pagrindą.

4.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

529    Ieškovai tvirtina, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti.

530    Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV 296 straipsnį reikalaujamas motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į to akto formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 85 ir 87 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją bei 2020 m. spalio 21 d. Sprendimo ECB / Estate of Espírito Santo Financial Group, C‑396/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:845, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

531    Be to, akto motyvavimo tikslumas turi būti proporcingas faktinėms akto priėmimo galimybėms, techninėms sąlygoms ar terminui, per kurį jis turi būti priimtas (žr. 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Éditions Odile Jacob / Komisija, C‑551/10 P, EU:C:2012:681, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2019 m. gegužės 23 d. Sprendimo KPN / Komisija, T‑370/17, EU:T:2019:354, 139 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. sausio 27 d. Sprendimo KPN / Komisija, T‑691/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:43, 162 punktą).

532    Pirma, ieškovai teigia, kad pertvarkymo schemai būdingi keli motyvavimo trūkumai.

533    Pirmiausia reikia priminti, kad nagrinėjamu atveju BPV 2017 m. birželio 7 d. savo interneto svetainėje paskelbė pranešimą apie pertvarkymo schemos priėmimą kartu su dokumentu, kuriame pertvarkymo poveikis apibendrinamas remiantis Reglamento Nr. 806/2014 29 straipsnio 5 dalimi. 2017 m. liepos 11 d. BPV paskelbė nekonfidencialią pertvarkymo schemos versiją. 2018 m. vasario 2 d. ir vėliau 2018 m. spalio 31 d. BPV taip pat savo interneto svetainėje paskelbė ne tokias konfidencialias pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijas.

534    Pirma, kai kurie ieškovų argumentai susiję su Banco Popular pardavimo procedūra. Ieškovai tvirtina, kad pertvarkymo schemoje nepaaiškinti motyvai, dėl kurių tik du potencialūs pirkėjai buvo pakviesti pasirašyti neatskleidimo susitarimus ir tik vienas iš jų pateikė pasiūlymą. Ši aplinkybė svarbi nustatant, ar Banco Popular buvo parduotas pagal Reglamento Nr. 806/2014 nuostatas.

535    Reikia priminti, kad Banco Popular pardavimo procedūrą vykdė FROB. Turėdamas omenyje galimą Banco Popular pertvarkymą, FROB 2017 m. birželio 6 d. priimtame procedūriniame rašte pakvietė potencialius įgijėjus dalyvauti pirkimo-pardavimo procedūroje ir jam pateikti pasiūlymą įsigyti 100 % Banco Popular kapitalo, laikantis šiame rašte nurodytų terminų ir sąlygų.

536    Galiausiai pertvarkymo schemos 6.6 straipsnyje BPV nusprendė, kad FROB pastangos parduoti Banco Popular iki priimant tą schemą atitiko Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje, siejamame su Direktyvos 2014/59 39 straipsniu, nustatytus reikalavimus. BPV pažymėjo, kad per laikotarpį iki pertvarkymo Banco Popular vykdė privataus pardavimo procedūrą ir kad 2017 m. gegužės 29 d. paaiškėjo, jog ši procedūra bus nesėkminga. Ji nurodė, kad sprendimas savo komercines pastangas skirti tik bankams, kurie jau buvo išreiškę bendrą suinteresuotumą įsigyti Banco Popular per privataus pardavimo procedūrą, atitiko Direktyvos 2014/59 39 straipsnio reikalavimus. BPV taip pat pažymėjo, kad po to, kai FROB pradėjo pardavimo procedūrą, galiausiai du bankai buvo pakviesti dalyvauti pardavimo procedūroje. Ji nurodė, kad tą pačią dieną buvo susipažinta su visais potencialiais pirkėjais, kad jie visi turėjo prieigą prie tos pačios virtualios duomenų erdvės, o jų pasiūlymams buvo taikomos tos pačios sąlygos ir tas pats terminas. BPV taip pat pažymėjo, kad iš dviejų potencialių pirkėjų buvo gautas vienas galiojantis pasiūlymas, ir kad atsižvelgiant į tai, jog pasiūlymą pateikė tik vienas pirkėjas, buvo pagrįsta sutikti su jo sąlygomis ir taip užkirsti kelią nekontroliuojamam Banco Popular nemokumui, kuris, be kita ko, galėjo pakenkti jo ypatingos svarbos funkcijoms.

537    Šių įvairių elementų, pateiktų prie dubliko pridėtoje pertvarkymo schemos versijoje, pakanka, kad būtų galima suprasti Banco Popular pardavimo procedūros eigą. Kadangi pardavimo procedūrą vykdė FROB, BPV galėjo tiesiog pažymėti, kad buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, ir atsižvelgti į šio pardavimo rezultatą. Be to, priežastys, dėl kurių kiti potencialūs pirkėjai nepateikė pasiūlymų, neturi reikšmės.

538    Ieškovai taip pat teigia, kad nepateikta jokių paaiškinimų nei dėl to, kodėl buvo nustatyta Banco Popular pardavimo kaina, lygi vienam eurui, nei dėl to, ar ši kaina atspindi Banco Popular rinkos vertę, ir kad jie nežino, dėl kokių priežasčių BBVA nebuvo suteiktas papildomas terminas pasiūlymui pateikti.

539    Tiek, kiek šie argumentai susiję su FROB vykdoma pardavimo procedūra, ieškovai nepaaiškina, kodėl šie elementai turėtų būti nurodyti pertvarkymo schemoje ar kodėl šie elementai yra esminiai norint ją suprasti.

540    Be to, šie argumentai susiję su klaidingu faktinių aplinkybių supratimu. Pirma, reikėtų priminti, kad vieno euro pardavimo kainą nustatė ne BPV. Procedūriniame rašte FROB nurodė, kad pasiūlyta kaina turi būti lygi vienam eurui arba didesnė. Pertvarkymo priemonėje nurodyta vieno euro pardavimo kaina yra FROB vykdytos konkurencinės pardavimo procedūros ir Banco Santander pasiūlytos kainos rezultatas. Todėl ši kaina iš esmės atspindi Banco Popular rinkos vertę. Antra, kadangi BBVA 2017 m. birželio 6 d. informavo FROB, kad nusprendė nepateikti pasiūlymo, pertvarkymo schemos rezoliucinėje dalyje nereikėjo nurodyti konkretaus motyvo, dėl kurio FROB jam nenustatė naujo termino.

541    Antra, kai kurie ieškovų argumentai yra susiję su pertvarkymo sąlygų laikymosi motyvavimu. Ieškovai teigia, kad nėra nurodyti motyvai, dėl kurių pertvarkymo schemos 2.1 straipsnyje konstatuota, jog Banco Popular negalėjo suėjus terminui artimoje ateityje padengti savo skolas ar įvykdyti kitus įsipareigojimus. Kalbant konkrečiai, nepatikslinta, ar tai buvo Ispanijos valdžios institucijų pareiškimai, ar indėlių nutekinimas ar atsiėmimas, ar skubios paramos likvidumui padidinti nesuteikimas. Pertvarkymo schemos 3.1 straipsnyje BPV esą padarė išvadą, kad nėra alternatyvių priemonių, kurios padėtų per pagrįstą terminą išvengti Banco Popular žlugimo, prieš tai neišnagrinėjusi pirmojo pagrindo antroje dalyje nurodytų alternatyvių sprendimų. Nepaaiškintos priežastys, dėl kurių vietoj šių kitų veiksmų buvo pasirinktas verslo pardavimas.

542    Pirma, reikia pažymėti, kad pertvarkymo schemos 2 straipsnyje BPV nurodė, jog ECB nusprendė, kad Banco Popular žlugo arba galėjo žlugti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalies c punktą. Jis pažymėjo, kad įvairūs duomenys rodė, jog Banco Popular nebūtų pajėgus artimiausiu metu suėjus terminui sumokėti skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų.

543    Pertvarkymo schemos 23 konstatuojamojoje dalyje BPV nurodė, kad, kaip ECB aprašė savo vertinime, Banco Popular likvidumo padėtis labai pablogėjo, o 24 konstatuojamojoje dalyje išvardijo aplinkybes, dėl kurių susidarė tokia padėtis. Be to, reikia priminti, kad motyvai, dėl kurių ECB nusprendė, kad Banco Popular žlunga arba gali žlugti, yra aiškiai išdėstyti jo vertinime, kuris yra konteksto, kuriam esant buvo priimta pertvarkymo priemonė, dalis. 2017 m. rugpjūčio 14 d. ECB interneto svetainėje buvo paskelbta nekonfidenciali jo atlikto vertinimo versija.

544    Todėl ieškovai negali teigti, kad BPV nenurodė pakankamų priežasčių, dėl kurių Banco Popular buvo žlungantis ar galintis žlugti.

545    Antra, iš ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies analizės (žr. šio sprendimo188–192 punktus) matyti, kad BPV pertvarkymo schemos 3 straipsnyje pakankamai motyvavo, jog alternatyvių privačių ar rizikos ribojimu pagrįstų sprendimų, kurie galėtų užkirsti kelią Banco Popular žlugimui, nėra. Be to, pertvarkymo schemos 5 straipsnyje, visų pirma jos 5.3 straipsnyje, BPV pagrindė verslo pardavimo priemonės, kaip pertvarkymo priemonės, pasirinkimą ir paaiškino, kodėl kitomis Reglamento Nr. 806/2014 22 straipsnio 2 dalyje išvardytomis priemonėmis nebuvo galima taip pat pasiekti pertvarkymo tikslų.

546    Ieškovai neteigia, kad šių pertvarkymo schemos nuostatų nepakanka, kad būtų galima suprasti jos taikymo sritį, o tik priekaištauja BPV, kad ji neišnagrinėjo alternatyvių sprendinių, kuriuos jie nurodo ieškinio pirmajame pagrinde.

547    Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 193–230 punktų, BPV neprivalėjo apsvarstyti ieškovų nurodytų sprendinių, kurie buvo neperspektyvūs.

548    Trečia, dublike ieškovai pateikia su 2-ojo vertinimo pagrindimu susijusius argumentus. Jie teigia, kad nežino, kokiu pagrindu buvo pasinaudota 2-uoju vertinimu, nes jame buvo nurodyta, kad jis yra tik iliustracinis ir neturėtų būti naudojamas sprendimams priimti, kodėl vertinimo ataskaitose nebuvo atlikta pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a–c ir f punktus reikalaujama analizė, dėl kokių priežasčių 1-asis ir 2-asis Banco Popular mokumo vertinimai yra nenuoseklūs ir kodėl nebuvo naudojamasi ECB atliktu Banco Popular neveiksnaus turto vertinimu, nors BPV buvo nurodžiusi, kad tai buvo geriausias įvertis.

549    Reikia konstatuoti, kad šiais argumentais tik pakartojami ieškovų argumentai, pateikti ieškinio antrajame pagrinde, grindžiamame Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio pažeidimu. Tačiau ieškovai nepaaiškina, dėl kokios priežasties klausimų, kurie susiję tik su jų pačių ieškinio pagrindais, paaiškinimai turi būti nurodyti pertvarkymo schemoje ir kiek jie būtini norint ją suprasti.

550    Ketvirta, ieškovai priekaištauja BPV dėl to, kad pertvarkymo schemoje nepaaiškino, ar Deloitte atitinka Deleguotojo reglamento 2016/1075 37–41 straipsniuose nustatytas nepriklausomumo sąlygas.

551    Šiuo klausimu BPV pertvarkymo schemos 41 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad 2-ajam vertinimui atlikti pasitelkė nepriklausomą vertintoją. Pakanka konstatuoti, kad pertvarkymo schemos tikslas neapima paaiškinimo, kodėl šis vertintojas atitinka Deleguotojo reglamento 2016/1075 reikalavimus, ir kad ieškovai nepaaiškina, kiek šie paaiškinimai yra būtini siekiant suprasti BPV priimtą pertvarkymo priemonę.

552    Penkta, ieškovai teigia, kad BPV nenurodė 2016 m. pertvarkymo plane numatytos pertvarkymo strategijos ir pertvarkymo priemonės bei nenurodė priežasčių, dėl kurių šio plano nebuvo laikomasi.

553    Pakanka konstatuoti, kad pertvarkymo schemos 44–46 konstatuojamosiose dalyse, kurios visos išdėstytos 2018 m. vasario 2 d. BPV interneto svetainėje paskelbtoje ir prie dubliko pridėtoje pertvarkymo schemos redakcijoje, BPV paaiškino, dėl kokių priežasčių 2016 m. pertvarkymo plane numatyta pertvarkymo priemonė buvo netinkama atsižvelgiant į pertvarkymo dieną buvusias aplinkybes. Taigi ji pažymėjo, kad 2016 m. pertvarkymo planas buvo grindžiamas prielaida, jog Banco Popular žlugimas yra susijęs su jo kapitalo būklės pablogėjimu. Kadangi Banco Popular žlugimą lėmė jo likvidumo pablogėjimas, BPV nurodė, kad nebuvo užtikrinta, jog šiame plane numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė leistų nedelsiant ir veiksmingai įveikti Banco Popular likvidumo krizę.

554    Šių paaiškinimų pakanka, kad būtų galima pateisinti priežastis, dėl kurių 2016 m. pertvarkymo planas nebuvo pritaikytas pertvarkymo schemoje.

555    Šešta, ieškovai nurodo, kad nežino, dėl kokios priežasties BPV, prieš atlikdama Banco Popular pertvarkymą, nepalaukė, kol bus paskirta visa ECB jau patvirtinta skubi parama likvidumui padidinti.

556    Pakanka priminti, kad iš ieškinio pirmojo pagrindo pirmosios dalies analizės matyti, jog BPV pertvarkymo schemoje nustatė, kad 2017 m. birželio 5 d. suteikęs pirmą skubią paramą likvidumui padidinti Banco Popular, Ispanijos bankas nebuvo pajėgus suteikti jam papildomos skubios paramos likvidumui padidinti. Kadangi skubios paramos likvidumui padidinti suteikimas priskirtas nacionalinių centrinių bankų kompetencijai, BPV galėjo tik konstatuoti, kad papildoma skubi parama likvidumui padidinti nebuvo suteikta.

557    Taigi, kadangi BPV neturėjo priežasties laukti, kol bus suteikta ši skubi parama likvidumui padidinti, ji neprivalėjo to pagrįsti pertvarkymo schemoje.

558    Dėl argumento, kad daugelis pertvarkymo schemos ir vertinimų fragmentų yra redaguojami ir dėl to ieškovai negali jų suprasti, pakanka konstatuoti, kad tai yra tik bendro pobūdžio argumentas, kuris, nesant patikslinimo dėl ieškovams nesuprantamų pertvarkymo schemos ar 2-ojo vertinimo dalių, nėra pagrindas nustatyti pareigos motyvuoti pažeidimą.

559    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad nė vienas ieškovų argumentas nesudaro pagrindo nustatyti, kad BPV pažeidė savo pareigą motyvuoti.

560    Antra, ieškovai tvirtina, kad gavo tik dalinę „nekonfidencialios“ pertvarkymo schemos kopiją ir negalėjo susipažinti nei su jos priedais, nei su administracine byla. Taigi jie tvirtina, kad nežinojo ginčijamų sprendimų motyvų. Dublike jie priduria, kad pareiga motyvuoti apsaugo kiekvieną asmenį, kuriam aktas turi įtakos, o ne tik asmenį, kuriam jis yra skirtas, ir kad dėl to jie turi teisę gauti išsamius ginčijamų sprendimų motyvus. Be to, dublike ieškovai pažymi, kad prašo ne paskelbti visus dokumentus, nes atrodo, kad tam prieštarauja Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalis, o pateikti motyvuotą sprendimą ir leisti konfidencialiai susipažinti su bylos medžiaga vykstant šiam procesui.

561    Reikia konstatuoti, kad šiuo argumentu ieškovai iš esmės priekaištauja BPV dėl to, kad ši jiems nepateikė visos pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo.

562    Šiuo klausimu iš ieškinio trečiojo pagrindo antrosios dalies analizės matyti, kad po pertvarkymo schemos priėmimo ieškovai neturi teisės reikalauti, kad būtų atskleista visa bylos medžiaga, kuria rėmėsi BPV, nes BPV privalo apsaugoti joje esančią konfidencialią informaciją. Šis argumentas taip pat taikomas pertvarkymo schemai ir 2-ajam vertinimui, kuriame yra konfidencialių duomenų.

563    Be to, reikia priminti, kad ieškovai nėra FROB skirtos pertvarkymo schemos adresatai. Ieškovai turi būti laikomi trečiosiomis šalimis ir neturi teisės į tai, kad jiems būtų pranešta apie visą pertvarkymo schemą.

564    Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad skundą pateikusio asmens nurodyta valstybės pagalba neegzistuoja, atsižvelgiant į pareigą saugoti verslo paslaptį, gali būti pakankamai motyvuotas, nenurodant visų skaičių, kuriais grindžiami šios institucijos argumentai (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108–111 punktus). Taigi tokio sprendimo nekonfidencialios versijos, kurioje nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški minėtos institucijos argumentai ir naudota metodika leidžia suinteresuotiesiems asmenims susipažinti su šiais motyvais, o Bendrajam Teismui – vykdyti jų kontrolę, pakanka, kad būtų įvykdyta tai pačiai institucijai tenkanti pareiga motyvuoti (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 55 punktą).

565    Be to, dėl Deloitte 2-ajame vertinime naudotų ekonominių elementų, į kuriuos BPV atsižvelgė pertvarkymo schemoje, pažymėtina, kad nederėtų ginčyti to, jog jie susiję su sudėtingu techniniu vertinimu. Kadangi iš pertvarkymo schemos aiškiai matyti BPV motyvai, kad vėliau būtų galima ginčyti jų pagrįstumą kompetentingame teisme, nebūtina reikalauti atskirai motyvuoti kiekvieno jos priimto techninio sprendimo arba skaičių, kuriais grindžiami šie motyvai (pagal analogiją žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

566    Vis dėlto, pirma, ieškovai pripažįsta, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalį draudžiama paskelbti visą pertvarkymo schemą. Ši šio sprendimo 511 punkte paminėta nuostata, kurioje numatyta, kad prieš atskleisdama informaciją BPV turi įsitikinti, jog joje nėra konfidencialių duomenų, yra susijusi ne tik su jos paskelbimu, bet ir su jos perdavimu trečiosioms šalims.

567    Antra, ieškovai nepatikslino, kiek ekonominiai duomenys, kurie nebuvo atskleisti nekonfidencialiose pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijose, buvo būtini siekiant suprasti pertvarkymo schemą.

568    Taigi ieškovai neįrodė, kad BPV pažeidė pareigą motyvuoti, nekonfidencialiose pertvarkymo schemos ir 2-ojo vertinimo versijose nuslėpdama ekonominius duomenis.

569    Todėl darytina išvada, kad ieškovai negali remtis teise gauti visą pertvarkymo schemą ir 2-ąjį vertinimą.

570    Trečia, ieškovai tvirtina, kad pagal 1958 m. birželio 13 d. Sprendimą Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) tik Komisija gali kontroliuoti diskrecinius pertvarkymo schemos aspektus. Taigi Sprendimas 2017/1246 yra visiškai numanomas ir nemotyvuotas.

571    Reikia priminti, kad Sprendimo 2017/1246 4 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Komisija pritaria pertvarkymo schemai. Visų pirma ji sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal Reglamento Nr. 806/2014 5 straipsnį dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų.“

572    Be to, Sprendimo 2017/1246 2 konstatuojamojoje dalyje Komisija mini aplinkybę, jog pertvarkymo schemoje BPV nurodė, kad Banco Popular atveju buvo tenkinamos visos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje išdėstytos pertvarkymo sąlygos ir kad BPV buvo įvertinusi priežastis, dėl kurių pertvarkymo priemonės reikėjo viešojo intereso labui. Antra, Sprendimo 2017/1246 3 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 6 dalį pertvarkymo schemoje Banco Popular turėjo būti taikoma pertvarkymo procedūra, joje buvo nustatyta, jog bus taikoma verslo pardavimo priemonė, ir nurodytos priežastys, dėl kurių visų šių duomenų pakako.

573    Vadinasi, Komisija Sprendime 2017/1246 aiškiai nurodė motyvus, kuriais remdamasi BPV nusprendė, kad pertvarkymo schemos priėmimo sąlygos įvykdytos ir kad reikia taikyti verslo pardavimo priemonę. Taigi Sprendimo 2017/1246 4 konstatuojamojoje dalyje pateiktas pertvarkymo schemos patvirtinimas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šias kitas konstatuojamąsias dalis ir yra susijęs su visais šiais pagrindais. Šioje konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodė, kad ji sutinka su pertvarkymo schemoje išdėstytomis priežastimis, kuriomis grindžiamas pertvarkymo priemonės taikymas Banco Popular, visų pirma – viešojo intereso kriterijumi.

574    Taigi pertvarkymo schema ir jos motyvai turi būti laikomi Sprendimo 2017/1246 priėmimo konteksto dalimi, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 530 punkte nurodytą jurisprudenciją.

575    Be to, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį Komisija arba pritaria pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams.

576    Vadinasi, kai Komisija, kaip šiuo atveju, patvirtina pertvarkymo schemą, jos sprendimo motyvavimas gali apsiriboti nurodymu, kad ji sutinka su jame išdėstytais motyvais. Bet koks papildomas jos pritarimo pagrindimas galėtų būti tik pertvarkymo schemoje išdėstytų elementų pakartojimas. Tačiau pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį Komisija savo sprendime privalo ne iš naujo atlikti BPV analizę, o tik ją patvirtinti.

577    Be to, remiantis šio sprendimo 531 punkte nurodyta jurisprudencija, reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 7 dalį Komisijai buvo skirtas labai trumpas laikotarpis sprendimui priimti po to, kai BPV perdavė pertvarkymo schemą.

578    Vadinasi, motyvų pareiškimas, kuriame Komisija nurodo sutinkanti su pertvarkymo schemos turiniu ir BPV pertvarkymo schemoje nurodytais jos priėmimą pagrindžiančiais motyvais, turi būti laikomas pakankamu jos priėmimui pagrįsti.

579    Dublike ieškovai tvirtina, kad nė vienas iš dokumentų, kurie, Komisijos teigimu, yra jos administracinės bylos dalis, nepatvirtina jos dalyvavimo procedūroje po to, kai buvo priimtas jos sprendimas. Ieškovai nurodo, kad šiuo argumentu siekiama įrodyti, jog Komisija neįvykdė savo pareigų, numatytų SESV 291 straipsnyje ir 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7).

580    Šiuo argumentu ieškovai ne tvirtina, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, bet nurodo, kad buvo pažeisti 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nustatyti įgaliojimų delegavimo principai. Dublike ieškovai tvirtina, kad šis argumentas susijęs su ieškinio 153 punktu. Vis dėlto šiame ieškinio punkte ieškovai tik paminėjo, kad Komisija nemotyvavo savo vykdytos pertvarkymo schemos diskrecinių aspektų kontrolės ir tik ją patvirtino.

581    Taigi reikia pripažinti, kad šis argumentas pirmą kartą pateiktas dublike ir turi būti aiškinamas kaip naujas pagrindas.

582    Pagal Procedūros reglamento 84 straipsnį vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

583    Ieškovai neteigia, kad šis naujas argumentas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios jiems nebuvo žinomos pareiškiant ieškinį, todėl šį argumentą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

584    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinio ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

585    Kadangi visi ieškinio pagrindai atmesti, reikia atmesti prašymą panaikinti ginčijamus sprendimus.

586    Todėl ieškovų pirmoje reikalavimų dalyje pateiktas prašymas, kad Bendrasis Teismas, panaikinęs ginčijamus sprendimus, „įpareigotų BPV ir Komisiją grąžinti jiems jų investicijas į Banco Popular“, taip pat turi būti atmestas, nesprendžiant dėl šio prašymo priimtinumo. Dėl pirmoje reikalavimų dalyje pateikto alternatyvaus prašymo, kad Bendrasis Teismas priteistų iš BPV ir Komisijos „remiantis jų deliktine atsakomybe, <…> atlyginti ieškovams padarytus nuostolius“, jis turi būti laikomas susijusiu su toliau nagrinėjamu pirmuoju reikalavimu atlyginti žalą.

B.      Dėl prašymų atlyginti žalą

587    Antrąja reikalavimų dalimi ieškovai prašo priteisti jiems iš BPV ir Komisijos jų deliktine atsakomybe grindžiamą žalos atlyginimą. Ieškovai pateikia du atskirus prašymus atlyginti žalą, kurių pirmasis grindžiamas ginčijamų sprendimų panaikinimu, o antrasis nėra susijęs su šiuo panaikinimu.

1.      Dėl pirmojo prašymo atlyginti žalą

588    Dėl pirmojo prašymo atlyginti žalą ieškovai tvirtina, kad tuo atveju, jei Bendrasis Teismas panaikintų ginčijamus sprendimus, jie prašo atlyginti žalą remiantis deliktine atsakomybe ir patvirtinti šių sprendimų pasekmes pagal SESV 264 straipsnį.

589    Jie teigia, kad pagal SESV 264 straipsnį Bendrasis Teismas gali nurodyti, kad ginčijamo sprendimo, kuris pripažintas negaliojančiu, pasekmės turi būti laikomos galutinėmis, ir prašo Bendrojo Teismo tuo atveju, jei jų prašymas dėl panaikinimo nebūtų patenkintas, priteisti jiems iš BPV ir Komisijos iš jų deliktinės atsakomybės kylantį žalos atlyginimą. Dėl žalos atlyginimo tuo atveju, jeigu ginčijami sprendimai būtų panaikinti, pažymėtina, kad SESV 266 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, jog pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad ieškovai būtų grąžintas į teisinę padėtį, buvusią iki šių aktų priėmimo, neturi įtakos pareigai, kuri gali atsirasti taikant SESV 340 straipsnio antrą pastraipą.

590    Pagal suformuotą jurisprudenciją reikalavimai atlyginti turtinę ar neturtinę žalą turi būti atmesti, jeigu jie glaudžiai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, kurie buvo atmesti kaip nepriimtini arba nepagrįsti (žr. 2020 m. balandžio 29 d. Sprendimo Tilly-Sabco / Taryba ir Komisija, T‑707/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:160, 115 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

591    Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pirmasis ieškovų prašymas atlyginti žalą siejamas su ginčijamų sprendimų pripažinimu neteisėtais. Kadangi prašymas panaikinti ginčijamus sprendimus buvo atmestas, reikia atmesti ir pirmąjį ieškovų prašymą atlyginti žalą.

2.      Dėl antrojo prašymo atlyginti žalą

592    Ieškovai prašo atlyginti žalą, remdamiesi BPV ir Komisijos deliktine atsakomybe, kylančia iš Reglamento Nr. 806/2014 87 straipsnio, kuriame numatyta BPV atsakomybė už vykdomas pertvarkymo funkcijas, ir iš SESV 266, 268 bei 340 straipsnių, kurie taikomi ir BPV, ir Komisijai.

593    Ieškovai teigia, kad neatsižvelgiant į tai, ar ginčijami sprendimai bus panaikinti, ar ne, iš BPV ir Komisijos jiems turi būti priteistas žalos atlyginimas, grindžiamas jų deliktine atsakomybe už jų neteisėtus veiksmus, aprašytus ieškinio pagrinduose dėl panaikinimo, t. y. BPV pareiškimus ir informacijos atskleidimą, kuriais remiantis buvo atliktas Banco Popular pertvarkymas, ES institucijų pasyvaus reagavimo į Banco Popular žlugimą, gero administravimo ir ankstyvosios intervencijos nebuvimą ir pertvarkymo procedūros neteisėtumą. Jie teigia, kad jei nebūtų buvę šių neteisėtų BPV veiksmų, Banco Popular pertvarkymas nebūtų įvykęs arba bent jau būtų įvykęs ne tokiomis pat sąlygomis.

594    Primintina, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos institucijos ar tarnautojai.

595    Pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos institucijų veiksmus, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, turi būti įvykdytos visos sąlygos, t. y. veiksmai, kuriais kaltinama Sąjungos institucija, turi būti neteisėti, žala – reali, taip pat turi būti priežastinis ryšys tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Dalli / Komisija, C‑615/19 P, EU:C:2021:133, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

596    Jeigu viena iš šių sąlygų neįvykdoma, visas ieškinys turi būti atmestas nesant reikalo nagrinėti kitų Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlygų. Be to Sąjungos teismas neprivalo šių sąlygų išnagrinėti nustatyta tvarka (žr. 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimą Europos Sąjunga / Guardian Europe ir Guardian Europe / Europos Sąjunga, C‑447/17 P ir C‑479/17 P, EU:C:2019:672, 148 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2021 m. kovo 10 d. Sprendimo AM / EIB, T‑134/19, EU:T:2021:119, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

597    Vertinant pirmąją sąlygą, susijusią su institucijų veiksmų neteisėtumu, pagal suformuotą jurisprudenciją turi būti nustatytas pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P–C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Dalli / Komisija, C‑615/19 P, EU:C:2021:133, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2019 m. spalio 24 d. Nutarties Liaño Reig / BPV, T‑557/17, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:771, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

598    Reikalavimu, kad teisės taisyklės pažeidimas būtų pakankamai akivaizdus, nepaisant to, kokio pobūdžio yra nagrinėjamas neteisėtas aktas, siekiama išvengti situacijos, kai dėl pavojaus, jog reikės atlyginti atitinkamų asmenų tariamai patirtą žalą, atitinkama institucija negali visapusiškai atlikti savo funkcijų, skirtų užtikrinti bendrąjį interesą, tiek vykdydama norminę veiklą arba priimdama ekonominės politikos sprendimus, tiek įgyvendindama savo administracinę kompetenciją, ir kartu neperkelti privatiems asmenims akivaizdaus ir nepateisinamo pareigų nevykdymo padarinių naštos (žr. 2010 m. kovo 3 d. Sprendimo Artedogan / Komisija, T‑429/05, EU:T:2010:60, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, EU:T:2011:687, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo East West Consulting / Komisija, T‑298/16, EU:T:2018:967, 124 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

599    Toks pažeidimas nustatomas tuomet, kai atitinkama institucija akivaizdžiai ir smarkiai peržengė savo diskrecijos ribas; šiuo atveju reikia, be kita ko, atsižvelgti į tokias aplinkybes: reglamentuotinų situacijų sudėtingumą, pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį, taip pat diskrecijos, kurią Sąjungos institucijai suteikia pažeista norma, apimtį (žr. 2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. lapkričio 18 d. Sprendimo H / Taryba, T‑271/10 RENV II, EU:T:2020:548, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tik tuo atveju, jeigu ši diskrecija yra tik labai nedidelė ar jos beveik nėra, paprasčiausio Sąjungos teisės pažeidimo gali pakakti pakankamai sunkiam pažeidimui pripažinti (žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Komisija / Printeos, C‑301/19 P, EU:C:2021:39, 103 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Dehousse / Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, T‑433/17, EU:T:2019:632, 165 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

a)      Dėl nurodyto neteisėtumo

600    Dėl Komisijos ir BPV veiksmų ieškovai teigia, kad BPV 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. ir vėlesnėmis dienomis paskelbti pareiškimai ir atskleista informacija sukėlė visuotinę paniką, dėl kurios nukrito Banco Popular akcijų kaina ir prasidėjo masinis jo klientų indėlių atsiėmimas. BPV esą pažeidė pareigas užtikrinti konfidencialumą. Informacijos nutekėjimo pradžioje, užuot ėmusios veiksmų žalai sumažinti, BPV ir Komisija laikėsi pasyvaus požiūrio į teisę į gerą administravimą ir teisę į ankstyvą įsikišimą. Ieškovų teigimu, kai BPV nusprendė, kad Banco Popular buvo žlungantis ar galintis žlugti, ji priėmė pertvarkymo schemą, neatsižvelgdama į mažiau ribojančias priemones, taip pažeisdama Reglamentą Nr. 806/2014 ir pagrindinius principus, kaip antai, proporcingumo, diskriminavimo ir savivalės draudimo, teisės būti išklausytam ir teisės į sprendimų motyvavimą principus.

601    Ieškovai mano, kad BPV ir Komisijos padarytas Sąjungos teisės pažeidimas yra aiškiai įrodytas ir kad to pakanka, kad būtų nustatytas pakankamai rimtas pažeidimas. Tai buvo nepateisinama BPV klaida, dėl kurios kyla jos deliktinė atsakomybė. Ji neturėjo daryti pareiškimų ir atskleisti informacijos, kadangi Banco Popular buvo padaryta žala, BPV ir Komisija turėjo stengtis ją sumažinti, o jeigu žlugimas buvo negrįžtamas, jos turėjo pagal įstatymus ir pagrindinius principus priimti sprendimą dėl pertvarkymo mechanizmo.

602    Ieškovų argumentai dėl Komisijos ir BPV elgesio yra suskirstyti į du prieštaravimus, susijusius, pirma, su pareigų užtikrinti konfidencialumą pažeidimu ir, antra, su pasyviu BPV ir Komisijos elgesiu.

1)      Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo konfidencialumo pareigos pažeidimu

603    Ieškovai teigia, kad iš Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies, 88 ir 90 straipsnių bei SESV 339 straipsnio matyti, jog rūpestingumo ir atsargumo kriterijus yra labai aukštas. Jos mano, kad neteisinga teigti, jog 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės duotas interviu televizijos kanalui Bloomberg nebuvo pagrindas visuomenei daryti išvadą, kad Banco Popular buvo tikrinamas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalį.

604    Ieškovai teigia, kad 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. pareiškimai ir nutekėjusi informacija priskiriami BPV arba bent jau pertvarkymo procedūroje dalyvavusiems Sąjungos pareigūnams. BPV nepaneigė, kad 2017 m. gegužės 31 d. Reuters spaudoje paskelbtas straipsnis buvo pagrįstas nutekinta informacija. Komisija ir BPV nepaneigė, kad Ispanijos valdžios institucijos, visų pirma FROB, atsiėmė indėlius. BPV ir Komisija nepateikė jokio vidaus tyrimo, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jos nebuvo informacijos nutekėjimo šaltinis. BPV esą neįgyvendino Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos atskleidimo pasekmių kontrolės procedūros, o tai būtų pakankamai rimtas pažeidimas.

605    SESV 339 straipsnyje nustatyta:

„Sąjungos institucijų nariai, komitetų nariai, Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, netgi nustoję eiti savo pareigas, neturi teisės atskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip profesinę paslaptį, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ar sąnaudų sudedamąsias dalis.“

606    Jurisprudencijoje numatyta, kad nors ši nuostata pirmiausia taikoma iš įmonių gaunamai informacijai, žodis „ypač“ parodo, kad tai yra bendrasis principas, galiojantis ir kitokio pobūdžio konfidencialiai informacijai (pagal analogiją žr. 2011 m. kovo 3 d. Sprendimo Siemens / Komisija, T‑110/07, EU:T:2011:68, 400 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

607    Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Valdybos nariams, pirmininko pavaduotojui, 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems Valdybos nariams, Valdybos darbuotojams ir darbuotojams, kuriais keičiamasi su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis arba kuriuos tos valstybės narės deleguoja ir kurie atlieka pertvarkymo funkcijas, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas net ir jiems nustojus eiti savo pareigas. Visų pirma, jiems draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją, gautą vykdant jų profesinę veiklą arba iš kompetentingų institucijų ar pertvarkymo institucijų, susijusią su pagal šį reglamentą vykdomomis funkcijomis, bet kokiam asmeniui ar institucijai, nebent ji atskleidžiama vykdant jų funkcijas pagal šį reglamentą santraukos ar bendrine forma, kad nebūtų galima identifikuoti 2 straipsnyje nurodytų subjektų, arba gavus aiškų ir išankstinį institucijos ar subjekto, kuris pateikė informaciją, sutikimą.“

608    Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į šio sprendimo 514 punkte cituotą reglamento 116 konstatuojamosios dalies nuostatą dėl BPV turimos informacijos konfidencialumo prieš priimant sprendimą dėl pertvarkymo.

609    Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje remiasi „2017 m. gegužės 23 d. ir 31 d. bei vėlesnėmis dienomis BPV pateiktais pareiškimais ir atskleista informacija“. Dublike ieškovai nurodo tik 2017 m. gegužės 23 d. interviu su BPV pirmininke ir 2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbtą straipsnį.

610    Kadangi ieškovai nenurodo, kokius kitus pareiškimus tariamai paskelbė BPV, Bendrasis Teismas išnagrinės tiktai 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės teiginių ir 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnio, kuriais ieškovai remiasi teigdami, kad buvo pažeistas konfidencialumo įsipareigojimas, turinį.

611    Kalbant apie 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės interviu televizijos kanalui Bloomberg, paminėtina, kad žurnalistas paklausė:

„Ar galiu su jumis nusikelti į Ispaniją? Norėčiau mūsų žiūrovams parodyti kai ką, kas yra gan dažnai rodoma mūsų Bloomberg radaro ekrane, – tai Banco Popular konvertuojamos sąlyginės obligacijos, kurios šiuo metu patiria šiokį tokį spaudimą. Šios įstaigos CET 1 šiek tiek viršija 7 %. Ar tai yra ir jūsų akiratyje?“ (Can I take you to Spain? I want to show our audience something that is very much on our radar screen here at Bloomberg and that is Banco Popular and the CoCos (Contingent Convertibles) which are under a little bit of pressure right now. This is an institutions with a CET 1 just north of 7 cent. Is it your radar screen as well?)

612    BPV pirmininkė atsakė:

„Aš niekada nekalbu apie atskirus bankus. Mūsų radare yra daugiau nei vienas bankas ir, žinoma, Banco Popular atvejį mes taip pat stebime, bet jis nėra vienintelis“. (Well, I am never talking about individual banks. There are more banks than just one on our radar screen and of course, Banco Popular is also a case we are watching but it is not the only one we are watching.)

613    Pirma, reikia konstatuoti, kad, kaip pažymi BPV, šie teiginiai yra bendro pobūdžio, nes įstaigų priežiūra yra jos funkcija, įgyvendinama bendradarbiaujant su ECB. Informacija, kad Banco Popular, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomas bendras priežiūros mechanizmas, yra „prižiūrima“, nėra konfidenciali.

614    Be to, iš šio sprendimo 41 punkte paminėto 2017 m. gegužės 15 d. elconfidencial.com paskelbto straipsnio matyti, kad informacija, jog ECB atliko Banco Popular patikrinimą, jau buvo vieša.

615    Antra, per šį interviu BPV pirmininkė nemini Banco Popular pertvarkymo prielaidos. Remiantis šiais teiginiais negalima daryti jokios išvados dėl būsimo Banco Popular pertvarkymo ateityje, juo labiau dėl pertvarkymo priemonės, kurią gali įgyvendinti BPV.

616    Be to, kadangi šių teiginių negalima aiškinti taip, kad jie reiškia, jog Banco Popular bus taikoma pertvarkymo procedūra, jie nepriskirtini prie Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamoje dalyje numatytų prielaidų, susijusių su visos informacijos apie pertvarkymo sprendimą pateikimu prieš jį priimant.

617    Beje, kalbant apie kitą šio pokalbio ištrauką, cituojamą ieškinio 16 punkte, pakanka pažymėti, kad BPV pirmininkės teiginiai yra bendro pobūdžio ir nėra susiję su konkrečia Banco Popular padėtimi. Šioje ištraukoje, atsakydama į klausimą apie tokių įstaigų, kaip Banco Popular, kurios neseniai pritraukė lėšų rinkoje ir kurioms būtų sunku tai padaryti dar kartą, ateitį, BPV pirmininkė atsakė:

„Vėlgi apie Banco Popular nekalbėsiu. Kaip suprantate, manau, kad sprendžiant šią problemą reikia grįžti prie klausimo, kokia yra pagrindinė priežastis, ir kiekvienu konkrečiu atveju kyla individualus bei išskirtinis klausimas, ar galima neveiksnių paskolų portfelį perduoti blogam bankui? Ar galima bandyti jį parduoti? Kaip galima jį restruktūrizuoti? Susijungimas visada yra viena iš galimybių. Manau, kad perduodu aiškią žinią, kad pastaruosius dvejus metus mes sunkiai dirbome stengdamiesi įgyvendinti pertvarkymo planus, kuriuose, tikiuosi, siūloma ir veikiau privačių sprendimų. Taigi, ar bankas yra struktūrizuotas taip, kad būtų galima rasti alternatyvių privačių sprendimų, kol jis dar yra gyvybingas ir nepradėtas pertvarkyti. Sakyčiau, kad, net ir mūsų požiūriu, visada yra geresnis sprendimas. O vienintelio sprendimo nėra.“

618    Taigi reikia konstatuoti, kad per 2017 m. gegužės 23 d. interviu pateiktuose BPV pirmininkės teiginiuose nėra konfidencialios informacijos ir jais nepažeidžiamas nei konfidencialumo principas, nei pareiga saugoti profesinę paslaptį, numatyta Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnyje ir SESV 339 straipsnyje.

619    Antra, dėl 2017 m. gegužės 31 d. Reuters paskelbto straipsnio „ES, įspėjimas apie Banco Popular pertvarkymo riziką“ La UE, advertida de riesgo de una resolución ordenada en Banco Popular) reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodyta, jog, kaip teigia anonimu panorėjęs likti Sąjungos pareigūnas, viena iš pagrindinių priežiūros institucijų Europoje įspėjo Sąjungos pareigūnus, kad galėtų prireikti taikyti Banco Popular pertvarkymą, jeigu jam nepavyktų rasti pirkėjo, ir kad BPV pirmininkė neseniai pateikė „išankstinį įspėjimą“. Remiantis šiuo straipsniu, šis aukštas pareigūnas taip pat nurodė, kad BPV pirmininkė pareiškė, jog BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular), ypatingą dėmesį skirdama galimam įsikišimui, ir pridūrė, kad banko susijungimo pasiūlymas gali būti nesėkmingas.

620    Šiame Reuters straipsnyje taip pat nurodyta, kad, remiantis kitu, taip pat anoniminiu, šaltiniu, vyko bendri parengiamieji darbai, nors nebuvo imtasi jokių konkrečių priemonių. Pagal šį straipsnį Banco Popular atstovas spaudai informavo, kad bankas dirbo keliais aspektais, įskaitant jungimą, kapitalo didinimą ir turto pardavimą.

621    Taip pat reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje minimas tos pačios dienos BPV pranešimas spaudai, kuriame BPV nurodė, kad nekomentuoja konkrečių sunkumų, su kuriais susiduria bankas, negali patvirtinti tariamų pirmininkės citatų išaiškinimų ir niekada neskelbia įspėjimų apie bankus.

622    Ieškovai nurodo šio straipsnio ištrauką, pagal kurią „vyksta bendri parengiamieji darbai“. Pakanka konstatuoti, kad pagal šį straipsnį šiuos teiginius išsakė „antrasis šaltinis“, kuris taip pat yra anoniminis, ir nėra nurodyta, kad tai yra Sąjungos pareigūnas. Todėl šių teiginių negalima priskirti Komisijos pareigūnui ar BPV darbuotojui. Be to, nuoroda į „bendruosius parengiamuosius darbus“ yra labai neaiški ir neapima jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, ar jie buvo susiję su pradėta Banco Popular pertvarkymo procedūra, ar juose daryta nuoroda į paties banko numatytus ir šiame straipsnyje taip pat paminėtus planus.

623    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovai nepatikslino nei to, kokia šiame straipsnyje esanti informacija yra konfidenciali, nei to, kaip jos atskleidimas pažeistų BPV ar Komisijai taikomus profesinės paslapties reikalavimus. Bet kuriuo atveju šiame straipsnyje nurodytos Sąjungos pareigūno pastabos nebuvo susijusios su konfidencialia informacija, kuri galėjo būti žinoma tik BPV ar Komisijos nariams, ir neįrodo tariamo informacijos nutekėjimo, kuriuo remiasi ieškovai.

624    Taigi, pirma, pareigūnas paminėjo BPV pirmininkės pateiktą „išankstinį įspėjimą“. Reikia pažymėti, kad šis teiginys neatitinka BPV kompetencijos, kurią, beje, ji priminė 2017 m. gegužės 31 d. pranešime spaudai.

625    Antra, dėl šio pareigūno teiginio, kad „BPV pirmininkė pareiškė, jog BPV vykdė procedūrą (dėl Banco Popular), ypatingą dėmesį skirdama galimam įsikišimui“, pakanka konstatuoti, kad šiame teiginyje iš esmės pakartojama tai, ką BPV pirmininkė viešai pareiškė per savo 2017 m. gegužės 23 d. interviu Bloomberg televizijos kanalui, t. y. kad Banco Popular buvo „stebimas“. Be to, tokį platų šių teiginių aiškinimą BPV paneigė savo pranešime spaudai.

626    Taip pat paminėtina, jog to, kad šiame straipsnyje pateikiami tariami BPV pirmininkės žodžiai, nepakanka jų autentiškumui įrodyti, juo labiau kad pats asmuo, kuris, laikoma, išsakė šiuos žodžius, pats nebuvo identifikuotas.

627    Trečia, dėl šio pareigūno teiginio, kad banko susijungimo pasiūlymas gali būti nesėkmingas, reikia pažymėti, kad iš to paties straipsnio matyti, kad pats Banco Popular nurodė, jog iš pradžių nustatytas 2017 m. birželio 10 d. terminas pasiūlymams pateikti per privataus pardavimo procedūrą gali būti keičiamas.

628    Ieškovai ieškinio priede pateikė 2017 m. gegužės 31 d. El País paskelbtą straipsnį „Banco Popular pratęsia pasiūlymų pateikimo terminą iki birželio pabaigos" (El Popular amplía el plazo para presentar ofertas hasta fin de junio), kuriame patvirtinama, jog bankas pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą nuo birželio 10 d. iki paskutinės to mėnesio savaitės.

629    Taigi galimybė, kad 2017 m. balandžio mėn. pradėta privataus pardavimo procedūra gali būti nesėkminga, gali būti laikoma ne konfidencialia informacija, o tik išvada, padaryta atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. kad vykdant šią procedūrą 2017 m. gegužės 31 d. Banco Popular vis dar nebuvo radęs pirkėjo ir kad šios procedūros užbaigimo data buvo atidėta.

630    Ketvirta, dėl teiginio, kad, kaip teigia aukšto rango anoniminis Sąjungos pareigūnas, viena iš pagrindinių bankų priežiūros institucijų Europoje įspėjo Sąjungos pareigūnus apie tai, kad gali prireikti pertvarkyti Banco Popular, jeigu jam nepavyktų rasti pirkėjo, būtina pažymėti, kad keliuose gegužės mėn. spaudoje paskelbtuose straipsniuose jau buvo paminėta aplinkybė, jog Banco Popular turi sunkumų ir kad jis pradėjo privataus pardavimo procedūrą.

631    Taigi iš šio sprendimo 40 punkte paminėto 2017 m. gegužės 11 d. straipsnio, paskelbto interneto svetainėje elconfidencial.com, matyti, kad Banco Popular vadovas nurodė skubiai parduoti banką dėl bankroto rizikos. Atrodo, kad 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnyje pateikta nuoroda į tai, kad Sąjungos pareigūnai buvo informuoti „vienos iš pagrindinių bankų priežiūros institucijų Europoje“, atitinka šiame 2017 m. gegužės 11 d. straipsnyje pateiktą informaciją, pagal kurią dėl didelės bankroto rizikos, be kita ko, dėl nuolatinio indėlių atsiėmimo, Banco Popular vadovas buvo priverstas taikyti pardavimo procedūrą, kad būtų įvykdyti ECB reikalavimai. Be to, šio sprendimo 41 punkte minėtame 2017 m. gegužės 15 d. straipsnyje, paskelbtame interneto svetainėje elconfidencial.com, buvo nurodyta, kad Banco Popular pardavimo planą jo vadovas rengėsi įgyvendinti po ECB patikrinimo.

632    Taigi tai, kad Banco Popular susidurtų su bankroto rizika, jeigu pasibaigus jo pradėtai pardavimo procedūrai nerastų pirkėjo, nuo 2017 m. gegužės mėn. vidurio buvo vieša informacija.

633    Iš to matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovai, šiame straipsnyje pateiktuose anoniminio Sąjungos pareigūno teiginiuose nėra Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje nurodytos su Banco Popular pertvarkymo procedūros vykdymu susijusios konfidencialios informacijos, kuri galėtų būti žinoma tik Komisijos pareigūnams arba BPV nariams.

634    Be to, šis Reuters straipsnis grindžiamas tariamo Sąjungos pareigūno, kuris nėra įvardytas ir apie jį nenurodyta, kuriai Sąjungos institucijai ar įstaigai jis priklauso, žodžiais.

635    Kaip teigia BPV, daug kitų asmenų, ne BPV nariai ar Komisijos pareigūnai, galėjo išsakyti tokius teiginius, atsižvelgiant, be kita ko, į galimybę keistis informacija, numatytą Reglamento Nr. 806/2014 88 straipsnio 6 dalyje.

636    Pagal jurisprudenciją, nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, būtent ieškovas turi įrodyti, kad buvo įvykdytos visos Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnį. Be to, kadangi ieškovai nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad informacijos paskelbimo spaudoje priežastis buvo Komisijai arba BPV priskirtinas informacijos paskleidimas, iš esmės jai negali būti priekaištaujama dėl tokio paskelbimo (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Frachet ir Byk / Komisija, T‑48/05, EU:T:2008:257, 182 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

637    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtame straipsnyje nurodytas pareigūnas yra Komisijos pareigūnas ar BPV darbuotojas.

638    Ieškovai tik teigia, kad šis straipsnis yra įrodymas, jog informacijos nutekėjimo būta, ir kad BPV neneigė, jog toks nutekėjimas įvyko. Jie nurodo, kad BPV ir Komisija nepateikė ataskaitos ir neatliko vidaus tyrimo, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jos nebuvo Reuters straipsnyje paskelbtos nutekintos informacijos šaltinis. Jie teigia, kad kadangi toks vidaus tyrimas nebuvo atliktas, BPV ir Komisija negalėtų pateikti jokių įrodymų, kuriais remdamosi galėtų paneigti iš Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies ir 88 bei 91 straipsnių kylančią prezumpciją.

639    Vis dėlto darant prielaidą, kad šiame straipsnyje nurodyti teiginiai susiję su informacijos nutekėjimu iš Sąjungos pareigūno, ir kadangi neįrodyta, kad Komisijos arba BPV tarnybos yra atsakingos už informacijos nutekėjimą spaudos straipsniuose, kuriais remiasi ieškovai, iš jurisprudencijos matyti, kad tokia nutekėjimo priežastis negali būti preziumuojama (šiuo klausimu žr. 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo BASF / Komisija, T‑15/02, EU:T:2006:74, 605 punktą).

640    Be to, reikia pažymėti, kad net jei būtų tikėtina, jog už nutekinimą atsakinga Komisija arba BPV, vien šios galimybės nepakanka, kaip teigia ieškovai, kad jiems tektų pareiga įrodyti priešingai (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Degussa / Komisija, T‑279/02, EU:T:2006:103, 412 punktą).

641    Priešingai nei teigia ieškovai, nei Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamosios dalies, nei 88 straipsnio, kuriuo draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją bet kokiam asmeniui ar institucijai, negalima aiškinti kaip įtvirtinančių prielaidą, kad bet kokio informacijos apie subjekto pertvarkymą nutekėjimo šaltinis buvo BPV darbuotojas, o tai lemia įrodinėjimo pareigos perkėlimą.

642    Nagrinėjamu atveju nedarant prielaidos, kad už tariamą informacijos nutekėjimą atsakinga Komisija arba BPV, jie neprivalo įrodyti, kad taip nebuvo.

643    Be to, tai, kad nebuvo atliktas vidaus tyrimas, jokiu būdu negali būti laikoma įrodymu, kad BPV arba Komisija pažeidė savo pareigas užtikrinti konfidencialumą. Taigi reikia konstatuoti, kad aplinkybė, jog BPV ir Komisija neatliko vidaus tyrimo siekdamos nustatyti galimo informacijos nutekėjimo priežastį, po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo, yra nereikšminga vertinant neteisėtą elgesį, dėl kurio esą buvo padaryta ieškovų nurodyta žala.

644    2020 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo naują ieškovų pasiūlymą pateikti įrodymų remiantis Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi. Šis pasiūlymas pateikti įrodymų buvo susijęs su dviem 2017 m. rugpjūčio 10 ir 18 d. BPV vidaus elektroniniais laiškais dėl galimo informacijos, kuria remiantis buvo parengtas 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnis, nutekėjimo. Ieškovai nurodo, kad turėjo galimybę susipažinti su šiais dokumentais po to, kai 2020 m. balandžio 15 d. BPV priėmė sprendimą dėl jų prašymo leisti susipažinti su dokumentais, pateikto remiantis Reglamento Nr. 806/2014 90 straipsniu, ir kad BPV šiuos du elektroninius laiškus jiems perdavė 2020 m. rugpjūčio 27 d. Jie teigia, kad šie elektroniniai laiškai rodo, jog BPV neatliko vidinio tyrimo dėl tariamo informacijos nutekėjimo, po kurio buvo paskelbtas 2017 m. gegužės 31 d. straipsnis.

645    Pakanka priminti, kad ieškovai neįrodė, jog 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnyje išdėstyti teiginiai tariamai buvo paskelbti po to, kai BPV narys nutekino informaciją, o tai, kad BPV neatliko vidaus tyrimo, neturi reikšmės vertinant, ar BPV pažeidė pareigas užtikrinti konfidencialumą. Todėl reikia konstatuoti, kad šis naujas įrodymas, kuriuo siekiama nustatyti, kad nebuvo atliktas BPV vidaus tyrimas dėl tariamo informacijos nutekėjimo, dėl kurio buvo paskelbtas 2017 m. gegužės 31 d. straipsnis, nėra reikšmingas.

646    Iš viso to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad ieškovai neįrodė, jog BPV ar Komisija pažeidė konfidencialumo principą ir pareigą saugoti profesinę paslaptį.

2)      Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo pasyviu BPV ir Komisijos elgesiu

647    Ieškovai teigia, kad informacijos nutekėjimo pradžioje BPV ir Komisija, užuot ėmusis veiksmų žalai sumažinti, užėmė pasyvią poziciją teisės į gerą administravimą ir teisės į ankstyvąją intervenciją atžvilgiu. Kai BPV nusprendė, kad Banco Popular žlunga arba gali žlugti, ji patvirtino pertvarkymo schemą, neatsižvelgdama į ieškovus mažiau varžančias priemones, taip pažeisdama Reglamentą Nr. 806/2014 ir pagrindinius principus, pavyzdžiui, proporcingumo, diskriminacijos ir savivalės draudimo principus, taip pat teisę būti išklausytam ir teisę į sprendimų motyvų išdėstymą. Jie mano, kad BPV ir Komisija sukūrė netikrumo situaciją, dėl kurios Banco Popular žlugo, kad jos privalėjo imtis veiksmų padarytai žalai sumažinti.

648    Pažymėtina, kad ieškovai nepaaiškina, dėl ko konkrečiai jie priekaištauja Komisijai ir BPV, kai mini jų „pasyvų elgesį“, ir nenurodo, kokių priemonių jos turėjo imtis, kad „sumažintų žalą“.

649    Kaip pažymi Komisija, pagal jurisprudenciją Sąjungos institucijų neveikimas gali užtraukti Sąjungos atsakomybę, tik jeigu institucijos pažeidė iš Sąjungos teisės nuostatos kylančią teisinę pareigą imtis veiksmų (1994 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo KYDEP / Taryba ir Komisija, C‑146/91, EU:C:1994:329, 58 punktas; taip pat žr. 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Beamglow / Parlamentas ir kt., T‑383/00, EU:T:2005:453, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją bei 2017 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Acquafarm / Komisija, T‑458/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:810, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tačiau ieškovai nepaaiškina, pagal kokias nuostatas BPV ir Komisija privalėjo veikti, kad būtų išvengta sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo.

650    Kadangi ieškovai nurodo argumentus, kuriuos jau išdėstė prašyme dėl panaikinimo, pakanka pažymėti, kad jie buvo atmesti nagrinėjant ieškinio pirmąjį pagrindą. Konkrečiai argumentai, susiję su pasyviu BPV ir Komisijos elgesiu pažeidžiant gero administravimo principą, buvo atmesti analizuojant ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies trečiąjį prieštaravimą, kaip nurodyta šio sprendimo 173–176 punktuose, o argumentai, susiję su neatsižvelgimu į ieškovų padėtį mažiau apsunkinančias priemones buvo atmesti ieškinio pirmojo pagrindo antroje ir trečioje dalyse.

651    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovai neįrodė, jog BPV ar Komisija atliko neteisėtus veiksmus, taigi, kad jos neįrodė, jog buvo padarytas pakankamai aiškus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas. Remiantis šio sprendimo 596 punkte nurodyta jurisprudencija, kadangi pirmoji BPV arba Komisijos deliktinės atsakomybės sąlyga nėra įvykdyta, antrasis reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas nenagrinėjant kitų sąlygų.

652    Vis dėlto Bendrasis Teismas mano, kad, siekiant tinkamai vykdyti teisingumą, tikslinga išnagrinėti ir ieškovų argumentus dėl priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų BPV ir Komisijos veiksmų ir ieškovų patirtos žalos buvimo.

b)      Dėl priežastinio ryšio

653    Ieškovai teigia, kad priežastinis ryšys, susijęs su konfidencialios informacijos atskleidimu, paminėtas Reglamento Nr. 806/2014 116 konstatuojamojoje dalyje, nes dėl jo banko įstaigai gali būti taikoma pertvarkymo procedūra. Žodžių junginio „reikia laikytis prielaidos“ vartojimas 116 konstatuojamojoje dalyje reiškia, kad konfidencialumo pareigos pažeidimo atveju Sąjungos institucijos turi įrodyti priežastinio ryšio nebuvimą.

654    Ieškovai primena, kad dėl 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės pareiškimo, kad BPV tiria Banco Popular, ir 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnio, kuriame pranešta, kad BPV pradės pertvarkymo procedūrą, buvo sukelta visuotinė panika, dėl kurios sumažėjo Banco Popular vertybinių popierių kaina biržoje, ir kilo masinis indėlių atsiėmimas. Nutekėjus šiai informacijai, BPV ir Komisija tariamai nesiėmė jokių veiksmų padėčiai ištaisyti, todėl BPV nusprendė, kad Banco Popular žlunga ir pradėjo pertvarkymo procedūrą. Be to, BPV esą padarė keletą pažeidimų priimdama pertvarkymo schemą. Dėl visų šių pažeidimų buvo padaryta žala ieškovams. Ieškovai mano, kad BPV ir Komisija neturėjo patvirtinti Banco Popular pertvarkymo priemonės, nes tokiu atveju jie vis dar turėtų savo investicijas, arba kad jos turėjo ją patvirtinti kitomis sąlygomis, nes tokiu atveju jie nebūtų patyrę turtinės žalos.

655    Kalbant apie sąlygą, susijusią su priežastinio ryšio tarp veiksmų, dėl kurių priekaištaujama, ir nurodytos žalos buvimu, minėta žala turi pakankamai tiesiogiai kilti iš inkriminuojamo elgesio, kuris turi būti lemiama žalos priežastis, nors nėra pareigos pašalinti dėl neteisėtos padėties atsiradusius visus, netgi netiesioginius, žalingus padarinius. Ieškovas privalo įrodyti priežastinio ryšio tarp inkriminuojamo veiksmo ir nurodytos žalos buvimą (žr. 2019 m. liepos 11 d. Sprendimo BP / FRA, T‑838/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:494, 217 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

656    Ieškovai teigia, kad Banco Popular likvidumo krizę lėmė 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės pranešimas ir 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnis.

657    Šie argumentai grindžiami daliniu ir klaidingu faktinių aplinkybių, dėl kurių kilo Banco Popular likvidumo krizė, ir priežasčių, lėmusių jo žlugimo ar galimo žlugimo aplinkybes, pateikimu.

658    Taigi reikia priminti, kad vertindamas Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo situaciją, ECB nurodė, kad Banco Popular atkreipė dėmesį dėl savo mažo pelningumo, blogos turto kokybės, mažo padengimo koeficiento, palyginti su analogiškomis įmonėmis, ir kad nuo 2017 m. sausio mėn. jis buvo prastai vertinamas žiniasklaidoje. ECB pažymėjo, kad 2017 m. vasario mėn. pranešdamas apie savo 2016 m. veiklos rezultatus Banco Popular atskleidė informaciją apie ypatingų atidėjinių poreikį ir pirmininko pakeitimą. Jis konstatavo, kad šie pranešimai lėmė tai, kad DBRS sumažino Banco Popular reitingą ir sukėlė didelį Banco Popular klientų susirūpinimą, o tai lėmė netikėtą indėlių atsiėmimą.

659    ECB taip pat pažymėjo, kad kita indėlių atsiėmimo banga prasidėjo 2017 m. balandžio 3 d. Banco Popular paskelbus ad hoc viešą pareiškimą, kuriame buvo pranešta apie kelių vidaus auditų rezultatus ir kurį padaryti paskatino kiti šio sprendimo 56 punkte nurodyti įvykiai.

660    Pertvarkymo schemos 24 konstatuojamojoje dalyje BPV nurodė kitas aplinkybes, dėl kurių Banco Popular likvidumas sparčiai blogėjo, t. y.:

–        2017 m. vasario mėn. Banco Popular pranešė apie 5,7 mlrd. EUR specialiųjų atidėjinių poreikį, dėl kurio patyrė 3,485 mlrd. EUR konsoliduotųjų nuostolių, ir paskyrė naują pirmininką,

–        2017 m. vasario 10 d. DBRS sumažino Banco Popular reitingą,

–        2017 m. balandžio 3 d. Banco Popular paskelbė viešą ad hoc pareiškimą apie vidaus audito rezultatus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį jo finansinėms ataskaitoms, ir patvirtino, kad jo generalinis direktorius yra keičiamas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo paskyrimo,

–        2017 m. balandžio 7 d. Standard & Poor’s, o balandžio 21 d. Moody’s sumažino Banco Popular reitingą;

–        2017 m. gegužės 12 d. Banco Popular pažeidė reikalavimą padengti 80 % likvidumo poreikius ir vėliau negalėjo atkurti teisės aktuose nustatytos ribos laikymosi,

–        negatyvios ir pasikartojančios žiniasklaidos publikacijos apie Banco Popular finansinius rezultatus ir tariamą neišvengiamą bankroto ar nelikvidumo riziką lėmė indėlių atsiėmimo padidėjimą,

–        2017 m. birželio 6 d. DBRS ir Moody’s sumažino Banco Popular reitingą.

661    BPV pažymėjo, kad dėl visos šios aplinkybės lėmė didelio masto indėlių atsiėmimą.

662    Taip pat reikia pažymėti, kad Banco Popular valdyba 2017 m. birželio 6 d. posėdžio, kuriam pasibaigus pareiškė, kad bankas žlunga, protokole nurodė Banco Popular padėtį nulėmusias priežastis, įskaitant ankstesniais mėnesiais spaudoje paskelbtus straipsnius dėl visos grupės ir konkrečiai Banco Popular finansinės būklės, bei šių priežasčių poveikį likvidumui. Valdyba pažymėjo, kad Banco Popular ištikusį kraštutinės finansinės įtampos laikotarpį nulėmė keli veiksniai, visų pirma mažesnis mokumas, turto kokybė ir jo padengimas, palyginti su lyginamąja grupe, taip pat tai, kad grupės veikla buvo nuolat itin neigiamai apibūdinama tam tikrose žiniasklaidos priemonėse. Iš to matyti, kad nors valdyba pripažįsta, jog kelis mėnesius spaudoje skleista informacija apie grupės finansinius sunkumus turėjo įtakos Banco Popular padėčiai, ji ją nurodo tik kaip vieną iš veiksnių ir nemini nei 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės pareiškimo, nei 2017 m. gegužės 31 d. Reuters straipsnio.

663    Iš šių faktinių aplinkybių, kurių ieškovai neginčija, matyti, kad Banco Popular padėtis pablogėjo gerokai iki 2017 m. gegužės 23 d. ir kad jo likvidumo krizę lėmė įvairūs veiksniai, susiję su blogais banko 2017 m. vasario ir balandžio mėn. rezultatais. Kalbant konkrečiai, reikalavimas padengti Banco Popular likvidžiojo turto poreikį nuo 2017 m. gegužės 12 d. neatitiko teisinių reikalavimų.

664    Pažymėtina, kad ieškovai negali nekreipti dėmesio į visas objektyvias aplinkybes, dėl kurių kilo Banco Popular likvidumo problemų, ypač nuo 2017 m. balandžio mėn. Jie negali pagrįstai teigti, kad 2017 m. gegužės 23 d. pareiškimas ir 2017 m. gegužės 31 d. straipsnis, net darant prielaidą, kad jie atsirado dėl BPV arba Komisijos pareigos užtikrinti konfidencialumą pažeidimo, buvo Banco Popular likvidumo krizės, taigi ir jų patirtos žalos priežastis.

665    Iš to matyti, kad ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamų BPV ir Komisijos neteisėtų veiksmų ir Banco Popular likvidumo krizės, taigi ir tarp šių neteisėtų veiksmų ir prašomos atlyginti žalos.

666    Kiti ieškovų argumentai nepaneigia šios išvados.

667    Ieškovai teigia, kad vertindamas Banco Popular žlugimo ar galimo žlugimo padėtį ECB pažymėjo, jog indėlių skaičiaus sumažėjimas nuo 2017 m. gegužės 31 d. buvo ypač didelis po to, kai žiniasklaida pranešė, kad bankas gali būti likviduotas, jei privataus pardavimo procedūra nebūtų įgyvendinta per labai trumpą terminą.

668    Iš ECB vertinimo matyti, kad, jo teigimu, pranešimas apie privataus pardavimo procedūros nesėkmę ir įmonės likvidavimo riziką paskatino indėlių atsiėmimą iš Banco Popular. Vis dėlto tai yra tik vienas iš daugelio ECB nurodytų šį indėlių atsiėmimą lėmusių aspektų. Ieškovai neturėtų teigti, kad ECB pripažino, jog Reuters straipsnis sukėlė Banco Popular likvidumo krizę.

669    ECB atkreipė dėmesį į didelę neigiamą žiniasklaidos įtaką Banco Popular šiuo laikotarpiu ir net, kaip pavyzdį, paminėjo šio sprendimo 40 ir 41 punktuose nurodytus 2017 m. gegužės 11 ir 15 d. paskelbtus straipsnius. Ieškovai neturėtų iš visų šių straipsnių išskirti vienintelio spaudoje pasirodžiusio straipsnio, kuriame minimas Sąjungos pareigūnas, ir tvirtinti, kad tik šis straipsnis lėmė lėšų atsiėmimą iš Banco Popular.

670    Ieškovai taip pat teigia, kad BPV 1-ajame vertinime ir ECB savo 2017 m. birželio 5 d. vertinime dėl Banco Popular prašymo skirti skubią paramą likvidumui padidinti nurodė, kad 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. buvo svarbios Banco Popular likvidumo krizės datos.

671    Šiuo klausimu savo 2017 m. birželio 5 d. vertinime, susijusiame su Banco Popular prašymu skirti skubią paramą likvidumui padidinti, ECB nurodė:

„2017 m. kovo 31 d. – birželio 1 d. Banco Popular susidūrė su didelio masto indėlių atsiėmimais visuose klientų segmentuose, todėl labai sumažėjo jo indėlių bazė <…> ir likvidumo atsvaros pajėgumas (CBC <…>). Banko reputacijai pablogėjus dėl publikacijų žiniasklaidoje ir banko pranešimo apie finansinės padėties prastėjimo ir reitingų sumažėjimo nulemtą poreikį didinti kapitalą arba vykdyti susijungimą ar įsigijimą ir dėl reikšmingo reitingų mažėjimo poveikio, pastarosiomis savaitėmis (gegužės 12 d., gegužės 16 d., gegužės 22 d., gegužės 23 d., gegužės 31 d. ir birželio 1 d.) buvo atsiimama daugiau kaip po 500 mln. [eurų] indėlių per dieną, lėšų kiekis nuolat mažėjo, o likvidumo atsarga buvo ribota“.

672    BPV 1-ajame vertinime pakartojo tą pačią analizę ir nurodė, kad rėmėsi ECB pateikta informacija.

673    Tai rodo, kad 2017 m. gegužės 23 ir 31 d. datas ECB ir BPV mini tik tarp kitų datų, kai per dieną būdavo atsiimama po daugiau kaip 500 mln. EUR indėlių, ir kad šios datos niekaip nesusijusios su BPV pirmininkės pareiškimu ir Reuters straipsniu. Priešingai nei teigia ieškovai, ECB ir BPV nenurodė, kad gegužės 23 ir 31 d. datos buvo svarbesnės už kitas paminėtas datas. Be to, jie pabrėžė, kad indėlių atsiėmimo priežasčių buvo daug ir iš jų negalima daryti išvados, kaip tai daro ieškovai, kad gegužės 23 d. pareiškimas ir gegužės 31 d. straipsnis sukėlė Banco Popular likvidumo krizę.

674    Be to, Banco Popular akcijų kurso raida rodė nuolatinį mažėjimą nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Priešingai, nei teigia ieškovai, iš šių pokyčių nematyti jokio ryšio tarp 2017 m. gegužės 23 d. pareiškimo bei 2017 m. gegužės 31 d. straipsnio ir Banco Popular akcijų kurso. Banco Popular akcijų kurso sumažėjimą paaiškina bloga banko finansinė padėtis ir jis turi būti siejamas su šio sprendimo 32, 38 ir 46 punktuose paminėtų reitingų agentūrų atliktu Banco Popular reitingo sumažinimu.

675    Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovų prašymus dėl žalos atlyginimo reikia atmesti.

C.      Dėl prašymų panaikinti 2-ąjį vertinimą ir skirti kompensaciją

676    Trečiąja reikalavimų dalimi ieškovai ginčija 2-ąjį vertinimą, remdamiesi Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalimi ir 86 bei 87 straipsniais ir nurodo turintys teisę į kompensaciją.

677    Komisija teigia, kad 2-ojo vertinimo ginčijimas yra nepriimtinas. BPV teigia, kad 2-ojo vertinimo negalima ginčyti atskirai nuo sprendimo dėl pertvarkymo.

678    Pirma, ieškovai prašo panaikinti 2-ąjį vertinimą, neatsižvelgiant į ginčijamų sprendimų panaikinimą. Iš tikrųjų ieškinyje jie aiškiai nurodo, kad teisė ginčyti vertinimą remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalimi yra prašymas iš dalies panaikinti sprendimą dėl pertvarkymo, tiksliau – eksperto ataskaitą, kuria BPV rėmėsi pertvarkymo tikslais. Jie teigia, kad jų prašymas, pateiktas remiantis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalimi, nesusijęs su ieškiniu dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo ir jų prašymais atlyginti žalą. Šis prašymas būtų priimtinas net ir tuo atveju, jei kiti prašymai būtų atmesti.

679    Be to, 2019 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautame rašte dėl prašymo pakeisti pasirengimo nagrinėti bylą priemones ieškovai patys pateikė prašymą panaikinti ginčijamus sprendimus, ieškinį dėl deliktinės atsakomybės ir 2-ojo vertinimo ginčijimą kartu su prašymu atlyginti žalą, kaip tris savarankiškus ieškinius.

680    Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalyje nustatyta:

„[v]ertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais, arba sprendimo dėl pasinaudojimo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis. Dėl paties įvertinimo negali būti paduodamas atskiras apeliacinis skundas, tačiau jis gali būti apskųstas kartu su Valdybos sprendimu.“

681    Šiuo klausimu ieškovai remiasi klaidingu šios nuostatos ir Reglamento Nr. 806/2014 63 konstatuojamosios dalies, pagal kurią „[t]eisė apskųsti tokį įvertinimą turėtų būti įmanoma tik kartu su pertvarkymo sprendimu“, aiškinimu. Priešingai nei teigia ieškovai, galimybė pateikti „bendrą“ skundą dėl vertinimo ir pertvarkymo schemos nereiškia, kad galima vertinimą užginčyti skundu, pateiktu atskirai nuo skundo dėl pertvarkymo schemos panaikinimo, net jei jis buvo pateiktas tuo pačiu metu ir vienu ieškiniu.

682    Iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalyje vartojamų žodžių aiškiai matyti, kad 2-asis vertinimas, kaip pertvarkymo schemos sudedamoji dalis, gali būti ginčijamas tik pateikiant skundą dėl šios schemos panaikinimo, bet dėl jo negalima pateikti atskiro skundo.

683    Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovų prašymas panaikinti tik 2-ąjį vertinimą, neatsižvelgiant į jų prašymą panaikinti ginčijamus sprendimus, turi būti aiškinamas kaip atskiras skundas nuo to, kuriuo siekiama panaikinti pertvarkymo schemą. Vis dėlto Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalyje, kuria ieškovai grindžia prašymą panaikinti 2-ąjį vertinimą, galimybė pareikšti tokį skundą aiškiai atmetama.

684    Todėl prašymą panaikinti 2-ąjį vertinimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

685    Antra, ieškovai remiasi teise į žalos atlyginimą, tiesiogiai kylančia iš Chartijos 17 straipsnio, nors Reglamente Nr. 806/2014 žalos atlyginimo tvarka nenumatyta. Dėl žalos atlyginimo ieškovai teigia, kad Banco Popular akcininkai ir obligacijų turėtojai po pertvarkymo turėjo gauti kompensaciją, lygią grynojo turto vertei, kaip numatyta Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalyje, o ne likvidavimo vertei. Jie tvirtina, kad šis prašymas yra priimtinas, nors jie nenurodė tikslaus žalos dydžio ir tikslios prašomo žalos atlyginimo sumos.

686    Ieškovai taip pat nurodo, kad „Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalyje nurodytas skundas nepriklauso nuo ieškinio dėl panaikinimo ir ieškinio dėl deliktinės atsakomybės“ ir kad šioje nuostatoje minimas vertinimas „skiriasi nuo žalos apskaičiavimo panaikinimo su pasekmių patvirtinimu atveju arba apskaičiavimo deliktinės atsakomybės atveju“. Dublike jie remiasi teise į žalos atlyginimą, lygią Banco Popular grynojo turto vertei pertvarkymo dieną pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 ir 16 dalis, siejamas su to paties reglamento 20 straipsnio 15 dalimi ir 86 bei 87 straipsniais.

687    Dublike ieškovai teigia, kad jei 2-asis vertinimas būtų atspindėjęs Banco Popular grynojo turto vertę pertvarkymo dieną, jam nebūtų taikomas pertvarkymas arba būtų reikėję nustatyti didesnės minimalios kainos pasiūlymą, o tai būtų buvę naudinga akcininkams ir nuosavo kapitalo priemonių turėtojams. Jie mano, kad, remiantis ECB ir Banco Popular įverčiais, Banco Popular grynojo turto vertė buvo teigiama ir sudarė 7 mlrd. EUR ir kad akcininkams bei nuosavo kapitalo priemonių turėtojams turi būti kompensuota pagal šią vertę apskaičiuota suma, t. y. po 1,67 EUR už vieną akciją.

688    Be to, reikia pažymėti, kad rašte (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. balandžio 16 d.) ieškovai atsisakė ieškinyje pateikto prašymo paskirti ekspertą, kad šis atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką vertinimą, reikalingą Banco Popular grynojo turto vertei apskaičiuoti.

689    Taigi tenka konstatuoti, kad iš ieškovų argumentų negalima suprasti, koks yra šio prašymo dėl žalos atlyginimo, pateikto ginčijant 2-ąjį vertinimą, teisinis pagrindas.

690    Pirma, ieškovų nuorodos į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalį, kaip jų prašymo atlyginti žalą pagrindą, yra nesuprantamos. Šioje nuostatoje, primintoje šio sprendimo 680 punkte, tik nurodoma, kad vertinimas, kuriuo rėmėsi BPV, yra neatsiejama pertvarkymo schemos dalis ir dėl jo negali būti pareikštas atskiras ieškinys.

691    Antra, dėl teiginio, kad teisė į kompensaciją tiesiogiai kyla iš Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į nuosavybę pažeidimo, reikia pažymėti, kad nors Banco Popular pertvarkymas lėmė ieškovų teisės į nuosavybę pažeidimą, negalima teigti, kad ji buvo pažeista 2-uoju vertinimu.

692    Iš tikrųjų pažymėtina, kad nepriklausomo eksperto atlikto 2-ojo vertinimo tikslas – pateikti BPV duomenis, kuriais remdamasi ji galėtų priimti pertvarkymo schemą, ir, kaip nurodo Komisija, jis pats savaime nesukelia privalomų teisinių pasekmių, kurios galėtų neigiamai paveikti ieškovų interesus. Privalomas teisines pasekmes sukelia tik pertvarkymo schema ir Sprendimas 2017/1246. Taigi ieškovai negali reikalauti žalos atlyginimo, remdamiesi tuo, kad 2-asis vertinimas buvo užginčytas atskirai nuo ginčijamų sprendimų.

693    Trečia, dėl ieškovų nuorodos į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalį pakanka konstatuoti, kad ši nuostata nagrinėjamu atveju nereikšminga.

694    Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalyje nustatyta:

„[j]ei atliekant galutinį ex-post vertinimą nustatytas 2 straipsnyje nurodyto subjekto grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą to subjekto grynosios turto vertės įvertį, Valdyba nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti:

a)      pasinaudoti įgaliojimais padidinti kreditorių arba atitinkamų kapitalo priemonių savininkų reikalavimų, nurašytų pagal gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, vertę;

b)      nurodyti laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei sumokėti papildomą atlygį 2 straipsnyje nurodytai pertvarkomai įstaigai turto, teisių ar įsipareigojimų atžvilgiu arba tam tikrais atvejais – nuosavybės priemonių savininkams tų nuosavybės priemonių atžvilgiu.“

695    Pakanka pažymėti, kad šiuo atveju BPV, remdamasi šia nuostata, neatliko galutinio ex post vertinimo. Bet kuriuo atveju, priešingai nei teigia ieškovai, šioje nuostatoje nenumatyta galimybė BPV arba Komisijai skirti jiems žalos atlyginimą.

696    Ketvirta, ieškovų nuoroda į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalį, kuria grindžiama jų teisė į žalos atlyginimą, lygų Banco Popular grynojo turto vertei pertvarkymo dieną, yra nesuprantama, nes šioje nuostatoje tik numatyta, kad BPV užtikrina, jog po pertvarkymo būtų atliktas vertinimas siekiant nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų sudarytos geresnės sąlygos, jei įstaigai, kuriai taikoma pertvarkymo procedūra, būtų iškelta įprastinė bankroto byla.

697    Be to, jeigu šis prašymas atlyginti žalą turėtų būti aiškinamas kaip siekis taikyti BPV arba Komisijos deliktinę atsakomybę pagal Reglamento Nr. 806/2014 87 straipsnio 3 dalį, pakanka pažymėti, kad šiame prašyme nenurodyta nė viena šio sprendimo 595 punkte nurodytoje jurisprudencijoje numatyta sąlyga, būtina institucijų atsakomybei atsirasti, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnį. Ieškovai nenurodo, kokį pažeidimą padarė BPV ar Komisija ir dėl kokių veiksmų joms yra priekaištaujama.

698    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti 2-ojo vertinimo ginčijimu grindžiamą prašymą atlyginti žalą.

699    Todėl ieškovų reikalavimų trečiąją dalį reikia atmesti.

D.      Dėl prašymų taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones

700    Ieškovai prašė Bendrojo Teismo taikyti įvairias proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones.

701    Ieškinyje ieškovai prašė Bendrojo Teismo įpareigoti BPV, Komisiją, ECB, Ispanijos Karalystę, Ispanijos banką ir FROB pateikti įvairius dokumentus. Antra, jie paprašė Bendrojo Teismo nurodyti kaip liudytojus apklausti kelis asmenis ir parengti ekspertizės ataskaitas pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio d ir e punktus.

702    2019 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje gautame rašte ieškovai pateikė ieškinyje ir dublike išdėstytų prašymų taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones pakeitimą. Šiame rašte jie nurodė, kad atšaukia savo prašymą pateikti ekspertizės ataskaitas ir prašo kaip liudytoją apklausti tiktai BPV pirmininkę.

703    Kalbant apie bylos šalies pateiktų prašymų taikyti proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemones vertinimą, reikia priminti, kad tik Bendrasis Teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią turi apie nagrinėjamas bylas (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Mamoli Robinetteria / Komisija, C‑619/13 P, EU:C:2017:50, 117 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Fleig / SEAE, C‑446/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:918, 53 punktą).

704    Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad net jeigu ieškinyje pateiktame prašyme apklausti liudytojus yra tiksliai nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių reikia apklausti liudytoją ar liudytojus, ir jų apklausą pateisinantys motyvai, Bendrasis Teismas turi įvertinti prašymo reikšmę, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir būtinybę apklausti nurodytus liudytojus (žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Mamoli Robinetteria / Komisija, C‑619/13 P, EU:C:2017:50, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2020 m. spalio 22 d. Sprendimo Silver Plastics ir Johannes Reifenhäuser / Komisija, C‑702/19 P, EU:C:2020:857, 29 punktą).

705    Reikia priminti, kad savo 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonės pagal Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktą, 92 straipsnio 3 dalį ir 103 straipsnį Bendrasis Teismas nurodė BPV pateikti tam tikrus dokumentus, nurodytus šio sprendimo 98 punkte. 2021 m. birželio 9 d. nutartyje Bendrasis Teismas nurodė, kad BPV pateikti konfidencialios versijos dokumentai nėra reikšmingi ginčui išspręsti.

706    Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad bylos medžiagoje esančios informacijos ir per posėdį pateiktų paaiškinimų pakanka, kad Bendrasis Teismas galėtų priimti sprendimą, nes jis galėjo veiksmingai priimti sprendimą remdamasis vykstant procesui pateiktais reikalavimais, pagrindais ir argumentais bei atsižvelgdamas į šalių pateiktus dokumentus.

707    Darytina išvada, kad ieškovų prašymai taikyti proceso organizavimo priemones ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones turi būti atmesti, nesant reikalo priimti sprendimo dėl kai kurių šių prašymų priimtinumo.

708    Iš viso to, kas pirmiau išdėstyta, matyti, kad visas ieškinys turi būti atmestas.

V.      Dėl bylinėjimosi išlaidų

709    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, jie padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Komisijos, BPV ir Banco Santander bylinėjimosi išlaidos pagal jų pateiktus reikalavimus.

710    Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalimi, į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas. Taigi Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Eleveté Invest Group, SL ir kiti ieškovai, kurių pavadinimai (vardai, pavardės) pateikti priede, padengia savo ir Europos Komisijos, Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) ir Banco Santander, SA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Van der Woude

Jaeger

Kreuschitz

De Baere

 

      Steinfatt

Paskelbta 2022 m. birželio 1 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


Turinys


I. Teisinės aplinkybės

II. Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

A. Dėl Banco Popular padėties iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

B. Dėl kitų faktinių aplinkybių iki pertvarkymo schemos patvirtinimo

C. Dėl 2017 m. birželio 7 d. Banco Popular pertvarkymo schemos

D. Dėl faktinių aplinkybių, susiklosčiusių po sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo

III. Procesas ir šalių reikalavimai

IV. Dėl teisės

A. Dėl prašymo panaikinti ginčijamus sprendimus

1. Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio pažeidimu

a) Dėl pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimu

1) Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo paramos likvidumui padidinti poreikiu

2) Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo pareigos užtikrinti konfidencialumą pažeidimu

3) Dėl trečiojo prieštaravimo, grindžiamo gero administravimo principo pažeidimu

b) Dėl ieškinio pagrindo antrosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu

c) Dėl ieškinio pagrindo trečiosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 18 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu

2. Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio pažeidimu

a) Dėl pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies pažeidimu

b) Dėl antrosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 5 dalies a–c ir f punktų pažeidimu

c) Dėl trečiosios dalies, grindžiamos Deloitte nepriklausomumo nebuvimu

d) Dėl ketvirtosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl to, kad 2-asis vertinimas nebuvo „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“

1) Dėl pirmojo prieštaravimo, kad 2-asis vertinimas buvo pagrįstas klaidingais kriterijais

2) Dėl antrojo prieštaravimo, kad 1-asis ir 2-asis vertinimai yra labai spekuliatyvūs

3) Dėl trečiojo prieštaravimo, kad 2-asis vertinimas nėra „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“

e) Dėl penktosios dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 7 ir 9 dalių pažeidimu

3. Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės būti išklausytam ir teisės susipažinti su byla pažeidimu

a) Dėl pirmosios dalies, grindžiamos teisės būti išklausytam pažeidimu

b) Dėl antrosios dalies, susijusios su teisės susipažinti su byla pažeidimu

4. Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

B. Dėl prašymų atlyginti žalą

1. Dėl pirmojo prašymo atlyginti žalą

2. Dėl antrojo prašymo atlyginti žalą

a) Dėl nurodyto neteisėtumo

1) Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo konfidencialumo pareigos pažeidimu

2) Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo pasyviu BPV ir Komisijos elgesiu

b) Dėl priežastinio ryšio

C. Dėl prašymų panaikinti 2-ąjį vertinimą ir skirti kompensaciją

D. Dėl prašymų taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų


*      Proceso kalba: ispanų.


1      Kitų ieškovų sąrašas pridedamas tik prie šalims perduotos versijos.