2024 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Fővárosi Törvényszék (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Global Ink Trade Kft. / Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
(Byla C-537/221 , Global Ink Trade)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema – Direktyva 2006/112/EB – Atsisakymas suteikti teisę į atskaitą – Apmokestinamojo asmens pareigos – Rūpestingumo pareiga – Įrodinėjimo pareiga – Mokesčių neutralumo ir teisinio saugumo principai – Sąjungos teisės viršenybė – Nacionalinio teismo praktikos ir Sąjungos teisės prieštaravimas)
Proceso kalba: vengrų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Fővárosi Törvényszék
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Global Ink Trade Kft.
Atsakovė: Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatósága
Rezoliucinė dalis
Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionalinis teismas, pasinaudojęs SESV 267 straipsniu jam suteikta galimybe, privalo netaikyti aukštesnės instancijos nacionalinio teismo teisinio vertinimo, jeigu, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendime ar motyvuotoje nutartyje, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 99 straipsnį, pateiktą Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimą, mano, kad šie vertinimai neatitinka šios teisės. Vis dėlto pagal šį principą nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais tik reikalaujama, kad žemesnės instancijos nacionaliniai teismai motyvuotų bet kokį nukrypimą nuo šių vertinimų.
2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 167 straipsnis, 168 straipsnio a punktas ir 178 straipsnio a punktas, siejami su mokesčių neutralumo ir teisinio saugumo principais, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama praktika, kai mokesčių administratorius atsisako apmokestinamajam asmeniui suteikti teisę į pridėtinės vertės mokesčio (PVM), susijusio su jam patiektų prekių įsigijimu, atskaitą dėl to, kad su šiuo įsigijimu susijusiomis sąskaitomis faktūromis negali būti remiamasi dėl aplinkybių, rodančių šiam apmokestinamajam asmeniui priskirtiną nepakankamą rūpestingumą, o šios aplinkybės iš esmės vertinamos atsižvelgiant į šio administratoriaus paskelbtą aplinkraštį, skirtą apmokestinamiesiems asmenims, tiek, kiek:
ši praktika ir aplinkraštis nepaneigia minėto administratoriaus pareigos pakankamai teisiškai nustatyti objektyvius įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, kad minėtas apmokestinamasis asmuo sukčiavo PVM srityje arba žinojo ar turėjo žinoti, kad atitinkamas sandoris susijęs su tokiu sukčiavimu;
minėta praktika ir aplinkraščiu tam pačiam apmokestinamajam asmeniui nenustatoma pareiga atlikti sudėtingus ir išsamius jo kontrahento patikrinimus;
šio administratoriaus taikomi reikalavimai atitinka tame aplinkraštyje nustatytus reikalavimus; ir
apmokestinamiesiems asmenims paskelbtas aplinkraštis buvo suformuluotas nedviprasmiškai, o jo taikymą asmenys galėjo numatyti.
Direktyva 2006/112 turi būti aiškinama taip:
pagal ją draudžiama, kai mokesčių administratorius ketina nesuteikti apmokestinamajam asmeniui teisės į pirkimo PVM atskaitą dėl to, kad šis apmokestinamasis asmuo dalyvavo „karuseliniame“ sukčiavime PVM, kad šis mokesčių administratorius tik nustatytų, jog šis sandoris yra žiedinės sąskaitų faktūrų išrašymo grandinės dalis;
šis mokesčių administratorius turi, pirma, tiksliai apibūdinti sukčiavimą sudarančius elementus ir pateikti sukčiavimo įrodymų ir, antra, įrodyti, kad apmokestinamasis asmuo aktyviai dalyvavo sukčiaujant arba žinojo ar turėjo žinoti, kad prekių ar paslaugų įsigijimas, kuriuo remiamasi siekiant pagrįsti šią teisę, buvo susijęs su minėtu sukčiavimu, bet tai nereiškia, kad būtinai turi būti nustatyti visi sukčiaujant dalyvavę asmenys ir atitinkami jų veiksmai.
____________
1 OL C 432, 2022 11 14.