EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS

2012 m. lapkričio 22 d.

Byla F‑84/11

Barthel ir kt.

prieš

Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Atsisakymas ieškovams skirti išmokas už darbą be pertraukų ar pamainomis – Patvirtinamasis sprendimas – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo Y. Barthel, M. Reiffers ir L. Massez prašo, pirma, panaikinti 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą; juo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atmetė jų skundą dėl implicitinio sprendimo atmesti jų 2010 m. liepos 14 d. prašymą skirti ex nunc išmokas už darbą be pertraukų ar pamainomis. Antra, ieškovai prašo priteisti iš Teisingumo Teismo sumokėti kiekvienam iš jų 10 700,76 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti Y. Barthel, M. Reiffers ir L. Massez ieškinį iš dalies kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teisingumo Teismas padengia savo ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Viešosios tvarkos išlyga – Prašymas persvarstyti galutiniu tapusį administracijos sprendimą – Naujų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti pratęstas terminas, nebuvimas – Nepriimtinumas – Prašymas dėl periodinės išmokos – Poveikio nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Administracijos pareiga nurodyti teisių gynimo priemones ir terminus – Nebuvimas

3.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Aiškaus atsakymo į prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį nepateikimas – Neteisėtumas – Sąlyga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

1.      Tai, kad išmoka yra periodinė, nėra pakankamas motyvas, dėl kurio pareigūnas, remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalimi, galėtų pateikti paskyrimų tarnybai naują prašymą, kuriuo siekiama, kad minėta tarnyba persvarstytų galutiniu tapusį savo sprendimą ir kitaip reglamentuotų minėto sprendimo poveikį laiko atžvilgiu, t. y. kad jis galiotų ne atgaline data, o tik ateityje.

Iš tikrųjų pareigūnai negali išplėsti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytų terminų netiesiogiai, t. y. pateiktu prašymu ginčydami ankstesnį sprendimą, kuris nebuvo užginčytas laiku. Galutiniu tapusio sprendimo galimą peržiūrą galima pateisinti tik tuo, kad yra naujų esminių aplinkybių.

Be to, paskyrimų tarnybai nedraudžiama priimti naujo sprendimo po pirminio sprendimo, kuris nebuvo apskųstas laiku, todėl tapo galutinis. Iš tikrųjų minėta tarnyba visada gali priimti naują sprendimą ateičiai, su sąlyga, kad prireikus bus užtikrintos įgytos teisės, kaip ir turi teisę patvirtinti savo pirminį sprendimą. Taigi, kadangi, esant pastarajai situacijai, nauju sprendimu tik patvirtinamas galutiniu tapęs pirminis sprendimas, jis neturėtų būti ginčijamas teisme.

(žr. 25–27 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 11 d. Nutarties Chauvin prieš Komisiją, T‑16/97, 37 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 12 d. Nutartis Cervelli prieš Komisiją, F‑98/10.

2.      Iki šiol Sąjungos teisėje nenumatyta bendra institucijų pareiga informuoti pareigūnus ir tarnautojus, kuriems aktas skirtas, apie galimas teisių gynimo priemones ir nurodyti terminus, per kuriuos tomis priemonėmis gali būti pasinaudota. Be to, dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje neįtvirtinta konkreti institucijų pareiga nurodyti jose dirbantiems pareigūnams ir tarnautojams Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų teisių gynimo priemonių ir terminų.

(žr. 35 ir 36 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. lapkričio 27 d. Nutarties Diy-Mar Insaat Sanayi ve Ticaret ir Akar prieš Komisiją, C‑163/07 P, 41 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

3.      Žalos, galinčios kilti dėl to, kad paskyrimų tarnyba pasirinko implicitinį, o ne eksplicitinį pareigūno prašymo, pateikto pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, atmetimą, buvimas neišvengiamai susijęs su minėto atmetimo teisėtumo arba neteisėtumo klausimu, nes implicitinis atmetimas yra numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje.

(žr. 40 punktą)