Byla T‑538/11

Belgijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Visuomenės sveikata – Pagalba galvijų užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) tyrimams finansuoti – Sprendimas pripažinti pagalbą iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – Ieškinys dėl panaikinimo – Asmens nenaudai priimtas aktas – Priimtinumas – „Pranašumo“ sąvoka – „Atrankinio pobūdžio“ sąvoka“

Santrauka – 2015 m. kovo 25 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Sąvoka – Aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių – Sprendimas, kuriame konstatuota, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba ir ji pripažinta suderinama su vidaus rinka – Įtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 ir 3 dalys, 108 ir 263 straipsniai)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybių narių priemonės, kurių jos imasi Europos Sąjungoje nesuderintose srityse – Įtraukimas

(SESV 107 ir 108 straipsniai)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybės priemonės, kuriomis sumažinamos įmonės biudžetui paprastai tenkančios išlaidos – Išlaidos, patiriamos laikantis nacionalinės teisės aktų – Su produktų gamyba arba prekyba susijusios privalomos kontrolės išlaidos – Įtraukimas – Su valstybės viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu susijusios išlaidos – Poveikio nebuvimas – Principas „teršėjas moka“ – Poveikio nebuvimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Tikslas apsaugoti visuomenės sveikatą – Poveikio priemonės pripažinimui pagalba nebuvimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Įmonių, kurių faktinė ir teisinė situacija panaši, atskyrimas – Vienintelio sektoriaus ūkio subjektams naudinga priemonė, kuria negali pasinaudoti kitų sektorių įmonės – Pateisinimas aptariamos sistemos pobūdžiu ir bendrąja struktūra – Nebuvimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Priemonės atrankinis pobūdis – Pranašumo suteikimas pagalbos gavėjams – Vertinimas lyginant su kitomis tos pačios valstybės narės įmonėmis, o ne su kitų valstybių narių įmonėmis

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

7.      Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Sprendimas, grindžiamas keliais pagrindais, iš kurių pakanka bent vieno, kad jo rezoliucinė dalis būtų pagrįsta – Sprendimas valstybės pagalbos srityje – Ieškinio pagrindai, susiję su klaida ar kitu neteisėtumu ir darantys poveikį tik vienam pagrindui – Netinkamas ieškinio pagrindas, dėl kurio būtų galima panaikinti sprendimą

(SESV 263 straipsnis)

8.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Analogiški reikalavimai dėl kaltinimų, kuriais grindžiamas ieškinio pagrindas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 47–49, 53 punktus)

2.      Kalbant apie valstybės pagalbos sritį, reikia pažymėti, kad valstybių narių priemonės, kurių jos imasi Europos Sąjungoje nesuderintose srityse, nėra pašalintos iš teisės aktų dėl valstybės pagalbos kontrolės taikymo srities. Pritarus priešingam požiūriui, SESV 107 ir 108 straipsnių nuostatos netektų veiksmingumo.

(žr. 65, 67 punktus)

3.      Kalbant apie valstybės pagalbos sritį, reikia pažymėti, kad paprastai įmonės biudžetui tenkančių išlaidų sąvoka apima papildomas išlaidas, kurias įmonės turi padengti dėl ekonominei veiklai taikomų įstatyme, kitame teisės akte ar sutartyje numatytų prievolių, kaip antai su produktų gamyba ar prekyba susijusios privalomos kontrolės išlaidos.

Be to, paprastai įmonės biudžetui tenkančių išlaidų sąvoka apima ne tik išlaidas, susidarančias taikant principą „teršėjas moka“. Net jei tiesa, kad minėtas principas netaikomas, ši aplinkybė negali paneigti šios išvados.

Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad įmonės patiria išlaidų dėl nacionalinės teisės akto reikalavimų, todėl šios išlaidos neišvengiamai yra susijusios su atitinkamos valstybės narės viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, netrukdo šių išlaidų pripažinti paprastai įmonės biudžetui tenkančiomis išlaidomis.

(žr. 76, 77, 85, 96, 104, 105 punktus)

4.      SESV 107 straipsnio 1 dalyje valstybės priemonės neskirstomos pagal jų priežastis ar tikslus – jos apibrėžiamos pagal savo poveikį. Taigi, net jei nagrinėjama priemone tikrai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, vien to neužtenka Komisijos sprendime padarytai išvadai, kad suteikta valstybės pagalba, paneigti.

(žr. 80, 81 punktus)

5.      Kalbant apie valstybės pagalbos sritį, reikia pažymėti, kad priemonės, kuria įmonės diferencijuojamos atsižvelgiant į išlaidas, atrankinis pobūdis tinkamai įrodomas, kai Komisija konstatuoja, jog apibrėžtame sektoriuje veikiantys ūkio subjektai įgijo pranašumą, kurio negali įgyti kitų sektorių įmonės: jie nemokamai naudojasi kontrole, kurią privalo atlikti prieš pateikdami savo produktus rinkai ar prieš imdami jais prekiauti, nors kitų sektorių įmonės šios galimybės neturi.

Be to, priemonės atrankinis pobūdis vertinamas atsižvelgiant į visas įmones, o ne į įmones, kurios priklauso tai pačiai įmonių grupei ir naudojasi tokiu pačiu pranašumu. Galiausiai aplinkybės, kad pagalbos gavėjos turi patirti specifinių išlaidų, kurių neturi patirti kitų sektorių įmonės, net jei taip ir yra, neužtenka, kad būtų įrodyta, jog įmonių diferenciacija atsižvelgiant į išlaidas pateisinama dėl nagrinėjamų išlaidų sistemos pobūdžio ir struktūros.

(žr. 103, 110, 111, 114–116 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 124 punktą)

7.      Kadangi net be klaidingo vertinimo, susijusio su valstybės pagalbos priemonės atrankiniu pobūdžiu, likę sprendimo motyvai pateisina išvadą, kad ši priemonė yra atrankinio pobūdžio, Komisijos padaryta klaida negali kelti abejonių dėl jos sprendimo teisėtumo.

(žr. 126 punktą)

8.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 131 punktą)