Language of document : ECLI:EU:T:2013:442

Byla T‑376/10

(ištraukų skelbimas)

Mamoli Robinetteria SpA

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinkos – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimas – Kainų padidinimų derinimas ir keitimasis slapta komercine informacija – Teisė į gynybą – 2002 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Sąvoka „kartelis“ – Baudos apskaičiavimas – 2006 m. baudų apskaičiavimo gairės – Sunkumas – Papildomam dydžiui taikomas koeficientas“

Santrauka – 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1.      Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Apimtis – Aktai, dėl kurių gali būti pareikštas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Pranešimas dėl bendradarbiavimo – Įtraukimas – Sąlygos

(SESV 263 ir 277 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 8–27 ir 29 punktai)

2.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Teisinis pagrindas – Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis – Minėtu straipsniu Komisijai suteikta diskrecija – Pranešimas dėl bendradarbiavimo – Teisinio pagrindo stoka – Nebuvimas – Valdžių atskyrimo principo pažeidimas – Nebuvimas – Skaidrumo, gero administravimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalis ir Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalys; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)

1.      SESV 277 straipsnis yra išraiška bendrojo principo, užtikrinančio kiekvienos šalies, siekiančios panaikinti sprendimą, kuris yra jai skirtas arba tiesiogiai ir konkrečiai su ja susijęs, teisę ginčyti institucijų ankstesnių aktų, kurie yra ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas, net jeigu tai nėra reglamentai, teisėtumą, jei ši šalis pagal SESV 263 straipsnį neturėjo teisės pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šių aktų, kurių pasekmes ji šitaip patiria, neturėjusi galimybės reikalauti juos panaikinti. Kadangi SESV 277 straipsnio tikslas nėra leisti šaliai ginčyti bendrojo pobūdžio akto taikymo, nors tai būtų naudinga kokiam nors ieškiniui, bendro pobūdžio aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys, ir turi būti tiesioginis teisinis ginčijamo individualaus sprendimo ir atitinkamo bendro pobūdžio akto ryšys.

Kiek tai susiję su Komisijos pranešimu dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose, ši institucija, pirma, jo 8–27 punktuose bendrai ir abstrakčiai nustato sąlygas, kurias įmonės turi įvykdyti tam, kad visiškai ar iš dalies būtų atleistos nuo baudų už SESV 101 straipsnio pažeidimus ir, antra, 29 punkte nurodo, kad šiuo pranešimu sukuriami teisėti įmonių lūkesčiai. Nors tiesa, kad sprendimus, kuriais konstatuojamas konkurencijos taisyklių pažeidimas, Komisija priima ne Pranešimo dėl bendradarbiavimo pagrindu, nes tokie sprendimai grindžiami Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsniu, vis dėlto gali egzistuoti tokių sprendimų ir bendrojo pobūdžio akto, kaip antai Pranešimo dėl bendradarbiavimo, tiesioginis teisinis ryšys. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai Komisija iš konkurentų pagal Pranešimą dėl bendradarbiavimo pateiktų prašymų sumažinti baudą gauna informacijos, dėl kurios ji gali atlikti patikrinimus ir surinkti įrodymus, leidžiančius jai priimti sprendimą.

Kadangi įmonė neturėjo galimybės prašyti panaikinti Pranešimo dėl bendradarbiavimo, kaip bendro pobūdžio akto, gali būti pateiktas šio pranešimo neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas.

(žr. 48–52 punktus)

2.      Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis) konkurencijos srityje nėra pateikta galutinio kriterijų, į kuriuos Komisija gali atsižvelgti nustatydama baudos dydį, sąrašo. Dėl šios priežasties įmonės elgesys per administracinę procedūrą gali būti vienas iš veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant baudą. Šiuo atžvilgiu įmonėms siūlomu atleidimu nuo baudų ar jų sumažinimu pagal Komisijos pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose siekiama palengvinti Komisijos užduotį nustatyti ir nubausti slaptuose karteliuose dalyvaujančias įmones. Tokiomis aplinkybėmis būtent pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama laikytis skaidrumo ir vienodo požiūrio, galėjo apibrėžti sąlygas, kuriomis visos su ja bendradarbiaujančios įmonės gali būti visiškai ar iš dalies atleistos nuo baudų.

Todėl reikia atmesti argumentus, siejamus su tuo, kad nebuvo teisinio pagrindo priimti Pranešimą dėl bendradarbiavimo ir kad buvo pažeisti valdžios atskyrimo, skaidrumo, gero administravimo bei vienodo požiūrio principai.

(žr. 54–59 punktus)