2022 m. vasario 21 d. Zoï Apostolopoulou ir Anastasia Apostolopoulou-Chrysanthaki pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-721/18 ir T-81/19 Apostolopoulou ir Apostolopoulou-Chrysanthaki / Komisija
(Byla C-124/22 P)
Proceso kalba: graikų
Šalys
Apeliantės: Zoï Apostolopoulou ir Anastasia Apostolopoulou-Chrysanthaki, atstovaujamos, dikigoros Dionysios Gkouskos
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliančių reikalavimai
Apeliantės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašo:
panaikinti skundžiamą 2021 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-721/18 ir T-81/191 ;
patenkinti sujungtose bylose T-721/18 ir T-81/19 pareikštus ieškinius;
priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi pirmojoje ir antrojoje instancijose išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės nurodo penkis apeliacinio skundo pagrindus.
1. Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: prieštaringi ir klaidingi argumentai, susiję su apeliančių tvirtinimu, kad Komisija pažeidė gero administravimo principą
Apeliantės skundžia sprendimą, kiek jame Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną apeliančių argumentą, kad pažeistas gero administravimo principas, nurodęs, jog sujungtose bylose pareikštuose ieškiniuose nepateikta šį argumentą pagrindžiančių teisinių ir faktinių aplinkybių, ir pateikė motyvus, kurie yra prieštaringi ir klaidingi, nes: 1. Pats Bendrasis Teismas nustatė, kad pareikštų ieškinių turinys buvo tikslus, aiškus ir išsamus, ir atmetė Komisijos nurodytą nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą ieškinių netikslumu (skundžiamo sprendimo 73 punktas); 2. Pats Bendrasis Teismas nusprendė (skundžiamo sprendimo 124 punktas), kad su apeliantėmis susijusiuose procesiniuose dokumentuose Komisija iš tiesų nurodė klaidingus teiginius, tai apeliantės laiko gero administravimo principui prieštaraujančiu elgesiu. Taigi būtini faktiniai ir teisiniai aspektai ne tik buvo nurodyti (tai matyti tiesiog iš ieškinių teksto), bet dėl jų jau ir pats Bendrasis Teismas priėmė sprendimą. 3. Bendrojo Teismo išvada, kad Komisija pateikė klaidingus teiginius apie apeliantes vykstant teismo procesui siekdama susigrąžinti pinigų sumas, kurios apeliantėms NEBUVO išmokėtos, savaime rodo, kad Komisija pažeidė gero administravimo principą. Kitaip tektų pripažinti, jog tai, kad Sąjungos piliečių nenaudai Sąjungos institucija pateikia klaidingus teiginius nacionaliniame teisme, iš tiesų atitinka gero administravimo kriterijus.
2. Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: ydingas motyvavimas, grindžiamas nepateiktais argumentais, ir apeliančių prašymų, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl konkrečių klaidingų ir įžeidžiančių Komisijos teiginių, nenagrinėjimas
Užuot išnagrinėjęs į Komisijos procesinius dokumentus įtrauktas atskiras frazes ir konkrečius klaidingus ir įžeidžiančius Komisijos teiginius apie apeliantes, sudariusius faktines prielaidas ir vertinimus, dėl kurių pareikšti du ieškiniai, Bendrasis Teismas tik įvertino, ar pažeistos apeliančių asmeninės teisės ir ar tai yra pagrindas reikalauti atlyginti neturtinę žalą, kaip savo dviejuose ieškiniuose teigia apeliantės, nusprendė, kad Komisija nekaltino ieškovų sukčiavimu, ir, remdamasis šiuo vertinimu, atmetė reikalavimus atlyginti žalą. Vis dėlto tokia išvada neatitinka tų ieškinių turinio, nes apeliantės ieškiniais nesiekė finansinės kompensacijos dėl to, kad Komisija jas apkaltino sukčiavimu. Taigi Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl apeliančių argumentų, kurie nebuvo pateikti, ir dėl šios priežasties tai nėra tinkamas sprendimo motyvavimas. Vadinasi, Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl sujungtų ieškinių ir nepateikė tinkamų savo sprendimo motyvų.
3. Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: apeliančių argumentų iškraipymas ir prieštaringas tinkamo proceso principo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo vertinimas
Bendrasis Teismas pirmiausia teisingai nurodė, kad apeliantės tvirtina, jog byloje T-81/19 Komisijai priskiriamas elgesys prieštarauja tiek bylos šalių pareigai sakyti tiesą ir lojaliai bendradarbiauti, kuri yra bendras valstybių narių teisės principas, tiek pagrindiniam bendrajam tinkamo teisingumo vykdymo principui (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), tačiau toliau visiškai sau prieštaraudamas teigė, kad apeliantės nenurodė Sąjungos teisės normų pažeidimo. Nors vien perskaičius apeliančių ieškinius visiškai aišku, kad jos tai nurodė. Taigi Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl šios ieškinio byloje T-81/19 dalies ir pateikė prieštaringus ir ydingus motyvus.
4. Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: ieškinių turinio iškraipymas ir klaidingas SESV 299, 268 ir 340 straipsnių aiškinimas ir taikymas
Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad: 1. bylos dalykas buvo Komisijos pareigūnų (kaip teisinių atstovų) elgesys, nors ginčo šalis, kuriai turėtų kilti deliktinė atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą, yra Komisija; 2. Komisijos pareigos sakyti tiesą ir apeliančių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas patenka į įgyvendinimo priemonių teisėtumo kontrolės sritį, kuri priklauso nacionalinių teismų kompetencijai, nors ieškiniuose nurodyti Komisijos padaryti pažeidimai yra Sąjungos institucijos padaryti Sąjungos piliečių pagrindinių teisių pažeidimai, dėl kurių atsiranda teisė į žalos atlyginimą remiantis deliktine atsakomybe, o tai pagal SESV 268 ir 340 straipsnius priklauso išimtinei Bendrojo Teismo kompetencijai; ir 3. apeliantės remiasi nacionalinių procesinių taisyklių pažeidimu, nors iš tiesų apeliantės remiasi valstybėms narėms bendrų teisės principų, pagrindinių Sąjungos teisės principų ir pagrindinių asmens teisių, kurias gina Sąjungos teisė, pažeidimu, kaip matyti tiesiog iš ieškinių teksto ir iš kitų nuorodų, kurias pats Bendrasis Teismas pripažino savo sprendime.
5. Penktasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidingas SESV 299, 317 ir 325 straipsnių aiškinimas ir taikymas
Nors visiškai pritarė tvirtinimui, kad Komisija pateikė „klaidingą informaciją“ apie apeliantes, Bendrasis Teismas savavališkai išplėtė Komisijos teisę pasinaudoti teisės aktu jai suteiktu vykdymo užtikrinimu, paradoksaliai neatsižvelgdamas į teisės doktrinoje iki šiol nežinomą aplinkybę, kad Komisija negalėjo pasinaudoti šia savo tariamai neatimama teise meluodama ir pažeisdama apeliančių pagrindines asmens teises, kurios yra minimalus demokratinis barjeras bet kokiam neteisėtam Sąjungos institucijų elgesiui.
____________
1 ECLI:EU:T:2021:933.