Language of document : ECLI:EU:T:2022:568

BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. rugsėjo 21 d.(*)

„EŽŪGF ir EŽŪFKP – Nefinansuojamos išlaidos – Prancūzijos patirtos išlaidos – Savanoriška susietoji parama – Tinkamumo reikalavimai – Paramos skyrimo reikalavimus atitinkantys sektoriai ir gamybos rūšys – Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalis“

Byloje T‑475/21

Prancūzijos Respublika, atstovaujama A.-L. Desjonquères, F. Alabrune, T. Stéhelin, G. Bain ir J.-L. Carré,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą C. Perrin ir A. Sauka,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. J. Costeira, teisėjai M. Kancheva ir I. Dimitrakopoulos (pranešėjas),

posėdžio sekretorius E. Coulon,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu Prancūzijos Respublika prašo panaikinti 2021 m. birželio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/988 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL L 218, 2021, p. 9; toliau – ginčijamas sprendimas) tiek, kiek juo EŽŪGF atsisakė finansuoti 45 869 990,19 EUR sumą, atitinkančią išlaidas, kurios buvo patirtos pagal savanorišką susietosios paramos priemonę, skirtą pašariniams ankštiniams augalams auginti, ir kurios buvo susijusios su 2017 paraiškų teikimo metais.

 Ginčo aplinkybės

2        2016 m. rugpjūčio 1 d. Prancūzijos valdžios institucijos, vadovaudamosi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608), 54 straipsnio 1 dalimi, pranešė Europos Komisijai apie paramos priemonę baltyminių augalų sektoriui „24. Parama pašarinių ankštinių augalų auginimui“ (toliau – 24 priemonė). Šio pranešimo 2.2.b punkte, be kita ko, buvo nurodyta, kad pagal šią susietosios paramos schemą reikalavimus gauti paramą atitinkančiais plotais laikomi plotai, kuriuose auginami tik pašariniai ankštiniai augalai, skirtingos jų rūšys arba šie augalai kartu su kitomis augalų rūšimis (javais, kitais žoliniais pašarais, aliejiniais augalais), jei šių kultūrų mišinyje yra ne mažiau kaip 50 % pašarinių ankštinių augalų sėklų.

3        Komisija dėl 2015 ir 2016 paraiškų teikimo metų (t. y. 2016 ir 2017 finansinių metų) atliko tyrimą, užregistruotą numeriu NAC/2016/021/FR; jam pasibaigus konstatavo, kad 24 priemonei nustatytos atitikties reikalavimams sąlygos neatitinka Europos Sąjungos teisės, taigi priėmė 2018 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1841 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš EŽŪGF ir EŽŪFKP (OL L 298, 2018, p. 34); juo Prancūzijos Respublikai pritaikė finansinę pataisą dėl pagal šią priemonę patirtų išlaidų.

4        Komisija atliko naują tyrimą dėl 2017 paraiškų teikimo metų, užregistruotą numeriu NAC/2018/009/FR.

5        2018 m. gegužės 4 d. raštu Komisija, remdamasi 2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014, p. 59), 34 straipsnio 2 dalimi, pranešė Prancūzijos Respublikai minėto tyrimo rezultatus. Tame 2018 m. gegužės 4 d. pranešime Komisija konstatavo, kad 24 priemonės tinkamumo finansuoti sąlygos nesikeitė, palyginti su tomis, kurios taikytos 2015 ir 2016 paraiškų teikimo metais, nes ankštinių augalų auginimas [plotuose] kartu su žoliniais pašarais vis dar buvo tarp plotų, atitinkančių reikalavimus paramai gauti. Taigi Komisija Prancūzijos valdžios institucijoms nurodė mananti, kad pagal 24 priemonę nuo 2017 paraiškų teikimo metų atlikti mokėjimai yra neteisėti ir neatitinkantys Sąjungos finansavimo reikalavimų. Be to, Komisija paragino Prancūzijos valdžios institucijas pateikti 2017 paraiškų teikimo metų rizikos FEAGA vertinimą ir iš dalies pakeisti 24 priemonės tinkamumo finansuoti sąlygas.

6        2018 m. lapkričio 6 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos, pirma, ginčijo finansinės pataisos, lygios už plotus, apsodintus ankštinių augalų ir žolinių pašarų sėklų mišiniais, išmokėtos pagalbos sumai, taikymą, ir, antra, iš esmės teigė, kad jokioje teisės akto nuostatoje nenumatyta, kad žolinių pašarų kultūroms negali būti taikoma susietoji parama.

7        2019 m. gruodžio 17 d. raštu, išsiųstu remiantis Reglamento Nr. 908/2014 34 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa ir 40 straipsnio 1 dalimi, Komisija oficialiai pranešė Prancūzijos Respublikai apie apskaičiuotą siūlomos pataisos už 2017 paraiškų teikimo metus dydį, t. y. 45 869 990,19 EUR.

8        2020 m. vasario 3 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos paprašė pradėti taikinimo procedūrą pagal Reglamento Nr. 908/2014 40 straipsnio 1 dalį. Taikinimo institucija savo ataskaitą pateikė 2020 m. rugpjūčio 2 d., joje padarė išvadą, kad šalių taikinimo procedūra neįmanoma.

9        2021 m. kovo 5 d. raštu Komisija pateikė Prancūzijos valdžios institucijoms galutinę poziciją po taikinimo institucijos ataskaitos; joje iš esmės patvirtino: kadangi žoliniai pašarai nebuvo paminėti Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje nustatytame sektorių ir gamybos rūšių, atitinkančių reikalavimus paramai gauti, sąraše, ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišiniai, nors ir nedidelėmis proporcijomis, neatitinka reikalavimų tokiai paramai gauti.

10      Ginčijamu sprendimu Komisija, be kita ko, neleido Sąjungos lėšomis finansuoti Prancūzijos Respublikos pagal 24 priemonę patirtų išlaidų, susijusių su 2017 paraiškų teikimo metais, kurių dydis siekė 45 869 990,19 EUR.

 Šalių reikalavimai

11      Prancūzijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo pagal 24 priemonę patirtoms išlaidoms, susijusioms su 2017 paraiškų teikimo metais, pritaikyta 45 869 990,19 EUR finansinė pataisa,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

12      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

13      Grįsdama ieškinį Prancūzijos Respublika nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Prancūzijos Respublika teigia, kad Komisija klaidingai išaiškino šią nuostatą, kai nusprendė, kad ankštiniams augalams, auginamiems mišinyje su žoliniais pašarais, negali būti taikoma susietosios paramos schema.

14      Šiuo klausimu Prancūzijos Respublika teigia, kad iš pažodinio, kontekstinio ir teleologinio Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalies aiškinimo matyti, jog šioje nuostatoje vartojamos „sektoriaus“ sąvokos apimtis yra platesnė nei „gamybos“ sąvokos, o tai patvirtina, be kita ko, skirtumas tarp žemės ūkio gamybos rūšių ir žemės ūkio sektorių, įtvirtintas Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 3 dalyje ir 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, to reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671). Taigi, Prancūzijos Respublikos teigimu, pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalį valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią esamų sunkumų didėjimui, gali skirti susietąją paramą arba konkrečiam žemės ūkio sektoriui, t. y. kelioms gamybos rūšims, kurių pagrindinė ar papildoma veikla priklauso šiam sektoriui, arba tik vienai konkrečiai žemės ūkio gamybos rūšiai.

15      Konkrečiai kalbant apie Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje nurodytą baltyminių augalų sektorių, pažymėtina, kad Prancūzijos Respublika mano, jog toje dalyje kalbama ne apie konkrečią gamybos rūšį, o apie ankštinių augalų šeimai priklausančių augalų, kurie auginami dėl gausaus baltymų kiekio, sektorių.

16      Šiomis aplinkybėmis Prancūzijos Respublika tvirtina, kad baltyminių kultūrų sektorius turi būti aiškinamas plačiai, kad apimtų visą valstybėje narėje taikomą praktiką, susijusią su ankštinių augalų, auginamų dėl gausaus baltymų kiekio, auginimu.

17      Prancūzijoje gyvuliams šerti skirti ankštiniai augalai paprastai auginami mišiniuose su kitomis rūšimis, pavyzdžiui, žoliniais pašarais. Ankštinių augalų auginimas kartu su žoliniais pašarais naudingas ne tik žemės ūkiui (nes leidžia gyvulių augintojams gauti lengviau virškinamų pašarų savo gyvuliams), bet ir aplinkosaugai, nes ankštiniai augalai leidžia dirvožemyje kaupti azotą iš oro ir taip sumažinti azotinių trąšų naudojimą. Be to, Prancūzijos Respublika tvirtina, kad nuo 1960 m. pašarinių ankštinių augalų sektorius labai sumažėjo. Taigi susietosios paramos skyrimas ankštinių augalų, įskaitant pašarinių ankštinių augalų, sumaišytų su kitomis rūšimis, tarp kurių – žoliniai pašarai, auginimui atitiktų susietosios paramos tikslą: remti sunkumų patiriantį sektorių, skatinant įprastą praktiką, kuri yra naudinga gyvūnų sveikatai ir aplinkosaugai.

18      Galiausiai dublike Prancūzijos Respublika nurodė, kad neteigia, jog ankštiniai augalai ir žoliniai pašarai sudaro atitinkamai pirminę ir antrinę gamybą baltyminių augalų sektoriuje, tačiau tvirtina, kad ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišiniai, kuriuose vyrauja ankštiniai augalai, yra atskira šio sektoriaus gamybos rūšis.

19      Komisija ginčija Prancūzijos Respublikos argumentus.

20      Pirmiausia, viena vertus, reikia pažymėti, kad savo rašytinėse pastabose Prancūzijos Respublika neginčija, jog žoliniai pašarai, vertinami atskirai, nėra priskirtini prie Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių ar gamybos rūšių, taigi jiems negali būti skiriama susietoji parama. Kita vertus, šalys sutaria, kad ankštiniai augalai atitinka susietosios paramos skyrimo reikalavimus, nes jų gamyba priklauso baltyminių augalų sektoriui, o šis aiškiai nurodytas Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje.

21      Vis dėlto šalys nesutaria dėl klausimo, ar žemės ūkio produktų, kurie priskiriami vienam iš Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje išvardytų sektorių ar gamybos sričių, pavyzdžiui, ankštinių augalų, ir žemės ūkio produktų, kurie nepriskiriami tiems sektoriams ar gamybos sritims, pavyzdžiui, žolinių pašarų, mišiniai atitinka susietosios paramos skyrimo reikalavimus.

22      Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia pateikti Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalies pažodinį, kontekstinį ir teleologinį aiškinimus (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Suomija / Komisija, T‑124/14, EU:T:2015:955, 24 punktą).

 Dėl pažodinio aiškinimo

23      Atliekant pažodinį aiškinimą reikia atsižvelgti į tai, kad Sąjungos teisės aktai rengiami keliomis kalbomis ir kad visos kalbinės versijos yra autentiškos, taigi gali prireikti jas palyginti (šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Suomija / Komisija, T‑124/14, EU:T:2015:955, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24      Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnis „Bendrosios taisyklės“ yra IV antraštinės dalies „Susietoji parama“ 1 skyriuje „Savanoriška susietoji parama“; šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali teikti ūkininkams susietąją paramą tame skyriuje nustatytomis sąlygomis.

25      Pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalį parama teikiama šiems sektoriams ir šių rūšių gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių kultūrų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių ir trumpos rotacijos želdinių.

26      Reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje pateiktas sektorių ir gamybos rūšių, atitinkančių reikalavimus paramai gauti, sąrašas; jo ribotą ir išsamų pobūdį patvirtina būdvardis „šiems [sektoriams] ir šių [rūšių gamybai]“ (angl. k. „following“, italų k. „seguenti“), po kurio – dvitaškis ir išvardijami minėti sektoriai bei gamybos rūšys.

27      Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje, pirma, nustatytas išsamus sektorių ir gamybos rūšių, kuriems gali būti skiriama susietoji parama, sąrašas, ir, antra, neminima produktų, kurie priklauso šiame sąraše aiškiai nurodytiems sektoriams ar gamybos rūšims, ir produktų, kurie nepriklauso šiems sektoriams ar gamybos rūšims, mišinių, atrodo, kad šios nuostatos pažodinis aiškinimas patvirtina Komisijos teiginį, iš esmės susijusį su minėtų mišinių neatitikimu paramos skyrimo reikalavimams, o ne teiginį, kurį nurodo Prancūzijos Respublika.

 Dėl kontekstinio aiškinimo

28      Iš Reglamento Nr. 1307/2013 IV antraštinės dalies 1 skyriaus pavadinime vartojamo būdvardžio „savanoriška“ ir šio reglamento 52 straipsnio 1 dalyje vartojamo veiksmažodžio „gali“ (žr. šio sprendimo 24 punktą) matyti, kad susietosios paramos schema nėra privaloma, taigi valstybės narės turi laisvę tokią paramą skirti.

29      Be to, pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 1 dalį, kai valstybės narės nusprendžia suteikti tokią paramą, jos turi tai daryti laikydamosi visų minėto reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriuje nustatytų sąlygų (žr. šio sprendimo 24 punktą).

30      Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pirma, pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalį susietoji parama gali būti skiriama tame straipsnyje išsamiai išvardytiems sektoriams ir gamybos rūšims. Antra, remiantis minėto reglamento 52 straipsnio 3 dalimi, tokia parama gali būti teikiama tik tiems valstybės narės sektoriams arba regionams, kuriuose „konkretūs ūkininkavimo būdai“ arba „konkretūs žemės ūkio sektoriai“ yra ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosaugos priežasčių ir patiria tam tikrų sunkumų. 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 639/2014, kuriuo papildomas Reglamentas Nr. 1307/2013 ir iš dalies keičiamas to reglamento X priedas (OL L 181, 2014, p. 1), 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šie sunkumai laikomi egzistuojančiais, jei kyla rizika, kad gamyba juose gali būti nutraukta arba sumažėti dėl, be kita ko, menko vykdomos veiklos pelningumo, ir jei tai daro neigiamą poveikį atitinkamo regiono arba sektoriaus ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos pusiausvyrai. Trečia, Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ši parama turi būti reikalinga siekiant išlaikyti dabartinį gamybos lygį atitinkamuose sektoriuose arba regionuose.

31      Taigi bendrai aiškinant minėtas nuostatas matyti, kad įstatymų leidėjas siekė apriboti valstybių narių galimybę teikti susietąją paramą, nustatydamas kumuliacines sąlygas, kurios gerokai apriboja reikalavimus atitinkančių paramos gavėjų ratą ir apskritai materialinę jos taikymo sritį. Vadinasi, platus minėtos taikymo srities aiškinimas būtų nesuderinamas su pirma minėtomis sąlygomis.

32      Be to, nors pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 3 dalį valstybėms narėms suteikiama tam tikra diskrecija nustatyti, ar sektoriai arba gamybos rūšys, viena vertus, yra ypač svarbūs dėl ekonominių, aplinkosaugos ar socialinių priežasčių, ir, kita vertus, susiduria su sunkumais, ir ar susietoji parama galėtų užkirsti kelią šių sunkumų didėjimui arba gamybos nutraukimui, nei iš šio straipsnio, nei iš jokios kitos Reglamento Nr. 1307/2013 ar Reglamento Nr. 639/2014 nuostatos nematyti, kad valstybės narės turėtų panašią diskreciją nustatydamos susietosios paramos skyrimo reikalavimus atitinkančius sektorius arba gamybos rūšis, kurie yra išvardyti Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje. Tokia diskrecija prieštarautų Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje nustatyto sąrašo išsamiam pobūdžiui, kurį Prancūzijos Respublika, be kita ko, aiškiai pripažino savo rašytinėse pastabose.

33      Be to, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 1307/2013 1 straipsnio b punkte išvardytos įvairios paramos ūkininkams schemos, kurias reglamentuoja šio reglamento nuostatos. Iš minėto reglamento 1 priedo matyti, kad šios schemos yra atsietos nuo gamybos, išskyrus susietosios paramos schemą ir specialiąją paramą medvilnei, kurią reglamentuoja to paties reglamento IV antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatos.

34      Taigi susietoji parama yra nukrypstanti pagalbos schema, palyginti su kitomis Reglamente Nr. 1307/2013 reglamentuojamomis pagalbos schemomis, kurios yra atsietos nuo gamybos ir iš esmės nėra konkrečiai susijusios su sunkumų patiriančiais žemės ūkio sektoriais ar gamybos rūšimis.

35      Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į susietosios paramos išimtinį pobūdį, jos taikymo sąlygos turi būti aiškinamos siaurai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sut, C‑514/17, EU:C:2018:1016, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo Pensionsversicherungsanstalt (Veiklos nutraukimas sukakus pensiniam amžiui), C‑32/19, EU:C:2020:25, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

36      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paramos skyrimo reikalavimus atitinkantys sektoriai ir gamybos rūšys, kurių sąrašas pateiktas Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje, turi būti aiškinami siaurai.

37      Taigi Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalies kontekstinis aiškinimas nepatvirtina Prancūzijos Respublikos teiginio, kad mišiniai, į kurių sudėtį įeina žemės ūkio produktai, patenkantys į vieną iš šiame straipsnyje aiškiai išvardytų sektorių ar gamybos sričių, ir kiti produktai, kurie nepatenka į šiuos sektorius ar gamybos sritis, atitinka paramos skyrimo reikalavimus.

 Dėl teleologinio aiškinimo

38      Taikant teleologinį Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalies aiškinimą, reikia atsižvelgti į susietosios paramos schemos tikslą, nurodytą šio reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje ir 52 straipsnio 5 dalyje. Iš šios konstatuojamosios dalies ir pastarosios nuostatos, siejamų su Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 3 dalimi ir Reglamento Nr. 639/2014 52 straipsnio 3 dalimi, matyti (žr. šio sprendimo 30 punktą), kad susietosios paramos tikslas nėra bendrai remti žemės ūkio gamybą – ja siekiama skatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį valstybės narės sektoriuose ar regionuose, kuriuose konkretūs ūkininkavimo būdai arba konkretūs žemės ūkio sektoriai yra ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosaugos priežasčių ir patiria sunkumų, dėl kurių gamyba juose gali būti nutraukta arba sumažėti ir sukelti neigiamą poveikį atitinkamo regiono arba sektoriaus ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos pusiausvyrai.

39      Iš to matyti, kad susietosios paramos tikslas yra remti gamybą, susijusią su tam tikrais sunkumų patiriančiais žemės ūkio sektoriais arba tam tikromis konkrečiomis gamybos rūšimis, kad būtų išvengta tokios gamybos nutraukimo ar sumažėjimo ir neigiamo poveikio atitinkamo regiono arba sektoriaus ekonominei, socialinei arba aplinkosauginei pusiausvyrai.

40      Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad 24 priemone „Parama pašarinių ankštinių augalų auginimui“ buvo siekiama skatinti pašarinių ankštinių augalų auginimą, nes, remiantis Prancūzijos Respublikos pranešimu pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 4 dalį, nuo 2010 m. pašarinių ankštinių augalų plotai pradėjo mažėti, o vienų pašarinių ankštinių augalų plotai nuolat ir labai mažėjo.

41      Prancūzijos Respublika iš esmės teigia, kad susietoji parama gausų baltymų kiekį turinčių ankštinių augalų, be kita ko, ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišinių, auginimui atitinka tikslą remti sunkumų patiriantį sektorių, kuris ypač svarbus dėl ekonominių, socialinių ar aplinkosaugos priežasčių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 3 dalį.

42      Šiuo klausimu, pirma, Prancūzijos Respublika teigia, kad ankštiniai augalai pasižymi ypatinga savybe – dirvožemyje kaupia azotą iš oro, taigi nereikia naudoti azoto trąšų, ir dėl to ankštiniai augalai dažnai ir tradiciškai sėjami kartu su kitų rūšių augalais.

43      Iš minėto argumento negalima daryti išvados, kad ankštiniai augalai sėjami tik arba daugiausia su žoliniais pašarais. Taigi šis argumentas neįrodo, kad, remiantis Reglamentu Nr. 1307/2013, 24 priemone siekiamas tikslas remti pašarinių ankštinių augalų auginimą, kad būtų išlaikytas dabartinis jo lygis (žr. šio sprendimo 40 punktą), būtų veiksmingai pasiektas tik tuo atveju, jei į šią gamybą būtų įtraukti ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišiniai.

44      Bet kuriuo atveju reikėtų pabrėžti, kaip tai padarė Komisija,  kad susietosios paramos tikslas nėra remti priemones, kurios daro teigiamą poveikį aplinkosaugai, ir kad Reglamente Nr. 1307/2013 numatyta kita paramos schema, kuria pastarojo tikslo siekiama (žr. minėto reglamento III antraštinės dalies „Bazinės išmokos schema, vienkartinės išmokos už plotus schema ir susijusios išmokos“ 3 skyrių „Išmoka klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikai“).

45      Taigi net darant prielaidą, kad ankštiniai augalai yra naudingi aplinkai, ši aplinkybė neįrodo, kad šio sprendimo 40 punkte nurodytas tikslas būtų veiksmingai pasiektas suteikus susietąją paramą ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišiniams. Vadinasi, šio sprendimo 42 punkte nurodytą Prancūzijos Respublikos argumentą reikia atmesti.

46      Be to, dublike Prancūzijos Respublika tvirtina, kad ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišinių auginimas yra naudingas aplinkai, nes dėl žolinių augalų ankštiniai augalai gali geriau kaupti azotą iš oro ir taip išvengiama azoto trąšų naudojimo dirvožemyje. Grįsdama šį argumentą Prancūzijos Respublika remiasi 2010 m. Institut national de recherche pour l’agriculture, l’alimentation et l’environnement (Nacionalinis žemės ūkio, maisto ir aplinkos mokslo tyrimų institutas) tyrimu. Vis dėlto iš bylos medžiagos nematyti, kad apie minėtą argumentą ir tyrimą būtų pranešta Komisijai ir kad jie būtų aptarti per administracinę procedūrą. Šiomis aplinkybėmis, remiantis jurisprudencija, pagal kurią Komisijos sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią ji turėjo priimdama sprendimą (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo Lietuva / Komisija, T‑19/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:4, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), minėtas argumentas ir tyrimas turi būti atmesti kaip neturintys įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui.

47      Antra, Prancūzijos Respublika teigia, kad ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišiniai leidžia gyvulių augintojams turėti visaverčio ir lengviau virškinamo pašaro. Reikia konstatuoti, kaip tai daro Komisija, kad šis argumentas nereikšmingas, nes šiuo atveju 24 priemonė yra susijusi ne su gyvulininkystės sektoriumi, o skirta pašarinių ankštinių augalų auginimui remti. Taigi Prancūzijos Respublikos argumentą reikia atmesti.

48      Darytina išvada, kad remdamasi Reglamentu Nr. 1307/2013 Prancūzijos Respublika negali įrodyti, jog susietosios paramos skyrimas ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišiniams atitinka 24 priemonės tikslą.

49      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teleologiniu Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalies aiškinimu siekiama patvirtinti, kad žemės ūkio produktų, kurie patenka į vieną iš šiame straipsnyje aiškiai išvardytų sektorių ar gamybos sričių, ir žemės ūkio produktų, kurie nepatenka į šiuos sektorius ar gamybos sritis, mišiniai neatitinka susietosios paramos skyrimo reikalavimų.

50      Remiantis pirma išnagrinėta informacija, Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalies pažodinis, kontekstinis ir teleologinis aiškinimas draudžia Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje nurodytą žemės ūkio „sektoriaus“ sąvoką aiškinti plačiai, kaip tai siūlo Prancūzijos Respublika.

51      Vis dėlto reikia patikrinti, ar, kaip teigia Prancūzijos Respublika, siekiant apibrėžti žemės ūkio sektorių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalį, būtina atsižvelgti į visą valstybėje narėje įprastą ir suformuotą tokiam sektoriui priklausančių kultūrų auginimo praktiką (žr. šio sprendimo 16 punktą).

52      Šiuo klausimu Prancūzijos Respublika teigia, kad pagal Reglamento Nr. 639/2014 52 straipsnio 2 dalį valstybėje narėje įprasta ir suformuota praktika yra reikšminga siekiant apibrėžti konkrečius žemės ūkio sektorius, nurodytus Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje.

53      Komisija ginčija Prancūzijos Respublikos argumentus.

54      Pirma, reikėtų pažymėti, kaip tai padarė Komisija, kad Reglamentas Nr. 639/2014 yra deleguotasis reglamentas, skirtas Reglamento Nr. 1307/2013 nuostatoms papildyti. Taigi jo nuostatomis negalima remtis nei nukrypstant nuo Reglamento Nr. 1307/2013 nuostatų, kuriomis remiantis jis buvo priimtas, nei siekiant aiškinti šias nuostatas priešingai jų formuluotei ir struktūrai.

55      Be to, Reglamento Nr. 639/2014 52 straipsnio 2 dalis nesusijusi su Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje pateikta sektorių ir gamybos rūšių, atitinkančių susietosios paramos skyrimo reikalavimus, apibrėžtimi. Reglamento Nr. 639/2014 52 straipsnio 2 dalyje aiškiai daroma nuoroda į Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta kumuliacinė sąlyga, besiskirianti nuo sąlygos, nustatytos minėto reglamento 52 straipsnio 2 dalyje (žr. šio sprendimo 30–32 punktus).

56      Taigi iš bendro Reglamento Nr. 639/2014 52 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 ir 3 dalių aiškinimo matyti, kad valstybės narės „atsižvelgia į atitinkamas konkretaus regiono arba sektoriaus gamybos struktūras ir sąlygas“ tik tada, kai pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 3 dalį nustato „konkrečius ūkininkavimo būdus“ arba „konkrečius žemės ūkio sektorius“, kurie, viena vertus, yra ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių arba aplinkosaugos priežasčių, ir, kita vertus, patiria tam tikrų sunkumų.

57      Antra, dublike Prancūzijos Respublika iš esmės nurodė, kad siekia įrodyti ne tai, kad susietosios paramos skyrimo kriterijus yra valstybėje narėje įprasta ir suformuota praktika, o tai, kad ši praktika buvo reikšminga nustatant konkrečius žemės ūkio sektorius, nurodytus Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad šis skirtumas yra dirbtinis. Priešingai, nei teigia Prancūzijos Respublika, sektorių, kurių sąrašas pateiktas Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalyje, apibrėžtis yra klausimas, kuris kyla siekiant nustatyti kultūras ir gamybos rūšis, atitinkančius susietosios paramos skyrimo reikalavimus pagal šį straipsnį. Kaip nurodyta šio sprendimo 32 punkte, šis straipsnis nesuteikia valstybėms narėms jokios diskrecijos apibrėžti sektorius ir gamybos rūšis, atitinkančius susietosios paramos skyrimo reikalavimus.

58      Trečia, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir vienodą susietosios paramos nuostatų aiškinimą Sąjungoje, žemės ūkio sektorius, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalį, turi būti apibrėžtas pagal aiškius ir objektyvius kriterijus, susijusius su tam sektoriui priklausančiais žemės ūkio produktais. Taigi sąvoka „sektorius“ negali būti apibrėžiama remiantis valstybėje narėje įprasta ir suformuota tokiam sektoriui priklausančių kultūrų auginimo praktika, kuri nesusijusi su pačiais produktais ir gali skirtis priklausomai nuo kiekvienoje valstybėje narėje egzistuojančių sąlygų. Be to, Europos teisės aktuose nenumatyta konkrečių kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti tikrinama, ar valstybėje narėje egzistuoja įprasta ir suformuota praktika. Vadinasi, Prancūzijos Respublikos siūlomas aiškinimas yra nesuderinamas su taikytinos teisės normos aiškumo ir nuspėjamumo reikalavimais.

59      Taigi, net darant prielaidą, kad ankštinių augalų ir žolinių pašarų mišiniai yra įprasta ir suformuota praktika Prancūzijoje baltyminių augalų sektoriuje, jie negali būti laikomi šio sektoriaus dalimi, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalį.

60      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė teisės klaidos, aiškindama Reglamento Nr. 1307/2013 52 straipsnio 2 dalį taip, kad susietoji parama neteikiama, pirma, produktams, kurie nenurodyti šiame straipsnyje nustatytame sąraše arba kurie nepriklauso vienam iš šiame sąraše išvardytų sektorių, kaip antai žoliniams pašarams, ir, antra, minėtų produktų mišiniams su produktais, kurie patenka į šiame straipsnyje aiškiai nurodytus sektorius arba gamybos rūšis.

61      Vadinasi, reikia atmesti Prancūzijos Respublikos nurodytą vienintelį pagrindą, taigi, ir visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

62      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Prancūzijos Respublika pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Costeira

Kancheva

Dimitrakopoulos

Paskelbta 2022 m. rugsėjo 21 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.