BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. birželio 21 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Europos Sąjungos prekės ženklas, kuriame vaizduojamos V formos kreivės tarp lygiagrečių linijų – Skiriamasis požymis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Tokio prekių ženklo, koks įregistruotas, nagrinėjimas“
Byloje T‑20/16
M / S. Indeutsch International, įsteigta Noida (Indija), iš pradžių atstovaujama solisitorių D. Stone, D. Meale, A. Dykes ir S. Malynicz, vėliau – D. Stone ir S. Malynicz, galiausiai – D. Stone, S. Malynicz ir solisitorės M. Siddiqui,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą D. Gája,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme:
Crafts Americana Group, Inc., įsteigta Vankuveryje, Vašingtone (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama solisitorių J. Fish ir V. Leitch ir baristerio A. Bryson,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2015 m. lapkričio 5 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1814/2014‑1), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Crafts Americana Group ir M / S. Indeutsch International,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir I. Ulloa Rubio,
posėdžio sekretorius I. Dragan, administratorius,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2016 m. sausio 21 d.,
susipažinęs su EUIPO atsiliepimu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2016 m. balandžio 4 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsiliepimu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2016 m. balandžio 12 d.,
susipažinęs su šalims raštu pateiktu Bendrojo Teismo klausimu,
įvykus 2017 m. sausio 12 d. posėdžiui,
atsižvelgęs į 2017 m. vasario 2 d. nutartį atnaujinti žodinę proceso dalį,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2010 m. vasario 15 d. ieškovė M / S. Indeutsch International pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką.
2 Prašomas įregistruoti prekių ženklas buvo šis vaizdinis žymuo:
3 Kartu su šiuo žymeniu buvo pateiktas šis aprašymas:
„Prekių ženklą sudaro pasikartojantis geometrinis raštas.“
4 Prekės, kurioms buvo prašyta įregistruoti minėtą prekių ženklą, yra „mezgimo virbalai“ ir „siuvinėjimo vąšeliai“, priskiriami prie 26 klasės pagal peržiūrėtą ir pataisytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti.
5 Nagrinėjamas prekių ženklas buvo įregistruotas 2010 m. rugpjūčio 10 d.
6 2013 m. sausio 9 d. į bylą įstojusi šalis Crafts Americana Group, Inc. pateikė prašymą EUIPO pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktais.
7 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu Anuliavimo skyrius atmetė prašymą registraciją pripažinti negaliojančia. Visų pirma Anuliavimo skyrius nusprendė, kad grafinis prekių ženklo atvaizdas yra aiškus, tikslus, savaime išsamus, lengvai prieinamas, suprantamas, ilgalaikio naudojimo ir objektyvus, todėl atitinka Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus. Be to, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu, Anuliavimo skyrius manė, kad ginčijamas prekių ženklas turi skiriamąjį požymį. Šiuo atžvilgiu Anuliavimo skyrius pabrėžė, kad nagrinėjamas prekių ženklas nebuvo erdvinis prekių ženklas ir jame nėra prekių, kurioms taikoma šio prekių ženklo registracija, vaizdo.
8 2014 m. liepos 14 d. į bylą įstojusi šalis pateikė EUIPO apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo, vadovaudamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais.
9 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą, motyvuodama tuo, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas neturėjo skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą.
10 Visų pirma Apeliacinė taryba manė, kad ginčijamame prekių ženkle, kurį prekių ženklo savininkas nurodo kaip „iš V formos kreivių sudarytą prekių ženklą“, vaizduojamas raštas, esantis ant tam tikros prekių dalies arba ant viso jų paviršiaus. Remdamasi šiuo tvirtinimu Apeliacinė taryba atsižvelgė į prekių, kuriomis ieškovė prekiavo prekių ženklo paraiškos padavimo momentu, nuotraukas ir pavyzdžius, siekdama nustatyti prekių ženklo esmines savybes. Šiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba nusprendė, kad dekoratyvinė ginčijamo prekių ženklo išvaizda lėmė tai, jog atitinkama visuomenė, kurią sudaro vidutiniai mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių naudotojai, minėtą prekių ženklą suvokia kaip šių prekių puošybos elementą. Pasak Apeliacinės tarybos, atitinkama visuomenė yra įpratusi prie to, kad gamintojai paprastai dekoruoja prekes, kurioms skirtas ginčijamas prekių ženklas, todėl šį prekių ženklą, kuris vaizduojamas ant susijusių prekių paviršiaus, ji suvoks kaip vieną iš rinkoje esančių puošybos variantų, iš kurių jis labai neišsiskiria. Alternatyviai Apeliacinė taryba nusprendė, kad minėta visuomenė suvoks šį prekių ženklą kaip vaizduojantį medienos, iš kurios pagamintos susijusios prekės, tekstūrą, o ne kaip komercinės kilmės nuorodą. Iš to darytina išvada, kad ginčijamas prekių ženklas neturi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte reikalaujamo skiriamojo požymio, kad galėtų atlikti prekių ženklo funkciją.
11 Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Apeliacinė taryba panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir nenagrinėjo klausimo, ar ginčijamas prekių ženklas patenka į Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį. Kadangi ieškovė Anuliavimo skyriui tvirtino, jog ginčijamas prekių ženklas bet kuriuo atveju yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo pagal šio reglamento 7 straipsnio 3 dalį, Apeliacinė taryba grąžino bylą Anuliavimo skyriui, kad jis priimtų sprendimą dėl šio klausimo.
Šalių reikalavimai
12 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
13 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
14 Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo penkis pagrindus; visi jie iš esmės susiję su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad ginčijamas prekių ženklas iš esmės skiriasi nuo praktikos, susiformavusios registracijos paraiškoje nurodytų prekių sektoriuje. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su įrodinėjimo pareigą reglamentuojančių taisyklių pažeidimu. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su klaidingu ginčijamo prekių ženklo dekoratyvinio pobūdžio vertinimu. Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidomis, susijusiomis su ginčijamo prekių ženklo vaizdu, ir galiausiai penktasis ieškinio pagrindas susijęs su klaidingu atitinkamos visuomenės ginčijamo prekių ženklo suvokimo vertinimu.
15 Konkrečiau kalbant, visų pirma ieškovė tvirtina, kad, kaip matyti iš Apeliacinės tarybos turimų įrodymų, ant prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių paviršiaus paprastai nėra ryškių raštų, todėl Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamo prekių ženklo vaizduojami raštai, kuriuos lėmė sudėtingas jų gamybos būdas, yra įprasto tokių prekių išorinio vaizdo variantai. Antra, kai remdamasi ieškovės pateiktais įrodymais Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio, ji pažeidė taisyklę, kuria reglamentuojama įrodinėjimo pareiga šioje srityje. Trečia, ieškovė teigia, kad, kadangi nėra nusistovėjusios prekių, kurioms skirtas ginčijamas prekių ženklas, puošybos praktikos, atitinkama visuomenė suvoks šio prekių ženklo vaizduojamus raštus kaip komercinės kilmės nuorodas. Ketvirta, Apeliacinė taryba suklydo, kai nusprendė, kad ginčijamą prekių ženklą sudarantis raštas vaizduoja medienos tekstūrą, nes medienos tekstūros vaizdas yra asimetriškas ir netaisyklingas, priešingai nei nagrinėjamas raštas, kuris gali būti suvoktas kaip dirbtinis. Pagaliau, penkta, ieškovė teigia, kad atitinkamą visuomenę sudarančiam vidutiniam vartotojui, ypač dar nepradėjusiam megzti, ginčijamo prekių ženklo vaizduojamas raštas padarys didelį įspūdį, taigi jis laikys jį mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių komercinės kilmės nuoroda.
Pirminės pastabos
16 Šis ginčas kilo dėl to, ar ginčijamas prekių ženklas, pavaizduotas šio sprendimo 2 punkte, turi skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Kaip išsamiau išdėstyta toliau, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinės tarybos vertinimas šiuo klausimu iš tiesų buvo grindžiamas ne šio prekių ženklo, koks jis buvo įregistruotas, savybėmis, o ieškovės prekių išorinio vaizdo savybėmis, kurios, pasak Apeliacinės tarybos, nurodo būdą, kuriuo minėtas prekių ženklas buvo naudojamas.
17 Ieškovė nurodo, kad Apeliacinės tarybos vertinime padaryta klaidų, kuriomis pažeidžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas. Todėl reikia išnagrinėti ginčijamo sprendimo teisėtumą remiantis šia nuostata.
Apeliacinės tarybos argumentai
18 Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 21, 22 ir 30–34 punktų, Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijamą prekių ženklą sudaro V formos kreivių raštas, esantis ant mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių paviršiaus, ir kad dėl to jo skiriamasis požymis turėjo būti vertinamas remiantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis vaizdinius prekių ženklus, kuriuos sudaro jais žymimos prekės formos dalis. Pasak Apeliacinės tarybos, nagrinėjamų prekių sektoriuje įprasta paviršius dekoruoti ryškiomis spalvomis, taigi ginčijamo prekių ženklo vaizduojamas puošybos elementas, kuriuo dekoruojami mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių paviršiai, smarkiai nenukrypsta nuo aptariamos praktikos. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į taisykles, taikomas vaizdiniams prekių ženklams, kuriuos sudaro jais žymimos prekės formos dalis, ir išdėstytas ginčijamo sprendimo 23–26 punktuose, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas neturi skiriamojo požymio.
19 Konkrečiai ginčijamo sprendimo 21 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad, „kaip pažymėjo pats [ginčijamo prekių ženklo] savininkas [savo 2013 m. birželio 12 d. pastabose] ir kaip aiškiai matyti iš [bylos medžiagą sudarančių fotografijų ir pavyzdžių], [ginčijamas] prekių ženklas vaizduoja raštą, esantį ant prekių paviršiaus dalies arba padengiantį visą jų paviršių“.
20 Šis vertinimas pirmiausia grindžiamas šiuo ieškovo prekių vaizdu, pateiktu ginčijamo sprendimo 21 punkte:
21 Be to, ginčijamo sprendimo 21 punkte Apeliacinė taryba taip pat pateikia nuorodą į nuotraukas (tačiau pačių nuotraukų nepateikia), pridedamas prie ieškovo verslo partnerio liudytojo parodymų, kuriuos ieškovė pateikė Anuliavimo skyriui.
22 Šiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad, „kadangi nagrinėjamas raštas deng[ė] daugiau ar mažiau [prekių paviršiaus] ir todėl atiti[ko] išorinį šių prekių vaizdą, skiriamasis ginčijamo prekių ženklo požymis tur[ėjo] būti įvertintas remiantis prekių ženklams (dvimačiams ar erdviniams), kuriuos sudaro pačių prekių ar jų dalių vaizdas, taikomais principais“.
23 Priminusi nagrinėjamas taisykles, Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 28 punkte pažymėjo, kad, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, ji galėjo atlikti išsamų patikrinimą, per kurį atsižvelgta ne tik į pateikiant registracijos paraišką nurodytą grafinį vaizdą ir galimus aprašymus, bet ir į elementus, kurie naudingi norint tinkamai nustatyti minėto žymens esmines savybes. Taigi pagal ginčijamo sprendimo 29 punktą Apeliacinė taryba, siekdama išanalizuoti ginčijamo prekių ženklo esmines savybes, atsižvelgė į atitinkamų prekių nuotraukas ir pavyzdžius, kuriuos ieškovė pateikė Anuliavimo skyriui, ypač į tai, kad šios prekės buvo realiai ieškovės pardavinėjamos prekių ženklo paraiškos padavimo momentu.
24 Be to, ginčijamo sprendimo 30 punkte Apeliacinė taryba pažymi, kad „iš [ginčijamo prekių ženklo] vaizdo ir jo aprašymo <…>, kuriuos patvirtina [ieškovės] prekių vaizdas, yra aišku, kad ginčijamą prekių ženklą sudaro ant susijusių prekių, t. y. mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių, paviršiaus pavaizduotas raštas“. Ji patikslina, kad, „be to, [ieškovės] įregistruotas ir naudojamas raštas primena medienos, taigi medžiagos, iš kurios susijusios prekės gali būti ir iš tiesų realiai yra gaminamos, tekstūros vaizdą“. Be to, ginčijamo sprendimo 34 punkte Apeliacinė taryba apibūdina ginčijamą prekių ženklą kaip „paprastą raštą ant susijusių prekių paviršiaus“.
25 Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 33 ir 34 punktų, Apeliacinė taryba rėmėsi tokiu siuvinėjimo vąšelių dekoravimu spalvomis:
26 Remdamasi šia nuotrauka, kuri yra viena iš ieškovės pateiktų įrodymų ir kurioje pavaizduoti kitų gamintojų pagaminti siuvinėjimo vąšeliai, Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad ieškovės prekių puošyba spalvotų V formos kreivių raštu neturi skiriamojo požymio, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Šiuo klausimu Apeliacinė taryba nurodė, kad ginčijamą prekių ženklą sudaro spalvota ieškovės pagamintų mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių puošyba, todėl tai yra tik vienas iš rinkoje parduodamų mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių puošybos, pateikiamos spalvotais paviršiais, variantų; tai įrodo šio sprendimo 25 punkte esanti nuotrauka. Siekdama pagrįsti šią išvadą Apeliacinė taryba nesirėmė jokia kita, nei kad spalvotas siuvinėjimo vąšelių paviršius, puošybos forma; tai patvirtina EUIPO atsiliepimo į ieškinį 49 punktas.
27 Negalima pritarti EUIPO pozicijai, kurios ji laikėsi per teismo posėdį, kad Apeliacinė taryba paprasčiausiai atsižvelgė į ieškovės prekių vaizdą, nors iš tiesų vertino ginčijamo prekių ženklo, koks jis buvo įregistruotas, skiriamąjį požymį. Iš tiesų, atsakymas į klausimą, kokio konkrečiai žymens skiriamąjį požymį vertino Apeliacinė taryba, turi būti pagrįstas objektyviais ir patikrinamais įrodymais. Kaip matyti iš šio sprendimo 18–26 punktų, Apeliacinė taryba vertino ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį remdamasi, pirma, ieškovės prekių spalvotu išoriniu vaizdu ir, antra, spalvotu siuvinėjimo vąšelių, pavaizduotų šio sprendimo 25 punkte, paviršiumi. Kadangi ginčijamas prekių ženklas, koks jis įregistruotas, yra juodos ir baltos spalvų ir kadangi prie jo pridedamame aprašyme nenurodyti įvairiaspalviai variantai, turi būti konstatuota, kad Apeliacinė taryba iš esmės grindė savo vertinimą tokiu ieškovės prekių vaizdu, koks jis nurodytas EUIPO bylos medžiagoje esančiuose pavyzdžiuose ir spalvotose nuotraukose.
28 EUIPO pakartotinai daro nuorodą į konkretų ginčijamo prekių ženklo „pavaizdavimą“ arba „naudojimą“ ant ieškovės prekių paviršiaus (žr. EUIPO atsiliepimo į ieškinį 21, 51, 52, 55 ir 58 punktus). Pasak EUIPO, būtent šis konkretus pavaizdavimas yra ryškios spalvos panaudojimo variantas ant nagrinėjamų prekių paviršiaus (žr. EUIPO atsiliepimo į ieškinį 58 punktą).
Apeliacinės tarybos argumentų teisėtumas
29 Reikia pažymėti, kad ieškovė pateikia kelis kaltinimus, kuriais siekiama konstatuoti, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą dėl klaidų, susijusių su ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimu. Ieškinio pirmajame ir antrajame pagrinduose ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos atliktą ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimą atsižvelgdama į susijusio prekių sektoriaus praktiką ir atitinkamos visuomenės suvokimą. Be to, ketvirtasis ieškinio pagrindas yra susijęs su „prekių ženkle esančio rašto“, kaip medienos tekstūros, suvokimu. Siekdamas išnagrinėti šį ieškinio pagrindą, Bendrasis Teismas turi atsakyti į klausimą, ar Apeliacinė taryba galėjo pagrįstai remtis ne ginčijamu prekių ženklu, koks jis įregistruotas, o tokiomis jo formomis, kokių, Apeliacinės tarybos nuomone, šis prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas. Nors iš tiesų nagrinėjant ketvirtąjį ieškinio pagrindą šis klausimas iškeltas specifinėmis Apeliacinės tarybos vertinimo, susijusio su ginčijamo prekių ženklo suvokimo kaip medienos tekstūros, aplinkybėmis, galimybė Apeliacinei tarybai savo išvadas grįsti tokiomis formomis, kokiomis, jos nuomone, ginčijamas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas, yra būtina ginčijamame sprendime pateiktų vertinimų dėl ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio sąlyga.
30 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad, nors teismo sprendimas turi būti priimtas tik dėl šalių, kurios turi apibrėžti ginčo ribas, pareikštų reikalavimų, teismas negali apsiriboti tik jų nurodytais argumentais savo reikalavimams pagrįsti, kitaip teismui kartais galėtų prireikti grįsti savo sprendimą klaidingais teisiniais argumentais [(2006 m. birželio 13 d. Nutartis Mancini / Commission, C‑172/05 P, EU:C:2006:393, 41 punktas, ir 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Sherwin‑Williams Sweden / VRDT – Akzo Nobel Coatings International (ARTI), T‑12/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:1054, 34 punktas)].
31 Šiomis aplinkybėmis svarbu pabrėžti, kad klausimas, ar ginčijamą prekių ženklą sudaro šiuo prekių ženklu žymimos prekės formos dalis, buvo aptartas tiek Anuliavimo skyriuje, tiek ir Apeliacinėje taryboje (žr. šio sprendimo 7 ir 10 punktus) ir kad per posėdį šalių buvo paprašyta išsakyti nuomonę dėl šios ginčijamo sprendimo dalies. Todėl reikia atlikti Apeliacinės tarybos argumentų, susijusių su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymu, pagrindinio motyvo teisinio pagrįstumo patikrinimą; šis patikrinimas turi būti platesnis, nei nurodyta ketvirtajame ieškinio pagrinde. Iš tiesų sprendimas, kuriuo patvirtinamas arba atmetamas ginčijamo prekių ženklo, naudojamo kitokios formos, nei jis buvo įregistruotas, skiriamasis požymis, netiesiogiai, bet neišvengiamai reikštų tai, kad šis požymis galėtų būti teisėtai vertinamas atsižvelgiant į tą kitą formą. O jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, visi Apeliacinės tarybos argumentai būtų laikytini Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
32 Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1 punkto ir iš EUIPO bylos medžiagos 11 puslapyje pateikto registracijos liudijimo, ginčijamas prekių ženklas, koks jis įregistruotas, yra šis vaizdinis žymuo:
33 Šiuo atžvilgiu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prekių ženklo įregistravimo viešajame registre tikslas – kompetentingoms valdžios institucijoms ir visuomenei, ypač ūkio subjektams, suteikti galimybę susipažinti su prekių ženklu. Taigi, šis įregistravimas kompetentingoms valdžios institucijoms suteikia galimybę aiškiai ir tiksliai žinoti prekių ženklą sudarančių žymenų pobūdį, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su išankstiniu registracijos paraiškų nagrinėjimu, o registro naudotojai turėtų prieigą prie grafinio prekių ženklo atvaizdo, nustatančio tikslų jo pobūdį (šiuo klausimu žr. 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Sieckmann, C‑273/00, EU:C:2002:748, 49, 50 ir 52 punktus).
34 Be to, grafinio prekių ženklo vaizdo registre funkcija yra visų pirma apibrėžti patį prekių ženklą, siekiant nustatyti tikslų apsaugos, kurią įregistruotas prekių ženklas suteikia jo savininkui, objektą (2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi‑Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P–C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 57 punktas). Registras taip pat suteikia galimybę ūkio subjektams aiškiai ir tiksliai sužinoti apie esamų ar galimų konkurentų įregistruotus prekių ženklus arba apie jų pateiktas paraiškas įregistruoti prekių ženklą ir taip gauti svarbią informaciją, susijusią su trečiųjų asmenų teisėmis (2012 m. birželio 19 d. Sprendimo Chartered Institute of Patent Attorneys, C‑307/10, EU:C:2012:361, 48 punktas).
35 Todėl prekių ženklo skiriamasis požymis turi būti įvertintas remiantis tokiu prekių ženklu, koks jis buvo įregistruotas arba koks jis yra nurodomas prekių ženklo registracijos paraiškoje, neatsižvelgiant į tai, kaip jis yra naudojamas (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 18 d. Sprendimo AMS / VRDT – American Medical Systems (AMS Advanced Medical Services), T‑425/03, EU:T:2007:311, 91 punktą; 2014 m. balandžio 9 d. Sprendimo Pico Food / VRDT – Sobieraj (MILANÓWEK CREAM FUDGE), T‑623/11, EU:T:2014:199, 38 punktą ir 2015 m. gegužės 7 d. Sprendimo Cosmowell / VRDT – Haw Par (GELENKGOLD), T‑599/13, EU:T:2015:262, 35 punktą).
36 Ši taisyklė išplaukia iš būtinųjų teisinio saugumo poreikių, kurie užtikrinami tuo, jog egzistuoja Europos Sąjungos prekių ženklų registras, numatytas Reglamento Nr. 207/2009 87 straipsnyje. Iš tiesų, jei Reglamento Nr. 207/2009 7 ir 8 straipsniai būtų taikomi atsižvelgiant ne į tokius Europos Sąjungos prekių ženklus, kokie jie buvo nurodyti registracijos paraiškoje arba įregistruoti, o į tokius, kokie jie naudojami, būtų paneigta minėto registro funkcija garantuoti užtikrintumą dėl tikslaus teisių, kurias jis turi apsaugoti, pobūdžio (žr. šio sprendimo 33 punktą).
37 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jei prašomą įregistruoti prekių ženklą arba įregistruotą prekių ženklą sudaro juo žymimos prekės dvimatis ar erdvinis atvaizdas, jo skiriamasis požymis priklauso nuo to, ar jis labai skiriasi nuo atitinkamo sektoriaus standartų ar įpročių ir ar dėl to gali atlikti savo esminę funkciją nurodyti prekės kilmę (2007 m. gegužės 23 d. Sprendimo Procter & Gamble / VRDT (Baltos kvadratinės tabletės su spalvotu gėlės žiedo piešiniu), T‑241/05, T‑262/05–T‑264/05, T‑346/05, T‑347/05 ir T‑29/06–T‑31/06, EU:T:2007:151, 44 punktas).
38 Taip yra tuo atveju, kaip Apeliacinė taryba pažymėjo ginčijamo sprendimo 26 punkte, kai prekių ženklą sudaro juo žymimos prekės formos dalis, nes atitinkama visuomenė iš karto ir be ypatingų apmąstymų jį suvoks kaip nagrinėjamos prekės detalę ar vaizdą (2012 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Fraas / VRDT (Tamsiai pilkos, šviesiai pilkos, juodos, smėlio, tamsiai raudonos ir šviesiai raudonos spalvos languotas raštas), T‑50/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:442, 43 punktas). Šiuo atveju lemiamas veiksnys yra ne tai, ar atitinkamas žymuo yra vaizdinis, erdvinis ar dar kitoks, o tai, ar jis sutampa su prekės, kuri juo žymima, vaizdu (2016 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Birkenstock Sales / EUIPO (Banguotų susikertančių linijų rašto vaizdas), T‑579/14, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo Teismui, EU:T:2016:650, 28 punktas).
39 Jei tokiu atveju prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimas nebuvo atliktas atsižvelgiant į tai, kaip jis skiriasi nuo įprastų atitinkamų prekių sektoriaus normų ar įpročių, pakaktų paprašyti įregistruoti žymenį, kuris iš karto suvokiamas kaip prekės, kuriai jis taikomas, dalis, siekiant padidinti galimybę įregistruoti šį prekių ženklą, o sykiu kone automatiškai suteikiant apsaugą pačios prekės atvaizdui ar formai. Kadangi vidutiniai vartotojai, nesant jokių grafinių ar teksto elementų, nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės (2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑96/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:537, 35 punktas), tokia galimybė sukelia didelę Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto apėjimo riziką, o tai pakenktų pagal šią nuostatą saugomam viešajam interesui.
40 Be to, kiek tai susiję su prekių ženklais, kuriuos sudaro jais žymimos prekės forma, kompetentinga valdžios institucija turi teisę nustatyti jų esmines savybes nagrinėdama pačią prekę. Toks nagrinėjimas turi būti atliekamas, kai prekių ženklo esminių savybių nustatymas yra būtinas siekiant nustatyti tikslų grafinį atvaizdą sudarančių elementų pobūdį ir apibrėžimus, kurie buvo pateikti registracijos paraiškos padavimo metu, ir taip apsaugoti viešąjį interesą, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis. Šis interesas draudžia ūkio subjektams nepagrįstai pasisavinti žymenį, vaizduojantį prekės formą, įgyvendinančią techninį sprendimą (šiuo klausimu žr. 2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi‑Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P–C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 50 ir 54–56 punktus). Ši problema kyla tuo atveju, kai prekių ženklą sudaro konkrečios prekės, o ne abstrakti forma (2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Simba Toys / EUIPO, C‑30/15 P, EU:C:2016:849, 47 punktas).
41 Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėjo Anuliavimo skyrius (žr. šio sprendimo 7 punktą), negali būti pagrįstai teigiama, kad ginčijamas prekių ženklas (žr. šio sprendimo 32 punktą) bus iš karto ir be ypatingų apmąstymų suvoktas kaip juo žymimos prekės detalė ar vaizdas; dar mažiau tikėtina, kad bus laikoma, jog jį sudaro ieškovės gaminamų mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių forma.
42 Toliau pateikiami keli nagrinėjamų prekių pavyzdžiai iš EUIPO bylos medžiagos:
43 Iš šių prekių pavyzdžių ir nuotraukų, kurie visi yra EUIPO bylos medžiagos dalis, matyti, kad ant nagrinėjamų prekių esantys raštai skiriasi nuo šio prekių ženklo svarbiomis detalėmis. Pirmiausia, nagrinėjami raštai yra spalvoti, jie išdėstyti nevienodais intervalais, spalvos, kurios kiekvieno paviršiaus viduje įgyja V formos kreivės formą, yra nevienodos, nėra jokios aiškios linijos, skiriančios vienos spalvos perėjimą į kitą, o spalvų seka yra atsitiktinė. Šios savybės būdingos ir smėlio spalvos virbalams, pavaizduotiems ginčijamo sprendimo 21 punkte, išskyrus tai, kad jie yra ne įvairiaspalviai, bet skirtingų smėlinių atspalvių.
44 O ginčijamam prekių ženklui, koks jis įregistruotas, būdingos abstrakčios geometrinės formos, kurią sudaro baltos ir juodos spalvų pasikartojantis raštas, susidedantis iš dviejų lygiagrečių linijų, tarp kurių yra aiškiai matomos V formos kreivės, savybės.
45 Todėl, skirtingai, nei tvirtina Apeliacinė taryba, šios bylos aplinkybėmis remtis faktu, kad ant ieškovės prekių paviršiaus pavaizduoti spalvotų V formos kreivių raštai, siekiant išanalizuoti šių prekių vaizdo skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, užuot šią analizę grindus ginčijamu prekių ženklu, koks jis įregistruotas, nėra esminių šio prekių ženklo savybių nustatymo proceso dalis, greičiau tai yra reikšmingas minėtų savybių pakeitimas. Dėl tokio pakeitimo abstrakčia forma įregistruotas prekių ženklas, kuris yra apsaugos, kurią lemia minėta forma, objektas (2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi‑Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P–C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 57 punktas), transformuojamas į prekių ženklą, kurį sudaro konkreti juo žymimų prekių forma. Tokio pakeitimo lemiamą pobūdį įrodo tai, kad Apeliacinė taryba rėmėsi būtent spalvota siuvinėjimo vąšelių puošyba, pavaizduota šio sprendimo 25 punkte, kai padarė išvadą, kad ant ieškovės prekių paviršiaus pavaizduoti raštai neturi skiriamojo požymio, ir šią išvadą pritaikė ginčijamam prekių ženklui.
46 Ieškovės teiginys, kurį Apeliacinė taryba pateikė ginčijamo sprendimo 21 punkte ir pagal kurį ji ketino pavaizduoti V formos kreivių raštą per visą mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių ilgį, negali pakeisti šių išvadų. Kaip matyti iš šio sprendimo 33 ir 34 punktų, prekės ženklo įrašymu į registrą siekiama leisti Apeliacinei tarybai naudotis savo įgaliojimais ir apsaugoti ginčo šalių interesus, taip pat informuoti trečiąsias šalis apie tikslų įregistruotų teisių pobūdį ir apibrėžti suteiktos apsaugos objektą. Todėl, net jeigu ieškovės teiginys būtų suprastas taip, jog ji neprieštarauja tam, kad Apeliacinė taryba išnagrinėtų ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį atsižvelgdama į prekių vaizdą, pateiktą ginčijamo sprendimo 21 punkte, šioje byloje jis yra nesvarbus. Bet kuriuo atveju nereikšminga yra ir ieškovės per teismo posėdį nurodyta aplinkybė, kad ieškovė greičiausiai ženklino ginčijamu prekių ženklu, koks jis buvo įregistruotas, parduodamų prekių pakuotes. Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad Apeliacinė taryba nevertino ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio atsižvelgdama į tokią jo formą. Todėl ginčijamo sprendimo teisėtumas turi būti įvertintas atsižvelgiant tik į argumentus, kuriais grindžiama jo rezoliucinė dalis.
47 Darytina išvada, kad ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio nagrinėjimas, atsižvelgiant į šio prekių ženklo iš esmės pakeistas savybes, laikytinas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu. Todėl, kaip pažymi ieškovė, Apeliacinė taryba padarė šios nuostatos pažeidimą, kai ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį vertino remdamasi ant ieškovės pagamintų mezgimo virbalų ir siuvinėjimo vąšelių paviršiaus pavaizduotais raštais, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.
49 Remiantis Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalimi, įstojusi į bylą šalis padengia savo patirtas išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
nusprendžia:
1. Panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1814/2014‑1).
2. Priteisti iš EUIPO M / S. Indeutsch International patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Crafts Americana Group, Inc. padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Gratsias | Labucka | Ulloa Rubio |
Paskelbta 2017 m. birželio 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.