Language of document : ECLI:EU:T:2022:261

BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. balandžio 27 d.(*)

„Deliktinė atsakomybė – Valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas – Kova su nusikalstamumu – Europolo informacijos pateikimas valstybei narei – Tariamas neteisėtas duomenų tvarkymas – Reglamentas (ES) 2016/794–50 straipsnio 1 dalis – Neturtinė žala“

Byloje T‑436/21

Leon Leonard Johan Veen, gyvenantis Ose (Nyderlandai), atstovaujamas advokato T. Lysina,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (EUROPOL), atstovaujamą A. Nunzi, padedamo advokatų G. Ziegenhorn ir M. Kottmann,

atsakovę,


BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas J. Svenningsen (pranešėjas), teisėjai R. Barents ir C. Mac Eochaidh,

kancleris E. Coulon,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per tris savaites po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, ir pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 268 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas Leon Leonard Johan Veen prašo atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo agentūros (Europolo) neteisėtai tvarkytų asmens duomenų.

 Ginčo aplinkybės

2        Vykdydama tyrimą, kuris buvo pradėtas konfiskavus 1,5 tonos metamfetamino, Slovakijos policija paprašė Europolo pagalbos pagal 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016, p. 53), 3 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalies a, b ir h punktus; jam, be kita ko, ji nurodė, kad ieškovas buvo įtariamas dalyvavęs prekyboje šia medžiaga.

3        Remdamasis valstybių narių pateikta informacija, apdorota pagal Reglamento 2016/794 17 straipsnio 1 dalies a punktą, 18 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktus ir 31 straipsnį, Europolas atliko kryžminę patikrą pagal minėto reglamento 18 straipsnio 2 dalies a punktą, o tada parengė ataskaitą (toliau – ataskaita).

4        Ataskaita, kurios konfidencialumo lygis buvo „Neįslaptinta Europolo – Bazinis apsaugos lygis“, buvo pateikta tik Prancūzijos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Slovakijos Respublikai ir United States Drug Enforcement Administration (Jungtinių Amerikos Valstijų kovos su narkotikais tarnyba).

5        Ataskaitoje anglų kalba ieškovo vardas ir pavardė nurodyti šioje dalyje:

„Both, Leon Leonard Johan Veen and [A] came into noticed in several Dutch investigations concerning suspicious transactions. In addition, Leon Leonard Johan Veen had been reported also in a Swedish investigation concerning drugs trafficking and a Polish investigation concerning fraud“. (Tiek Leonard Johan Veen, tiek [A] atžvilgiu Nyderlanduose buvo vykdomi keli tyrimai dėl įtartinų sandorių. Be to, Leonard Johan Veen buvo paminėtas Švedijos tyrime dėl prekybos narkotikais ir Lenkijos tyrime dėl sukčiavimo.)

 Šalių reikalavimai

6        Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–        priteisti iš Europolo 50 000 EUR sumą,

–        priteisti iš Europolo bylinėjimosi išlaidas.

7        Europolas Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

8        Šiuo ieškiniu ieškovas remiasi Europolo žalą darančiais veiksmais, susijusiais su neteisėtomis duomenų tvarkymo operacijomis, ir pagal SESV 268 ir 340 straipsnius bei Reglamento 2016/794 50 straipsnio 1 dalį prašo atlyginti šiais veiksmais padarytą 50 000 EUR dydžio neturtinę žalą.

9        Pagal Reglamento 2016/794 50 straipsnio 1 dalį bet kuris asmuo, patyręs žalą dėl neteisėtos duomenų tvarkymo operacijos, turi teisę iš Europolo pagal SESV 340 straipsnį arba iš valstybės narės, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio atsirado žala, pagal jos nacionalinę teisę gauti kompensaciją už patirtą žalą.

10      Kadangi ieškovas kreipėsi į Bendrąjį Teismą su ieškiniu prieš Europolą, jo ieškinys turi būti nagrinėjamas remiantis SESV 268 ir 340 straipsniais.

 Dėl priimtinumo

11      Europolas mano, kad ieškinys yra nepriimtinas dėl jo aiškumo ir tikslumo stokos.

12      Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą procesui Bendrajame Teisme pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir šių pagrindų santrauka. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas prireikus be papildomos informacijos galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto (žr. 2021 m. kovo 11 d. Nutarties Techniplan / Komisija, T‑426/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:129, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

13      Konkrečiai kalbant, tam, kad šie reikalavimai būtų įvykdyti, ieškinyje, kuriuo siekiama Sąjungos institucijos tariamai padarytos žalos atlyginimo, turi būti nurodyta informacija, leidžianti nustatyti ieškovo skundžiamus institucijos veiksmus, ir priežastis, dėl kurių jis mano, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, kurią jis teigia patyręs, taip pat žalos pobūdį ir dydį (žr. 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo Accorinti ir kt. / ECB (T‑79/13, EU:T:2015:756, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

14      Šioje byloje iš ieškinio matyti, kad ieškovas siekia, kad būtų atlyginta žala, kurią jis mano patyręs dėl dviejų Europolo veiksmų, t. y. pirma, ataskaitoje nurodyti su juo susiję asmens duomenys (pirmasis reikalavimas) ir, antra, Europolas šią ataskaitą įtraukė į Slovakijoje jam iškeltos baudžiamosios bylos medžiagą (antrasis reikalavimas), o tai, jo teigimu, yra neteisėta, atsižvelgiant į teisės nuostatas, pagal kurias fiziniam asmeniui suteikiamos teisės, įskaitant tas, kuriomis siekiama garantuoti jo asmens duomenų apsaugą.

15      Taigi, reikia konstatuoti, kad ieškinio dalykas ir ieškovo ieškinyje nurodyti pagrindai pakankamai aiškiai išplaukia iš paties ieškinio teksto. Be to, šią išvadą patvirtina ir tai, kad Europolas galėjo atsakyti į minėtus pagrindus.

16      Be to, kalbant apie Europolo argumentus dėl nepriimtinumo pagrindo, susijusius su ieškovo pateiktais nepakankamais įrodymais dėl tariamai neteisėtų veiksmų ir tariamos žalos, reikia konstatuoti, kad šie klausimai susiję ne su prašymo atlyginti žalą priimtinumo, o su jo pagrįstumo vertinimu (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Kočner / Europolas, T‑528/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:631, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, 39 punktą).

17      Taigi reikia konstatuoti, kad ieškinys atitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto reikalavimus, todėl yra priimtinas.

 Dėl esmės

18      Pirmiausia primintina, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos institucijos ar tarnautojai.

19      Viena vertus, iš to matyti, kad SESV 340 straipsnio antros pastraipos nuostatomis Sąjungos teismui suteikiama jurisdikcija tik dėl žalos, kurią Sąjungos institucijos ar jų tarnautojai padarė eidami savo pareigas, atlyginimo, t. y. tik dėl žalos, dėl kurios gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė, atlyginimo (2019 m. liepos 9 d. Nutarties Scaloni ir Figini / Komisija, T‑158/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:491, 19 punktas ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Kočner / Europolas, T‑528/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:631, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, 59 punktas).

20      Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad sąvoka „institucija“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, apima ne tik Sąjungos institucijas, išvardytas ESS 13 straipsnio 1 dalyje, bet ir visus Sutartimis ar jomis remiantis įsteigtus Sąjungos organus ir įstaigas, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti Sąjungos tikslus (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba ir kt. / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), įskaitant Sąjungos agentūras, taigi, ir Europolą (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Kočner / Europolas, T‑528/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:631, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas, 60 punktą).

21      Kita vertus, Sąjungos deliktinė atsakomybė, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, kyla tik tuomet, kai įvykdomos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. neteisėti skundžiami Sąjungos institucijos ar organo veiksmai, reali žala ir priežastinis ryšys tarp skundžiamų veiksmų ir nurodomos žalos (2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Taryba / K. Chrysostomides & Co. ir kt., C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 79 punktas).

22      Kadangi šios trys sąlygos yra kumuliacinės, siekiant atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo užtenka aplinkybės, kad viena iš jų neįvykdyta (žr. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimo Dalli / Komisija, C‑615/19 P, EU:C:2021:133, 42 punktą).

23      Atsižvelgiant būtent į minėtus principus, reikia išnagrinėti kiekvieną iš dviejų reikalavimų.

 Dėl pirmojo reikalavimo

24      Ieškovas prašo atlyginti žalą, kurią jis mano patyręs dėl netikslios ir neįrodytos Europolo ataskaitoje padarytos nuorodos į tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdomas Švedijos tyrimas dėl prekybos narkotikais ir Lenkijos tyrimas dėl sukčiavimo, nors iš tiesų šiose valstybėse jo atžvilgiu nevykdoma arba nebuvo vykdoma jokio tyrimo.

25      Šios netikslios ir neįrodytos su juo susijusios informacijos nurodymas suponuoja neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, pažeidžiantį jo teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, teisę į asmens duomenų apsaugą ir nekaltumo prezumpcijos principą, kuriuos visus garantuoja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija). Iš tiesų ši informacija jį apibūdina kaip asmenį, kuris užsiėmė prekyba narkotikais ar sukčiavimu.

26      Ieškovo teigimu, šis pažeidimas yra neteisėtas juo labiau dėl to, kad jis neturėjo galimybės pareikšti nuomonės dėl ataskaitoje pateiktos informacijos, kad, prieš ją paskelbiant, nebuvo priimtas teismo ar nepriklausomos administracinės institucijos sprendimas ir kad Europolas neturėjo jokių įrodymų, patvirtinančių su juo susijusios informacijos teisingumą.

27      Dėl to jis patyrė neteisingumo jausmą, buvo pažeista jo garbė, reputacija ir privatus gyvenimas, ypač kiek tai susiję su jo santykiais su partnere ir sūnumi.

28      Europolas ginčija ieškovo argumentus.

29      Pirma, dėl sąlygos, susijusios su neteisėtais skundžiamais Europolo veiksmais, reikia pažymėti, kad ieškovo teiginys, jog ataskaitoje neteisėtai daroma nuoroda į du jo atžvilgiu Švedijoje ir Lenkijoje vykdomus tyrimus, grindžiamas klaidingu šios ataskaitos supratimu.

30      Iš tiesų, priešingai, nei teigia ieškovas, šios ataskaitos ginčijamajame punkte, nepaisant jo netvirtų anglų kalbos žinių ir būdo, kuriuo ieškovas ją aiškino, teigiama ne tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo vykdomi du tyrimai (Švedijoje ir Lenkijoje), o tik tai, kad, vykdant šiuos du tyrimus, buvo paminėtas jo vardas ir pavardė, kaip tai matyti iš toliau pateikiamų ataskaitos sąlygų: „In addition, Leon Leonard Johan Veen had been reported also in a Swedish investigation concerning drugs trafficking and a Polish investigation concerning fraud“. (Be to, Leonard Johan Veen buvo paminėtas Švedijos tyrime dėl prekybos narkotikais ir Lenkijos tyrime dėl sukčiavimo). Be to, atsiliepime į ieškinį Europolas paaiškino, kad jeigu nacionalinės policijos institucijoms adresuojamoje ataskaitoje nori nurodyti, kad asmuo yra arba buvo įtariamasis vykdant tyrimą, jis tai nurodo aiškiai ir vienprasmiškai, pirmiausia vartodamas tokį terminą, kaip „įtariamasis“, arba frazę „kurio atžvilgiu vykdomas tyrimas“.

31      Taigi ieškovas nepagrįstai priekaištauja Europolui dėl to, kad ataskaitoje neteisėtai nurodė, kad jo atžvilgiu Švedijoje ir Lenkijoje buvo vykdomi du tyrimai, todėl jis buvo laikomas asmeniu, dalyvavusiu prekyboje narkotikais ar sukčiavimu.

32      Bet kuriuo atveju Europolo ataskaitoje esanti asmeninio pobūdžio informacija, susijusi su asmeniu, kurio tėvavardis ar asmens duomenys buvo surinkti arba saugomi šios agentūros, patys savaime negali reikšti pažeidimo, už kurį galėtų kilti jos atsakomybė.

33      Iš tiesų, kaip matyti iš Reglamento 2016/794 3 straipsnio 1 dalies, siejamos su 12 ir 13 konstatuojamosiomis dalimis, Europolas yra Europos keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų centras kriminalinės žvalgybos srityje, skirtas remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmams bei jų tarpusavio bendradarbiavimui tam tikrų rūšių sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, prevencijos srityje.

34      Kad būtų pasiekti šie tikslai, pagal Reglamento Nr. 2016/794 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktus Europolas, be kita ko, renka, saugo, tvarko, analizuoja informaciją, įskaitant kriminalinės žvalgybos informaciją, ir keičiasi ja, taip pat nedelsdamas praneša valstybėms narėms bet kokią informaciją ir nusikalstamų veikų, kurios yra su jomis susijusios, sąsajas; šis informacijos pateikimas netgi gali būti privalomas pagal minėto reglamento 22 straipsnį.

35      Šiuo tikslu Reglamento 2016/794 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis, siejamomis su jo 24 ir 25 konstatuojamosiomis dalimis, Europolas gali tvarkyti informaciją, atlikdamas kryžminę patikrą, kad nustatytų informacijos sąsajas arba kitus svarbius ryšius, susijusius su įvairiomis asmenų kategorijomis.

36      Vis dėlto pagal Reglamento 2016/794 18 straipsnio 4 dalį Europolas įpareigojamas laikytis šiame reglamente numatytų duomenų apsaugos priemonių. Kaip matyti iš šio reglamento VI skyriaus „Duomenų apsaugos priemonės“ ir iš jo 40 konstatuojamosios dalies, ši apsauga yra autonomiška ir pritaikyta asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos srityje ypatingajam pobūdžiui, o tai leidžia prie ES sutarties ir SESV pridėta Deklaracija Nr. 21 dėl asmens duomenų apsaugos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse, kuria pripažįstamas asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos srityje ypatingasis pobūdis.

37      Šiuo klausimu Reglamento 2016/794 38 straipsnio 2, 4, 5 ir 7 dalyse, siejamose su 47 konstatuojamąja dalimi, patikslinamas atsakomybės už asmens duomenų apsaugą pasidalijimas tarp Europolo ir valstybių narių.

38      Taigi Europolas, be kita ko, atsako už šio reglamento 28 straipsnyje numatytų bendrųjų duomenų apsaugos principų, išskyrus šių duomenų tikslumo ir jų atnaujinimo reikalavimą, laikymąsi, taip pat už visas jo vykdomas duomenų tvarkymo operacijas, išskyrus tas, kurios susijusios su dvišaliu duomenų keitimusi naudojantis Europolo infrastruktūra. Savo ruožtu valstybės narės yra atsakingos už Europolui teikiamų asmens duomenų kokybę ir jų perdavimo teisėtumą.

39      Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, kiek tai susiję su jo vardo ir pavardės ar asmens duomenų nurodymu ataskaitoje, Europolas neįvykdė vienos ar kitos jam pagal Reglamentą 2016/794 tenkančių pareigų, už kurias jis gali būti laikomas atsakingu pagal minėto reglamento 38 straipsnį, siejamą su jo 50 straipsnio 1 dalimi.

40      Šiuo klausimu ieškovas neteigia ir juo labiau neįrodo, kad atlikdamas turimos informacijos apie jį kryžminę patikrą, o vėliau ją, laikantis slaptumo reikalavimų, perduodamas ribotam teisėsaugos institucijų skaičiui Europolas veikė už Reglamento Nr. 2016/794 taikymo srities ribų, apibrėžtų 18 straipsnio 5 dalyje, arba viršijo jam, be kita ko, pagal minėto reglamento 18 straipsnio 2 dalį suteiktus įgaliojimus.

41      Dėl to, kad ieškovas leidžia suprasti, jog ataskaitoje pateikta su juo susijusi informacija yra klaidinga, reikia pažymėti, kad jis neteigė, kad jo vardas ir pavardė minėtuose tyrimuose nebuvo paminėti.

42      Net darant prielaidą, kad minėta informacija yra klaidinga, jis visiškai neįrodė, kad Europolas galėtų būti laikomas atsakingu už šį netikslumą. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, jis negali būti laikomas atsakingu už galimus netikslius valstybės narės pateiktus duomenis. Ieškovas nepateikė jokių ar bent pirminių įrodymų, leidžiančių manyti, kad Europolas iškraipė Švedijos ir Lenkijos valdžios institucijų pateiktą informaciją.

43      Galiausiai dėl ieškovo priekaišto, kad Europolas prieš ataskaitoje nurodydamas jo asmens duomenis jo neišklausė arba šiuos duomenis tvarkė be išankstinio teisėjo ar nepriklausomos administracinės institucijos leidimo, pakanka pažymėti, kad Reglamentas 2016/794 tokios pareigos nenumato.

44      Konkrečiai kalbant, jeigu prieš nurodydamas asmens duomenis tik tam tikroms policijos ir teisėsaugos institucijoms skirtoje ataskaitoje Europolas būtų įpareigotas atitinkamą asmenį apklausti, tai galėtų pažeisti Reglamento 2016/794 ir minėtų institucijų ir tarnybų veiksmų, kuriuos reglamentu siekiama remti ir stiprinti, veiksmingumą.

45      Be to, argumentai, susiję su Chartijos 7, 8 straipsnių ir 48 straipsnio 1 dalies pažeidimu, atitinkamai susiję su teisės į privatų ir šeimos gyvenimą gerbimu, asmens duomenų apsauga ir nekaltumo prezumpcija, turi būti atmesti.

46      Dėl teiginių, kad buvo pažeisti Chartijos 7 ir 8 straipsniai, reikia priminti, kad jos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet koks šioje Chartijoje pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo, o tai visų pirma reiškia, kad teisiniame pagrinde, leidžiančiame tokį suvaržymą, turi būti nustatytos aiškios ir tikslios nuostatos, reglamentuojančios nagrinėjamos priemonės apimtį ir taikymą bei nustatančios minimalius reikalavimus, kad asmenys, kurių asmens duomenys buvo perduoti, turėtų pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti šiuos duomenis nuo piktnaudžiavimo pavojaus (žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Valsts ieņēmumu dienests (Asmens duomenų tvarkymas mokesčių tikslais), C‑175/20, EU:C:2022:124, 54 ir 55 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

47      Kaip nurodyta Reglamento 2016/794 76 konstatuojamojoje dalyje, šis reglamentas buvo priimtas siekiant, be kita ko, užtikrinti teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į privatų gyvenimą, garantuojamų Chartijos 8 ir 7 straipsniuose, gerbimą, kartu siekiant teisėto ir būtino tikslo kovoti su sunkių nusikaltimų, darančių poveikį dviem ar daugiau valstybių narių, net peržengiančių išorinės Sąjungos sienas, rūšimis.

48      Šiomis aplinkybėmis, kaip matyti, be kita ko, iš Reglamento 2016/794 VI skyriaus, siejamo su jo 50 konstatuojamąja dalimi, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė aiškias ir tikslias nuostatas dėl Europolui suteiktų įgaliojimų apimties, dėl jo veiksmų numatė minimalius asmens duomenų apsaugos reikalavimus ir įsteigė nepriklausomą, skaidrią ir atskaitingą priežiūros sistemą.

49      Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė, kad Europolas neįvykdė jam tenkančių pareigų, kai savo ataskaitoje paminėjo su juo susijusius asmens duomenis, negalima konstatuoti jokio Chartijos 7 ir 8 straipsnių pažeidimo.

50      Kalbant apie teiginį, kad buvo pažeista Chartijos 48 straipsnio 1 dalis, susijusi su nekaltumo prezumpcija, pažymėtina, kad jis nepagrįstas jokiais argumentais. Taigi jis neatitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytų reikalavimų, todėl nepriimtinas.

51      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas neįrodė Europolo neteisėtų veiksmų, nurodytų grindžiant pirmąjį reikalavimą.

52      Antra, bet kuriuo atveju dėl tariamos realios žalos ir priežastinio ryšio tarp šios žalos ir Europolo veiksmų buvimo sąlygų reikia pažymėti, kad ieškovas tik nurodė, jog ataskaita buvo „prieinama“ prokurorui, tyrėjui, nacionaliniam teismui ir proceso šalims, kurių jis, beje, nenurodo.

53      Neįrodęs, kad buvo pažeisti Europolo ataskaitai taikomi slaptumo reikalavimai arba kad kiti asmenys nei tie, su kuriais ji buvo susijusi, su ja susipažino, ieškovas negali pagrįstai teigti, kad tai, jog minėtoje ataskaitoje daroma nuoroda į jį, pakenkė jo reputacijai ar garbei.

54      Dėl panašių priežasčių ir, nesant įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, ieškovas taip pat neįrodė, kad ataskaitoje pateikta nuoroda į tuos pačius duomenis padarė įtaką jo santykiams su partnere ir vaiku, kurie, atsižvelgiant į Bendrajam Teismui pateiktus įrodymus, negalėjo susipažinti su šia ataskaita.

55      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmasis reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl antrojo reikalavimo

56      Ieškovas prašo atlyginti žalą, kurią mano patyręs dėl to, kad Europolas ataskaitą įtraukė į Slovakijoje jam iškeltos baudžiamosios bylos medžiagą, nes dėl šio įtraukimo jis taip pat patyrė neteisingumo jausmą ir buvo pakenkta jo garbei, reputacijai, taip pat buvo pažeista jo teisė į šeimos gyvenimą.

57      Europolas ginčija ieškovo argumentus, be kita ko, teigdamas, kad neįtraukė ataskaitos į minimos baudžiamosios bylos medžiagą.

58      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovas nepateikia jokių, net pirminių, įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad ataskaitą į minėtos baudžiamosios bylos medžiagą iš tikrųjų įtraukė Europolas, o ne Slovakijos teisėsaugos tarnybos.

59      Be to, iš ieškinio 17 punkto aiškiai matyti, kad, paties ieškovo teigimu, Europolas perdavė ataskaitą Slovakijos policijos institucijoms.

60      Šią išvadą patvirtina Reglamento 2016/794 logika ir uždavinys, kuris Europolui buvo patikėtas pagal šiame reglamente nustatytą teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo sistemą.

61      Iš tiesų iš Reglamento 2016/794 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad Europolo užduotis – remti ir stiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmus, – apibrėžta minėto reglamento 2 straipsnio a punkte kaip „<…> visos valstybėse narėse esančios policijos įstaigos ir kitos teisėsaugos tarnybos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikalstamų veikų prevenciją ir kovą su jomis“.

62      Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, ir, atsižvelgiant į jo Bendrajam Teismui pateiktus įrodymus, ataskaitos įtraukimas į Slovakijoje jam iškeltos baudžiamosios bylos medžiagą negali būti laikomas kaip atliktas Europolo.

63      Vadinasi, žala, tariamai atsiradusi dėl ataskaitos įtraukimo į baudžiamosios bylos medžiagą, negali būti priskirta Europolui.

64      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad antrasis reikalavimas atlyginti žalą, kaip ir visas ieškinys, turi būti atmestas kaip nepagrįstas, nesant reikalo priimti sprendimo dėl ieškovo pasiūlymų pateikti įrodymų, taip pat dėl jo prašymų taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones, visų pirma dėl jų priimtinumo, nes Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai yra pakankamai aiškūs, kad galėtų priimti sprendimą byloje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

65      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas bylą pralaimėjo, reikia priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas pagal Europolo pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Leon Leonard Johan Veen bylinėjimosi išlaidas.

Svenningsen

Barents

Mac Eochaidh

Paskelbta 2022 m. balandžio 27 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: slovakų.