TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. gruodžio 2 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Dempingas – Importuojamas Kinijos kilmės soliarinis stiklas – Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009–2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai – Rinkos ekonomikos režimas – Atsisakymas – Sąvoka „iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę ženklūs [dideli] iškraipymai“, kaip tai suprantama pagal 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką – Mokesčių lengvatos“
Sujungtose bylose C‑884/19 P ir C‑888/19 P
dėl dviejų apeliacinių skundų, pateiktų 2019 m. gruodžio 3 ir 4 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį,
Europos Komisija, iš pradžių atstovaujama L. Flynn, T. Maxian Rusche ir A. Demeneix, vėliau L. Flynn ir T. Maxian Rusche,
ieškovė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd, įsteigtai Anhui (Kinija), atstovaujamai advokatų Y. Melin ir B. Vigneron,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
GMB Glasmanufaktur Brandenburg GmbH, įsteigtai Černice (Vokietija), atstovaujamai solicitor R. MacLean,
pirmojoje instancijoje į bylą įstojusiai šaliai (C‑884/19 P),
ir
GMB Glasmanufaktur Brandenburg GmbH, įsteigta Černice (Vokietija), atstovaujama solicitor R. MacLean,
ieškovė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd, įsteigtai Anhui (Kinija), atstovaujamai advokatų Y. Melin ir B. Vigneron,
ieškovei pirmojoje instancijoje,
Europos Komisijai, iš pradžių atstovaujamai L. Flynn, T. Maxian Rusche ir A. Demeneix, vėliau L. Flynn ir T. Maxian Rusche,
atsakovei pirmojoje instancijoje (C‑888/19 P),
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro ketvirtosios kolegijos pirmininko pareigas einanti trečiosios kolegijos pirmininkė K. Jürimäe (pranešėja), teisėjai S. Rodin ir N. Piçarra,
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
susipažinęs su 2021 m. liepos 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Atitinkamais apeliaciniais skundais Europos Komisija ir GMB Glasmanufaktur Brandenburg GmbH (toliau – GMB) prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Xinyi PV Products (Anhui) Holdings / Komisija (T‑586/14 RENV, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2019:668); juo buvo panaikintas 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 470/2014, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jam nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 142, 2014, p. 1; toliau – ginčijamas reglamentas).
Teisinis pagrindas
Antidempingo susitarimas
2 1994 m. gruodžio 22 d. sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) Europos Sąjungos Taryba patvirtino 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartį ir šios sutarties 1–3 prieduose esančius susitarimus, tarp kurių yra Sutartis dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio taikymo (OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189; toliau – antidempingo susitarimas).
3 Antidempingo susitarimo 2 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, reglamentuojančios „dempingo nustatymą“.
Sąjungos teisė
4 Klostantis bylos faktinėms aplinkybėms, taikytinos Europos Sąjungos antidempingo priemonių nustatymą reglamentuojančios nuostatos išdėstytos 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45; klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22; toliau – Pagrindinis reglamentas).
5 Pagrindinio reglamento 6 konstatuojamoje dalyje nustatyta:
„Nustatant normaliąją vertę ne rinkos ekonomikos valstybėse, reikėtų nustatyti taisykles, kaip šiam tikslui parinkti tinkamą trečiąją rinkos ekonomikos valstybę, o jeigu neįmanoma rasti tinkamos trečiosios valstybės, numatyti, kad normalioji vertė gali būti nustatoma kitu tinkamu būdu.“
6 Šio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos normaliosios vertės nustatymo taisyklės.
7 Šio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta:
„a) Importuojama iš ne rinkos ekonomikos valstybių [(be kita ko, Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Šiaurės Korėjos, Kirgizijos, Moldovos, Mongolijos, Tadžikistano, Turkmėnijos ir Uzbekistano)], normalioji vertė apskaičiuojama pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę, arba pagal kainą, taikomą importuojant iš tokios trečiosios valstybės į kitas valstybes, įskaitant Bendriją, o jei tai neįmanoma – remiantis kuriuo nors kitu pagrįstu pagrindu, įskaitant už panašų produktą Bendrijoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuojama pagrįsta pelno norma.
<…>
b) Atliekant su importu iš Kinijos Liaudies Respublikos, Vietnamo ir Kazachstano bei bet kurios ne rinkos ekonomikos valstybės, kuri tyrimo pradžios dieną yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė apskaičiuojama pagal 1–6 dalis, jei remiantis vieno ar kelių gamintojų, kurių veikla turi būti tiriama, paduotais tinkamai pagrįstais skundais ir c punkte išdėstytais kriterijais ir tvarka įrodoma, kad minėtam gamintojui ar gamintojams dėl panašaus nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo vyrauja rinkos ekonomikos sąlygos. Kitais atvejais laikomasi a punkte išdėstytų taisyklių.
c) Pagal b punktą paduota[me] skunde turi būti <…> pateikta pakankamai įrodymų, jog gamintojas dirba rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y.:
– įmonių sprendimai dėl kainų, išlaidų ir sąnaudų, įskaitant, pavyzdžiui, išlaidas žaliavoms, technologijoms ir darbo jėgai apmokėti, gamybai, pardavimams ir investicijoms, priimami pagal rinkoje vyraujančią pasiūlą ir paklausą bei valstybei per daug nesikišant į šią sritį, o pagrindinės gamybos sąnaudos iš esmės atitinka rinkos kainą;
– įmonės turi vieną aiškų svarbiausių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiems tikslams, rinkinį;
– įmonių gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę ženklūs [dideli] iškraipymai, pirmiausia tie, kurie susiję su turto nuvertėjimu, kitais nurašymais, barterine prekyba ir mokėjimu kompensuojant skolas;
– nagrinėjamosioms įmonėms taikomi bankroto ir nuosavybės įstatymai, kurie garantuoja įmonių veiklos teisinį tikrumą [saugumą] bei pastovumą, ir
– valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.
<…>“
Ginčo aplinkybės
8 Skundžiamame sprendime nurodytas faktines bylos aplinkybes galima glaustai išdėstyti taip, kaip nurodoma toliau.
9 Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd (toliau – Xinyi PV) yra Kinijoje įsteigta bendrovė, ten gaminanti ir į Europos Sąjungą eksportuojanti soliarinį stiklą, numatytą ginčijamame reglamente. Jos vienintelė akcininkė yra Xinyi Solar (Hong Kong) Ltd, įsteigta Honkonge (Kinija), kotiruojama Honkongo biržoje.
10 Vykstant ginčijamo reglamento priėmimo procedūrai 2013 m. gegužės 21 d. Xinyi PV pateikė prašymą taikyti jai rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER), kaip tai suprantama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus.
11 Gavusi Xinyi PV atsakymus į antidempingo klausimyną ir prašymą pateikti papildomos informacijos Komisija 2013 m. birželio 21–26 d. atliko šios bendrovės buveinėje Kinijoje pateiktos informacijos patikrinimą. 2013 m. birželio mėn. pabaigoje ir liepos mėn. Xinyi PV, sutikus Komisijai ir atsižvelgdama į jos prašymus, pateikė papildomos informacijos.
12 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu Komisija informavo Xinyi PV, kad mano, jog negali patenkinti jos prašymo taikyti RER, nes, nors ši bendrovė atitinka Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje, antroje, ketvirtoje ir penktoje įtraukose nustatytas sąlygas, ji neatitinka šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje nustatyto reikalavimo (toliau – 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštas). Komisija paprašė Xinyi PV pateikti savo pastabas.
13 2013 m. rugsėjo 1 d. Xinyi PV pateikė savo pastabas, jose ginčijo Komisijos vertinimus.
14 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu Komisija informavo Xinyi PV apie savo galutinį sprendimą atmesti jos prašymą taikyti RER (toliau – 2013 m. rugsėjo 13 d. raštas).
15 Iš 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 13 d. raštų, kurių ištraukos pateiktos skundžiamo sprendimo 63–65 punktuose, matyti, kad šis atmetimas buvo grindžiamas argumentu, jog Xinyi PV neatitinka Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje nustatyto taikymo kriterijaus, pagal kurį įmonių gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę dideli iškraipymai (toliau – trečias RER taikymo kriterijus). Iš tiesų, Komisijos teigimu, Xinyi PV pasinaudojo dviem lengvatiniais mokesčių režimais, t. y. viena vertus, programa „2 Free 3 Halve“, pagal kurią užsienio kapitalo bendrovės dvejus metus galėjo pasinaudoti visišku atleidimu nuo mokesčių (0 %), o per paskesnius trejus metus vietoj standartinio 25 % mokesčio tarifo taikyti 12,5 % mokesčio tarifą, kita vertus, aukštųjų technologijų įmonėms taikoma apmokestinimo tvarka, pagal kurią bendrovei taikomas 15 % lengvatinis tarifas vietoj 25 % standartinio tarifo.
16 2013 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1205/2013, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 316, 2013, p. 8, toliau – Laikinasis reglamentas).
17 Šio reglamento 34–47 konstatuojamosiose dalyse Komisija priminė priežastis, dėl kurių keturioms per tyrimą bendradarbiavusioms bendrovėms ar bendrovių grupėms, tarp kurių ir Xinyi PV, buvo atsisakyta taikyti RER. Konkrečiai 43 konstatuojamoji dalis buvo suformuluota taip:
„Be to, visi keturi eksportuojantys gamintojai nei atskirai, nei kartu grupėje neįrodė, kad iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos nėra likusių didelių iškraipymų. Todėl šios bendrovės arba bendrovių grupės neatitinka 3 RER taikymo kriterijaus. Tiksliau, visi keturi eksportuojantys gamintojai ar eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi lengvatinių mokesčių sistemomis.“
18 2014 m. gegužės 13 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, juo nustatė galutinį antidempingo muitą Xinyi PV pagamintų soliarinio stiklo produktų importui.
19 Šio reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje ji patvirtino šio laikinojo reglamento 34–47 konstatuojamosiose dalyse nurodytus teiginius, jog visi prašymai taikyti RER turi būti atmesti. Konkrečiai kalbant, ginčijamo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„[Xinyi PV] tvirtino, kad pagal lengvatinių mokesčių sistemas ir dotacijas jo gauta nauda nesudaro didelės jo apyvartos dalies. Dėl to primenama, kad į šį ir kitus argumentus jau buvo atsakyta [2013 m. rugsėjo 13 d. rašte], kuriame Komisija pranešė šaliai apie savo sprendimą dėl [RER] taikymo. Visų pirma pabrėžta, kad dėl šios lengvatos pobūdžio per TL gauta bendra nauda yra neaktuali vertinant, ar iškraipymai yra dideli. Taigi, šis tvirtinimas atmetamas.“
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
20 2014 m. rugpjūčio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Xinyi PV ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, kiek šis su ja susijęs. Grįsdama savo ieškinį ji nurodė keturis pagrindus, kurių pirmasis padalytas į dvi dalis, grindžiamas Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos pažeidimu.
21 2016 m. kovo 16 d. Sprendimu Xinyi PV Products (Anhui) Holdings / Komisija (T‑586/14, EU:T:2016:154) Bendrasis Teismas patenkino pirmojo pagrindo pirmą dalį, iš esmės motyvuodamas tuo, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, jog iškraipymas dėl mokesčių lengvatų, kurias Kinijos valdžios institucijos suteikė Xinyi PV, buvo „likęs iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos“. Todėl Bendrasis Teismas, neišnagrinėjęs šio pagrindo antros dalies, panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su Xinyi PV.
22 Šis sprendimas buvo panaikintas 2018 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimu Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings (C‑301/16 P, EU:C:2018:132) dėl to, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas, kai aiškino sąlygą, susijusią su iškraipymo, „likusio iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos“, buvimu, nustatyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje. Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
23 Grąžinus bylą Bendrajam Teismui, šis teismas atnaujino procesą. Xinyi PV, Komisija ir GMB pateikė pastabas dėl 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings (C‑301/16 P, EU:C:2018:132) padarinių ginčo sprendimui ir raštu atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus. Buvo surengtas naujas teismo posėdis.
24 Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas patenkino Xinyi PV pateikto pirmojo pagrindo antrą dalį, motyvuodamas tuo, kad atmetusi šios bendrovės prašymą taikyti RER Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kiek tai susiję su didelio minėtos bendrovės gamybos sąnaudų ir finansinės būklės iškraipymo egzistavimu. Taigi Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, neišnagrinėjęs kitų trijų jos nurodytų ieškinio pagrindų.
Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
25 Apeliaciniu skundu byloje C‑884/19 P Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– atmesti pirmąjį pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio pagrindą kaip nepagrįstą,
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų ieškinio pirmojoje instancijoje antrąjį–ketvirtąjį pagrindus, ir
– atidėti bylinėjimosi išlaidų šioje instancijoje ir su tuo susijusių ankstesnių instancijų, t. y. pirmojoje instancijoje ir ankstesnėje apeliacinėje instancijoje, klausimo nagrinėjimą.
26 Apeliaciniu skundu byloje C‑888/19 P GMB Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– atmesti pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį kaip nepagrįstą,
– grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų kitus ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindus, ir
– priteisti iš ieškovės apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese ir pirmojoje bei ankstesnėje apeliacinėje instancijose.
27 Atsiliepime į abu apeliacinius skundus Xinyi PV Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti abu apeliacinius skundus ir
– priteisti iš Komisijos ir GMB bylinėjimosi išlaidas.
28 2020 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑884/19 P ir C‑888/19 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.
Dėl apeliacinių skundų
29 Grįsdamos savo apeliacinius skundus Komisija ir GMB kiekviena pateikia tris apeliacinio skundo pagrindus, kurie iš esmės sutampa. Šie pagrindai grindžiami, pirma, teisės klaidomis, padarytomis aiškinant Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką ir paskirstant įrodinėjimo pareigą, antra, teisės klaidomis taikant šią nuostatą ir, trečia, procesiniais pažeidimais.
30 Pirmiausia reikia išnagrinėti pirmuosius pagrindus, pateiktus šiems apeliaciniams skundams pagrįsti.
Šalių argumentai
31 Apeliacinio skundo byloje C‑884/19 P pirmajame pagrinde ir apeliacinio skundo byloje C‑888/19 P pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija ir GMB iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 55–61, 67 ir 68 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai aiškino Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką ir, Komisijos nuomone, šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Be to, apeliacinio skundo byloje C‑888/19 P pirmojo pagrindo antroje dalyje GMB teigia, kad Bendrasis Teismas šio sprendimo 68, 69 ir 72 punktuose padarė teisės klaidą, susijusią su įrodinėjimo pareigos paskirstymu taikant minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką.
32 Pirmiausia pirmajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija ir GMB apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje tvirtina, kad aiškindamas Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką Bendrasis Teismas klaidingai atsižvelgė į elementus, išvardytus šio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse, siekiant apskaičiuoti normaliąją vertę, ir nustatė ryšį tarp didelio įmonės finansinės būklės iškraipymo ir veiksnių, susijusių su panašaus nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu.
33 Pirma, Komisija ir iš esmės GMB pažymi, kad Bendrasis Teismas per tyrimą dėl Kinijos klaidingai pakeitė normaliosios vertės nustatymo etapų loginę tvarką. Priešingai, nei mano Bendrasis Teismas, Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalys nėra svarbios aiškinant šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir c punkto trečią įtrauką. Iš tiesų jos taikymas atliekant tyrimą dėl Kinijos yra to, kad tenkinamos minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, kuriame derinti makroekonominiai ir mikroekonominiai rodikliai, numatytos sąlygos, pasekmė. Iš jų tik to paties reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmos įtraukos pirmoje dalyje numatytas kriterijus reikalauja konkrečios įtakos kainoms ir sąnaudoms.
34 Be to, 2015 m. liepos 16 d. Sprendime Komisija / Rusal Armenal (C‑21/14 P, EU:C:2015:494, 47–50 ir 53 punktai) Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalis atspindi Sąjungos teisės sistemai būdingą požiūrį. Taigi negalima nustatyti jokio ryšio tarp šios nuostatos ir Antidempingo susitarimo 2 straipsnio, kuris į Sąjungos teisės sistemą buvo perkeltas Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalimis.
35 Antra, Komisija ir GMB mano, kad skundžiamo sprendimo 58 ir 59 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai pagrindė savo aiškinimą, atsižvelgdamas į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje pateiktą sąrašą, kuriame kalbama apie iškraipymus, „pirmiausia tuos, kurie susiję su turto nuvertėjimu, kitais nurašymais, barterine prekyba ir mokėjimu kompensuojant skolas“.
36 Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 59 punkte, šis sąrašas yra tik pavyzdinis.
37 Bet kuriuo atveju, Komisijos teigimu, iš šiame sąraše esančių elementų Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje paminėta tik barterinė prekyba, kuri, beje, nėra tarp elementų, naudojamų apskaičiuojant normaliąją vertę pagal šio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse nustatytą metodą.
38 Atsiliepime į apeliacinį skundą byloje C‑884/19 P GMB priduria, kad orientaciniame sąraše išvardyti elementai apima veiksnius, tiesiogiai veikiančius įmonės finansinę būklę, o ne jos gamybos sąnaudas, todėl šie elementai negali pateisinti ryšio su Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalimis. Be to, Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo šios nuostatos ir šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos palyginimą.
39 Trečia, Komisija ir GMB mano, kad skundžiamo sprendimo 59–61 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pagal analogiją taikė 2012 m. liepos 19 d. Sprendimą Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group (C‑337/09 P, EU:C:2012:471, 79–82 punktai). Šiame sprendime Teisingumo Teismas tik išaiškino Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmos įtraukos pirmą dalį. Vis dėlto šios nuostatos formuluotė, tikslas ir dalykas skiriasi nuo šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos formuluotės tikslo ir dalyko.
40 Ketvirta, Komisija ir GMB iš esmės pažymi, kad dėl Bendrojo Teismo aiškinimo Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečia įtrauka iš dalies netenka savo veiksmingumo. Šioje nuostatoje Sąjungos teisės aktų leidėjas iš tiesų nustatė du skirtingus kriterijus, t. y. viena vertus, didelį bendrovės, prašančios taikyti RER, gamybos sąnaudų iškraipymą ir, kita vertus, didelius jos finansinės būklės iškraipymus. Pagal Bendrojo Teismo aiškinimą didelio finansinės būklės iškraipymo buvimas priklausytų nuo įrodymo, kad dėl šio iškraipymo labai iškraipomos gamybos sąnaudos.
41 Šiomis aplinkybėmis Komisija pabrėžia, kad finansinės būklės kriterijus yra platus ir apima bendrą vertinimą, kuris nebūtinai glaudžiai susijęs su gamybos sąnaudomis ar kainomis. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas preziumavo, kad jei finansinė būklė yra labai iškraipyta, įmonė veikia ne rinkos ekonomikos sąlygomis, todėl jos sąnaudos ar kainos gali būti bendrai iškraipytos. Taip yra tuo atveju, kai įmonė atleidžiama nuo mokesčių.
42 Penkta, Komisija mano, kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto ketvirta ir penkta įtraukos patvirtina jos pateiktą šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos aiškinimą. Viena vertus, ketvirtoje ir penktoje įtraukose nurodyti kriterijai yra abstraktūs ir nereikalauja jokio realaus poveikio galimybei apskaičiuoti normaliąją vertę remiantis šio straipsnio 1–6 dalimis vertinimo. Kita vertus, atsižvelgus į „atleidimo nuo mokesčių ir apyvartos“ santykį atsirastų nepateisinama diskriminacija tarp tos pačios mokestinės priemonės gavėjų.
43 GMB taip pat remiasi Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto struktūra, pabrėždama, kad šios nuostatos penkiose įtraukose nustatyti specialūs kriterijai. Iš to matyti, kad finansinė būklė yra veiksnys, susijęs su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu.
44 Antra, apeliacinio skundo byloje C‑888/19 P pirmojo pagrindo antroje dalyje GMB tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą minėto sprendimo 68, 69 ir 72 punktuose, nes nusprendė, kad Komisija turėjo pateikti išsamesnių paaiškinimų savo sprendime atmesti Xinyi PV prašymą taikyti RER ir remtis konkrečia šios bendrovės finansinės būklės iškraipymų įtaka. Taip Bendrasis Teismas klaidingai perkėlė Komisijai pareigą įrodyti, kad įvykdytos RER taikymo sąlygos, nors pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją ši pareiga tenka šaliai, prašančiai taikyti RER. GMB mano, kad, priešingai, nei galima suprasti iš skundžiamo sprendimo 72 ir 73 punktų, Xinyi PV turėjo įrodyti, kad nagrinėjami lengvatiniai mokesčių režimai nelėmė didelių jos finansinės būklės iškraipymų, o ne Komisija turėjo įrodyti priešingai; ši institucija turi tik įvertinti Xinyi PV pateiktus įrodymus, o tai, beje, ji ir padarė nagrinėjamu atveju.
45 Xinyi PV ginčija visus šiuos argumentus.
46 Pirma, Xinyi PV supranta Komisijos argumentus taip, kad, šios institucijos teigimu, Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte esantis terminas „dėl panašaus nagrinėjamo produkto gamybos ir pardavimo“ susijęs tik su šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nurodyto pirmojo RER taikymo kriterijaus pirma dalimi. Vis dėlto toks aiškinimas būtų nesuderinamas su pačia minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos formuluote, kuri konkrečiai susijusi su panašaus nagrinėjamo produkto gamybos sąnaudomis. Be to, Komisija nepaaiškino, koks yra kitų keturių RER taikymo kriterijų tikslas, jei neleidžiama naudoti sąnaudas ir pardavimo kainas Kinijoje tiriamuoju laikotarpiu, kai tokios sąnaudos ir pardavimo kainos tinka normaliajai vertei apskaičiuoti. Komisija pateiks tokių kitų kriterijų išaiškinimą, nesusijusį su Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktų tikslais.
47 Antra, Xinyi PV iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas šią bylą pagrįstai galėjo sugretinti su byla, kurioje priimtas 2012 m. liepos 19 d. Sprendimas Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group (C‑337/09 P, EU:C:2012:471). Iš tiesų tiek toje, tiek šioje byloje Sąjungos institucijos atsisakė nagrinėti įrodymus, pagrindžiančius prašymą taikyti RER.
48 Be to, būtent kaip Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmosios įtraukos taikymo atveju, kiek tai susiję su šios nuostatos trečia įtrauka, Komisija turi nuolat vertinti iškraipymo ar neiškraipymo įtaką gamintojo kainoms ar gamybos sąnaudoms. Ji negali apsiriboti abstrakčiu ir netiksliu vertinimu.
49 Trečia, kalbėdama apie argumentą dėl termino „finansinė būklė“, esančio Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje, veiksmingumo Xinyi PV nurodo, kad, jei bendrovės didelis finansinės būklės iškraipymas turėtų įtakos jos kainoms, o ne sąnaudoms, Bendrojo Teismo išaiškinimas nepanaikintų šių terminų veiksmingumo.
50 Ketvirta, kalbant apie Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto ketvirtą ir penktą įtraukas, akivaizdu, kad aplinkybė, svarbi šios nuostatos ketvirtos įtraukos kontekste, kad bendrovei nebūtų iškelta bankroto byla, iškreipia jos sąnaudas ir kainas. Taip pat galimas pelnas, svarbus penktajai įtraukai, gautas taikant palankesnį valiutos konvertavimo kursą nei rinkos kursas užsienio valiutų pirkimo ar pardavimo momentu, atitinkamai turi įtakos bendrovės sąnaudoms ir kainoms.
51 Savo atitinkamai dublike ir triplike, pateiktuose byloje C‑884/19 P, Komisija ir GMB teigia, kad nėra jokio bendro reikalavimo, kuris būtų bendras penkiems Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto penkiose įtraukose įtvirtintiems RER taikymo kriterijams ir įpareigotų įrodyti tikrą gamybos sąnaudų iškraipymą.
52 Šiuo klausimu Komisija, be kita ko, pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktų formuluotę, reikalavimas, pagal kurį rinkos ekonomikos sąlygos turi viršenybę atitinkamam gamintojui, kiek tai susiję su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu, visiškai nesusijęs su gamybos sąnaudomis ir tikro šių sąnaudų iškraipymo nebuvimu. Komisija ir GMB iš esmės mano, kad šis reikalavimas susijęs tik su gamintojo veiklos kontekstu, o penki šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išvardyti kriterijai susiję su įvairiais šio konteksto aspektais. Be to, Xinyi PV pripažįsta, kad ketvirtasis ir penktasis kriterijai automatiškai turi poveikį sąnaudoms. Komisijos ir GMB nuomone, tas pats turėtų būti taikoma ir trečiajam kriterijui.
53 Komisija taip pat teigia, kad, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies, kuria siekiama išvengti ne rinkos ekonomikos valstybėse nusistovėjusių kainų ir sąnaudų, nes jos nėra normalių rinkoje veikiančių jėgų rezultatas, tikslą, negalima aiškinti kitaip. Taigi tai yra preliminari nuostata, o šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytais kriterijais siekiama nustatyti, ar bendrovei, prašančiai RER, taikomi tik įprasti rinkos įstatymai. Šis preliminarus pobūdis būtų iškreiptas, jei šie visi kriterijai būtų padaryti priklausomi, kaip tai padarė Bendrasis Teismas, nuo to, ar įrodyta tikra įtaka kiekvieno konkretaus produkto, kurį bendrovė pagamino ir pardavė tyrimo laikotarpiu, gamybos sąnaudoms.
54 GMB priduria, kad Komisijos sprendimų priėmimo praktika patvirtina galimybę atsisakyti taikyti RER pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką dėl iškraipymų, turinčių įtakos tik atitinkamo ūkio subjekto finansinei būklei, pavyzdžiui, dėl lengvatinio mokesčių režimo buvimo. Be to, iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos matyti, kad šio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalys ir 2 straipsnio 7 dalis sudaro dvi atskiras taisyklių grupes.
Teisingumo Teismo vertinimas
Pirminės pastabos
55 Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje remiantis tuo, kas numatyta šio reglamento 6 konstatuojamoje dalyje, nustatyta speciali tvarka, apibrėžianti išsamias normaliosios vertės apskaičiavimo importo iš ne rinkos ekonomikos valstybių atveju taisykles (pagal analogiją žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Komisija / Rusal Armenal, C‑21/14 P, EU:C:2015:494, 47 punktą).
56 Pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą iš ne rinkos ekonomikos valstybių importuojamų prekių normalioji vertė apskaičiuojama nukrypstant nuo 2 straipsnio 1–6 dalyse nustatytų taisyklių, iš principo pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę, t. y. taikant panašios valstybės metodą. Šia nuostata iš esmės siekiama išvengti ne rinkos ekonomikos valstybėse nusistovėjusių kainų ir sąnaudų, nes jos nėra normalių rinkoje veikiančių jėgų rezultatas (2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 64 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
57 Vis dėlto pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant su importu, be kita ko, iš Kinijos, susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė apskaičiuojama pagal šio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis, o ne taikant panašios valstybės metodą, jei remiantis vieno ar kelių gamintojų, kurių veikla tiriama, tinkamai pagrįstais skundais ir vadovaujantis minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytais kriterijais ir tvarka įrodoma, kad minėtas gamintojas ar gamintojai, gamindami ir parduodami panašų nagrinėjamą produktą, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis (2018 m. vasario 28 d. Sprendimas Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 65 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
58 Kaip matyti iš įvairių reglamentų, sudarančių Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkto pagrindą, tuo siekiama gamintojams, kuriems taikomos rinkos ekonomikos sąlygos, susidariusios, be kita ko, Kinijoje, gauti naudos iš statuso, atitinkančio jų individualią, o ne bendrą šalies, kurioje jie yra įsisteigę, padėtį (2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 66 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
59 Taigi įrodinėjimo pareiga tenka gamintojui, kuris nori, kad jam būtų taikomas RER pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktas. Šiuo klausimu Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje numatyta, jog tokio gamintojo pateiktame skunde turi būti pateikta pakankamai šioje nuostatoje paminėtų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl Sąjungos institucijos neturi pareigos įrodyti, kad eksportuojantis gamintojas neatitinka šiam režimui gauti keliamų reikalavimų. Vis dėlto šios institucijos turi įvertinti, ar atitinkamo gamintojo pateiktos informacijos pakanka siekiant įrodyti, kad tenkinami Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinti kriterijai tam, kad jam būtų galima taikyti RER, o Sąjungos teismas turi patikrinti, ar atliekant šį vertinimą nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 2 d. Sprendimo Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba, C‑249/10 P, EU:C:2012:53, 32 punktą ir 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 67 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).
60 Neginčijama, kad šioje byloje Xinyi PV prašymas taikyti jai RER buvo atmestas, nes ši bendrovė neįrodė, kad atitinka Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje nustatytą trečią RER taikymo kriterijų.
61 Pagal šią nuostatą atitinkamas gamintojas turi pateikti pakankamai įrodymų, kad būtent jo gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę iškraipymai, pirmiausia tie, kurie susiję su turto nuvertėjimu, kitais nurašymais, barterine prekyba ir mokėjimu kompensuojant skolas.
62 Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad joje nustatomos dvi kumuliacinės sąlygos, susijusios su, viena vertus, dideliais aptariamos įmonės gamybos sąnaudų ir finansinės būklės iškraipymais ir, kita vertus, su tuo, kad minėti iškraipymai išlikę iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos (2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 70 punktas).
63 Skundžiamas sprendimas susijęs tik su pirmąja iš šių sąlygų, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija savo vertinime šiuo klausimu padarė akivaizdžią klaidą.
64 Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkto formuluotę, šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodyti kriterijai susiję su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu. Manydamas, kad šis patikslinimas atitinka minėto reglamento 2 straipsnio, kuriame įtvirtintos normaliosios vertės apskaičiavimo taisyklės, kontekstą, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 57 punkte nusprendė, kad visi to paties reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyti kriterijai „parodo valią patikrinti, ar prašymą taikyti [RER] pateikęs ūkio subjektas veikia, kiek tai susiję su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu, vadovaudamasis principais, pagal kuriuos galima apskaičiuoti normaliąją vertę“.
65 Būtent tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 58–61 punktuose Bendrasis Teismas Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką aiškino taip, kad, kalbant apie aplinkybes ar priemones, susijusias su įmonės finansine būkle apskritai, Komisija, atsižvelgdama į per administracinę procedūrą pateiktus įrodymus, dar turi įvertinti, ar šios aplinkybės ar priemonės iš tikrųjų lėmė didelį veiksnių, lemiančių elementus, susijusius su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu, iškraipymą.
66 Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 66–72 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Komisija negalėjo remtis vien mokesčių lengvata, kuria naudojosi Xinyi PV, ir aplinkybe, kad ši lengvata galėjo pritraukti kapitalo investuotojus, kad atmestų trečiąjį RER taikymo kriterijų. Šiuo klausimu minėto sprendimo 67 punkte jis pažymėjo, kad šie motyvai daugiausia susiję su šios bendrovės finansine būkle labai abstrakčiai, neatsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje aiškiai nurodytus elementus ar kitus su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu susijusius elementus, kurių didelis iškraipymas dėl ginčijamos lengvatos verčia abejoti galimybe tinkamai apskaičiuoti normaliąją vertę pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.
67 Iš to, kas priminta, matyti, kad Bendrasis Teismas iš esmės aiškino Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką taip, kad didelis bendros atitinkamo gamintojo finansinės būklės iškraipymas gali lemti tai, kad Komisija gali atmesti šio gamintojo prašymą taikyti RER, tik jei šis iškraipymas turi įtakos panašaus nagrinėjamo produkto gamybai ar pardavimui, o tai turi įvertinti Komisija.
68 Apeliacinio skundo byloje C‑884/19 P pirmajame pagrinde ir apeliacinio skundo byloje C‑888/19 P pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Komisija ir GMB ginčija šį aiškinimą, kuriame, jų nuomone, yra kelios teisės klaidos. Apeliacinio skundo pastarojoje byloje pirmojo pagrindo antroje dalyje GMB taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai perkėlė įrodinėjimo pareigą.
69 Taigi reikia paeiliui išnagrinėti šiuos du teiginius.
Dėl tariamai aiškinant Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečiąją įtrauką padarytų teisės klaidų
70 Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kurio dalis ji yra, tikslus (2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Komisija / Kolachi Raj Industrial, C‑709/17 P, EU:C:2019:717, 82 punktas ir nurodyta jurisprudencija).
71 Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia aiškinti Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką, kurioje įtvirtintas trečiasis RER taikymo kriterijus, konkrečiau kalbant, sąlyga, susijusi su dideliu aptariamos įmonės gamybos sąnaudų ir finansinės būklės iškraipymu.
72 Pirma, kalbant apie šios sąlygos pažodinį aiškinimą, reikia priminti, kad, kaip matyti iš Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos ir šio sprendimo 61 punkto, atitinkamas gamintojas turi pateikti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad „gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos <…> ženklūs [dideli] iškraipymai“.
73 Jungtuko „ir“ vartojimas nedviprasmiškai reiškia, kad šis gamintojas turi įrodyti, viena vertus, kad jo gamybos sąnaudos nėra labai iškraipytos ir, kita vertus, kad jo finansinė būklė nėra labai iškraipyta. Taigi ši sąlyga grindžiama dviem kumuliacinėmis ir atskiromis dalimis.
74 Ši aplinkybė reiškia, kad RER negali būti taikomas, jei netenkinama viena iš šių dalių, nesvarbu, ar susijusi su iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikusio atitinkamo gamintojo gamybos sąnaudų didelio iškraipymo, ar su jo finansinės būklės didelio iškraipymo nebuvimu.
75 Taigi galimybę atmesti prašymą taikyti RER dėl didelio atitinkamo gamintojo finansinės būklės iškraipymo, kaip tai suprantama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką, susiejus su išvada, kad šis iškraipymas turi įtakos panašaus nagrinėjamo produkto gamybai ir pardavimui, Bendrojo Teismo pateiktame aiškinime, išdėstytame šio sprendimo 64–67 punktuose, painiojamos šios dvi kumuliacinės ir atskiros dalys, todėl dėl šio aiškinimo atitinkamo gamintojo finansinės būklės didelio iškraipymo nurodymas netenka prasmės.
76 Aplinkybė, kad šioje nuostatoje pateikiamas į jos taikymo sritį patenkančių iškraipymą galinčių sukelti parametrų, „pirmiausia tų, kurie susiję su turto nuvertėjimu, kitais nurašymais, barterine prekyba ir mokėjimu kompensuojant skolas“, sąrašas, nepaneigia šio aiškinimo.
77 Iš tiesų, kaip skundžiamo sprendimo 59 punkte teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas, formuluotės „pirmiausia tų“ vartojimas parodo, kad šis sąrašas yra visiškai orientacinis, tačiau jame nenustatyta jokio aiškaus ryšio tarp jame nurodytų parametrų ir veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant normaliąją vertę pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.
78 Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos formuluotę, joje nėra jokios nuorodos, kuria būtų siekiama atitinkamo gamintojo finansinės būklės didelio iškraipymo egzistavimo vertinimą sieti su jo gamybos sąnaudomis ar veiksniais, kurie yra svarbūs apskaičiuojant normaliąją vertę pagal šio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.
79 Priešingai, iš šios formuluotės galima suprasti, kad trečiasis RER taikymo kriterijus yra susijęs su atitinkamo gamintojo finansine būkle plačiąja prasme ir nėra būtinai glaudžiai susijęs su gamybos sąnaudomis ar kainomis.
80 Taigi, kaip iš esmės teigia Komisija ir GMB, Bendrojo Teismo aiškinimas prieštarauja Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečiosios įtraukos tekstui.
81 Antra, Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos kontekstas ir bendra struktūra taip pat paneigia Bendrojo Teismo aiškinimą ir patvirtina šio sprendimo 79 punkte pateiktą aiškinimą.
82 Pirma, dėl glaudaus ryšio, kurį Bendrasis Teismas nustatė tarp šios nuostatos ir Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalių, reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 55–57 punktuose minėtą jurisprudenciją šio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta speciali tvarka, kuri nukrypsta nuo bendrųjų normaliosios vertės apskaičiavimo taisyklių, numatytų minėto reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse. Ši speciali tvarka taikoma importui iš ne rinkos ekonomikos valstybių.
83 Minėta speciali tvarka iš principo grindžiama panašios valstybės metodu pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, kuri, remiantis šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktais, taip pat taikoma atliekant antidempingo tyrimus, susijusius su, be kita ko, importu iš Kinijos. Tik jei Kinijos gamintojas pakankamai teisiškai įrodo, kad atitinka visas penkias Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas sąlygas, šis metodas jam netaikomas, o Komisija normaliąją vertę šiam gamintojui, kiek tai susiję su prekių importu iš rinkos ekonomikos šalių, privalo apskaičiuoti vadovaudamasi Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse numatytu metodu (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 80 punktą).
84 Taigi, kalbant apie antidempingo tyrimą, susijusį su importu iš Kinijos, Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalių bendrųjų taisyklių taikymas reikalauja, kad būtų įvykdytos visos šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktuose numatytos sąlygos.
85 Skundžiamo sprendimo 57 ir 61 punktuose susiejęs Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto taikymą su analize atitinkamo gamintojo lygiu, kuria siekiama patikrinti, ar jis veikia laikydamasis principų, leidžiančių apskaičiuoti normaliąją vertę, o gal šių bendrųjų taisyklių taikymo rezultatai būtų dirbtiniai, Bendrasis Teismas supainiojo atitinkamai Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse ir 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas tvarkas ir taip nepaisė šių nuostatų bendros struktūros.
86 Be to, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 61 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, toks aiškinimas taip pat negali būti grindžiamas analogija su 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group (C‑337/09 P, EU:C:2012:471) 82 punktu, kuriame Teisingumo Teismas nusprendė dėl Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmos įtraukos, kurioje numatytas pirmas RER taikymo kriterijus, kad valstybės kišimosi į atitinkamo gamintojo sprendimus dėl kainų ir sąnaudų reikšmingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šios nuostatos, kuria siekiama užtikrinti, kad gamintojas veiktų rinkos ekonomikos sąlygomis ir, be kita ko, jo patiriamos sąnaudos ir taikomos kainos būtų laisvai rinkoje veikiančių jėgų rezultatas, tikslą.
87 Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje įtraukoje nustatytame pirmame RER taikymo kriterijuje aiškiai numatyti gamintojo sprendimai dėl kainų ir sąnaudų (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, C‑337/09 P, EU:C:2012:471, 79 punktą), priešingai nei trečiame RER taikymo kriterijuje, kuris nagrinėjamas šiose bylose. Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas 2012 m. liepos 19 d. Sprendime Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group (C‑337/09 P, EU:C:2012:471) nenustatė jokio tiesioginio ryšio tarp Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte numatytų RER taikymo sąlygų ir šio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalių nuostatų.
88 Antra, aišku, kad, kaip skundžiamo sprendimo 54 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, iš Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkto matyti, kad RER taikymas priklauso nuo to, ar remiantis atitinkamo gamintojo tinkamai pagrįstais skundais ir pagal šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytus kriterijus ir tvarką įrodyta, kad „[minėtam gamintojui] dėl panašaus nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo vyrauja rinkos ekonomikos sąlygos“.
89 Vis dėlto, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 55 ir 57 punktuose nusprendė Bendrasis Teismas, iš to negalima daryti išvados, kad visi penki Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodyti kriterijai susiję su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu, nes pagal šios nuostatos trečiąją įtrauką reikalaujama, kaip tai leidžia suprasti šio sprendimo 60 punktas, kad, esant priemonėms, susijusioms su įmonės finansine būkle apskritai, Komisija dar turi įvertinti, ar šios priemonės iš tiesų lėmė didelius iškraipymus, turinčius įtakos panašaus nagrinėjamo produkto gamybai ar pardavimui.
90 Iš tiesų Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto struktūroje nėra nieko, kas leistų manyti, kad kiekvienas iš penkių šioje nuostatoje nurodytų kriterijų turi būti aiškiai vertinamas atsižvelgiant į veiksnius, turinčius tiesioginės įtakos panašaus nagrinėjamo produkto gamybai ir pardavimui. Taigi reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 67 punkte nurodė generalinis advokatas, tarp šių kriterijų yra, pavyzdžiui, minėtos nuostatos ketvirtoje ir penktoje įtraukose, kriterijai, susiję su bankroto, nuosavybės ir valiutos konvertavimo įstatymų taikymu. Šie kriterijai iš esmės tiesiogiai nesusiję su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu, net jeigu, kaip, beje, sutaria visos šio apeliacinio proceso šalys, galima preziumuoti, kad šie veiksniai gali netiesiogiai paveikti atitinkamo gamintojo sąnaudas ar kainas.
91 Analogiškai, kaip savo išvados 68 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, kriterijus, susijęs su didelio atitinkamo gamintojo finansinės būklės iškraipymo egzistavimu, atsižvelgiant į jo bendrą formuluotę ir į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto bendrą struktūrą, plačiąją prasme turi būti suprantamas kaip apimantis visas priemones, net jeigu jos yra bendro pobūdžio, kaip antai lengvatiniai mokesčių režimai, kurie lemia didelį šio gamintojo finansinės būklės iškraipymą. Juo labiau taip yra, nes, esant tokioms priemonėms, galima daryti prielaidą, kad jos gali iškraipyti minėto gamintojo sąnaudas ir kainas, nepažeidžiant atitinkamo gamintojo galimybės pateikti priešingų įrodymų.
92 Trečia, toks aiškinimas taip pat atitinka specialios tvarkos, įtvirtintos Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje ir primintos šio sprendimo 56 ir 58 punktuose, tikslą.
93 Iš tiesų šia nuostata siekiama išvengti atsižvelgimo į ne rinkos ekonomikos valstybėse nusistovėjusias kainas ir sąnaudas, nes šie parametrai nėra normalių rinkoje veikiančių jėgų rezultatas, neatsižvelgiant, kaip teisingai savo išvados 69 punkte nurodė generalinis advokatas, į tiesioginį ar netiesioginį priemonių, kurios lemia pačių rinkos ekonomikos parametrų iškraipymus, pasekmių pobūdį panašaus nagrinėjamo produkto kainoms ir sąnaudoms.
94 Iš to, kas minėta, matyti, kad aiškindamas Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes aiškinimas prieštarauja aiškiam šios nuostatos tekstui ir nepaisoma šios nuostatos teisinio konteksto, bendros struktūros ir tikslo.
95 Taigi reikia pritarti apeliacinio skundo byloje C‑884/19 P pirmajam pagrindui ir apeliacinio skundo byloje C‑888/19 P pirmojo pagrindo pirmai daliai.
Dėl tariamos teisės klaidos, susijusios su įrodinėjimo pareigos paskirstymu
96 Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje GMB teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl trečiojo RER taikymo kriterijaus įvykdymo įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
97 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 60 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, apskritai kalbant apie priemones, susijusias su atitinkamo gamintojo finansine būkle, Komisija, atsižvelgdama į per administracinę procedūrą pateiktus įrodymus, turi įvertinti, ar šios priemonės iš tikrųjų iškraipo šią būklę, kiek tai susiję su panašaus nagrinėjamo produkto gamyba ar pardavimu.
98 Taip Bendrasis Teismas nustatė Komisijai pareigą įrodyti, kad didelis atitinkamo gamintojo finansinės būklės iškraipymas turi įtakos panašaus nagrinėjamo produkto gamybai ar pardavimui.
99 Pagal šio sprendimo 59 punkte nurodytą jurisprudenciją pareiga įrodyti, kad visi Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyti kriterijai yra tenkinami, tenka gamintojui, kuris nori gauti RER pagal šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Komisija turi ne įrodyti, kad gamintojas neatitinka šiam režimui įgyti keliamų reikalavimų, o įvertinti, ar atitinkamo gamintojo pateiktos informacijos pakanka, kad būtų įrodyta, jog tenkinami šio 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodyti kriterijai, kad jam būtų taikomas RER.
100 Taigi Bendrasis Teismas klaidingai perkėlė įrodinėjimo pareigą, todėl reikia pritarti ir apeliacinio skundo byloje C‑888/19 P pirmojo pagrindo antrai daliai.
101 Šiomis aplinkybėmis, kadangi pirmieji apeliacinių skundų pagrindai yra pagrįsti, reikia panaikinti skundžiamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti kitų grindžiant šiuos apeliacinius skundus nurodytų pagrindų.
Dėl ginčo pirmojoje instancijoje
102 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti.
103 Nagrinėjamu atveju Xinyi PV savo ieškiniui pagrįsti nurodė keturis pagrindus, grindžiamus, pirma, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos pažeidimu, antra, šio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto pažeidimu, trečia, minėto reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalių pažeidimu ir, ketvirta, teisės į gynybą pažeidimu.
104 Atsižvelgdamas, be kita ko, į tai, kad dėl pirmojo pagrindo Bendrajame Teisme vyko teisminiai ginčai ir jį nagrinėjant nereikėjo imtis jokių papildomų proceso organizavimo ar pasirengimo nagrinėti bylą priemonių, Teisingumo Teismas mano, kad ieškinį, kiek jis susijęs su šiuo pagrindu, galima išnagrinėti šioje bylos stadijoje ir dėl jo reikia priimti galutinį sprendimą (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 130 punktą ir 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Komisija / Belgija ir Magnetrol International, C‑337/19 P, EU:C:2021:741, 158 punktą).
Dėl Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos pažeidimo
105 Savo pirmame pagrinde Xinyi PV teigia, kad Komisija nepaisė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečiosios įtraukos.
106 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 61 ir 62 punktų, pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką atitinkamas gamintojas turi pateikti pakankamai įrodymų, kad jo gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę iškraipymai. Šioje nuostatoje įtvirtinamos dvi kumuliacinės sąlygos, susijusios su, viena, dideliais aptariamos įmonės gamybos sąnaudų ir finansinės būklės iškraipymais ir, kita, su tuo, kad minėti iškraipymai išlikę iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos.
107 Pirmojo ieškinio pagrindo pirmoje dalyje Xinyi PV teigia, kad ginčijamas Komisijos reglamentas buvo neteisėtas, nes ji nusprendė, kad mokesčių lengvatos, kuriomis naudojosi Xinyi PV, buvo iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę iškraipymai, kaip jie suprantami pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką.
108 Nagrinėjamu atveju 2013 m. rugsėjo 13 d. rašte Komisija iš esmės nusprendė, kad pajamų apmokestinimo tvarka, kuri apima nagrinėjamas mokesčių lengvatas, pagal kurią palankiau vertinamos kai kurios bendrovės arba tam tikri ekonomikos sektoriai, kuriuos Kinijos vyriausybė laiko strateginiais, reiškia, kad ši tvarka kyla ne iš rinkos ekonomikos, bet iš esmės dėl valstybės planavimo.
109 Šiuo klausimu primintina, kad, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečia įtrauka turi būti suprantama kaip įpareigojanti gamintoją pakankamai teisiškai įrodyti, kad jo gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos, nesvarbu, ar tai valstybinė prekybos sistema, ar pereinamoji tam tikrų sektorių prie rinkos ekonomikos sistema, išlikę dideli iškraipymai (2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 85 ir 95 punktai).
110 Be to, atsižvelgiant į gamintojui tenkančią įrodinėjimo pareigą, priemonės, kuria užsienio investuotojams strategiškai svarbiais laikomuose sektoriuose, kaip aukštųjų technologijų sektorius, suteikiamos mokesčių lengvatos, sąsajos su įvairiais Kinijoje įgyvendinamais penkmečio planais pakanka, kad būtų galima daryti prielaidą, jog ši priemonė yra iškraipymas, „lik[ęs] iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Iš tiesų, darant prielaidą, kad šiuo metu Kinijos penkmečio planuose ekonomikos sektoriams nenumatoma konkrečių gamybos planų, kitaip nei tada, kai Kinija vis dar buvo valstybinės prekybos šalis, vis dėlto žinoma, kad šie planai net ir po Kinijos ekonomikos sistemoje įvykdytų reformų organizuojant šią ekonomiką daugelyje sektorių dar vaidina pagrindinį vaidmenį, nes juose nustatyti aiškūs ir visiems valdžios lygmenims privalomi tikslai (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 94 ir 95 punktus].
111 Šiuo atveju neginčijama, kad nagrinėjamos mokesčių lengvatos gali būti susijusios su įvairiais Kinijoje įgyvendinamais planais ir kad ši šalis, nepaisant įvykdytų jos ekonominio modelio reformų, vis tiek, kaip matyti iš Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktuose numatytos nuostatos, iš principo laikoma ne rinkos ekonomikos šalimi, todėl aplinkybės, kuriomis taikomos šios mokesčių lengvatos, iš esmės skiriasi nuo tų, kuriomis panašios priemonės taikomos rinkos ekonomikos šalyse (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 104 punktą).
112 Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Komisija turėjo teisę preziumuoti, jog nagrinėjamos priemonės, t. y. mokesčių lengvatos, kuriomis įgyvendinamas penkmečio planas, o tai ne rinkos ekonomikai būdingas ir pagrindinis Kinijos ekonomikos organizavimo elementas, buvo išlikusios iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos.
113 Šio vertinimo nepaneigia argumentai, kuriuos Xinyi PV grindžia šioje byloje nagrinėjamų mokesčių lengvatų palyginimu su Komisijos praktika valstybės pagalbos srityje.
114 Iš tiesų, kiek tai susiję su Sąjungos valstybėmis narėmis, primintina, kad tokios mokesčių lengvatos iš principo yra nesuderinamos su vidaus rinka, todėl draudžiamos, jeigu jos gali būti laikomos „valstybės pagalba“, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, o tam reikia, kad būtų įvykdytos šioje nuostatoje įtvirtintos keturios sąlygos (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings, C‑301/16 P, EU:C:2018:132, 105 punktą).
115 Taigi pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.
116 Pirmojo pagrindo antroje dalyje Xinyi PV teigia, kad bet kuriuo atveju Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą ir teisės klaidą, kai teigė, kad iškraipymai buvo dideli, kiek tai susiję su jos gamybos sąnaudomis ir finansine būkle, kaip tai suprantama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką.
117 Šiuo klausimu, viena vertus, primintina, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bendros prekybos politikos srityje, ypač kiek tai susiję su prekyba apsaugos priemonėmis, Sąjungos institucijos dėl ekonominių, politinių ir teisinių aplinkybių, kurias jos privalo išnagrinėti, sudėtingumo turi didelę diskreciją. Vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę pažymėtina, kad reikia tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 63 punktas ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gem-Year Industrial ir Jinn-Well Auto-Parts (Zhejiang) / Taryba, C‑602/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:2203, 48 punktas).
118 Kita vertus, iš šio sprendimo 79, 91 ir 92 punktų matyti, kad, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos formuluotę, kontekstą, bendrą struktūrą ir tikslą, kriterijus, susijęs su dideliu atitinkamo gamintojo finansinės būklės iškraipymu, plačiąja prasme suprantamas kaip apimantis visas priemones, net jeigu jos yra bendro pobūdžio, bet labai iškreipia šio gamintojo finansinę būklę.
119 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 13 d. raštų, nurodytų šio sprendimo 12, 14 ir 15 punktuose, Komisija savo išvadą, kad Xinyi PV neįrodė, kad jos finansinei būklei iš esmės nedarė įtakos didelis iškraipymas, grindė tuo, kad ji naudojosi dviem lengvatiniais mokesčių režimais. Viena vertus, pagal programą „2 Free 3 Half“ užsienio kapitalo bendrovės gali būti dvejus metus visiškai atleidžiamos nuo mokesčio (0 %), o per paskesnius trejus metus joms gali būti taikomas 12,5 % mokesčio tarifas vietoj standartinio 25 % mokesčio tarifo. Kita vertus, pagal aukštųjų technologijų įmonėms taikomą apmokestinimo tvarką bendrovei taikomas 15 % lengvatinis tarifas vietoj 25 % standartinio tarifo. Komisijos teigimu, šių apmokestinimo tvarkų taikymas turi įtakos pelno iki mokesčių sumai, kurią įmonė turi gauti, kad pritrauktų investuotojus, o dėl jų kombinacijos taikomas gerokai sumažintas mokesčio tarifas, palyginti su standartiniu tarifu, kuriuo, be kita ko, gali būti siekiama pritraukti kapitalą lengvatiniais tarifais ir taip paveikti visos bendrovės finansinę ir ekonominę būklę.
120 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 84 punkte nurodė generalinis advokatas ir kaip pažymėjo Komisija, kapitalas yra vienas iš bendrovės gamybos veiksnių, todėl priemonės, turinčios įtakos jos sąnaudoms, iš esmės gali lemti didelius jos finansinės būklės iškraipymus. Taip, be kita ko, yra tuo atveju, kai atitinkamam gamintojui taikomi lengvatiniai mokesčių režimai.
121 Nė vienas iš Xinyi PV, kuriai pagal šio sprendimo 59 punkte primintą jurisprudenciją teko įrodinėjimo pareiga, pateiktų argumentų neįrodo, kad, nepaisant šių lengvatinių mokesčių režimų, jos finansinei būklei nedarė įtakos didelis iškraipymas.
122 Pirma, Xinyi PV teigia, kad nagrinėjamos fiskalinės paskatos sudarė tik 1,34 % jos visų gamybos sąnaudų ir 1,14 % jos apyvartos tiriamuoju laikotarpiu. Vis dėlto reikia pažymėti, kad ši šalis nepaaiškina, kodėl jos gamybos sąnaudos ir apyvarta yra tinkamas analizės pagrindas vertinant lengvatinių mokesčių režimų poveikį jos finansinei būklei.
123 Antra, Xinyi PV pabrėžia, kad du nagrinėjami lengvatiniai mokesčių režimai nėra nuolatinio pobūdžio. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, kaip teigia Komisija, iš Xinyi PV pareiškimų, padarytų per tyrimo procedūrą, matyti, kad nors programa „2 Free 3 Halve“ apima tik penkerių metų laikotarpį, o aukštųjų technologijų įmonių apmokestinimo tvarka iš pradžių taikoma trejus metus, vis dėlto neginčytina, kad taikymas gali būti atnaujintas gavėjo prašymu. Tokiomis aplinkybėmis nepadariusi akivaizdžios vertinimo klaidos Komisija galėjo nuspręsti, kad bent vienas iš dviejų režimų, t. y. aukštųjų technologijų įmonėms taikoma apmokestinimo tvarka, yra beveik nuolatinis.
124 Iš to, kas minėta, matyti, kad Xinyi PV neįrodė, jog Komisijos vertinime padaryta akivaizdi vertinimo klaida.
125 Taigi reikia atmesti pirmojo pagrindo antrą dalį, vadinasi, ir visą šį pagrindą kaip nepagrįstus.
Dėl kitų pagrindų
126 Priešingai, nei buvo konstatuota dėl pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pirmojo pagrindo, šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo dėl šio ieškinio antrojo–ketvirtojo pagrindų.
127 Iš tiesų nei 2016 m. kovo 16 d. Sprendime Xinyi PV Products (Anhui) Holdings / Komisija (T‑586/14, EU:T:2016:154), nei skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nenusprendė dėl šių pagrindų, nes kiekviename iš šių sprendimų tik panaikino ginčijamą reglamentą remdamasis atitinkamai jam pateikto pirmojo pagrindo pirma ir antra dalimis ir nemanė, kad reikia priimti sprendimą dėl kitų pagrindų. Viena vertus, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo turimą bylos medžiagą matyti, kad šie pagrindai nebuvo nei tyrimo, nei išsamių diskusijų per procesus, kuriuose priimti šie du sprendimai, dalykas. Kita vertus, dėl šių pagrindų reikia atlikti sudėtingus faktinių aplinkybių vertinimus, o Teisingumo Teismas mano, kad neturi visų reikiamų faktinių duomenų.
128 Taigi bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl jam pareikšto ieškinio antrojo–ketvirtojo pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
129 Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Xinyi PV Products (Anhui) Holdings / Komisija (T‑586/14 RENV, EU:T:2019:668).
2. Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl jam pareikšto ieškinio antrojo–ketvirtojo pagrindų.
3. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Parašai.