EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. rugsėjo 11 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Atviras konkursas – Neįrašymas į rezervo sąrašą – Egzaminų raštu ir žodžiu įvertinimas“
Byloje F‑127/07
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio,
Juana Maria Coto Moreno, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Gaborone (Botsvana), atstovaujama advokatų K. Lemmens ir C. Doutrelepont,
ieškovė,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą B. Eggers ir M. Velardo
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas P. Mahoney, teisėjai H. Kanninen ir S. Gervasoni (pranešėjas),
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. birželio 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2007 m. spalio 30 d. faksu (ieškinio originalas pateiktas lapkričio 6 d.), J. M. Coto Moreno Tarnautojų teismo iš esmės prašo panaikinti 2007 m. vasario 12 d. Sprendimą, kuriuo konkurso EPSO/AD/28/05 Atrankos komisija atsisakė įrašyti jos pavardę į rezervo sąrašą, nuspręsti, kad kompetentingos institucijos privalo įrašyti jos pavardę į minėtą rezervo sąrašą ir priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos atlyginti tariamai patirtą profesinę, finansinę ir neturtinę žalą.
Faktinės bylos aplinkybės
2 2004 m. rugsėjo 16 d. ieškovė buvo paskirta B*3 lygio pareigūne ir išsiųsta į Komisijos delegaciją Botsvanoje.
3 Vėliau ieškovė pateikė paraišką dalyvauti konkurse EPSO/AD/28/05, kurio tikslas sudaryti šimto konkursą laimėjusių asmenų rezervo sąrašą AD5 lygio administratoriais įdarbinti „Finansinių išteklių valdymo“ srityje.
4 Kaip matyti iš pranešimo apie konkursą EPSO/AD/28/05, 2005 m. liepos 20 d. paskelbto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 178 A, p. 3, toliau – pranešimas apie konkursą), šį konkursą sudarė trys etapai.
5 Pirma, konkursas buvo pradėtas trimis pirminės atrankos testais kandidato pasirinkta antrąja kalba, kurie buvo sudaryti iš klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais. Per kiekvieną testą reikalaujamą balų minimumą gavusiems ir tarp 300 geriausių patekusiems kandidatams buvo leista laikyti egzaminą raštu.
6 Antra, pagrindine kandidato kalba laikomą egzaminą raštu sudarė kandidato pasirinkta tema, susijusi su konkurso sritimi, ir jis buvo skirtas kandidato profesinėms žinios, gebėjimams suprasti, analizuoti ir apibendrinti bei gebėjimams parengti dokumentą įvertinti. Egzaminas buvo vertinamas nuo 0 iki 50 balų, o nustatytas reikalaujamas minimumas – 25 balai. Per egzaminą raštu reikalaujamą minimumą surinkę kandidatai, patekę tarp 150 geriausių, buvo pakviesti laikyti egzaminą žodžiu.
7 Trečia, egzaminas žodžiu, vėl laikomas pagrindine kandidato kalba, turėjo leisti Atrankos komisijai įvertinti, ar kandidatas tinkamas vykdyti užduotis, susijusias su pareigomis, kurioms eiti buvo paskelbtas konkursas. Jį sudarė specifinės konkurso srities žinios bei žinios apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir politiką. Taip pat buvo tikrinamos antrosios kandidato kalbos žinios bei gebėjimas prisitaikyti prie Europos viešosios tarnybos darbo daugiakultūrėje aplinkoje. Egzaminas buvo vertinamas nuo 0 iki 50 balų, o nustatytas reikalaujamas minimumas – 25 balai.
8 Pirminės atrankos testai ir egzaminas raštu vyko 2006 m. kovo 31 dieną. Ieškovė juos sėkmingai išlaikė ir buvo pakviesta laikyti egzaminą žodžiu, vykusį 2007 m. sausio 10 d. Briuselyje.
9 2007 m. vasario 12 d. laišku Europos Bendrijų personalo atrankos tarnyba (toliau – EBPAT) informavo ieškovę, kad Atrankos komisija neįrašė jos pavardės į rezervo sąrašą, nes jos rezultatai nepateko tarp 100 geriausių (toliau – ginčijamas sprendimas). Nors paskutinis į sąrašą įtrauktas kandidatas surinko 56,1 balo, ieškovė iš viso surinko tik 54 balus, t. y. 25 iš 50 per egzaminą raštu ir 29 iš 50 per egzaminą žodžiu.
10 2007 m. vasario 22 d. EBPAT nusiųstame elektroniniame laiške ieškovė išreiškė nuostabą dėl egzamino žodžiu įvertinimo, pareiškė pastabas dėl šio egzamino ir galiausiai paprašė Atrankos komisijos iš naujo patikrinti jos egzaminus raštu ir žodžiu.
11 2007 m. kovo 22 d. laišku Atrankos komisijos pirmininkas ieškovei atsakė, kad Atrankos komisija, iš naujo patikrinusi egzaminus raštu ir žodžiu, patvirtino ieškovės rezultatus, ir persiuntė jai jos egzamino raštu kopiją bei Atrankos komisijos šio egzamino raštu įvertinimo lapą.
12 Iš Atrankos komisijos ieškovės egzamino raštu įvertinimo lapo matyti, kad Atrankos komisija nutarė, jog ieškovės atsakymas į pirmąjį klausimą buvo „pakankamas, bet neišsamus“, kiek jis susiję su profesinėmis žiniomis, ir „geras“, kiek jis susijęs su gebėjimais analizuoti, apibendrinti bei parengti dokumentą. Dėl atsakymo į klausimą Nr. 3, kurį ieškovė pasirinko iš klausimų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, Atrankos komisija konstatavo, kad jame „nebuvo aptartos tam tikros sąvokos“, ir laikė atsakymą „pakankamu“, kiek jis susijęs su profesinėmis žiniomis, ir „geru“, kiek jis susijęs su gebėjimais analizuoti, apibendrinti bei parengti dokumentą.
13 2007 m. kovo 29 d. ieškovė nusiuntė EBPAT kitą elektroninį laišką, kuriame ji tvirtino, kad nebuvo pakankamai atsakyta į jos pastabas dėl egzamino žodžiu, ir Atrankos komisijos komentarus pripažino ypač glaustais. Ji taip pat paprašė paaiškinti, ką reiškia komentaruose vartojami žodžiai „pakankamas“ ir „geras“. Galiausiai ieškovė užginčijo atsakymo į egzamino raštu klausimą Nr. 3 įvertinimą.
14 2007 m. gegužės 2 d. laišku Atrankos komisijos pirmininkas dar kartą atsakė ieškovei. Jis atskirai pagrindė Atrankos komisijos atliktą ieškovės egzamino raštu įvertinimą. Jis pažymėjo, kad keturi šio egzamino vertinimo kriterijai turėjo skirtingą vertę, nes profesinės žinios egzamino nurodytoje srityje buvo laikomos svarbesnėmis nei gebėjimai suprasti, analizuoti bei dėstyti mintis. Atrankos komisijos pirmininkas dėl pirmojo klausimo paaiškino, kad esė turinio spragas kompensavo analizės, apibendrinimo ir dokumento parengimo kokybė, o tai leido ieškovei surinkti 25 balus iš 50.
15 Dėl atsakymo į klausimą Nr. 3 vertinimo Atrankos komisijos pirmininkas 2007 m. gegužės 2 d. laiške pateikė šiuos paaiškinimus:
„Kadangi jūs prašėte pateikti daugiau paaiškinimų ypač dėl jūsų atsakymo į klausimą Nr. 3, pranešame, kad, Atrankos komisijos nuomone, jūsų atsakyme yra gausu silpnų vietų. Pirma, atrankos kriterijai nebuvo nei paaiškinti, nei pagrįsti. Kokie buvo pasiūlytų maksimalių ribų tikslai? Kodėl apyvarta turėtų būti dešimt kartų didesnė už rinkos vertę? Kodėl 50 % apyvartos turėtų būti gauta iš konkursų? Kodėl 50 % darbuotojų turėtų būti paskirti vykdyti konkursus? Ir t. t.
Aptariant sutarčių sudarymo kriterijus, nebuvo paminėtos įrangos eksploatacinės savybės ir kokybė. Nebuvo paminėti tokie kriterijai kaip amortizacijos norma bei pirkimo kainos ir eksploatavimo išlaidų santykis. Darbuotojų ir bendrovės patirties kriterijai yra akivaizdžiai atrankos, o ne sutarčių sudarymo kriterijai; taip pat nebuvo paminėta elementari, bet lemiamą reikšmę turinti pristatymo data.
Be to, paminėtos sutarties sąlygos (pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo garantija) tokiai rinkai ne visada buvo svarbios, tačiau buvo praleistos kitos svarbesnės galimos įtraukti sąlygos, susijusios su sankcijomis už pavėluotą vykdymą ar nevykdymą, sutartine atsakomybe už dėl klaidų patirtus nuostolius bei pareiga apdrausti profesiniu draudimu. Taip pat nebuvo paminėtos sutarties nutraukimo profesinio aplaidumo atveju sąlygos.“
(„As you specifically requested more detail as regards your answer to question 3, the opinion of the Board is that your answer contained many weaknesses. First, the selection criteria were not explained or justified. What were the purposes of the proposed ceilings ? Why would the turnover have to be 10 times the value of the market ? Why did 50 % of the turnover have to come from the tender domain? Why would 50 % of the personnel have to be dedicated to the tender domain? etc.
As regards the award criteria there was no mention of performance and quality of the equipment. Criteria such as the rate of becoming obsolete and the purchase cost versus maintenance, for example, were not mentioned. The criteria on the experience of the personnel and the company are clearly selection criteria and not award criteria; the simple but crucial date of delivery was also not mentioned.
Further the contractual clauses given were not always pertinent (e.g. Prie‑financing guarantee) for such a market, but other more important possible clauses were missing such as a clause for the sanctions in case of delay or non-function, the contractual responsibility for damages resulting from faults, the obligation to subscribe a professional insurance. Clauses for cancelling the contract in case of professional misconduct were also not mentioned.“)
16 2007 m. gegužės 3 d. ieškovė pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo. 2007 m. liepos 31 d. Sprendimu Paskyrimų tarnyba (toliau – PT) šį skundą atmetė.
Šalių reikalavimai
17 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš Komisijos 25 000 eurų tariamai patirtai neturtinei žalai atlyginti,
– priteisti iš Komisijos 8 000 eurų advokatų honorarams padengti,
– nuspręsti, kad kompetentingos institucijos privalo įrašyti jos pavardę į rezervo sąrašą arba, nepatenkinus šio reikalavimo ir jos neįrašius, priteisti iš jų 384 000 eurų tariamai patirtai neturtinei žalai atlyginti,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
18 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl reikalavimo panaikinti
19 Savo reikalavimui dėl panaikinimo pagrįsti ieškovė pateikia keturis ieškinio pagrindus:
– pirmasis pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida, kurią Atrankos komisija padarė vertindama jos egzaminų raštu ir žodžiu atsakymus,
– antrasis pagrindas susijęs su pranešimo apie konkursą, lygybės principo ir „protingumo principo“ pažeidimu,
– trečiasis pagrindas susijęs su pareigos motyvuoti pažeidimu,
– ketvirtasis pagrindas susijęs su akivaizdžia vertinimo klaida dėl Atrankos komisijos egzamino raštu įvertinimo balais ir žodžiu neatitikimo.
Dėl pirmojo ir ketvirtojo ieškinio pagrindų, susijusių su Atrankos komisijos padarytomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis
Šalių argumentai
– Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida, kurią Atrankos komisija padarė vertindama ieškovės egzaminų raštu ir žodžiu atsakymus
20 Visų pirma ieškovė tvirtina, kad Atrankos komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nurodė, jog atsakyme į egzamino raštu klausimą Nr. 3 „gausu silpnų vietų“. Pirma, ieškovės negalima apkaltinti tuo, kad ji nepaaiškino ir nepagrindė atrankos kriterijų, susijusių su pasiūlymus pateikusių įmonių ekonominiu ir techniniu pajėgumu, nes kandidatų buvo prašoma apibrėžti atrankos kriterijus, o ne pagrįsti jų pasirinkimą. Be to, ieškovės nurodyti atrankos kriterijai yra tokie aiškūs, kad jų pasirinkimo motyvavimas ar pagrindimas būtų nereikalingi. Antra, ieškovės pateikti atrankos kriterijai yra ir svarbūs, ir plačiai naudojami praktikoje, nes juos galima rasti Komisijos „Sutarčių sudarymo procedūrų vykdant išorės veiksmus praktiniame vadove“. Kadangi ieškovė paminėjo šiame Komisijos vadove pateiktus kriterijus, Atrankos komisija negalėjo padaryti išvados, kad jos atsakyme „gausu silpnų vietų“.
21 Antra, Atrankos komisija taip pat padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nutarė, kad darbuotojų ir įmonės patirtį ieškovė klaidingai laikė ne atrankos, bet sutarties sudarymo kriterijais. Iš tiesų Komisijos „Sutarčių sudarymo procedūrų vykdant išorės veiksmus praktiniame vadove“ tarp paslaugų sutarčių sudarymo kriterijų paminėti pasiūlytų ekspertų curriculum vitae. Taigi Atrankos komisija nepaisė taisyklių, kurias pati Komisija sau nusistatė, todėl pažeidė patere legem quam ipse fecisti principą.
22 Trečia, Atrankos komisija klaidingai tvirtino, kad ieškovės pasiūlytos sutarties sąlygos siekiant užtikrinti prekių ir paslaugų kokybę bei apriboti finansinę riziką ne visada buvo reikšmingos. Atvirkščiai, išankstinio apmokėjimo garantija, kurią Atrankos komisija pateikia kaip pavyzdį 2007 m. gegužės 2 d. laiške, yra ne tik reikšminga, bet netgi privaloma Europos plėtros fondo (toliau – EPF) sutartyse.
23 Galiausiai, į klausimą, pateiktą per egzaminą žodžiu, t.y. kaip galima sumažinti finansinių nuostolių riziką keičiantis valiutų kursams, kai sutartį sudaro dviejų valstybių, kuriose naudojama skirtinga valiuta, šalys, ieškovė pateikė EPF praktiką atitinkantį atsakymą – sumokėti kainą abiem valiutomis ir įtraukti sutarties sąlygas, pagal kurias būtų galima peržiūrėti kainą. Todėl Atrankos komisija šį atsakymą klaidingai laikė nepakankamu.
24 Komisija primena, kad Tarnautojų teismas vykdo ribotą atrankos komisijos vertinimų kontrolę.
25 Dėl egzamino raštu Komisija mano, kad įvairios nuorodos į „EuropAid bendradarbiavimo tarnybos vadovą“, kurias ieškovė pateikė savo ieškinyje siekdama įrodyti savo atsakymų pagrįstumą, įrodo klaidingą aiškinimą. Šiame vadove aptariamos EPF sudarytos paslaugų sutartys, o egzamino raštu klausimuose nebuvo minimas EPF ir jie buvo susiję su tiekimo sutartimis.
– Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su akivaizdžiu Atrankos komisijos egzamino raštu įvertinimo balais ir žodžiu neatitikimu
26 Ieškovė tvirtina, kad Atrankos komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai egzaminą raštu įvertino balais. Kadangi Atrankos komisija jos atsakymus laikė „pakankamais“, kiek jie susiję su profesinėmis žiniomis, ir „gerais“, kiek jie susiję su parodytais gebėjimais suprasti, analizuoti, apibendrinti ir parengti dokumentą, ši komisija akivaizdžiai suklydo paskirdama jai 25 balus iš 50, t. y. minimalų įvertinimą, kad būtų leista laikyti egzaminą žodžiu.
27 Paskyrusi ieškovei 25 balus iš 50, Atrankos komisija taip pat pažeidė lygybės principą. Iš tiesų Atrankos komisija ieškovę vertino kaip bet kurį kitą kandidatą, du kartus įvertintą „pakankamai“ už profesines žinias ir du kartus „pakankamai“ už gebėjimus analizuoti, apibendrinti, suprasti ir parengti dokumentą. Ieškovė mano, kad jai skirti balai turėjo atspindėti tai, jog ji buvo įvertinta „gerai“ pagal visus su profesinėmis žiniomis nesusijusius kriterijus.
28 Bet kuriuo atveju egzamino raštu įvertinimas balais nėra proporcingas įvertinimo lape pateiktam įvertinimui.
29 Komisija atsikerta, kad nėra jokio įvertinimo balais, t. y. 25 balai iš 50, ir komentarų neatitikimo. Iš tiesų, kaip 2007 m. gegužės 2 d. laiške paaiškino Atrankos komisijos pirmininkas, lemiamą reikšmę vertinant kandidatus turėjo konkurso srities profesinės žinios. Net jei įvertinimas balais neatitiko komentarų, šis neatitikimas buvo nedidelis ir jokiu būdu neakivaizdus.
Tarnautojų teismo vertinimas
30 Ieškovė remiasi dviem akivaizdžiomis vertinimo klaidomis: pirma, kuri turėjo įtakos Atrankos komisijos atliktam kandidatų pasirodymų per egzaminą įvertinimui, ir, antra, kuri turėjo poveikį egzamino raštu įvertinimo balais ir Atrankos komisijos įvertinimo žodžiu atitikimui.
31 Visų pirma reikia priminti Tarnautojų teismo vykdomos sprendimo, kuriuo konkurso Atrankos komisija atsisako įtraukti kandidatą į rezervo sąrašą, kontrolės apimtį.
32 Nagrinėdamas tokio sprendimo teisėtumą Tarnautojų teismas tikrina, ar buvo laikomasi taikytinų teisės normų, t. y. taisyklių, ypač procedūrinių, nurodytų Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir pranešime apie konkursą bei reglamentuojančių atrankos komisijos darbą, ypač atrankos komisijos pareigą būti nešališkai ir taikyti vienodo požiūrio į kandidatus principą (2003 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Staelen prieš Parlamentą, T‑24/01, Rink. VT p. I‑A‑79 ir II‑423, 47–52 punktai; 2003 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑72/01, Rink. VT p. I‑A‑169 ir II‑861, 32–42 punktai ir 2004 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vonier prieš Komisiją, T‑165/03, Rink. VT p. I‑A‑343 ir II‑1575, 39 punktas) ir ar nebuvo piktnaudžiavimo įgaliojimais (1974 m. spalio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Campogrande ir kiti prieš Komisiją, 112/73, 144/73 ir 145/73, Rink. p. 957, 34–53 punktai, 1999 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Jiménez prieš OHMI, T‑200/97, Rink. VT p. I‑A‑19 ir II‑73, 43–57 punktai). Tam tikrais atvejais, kai atrankos komisija neturi diskrecijos, ši kontrolė gali apimti faktinių aplinkybių, kuriomis Atrankos komisija rėmėsi priimdama savo sprendimą, tikslumo patikrinimą (2008 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, dar nepaskelbto Rinkinyje, 277–278 punktai).
33 Tačiau konkurso atrankos komisijos kandidatų žinių ir gebėjimų vertinimams Tarnautojų teismo kontrolė netaikoma (minėto sprendimo Campogrande ir kiti prieš Komisiją 53 punktas, 2005 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Roccato prieš Komisiją, T‑267/03, Rink. VT p. I‑A‑1 ir II‑1, 42 punktas).
34 Tai netaikytina įvertinimo balais ir atrankos komisijos pateikto įvertinimo žodžiu neatitikimui. Iš tiesų toks atitikimas, užtikrinantis vienodą požiūrį į kandidatus, yra viena iš atrankos komisijos darbą reglamentuojančių taisyklių, todėl teismas, remdamasis minėta teismo praktika, turi patikrinti, ar jos buvo laikomasi. Be to, Tarnautojų teismas gali kontroliuoti įvertinimo balais ir žodžiu neatitikimą, neatsižvelgdamas į atrankos komisijos kandidatų pasirodymų per egzaminą įvertinimo kontrolę, kurios šis teismas nevykdo, su sąlyga, kad vykdant atitikimo kontrolę tikrinama tik tai, ar šis neatitikimas nėra akivaizdus. Dėl šios priežasties 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendime Van Neyghem prieš Komisiją (F‑73/06, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 87 punktas) Tarnautojų teismas nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į įvertinimo lape pateiktą egzamino raštu įvertinimą žodžiu, Atrankos komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos šį egzaminą įvertindama balais.
35 Pirma, iš šio sprendimo 33 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, kad ieškovė Tarnautojų teisme negalėjo veiksmingai remtis akivaizdžia vertinimo klaida, kurią, jos nuomone, Atrankos komisija padarė vertindama kandidatų pasirodymus per egzaminą, todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
36 Antra, vis dėlto iš šio sprendimo 34 punkto matyti, kad Tarnautojų teismas turi patikrinti, ar konkurso Atrankos komisija nepaskyrė ieškovei balų, akivaizdžiai neatitinkančių įvertinimo lape pateikto jos egzamino įvertinimo žodžiu.
37 Iš esmės ieškovė teigia, kad Atrankos komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą už jos egzaminą raštu paskirdama 25 balus iš 50, t. y. minimalų įvertinimą, kad būtų leista laikyti egzaminą žodžiu, nors jos atsakymus į du egzamino raštu klausimus ji pripažino „pakankamais“, kiek jie susiję su profesinėmis žiniomis, ir „gerais“, kiek jie susiję su gebėjimais analizuoti, apibendrinti ir parengti dokumentą.
38 Reikia priminti, kad kandidatų pasirodymai per egzaminą vykstant konkursui turi santykinę vertę ir niekas nekliudo leisti laikyti egzaminą žodžiu tik atitinkamą lygį pasiekusiems kandidatams. Todėl ieškovė iš egzamino raštu įvertinimo balais (25 iš 50), kuris yra minimalus, kad jai būtų leista laikyti egzaminą žodžiu, nepagrįstai daro išvadą, jog Atrankos komisija nepripažino jos egzamino raštu pakankamu. Šiomis aplinkybėmis tai, kad ieškovei buvo skirtas minimalus įvertinimas balais, leidžiantis laikyti egzaminą žodžiu, nors jos atsakymai raštu buvo įvertinti iš esmės geriau nei pakankamai, neįrodo akivaizdaus įvertinimų balais ir žodžiu neatitikimo. Todėl šiuo atveju, palyginus suinteresuotojo asmens egzamino raštu įvertinimą balais ir Atrankos komisijos šio egzamino įvertinimą žodžiu, negalima įžvelgti akivaizdžios vertinimo klaidos.
39 Todėl ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pranešimo apie konkursą, lygybės principo ir „protingumo principo“ pažeidimu
Šalių argumentai
40 Ieškovės manymu, nors pranešime apie konkursą nurodyta, kad egzaminas raštu skirtas „kandidato profesinėms žinioms, gebėjimams suprasti, analizuoti ir apibendrinti bei gebėjimui parengti dokumentą“ įvertinti, Atrankos komisija įvertino tik profesines ieškovės žinias. Profesinių žinių kriterijui, palyginti su kitais kriterijais, buvo teikiama pirmenybė.
41 Nors pranešimu apie konkursą siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į kandidatus, šis požiūris nebuvo užtikrintas, nes nebuvo laikomasi pranešimo apie konkursą.
42 Ieškovės egzamino raštu įvertinimas balais, kuris yra minimalus, kad būtų leista laikyti egzaminą žodžiu, įrodė tik „pakankamą“ įvertinimą, kurį Atrankos komisija skyrė už ieškovės profesines žinias, o ne palankų jos egzamino raštu įvertinimą, susijusį su gebėjimais analizuoti, apibendrinti ir parengti dokumentą. Taigi įvertinimo balais ir žodžiu neatitikimas įrodo, kad profesinių žinių kriterijus buvo perdėtai svarbus, jeigu ne vienintelis, į kurį buvo atsižvelgta. Todėl Atrankos komisija pažeidė „protingumo principą“.
43 Komisija pažymi, kad egzaminas raštu buvo vertinamas pagal visus numatytus kriterijus, ir tvirtina, jog konkurso, organizuoto siekiant įdarbinti tam tikrą kompetenciją finansinių išteklių valdymo srityje turinčius pareigūnus, atveju buvo protinga pirmenybę teikti kandidatų profesinėms žinioms šioje srityje.
Tarnautojų teismo vertinimas
44 Ieškinio pagrindą, susijusį su pranešimo apie konkursą, lygybės principo ir „protingumo principo“ pažeidimu, ieškovė grindžia dviem argumentais.
45 Pirma, ji teigia, kad Atrankos komisija atsižvelgė tik į kandidatų žinias, susijusias su konkurso sritimi, t. y. su finansinių išteklių valdymu, o ne į kitus pranešime apie konkursą nurodytus egzamino raštu vertinimo kriterijus. Šiam teiginiui aiškiai prieštarauja ieškovės egzamino raštu įvertinimas žodžiu, Atrankos komisijos pateiktas įvertinimo lape. Iš tiesų šis vertinimas kartu apėmė ieškovės profesines žinias, kurios laikomos „pakankamomis“, ir gebėjimus analizuoti, apibendrinti ir parengti dokumentą, kurie laikomi „gerais“.
46 Antra, prieštaraudama pirma pateiktam argumentui, ieškovė mano, kad iš visų pranešime apie konkursą išvardytų atrankos kriterijų Atrankos komisija lemiamą reikšmę neteisėtai teikė konkurso srities profesinių žinių kriterijui. Neginčijama, jog Atrankos komisija šį kriterijų iš tiesų laikė svarbiausiu.
47 Vis dėlto Atrankos komisijos naudojamų kriterijų hierarchija neprieštarauja pranešimui apie konkursą, nes jame nenurodyta, kad vertinant kandidatus išvardyti kriterijai yra vienodai svarbūs.
48 Taip pat kriterijų hierarchija savaime neprieštarauja vienodo požiūrio į kandidatus principui. Be to, ieškovė netvirtino, kad Atrankos komisija kitiems kandidatams šiuos kriterijus taikė kitaip.
49 Galiausiai ieškovė, tvirtindama, jog Atrankos komisija kriterijui, susijusiam su profesinėmis žiniomis, skyrė akivaizdžiai neproporcingą svarbą, remiasi išimtinai jos egzamino raštu įvertinimo balais ir Atrankos komisijos šio egzamino įvertinimo žodžiu neatitikimu, kuris, jos manymu, yra akivaizdus. Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, priešingai nei teigia ieškovė, negali būti jokio akivaizdaus ieškovės egzamino raštu įvertinimo balais ir Atrankos komisijos įvertinimo žodžiu neatitikimo.
50 Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad reikia atmesti antrąjį ieškinio pagrindą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu
Šalių argumentai
51 Ieškovės nuomone, Atrankos komisijos pirmininkas 2007 m. gegužės 2 d. laiške pareiškė, kad jos atsakyme į egzamino raštu klausimą Nr. 3 „gausu silpnų vietų“, nors Atrankos komisija įvertinimo lape pažymėjo, jog minėtame atsakyme neaptartos tam tikros sąvokos, tačiau jis pakankamas. Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus, Atrankos komisijos vertinimo negalima laikyti motyvuotu.
52 Nė viename iš atsakymų į laiškus, kuriuos ieškovė adresavo Atrankos komisijai, pastaroji nepaaiškino, kodėl ieškovės atsakymas žodžiu į klausimą, susijusį su finansinių nuostolių rizika keičiantis valiutų kursams, buvo nepakankamas. Todėl Atrankos komisija pažeidė savo pareigą motyvuoti.
53 Komisija tvirtina, kad, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas 1996 m. liepos 4 d. Sprendime Parlamentas prieš Innamorati (C‑254/95 P, Rink. p. I‑3423, 31 punktas), informavimas apie per įvairius egzaminus skirtus balus yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas. Iš to ši institucija daro išvadą, kad motyvavimo stoka negali būti grindžiama tariamu dviejų dokumentų, parengtų po to, kai buvo įvertinta balais, neatitikimu. Be to, ieškovė gavo visus paaiškinimus, reikalingus pakartotinio nagrinėjimo procedūros ir ikiteisminės procedūros etapams. Komisija pažymi, kad ieškovei buvo perduotas ne tik jos egzaminas raštu, bet ir šio egzamino įvertinimo lapas.
54 Dėl ieškovei per egzaminą žodžiu pateikto klausimo, kaip apsisaugoti nuo su valiutų kursų svyravimais susijusios finansinių nuostolių rizikos, Atrankos komisija ieškovei jau paaiškino, kad jos atsakymas nebuvo visiškai klaidingas, tačiau buvo tinkamesnių ir geriau argumentuotų atsakymų nei jos.
Tarnautojų teismo vertinimas
55 Pirma, atrankos komisijos pareiga motyvuoti sprendimą turi būti suderinta su atrankos komisijos darbui būdingu slaptumu. Šį slaptumo reikalavimą pažeidžia tiek atskirų atrankos komisijos narių nuomonių paviešinimas, tiek informacijos, susijusios su individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu, atskleidimas (minėto sprendimo Parlamentas prieš Innamorati 24 punktas).
56 Antra, svarbu, kad pareiga motyvuoti sprendimus nepakeliamai neapsunkintų atrankos komisijos ir personalo administracijos darbo (1980 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bonu prieš Tarybą, 89/79, Rink. p. 553, 6 punktas ir, a contrario, 2008 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Neirinck prieš Komisiją, C‑17/07 P, dar nepaskelbto Rinkinyje, 58 punktas). Dėl šios priežasties informavimas apie per įvairius konkurso, kuriame dalyvauja daug kandidatų, egzaminus skirtus balus yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas (minėto sprendimo Parlamentas prieš Innamorati 31 punktas).
57 Šiuo atveju po pirminės atrankos testų 300 kandidatų buvo leista laikyti konkurso egzaminą raštu ir galiausiai buvo sudarytas 100 kandidatų rezervo sąrašas. Taigi konkurse, kuriame dalyvavo ieškovė, buvo daug kandidatų. Šiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta pirmesniame punkte, informavimas apie per įvairius egzaminus skirtus balus yra pakankamas Atrankos komisijos sprendimų dėl kiekvieno kandidato motyvavimas. Neginčytina, kad ieškovė buvo informuota apie jai skirtus balus. Be to, bet kuriuo atveju ieškovei buvo pateikti kiti dokumentai, pavyzdžiui, jos egzamino raštu darbo kopija, šio egzamino įvertinimo lapas ir 2007 m. gegužės 2 d. Atrankos komisijos pirmininko jai skirtas laiškas su paaiškinimais, dar konkrečiau atskleidžiantys priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta, kad ji nepraėjo konkurso. Iš to matyti, kad trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su ginčijamo sprendimo motyvavimo stoka, negali būti patvirtintas.
58 Todėl reikia atmesti reikalavimą panaikinti minėtą sprendimą.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą
59 Ieškovė reikalauja atlyginti ginčijamu sprendimu jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi atmestas reikalavimas panaikinti šį sprendimą, tai reiškia, kad taip pat reikia atmesti ieškinio reikalavimą atlyginti žalą.
60 Iš viso to, kas išdėstyta, išplaukia, kad ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61 Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 122 straipsnį šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis ir teismo išlaidomis, taikomos tik Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. 2007 m. lapkričio 1 d., gautose bylose. Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
62 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Tačiau pagal šio reglamento 88 straipsnį bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti J. M. Coto Moreno ieškinį.
2. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Mahoney | Kanninen | Gervasoni |
Paskelbta 2008 m. rugsėjo 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu