TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2008 m. gruodžio 22 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Prieštaravimas dėl XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies, susijusios su po 2004 m. gegužės 1 d. įdarbintų pareigūnų priskyrimu lygiams, teisėtumo – Konsultavimasis su Tarnybos nuostatų komitetu – Įgytų teisių ir vienodo požiūrio principo nepažeidimas“
Byloje C‑443/07 P
dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Isabel Clara Centeno Mediavilla, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Sevilijoje (Ispanija),
Delphine Fumey, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Briuselyje (Belgija),
Eva Gerhards, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Briuselyje,
Iona M. S. Hamilton, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Briuselyje,
Raymond Hill, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Briuselyje,
Jean Huby, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Briuselyje,
Patrick Klein, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Briuselyje,
Domenico Lombardi, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Briuselyje,
Thomas Millar, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Londone (Jungtinė Karalystė),
Miltiadis Moraitis, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Wezembeek-Oppem (Belgija),
Ansa Norman Palmer, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Briuselyje,
Nicola Robinson, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Briuselyje,
François-Xavier Rouxel, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Briuselyje,
Marta Silva Mendes, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnė, gyvenanti Kraainem (Belgija),
Peter van den Hul, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Terviurene (Belgija),
Fritz Von Nordheim Nielsen, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Šarlotenlunde (Danija),
Michaël Zouridakis, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Sint Stevens Woluwe (Belgija),
atstovaujami advokatų G. Vandersanden ir L. Levi,
apeliantai,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Europos Bendrijų Komisijai, atstovaujamai J. Currall ir H. Krämer,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai M. Arpio Santacruz ir M. Bauer,
į bylą pirmojoje instancijoje įstojusiai šaliai,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J.‑C. Bonichot, J. Makarczyk, P. Kūris ir C. Toader (pranešėja),
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorius M.‑A. Gaudissart, skyriaus vadovas,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. birželio 19 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2008 m. rugsėjo 4 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu I. C. Centeno Mediavilla, D. Fumey, E. Gerhards, I. M. S. Hamilton, R. Hill, J. Huby, P. Klein, D. Lombardi, T. Millar, M. Moraitis, A. N. Palmer, N. Robinson, F. X. Rouxel, M. Silva Mendes, P. van den Hul, F. Von Nordheim Nielsen ir M. Zouridakis prašo panaikinti 2007 m. liepos 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją (T‑58/05, Rink. p. II‑2523, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo jis atmetė jų ieškinį dėl Komisijos sprendimų, susijusių su kiekvieno iš jų įdarbinimu (toliau – ginčijami sprendimai), tiek, kiek juose jie priskiriami lygiui pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų, iš dalies pakeistų 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, p. 1, toliau – tarnybos nuostatai), pereinamojo laikotarpio nuostatas.
Teisinis pagrindas
2 Reglamentas Nr. 723/2004 įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 dieną.
3 Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius lygius pagal šiuos nuostatus atitinka iki 2004 m. balandžio 30 d. galiojusioje Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – ankstesnieji tarnybos nuostatai) redakcijoje numatyti lygiai. Šie atitikmenys nurodyti lentelėje:
Ankstesnis lygis | Naujasis (pereinamasis) lygis | Ankstesnis lygis | Naujasis (pereinamasis) lygis | Ankstesnis lygis | Naujasis (pereinamasis) lygis | Ankstesnis lygis | Naujasis (pereinamasis) lygis |
A 1 | A*16 | | | | | | |
A 2 | A*15 | | | | | | |
A 3/LA 3 | A*14 | | | | | | |
A 4/LA 4 | A*12 | | | | | | |
A 5/LA 5 | A*11 | | | | | | |
A 6/LA 6 | A*10 | B 1 | B*10 | | | | |
| | | | | | | | |
A 7/LA 7 | A*8 | B 2 | B*8 | | | | |
A 8/LA 8 | A*7 | B 3 | B*7 | C 1 | C*6 | | |
| | | B 4 | B*6 | C 2 | C*5 | | |
| | | B 5 | B*5 | C 3 | C*4 | D 1 | D*4 |
| | | | | C 4 | C*3 | D 2 | D*3 |
| | | | | C 5 | C*2 | D 3 | D*2 |
| | | | | | | D 4 | D*1 |
4 Tarnybos nuostatų 5 straipsnio 5 dalyje numatyta:
„Visiems tai pačiai pareigų grupei priklausantiems pareigūnams taikomos vienodos įdarbinimo ir kilimo tarnyboje sąlygos.“ (Pataisytas vertimas)
5 Tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Paskyrimų tarnyba, vadovaudamasi vien tarnybos interesais ir neatsižvelgdama į pilietybę, kiekvieną pareigūną paskiria ar perkelia į jo lygį atitinkančias pareigas jo pareigų grupėje.“
6 Tarnybos nuostatų 10 straipsnyje, kurio turinys atitinka ankstesniųjų tarnybos nuostatų 10 straipsnį, nustatyta, kad su iš institucijų atstovų ir jų Personalo komitetų sudarytu Tarnybos nuostatų komitetu „Komisija tariasi dėl visų pasiūlymų taisyti tarnybos nuostatus“.
7 Tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Atrinkti kandidatai priskiriami tam pareigų grupės lygiui, kuris nurodytas pranešime apie jų laimėtą konkursą.“ (Pataisytas vertimas)
8 Tarnybos nuostatų XIII priedo „Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos Bendrijų pareigūnams“ 1 straipsnyje numatyta:
„1. Laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. tarnybos nuostatų 5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
„1. Pareigybės, numatytos tarnybos nuostatuose, pagal funkcijų, su kuriomis jos susijusios, pobūdį ir svarbą skirstomos į keturias kategorijas A*, B*, C* ir D* žemėjančia tvarka.
2. A* kategorijoje yra dvylika lygių, B* kategorijoje yra devyni lygiai, C* kategorijoje – septyni lygiai, o D* kategorijoje yra penki lygiai.“
2. Visos nuorodos į įdarbinimo datą laikomos nuorodomis į tarnybos pradžios datą.“ (Pataisytas vertimas)
9 Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnyje nustatyta:
„1. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. nuorodos į lygius AST ir AD pareigų grupėse tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse daromos taip:
– AST1–AST 4: C*1–C*2 ir B*3–B*4
– AD 5–AD 8: A*5–A*8
– AD 9, AD 10, AD 11, AD 12: A*9, A*10, A*11, A*12.
2. Pareigūnams, įdarbintiems juos išsirinkus iš tinkamų kandidatų sąrašų, sudarytų po konkursų, apie kuriuos buvo paskelbta iki 2004 m. gegužės 1 d., tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalis netaikoma.
3. Pareigūnai, įtraukti į tinkamų kandidatų sąrašus prieš 2006 m. gegužės 1 d. ir įdarbinti nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 metų balandžio 30 d.:
– jeigu sąrašas buvo sudarytas A*, B* ar C* kategorijoms, priskiriami tam lygiui, kuris buvo nurodytas skelbtame konkurse,
– jeigu sąrašas buvo sudarytas A, LA, B ar C kategorijoms, priskiriami lygiui pagal šią lentelę:
Konkurse nurodytas lygis | Įdarbinus priskirtas lygis |
A 8/LA 8 | A*5 |
A 7/LA 7 et A 6/LA 6 | A*6 |
A5/LA 5 et A 4/LA 4 | A*9 |
A 3/LA 3 | A*12 |
A 2 | A*14 |
A 1 | A*15 |
B 5 ir B 4 | B*3 |
B 3 ir B 2 | B*4 |
C 5 ir C 4 | C*1 |
C 3 ir C 2 | C*2“ |
(Pataisytas vertimas)
Ginčo aplinkybės
10 Per laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 11 d. iki 2002 m. birželio 18 d. Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbė kelis pranešimus apie atvirus konkursus, siekdama sudaryti A 7/A 6 kategorijos administratorių (KOM/A/6/01, KOM/A/9/01, KOM/A/10/01, KOM/A/1/02, KOM/A/3/02 ir CC/A/12/02), A 8 kategorijos administratorių pavaduotojų (KOM/A/2/02) ir B 5/B 4 kategorijos padėjėjų (KOM/B/1/02) įdarbinimo rezervo sąrašus.
11 Šių pranešimų apie konkursą skyriuje „Įdarbinimo sąlygos“ buvo nurodyta, kad atrinkti konkursą laimėję asmenys, įtraukti į tinkamų kandidatų sąrašus, atsižvelgiant į tarnybų poreikius, gali būti įdarbinti.
12 Pranešimų apie konkursą KOM/A/l/02 ir KOM/A/2/02 D punkte „Bendroji informacija“ buvo ši pastaba:
„Komisija oficialiai pateikė Tarybai pasiūlymą dėl dalinio tarnybos nuostatų pakeitimo. Šiame pasiūlyme pirmiausia numatyta nauja karjeros sistema. Taigi šį konkursą laimėjusiems asmenims gali būti pasiūlyta juos įdarbinti pagal naujas tarnybos nuostatų normas, kai Taryba jas priims.“
13 Pranešime apie konkursą KOM/A/3/02 pateikta beveik tokia pati pastaba, nurodant „naujųjų tarnybos nuostatų normas“.
14 Tinkamų kandidatų sąrašai, sudaryti po konkursų KOM/A/6/01, KOM/A/9/01 ir KOM/A/10/01 (toliau – 2001 m. konkursai), Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje buvo paskelbti 2002 m. lapkričio 19 d. (konkursas KOM/A/6/01), 2003 m. kovo 8 d. (konkursas KOM/A/10/01) ir 2003 m. liepos 2 d. (konkursas KOM/A/9/01).
15 Raštuose, kuriais 2001 m. konkursus laimėjusiems asmenims buvo pranešta apie jų įtraukimą į tinkamų kandidatų sąrašus, be kita ko, buvo nurodyta, kad šių sąrašų galiojimas pasibaigia 2003 m. gruodžio 31 dieną.
16 2003 m. gruodžio mėn. Komisijos Personalo ir administracijos generalinis direktoratas kiekvienam iš 2001 m. konkursus laimėjusių asmenų išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad įvairių tinkamų kandidatų sąrašų galiojimas pratęstas iki 2004 m. gruodžio 31 dienos.
17 Tinkamų kandidatų sąrašai, sudaryti po konkursų KOM/A/l/02, KOM/A/2/02, KOM/A/3/02, KOM/B/1/02 ir CC/A/12/02, Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje buvo paskelbti 2003 m. gruodžio 19 d. (konkursas CC/A/12/02), 2004 m. kovo 23 d. (konkursai KOM/A/1/02 ir KOM/A/2/02) ir 2004 m. gegužės 18 d. (konkursai KOM/A/3/02 ir KOM/B/1/02).
18 Iki 2004 m. gegužės 1 dienos 17 apeliantų buvo įtraukta į vieną iš šių tinkamų kandidatų sąrašų.
19 D. Fumey, E. Gerhards, I. M. S. Hamilton ir T. Millar gavo raštus dėl pasiūlymo įsidarbinti iki 2004 m. gegužės 1 dienos.
20 Ginčijamais sprendimais, priimtais po 2004 m. gegužės 1 d. ir įsigaliojusiais per laikotarpį nuo šios dienos iki 2004 m. gruodžio 1 d., visi apeliantai buvo paskirti pareigūnais bandomajam laikotarpiui.
21 Šiais sprendimais apeliantai, taikant tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, buvo priskirti šiems lygiams: B *3 lygiui (konkursas KOM/B/1/02), A *5 lygiui (konkursas KOM/A/2/02) arba A *6 lygiui (visi kiti konkursai).
22 Kiekvienas apeliantas, remdamasis tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 6 d. iki 2004 m. spalio 21 d. pateikė skundą dėl sprendimo, kuriuo buvo paskirtas pareigūnu bandomajam laikotarpiui, tiek, kiek šiuo sprendimu, taikant tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, jis buvo priskirtas nepalankesniam lygiui nei nurodytas pranešime apie konkursą.
23 Sprendimais, priimtais laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 21 d. iki 2004 m. gruodžio 22 d., Paskyrimų tarnyba atmetė apeliantų pateiktus skundus.
Procesas Pirmosios instancijos teisme ir skundžiamas sprendimas
Ieškinys Pirmosios instancijos teisme
24 Apeliantai pareiškė bendrą ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2005 m. vasario 3 d., dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo tiek, kiek juose jie priskiriami lygiui pagal tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį bei prašoma atkurti jų karjerą, priteisti sumokėti delspinigius už visas sumas, atitinkančias ankstesniuosiuose tarnybos nuostatuose numatyto užmokesčio ir jiems mokamo užmokesčio skirtumą, ir pagaliau priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
25 Grįsdami savo reikalavimus dėl panaikinimo apeliantai visų pirma pateikė prieštaravimą dėl tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teisėtumo, nurodydami septynis argumentus, atitinkamai susijusius su ankstesniųjų tarnybos nuostatų 10 straipsnio, iki tarnybos nuostatų įsigaliojimo apeliantų įgytų teisių ir teisinio saugumo bei negaliojimo atgal, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų ir tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalies ir šių nuostatų 5 bei 7 straipsnių pažeidimu.
26 Antra, apeliantai teigė, kad ginčijamais sprendimais Komisija pažeidė gero administravimo, rūpinimosi pareigūnų interesais, skaidrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, sąžiningumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus, taip pat lygio ir pareigų lygiavertiškumo taisyklę.
Skundžiamas sprendimas
27 Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nuspręsdamas, kad visi apeliantų pateikti argumentai yra nepagrįsti.
28 Visų pirma jis atmetė prieštaravimą dėl tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teisėtumo, nuspręsdamas, kad visi jam pagrįsti nurodyti argumentai neturi pagrindo.
29 Dėl ankstesniųjų tarnybos nuostatų 10 straipsnio antrosios pastraipos antrojo sakinio skundžiamo sprendimo 35–42 punktuose Pirmosios instancijos teismas priminė, kad Komisija turi konsultavimosi pareigą, kuri, be oficialių pasiūlymų, apima esminius jau išnagrinėtų pasiūlymų dalinius pakeitimus, kurių imasi Komisija. Pirmosios instancijos teismo teigimu, tai, ar nagrinėjami daliniai pakeitimai yra esminiai, konkretūs ir riboto poveikio, turi būti vertinama atsižvelgiant į jų dalyką ir iš dalies pakeistų nuostatų vietą visų siūlomų priimti nuostatų atžvilgiu, o ne į individualias pasekmes, galinčias kilti asmenims, kuriems galėtų būti daromas poveikis jas įgyvendinant.
30 Šiuo atveju pasiūlyme dėl nuostatos, tapusios tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi, numatytas A*7 lygio pakeitimas A*6 lygiu yra specialus pereinamojo laikotarpio nuostatų pakeitimas kuriant naują karjeros sistemą, kuriuo nei bendram šios sistemos kontekstui, nei pačiai esmei, atrodo, nedaromas toks poveikis, kad būtų pateisintas konsultavimasis iš naujo su Tarnybos nuostatų komitetu.
31 Dėl iki tarnybos nuostatų įsigaliojimo apeliantų įgytų teisių ir teisinio saugumo bei negaliojimo atgal principų pažeidimo skundžiamo sprendimo 48–62 punktuose Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis negalioja atgaline data. Taigi jis atmetė argumentus dėl įgytų teisių, nurodydamas, kad atvirus konkursus laimėjusių asmenų įtraukimas į po atrankos sudarytus tinkamų kandidatų sąrašus suinteresuotųjų asmenų naudai reiškia tik galimybę būti paskirtiems pareigūnais bandomajam laikotarpiui. Ši galimybė jokiu būdu nesietina su jokia įgyta teise, nes atvirą konkursą laimėjusio asmens, įtraukto į tinkamų kandidatų sąrašą, priskyrimas lygiui negali būti laikomas įgytu, kol jo atžvilgiu priimamas tinkamos formos sprendimas dėl paskyrimo. Tik priėmus tokį sprendimą atvirą konkursą laimėjęs asmuo gali reikalauti suteikti pareigūno statusą ir atitinkamai – taikyti tarnybos nuostatų normas.
32 Dėl vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimo, kylančio iš skirtingų tą patį konkursą laimėjusių asmenų priskyrimo lygiui kriterijų taikymo, atsižvelgiant į tai, ar jie įdarbinti prieš įsigaliojant tarnybos nuostatams, ar šiems jau įsigaliojus, skundžiamo sprendimo 75–90 punktuose Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šių dviejų asmenų kategorijų situacija nėra panaši. Šiuo atžvilgiu jis nurodo, jog dėl to, kad pareigos, į kurias skiriamas pareigūnas, nustatomos sprendime dėl paskyrimo ir šis sprendimas gali būti grindžiamas tik nuostatomis, taikomomis jo priėmimo dieną, konkursą laimėjusių asmenų, įtrauktų į tinkamų kandidatų sąrašus iki 2004 m. gegužės 1 d., bet įdarbintų po šios dienos, priskyrimas lygiui galėjo būti teisėtas tik taikant naujus kriterijus, galiojusius sprendimo dėl jų paskyrimo pareigūnais bandomajam laikotarpiui priėmimo dieną. Atvirkščiai, šiuos konkursus laimėję asmenys, paskirti iki 2004 m. gegužės 1 d., neišvengiamai turėjo būti priskirti lygiui remiantis ankstesniais kriterijais, jų paskyrimo dieną dar galiojusiais, bet nustojusiais galioti po šios dienos, nes įsigaliojo naujos tarnybos nuostatų normos.
33 Kalbant apie teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimą dėl to, kad konkursus laimėję asmenys manė, jog su jais susiję atitinkami pranešimai apie konkursą užtikrina, kad jiems bus taikomos ankstesniųjų tarnybos nuostatų normos, pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo 95–99 punktuose Pirmosios instancijos teismas nurodė nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią niekas negali remtis šio principo pažeidimu, jei nebuvo administracijos jam suteiktų konkrečių garantijų, ir konstatavo, kad bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų apeliantams daryti išvadą, jog Bendrijos institucijos suteikė jiems kokias nors garantijas, galinčias sukelti teisėtų lūkesčių dėl ankstesniųjų tarnybos nuostatų kriterijų, taikomų priskiriant lygiui įdarbinamus pareigūnus, išsaugojimo. Kai kuriuose pranešimuose apie konkursą ir kai kuriuose Komisijos raštuose net buvo pažymėta, kad minėtus konkursus laimėjusiems asmenims gali būti pasiūlyta įsidarbinti remiantis naujomis tarnybos nuostatų normomis.
34 Dėl tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalies pažeidimo, susijusio su pareigų grupės lygio, nurodyto pranešime apie konkursą, ir paskiriant suteikiamo lygio atitikties principu, skundžiamo sprendimo 108–115 punktuose Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokioje pereinamojo laikotarpio nuostatoje, kaip antai tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis, būtinai nustatomos tam tikrų tarnybos nuostatų normų, kurias taikant neišvengiamai turi įtakos sistemos pasikeitimas, išimtys. Šioje nuostatoje numatyta išimtis susijusi tik su asmenų, atrinktų per galiojant ankstesnėms nuostatoms prasidėjusius ir pasibaigusius konkursus, skyrimu pareigūnais pagal naujas tarnybos nuostatų normas.
35 Dėl tarnybos nuostatų 5 ir 7 straipsnių pažeidimo, susijusio su lygio ir pareigų atitikties principu, skundžiamo sprendimo 124–131 punktuose Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, kaip lex specialis, tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje numatytos priemonės skirtos pereiti nuo ankstesniųjų tarnybos nuostatų prie tarnybos nuostatų, yra viršesnė už tarnybos nuostatų bendrąsias normas, susijusias su pareigūnų priskyrimu lygiui, ir, inter alia, už šių nuostatų 5 ir 7 straipsnius.
36 Antra, dėl bendrųjų gero administravimo, skaidrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo, pareigų ir lygio lygiavertiškumo, sąžiningumo ir rūpinimosi pareigūnų interesais principų tariamo pažeidimo ginčijamuose sprendimuose skundžiamo sprendimo 147–155 punktuose Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei pranešimuose apie konkursą, nei apeliantams išsiųstuose raštuose dėl tinkamų kandidatų sąrašų galiojimo pratęsimo nebuvo nurodyta, jog nauji kriterijai, taikomi priskiriant lygiui įdarbinant, galėjo būti iš dalies pakeisti, t. y. kad įdarbinimo metu galėjo būti priskiriama žemesniems lygiams nei nurodytiems pranešimuose apie konkursą.
Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme
37 Apeliaciniame skunde apeliantai Teisingumo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą,
– atitinkamai patenkinti jų reikalavimus pirmojoje instancijoje, būtent
– panaikinti ginčijamuose sprendimuose priskirtą lygį tiek, kiek jis pagrįstas tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi,
– atkurti jų karjerą, įskaitant jų darbo patirties, įgytos pagal atitinkamai pataisytus lygius, vertinimą, jų teises būti perkeltiems į aukštesnes pareigas ir teises į pensiją pagal lygius, kuriems jie turėjo būti priskirti remiantis pranešimais apie konkursus, po kurių jie buvo įtraukti į tinkamų kandidatų sąrašus, t. y. arba pagal šiuose pranešimuose apie konkursus nurodytus lygius, arba pagal juos atitinkančius lygiaverčius lygius, nustatytus tarnybos nuostatuose, ir pagal atitinkamą pakopą, remiantis iki 2004 m. gegužės 1 d. taikytomis taisyklėmis, nuo jų paskyrimo dienos,
– priteisti jiems Europos centrinio banko nustatyto dydžio delspinigius, mokėtinus, kol bus priimtas sprendimas dėl teisingo priskyrimo lygiui, nuo visos sumos, atitinkančios skirtumą tarp darbo užmokesčio, mokamo pagal lygį, kuriam jie priskirti ginčijamuose sprendimuose, ir darbo užmokesčio pagal lygį, į kurį jie turėjo teisę,
– priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.
38 Komisija ir Taryba Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą,
– priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo priimtinumo
39 Taryba teigia, jog kai kurie apeliantų argumentai nepriimtini, nes juose nenurodoma, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę, bet paprasčiausia siekiama, kad būtų iš naujo nagrinėjami pirmojoje instancijoje pateikti argumentai.
40 Kaip išvados 31 punkte pažymėjo generalinė advokatė, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, apeliacinis skundas yra nepriimtinas, jei jame, nepateikiant net argumentų, konkrečiai skirtų nagrinėjamame sprendime padarytai teisės klaidai įvardyti, tik pakartojami arba pažodžiui perteikiami ieškinio pagrindai ir argumentai, kurie jau buvo pateikti Pirmosios instancijos teisme. Tačiau jeigu apeliantas ginčija Pirmosios instancijos teismo pateiktą Bendrijos teisės aiškinimą arba jos taikymą, pirmojoje instancijoje išnagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo aptariami apeliaciniame procese. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų pagrįsti savo apeliacinio skundo ieškinio pagrindais ir argumentais, kuriuos jis pateikė Pirmosios instancijos teisme, šis procesas iš dalies netektų savo prasmės (be kita ko, žr. 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo de Bustamante Tello prieš Tarybą, C‑10/06 P, Rink. p. I‑10381, 28 punktą).
41 Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad apeliantai kiekviename apeliacinio skundo pagrinde įvardijo teisės klaidas, kurias Pirmosios instancijos teismas tariamai padarė keliuose skundžiamo sprendimo punktuose. Taigi tai, kad, esant šioms aplinkybėms, jie pakartoja pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus, niekaip negali paveikti jų apeliacinio skundo pagrindų priimtinumo.
42 Iš to matyti, kad visi apeliantų pateikti apeliacinio skundo pagrindai turi būti laikomi priimtinais.
Dėl apeliacinio skundo
43 Grįsdami apeliacinį skundą apeliantai tvirtina, kad, vertindamas prieštaravimą dėl tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teisėtumo, Pirmosios instancijos teismas padarė keletą teisės klaidų. Šiuo atžvilgiu jie nurodo, kad visų pirma buvo pažeistas ankstesniųjų tarnybos nuostatų 10 straipsnis, jų teisės, įgytos prieš įsigaliojant tarnybos nuostatams, taip pat teisinio saugumo ir negaliojimo atgal, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai, tarnybos nuostatų 5, 7 straipsniai, 31 straipsnio 1 dalis ir tiek, kiek tai susiję su keliomis Pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo dalimis, pareiga motyvuoti.
44 Apeliantai taip pat ginčija Pirmosios instancijos teismo atliktą ieškinio pagrindų, skirtų pagrįsti, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti, vertinimą. Šiuo atžvilgiu jie teigia, kad, vertindamas šių sprendimų teisėtumą, Pirmosios instancijos teismas pažeidė vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus bei padarė motyvavimo klaidą.
Dėl prieštaravimo, susijusio su tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teisėtumu
Dėl ankstesniųjų tarnybos nuostatų 10 straipsnio pažeidimo ir nepakankamo motyvavimo
– Šalių argumentai
45 Remdamiesi, inter alia, 1998 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Losch prieš Teisingumo Teismą (T‑13/97, Rink. VT p. I‑A‑543 ir II‑1633), apeliantai teigia, kad, priešingai nei skundžiamo sprendimo 35–42 punktuose nusprendė Pirmosios instancijos teismas, Komisijos pasiūlymo pakeitimas, susijęs su A*7 lygio, kuris turi būti suteiktas asmenims, iki 2004 m. gegužės 1 d. įtrauktiems į tinkamų kandidatų į A 7 lygį sąrašus, pakeitimu tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje A*6 lygiu, turi esminį poveikį tarnybos nuostatų normoms.
46 Šiuo atžvilgiu jie tvirtina, kad šio pakeitimo, palyginti su ankstesniu pasiūlymu, poveikis turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į pakeistų nuostatų dalyką ir vietą visoje reformuotoje sistemoje, bet ir į pasekmes aptariamiems pareigūnams. Kaip buvo pripažinta skundžiamo sprendimo 42 punkte, nagrinėjamu atveju minėti pakeitimai turėjo didelį poveikį ir minėtų pareigūnų karjerai, ir jų darbo užmokesčiui. Todėl pasiūlymo pakeitimas turėjo būti pateiktas Tarnybos nuostatų komitetui.
47 Be to, apeliantai mano, kad Pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo išvadą, jog A*7 lygio pakeitimas A* 6 lygiu „atitinka bendrą kontekstą ir bendrą laipsniško karjeros restruktūrizavimo perspektyvą“. Toks priskyrimas žemesniam lygiui negali būti laikomas taisykle, kuri leistų atskirais etapais įgyvendinti laipsnišką karjeros sistemą.
48 Komisija ir Taryba pažymi, kad pasiūlymo pakeitimas, susijęs su tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalimi, nėra „esminis“ minėto sprendimo Losch prieš Teisingumo Teismą prasme. Tai nedidelis pereinamojo laikotarpio nuostatos pakeitimas, taikomas ribotai asmenų grupei, todėl atitinka laipsniško karjeros restruktūrizavimo, kuris sudaro vieną esminių reformos bruožų visų pareigūnų atžvilgiu, bendrą kontekstą.
– Teisingumo Teismo vertinimas
49 Pagal EB 283 straipsnį Tarnybos nuostatus patvirtina Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su kitomis suinteresuotomis institucijomis.
50 Ir ankstesniųjų tarnybos nuostatų, ir tarnybos nuostatų 10 straipsnyje numatoma, kad suformuojamas Tarnybos nuostatų komitetas, kurį sudaro Bendrijų institucijų atstovai ir lygus jų Personalo komitetų atstovų skaičius. Jame taip pat numatyta, kad su šiuo komitetu tariamasi dėl visų pasiūlymų taisyti tarnybos nuostatus ir jis gali teikti pasiūlymus dėl tokių pataisų.
51 Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 36–40 punktuose konstatavęs, kad tarnybos nuostatų 10 straipsnio formuluotė akivaizdžiai neleidžia jo aiškinti siaurai, Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Komisija turi pareigą iš naujo konsultuotis su Tarnybos nuostatų komitetu, Tarybai dar nepriėmus atitinkamų teisės nuostatų, jeigu pasiūlymo, susijusio su tarnybos nuostatais, pakeitimai daro esminę įtaką pasiūlymo turiniui, tačiau konkretūs riboto poveikio pakeitimai tokios pareigos nesukuria. Taigi, remdamasis 1994 m. spalio 5 d. Sprendimu Vokietija prieš Tarybą (C‑280/93, Rink. p. I‑4973), jis nusprendė, kad vertinant, ar pakeitimas yra esminis, reikia atsižvelgti į pakeistų nuostatų dalyką ir vietą visų nuostatų atžvilgiu, o ne į individualias pasekmes, galinčias kilti aptariamiems pareigūnams.
52 Be to, Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Bendrijos teisės aktų leidėjo pateiktas pasiūlymo pakeitimas nėra esminis, nes jis yra papildomas reformos elementas, atitinkantis bendrą kontekstą ir bendrą laipsniško karjeros restruktūrizavimo perspektyvą.
53 Priešingai nei teigia apeliantai, šiame vertinime nėra jokių teisės klaidų. Iš tikrųjų, kadangi šis pakeitimas iš esmės nesiskiria nuo Tarnybos nuostatų komitetui pateikto teksto ir jis galėjo pateikti nuomonę dėl galimybės numatyti, kad įdarbinant pareigūnus, laimėjusius konkursus, kurie įvyko iki reformos įsigaliojimo, tie, kurie buvo įdarbinti iki šios įsigaliojimo dienos, ir tie, kurie įdarbinami po šios dienos, būtų priskiriami skirtingiems lygiams, dėl šio pakeitimo nereikėjo iš naujo konsultuotis su minėtu komitetu.
54 Be to, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, susijęs su tuo, kad skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, yra nepagrįstas, nes šio sprendimo 40 punkte pateiktos išvados motyvai aiškiai išdėstyti minėto sprendimo 39 punkte, kur Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „Europos Bendrijų pareigūnams priskiriamų lygių ir jų darbo užmokesčio dydžių pakeitimas, Bendrijos teisės aktų leidėjui įvykdžius karjeros sistemos reformą, nedelsiant turėjo poveikį naujų įdarbintų pareigūnų lygių pažeminimui, kartu ateityje išplečiant jų perspektyvas kilti tarnyboje“. Tuo remdamasis minėtame 40 punkte Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, „kad iš pradžių numatyto A*7 lygio pakeitimas A* 6 lygiu yra papildomas reformos elementas, atitinkantis bendrą kontekstą ir bendrą laipsniško karjeros restruktūrizavimo perspektyvą“.
55 Iš to matyti, kad apeliantų pateikti argumentai turi būti laikomi nepagrįstais.
Dėl apeliantų įgytų teisių pažeidimo ir nepakankamo motyvavimo
– Šalių argumentai
56 Grįsdami argumentą, susijusį su įgytų teisių pažeidimu, apeliantai tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai neigė, jog prieš priimant ginčijamus sprendimus jie galėjo įgyti teisę būti priskirtiems pranešimuose apie konkursą nurodytiems lygiams. Apeliantų teigimu, net jeigu pranešimas apie konkursą ir įtraukimas į tinkamų kandidatų sąrašą nesuteikia teisės būti įdarbintiems, vis dėlto tai sukuria visiems konkurso dalyviams ir a fortiori įtrauktiems į šį sąrašą asmenims teisę į šį pranešimą atitinkantį požiūrį (1985 m. birželio 20 d. Sprendimas Spachis prieš Komisiją, 138/84, Rink. p. 1939) ir prireikus teisę būti įdarbintiems, suteikiant šiame pranešime nurodytą lygį ir pareigas. Taigi tinkamų kandidatų sąraše nurodyti asmenys įgyja teisę, kad jų paskyrimo atveju būtų laikomasi šių įdarbinimo sąlygų. Be to, jie nurodo, kad keturi iš jų gavo sprendimus dėl įdarbinimo prieš 2004 m. gegužės 1 d. ir kad šie sprendimai patenka į ankstesniųjų tarnybos nuostatų taikymo sritį. Kadangi skundžiamame sprendime Pirmosios instancijos teismas neatsakė į šiuos argumentus, jis pažeidė pareigą motyvuoti.
57 Komisija atsako, kad teisės aktų leidėjas privalo užtikrinti įgytas teises tuo atveju, kai teisinė situacija buvo galutinai nustatyta ankstesniuose teisės aktuose, o jais asmeniui suteikiamos faktinės naudos buvimas nebepriklauso nuo kokio nors viešosios valdžios institucijos veiksmo ar neveikimo, kurio ji gali imtis ar dėl kurio turi diskreciją.
58 Dėl įtraukus į tinkamų kandidatų sąrašą, sudarytą įvykus atviram konkursui, susidariusios teisinės situacijos yra įgyjama ne teisė, bet atsiranda galimybė būti paskirtam, o teisę užtikrinti tarnybos nuostatais suteikiamas sąlygas sukuria sprendimas dėl paskyrimo. Taigi atsirastų prieštaravimų teigiant, kaip tai daro apeliantai, kad tinkamų kandidatų sąraše nurodyti asmenys neturi galimybės reikalauti svarbesnių dalykų, būtent būti įdarbintiems pareigūnais bandomajam laikotarpiui, bet turi teisę į mažiau svarbius dalykus, būtent būti įdarbintiems priskiriant tam tikram lygiui.
59 Taryba, kurios argumentai panašūs į Komisijos pateiktus argumentus, priduria, kad pranešimas apie konkursą, be abejo, įpareigojantis Paskyrimų tarnybą, vis dėlto nedraudžia teisės aktų leidėjui reformuojant karjeros sistemą nustatyti, kokius lygius įdarbinant pagal naują sistemą atitinka vykstant konkursui nurodyti lygiai.
– Teisingumo Teismo vertinimas
60 Šiuo klausimu reikia priminti, kad tarp pareigūnų ir administracijos yra tarnybos nuostatais, o ne darbo sutartimi grindžiamas teisinis ryšys (šiuo klausimu žr. 1975 m. kovo 19 d. Sprendimo Gillet prieš Komisiją, 28/74, Rink. p. 463, 4 punktą). Iš to matyti, kad teisės aktų leidėjas bet kada gali pakeisti pareigūnų teises ir pareigas.
61 Paprastai iš dalies teisės aktą keičiantys teisės aktai, kaip antai tarnybos nuostatus keičiantys reglamentai, išskyrus išimtis, taikomi būsimoms teisinių situacijų, atsiradusių galiojant ankstesniems teisės aktams, sukeliamoms pasekmėms (šiuo klausimu žr. 1999 m. birželio 29 d. Sprendimo Butterfly Music, C‑60/98, Rink. p. I‑3939, 24 punktą).
62 Ši taisyklė netaikoma tik įgytas teises sukuriančioms situacijoms, susidariusioms ir galutinai įgyvendintoms pagal ankstesnę teisės normą (šiuo klausimu žr. 1970 m. balandžio 14 d. Sprendimo Brock, 68/69, Rink. p. 171, 7 punktą; 1973 m. gruodžio 5 d. Sprendimo SOPAD, 143/73, Rink. p. 1433, 8 punktą ir 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Licata prieš ESRK, 270/84, Rink. p. 2305, 31 punktą).
63 Laikoma, kad teisė įgyta, kai jos atsiradimą nulėmęs teisinis faktas atsirado prieš pakeičiant teisės aktus. Tačiau taip nėra tuo atveju, kai teisės atsiradimą nulėmęs teisinis faktas neatsirado galiojant teisės aktams, kurie buvo pakeisti.
64 Nagrinėjamu atveju tarnybos nuostatų įsigaliojimo dieną apeliantai buvo laimėję konkursą ir įrašyti į tinkamų kandidatų sąrašus. Pagal šį statusą jie nebuvo įgiję teisės būti paskirtais, o tik turėjo tokią galimybę. Priskyrimas lygiui priklausė nuo jų paskyrimo pareigūnais, o dėl paskyrimo sprendžia Paskyrimų tarnyba.
65 Iš to matyti, jog dėl to, kad apeliantų teisę reikalauti, jog būtų laikomasi tam tikrų įdarbinimo sąlygų, sukurianti situacija nepasibaigė prieš tarnybos nuostatų įsigaliojimą, apeliantai negali remtis kokia nors įgyta teise (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Gillet prieš Komisiją 5 punktą).
66 Ši išvada taikoma ir apeliantų, kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo įdarbinti pareigūnais bandomajam laikotarpiui ir po šios datos paskirti pareigūnais, atžvilgiu.
67 Todėl skundžiamas sprendimas, kuriame nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad aptariamus konkursus laimėję asmenys neturėjo įgytų teisių, nepažeidžia apeliantų nurodyto principo ir jame teisiškai tinkamai atsakoma į klausimus, kuriuos pirmojoje instancijoje pateikė apeliantai.
68 Taigi šį argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl vienodo požiūrio, nediskriminavimo, valdžios atskyrimo ir teisės normų hierarchijos principų bei teisės į teisminę gynybą pažeidimo ir nepakankamo motyvavimo
– Šalių argumentai
69 Kalbėdami apie vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimą, apeliantai teigia, kad užtikrinant šių principų laikymąsi visi konkursą laimėję asmenys sudaro tą pačią kategoriją. Todėl nuspręsdamas, kad ne visi tą patį konkursą laimėję asmenys turi teisę būti priskiriami lygiui pagal pranešime apie šį konkursą nustatytas sąlygas, Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtus principus.
70 Apeliantų teigimu, padarydamas tokią išvadą, Pirmosios instancijos teismas suteikė teisės aktų leidėjui teisę keisti tarnybos nuostatų normas nereikalaujant, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų. Todėl jis, viena vertus, nepaliko galimybės atlikti teisminę kontrolę dėl teisės aktų leidėjo turimų galių, o tai prieštarauja teisinės valstybės pagrindui, būtent valdžių atskyrimo principui, ir, kita vertus, pažeidė teisę į teisminę gynybą. Atvirkščiai, Bendrijos teismas turi įvertinti, ar skirtingą vertinimą, susidariusį dėl įsigaliojusio teisės normų pakeitimo, reikia laikyti teisėtu.
71 Be to, Pirmosios instancijos teismas neišaiškino priežasčių, kurios pateisintų jo pasirinkimą nesilaikyti 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Ryan prieš Audito rūmus (T‑121/97, Rink. p. II‑3885), kuriame, nagrinėdamas Europos Bendrijų Audito rūmų narių teises į pensiją, jis konstatavo, kad buvo pažeistas vienodo požiūrio principas.
72 Pagaliau apeliantai nurodo, kad skundžiamo sprendimo 89 punkte buvo padaryta teisės klaida, nes Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra diskriminacijos dėl amžiaus, kai ypač vyresni apeliantai dėl taikomos tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies priskiriami pirminiam pareigybių lygiui, nors juos įdarbinant į A7/A6 ar B5/B4 lygius atsižvelgta į profesinę patirtį ir net buvo reikalaujama ją turėti.
73 Komisija nurodo, kad Pirmosios instancijos teismo motyvavimas jokiu būdu neparemtas prielaida, jog Bendrijos teisės aktų leidėjo nesaisto vienodo požiūrio principas. Atvirkščiai, jame keliamas klausimas dėl šio principo taikymo tarp kelių laikotarpių ir jis paremtas išvada, kad teisės aktų leidėjas yra kompetentingas daryti ateityje įsigaliosiančius, jo nuomone, tarnybos interesą atitinkančius tarnybos nuostatų normų pakeitimus. Todėl, Komisijos nuomone, net jei dėl šių dalinių pakeitimų pareigūnų situacija tampa nepalankesnė nei pagal ankstesnes nuostatas, asmenys negali reikalauti, kad būtų išlaikytas toks teisinis statusas, į kurį jie tam tikru metu turėjo teisę.
74 Iš tikrųjų vienodo požiūrio principas nėra tarp kelių laikotarpių taikomas taip, kad būtų draudžiama numatyti skirtingas teisės normas. Todėl šiam principui neprieštarauja tai, kad teisinės situacijos, atsiradusios galiojant ankstesniems teisės aktams, ateityje sukeliamos pasekmės naujuose teisės aktuose traktuojamos kitaip, nei tai buvo daroma iki iš dalies pakeičiant teisės aktus.
75 Taryba pateikia argumentus, kurie panašūs į Komisijos nurodytuosius. Ji taip pat nurodo, kad, jeigu vienodo požiūrio principas būtų taikomas pagal apeliantų nurodytus kriterijus, būtų nevienodai traktuojami įvairūs po 2004 m. gegužės 1 d. įdarbinti pareigūnai, t. y. pagal tai, ar jie laimėjo konkursus, įvykusius prieš, ar po šios datos. Atvirkščiai, Tarybos nuomone, po šios datos įdarbinti pareigūnai priklauso tai pačiai kategorijai ir turi teisę būti vienodai vertinami pagal tarnybos nuostatus.
– Teisingumo Teismo vertinimas
76 Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, Bendrijos viešosios tarnybos teisėje taikomas vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai dvi asmenų kategorijos, kurių faktinė ir teisinė padėtis iš esmės nesiskiria, priimant į darbą vertinamos skirtingai ir toks skirtingas vertinimas nėra objektyviai pateisinamas (šiuo klausimu žr. 2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Martínez del Peral Cagigal prieš Komisiją, C‑459/98 P, Rink. p. I‑135, 50 punktą).
77 Skundžiamo sprendimo 79–83 punktuose Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išvada, kad apeliantų priskyrimas lygiui galėjo būti teisėtas tik taikant tarnybos nuostatų, būtent jų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, galiojusius ginčijamų sprendimų priėmimo dieną. Tuo remdamasis jis padarė išvadą, kad šie pareigūnai negali būti laikomi priskirtinais tai pačiai kategorijai kaip šiuos konkursus laimėję asmenys, paskirti iki 2004 m. gegužės 1 d., kuriems turėjo būti taikomi iki reformos galioję teisės aktai. Todėl jis nusprendė, kad ši nuostata, kuria apeliantams numatyta sistema skiriasi nuo kitiems pareigūnams taikomos sistemos, nepažeidžia nediskriminavimo principo.
78 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad priimdamas Bendrijos viešajai tarnybai taikomas taisykles teisės aktų leidėjas turi laikytis bendro vienodo požiūrio principo.
79 Tačiau nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad nustatydamas tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, pagal kurią skirtingai vertinami pareigūnai, kurie laimėjo tą patį konkursą ir atitinkamai buvo įdarbinti prieš ir po reformos, teisės aktų leidėjas nepažeidė šio principo, nes buvo skirtingai vertinami pareigūnai, kurie nepriklausė tai pačiai kategorijai.
80 Iš tikrųjų, kaip konstatavo Pirmosios instancijos teismas, apeliantų, įdarbintų pareigūnais po 2004 m. gegužės 1 d., teisinė situacija skyrėsi nuo iki šios datos įdarbintų pareigūnų teisinės situacijos, nes įsigaliojus reformai, priešingai nei jau įdarbinti pareigūnai, jie turėjo tik galimybę būti paskirtais.
81 Be to, šis skirtingas vertinimas paremtas objektyviu ir nuo Bendrijos teisės aktų leidėjo nepriklausančiu faktu, t. y. įdarbinimo, dėl kurio nusprendė Paskyrimų tarnyba, data. Taip pat reikia pridurti, kad išlaikydamas skirtingų kategorijų pareigūnų interesų pusiausvyrą laipsniškai įvedant naują tarnybos sistemą Bendrijos teisės aktų leidėjas galėjo teisėtai nuspręsti, kad asmenys, esantys tokioje ypatingoje situacijoje, kokioje yra apeliantai, bus įdarbinami pagal naujos sistemos nuostatas, traktuojant juos palankiau nei pareigūnus, kurie laimėjo konkursus, vykusius po 2004 m. gegužės 1 d., ir buvo įdarbinti.
82 Iš šių pastabų matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantai, Pirmosios instancijos teismas, pirma, nusprendė dėl vienodo požiūrio principo laikymosi pagal tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį ir, antra, vertindamas, ar buvo laikomasi šio principo, nepadarė jokios teisės klaidos.
83 Be to, kalbant apie tariamą diskriminaciją dėl amžiaus, kuria rėmėsi apeliantai, kiek tai susiję su vyresniais jų, reikia pažymėti, kad, kaip teisingai nurodė Pirmosios instancijos teismas, tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyti priskyrimo lygiui kriterijai akivaizdžiai nėra susiję su aptariamus konkursus laimėjusių asmenų amžiumi ir, be to, kalbant apie A kategoriją, jais atskiria pradinį A *5 (anksčiau – A 8 ) lygį nuo aukštesnio A *6 (anksčiau – A 7/A 6) lygio.
84 Todėl reikia atmesti apeliantų argumentus, susijusius su vienodo požiūrio, nediskriminavimo, valdžių atskyrimo ir teisės normų hierarchijos principų bei teisės į teisminę gynybą pažeidimu.
85 Be to, kadangi šiuo atžvilgiu skundžiamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas, Pirmosios instancijos teismo negalima kaltinti, kad šiame sprendime jis nepaaiškino skirtumo tarp vertinimo, kurį atliko šioje byloje, ir vertinimo, pateikto byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Ryan prieš Audito rūmus.
86 Iš to matyti, kad Pirmosios instancijos teismas nepažeidė pareigos motyvuoti ir kad šis argumentas turi būti atmestas.
Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo ir įrodymų iškraipymo
– Šalių argumentai
87 Apeliantų teigimu, nurodydamas, kad administracija nesuteikė jokios konkrečios garantijos dėl jų priskyrimo lygiui, Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir iškraipė bylos medžiagos prasmę. Jie pabrėžia, kad ne tik pranešimuose apie konkursą nieko nebuvo užsiminta apie rengimąsi keisti ankstesniuosius tarnybos nuostatus, o interneto puslapiuose pateikiamuose rašytiniuose dokumentuose buvo daroma nuoroda į minėtus nuostatus, bet net keturių iš jų atveju jokia nuoroda į naująją sistemą nebuvo pateikta nei raštuose dėl pasiūlymo įsidarbinti, gautuose prieš įsigaliojant reformai, nei per sveikatos patikrinimą prieš įdarbinant. Iš tikrųjų D. Fumey administracija informavo tą dieną, kai ji pradėjo tarnybą, o E. Gerhards, I. M. S. Hamilton bei T. Millar gavo laiškus, „iš dalies keičiančius“ pasiūlymą įsidarbinti, likus keturioms dienoms iki tarnybos pradžios.
88 Komisija ir Taryba atsako, kad į administracinės valdžios institucijos suteiktas garantijas negali būti atsižvelgiama siekiant įvertinti Bendrijos teisės aktų leidėjo veiksmų teisėtumą. Todėl argumentai, grindžiami įvairiais faktiniais apeliacinio skundo elementais, nėra svarbūs atsižvelgiant į prieštaravimą dėl tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teisėtumo. Be to, jos pažymi, kad dėl administracijos garantijų, suteiktų neatsižvelgiant į taikomas nuostatas, suinteresuotajam asmeniui negali kilti teisėtų lūkesčių. Šių institucijų nuomone, bet kuriuo atveju Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantų situacija skyrėsi.
– Teisingumo Teismo vertinimas
89 Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo tariamo pažeidimo skundžiamo sprendimo 98 punkte Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų apeliantams daryti išvadą, jog Bendrijos institucijos suteikė jiems kokias nors garantijas, galinčias sukelti teisėtų lūkesčių dėl ankstesnių tarnybos nuostatų kriterijų, taikomų pareigūnus priskiriant lygiui juos įdarbinant, išsaugojimo.
90 Neginčijama, kad nagrinėjamu atveju prieš priimant ginčijamus sprendimus kai kurie apeliantai iš administracijos gavo tam tikrą informaciją dėl jų priskyrimo lygiui pagal pranešimuose apie konkursą nurodytus kriterijus. Tačiau kartu su šia informacija buvo pateiktas įspėjimas, kad pasiūlymas dėl įdarbinimo gali būti pateiktas laikantis naujųjų tarnybos nuostatų normų.
91 Tačiau net jeigu ši informacija būtų laikoma konkrečia garantija, dėl kurios jos gavėjams galėjo kilti teisėtų lūkesčių, reikia, kaip skundžiamo sprendimo 95 punkte nusprendė Pirmosios instancijos teismas, atmesti apeliantų galimybę remtis šiais lūkesčiais siekiant užginčyti teisės normos, kuria remiantis priimti ginčijami sprendimai, teisėtumą. Iš tikrųjų privatūs asmenys, siekdami užginčyti naujos teisės akto nuostatos taikymą, negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, ypač srityje, kurioje teisės aktų leidėjas turi didelę diskreciją (be kita ko, žr. 1998 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C‑284/94, Rink. p. I‑7309, 43 punktą).
92 Kaip išvados 121 punkte priminė generalinė advokatė, administracijos veiksmai negali riboti teisės aktų leidėjo veiksmų laisvės, taip pat – būti teisėtumo faktoriumi, kurio teisės aktų leidėjas turi laikytis.
93 Iš to matyti, kad apeliantų argumentai, susiję su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu, yra nepagrįsti, o argumentai, susiję su įrodymų iškraipymu, – nesvarbūs.
Dėl tarnybos nuostatų 31 straipsnio pažeidimo ir nepakankamo motyvavimo
– Šalių argumentai
94 Apeliantų teigimu, tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis prieštarauja šių nuostatų 31 straipsniui, susijusiam su kandidatų teise būti priskirtiems pareigų grupės lygiui, nurodytam pranešime apie konkursą. Šiuo klausimu jie pažymi, kad apeliantams ir Paskyrimų tarnybai kritikuojamos pereinamojo laikotarpio nuostatos sukelia galutines, o ne laikinas pasekmes. Iš tikrųjų apeliantai bus galutinai paskirti pagal vadinamąsias „pereinamojo laikotarpio“ nuostatas, o jų paskyrimo dieną jiems priskirtas lygis bus svarbus visai jų karjerai. Be to, jie pastebi, kad Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta išimtis iš kitiems pareigūnams taikomų pereinamojo laikotarpio nuostatų.
95 Komisijos nuomone, nustatant, kas yra laikinojo, o kas – galutinio pobūdžio, reikia skirti, viena vertus, nuostatą ir, kita vertus, remiantis šia nuostata priimto sprendimo sukeliamas teisines pasekmes. Iš tikrųjų nuostatos, kurios taikomos tik tam tikru metu arba per tam tikrą laiko tarpą susidariusioms situacijoms, turi būti laikomos pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Atvirkščiai, remiantis pereinamojo laikotarpio nuostata priimto sprendimo teisinės pasekmės faktiškai gali būti galutinio pobūdžio. Taigi tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies laikinasis pobūdis visiškai suderinamas su sprendimo dėl priskyrimo lygiui galutiniu pobūdžiu.
96 Taryba priduria, kad minėta 12 straipsnio 3 dalis gali numatyti išimtį iš tarnybos nuostatų 31 straipsnio, kai dvi nuostatos įtvirtintos tame pačiame teisės akte ir turi tokią pačią galią, be to, pirmoji teisės norma susijusi su ypatinga situacija, o antroji nustato bendrąją taisyklę. Taigi to, kad tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis yra lex specialis tarnybos nuostatų 31 straipsnio atžvilgiu, užtenka paneigti, kad šios dvi nuostatos nesuderinamos.
– Teisingumo Teismo vertinimas
97 Pagal tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalį konkursą laimėję asmenys „priskiriami tam pareigų grupės lygiui, kuris nurodytas pranešime apie jų laimėtą konkursą“.
98 Nuspręsdamas dėl argumentų, susijusių su šios tarnybos nuostatų normos pažeidimu, Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 109 punkte visų pirma nurodė, kad jei iš šios nuostatos neišvengiamai išplauktų, jog atvirus konkursus laimėję asmenys turi būti paskirti pareigūnais priskiriant lygiui, nurodytam pranešime apie konkursą, kuriam pasibaigus jie įdarbinti, laisvų pareigų lygis ir konkursą laimėjusių asmenų skyrimo į šias pareigas sąlygos, kurias Komisija nustatė pagal ankstesnius tarnybos nuostatus, rengdama pranešimus apie ginčijamus konkursus, nebegalėjo galioti po 2004 m. gegužės 1 d., nes su šia data Bendrijos teisės aktų leidėjas susiejo naujosios karjeros sistemos įsigaliojimą.
99 Be to, skundžiamo sprendimo 110–113 punktuose Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis yra pereinamojo laikotarpio nuostata, kurios vienintelis tikslas – nustatyti, kokiems lygiams priskiriama tam tikra pareigūnų kategorija, ir kad teisės aktų leidėjas turi teisę daryti ateityje įsigaliosiančių tarnybos nuostatų normų dalinius pakeitimus, atsižvelgdamas į tarnybos interesą, net jei iš dalies pakeisti nuostatai yra nepalankesni nei ankstesnieji.
100 Šiame vertinime nėra teisės klaidos. Iš tiesų, viena vertus, jeigu konkursą laimėjęs asmuo, iš esmės remdamasis tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalimi, teigia turįs teisę paskyrimo atveju būti priskirtas tam pareigų grupės lygiui, kuris nurodytas pranešime apie konkursą, ši nuostata gali būti taikoma tik nesikeičiančiai teisei, nes ji negali Paskyrimų tarnybai sukurti pareigos priimti iš dalies Bendrijos teisės aktų leidėjo pakeistiems tarnybos nuostatams prieštaraujantį ir todėl neteisėtą sprendimą. Be to, kaip buvo pabrėžta šio sprendimo 64 ir 65 punktuose, apeliantai, kaip iki tarnybos nuostatų reformos įsigaliojimo įvykusius konkursus laimėję asmenys, negali remtis jokia prieš įsigaliojant tarnybos nuostatams įgyta teise būti paskirtiems į nustatytą lygį. Taigi šia teise negalima remtis vadovaujantis tarnybos nuostatų 31 straipsniu.
101 Kita vertus, tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis, kaip speciali pereinamojo laikotarpio nuostata, gali numatyti nustatytai pareigūnų kategorijai taikomą išimtį iš tarnybos nuostatų 31 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės.
102 Todėl apeliantų argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad vertinant tariamą šio straipsnio pažeidimą buvo padaryta teisės klaida ir kad nepateikta pakankamai motyvų, yra nepagrįsti.
Dėl tarnybos nuostatų 5 ir 7 straipsnių pažeidimo ir nepakankamo motyvavimo
– Šalių argumentai
103 Apeliantų teigimu, Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad pereinamojo laikotarpio nuostata gali numatyti išimtį iš tarnybos nuostatų 5 ir 7 straipsnių, įtvirtinančių lygio, kuriam priskiriamas pareigūnas, ir pareigų atitikties principą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pereinamojo laikotarpio nuostata galima numatyti išimtį iš bet kokios tarnybos nuostatų normos ir bendrųjų teisės principų.
104 Komisija ir Taryba mano, kad apeliantai klaidingai aiškina skundžiamą sprendimą, kai jie nurodo, jog Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama išimtis iš tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės. Atvirkščiai, kaip matyti iš tinkamo Pirmosios instancijos teismo sprendimo aiškinimo, užtikrinama, kad lygis atitiktų pareigas.
– Teisingumo Teismo vertinimas
105 Komisijos ir Tarybos argumentai turi būti laikomi pagrįstais. Iš tikrųjų, priešingai nei pabrėžia apeliantai, skundžiamo sprendimo 126–128 punktuose Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama išimtis iš tarnybos nuostatų 5 ir 7 straipsnių, kuriuose numatytas lygio ir pareigų atitikties principas. Atvirkščiai, skundžiamame sprendime, būtent jo 126 ir 131 punktuose, nurodyta, kad tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje numatyti šio principo taikymo kriterijai per pereinamąjį laikotarpį įdarbintų pareigūnų atžvilgiu.
106 Todėl argumentai, susiję su tarnybos nuostatų 5 ir 7 straipsnių pažeidimu ir nepakankamu motyvavimu, turi būti laikomi visiškai nepagrįstais.
107 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad apeliantų argumentai, kuriais siekiama, jog būtų pripažinta, kad vertindamas prieštaravimą dėl tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teisėtumo Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidų ir pateikė nepakankamai motyvų, turi būti atmesti.
Dėl vienodo požiūrio bei nediskriminavimo principų pažeidimo ir nepakankamo motyvavimo vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumą
Šalių argumentai
108 Apeliantai tvirtina, kad atmesdamas teisinius pagrindus panaikinti ginčijamus sprendimus Pirmosios instancijos teismas pažeidė vienodo požiūrio bei nediskriminavimo principus ir pareigą motyvuoti, nes jis netiesiogiai nusprendė, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. prioriteto tvarka priimti sprendimai įdarbinti tuos pačius konkursus kaip ir apeliantai laimėjusius kai kuriuos asmenis yra neteisėti, ir nepripažino, kad, palyginti su apeliantais, skirtingai vertindama iki 2004 m. gegužės 1 d. įdarbintus konkursus laimėjusius asmenis, šiuos principus pažeidė Komisija.
109 Komisija teigia, kad apeliantai klaidingai aiškina skundžiamą sprendimą.
Teisingumo Teismo vertinimas
110 Skundžiamame sprendime, būtent jo 150–152 punktuose, Pirmosios instancijos teismas, pirma, nurodė, kad nepakankamas išankstinis apeliantų informavimas negali savaime nulemti, kad ginčijami sprendimai būtų negaliojantys. Antra, jis priminė, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką individualaus taikymo akto, kuris ginčijamas Bendrijos teisme, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jį priimant buvusias faktines ir teisines aplinkybes ir kad šiuo atžvilgiu visi ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis naujomis imperatyviomis tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurių neteisėtumas nebuvo įrodytas.
111 Tokie svarstymai tiek, kiek jais remiantis su ginčijamais sprendimais susijęs vertinimas grindžiamas tinkamu teisiniu pagrindu, t. y. jų priėmimo dieną galiojusiais teisės aktais (žr. 2001 m. gegužės 17 d. Sprendimo IECC priešKomisiją, C‑449/98 P, Rink. p. I‑3875, 87 punktą), teisiškai nėra klaidingi ir juose pateikta pakankamai motyvų, kad būtų atmesti pirmojoje instancijoje pateikti argumentai. Todėl apeliantų argumentai, susiję su vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais, yra nesvarbūs, o su nepakankamu motyvavimu susijęs argumentas – nepagrįstas.
112 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad apeliacinį skundą reikia laikyti nepagrįstu ir jis turi būti atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
113 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Pagal šio reglamento 70 straipsnį bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas. Tačiau pagal šio reglamento 122 straipsnio antrąją pastraipą 70 straipsnis netaikomas pareigūno ar kito institucijos tarnautojo paduotiems prieš ją apeliaciniams skundams.
114 Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantų ir šie bylą pralaimėjo, jie turi padengti bylinėjimosi išlaidas.
115 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą, taip pat taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, įstojusi į šią bylą šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. I. C. Centeno Mediavilla, D. Fumey, E. Gerhards, I. M. S. Hamilton, R. Hill, J. Huby, P. Klein, D. Lombardi, T. Millar, M. Moraitis, A. N. Palmer, N. Robinson, F. X. Rouxel, M. Silva Mendes, P. van den Hul, F. Von Nordheim Nielsen ir M. Zouridakis padengia bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.
3. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.