Language of document :

2021 m. gruodžio 16 d. AZ pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-196/19 AZ / Komisija

(Byla C-792/21 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: AZ, atstovaujama Rechtsanwälte T. Hartmann, D. Fouquet, M. Kachel

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.    a)    Panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-196/19 ir 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166) dėl 2012 m. ir 2013 m.;

b)    nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante;

2.    Nepatenkinus 1 punkte nurodytų reikalavimų:

a)    panaikinti skundžiamą sprendimą ir pripažinti negaliojančiu ginčijamą sprendimą, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų – daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, – daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių; dėl likusios dalies grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pateiktų reikalavimų 1 punkto a papunkčio, taip pat panaikinti ginčijamą sprendimą dėl likusių reikalavimų;

b)    nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante ir kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmoje instancijoje pateiktų reikalavimų 1 punkto b papunkčio, panaikinti visą (arba „visą likusį“) ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante.

3.    Nepatenkinus 2 punkte nurodytų reikalavimų:

a)    panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmoje instancijoje pateiktų reikalavimų 1 punkto a papunkčio; panaikinti ginčijamą sprendimą;

b)    nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmoje instancijoje pateiktų reikalavimų 1 punkto b papunkčio; panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante.

4.    Nepatenkinus 3 punkte nurodytų reikalavimų:

a)    panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų – daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, – daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių;

b)    nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante ir kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių.

5.    Nepatenkinus 4 punkte nurodytų reikalavimų:

a)    panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pateiktų reikalavimų 2 punkto a papunkčio; panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų – daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, – daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių;

b)    nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmoje instancijoje pateiktų reikalavimų 2 punkto b papunkčio; panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante ir kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių.

6.    Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi keturiais pagrindais.

Apeliacinio skundo pirmasis ir antrasis pagrindai: teisės būti išklausytam ir pareigos motyvuoti pažeidimas

Pirmaisiais dviem apeliacinio skundo pagrindais apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisės procesinius reikalavimus, konkrečiai – apeliantės teisę būti išklausytai bei savo pareigą motyvuoti sprendimą. Dėl šių pažeidimų Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad buvo suteikta neteisėta valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentą, kiek tai susiję su klaidingu referenciniu pagrindu, kuriuo remiantis buvo vertinamas atrankusis pranašumas (skundžiamo sprendimo 8, 117 ir 127 punktai).

Antra šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentą dėl priemokų dydžio nustatymo pagal Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas; toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalį (skundžiamo sprendimo 12, 68, 100 ir 101 punktai).

Trečia šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas, vertindamas lėšų iš valstybės išteklių pobūdį, neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl visų pajamų netekimo ir visų išlaidų, susijusių su atleidimu nuo tinklo mokesčių, kompensavimo nebuvimu (skundžiamo sprendimo 95 ir 96 punktai).

Ketvirta šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas, vertindamas lėšų iš valstybės išteklių pobūdį, neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl 2011 m. Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra) sprendimo negaliojimo (skundžiamo sprendimo 76 punktas).

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas

Apeliacinio skundo trečiuoju pagrindu apeliantė tvirtina, be kita ko, kad Bendrasis Teismas, nusprendęs, kad priemoka pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, pažeidžia Sąjungos materialinę teisę.

Pirma, apeliantė šiuo klausimu tvirtina, kad Bendrasis Teismas, atlikdamas savo analizę, taikė klaidingus kriterijus valstybės pagalbos srityje, kiek tai susiję su privalomais mokesčiais, kaip tai suprantama pagal valstybės pagalbos teisę, ir valstybės kontrole (skundžiamo sprendimo 77, 83, 86 ir 101 punktai).

Antra, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas, remdamasis iškraipytai pateikta nacionaline teise, padarė teisės klaidą, kai priemoką pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį kvalifikavo privalomu mokesčiu pagal valstybės pagalbos teisę, nepaisant to, kad nėra nei tinklo operatorių pareigos rinkti mokestį, nei tinklo naudotojų ar galutinių elektros energijos vartotojų pareigos jį mokėti ir tinklo operatoriams nebuvo kompensuoti visi pajamų nuostoliai ir visos išlaidos (skundžiamo sprendimo 68 ir 75–115 punktai).

Trečia, apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas, remdamasis iškraipytai pateikta nacionaline teise, padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog priemokai pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį taikoma valstybės kontrolė, nes jis rėmėsi prielaida, kad yra pareiga rinkti priemoką ir visiškai atlyginamos išlaidos, ir nusprendė, kad Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra) nustatė priemokos dydį (skundžiamo sprendimo 100–112 punktai).

Ketvirta, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas, remdamasis iškraipytai pateikta nacionaline teise, nustatė neišsamų ir klaidingą referencinį pagrindą (skundžiamo sprendimo 8 ir 128–131 punktai).

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas: reikalavimo vertinti vienodai pažeidimas

Galiausiai apeliantės pateiktas apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas reikalavimo vertinti vienodai pažeidimu, nes Bendrasis Teismas neatsižvelgė į neteisėtą skirtingą vertinimą, išplaukiantį iš pagalbos susigrąžinimo pagal Komisijos ginčijamą sprendimą ir atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatą, įtvirtintą StromNEV 32 straipsnio 7 dalyje, ir todėl laikė, kad Sąjungos teisėje įtvirtintas bendrasis vienodo vertinimo principas nebuvo pažeistas (skundžiamo sprendimo 141 punktas).

____________