Byla T‑304/16
bet365 Group Ltd
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas BET 365 – Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas – Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis – Įrodymai – Prekių ženklo naudojimas keliais tikslais – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis ir 52 straipsnio 2 dalis (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 3 dalis ir 59 straipsnio 2 dalis)“
Santrauka – 2017 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d punktams prieštaraujanti registracija – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio vertinimo data
(Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b–d punktai, 3 dalis ir 52 straipsnio 2 dalis)
2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Prekių ženklas, neturintis skiriamojo požymio dalyje Sąjungos – Skiriamojo požymio įgijimas toje dalyje – Tam tikrose valstybėse narėse dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio išplėtimas kitoms valstybėms narėms
(Reglamento Nr. 207/2009 1 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 52 straipsnio 2 dalis)
3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Vertinimo kriterijai
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis)
4. Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktams prieštaraujanti registracija – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Žodinis prekių ženklas BET 365
(Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 3 dalis ir 52 straipsnio 2 dalis)
5. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Prekių ženklas, naudojamas kaip įregistruoto prekių ženklo dalis ar kartu su juo
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis)
6. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Duomenys, galintys padėti įrodyti skiriamojo požymio įgijimą dėl naudojimo
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis)
7. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai – Išimtis – Skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo – Duomenys, galintys padėti įrodyti skiriamojo požymio įgijimą dėl naudojimo
(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalis)
1. Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 52 straipsnio 2 dalį apibūdinamojo ir skiriamojo požymio neturinčio prekių ženklo, įregistruoto pažeidžiant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnį, registracijos vis dėlto negalima pripažinti negaliojančia, jeigu, naudojamas po įregistravimo, jis įgijo skiriamąjį požymį toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas. Iš tiesų, kaip iš esmės pabrėžta 2016 m. rugsėjo 28 d. Sprendime European Food / EUIPO – Société des produits Nestlé (FITNESS) (T‑476/15), registracijos pripažinimo negaliojančia dėl absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų procedūroje, numatytoje Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnyje, daroma tiesioginė nuoroda į šio reglamento 7 straipsnyje numatytus absoliučius atsisakymo registruoti pagrindus ir į juos švelninančią išimtį, susijusią su skiriamojo požymio įgijimu dėl naudojimo; vienintelis esminis dviejų procedūrų skirtumas susijęs su momentu, kuriuo turi būti vertinamas tokio skiriamojo požymio įgijimas. Šiuo klausimu 2016 m. gruodžio 15 d. Sprendime Mondelez UK Holdings & Services / EUIPO – Société des produits Nestlé (Šokolado plytelės forma) (T‑112/13) Bendrasis Teismas patvirtino, kad per registracijos pripažinimo negaliojančia dėl absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų procedūrą ginčijamo prekių ženklo savininkas gali įrodyti, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo iki jo įregistravimo arba kad jis įgijo šį požymį laikotarpiu tarp jo įregistravimo ir prašymo pripažinti registraciją negaliojančia padavimo dienos.
(žr. 23 punktą)
2. Dėl teritorijos, kurioje dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis turi būti įrodytas tam, kad būtų taikomos Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalyje ir 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimtys, primintina, kad pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento 2017/1001 1 straipsnio 2 dalis) Europos Sąjungos prekių ženklas turi vieningą statusą, taigi jis turi vienodą galią visoje Sąjungoje. Iš vieningo Europos Sąjungos prekių ženklo statuso išplaukia, jog tam, kad žymenį būtų leista įregistruoti, reikia, kad jis turėtų skiriamąjį požymį visoje Sąjungoje. Todėl Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 2 dalyje (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 2 dalis) numatyta, kad prekių ženklas neregistruojamas, jei jis neturi skiriamojo požymio dalyje Sąjungos. Vadinasi, turi būti įrodyta, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo visoje teritorijoje, kurioje jis ab initio tokio požymio neturėjo, o šią teritoriją, nelygu atvejis, gali sudaryti ir tik viena valstybė narė. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad būtų nepagrįsta reikalauti įrodyti skiriamojo požymio dėl naudojimo įgijimą kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje atskirai. Šiuo klausimu pažymėtina, kad negalima atmesti konstatavimo, jog skiriamasis požymis dėl naudojimo įgytas tam tikrose valstybėse narėse, išplėtimo, kitoms valstybėms narėms, jeigu objektyvūs ir patikimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad jų rinkos yra panašios, kiek tai susiję su tuo, kaip atitinkama visuomenė suvokia ginčijamą prekių ženklą.
(žr. 26 punktą)
3. Norint pripažinti, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia, kad bent didelė atitinkamos visuomenės dalis remdamasi šiuo prekių ženklu atitinkamas prekes ar paslaugas atskirtų kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės. Vis dėlto aplinkybės, kuriomis sąlygą dėl skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo galima laikyti įvykdyta, negali būti nustatytos remiantis vien bendrais ir abstrakčiais duomenimis. Reikia atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip prekių ženklo užimama rinkos dalis, jo naudojimo intensyvumas, geografinis paplitimas ir trukmė, įmonės investicijų, skirtų jam reklamuoti, dydis, tai, kokia suinteresuotosios visuomenės dalis pagal prekių ženklą prekes ar paslaugas atskiria kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, ir prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimai.
Taip pat reikia priminti, jog iš jurisprudencijos matyti, kad prekių ženklo skiriamasis požymis, įskaitant įgytąjį dėl naudojimo, taip pat turi būti vertinamas prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklą prašoma įregistruoti ar kurioms jis buvo įregistruotas, atžvilgiu ir atsižvelgiant į preziumuojamą paprasto, pakankamai informuoto, protingai pastabaus ir nuovokaus atitinkamų prekių ir paslaugų kategorijos vartotojo suvokimą.
Iš jurisprudencijos taip pat matyti, jog tai, kad skiriamasis požymis buvo įgytas dėl naudojimo, neturėtų būti įrodinėjama pateikiant tik pavienius duomenis, kaip antai informaciją apie atitinkamų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį ar reklaminę medžiagą. Be to, vien aplinkybės, kad žymuo buvo naudojamas Sąjungos teritorijoje jau tam tikrą laikotarpį, nepakanka siekiant įrodyti, jog visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės ar paslaugos, jį suvokia kaip komercinės kilmės nuorodą.
Šiuo klausimu pažymėtina, jog tai, kad skiriamasis požymis įgytas dėl naudojimo, turi būti įrodoma dėl „ženklo naudojimo būtent kaip prekių ženklo“, t. y. naudojimo tam, kad atitinkami suinteresuotieji asmenys atpažintų juo žymimas prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas prekių ženklą naudojančios įmonės.
(žr. 27–30 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 31–77 punktus)
5. Prekių ženklo skiriamojo požymio įgijimas dėl naudojimo nebūtinai reiškia, jog jis buvo naudojamas atskirai; tokį įgijimą gali lemti jo naudojimas kaip kito registruoto prekių ženklo dalies ar kartu su tokiu prekių ženklu, jeigu abiem atvejais dėl tokio naudojimo suinteresuotieji asmenys mano, kad atitinkama prekė ar paslauga, žymima vien tik prekių ženklu, kurį prašoma įregistruoti, yra pagaminta ar suteikta konkrečios įmonės, kuri jį naudoja kaip kito prekių ženklo dalį ar kartu su kitu prekių ženklu.
(žr. 39 punktą)
6. Prekių ženklo naudojimas kaip interneto domeno vardo gali reikšti jo naudojimą kaip prekių ženklo. Iš tiesų viskas priklauso nuo šiuo klausimu pateiktų dokumentų ir informacijos ir nuo jų reikšmės vertinant, ką atitinkama visuomenė mano, kai mato ar naudoja prekių ženklą internete.
Vadinasi, informacija, kaip antai prisijungimų prie savininko interneto svetainės skaičius, šios svetainės užimama vieta pagal apsilankymo iš įvairių šalių dažnumą arba tai, kiek kartų ginčijamo prekių ženklo ar jo išvestinių prekių ženklų buvo ieškoma per interneto paieškos sistemas, yra duomenys, galintys padėti įrodyti, kad ginčijamas prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Tą patį galima pasakyti apie savininko ar kitų interneto svetainių puslapių ištraukas įvairiomis kalbomis, kuriose matyti ginčijamas prekių ženklas ar jo išvestiniai prekių ženklai, jeigu pateikti duomenys gali įrodyti svarbų ginčijamo prekių ženklo naudojimą būtent kaip prekių ženklo.
(žr. 43, 46 punktus)
7. Prekių ženklo naudojimas kaip bendrovės pavadinimo gali reikšti jo naudojimą kaip prekių ženklo. Pavyzdžiui, spaudos ištraukos, kuriose minima bendrovė, gali parodyti prekių ženklo naudojimą kaip prekių ženklo siūlomų arba minimų paslaugų kilmei žymėti, joms atskirti nuo konkurentų paslaugų ir prireikus joms reklamuoti.
(žr. 51, 52 punktus)