2010 m. rugsėjo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Villeroy & Boch prieš Komisiją

(Byla T-374/10)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Villeroy & Boch AG (Metlachas, Vokietija), atstovaujama advokato M. Klusmann ir Professor S. Thomas

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu tiek, kiek jis susijęs su ieškove.

Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti skundžiamame sprendime ieškovei skirtos baudos dydį.

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimą C(2010) 4185 galutinis (byla COMP/39092 - Vonios kambario įranga). Ginčijamame sprendime ieškovei ir kitoms bendrovėms buvo skirtos baudos už SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Komisijos nuomone, ieškovė dalyvavo tęstiniame kartelyje arba suderintuose veiksmuose "Vonios kambario įrangos sektoriuje" Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje.

Grįsdama ieškinį ieškovė pateikia septynis ieškinio pagrindus.

Pirmuoju pagrindu ieškovės ginčija, kad vienu tęstiniu kompleksiniu pažeidimu pažeistas SESV 101 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis. Dėl tokio neteisėto bendro požiūrio atsakovė nesilaikė jai tenkančios pareigos teisiškai įvertinti kiekvienos konkrečios šalies, kuriai skirtas sprendimas, elgesį ir pažeisdama principą nulla poena sine lege neteisėtai priskyrė trečiosioms šalims veiksmus, kurių negalėjo joms priskirti.

Subsidiariai, kaip antrąjį pagrindą ieškovė nurodo, kad nemotyvavus konkretaus sprendimo pažeista SESV 296 straipsnio 2 pastraipoje įtvirtinta pareiga motyvuoti.

Be to, kaip trečiąjį pagrindą ieškovė nurodo, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti, nes ieškovė nedalyvavo vykdant inkriminuojamus pažeidimus sprendime nurodytose atitinkamose produktų ir geografinėse rinkose ir kad jos dalyvavimas kartelyje neįrodytas.

Kaip ketvirtąjį pagrindą ieškovė nurodo, kad jai ir jos dukterinėms bendrovėms Prancūzijoje, Belgijoje ir Austrijoje bauda neteisėtai skirta solidariai. Skyrus tokią solidarią baudą pažeistas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nulla poena sine lege principas ir sankcijos proporcingumo principas pagal ES pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalį, skaitomą kartu su 48 straipsnio 1 dalimi, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1/2003¹ 23 straipsnis.

Kaip penktąjį pagrindą ieškovės nurodo, kad neteisingai nustatyta bauda. Šiuo klausimu ji pažymi, kad apskaičiuodama baudą atsakovė atsižvelgė į ieškovės apyvartą, kuri nuo pat pradžių nebuvo susijusi su pateiktais kaltinimais.

Kaip šeštąjį pagrindą ieškovė nurodo, kad procesas vyko pernelyg ilgai ir į tai neatsižvelgta apskaičiuojant baudą už Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio pažeidimą.

Septintuoju pagrindu vertinant ieškovės tariamus veiksmus bei apskaičiuojant baudą padaryta vertinimo klaidų. Iš to ieškovė daro išvadą, kad net, jei, kaip teigia atsakovė, yra pažeistas SESV 101 straipsnis, bauda yra pernelyg didelė ir neproporcinga. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalyje, skaitomoje kartu su 48 straipsnio 1 dalimi, įtvirtintą sankcijos proporcingumo principą. Be to, šiuo atveju atsakovė taip pat neturėjo teisės skirti 10 % bendros apyvartos dydžio baudos.

____________

¹ - 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).