Byla T‑240/10

Vengrija

prieš

Europos Komisiją

„Teisės aktų derinimas – Apgalvotas GMO išleidimas į aplinką – Leidimo tiekti į rinką suteikimo procedūra – EMST mokslo nuomonė – Komitologija – Reguliavimo procedūra – Esminių procedūros reikalavimų pažeidimas – Nagrinėjimas savo iniciatyva“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo (pirmoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūros reikalavimų pažeidimas – Institucijos, ginčijamo akto autorės, kompetencijos trūkumas – Teismo iniciatyva atliekamas patikrinimas – Sąlyga – Rungimosi principo paisymas

(SESV 263 straipsnis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūros reikalavimų pažeidimas – Apimtis – Procedūros taisyklių nesilaikymas – Leidimo tiekti į rinką genetiškai modifikuotus organizmus suteikimo procedūra – Komisijos pareigos pateikti kompetentingiems reguliavimo komitetams iš dalies pakeistus sprendimų suteikti leidimą projektus nevykdymas – Įtraukimas – Pasekmė – Šių sprendimų suteikti leidimą pripažinimas niekiniais

(SESV 263 straipsnio antra pastraipa ir 264 straipsnio pirma pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1829/2003; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18; Tarybos sprendimo 1999/468 5 straipsnis)

3.      Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Institucijų aktai – Motyvavimas – Atsižvelgimas –Mokslo institucijos nuomonėmis paremti sprendimai – Šių nuomonių įtraukimas į tokių sprendimų motyvus

1.      Esminių procedūros reikalavimų pažeidimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, yra „viešąja tvarka grindžiamas“ pagrindas, kurį Sąjungos teismas turi nagrinėti savo iniciatyva. Tas pats pasakytina apie šiame straipsnyje nurodytą kompetencijos trūkumą. Be to, Sąjungos teismo pareiga savo iniciatyva nagrinėti viešąja tvarka grindžiamą ieškinio pagrindą turi būti įgyvendinama laikantis rungimosi principo.

(žr. 70, 71 punktus)

2.      Procedūros taisyklės nesilaikymas laikomas esminių procedūros reikalavimų pažeidimu, jei šios taisyklės laikymosi atveju procedūros baigtis arba priimto akto turinys būtų buvęs iš esmės kitoks.

Komisijos pasiūlytos priemonės, susijusios su genetiškai modifikuotų organizmų tiekimu į rinką, turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5 straipsnyje įtvirtintą reguliavimo procedūrą. Pagal šią procedūrą numatyta, kad Komisija privalo pateikti kompetentingam komitetui priemonių projektą.

Todėl, kadangi darytina išvada, kad leidimo tiekti į rinką genetiškai modifikuotus organizmus suteikimo procedūros baigtis būtų buvusi iš esmės kitokia arba sprendimų suteikti leidimą turinys būtų buvęs iš esmės kitoks, jei Komisija būtų laikiusis Sprendimo 1999/468 5 straipsnyje numatytos procedūros, priimdama sprendimus suteikti leidimą ir nepateikdama kompetentingiems reguliavimo komitetams iš dalies pakeistų šių sprendimų suteikti leidimą projektų Komisija neįvykdo Sprendimo 1999/468 5 straipsnyje nustatytų su procedūra susijusių pareigų, pažeidžia Direktyvos 2001/18 dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB ir Reglamento Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų nuostatas, kuriuose į jį daroma nuoroda, nuostatas, taip pat daro esminių procedūros reikalavimų pažeidimą, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio antrą pastraipą, o tai Bendrasis Teismas turi nagrinėti savo iniciatyva. Todėl visos tokių sprendimų nuostatos pagal SESV 264 straipsnio pirmą pastraipą yra niekinės.

(žr. 80, 84, 85, 87 punktus)

3.      Rezoliucinė akto dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į jo priėmimą lėmusius motyvus; ji yra neatskiriama šių motyvų dalis, nes aktas suvokiamas kaip visuma. Institucija, kai remiasi savo sprendimuose mokslo institucijos nuomonėmis, įtraukia šių nuomonių turinį į vertinimą, kuris lemia jos sprendimų priėmimą, ir į jų motyvus.

(žr. 90, 91 punktus)