BENDROJO TEISMO (aštuntoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. sausio 24 d.(*)
„Ekonominė ir pinigų sąjunga – Bankų sąjunga – Kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) – Bendras pertvarkymo fondas (BPF) – BPV sprendimas dėl ex ante įnašų už 2021 m. apskaičiavimo – Pareiga motyvuoti – Teisė būti išklausytam – Teisinio saugumo principas – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Sprendimo padarinių ribojimas laiko atžvilgiu“
Byloje T‑347/21
Hypo Vorarlberg Bank AG, įsteigta Brėgence (Austrija), atstovaujama advokatų G. Eisenberger, A. Brenneis ir J. Holzmann,
ieškovė,
prieš
Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV), atstovaujamą J. Kerlin, D. Ceran ir C. Flynn, padedamų advokatų B. Meyring, T. Klupsch ir S. Ianc,
atsakovę,
palaikomą
Europos Parlamento, atstovaujamo J. Etienne, M. Menegatti ir G. Bartram,
ir
Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos J. Bauerschmidt, J. Haunold ir A. Westerhof Löfflerová,
įstojusių į bylą šalių,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Kornezov, teisėjai G. De Baere, D. Petrlík (pranešėjas), K. Kecsmár ir S. Kingston,
posėdžio sekretorė S. Jund, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
įvykus 2023 m. kovo 2 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą(1)
1 SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Hypo Vorarlberg Bank AG prašo panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/22 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. apskaičiavimo (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek tas sprendimas susijęs su ieškove.
[praleista]
III. Šalių reikalavimai
18 Ieškovė Bendrojo Teismo iš esmės prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą, įskaitant jo priedus, tiek, kiek jis su ja susijęs,
– priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.
19 BPV Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą;
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
– subsidiariai, jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas, palikti galioti jo padarinius, kol jis bus pakeistas, arba bent šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
20 Europos Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį, kiek jis grindžiamas Direktyvos 2014/59 ir Reglamento Nr. 806/2014 neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
21 Europos Sąjungos Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
IV. Dėl teisės
[praleista]
A. Dėl pagrindų, susijusių su ginčijamo sprendimo teisėtumu
1. Dėl antrojo pagrindo, susijusio su esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu dėl nepakankamo ginčijamo sprendimo motyvavimo
145 Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas netenkina iš SESV 296 straipsnio antrosios pastraipos ir Chartijos 41 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies c punkto išplaukiančių pareigos motyvuoti reikalavimų.
146 Antrąjį pagrindą iš esmės sudaro penkios dalys.
a) Įžanginės pastabos
147 SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad teisės aktai turi būti motyvuoti. Be to, Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą numato Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų pareigą motyvuoti savo sprendimus.
148 Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo sprendimo motyvai yra ypač svarbūs, nes leidžia suinteresuotajam asmeniui visiškai susipažinus su informacija nuspręsti, ar jis ketina pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, o kompetentingam teismui – vykdyti kontrolę, todėl tai yra viena iš Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisminės kontrolės veiksmingumo sąlygų (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 103 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
149 Motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Šiuo atžvilgiu nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei į visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas ir ypač į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, su kuriais aktas susijęs, gali turėti. Todėl asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti dėl jo priimtos priemonės esmę (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
150 Siekiant išnagrinėti, ar šie motyvai pakankami, kiek tai susiję su sprendimu, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, reikia priminti, pirma, kad iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos negalima daryti išvados, jog bet kurio Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo sprendimo, kuriuo privačiam veiklos vykdytojui nurodoma sumokėti tam tikrą pinigų sumą, motyvai būtinai turi apimti visus duomenis, leidžiančius jo adresatui patikrinti šios pinigų sumos apskaičiavimo tikslumą (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 105 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
151 Antra, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, taikydami komercinių paslapčių apsaugos principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, sukonkretintas, be kita ko, SESV 339 straipsnyje, iš esmės turi neatskleisti privataus veiklos vykdytojo konkurentams jo pateiktos konfidencialios informacijos (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
152 Trečia, jeigu būtų manoma, kad BPV sprendimo, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, motyvai būtinai turi leisti įstaigoms patikrinti jų ex ante įnašų apskaičiavimo tikslumą, tai neišvengiamai reikštų, kad Sąjungos teisės aktų leidėjui uždraudžiama nustatyti šio įnašo apskaičiavimo būdą, apimantį duomenis, kurių konfidencialumas saugomas pagal Sąjungos teisę, taigi būtų pernelyg susiaurinama plati diskrecija, kurią šiuo klausimu turi turėti šis teisės aktų leidėjas, be kita ko, neleidžiant jam pasirinkti metodo, galinčio užtikrinti dinamišką BPF finansavimo pritaikymą prie finansinio sektoriaus pokyčių, konkrečiai atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos, gavusios veiklos leidimą dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, situaciją (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 118 punktas).
153 Ketvirta, nors iš to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV tenkanti pareiga motyvuoti turi būti derinama, atsižvelgiant į BPF finansavimo sistemos logiką ir Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytą apskaičiavimo būdą, su BPV pareiga saugoti atitinkamų įstaigų komercinę paslaptį, vis dėlto pastaroji pareiga neturi būti aiškinama taip plačiai, kad netektų prasmės pareiga motyvuoti (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 120 punktas).
154 Vis dėlto, derinant pareigą motyvuoti su komercinės paslapties apsaugos principu, negalima daryti išvados, kad sprendimo, kuriuo privačiam veiklos vykdytojui nustatoma pareiga sumokėti tam tikrą pinigų sumą, motyvuose nepateikiant jam visos informacijos, leidžiančios tiksliai patikrinti šios pinigų sumos apskaičiavimą, visais atvejais neišvengiamai pažeidžiama pareigos motyvuoti esmė (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 121 punktas).
155 Kiek tai susiję su BPV sprendimu, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, pareiga motyvuoti turi būti laikoma įvykdyta, kai asmenys, su kuriais susijęs šis sprendimas, nors jiems nebuvo perduoti duomenys, kuriems taikoma komercinė paslaptis, žino BPV naudotą apskaičiavimo metodą ir turi pakankamai informacijos, kad iš esmės galėtų suprasti, kaip į jų individualią padėtį buvo atsižvelgta apskaičiuojant jų ex ante įnašus, palyginti su visų kitų atitinkamų įstaigų padėtimi (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 122 punktą).
156 Tokiu atveju šie asmenys iš tiesų gali patikrinti, ar jų ex ante įnašas buvo nustatytas savavališkai, nepaisant realios jų ekonominės padėties arba remiantis duomenimis apie likusį finansų sektorių, kurie nėra įtikinami. Taigi šie asmenys gali suprasti sprendimo, kuriuo nustatomas jų ex ante įnašas, motyvus ir įvertinti, ar naudinga pareikšti ieškinį dėl to sprendimo, todėl būtų neproporcinga reikalauti, kad BPV pateiktų kiekvieną skaičių, kuriuo grindžiamas kiekvienos atitinkamos įstaigos įnašo apskaičiavimas (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 123 punktas).
157 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad BPV, be kita ko, neprivalo pateikti įstaigai duomenų, kurie jai leistų išsamiai patikrinti koregavimo daugiklio vertės tikslumą, nes atliekant šį patikrinimą reikia duomenų, kuriems taikoma komercinė paslaptis ir kurie susiję su kiekvienos kitos atitinkamos įstaigos ekonomine padėtimi (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 135 punktą).
158 Vis dėlto BPV turi paskelbti arba perduoti susijusioms įstaigoms apibendrintą ir nuasmenintą informaciją, susijusią su šiomis įstaigomis, naudotą apskaičiuojant šį įnašą, jeigu ši informacija gali būti pateikta neatskleidžiant komercinės paslapties (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 166 punktą).
159 Informacija, kuri turi būti pateikta įstaigoms, apima, be kita ko, kiekvieno intervalo ir su juo susijusių rizikos rodiklių ribines vertes, kuriomis remiantis įstaigų ex ante įnašas buvo pakoreguotas atsižvelgiant į jų rizikos profilį (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 167 punktą).
160 Būtent atsižvelgiant į šias pastabas turi būti nagrinėjami ieškovės ieškinio antrajame pagrinde išdėstyti argumentai.
b) Dėl pirmos dalies, susijusios su metinio tikslinio lygio nustatymo motyvavimu
161 Ieškovės teigimu, ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu. Priežastis, dėl kurios BPV, atsižvelgdama į COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį bankų sektoriui, nepasirinko mažesnio metinio tikslinio lygio, kaip ir ankstesniais metais, nėra aiški.
162 Šiuo klausimu BPV apsiribojo stereotipiniais ir bendrais teiginiais ir išvardijo rodiklius, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant metinį tikslinį lygį, tačiau nepaaiškino, kaip įvertino šiuos rodiklius. Konkrečiai kalbant, ji nepaaiškino, kaip įvertino galimą ex ante įnašų prociklinį poveikį įstaigų finansinei padėčiai ir šio vertinimo poveikį metinio tikslinio lygio nustatymui.
163 Taigi ginčijamas sprendimas neleidžia ieškovei įvertinti, ar nustačius, kad metinis tikslinis lygis yra aštuntadalis 1,35 %, o ne 1 % vidutinės apdraustųjų indėlių sumos 2020 m., laikomasi taikytinuose teisės aktuose nustatyto reikalavimo, pagal kurį metinis tikslinis lygis neturi viršyti aštuntadalio galutinio tikslinio lygio.
164 BPV atsikerta, kad, atsižvelgiant į tai, jog galutinio tikslinio lygio apskaičiavimas yra perspektyvinis ir išsamus, ji būtinai turi remtis tam tikromis prielaidomis ir savo ekspertinėmis žiniomis, kad atliktų prognozes, kai nustato tokį dydį kiekvienu įnašų mokėjimo laikotarpiu. Be to, iš ginčijamo sprendimo 43–48 konstatuojamųjų dalių matyti, kad BPV, analizuodama ekonominio ciklo etapą ir galimą prociklinį poveikį, kurį ex ante įnašai gali turėti įstaigų finansinei padėčiai, tinkamai atsižvelgė į COVID-19 pandemiją.
165 Beje, ieškovė neatsižvelgė į galutinio tikslinio lygio dinamišką pobūdį, kurį lemia tai, kad apdraustųjų indėlių suma, naudojama kaip referencinė vertė pradinio laikotarpio pabaigoje, dėl savo pobūdžio bus žinoma tik 2023 m. gruodžio 31 d. ir gali būti tik prognozuojama iki šios datos. Šiuo klausimu ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, net aiškiai nenurodant konkrečios galutinio tikslinio lygio sumos. Iš tiesų iš šio sprendimo matyti, kad nuo 2021 m. balandžio mėn. apdrausti indėliai turėjo toliau didėti iki pradinio laikotarpio pabaigos. Taigi ieškovei turėtų būti aišku, kad nustačius, jog metinis tikslinis lygis 2020 m. sudarytų aštuntadalį 1 % apdraustųjų indėlių sumos, nebūtų buvę galima įvykdyti Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pradinio laikotarpio pabaigoje pasiekti bent 1 % apdraustųjų indėlių galutinį tikslinį lygį.
166 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį pradinio laikotarpio pabaigoje BPF turimi finansiniai ištekliai turi pasiekti galutinį tikslinį lygį, atitinkantį bent 1 % visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių sumos.
167 Pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 2 dalį pradiniu laikotarpiu ex ante įnašai turi būti laiko atžvilgiu paskirstyti kuo vienodžiau, kol bus pasiektas šio sprendimo 166 punkte nurodytas galutinis tikslinis lygis, tačiau tinkamai atsižvelgiant į veiklos ciklo etapą ir prociklinių įnašų galimą poveikį įstaigų finansinei būklei.
168 Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienais metais visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, mokėtini įnašai neviršija 12,5 % galutinio tikslinio lygio.
169 Dėl ex ante įnašų apskaičiavimo būdo Deleguotojo reglamento 2015/63 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BPV nustato jų sumą remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, atsižvelgdama į galutinį tikslinį lygį ir remdamasi visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, vidutine ankstesnių metų apdraustųjų indėlių suma, apskaičiuota kas ketvirtį.
170 Be to, pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnį BPV apskaičiuoja ex ante įnašą kiekvienai įstaigai remdamasi metiniu tiksliniu lygiu, kuris turi būti nustatytas atsižvelgiant į galutinį tikslinį lygį ir pagal Deleguotajame reglamente 2015/63 nustatytą metodiką.
171 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamosios dalies, BPV nustatė, kad 2021 m. įnašų laikotarpiu metinio tikslinio lygio suma yra 11 287 677 212,56 EUR.
172 Ginčijamo sprendimo 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse BPV iš esmės paaiškino, kad metinis tikslinis lygis turi būti nustatytas remiantis analize, susijusia su apdraustųjų indėlių raida ankstesniais metais ir visais reikšmingais ekonominės situacijos pokyčiais, taip pat analize, susijusia su veiklos ciklo etapo rodikliais ir prociklinių įnašų poveikiu įstaigų finansinei padėčiai. Paskui BPV nusprendė, kad tikslinga nustatyti koeficientą, grindžiamą šia analize ir BPF turimais finansiniais ištekliais (toliau – koeficientas). Siekdama apskaičiuoti metinį tikslinį lygį, BPV taikė šį koeficientą vienai aštuntajai vidutinės apdraustųjų indėlių sumos 2020 m.
173 Ginčijamo sprendimo 38–47 konstatuojamosiose dalyse BPV išdėstė veiksmus, kuriuos atliko nustatydama koeficientą.
174 Ginčijamo sprendimo 38 punkte BPV konstatavo pastovią apdraustųjų indėlių augimo tendenciją visose dalyvaujančių valstybių narių įstaigose. Konkrečiai kalbant, vidutinė kas ketvirtį apskaičiuota šių indėlių suma 2020 m. buvo 6,689 trln. EUR.
175 Ginčijamo sprendimo 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse BPV pristatė prognozuojamą apdraustųjų indėlių raidą per likusius trejus pradinio laikotarpio metus, t. y. nuo 2021 m. iki 2023 m. Ji laikėsi nuomonės, kad iki pradinio laikotarpio pabaigos metinis apdraustųjų indėlių augimo tempas bus 4–7 %.
176 Ginčijamo sprendimo 42–45 konstatuojamosiose dalyse BPV pateikė veiklos ciklo etapo ir galimo prociklinio poveikio, kurį ex ante įnašai gali turėti įstaigų finansinei padėčiai, vertinimą. Šiuo tikslu ji nurodė, kad atsižvelgė į kelis rodiklius, pavyzdžiui, Komisijos prognozę dėl bendrojo vidaus produkto augimo ir Europos Centrinio Banko (ECB) prognozes šiuo klausimu ar privačiojo sektoriaus kredito srautą, išreikštą bendrojo vidaus produkto procentine dalimi.
177 Ginčijamo sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje BPV padarė išvadą, kad nors pagrįsta tikėtis tolesnio apdraustųjų indėlių augimo bankų sąjungoje, šio augimo tempas bus mažesnis nei 2020 m. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 47 konstatuojamojoje dalyje BPV nurodė, kad laikėsi „atsargaus požiūrio“ dėl apdraustųjų indėlių augimo tempo ateinančiais metais iki 2023 m.
178 Atsižvelgdama į šias aplinkybes ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje BPV nustatė 1,35 % koeficientą. Tada ji apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, 2020 m. vidutinę apdraustųjų indėlių sumą padauginusi iš šio koeficiento ir šią sandaugą padalijusi iš aštuonių pagal minėto sprendimo 48 punkte pateiktą matematinę formulę:
„Tikslas0 [metinio tikslinio lygio suma] = Apdraustųjų indėlių suma2020 * 0,0135 * ⅛ = 11 287 677 212,56 EUR“.
179 Vis dėlto per posėdį BPV nurodė, kad 2021 m. įnašų laikotarpio metinį tikslinį lygį nustatė, kaip nurodyta toliau.
180 Pirma, remdamasi perspektyvine analize, BPV nustatė, kad visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, apdraustųjų indėlių suma, prognozuojama pradinio laikotarpio pabaigoje, yra maždaug 7,5 trln. EUR. Apskaičiuodama šią sumą, BPV atsižvelgė į vidutinę apdraustųjų indėlių sumą 2020 m., t. y. 6,689 trln. EUR, 4 % metinį apdraustųjų indėlių augimo tempą ir iki pradinio laikotarpio pabaigos likusių įnašų mokėjimo laikotarpių skaičių (trys).
181 Antra, pagal Reglamento Nr. 806/2014 69 straipsnio 1 dalį BPV apskaičiavo 1 % nuo šių 7,5 trln. EUR – numatomą galutinio tikslinio lygio sumą, kuri turi būti pasiekta 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. apie 75 mlrd. EUR.
182 Trečia, BPV iš šios sumos atskaitė finansinius išteklius, kuriuos BPF jau turėjo 2021 m., t. y. apie 42 mlrd. EUR, ir gavo sumą, kurią iki pradinio laikotarpio pabaigos likusiais įnašų mokėjimo laikotarpiais, t. y. 2021–2023 m., dar reikėjo surinkti. Ši suma sudarė apie 33 mlrd. EUR.
183 Ketvirta, BPV padalijo šią sumą iš trijų, kad vienodai ją paskirstytų minėtiems likusiems trims įmokų mokėjimo laikotarpiams. Taigi 2021 m. įnašų laikotarpio metinis tikslinis lygis buvo tokio dydžio, koks nurodytas šio sprendimo 171 punkte, t. y. apie 11,287 mlrd. EUR.
184 Per teismo posėdį BPV taip pat tvirtino, kad viešai paskelbė informaciją, kuria grindžiama šio sprendimo 180–183 punktuose aprašyta metodika ir kuri leido ieškovei suprasti metodą, pagal kurį buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Konkrečiai kalbant, ji patikslino, kad savo interneto svetainėje 2021 m. gegužės mėn., t. y. po to, kai priimtas ginčijamas sprendimas, bet prieš šio ieškinio pareiškimą, paskelbė faktų suvestinę „Fact Sheet 2021“ (toliau – faktų suvestinė), kurioje buvo nurodyta numatoma galutinio tikslinio lygio suma. Be to, BPV tvirtino, kad BPF turimų finansinių išteklių suma taip pat buvo prieinama jos interneto svetainėje ir per kitus viešus šaltinius dar gerokai iki ginčijamo sprendimo priėmimo.
185 Siekiant išnagrinėti, ar BPV laikėsi pareigos motyvuoti, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, pirmiausia reikia priminti, kad nemotyvavimas ar nepakankamas motyvavimas yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, kurį Sąjungos teismas gali ar net turi iškelti savo iniciatyva (žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Bendrasis Teismas gali ar net turi atsižvelgti ir į kitus motyvavimo trūkumus nei tie, kuriais remiasi ieškovas, ypač kai jie išaiškėja vykstant procesui.
186 Šiuo tikslu per žodinę proceso dalį šalys buvo išklausytos dėl visų galimų ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu. Keliskart konkrečiai dėl to paklausta, BPV žingsnis po žingsnio aprašė metodiką, kurią faktiškai taikė nustatydama metinį tikslinį lygį 2021 m. įnašų laikotarpiui, kaip aprašyta šio sprendimo 180–183 punktuose.
187 Toliau, kiek tai susiję su pareigos motyvuoti turiniu, iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos institucijos ar įstaigos priimto sprendimo motyvai, be kita ko, turi būti neprieštaringi, kad suinteresuotieji asmenys, siekdami apginti savo teises kompetentingame teisme, galėtų žinoti tikruosius šio sprendimo motyvus, o šis teismas – vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 169 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 20 ir 45–47 punktus ir 2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Graikija / Komisija, T‑241/13, EU:T:2015:982, 56 punktą).
188 Be to, kai ginčijamo sprendimo rengėjas per procesą Sąjungos teisme pateikia savo motyvų paaiškinimų, jie turi atitikti tame sprendime išdėstytus argumentus (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Suproco / Komisija, T‑101/03, EU:T:2005:336, 45–47 punktus ir 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Printeos ir kt. / Komisija, T‑95/15, EU:T:2016:722, 54 ir 55 punktus).
189 Iš tiesų, jei ginčijamame sprendime pateikti argumentai nesuderinami su tokiais paaiškinimais, pateiktais per teismo procesą, atitinkamo sprendimo motyvai neatlieka šio sprendimo 148 ir 149 punktuose nurodytų funkcijų. Konkrečiai kalbant, toks nenuoseklumas trukdo, pirma, suinteresuotiesiems asmenims prieš pareiškiant ieškinį sužinoti tikruosius ginčijamo sprendimo motyvus bei pasirengti gynybai jų atžvilgiu ir, antra, Sąjungos teismui nustatyti motyvus, kuriais teisiškai paremtas tas sprendimas, ir išnagrinėti jų atitiktį taikytinoms normoms.
190 Galiausiai reikia priminti: kai BPV priima sprendimą, kuriuo nustatomi ex ante įnašai, ji turi supažindinti atitinkamas įstaigas su šių įnašų apskaičiavimo metodu (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 122 punktas).
191 Tą patį reikia pasakyti apie metinio tikslinio lygio nustatymo metodą, nes ši suma turi esminę reikšmę tokio sprendimo struktūroje. Iš tiesų, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 2015/81 4 straipsnio, ex ante įnašai apskaičiuojami paskirstant minėtą sumą visoms atitinkamoms įstaigoms, todėl tos sumos padidinimas ar sumažinimas atitinkamai lemia kiekvienos iš šių įstaigų ex ante įnašo padidėjimą arba sumažėjimą.
192 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors BPV ginčijamame sprendime turi pateikti įstaigoms paaiškinimus dėl metinio tikslinio lygio nustatymo metodo, šie paaiškinimai turi atitikti per teismo procesą BPV pateiktus paaiškinimus dėl faktiškai taikyto metodo.
193 Vis dėlto nagrinėjamoje byloje taip nėra.
194 Iš tiesų pirmiausia reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje yra pateikta matematinė formulė, kuria remiantis, kaip teigiama šiame sprendime, buvo nustatytas metinis tikslinis lygis. Vis dėlto matyti, kad ši formuluotė neapima BPV faktiškai taikyto metodo, paaiškinto per teismo posėdį, elementų. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 180–183 punktų, pagal šį metodą BPV apskaičiavo metinio tikslinio lygio sumą, iš galutinio tikslinio lygio atėmusi BPF turimus finansinius išteklius ir gautą sumą, liekančią surinkti iki pradinio laikotarpio pabaigos, padalijusi iš trijų. Tačiau šių dviejų skaičiavimo etapų minėtoje matematinėje formulėje nėra.
195 Be to, šios išvados negali paneigti BPV teiginys, kad 2021 m. gegužės mėn. ji paskelbė faktų suvestinę, kurioje buvo pateikta galimų tikslinio lygio sumų skalė, o savo interneto svetainėje – BPF turimų finansinių išteklių sumą. Iš tiesų, neatsižvelgiant į tai, ar ieškovė iš tikrųjų žinojo apie šias sumas, vien jos neleido jai suprasti, kad BPV faktiškai taikė šio sprendimo 194 punkte nurodytas dvi operacijas, be to, ginčijamo sprendimo 48 konstatuojamojoje dalyje numatytoje matematinėje formulėje jos net neminimos.
196 Panašūs neatitikimai taip pat turi įtakos tam, kaip buvo nustatytas 1,35 % koeficientas, o jis šio sprendimo 178 punkte minėtoje matematinėje formulėje yra itin svarbus. Iš tiesų šį koeficientą galima suprasti taip, kad jis, be kitų parametrų, grindžiamas prognozuojamu apdraustųjų indėlių augimu likusiais pradinio laikotarpio metais. Kaip per teismo posėdį pripažino BPV, šis koeficientas buvo nustatytas taip, kad būtų galima pagrįsti metinio tikslinio lygio sumos apskaičiavimo rezultatą, t. y. po to, kai BPV apskaičiavo šią sumą keturiais etapais, nurodytais šio sprendimo 180–183 punktuose, be kita ko, sumą, kuri gauta iš galutinio tikslinio lygio atėmus BPF turimus finansinius išteklius, padalijus iš trijų. Tačiau tokių veiksmų visiškai nematyti iš ginčijamo sprendimo.
197 Be to, reikia priminti, kad, remiantis faktų suvestine, numatoma galutinio tikslinio lygio suma pateko į skalę nuo 70 iki 75 mlrd. EUR. Vis dėlto ši skalė neatitinka ginčijamo sprendimo 41 konstatuojamojoje dalyje nurodytos apdraustųjų indėlių augimo tempo skalės – nuo 4 % iki 7 %. Iš tiesų per teismo posėdį BPV nurodė, kad, siekdama nustatyti metinį tikslinį lygį, ji atsižvelgė į apdraustųjų indėlių augimo tempą (4 %), kuris buvo mažiausias antrosios skalės dydis, ir taip apskaičiavo galutinį tikslinį lygį (75 mlrd. EUR), kuris buvo didžiausia pirmosios skalės vertė. Taigi matyti, kad egzistuoja neatitiktis tarp šių dviejų skalių. Iš tiesų, viena vertus, skalė, susijusi su apdraustųjų indėlių raidos rodikliu, taip pat apima 4 % viršijančias vertes, kurias taikant apskaičiuota galutinio tikslinio lygio suma būtų didesnė už sumą, kurią apima su šiuo tiksliniu lygiu susijusi skalė. Kita vertus, ieškovė negali suprasti priežasties, dėl kurios BPV į su minėtu tiksliniu lygiu susijusią skalę įtraukė mažesnes nei 75 mlrd. EUR sumas. Iš tiesų tam reikėjo taikyti mažesnį nei 4 % dydį, kurio neapima su apdraustųjų indėlių augimo tempu susijusi skalė. Šiomis aplinkybėmis ieškovė negalėjo nustatyti, kaip BPV naudojo skalę, susijusią su šių indėlių raidos rodikliu, numatomam galutiniam tiksliniam lygiui apskaičiuoti.
198 Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu, BPV faktiškai taikytas metodas, paaiškintas per teismo posėdį, neatitinka ginčijamame sprendime aprašyto metodo, taigi nei įstaigos, nei Bendrasis Teismas negalėjo iš ginčijamo sprendimo nustatyti tikrųjų motyvų, dėl kurių buvo nustatytas šis tikslinis lygis.
199 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas turi motyvavimo trūkumų, kiek tai susiję su metinio tikslinio lygio nustatymu.
200 Taigi antrojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta. Vis dėlto, turint omenyje teisines ir ekonomines šios bylos pasekmes, siekiant tinkamo teisingumo vykdymo reikia toliau išnagrinėti kitus ieškinio pagrindus.
<…>
c) Dėl trečios dalies, susijusios su ginčijamo sprendimo motyvavimu dėl tam tikrų rizikos rodiklių netaikymo
212 Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime nepateikta pakankamai motyvų, kiek tai susiję su tam tikrų rizikos rodiklių netaikymu apskaičiuojant ex ante įnašus už 2021 m. įnašų laikotarpį.
213 Iš tiesų tame sprendime BPV netaikė keturių rizikos rodiklių ir subrodiklių, kurie dėl ex ante įnašų nustatymo vis dėlto numatyti Deleguotajame reglamente 2015/63, t. y. „grynojo pastovaus finansavimo rodiklio“ (toliau – NSFR rodiklis), rodiklio „įstaigos turimos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, viršijantys minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą“ (toliau – EMEE rodiklis) ir subrodiklių „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“.
214 Nesant pakankamai informacijos, neįmanoma nustatyti, kaip minėtų rizikos rodiklių ir subrodiklių netaikymas teigiamai ar neigiamai paveikė ieškovės ex ante įnašą. Bet kuriuo atveju priežastis, dėl kurios įstaiga, kaip antai ieškovė, turėtų būti baudžiama už tai, kad kita įstaiga nepateikė tam tikrų duomenų taip, kaip to reikalaujama, ir dėl to atitinkami rizikos rodikliai ir subrodikliai nebuvo taikomi, nėra aiški.
215 BPV ginčija ieškovės argumentus.
216 Visų pirma reikia pažymėti, kad Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „[j]eigu informacija, kurios reikalaujama pagal konkretų [šio deleguotojo reglamento] II priede nurodytą rodiklį, nėra įtraukta į [minėto deleguotojo reglamento] 14 straipsnyje nurodytą priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimą, taikomą ataskaitiniais metais, tas rizikos rodiklis netaikomas tol, kol tas priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimas nepradedamas taikyti“.
217 Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 21–29 konstatuojamosiose dalyse BPV nurodė, kad netaikė nei NSFR ir EMEE rodiklių, nei „sudėtingumo“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybės“ subrodiklių, nes priimant šį sprendimą pagal šiuos rodiklius ir subrodiklius reikalaujama informacija nebuvo prieinama suderinta forma visoms įstaigoms.
218 Konkrečiai dėl NSFR rodiklio BPV pažymėjo, kad „[Sąjungoje] [nebuvo] taikomi jokie suderinti privalomi NSFR standartai, todėl [ji] negalėjo nustatyti rodiklių nacionaliniu lygmeniu“. Dėl EMEE rodiklio BPV pažymėjo: „kadangi reikalavimai, susiję su EMEE, apskritai buvo įgyvendinami laipsniškai, [ji] neturi duomenų, kurie jai leistų taikyti šį rodiklį kiekvienai įnašus į [BPF] mokančiai įstaigai“. Kiek tai susiję su subrodikliais „sudėtingumas“ ir „sėkmingo pertvarkymo galimybė“, BPV nurodė, kad „[šiems subrodikliams] reikiami duomenys suderinta forma 2019 referenciniais metais [nebuvo] prieinami visoms dalyvaujančių valstybių narių įstaigoms“.
219 Toks motyvavimas leidžia ieškovei suprasti motyvus, dėl kurių BPV netaikė atitinkamų rizikos rodiklių ir subrodiklių, taigi jis tenkina šio sprendimo 148 ir 149 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje nustatytus reikalavimus.
220 Be to, iš pačios Deleguotojo reglamento 2015/63 20 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad pagal šią nuostatą BPV neleidžiama atsižvelgti į rizikos rodiklio netaikymo poveikį kiekvienos įstaigos ex ante įnašo sumai. Todėl ieškovė negali priekaištauti BPV dėl to, kad ši ginčijamame sprendime nenurodė tokių argumentų.
221 Taigi antrojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.
d) Dėl ketvirtos dalies, susijusios su ginčijamo sprendimo motyvavimu dėl tam tikrų diskrecinių BPV sprendimų nustatant ex ante įnašų apskaičiavimo parametrus
222 Ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes jame nepatikslinama, kaip BPV pasinaudojo jai Deleguotuoju reglamentu 2015/63 suteikta diskrecija, susijusia su įvairiais ex ante įnašų apskaičiavimo aspektais.
223 Konkrečiai kalbant, BPV turi plačią diskreciją nustatyti NMĮ dydį, o priežastys, dėl kurių ji apribojo NMĮ dalį iki 15 % atitinkamų įstaigų individualių ex ante įnašų sumos, nėra aiškios.
224 Be to, iš Deleguotojo reglamento 2015/63 6 straipsnio 5 dalies ir ginčijamo sprendimo 94–101, 106, 108 ir 112 konstatuojamųjų dalių matyti, kad BPV turi diskreciją nustatyti papildomus rizikos rodiklius ir perskirstyti įvairius rizikos rodiklius, jei nebūtų taikomi kai kurie iš šių rodiklių. Šiuo klausimu teisinis pagrindas nesuteikia pakankamo aiškumo dėl ex ante įnašų apskaičiavimo metodikos ir jos esminių kriterijų.
225 BPV ginčija ieškovės argumentus.
226 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 145–153 konstatuojamosiose dalyse BPV išsamiai ir pagrįstai išdėstė priežastis, dėl kurių ji apribojo NMĮ naudojimą iki 15 % atitinkamų įstaigų individualių ex ante įnašų sumos. Vis dėlto ieškovė nepaaiškino, kodėl šių paaiškinimų nepakanka, kad būtų galima suprasti priežastis, dėl kurių BPV nustatė tokią ribą. Todėl ieškovės argumentuose nėra jokių įrodymų, kad ginčijamas sprendimas šiuo klausimu yra nepakankamai motyvuotas.
227 Tai taikytina ir papildomiems rizikos rodikliams, įvairių rizikos rodiklių perskirstymui ir kitiems ieškovės nurodytiems skaičiavimo aspektams. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 98–101 konstatuojamosiose dalyse BPV patikslino, kaip apibrėžė IV rizikos ramsčio rizikos rodiklius ir subrodiklius. Ginčijamo sprendimo 20–29 ir 94–96 konstatuojamosiose dalyse ji taip pat nurodė priežastis, dėl kurių manė esant būtina netaikyti tam tikrų rizikos rodiklių (žr. šio sprendimo 217 ir 218 punktus) ir todėl perskirstyti įvairius rizikos rodiklius. Galiausiai ginčijamo sprendimo 108 ir 112 konstatuojamosiose dalyse BPV nurodė, kaip perskirstė bendrosios rizikos rodiklius pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 I priedo antraštinės dalies „3 žingsnis“ reikalavimus, ir tai, kaip ji taikė neigiamą ar teigiamą ženklą kiekvienam rizikos rodikliui pagal šio deleguotojo reglamento I priedo antraštinės dalies „4 žingsnis“ reikalavimus. Tačiau ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių minėtose ginčijamo sprendimo konstatuojamosiose dalyse pateikti motyvai yra nepakankami.
228 Galiausiai ieškovė teigia, kad Deleguotasis reglamentas 2015/63 nėra pakankamai aiškus, kiek tai susiję su ex ante įnašų apskaičiavimo metodika ir jos esminiais kriterijais. Darant prielaidą, kad šį prieštaravimą galima aiškinti taip, kad juo ieškovė grindžia šio deleguotojo reglamento 4–7 ir 9 straipsnių bei I priedo neteisėtumą, ji nepaaiškina, kuo pasireiškia šių nuostatų neteisėtumas. Šiuo klausimu vien ieškovės teiginio, kad pagal minėtą deleguotąjį reglamentą BPV suteikiama didelė diskrecija, nepakanka minėtų nuostatų teisėtumui užginčyti.
229 Atsižvelgiant į tai reikia atmesti antrojo pagrindo ketvirtą dalį.
e) Dėl penktos dalies, susijusios su ginčijamo sprendimo motyvavimu dėl kitų ieškovės ex ante įnašo apskaičiavimo aspektų
230 Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama pareiga motyvuoti, nes tai, kaip BPV apskaičiavo jos ex ante įnašą, nėra skaidru ir suprantama.
231 BPV ginčija ieškovės argumentus.
1) Dėl tariamai nesuprantamo ir nepatikrinamo „ex ante“ įnašų apskaičiavimo pobūdžio
232 Pirma, ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime pateikiami tik bendri samprotavimai dėl duomenų rinkimo ir ex ante įnašų apskaičiavimo metodo. Taigi šio sprendimo tekste nėra jokios informacijos, susijusios su konkrečiu ieškovės ex ante įnašo apskaičiavimu. Konkrečiai kalbant, minėto sprendimo prieduose pateikiami tik galutiniai rezultatai, todėl šio įnašo apskaičiavimas yra nesuprantamas ir negali būti patikrintas. Be to, šiuose prieduose pateikti duomenys yra nereikšmingi, nes neturi įrodomosios galios, ir neturi jokios aiškinamosios ir pagrindžiamosios vertės dėl nepaaiškinamų tam tikrų verčių svyravimų kiekvienais metais. Todėl Bendrasis Teismas ir nacionalinės pertvarkymo institucijos negali patikrinti BPV atliktų skaičiavimų. Finansų rinkų priežiūros institucija pranešime apie mokėtiną įnašą nemotyvavo ex ante įnašo apskaičiavimo, o tik padarė nuorodą į ginčijamą sprendimą. Be to, ji patvirtino, kad pati nesuprato šio sprendimo.
233 Šiuo klausimu, kaip pažymėta šio sprendimo 15 punkte, ginčijamo sprendimo I priede pateiktas ieškovės individualus aprašas, kuriame pateikiami ne tik BPV nustatyti bendri duomenys, pridedant ar derinant visų įstaigų duomenis, bet ir visi ieškovės individualūs duomenys, naudoti apskaičiuojant jos ex ante įnašą, kaip antai jos bazinio metinio įnašo dydis, jos rizikos rodiklių vertės ir priskyrimas prie atitinkamų intervalų pagal šias vertes. Be to, iš šio sprendimo II priedo matyti, kad ieškovė buvo informuota apie intervalų skaičių pagal kiekvieną rizikos rodiklį ir apie šių intervalų ribines vertes. Taigi pagal šio sprendimo 159 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovė, atsižvelgdama į minėto sprendimo I priede pateiktus duomenis, siejamus su to paties sprendimo II priedo duomenimis, be kita ko, galėjo patikrinti, ar ji buvo priskirta tinkamam intervalui palyginus su visomis kitomis įstaigomis.
234 Juo labiau, kad prieš priimdama ginčijamą sprendimą BPV perdavė ieškovei ex ante įnašų apskaičiavimo priemonę, kad ji galėtų iš anksto apskaičiuoti savo ex ante įnašą. Šią priemonę sudarė, pirma, algoritmai, kuriuos BPV naudojo atlikdama preliminarius skaičiavimus, ir, antra, bendri duomenys, kuriuos BPV nustatė pridėdama arba derindama visų atitinkamų įstaigų individualius duomenis. Taigi ieškovė, įtraukdama savo individualius duomenis į atitinkamus minėtos priemonės laukelius, galėjo atskirais etapais apskaičiuoti savo individualų ex ante įnašą pagal BPV atliktus preliminarius ex ante įnašų už 2021 m. įnašų laikotarpį skaičiavimus.
235 Tiesa tai, kad, kiek tai susiję su BPV naudojamais kitų įstaigų duomenimis, ex ante įnašų skaičiavimo etapuose, apibrėžtuose Deleguotojo reglamento 2015/63 I priede, susijusiuose su „rodiklių diskretizavimu“ (2 žingsnis), „priskirto ženklo įtraukimu“ (4 žingsnis) ir „metinių įnašų apskaičiavimu“ (6 žingsnis), ginčijamo sprendimo I ir II prieduose nurodyti tik tam tikri BPV nustatyti bendri duomenys, pridedant arba derinant visų susijusių įstaigų individualius duomenis. Vis dėlto iš šio sprendimo 157 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad BPV neprivalo pateikti įstaigoms visų skaičiavimų, naudotų šiems bendriems duomenims gauti, nes tam reikėtų atskleisti duomenis, kuriems taikoma komercinė paslaptis, susijusi su kiekvienos kitos atitinkamos įstaigos ekonomine padėtimi.
236 Galiausiai negalima pritarti ieškovės teiginiui, kad ginčijamo sprendimo prieduose esantys duomenys neturi jokios „aiškinamosios ir pagrindžiamosios vertės“ dėl tariamai nesuprantamų tam tikrų verčių svyravimų. Vien tai, kad tam tikros vertės, gautos pridedant arba derinant daugelio įstaigų duomenis, kiekvienais metais gali skirtis, negali paneigti visų ginčijamo sprendimo I ir II prieduose pateiktų duomenų patikimumo atitinkamoms įstaigoms.
237 Antra, ieškovė teigia, kad jos bazinio metinio įnašo ir koregavimo daugiklio apskaičiavimas yra nesuprantamas. Šiuo klausimu šio daugiklio vertė yra pernelyg didelė, nepaisant ieškovės puikių tarptautinių įvertinimų ir geresnio jos rizikos profilio nei tam tikrų įstaigų vidurkis, ir nepaisant to, kad jos verslo modelis yra palyginti nesudėtingas. Konkrečiai kalbant, ieškovė negalėjo suprasti, kodėl jos pagal nacionalinę bazę apskaičiuotas koregavimo koeficiento dydis yra didelis [konfidencialu](2).
238 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad koregavimo daugiklio vertė nustatoma atlikus skaičiavimą, kuris grindžiamas Deleguotojo reglamento 2015/63 I priede aprašytu metodu ir yra išsamiai aprašytas ginčijamo sprendimo 93–121 konstatuojamosiose dalyse, taip pat ieškovės individualiame apraše, pateiktame to sprendimo I priede. Tačiau ieškovė nepateikė Bendrajam Teismui jokių konkrečių įrodymų, kuriais ji siekė įrodyti, kad šis metodas ir minėtose ginčijamo sprendimo konstatuojamosiose dalyse ar individualiame apraše esantys duomenys yra nesuprantami ar nenuoseklūs.
239 Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad rizikos rodikliai, kaip antai nurodyti ginčijamo sprendimo 93–100 konstatuojamosiose dalyse, vertinami pagal kiekvieną iš keturių rizikos ramsčių, o jie taip pat yra svertiniai, tam tikrų rizikos rodiklių svarba koregavimo daugiklio apskaičiavimo rezultatui yra mažesnė nei kitų. [konfidencialu] Tokiomis aplinkybėmis ieškovė klaidingai teigia, kad jos koregavimo daugiklis yra nepaaiškinamai didelis.
240 Trečia, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes iš jo negalima suprasti, kodėl jos ex ante įnašas už 2021 m. įnašų laikotarpį padidėjo [konfidencialu], palyginti su 2020 m. įnašų laikotarpiu, nors apdraustųjų indėlių suma Austrijoje padidėjo tik 5,08 %, ieškovės apdraustųjų indėlių suma padidėjo tik [konfidencialu], jos rizikos koregavimo rodikliai padidėjo tik [konfidencialu], galutinė ex ante įnašų suma visoje bankų sąjungoje padidėjo tik 13 %, o ieškovės komercinė veikla išliko ta pati.
241 Šiuo klausimu iš šio sprendimo 149 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos teisės akto motyvuose neturi būti nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės. Konkrečiai kalbant, BPV tenkanti pareiga motyvuoti nereiškia, kad jai nustatoma pareiga pagrįsti priežastis, dėl kurių ex ante įnašas padidėjo, palyginti su ankstesniais metais.
242 Be to, iš ex ante įnašų apskaičiavimo metodo struktūros matyti, kad jų suma priklauso, be kita ko, nuo visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos ir visų šių įstaigų rizikos pobūdžio. Todėl, priešingai, nei, atrodo, teigia ieškovė, jos ex ante įnašo padidėjimas kiekvienais metais nebūtinai bus proporcingas apdraustųjų indėlių augimui Austrijoje, jos apdraustiesiems indėliams ar koregavimo daugikliui.
243 Tokiomis aplinkybėmis tikslios priežastys, dėl kurių, nepaisant ieškovės nurodytų aplinkybių, padidėjo jos ex ante įnašas, negali būti laikomos informacija, be kurios neįmanoma suprasti, kaip į jos individualią padėtį buvo atsižvelgta apskaičiuojant jos ex ante įnašą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 150–159 punktuose nurodytą jurisprudenciją.
244 Ketvirta, ieškovė teigia, kad įstaigų priskyrimas intervalams yra nesuprantamas ir lemia didelius iškraipymus bei klaidingus rezultatus. Konkrečiai kalbant, nenurodyta priežastis, dėl kurios pagal rizikos rodiklį „sverto koeficientas“ kiekvienam intervalui nebuvo priskirtas toks pats įstaigų skaičius. Taip pat nesuprantamas įstaigų pasiskirstymas intervalams, kiek tai susiję su rizikos rodikliu „pagal rinkos riziką įvertintas turtas, padalytas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo“, kuris priskiriamas IV rizikos ramsčiui, nes įstaigos nėra vienodai ir pateisinamai priskirtos šiam intervalui. Tas pats pasakytina apie kitus rizikos rodiklius, kaip antai rodiklį „pagal rinkos riziką įvertintas turtas, padalytas iš viso turto“. Taigi neįmanoma galutinai įvertinti, ar BPV teisingai apibrėžė intervalus ir paskirstė įstaigas šiuose intervaluose ir ar ieškovės klasifikavimas yra realus.
245 Konkrečiau kalbant, BPV turėjo atskleisti (galbūt nuasmeninta forma) kiekvienos įstaigos duomenis, naudotus apskaičiuojant nekoreguotus rodiklius, kad ieškovė galėtų patikrinti, ar panašius duomenis pateikusios įstaigos buvo priskirtos panašiems intervalams.
246 Šiuo klausimu, visų pirma kalbant apie ginčijamo sprendimo motyvus, susijusius su tuo, kad kiekvienam intervalui nebuvo priskirtas tas pats įstaigų skaičius, kiek tai susiję su rizikos rodikliu „sverto koeficientas“, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 106 konstatuojamojoje dalyje BPV pakankamai paaiškino tokio priskyrimo motyvus ir nurodė, kad juo siekiama išvengti, kad įstaigos, turinčios tokią pačią nekoreguoto rizikos rodiklio vertę, nebūtų priskirtos skirtingiems intervalams, todėl įstaigos, turinčios tokią pačią tokio rodiklio vertę, buvo priskirtos tam pačiam intervalui, o tai galėjo lemti skirtingą įstaigų, priskirtų kiekvienam intervalui, skaičių.
247 Be to, atsižvelgiant į šio sprendimo 150–159 punktuose primintą jurisprudenciją, ieškovė klaidingai teigia, kad BPV turėjo leisti jai išsamiai patikrinti intervalų skaičiaus nustatymą ir įstaigų priskyrimą šiems intervalams, nes toks požiūris reikštų, kad ieškovei turi būti pateikti kitų įstaigų, kurioms taikoma komercinė paslaptis, duomenys.
248 Šiuo klausimu reikia pridurti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, BPV neprivalo atskleisti visų jai pateiktų duomenų apie kiekvieną atitinkamą įstaigą ir jos priskyrimo skirtingiems intervalams pagal kiekvieną rizikos rodiklį, tik pakeisdama kiekvienos įstaigos pavadinimą pseudonimu. Iš tiesų, kaip paaiškino BPV ir tam nebuvo rimtai prieštarauta, toks procesas negalėtų užtikrinti, kad įstaigos negalėtų būti atpažintos iš taip pateiktų duomenų. Negalima atmesti galimybės, kad kai kurios įstaigos, net ir tos, kurių pavadinimas pseudonimintas, vis dėlto gali būti atpažįstamos remiantis individualiais duomenimis, kurie jau buvo paviešinti, ypač didelių įstaigų ir valstybių narių, kuriose veikia tik kelios įstaigos, atveju.
249 Be to, ieškovės prieštaravimai, susiję su kitais tariamais iškraipymais priskiriant intervalams įvairiuose rizikos ramsčiuose, net darant prielaidą, kad jie priimtini atsižvelgiant į šio sprendimo 27–30 punktuose nurodytą jurisprudenciją, susiję su esme, o ne su ginčijamo sprendimo motyvavimu.
2) Dėl kitų įstaigų individualių duomenų nepateikimo
250 Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes jame nepateikiami kitų įstaigų individualūs duomenys, be kurių ji negali patikrinti savo ex ante įnašo apskaičiavimo. Pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 II priedą įstaigų pateikti duomenys iš tikrųjų nėra konfidencialūs duomenys, nes jie yra viešai prieinami arba gauti iš paskelbtos informacijos, kaip antai šių įstaigų veiklos ataskaitų.
251 Taigi BPV kruopščiai nepalygino pareigos motyvuoti ir reikalavimo saugoti komercines paslaptis, pavyzdžiui, numatydama tinkamą susipažinimo su bylos medžiaga procedūrą, kuri būtų leidusi išsamiai atskleisti duomenis, naudotus apskaičiuojant ex ante įnašus. Todėl ieškovė pasiūlė Bendrajam Teismui paprašyti BPV pateikti visus šiam apskaičiavimui svarbius dokumentus.
252 Dublike ieškovė teigia, kad BPV nesilaikė pareigos motyvuoti reikalavimų, kuriuos Teisingumo Teismas apibrėžė 2021 m. liepos 15 d. Sprendime Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV (C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601), nes nepateikė jai visų ex ante įnašo apskaičiavimo duomenų, kuriuos galėjo perduoti nepažeisdama komercinės paslapties. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas išsamiai neišvardijo visos informacijos, kurią BPV turi atskleisti.
253 Ieškovės teigimu, visų pirma BPV turi įrodyti visų duomenų, kurių ji neatskleidė ir kurie yra būtini siekiant patikrinti ex ante įnašų apskaičiavimą, konfidencialumą.
254 Be to, dėl komercinės paslapties apsaugos, kiek tai susiję su tam tikrais BPV nepateiktais duomenimis, nėra jokios rizikos, kad dėl jų pateikimo bus pažeisti atitinkamų įstaigų interesai. Taip yra, pavyzdžiui, kiekvienos įstaigos koregavimo daugiklio atveju.
255 Beje, duomenys, kuriais grindžiamas ex ante įnašų už 2021 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimas, susiję su 2019 m. (beveik treji metai iki ginčijamo sprendimo priėmimo), todėl jie prarado bet kokį konfidencialų pobūdį. Iš tiesų įstaigų pateikti duomenys kiekvienais metais labai svyruoja, todėl neturi praktinės reikšmės vertinant įmonių ekonominę padėtį.
256 Galiausiai bet kuriuo atveju turėtų būti atskleisti duomenys, pagal kuriuos negalima identifikuoti įstaigų, įskaitant visus apibendrintus duomenis, naudojamus įvairiuose ex ante įnašų apskaičiavimo etapuose. BPV, be kita ko, galėjo pranešti apie visus kiekvienos įstaigos įsipareigojimus ir koregavimo daugiklį, ištrindama atitinkamos įstaigos pavadinimą, neatskleidžiant konfidencialių duomenų. Taip įstaigos būtų galėjusios atlikti palyginimą su kitomis panašaus dydžio įstaigomis, kad įvertintų, ar koregavimas atsižvelgiant į rizikos profilį atitinka jų realią ekonominę padėtį, ir patikrinti įstaigų priskyrimą intervalams.
257 Ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje BPV pažymėjo, kad „įstaigų komercinės paslaptys – t. y. visa su įstaigų komercine veikla susijusi informacija, kuri, ją atskleidus konkurentui ir (arba) platesnei visuomenei, galėtų labai pakenkti įstaigos interesams, – yra laikomos konfidencialia informacija“. Ji pridūrė, kad „apskaičiuojant ex ante įnašus <…>, įstaigų naudojant [deklaracijos] formą pateikta individuali informacija <…>, kuria [ji rėmėsi] apskaičiuodama jų ex ante įnašus, laikoma komercine paslaptimi“.
258 Be to, ginčijamo sprendimo 90–92 konstatuojamosiose dalyse BPV pažymėjo, kad jai draudžiama „atskleisti bet kurios įstaigos duomenų punktus, kuriais remiantis [buvo] atliekami skaičiavimai [minėtame sprendime]“, tačiau jai leidžiama „atskleisti agreguotus ir bendrus duomenų punktus, jei šie duomenys [buvo] subendrinti“. Vis dėlto, kaip nurodyta minėtame sprendime, įstaigoms buvo užtikrintas „visiškas skaidrumas apskaičiuojant jų [bazinį metinį įnašą] ir koregavimo daugiklį“ šių įnašų apskaičiavimo žingsniuose, susijusiuose su „nekoreguotų rodiklių apskaičiavimu“ (1 žingsnis), „rodiklių vertės koregavimu“ (3 žingsnis) ir „sudėtinio rodiklio apskaičiavimu“ (5 žingsnis). Be to, įstaigos galėjo gauti „bendrus duomenų punktus, kuriuos BPV vienodai naudoja visoms įstaigoms, pakoreguotus pagal jų rizikos profilį“, skaičiavimo etapuose, susijusiuose su „rodiklių diskretizavimu“ (2 žingsnis), „priskirto ženklo įtraukimu“ (4 žingsnis) ir „metinių įnašų apskaičiavimu“ (6 žingsnis).
259 Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad pagal patį ex ante įnašų apskaičiavimo metodo principą, įtvirtintą Direktyvoje 2014/59 ir Reglamente Nr. 806/2014, BPV turi naudotis komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis, kurie negali būti nurodyti sprendimo dėl ex ante įnašų nustatymo motyvuose (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 114 punktas).
260 Antra, priešingai, nei teigia ieškovė, pareiga motyvuoti neįpareigoja BPV ginčijamame sprendime pateikti išsamių argumentų, kurie įrodytų įstaigų pateiktų kiekvienos kategorijos duomenų konfidencialumą.
261 Kaip matyti iš šio sprendimo 149 punkte nurodytos jurisprudencijos, nurodant akto motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei į visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas ir ypač į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, su kuriais aktas susijęs, gali turėti.
262 Vis dėlto, viena vertus, iš ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje pateiktų argumentų matyti, kad BPV nusprendė, jog visiems kiekvienos įstaigos deklaruotiems duomenims apskritai taikoma komercinė paslaptis, nes šių duomenų atskleidimas konkurentui ar platesnei visuomenei galėtų labai pakenkti atitinkamos įstaigos interesams.
263 Kita vertus, kadangi ieškovė pateikė savo duomenis ex ante įnašams apskaičiuoti pagal Deleguotojo reglamento 2015/63 14 straipsnį, ji gerai žinojo kiekvienos šių duomenų kategorijos pobūdį ir bendras charakteristikas. Taigi ji, be kita ko, galėjo įvertinti, kiek kiekvienos iš šių kategorijų duomenyse galėjo būti konfidencialios informacijos.
264 Šiomis aplinkybėmis ieškovė turėjo pakankamai informacijos, kad suprastų ir prireikus galėtų ginčyti priežastis, dėl kurių BPV nusprendė, kad kitų įstaigų individualiems duomenims taikoma komercinė paslaptis. Atsižvelgdama į kiekvienos šių duomenų kategorijos pobūdį ir bendras charakteristikas, ji, be kita ko, galėjo ginčyti ginčijamo sprendimo 88 konstatuojamojoje dalyje pateiktą BPV vertinimą, kad minėti duomenys yra slapti ir jų atskleidimas galėtų labai pakenkti atitinkamos įstaigos interesams. Vadinasi ji turėjo visą reikalingą informaciją, kad galėtų ginčyti tai, jog BPV nesilaikė Teisingumo Teismo nustatytų reikalavimų dėl pareigos motyvuoti ir komercinės paslapties apsaugos principo pusiausvyros užtikrinimo, primintų šio sprendimo 155, 158 ir 159 punktuose.
265 Trečia, įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė Bendrajam Teismui, nepakanka siekiant įrodyti, kad įmonių individualūs duomenys iš tikrųjų nėra konfidencialūs, nes jie yra vieši.
266 Šiuo klausimu, viena vertus, grįsdama savo argumentą ieškovė nurodė, kad daugelis įstaigų pateiktų duomenų bus atskleisti per Europos bankininkystės institucijos (EBI) paskelbtus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, pavyzdžiui, „kapitalo duomenys (nuosavas kapitalas, nuosavos lėšos, pagrindinių nuosavų lėšų santykis ir t. t.), skolos koeficientas ir įvairios rizikos pozicijos (kredito rizika, pakeitimas vertybiniais popieriais, rinkos rizika, veiklos rizika ir t. t.)“. Be to, anot ieškovės, EBI vykdo Sąjungos lygmens metinius skaidrumo vertinimus, per kuriuos ši institucija skelbia, be kita ko, „išsamius kiekvienos įstaigos duomenis apie jų padėtį rinkoje, rizikos pozicijų sumas [arba] nuosavų lėšų pakankamumo koeficientą“.
267 Vis dėlto reikia pažymėti, kad 2018 m. EBI atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Sąjungos lygmeniu ir metiniai skaidrumo vertinimai, kuriais remiasi ieškovė, apima tik ribotą įstaigų skaičių ir ribotą skaičių duomenų, kurie yra gerokai mažesni už duomenis, pateiktus apskaičiuojant ex ante įnašus, ir tai, beje, ieškovė pripažino per teismo posėdį. Taigi ieškovė neįrodė, kad vykdant EBI veiklą paskelbti duomenys susiję su visomis įstaigomis, kurioms taikoma pareiga mokėti ex ante įnašus.
268 Kita vertus, ieškovė rėmėsi tuo, kad šio sprendimo 267 punkte nurodytais metiniais skaidrumo vertinimais siekiama papildyti pačių įstaigų skelbiamus duomenis, remiantis, be kita ko, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1) 431–455 straipsniais ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338), 106 straipsniu. Šiuo klausimu ieškovė apsiribojo paprasta nuoroda į šias nuostatas ir nepaaiškino, kurie apskaičiuojant ex ante įnašus naudoti konkretūs individualūs duomenys apie įstaigas remiantis šiomis nuostatomis buvo privalomai viešai prieinami ginčijamo sprendimo priėmimo momentu.
269 Be to, ieškovė neteigė ir juo labiau neįrodė, kad visi duomenys, naudoti nustatant bent vieną rizikos rodiklį, kurio apskaičiavimui reikalingas kelių kategorijų duomenų derinys, ginčijamo sprendimo priėmimo momentu buvo viešai prieinami.
270 Ketvirta, tai, kad duomenys, naudoti apskaičiuojant ex ante įnašus už 2021 m. įnašų laikotarpį, susiję su 2019 m., nereiškia, kad priimant ginčijamą sprendimą šie duomenys nebebuvo laikomi komercine paslaptimi. Taip pat neįrodyta, kad visų kiekvienos įstaigos pateiktų duomenų atskleidimas ginčijamu sprendimu vien dėl praėjusio laiko negalėjo pakenkti komercinei paslapčiai. Šiuo klausimu vien tai, kad šie duomenys kiekvienais metais svyravo, neleidžia nustatyti, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą minėti duomenys prarado konfidencialumą.
271 Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad buvusi slapta, tačiau senesnė nei penkerių metų informacija dėl prabėgusio laiko iš principo privalo būti laikoma istorine ir dėl šios aplinkybės praradusia konfidencialumą, nebent išimtinai šalis, kuri remiasi šiuo slaptumu, įrodo, kad, nepaisant senumo, ši informacija tebėra laikoma esminiais duomenimis apie jos arba trečiųjų suinteresuotųjų šalių komercinę padėtį (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto duomenys, naudoti apskaičiuojant ex ante įnašus už 2021 m. įnašų laikotarpį, ginčijamo sprendimo priėmimo momentu buvo ne senesni nei trejų metų.
272 Penkta, dėl ieškovės argumento, kad BPV turėjo anonimiškai atskleisti koregavimo daugiklio vertes ir visus kiekvienos įstaigos įsipareigojimus, iš šio sprendimo 150–159 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad, kiek tai susiję su kitų įstaigų duomenimis, BPV turi pateikti atitinkamai įstaigai pakankamai informacijos, kad ji iš esmės galėtų suprasti, kaip apskaičiuojant jos ex ante įnašą buvo atsižvelgta į jos individualią padėtį, palyginti su visų kitų įstaigų padėtimi. Konkrečiau kalbant, BPV turi paskelbti arba perduoti minėtai įstaigai apibendrintą ir nuasmenintą informaciją, susijusią su įstaigomis, naudotą apskaičiuojant šį įnašą, jeigu ši informacija gali būti pateikta neatskleidžiant komercinės paslapties.
273 Neatsižvelgiant į tai, ar priimant ginčijamą sprendimą kiekvienos įstaigos visų įsipareigojimų ir koregavimo daugiklio vertėms buvo taikoma komercinė paslaptis, reikia pažymėti, kad, pirma, visi kiekvienos įstaigos įsipareigojimai yra duomenys, būtini pirmajam ex ante įnašų apskaičiavimo etapui, t. y. bazinio metinio įnašo nustatymui pagal Reglamento Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktą, turint omenyje, kad šis įnašas vėliau turi būti pakoreguotas atsižvelgiant į kiekvienos įstaigos rizikos profilį, remiantis kitais įstaigų individualiais duomenimis. Antra, koregavimo daugiklis yra tarpinė vertė, gaunama iš kelių ex ante įnašų apskaičiavimo etapų ir apimanti visus rizikos rodiklius, kuriuos BPV naudojo atlikdama šį skaičiavimą. Taigi šis daugiklis atspindi bendrą kiekvienos įstaigos rizikos profilį, kuris grindžiamas visais rizikos rodikliais ir neturi jokio tiesioginio ryšio su visų įstaigos įsipareigojimų suma.
274 Tokiomis aplinkybėmis kiekvienos įstaigos visų įsipareigojimų ir koregavimo daugiklio verčių atskleidimas neatskleidus visų kitų atskirų įstaigų duomenų nebūtų leidęs įgyvendinti ieškovės siekiamą tikslą palyginti jos padėtį su kitų panašaus dydžio įstaigų padėtimi, kad būtų galima patikrinti jos bazinio metinio įnašo, pakoreguoto atsižvelgiant į jos rizikos profilį, apskaičiavimą. Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, vien šių verčių atskleidimas nebūtų leidęs patikrinti įstaigų priskyrimą intervalams.
275 Taigi koregavimo daugiklio vertė ir visi kiekvienos įstaigos įsipareigojimai negali būti laikomi veiksniais, be kurių įstaigos iš esmės negali suprasti, kaip buvo atsižvelgta į jų individualią padėtį palyginus su visų kitų atitinkamų įstaigų padėtimi.
276 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovės argumentą, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes jame nepateikiami kitų įstaigų individualūs duomenys, leidžiantys patikrinti jos ex ante įnašo apskaičiavimą.
3) Dėl skirtumų tarp dalyvaujančių valstybių narių, kiek tai susiję su visos valstybės narės įstaigų „ex ante“ įnašų sumos sudedamosios dalies, apskaičiuotos pagal nacionalinę bazę, ir tos sumos sudedamosios dalies, apskaičiuotos pagal sąjungos bazę, santykiu
277 Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas, kiek tai susiję su bendra visų įstaigų, gavusių veiklos leidimą kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, ex ante įnašų suma, nepateisina skirtumų tarp šių valstybių narių, kiek tai susiję su šios sumos sudedamosios dalies, apskaičiuotos pagal nacionalinę bazę, ir šios sumos sudedamosios dalies, apskaičiuotos pagal sąjungos bazę, santykiu. Iš tiesų kai kuriose iš minėtų valstybių narių nacionaline baze grindžiama sudedamoji dalis skirtingu mastu yra didesnė už sąjungos bazės sudedamąją dalį, o kitose – atvirkščiai. Be to, išanalizavus suvestines vertes galima daryti prielaidą, kad kai kurios valstybės narės finansuoja didžiąją dalį pagal sąjungos bazę apskaičiuotų įnašų.
278 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 60 konstatuojamojoje dalyje BPV paaiškino, kad „apskaičiuojant nacionalinei bazei priskiriamų metinių įnašų dalį tikslinis lygis, naudojamas šiam apskaičiavimui, [buvo] nustatomas pagal nacionalinę bazę, atsižvelgiant tik į kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, apdraustuosius indėlius“, o į įstaigų, gavusių veiklos leidimą kitų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, duomenis nebuvo atsižvelgta.
279 Vis dėlto pagal ginčijamo sprendimo 61 konstatuojamąją dalį „apskaičiuojant [nacionalinei bazei] priskiriamų metinių įnašų dalį metinis tikslinis lygis nustatomas remiantis visų kredito įstaigų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustais indėliais“.
280 Iš to matyti, kad ieškovės nurodyti neatitikimai ir skirtumai paaiškinami aplinkybe, kad ex ante įnašų apskaičiavimas pagal nacionalinę bazę ir šių įnašų apskaičiavimas pagal sąjungos bazę grindžiami skirtingais duomenimis. Šiomis aplinkybėmis BPV tenkanti pareiga motyvuoti nereiškia, kad ji turi papildomai paaiškinti skirtumus tarp įnašų apskaičiavimo pagal nacionalinę ir sąjungos bazę.
4) Dėl motyvų, susijusių su kitų įstaigų duomenų korekcijomis
281 Ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas neleidžia įstaigoms patikrinti kitų įstaigų duomenų korekcijų poveikio apskaičiuojant ex ante įnašus už 2021 m. įnašų laikotarpį, nes BPV, be kita ko, neatskleidžia nei įstaigų, pateikusių duomenis, kurie vėliau buvo pakoreguoti, skaičiaus, nei korekcijų pasekmių ex ante įnašų sumai. Atsižvelgiant į tai, BPV skaičiavimuose galėjo būti padaryta klaida. Iš tiesų kai kurios įstaigos net nurodė, kad jos „galbūt“ pateikė neteisingus duomenis, o tai reiškia, kad BPV skaičiavimai buvo pagrįsti netiksliais duomenimis. Net jei į galimas korekcijas galima atsižvelgti a posteriori per kitą įnašų mokėjimo laikotarpį, įstaigos nebūtų informuotos apie tokias korekcijas ir jų motyvus, o tai padidintų ex ante įnašų apskaičiavimo neskaidrumą ir nepatikrinamumą. Taigi skirtumas tarp, pirma, šių įnašų sumos, apskaičiuotos už 2021 m. įnašų laikotarpį ir pakoreguotos naujai prižiūrimoms įstaigoms, ir, antra, galutinės šių įnašų sumos atskaičius tuos, kurie buvo nustatyti už 2015 m. įnašų laikotarpį, ir atlikus korekcijas, kurias lėmė duomenų perskaičiavimas ir peržiūra, yra neskaidrus.
282 Šiuo klausimu iš šio sprendimo 150–159 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad ginčijamas sprendimas nebūtinai turi apimti visus duomenis, leidžiančius jo adresatui patikrinti jo ex ante įnašo apskaičiavimo tikslumą. Tačiau pranešimas apie a posteriori atliktas korekcijas, susijusias su kitomis įstaigomis ar jų motyvais, reikštų, kad ieškovei turi būti perduoti kitų įstaigų, kurioms taikoma komercinė paslaptis, duomenys.
283 Be to, kiek tai susiję su tuo, kad ginčijamame sprendime nebuvo pateikta informacijos apie įstaigų, kurioms taikomos minėtos korekcijos, skaičių, pažymėtina, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl tokia informacija jai buvo būtina siekiant suprasti, kaip BPV atsižvelgė į jos individualią padėtį apskaičiuodama jos ex ante įnašą už 2021 m. įnašų laikotarpį.
284 Argumentai, susiję su tariama klaidos galimybe apskaičiuojant ex ante įnašus ir tuo, kad BPV naudoja klaidingus duomenis, susiję su esme, o ne su ginčijamo sprendimo motyvavimu. Be to, ieškovė Bendrajam Teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie jam leistų išnagrinėti tokius argumentus iš esmės.
285 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio antrojo pagrindo penktą dalį.
f) Išvada dėl antrojo pagrindo
286 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antrojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta ir atmesti jo antrą–penktą dalis.
2. Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su Chartijos 41 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto pažeidimu dėl teisės būti išklausytam nepaisymo
287 Ieškovė teigia, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą BPV surengta konsultavimosi procedūra nebuvo paisyta jos teisės būti išklausytai, įtvirtintos Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte, nes per ją ieškovė negalėjo veiksmingai pateikti pastabų dėl jos ex ante įnašo apskaičiavimo.
288 Iš tiesų dviejų savaičių laikotarpio, per kurį vyko minėta procedūra, nepakanka, kad būtų galima pareikšti nuomonę dėl ginčijamo sprendimo projekto ir apibendrintų statistinių duomenų ir juos patikrinti bei išanalizuoti, juo labiau kad pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų galima patikrinti apskaičiavimo procesą ir ieškovės ex ante įnašo dydį. Šiuo klausimu nebuvo atskleisti kiekvienos įstaigos duomenys, kuriais remiantis apskaičiuojami bendri duomenys, turintys lemiamą reikšmę kiekvienos įstaigos priskyrimui intervalams, taigi ir klasifikuojant įmones pagal kiekvieną rizikos rodiklį. Vadinasi, BPV neleido ieškovei pareikšti nuomonės jos ex ante įnašui reikšmingais materialiniais ir teisiniais klausimais ir patikrinti šio įnašo tikslumo. Be to, net jeigu prieš priimdama ginčijamą sprendimą BPV suteikė ieškovei interaktyvią ex ante įnašų apskaičiavimo priemonę, ši priemonė taip pat neleidžia įstaigoms įvertinti, ar jų koregavimas atsižvelgiant į rizikos profilį yra tikėtinas, palyginti su visomis kitomis įstaigomis, ir ar jų ekonominė padėtis buvo tinkamai įvertinta.
289 Beje, konsultavimosi procedūra buvo vykdoma tik formaliai, o tai, be kita ko, įrodo aplinkybė, kad BPV neatsižvelgė į jokias įstaigų pateiktas pastabas. Tam tikrų įstaigų išreikštas abejones BPV kelis kartus atmetė remdamasi ginčijamo sprendimo teisiniu pagrindu ir motyvais.
290 Minėti trūkumai yra dar rimtesni dėl to, kad BPV turi didelę diskreciją nustatyti ex ante įnašus, todėl teisės būti išklausytam paisymas turi ypatingą reikšmę.
291 BPV ginčija ieškovės argumentus.
292 Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
293 Nagrinėjamu atveju prieš priimdama ginčijamą sprendimą BPV nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 19 d. vykdė konsultavimosi procedūrą, per kurią atitinkamoms įstaigoms pateikė ginčijamo sprendimo projektą ir, naudodama internetinę formą, paprašė jų pateikti pastabas dėl šio projekto turinio.
294 Be to, BPV atitinkamoms įstaigoms pateikė šiuos dokumentus:
– interaktyvią skaičiavimo priemonę, leidžiančią joms apskaičiuoti savo ex ante įnašus už 2021 m. įnašų laikotarpį remiantis jos tarpinių skaičiavimų rezultatais;
– savo 2021 m. kovo 3 d. Nuomonę SRB/ES/2021/13 dėl preliminaraus ex ante įnašų į BPF už 2021 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimo ir konsultacijų su įstaigomis pradžios;
– dokumentą „Suvestiniai statistiniai duomenys“, kuriame pateikti visų įstaigų apskaičiavimų apibendrinti ir kolektyviniai statistiniai duomenys;
– ex ante įnašų už 2021 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimo gaires naudojant skaičiavimo priemonę.
295 Šiomis aplinkybėmis, pirma, iš šio sprendimo 150–159 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, BPV neprivalėjo jai pateikti visų su kiekviena įstaiga susijusių dokumentų ir duomenų, kad ji galėtų išsamiai patikrinti jos ex ante įnašo apskaičiavimo tikslumą. Konkrečiai kalbant, BPV neprivalėjo jai pateikti dokumentų, kuriuose buvo atskirų kitų įstaigų duomenų ir kuriems buvo taikoma komercinės paslapties apsauga.
296 Antra, ieškovė, be kita ko, neginčijo, kad ji buvo informuota apie ex ante įnašo už 2021 m. įnašų laikotarpį apskaičiavimo metodiką ir preliminarų jos mokėtino ex ante įnašo rezultatą, todėl ji galėjo užpildyti BPV pateiktą formą ir veiksmingai pateikti savo pastabas dėl kiekvieno šio apskaičiavimo etapo.
297 Šiomis aplinkybėmis niekas nerodo, kad ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su informacija, kuria grindžiamas jos ex ante įnašo apskaičiavimas, ir kad BPV privalėjo jai pateikti informaciją.
298 Be to, ieškovė turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl šios informacijos naudodama šio sprendimo 293 punkte nurodytą internetinę formą. Taigi ji galėjo pateikti savo pastabas dėl BPV diskrecinių sprendimų apskaičiuojant jos ex ante įnašą, kaip antai metinio tikslinio lygio nustatymo arba tam tikrų IV rizikos ramsčio rizikos rodiklių tikslumo, ir galėjo preliminariai apskaičiuoti savo ex ante įnašą naudodama BPV pateiktą skaičiavimo priemonę.
299 Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad forma, skirta tam, kad susiję asmenys galėtų pareikšti savo nuomonę kompetentingai institucijai, iš principo leidžia jiems išsamiai išdėstyti savo poziciją dėl aplinkybių, į kurias kompetentinga institucija turi atsižvelgti, ir pateikti, jei jiems tai atrodo naudinga, kitokią informaciją ar vertinimus nei tie, kurie jau buvo pateikti kompetentingai institucijai (pagal analogiją žr. 2017 m. vasario 9 d. Sprendimo M, C‑560/14, EU:C:2017:101, 39 ir 40 punktus).
300 Taip yra nagrinėjamu atveju.
301 Iš tiesų per konsultavimosi procedūrą BPV paprašė įstaigų pateikti, pirma, pastabas dėl trylikos iš anksto nustatytų klausimų, suteikiančių joms galimybę pateikti pastabas dėl kelių ex ante įnašų apskaičiavimo aspektų, įskaitant šio apskaičiavimo metodą ir rezultatus. Antra, kalbant apie 14 temą, įstaigos galėjo kelti bet kokį kitą klausimą, kuris, jų nuomone, yra reikšmingas apskaičiuojant ex ante įnašą už 2021 m. įnašų laikotarpį ir kuris dar nebuvo susijęs su iš anksto nustatytomis temomis. Todėl ieškovė turėjo galimybę pateikti pastabas dėl kiekvieno minėto apskaičiavimo elemento arba dėl to paties apskaičiavimo procedūros.
302 Be to, kalbant apie terminą pastaboms pateikti per konsultavimosi procedūrą, t. y. dvi savaites, reikia pažymėti, pirma, kad ieškovė nepaaiškino, kaip šis terminas pažeidė jos teisę būti išklausytai. Šiuo klausimu ji tik tvirtino, kad buvo „utopiška“ daryti prielaidą, jog sprendimo projektą ir suvestinius statistinius duomenis galima patikrinti ir išanalizuoti per tokį trumpą laikotarpį, nenurodydama nei konkrečių šių dokumentų aspektų, nei praktinių sunkumų, kurie būtų sutrukdę jai per nustatytą terminą pateikti pastabas dėl aplinkybių, kuriomis remiantis apskaičiuotas jos ex ante įnašas, kaip antai nurodytų šio sprendimo 296 ir 298 punktuose. Vienintelis konkretus elementas, kurį ieškovė paminėjo šiomis aplinkybėmis, yra tai, kad BPV pateiktų duomenų nepakako, kad būtų galima patikrinti apskaičiavimo procesą ir jos ex ante įnašo dydį. Kaip konstatuota šio sprendimo 295–297 punktuose, nebuvo įrodyta, kad BPV turėjo pateikti ieškovei kitus dokumentus nei nurodytieji šio sprendimo 294 punkte, todėl ši aplinkybė neleidžia nustatyti, kad dviejų savaičių terminas buvo nepakankamas teisės būti išklausytam atžvilgiu.
303 Antra, ieškovė privalo mokėti ex ante įnašus nuo 2016 m., todėl 2021 m. įnašų laikotarpis yra šeštasis, kuriame ji dalyvavo. Tuo remiantis darytina išvada, kad per BPV vykdytą konsultavimosi procedūrą ji jau gerai žinojo šių įnašų apskaičiavimo procesą. Tokiomis aplinkybėmis, nesant ieškovės nurodytų ypatingų aplinkybių, niekas nerodo, kad pastabų pateikimo terminas buvo nepakankamas.
304 Galiausiai, kiek tai susiję su BPV atsakymais į įstaigų pateiktas pastabas, ieškovė nenurodė jokios konkrečios pastabos, į kurią BPV neatsakė.
305 Be to, vien tai, kad BPV pagaliau nusprendė nekeisti ginčijamo sprendimo, palyginti su įstaigoms pateiktu sprendimo projektu, kad būtų atsižvelgta į jų pastabas, neįrodo, jog konsultavimosi procedūra pažeidė ieškovės teisę būti išklausytai. Iš tiesų, remiantis tuo, ką Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 25 d. Sprendimo Slovenská pošta / Komisija, T‑556/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:189, 89 punktą), tokią aplinkybę lėmė nesutarimas dėl BPV vertinimo pagrįstumo, tačiau negali reikšti šių įstaigų teisės būti išklausytoms pažeidimo.
306 Taigi ieškovės argumentai neįrodo, kad ji neturėjo galimybės tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonės dėl visų faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ginčijamas sprendimas.
307 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti.
<…>
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji išplėstinė kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2021 m. balandžio 14 d. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/ES/2021/22 dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m. apskaičiavimo, kiek jis susijęs su Hypo Vorarlberg Bank AG.
2. Palikti galioti Sprendimo SRB/ES/2021/22, kiek jis susijęs su Hypo Vorarlberg Bank, padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti šešių mėnesių nuo šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dienos, įsigalios naujas BPV sprendimas, kuriuo nustatomas šios įstaigos ex ante įnašas į Bendrą pertvarkymo fondą už 2021 m.
3. BPV padengia savo ir Hypo Vorarlberg Bank patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2024 m. sausio 24 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge
Parašai.